Civilinė byla Nr. e2-21924-861/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-16004-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8.;

3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Valentinui Račiui,

atsakovo atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiams per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ir

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 476 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2017-06-26 įvykusio autoįvykio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Atsakovas yra kalto dėl autoįvykio asmens draudimas, todėl jam kyla pareiga atlyginti visą eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytą žalą. Apgadintas automobilis buvo nuvežtas remontuoti, ko pasekoje savininkas laikotarpiu nuo 2017-05-02 iki 2017-05-23 automobiliu negalėjo naudotis. Dėl šios priežasties ieškovas 2017-05-02 kreipėsi į UAB „Autotūzai“ ir išsinuomojo pakaitinį automobilį. Ieškovas su automobilio nuomotoju susitarė, kad už nuomą atsiskaitys ne nuomininkas, o draudimo kompanija (atsakovas). Atsakovas su tokia nuomos paslaugų apmokėjimo tvarka ir nuomos kaina sutiko, tačiau išrašytą sąskaitą-faktūrą apmokėti atsisakė, motyvuodama tuo, kad ieškovas nepateikia visų reikalingų dokumentų išmokai gauti, t. y. dokumentų, patvirtinančių pakaitinės transporto priemonės poreikį.

 Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovas nebendradarbiavo ir nepateikė pakaitinio automobilio būtinumą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo abstraktūs parodymai, kad reikia važinėti į darbą, vežti vaikus į mokyklą, darželį ir kitur nepagrindžia automobilio reikalingumo, nes atsakovas neturi galimybės patikrinti pateiktos informacijos tikrumo, negalima patikrinti, kad nėra galimybės nuvykti į darbą viešuoju transportu. Pažymėjo, kad net ieškovui pagrindus pakaitinio automobilio poreikį darbo dienomis, nebūtų pagrindo atlyginti ieškovo išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą savaitgaliais. Be to, ieškovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, kad jis apmokėjo nuomos kainą ir taip faktiškai patyrė išlaidas. Atsakovas mano, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Dublike ieškovas nesutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovas neteikė įrodymų. Pasak ieškovo, atsakovas pats turėjo galimybę užklausti valstybinius registrus ir įsitikinti, kad ieškovas dirba ir turi du mažamečius vaikus. Atsakovo prašoma pateikti informacija yra perteklinė (pavyzdžiui, prašoma pateikti informaciją, kokias pareigas užima ieškovas) ir jos rinkimas yra galimai neteisėtas. Pažymėjo, kad nors jis dar nėra apmokėjęs sąskaitos už automobilio nuomą, tačiau net ir tokiu atveju žala yra būsima, todėl reali. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškinys paduotas 2018-05-25.

Triplike atsakovas dar kartą nurodė, kad būtent ieškovas nebendradarbiavo. Pažymėjo, kad ieškovas kol kas realiai žalos nėra patyręs.

Ieškinys tenkintinas.

Eismo įvykio, įvykusio 2017-06-26 dėl trečiojo asmens kaltės, metu buvo apgadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis. Minėto eismo įvykio metu trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta atsakovo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalis numato, kad atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Taigi, atsakovui tenka pareiga atlyginti visą eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006, 2009 lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009, išaiškino, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti išlaidos, susijusios su žalos (pakenkimų) įspėjimu ar pašalinimu, neigiamų pasekmių likvidavimu, žalos dydžio nustatymu ir kitos išlaidos. Nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus.

Atsakovas neginčija fakto, kad ieškovo automobilis laikotarpiu, kuriuo jis nuomojosi kitą automobilį, buvo remontuojamas. Kol ieškovo automobilis buvo remonto paslaugas teikiančioje įmonėje, ieškovas negalėjo naudotis minėtu automobiliu. Nors atsakovas tvirtina, kad ieškovas neįrodė automobilio reikalingumo fakto, tačiau tokį faktą patvirtina vien tai, kad ieškovas iki eismo įvykio turėjo automobilį (ir jį naudojo, ką patvirtina įvykęs autoįvykis). Net jei ieškovas neturėtų vaikų ar turėtų galimybę naudotis viešuoju transportu, tai nereikštų, kad jis neturi teisės nuomotis pakaitinį automobilį ir gauti pilną žalos atlyginimą. Ieškovas automobilį turi teisę naudoti ne tik darbo tikslais ar vežant vaikus į mokyklą, darželį, bet ir laisvalaikiu, savaitgaliais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovas iki autoįvykio automobilį naudojo tik darbo dienomis, todėl nesuprantamas argumentas, kad nuomos mokestis už savaitgalius yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu ieškovui priklausantis automobilis buvo apgadintas taip, kad be remonto saugiai negalėjo būti eksploatuojamas keliuose, ieškovo patirtos išlaidos pakaitinio automobilio nuomai visu laikotarpiu, kuomet automobilis buvo remonto paslaugas teikiančioje bendrovėje, yra būtinos.

Ieškovo patirtos išlaidos pakaitinio automobilio nuomai yra pagrįstos. Ieškovas sudarė su uždarąja akcine bendrove „Autotūzai“ automobilio nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo pakaitinį automobilį. Minėta automobilio nuomos sutartimi ieškovas  su nuomotoju susitarė, kad už nuomos paslaugas atsiskaitys ne nuomininkas, o draudimo kompanija, esant nuomininko prašymui. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl nuomos paslaugų apmokėjimo tvarkos ir nuomos kainos. Tai, kad ieškovas dar nėra sumokėjęs nuomotojui automobilio nuomos kainos, nepaneigia jo teisės į draudimo išmoką. CK 6.249 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę įvertinti žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe ir priteisti konkrečią pinigų sumą kaip žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju automobilio nuomos sutarties 1.2 punktas numato ieškovo, kaip nuomininko pareigą sumokėti automobilio nuomos mokestį. Automobilio nuomos mokesčio dydį patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Autotūzai“ PVM sąskaita – faktūra. Minėti įrodymai patvirtina realiai būsimas ieškovo išlaidas už automobilio nuomą.

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu.

Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos už advokato teisines paslaugas – 515 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, į. k. 300665654, ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 476 Eur draudimo išmokos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 476 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                         Donata Kravčenkienė