Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-576/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55821-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 2.4.6.4.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,
dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,
vaizdo konferencijos būdu nuteistajam S. K.,
nuteistojo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, kuri pakeista Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi, paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu iš dalies patenkintas E. T. civilinis ieškinys ir iš S. K. E. T. naudai priteista 2 500 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo šios sumos (2 500 Eur) nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo. Iš dalies patenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir priteista iš S. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2 572,62 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš dalies patenkintas D. D. civilinis ieškinys ir iš S. K. D. D. naudai priteista 970 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atmestas S. L. civilinis ieškinys. Patenkintas V. K. civilinis ieškinys ir iš S. K. V. K. naudai priteista 3500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Valstybės naudai iš S. K. priteista 44,21 Eur proceso išlaidų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. K. buvo nuteistas už tai, kad, žinodamas, jog sutarties, pagal kurią jis įsipareigoja išsinuomoti daiktą su priedais, sumokėti nuomos mokestį ir juos grąžinti, sąlygų nevykdys, kadangi daiktą su priedais po įsigijimo iš karto realizavo, o būtent 2016 m. lapkričio 7 d. per nuomos platformą internetinėje svetainėje www.dalinuosi.lt su E. T. apgaule susitarė dėl tariamos fotoaparato Nikon D600, serijos numeris 6037204 – 950 Eur vertės; objektyvo Tamron SP 70-200mm F/2.8 Di VC USD, serijos numeris 033381 – 1 100 Eur vertės; objektyvo TAMRON SP AF 28-75mm F/2.8 XR Di LD Aspherical (IF) Macro, serijos numeris nenustatytas – 250 Eur vertės; baterijų laikiklio, dviejų baterijų, dviejų SD atminties kortelių, foto kuprinės, viso 200 Eur vertės, nuomos, šiuos daiktus 2016 m. lapkričio 9 d., apie 8.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), įgijo iš E. T. ir pasibaigus susitarime nustatytam terminui 2016 m. lapkričio 21 d. atgal negrąžino tuo padarydamas pastarajam 2 500 Eur turtinę žalą.
2. Be to, S. K., žinodamas, jog sutarties, pagal kurią jis įsipareigoja išsinuomoti daiktą, sumokėti nuomos mokestį ir juos grąžinti, sąlygų nevykdys, kadangi daiktą po įsigijimo iš karto realizavo, o būtent 2016 m. lapkričio 7 d. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamoje vadybininko V. R., apgaule žodžiu sudarė nuomos sutartį ir pasirašė prietaisų perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį bendrovės atstovas perdavė – naują matavimo prietaisą – termovizorių CEM DT - 9888, kurio vertė 2 572,62 Eur, laikinai valdyti ir juo naudotis už mokestį, tokiu būdu jis minėtoje vietoje matavimo prietaisą įgijo ir pasibaigus susitarime nustatytam terminui atgal negrąžino, tuo padarydamas bendrovei 2 572,62 Eur turtinę žalą.
3. Be to, S. K., žinodamas, jog sutarties, pagal kurią jis įsipareigoja išsinuomoti daiktą, sumokėti nuomos mokestį ir jį grąžinti, sąlygų nevykdys, kadangi daiktą po įsigijimo iš karto realizavo, o būtent 2016 m. lapkričio 7 d., apie 11.00 val., prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apgaule žodžiu sudarė nuomos sutartį su D. D. dėl termovizoriaus Flir E4 su priedais, 970 Eur vertės, trims paroms, kurį minėtoje vietoje įgijo, po ko, 2016 m. lapkričio 10 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu su D. D. nuomos sutartį pratęsė dėl termovizoriaus nuomos keturioms paroms, tačiau praėjus sutartam terminui – 2016 m. lapkričio 14 d. išnuomoto daikto negrąžino, tuo padarydamas jam 970 Eur turtinę žalą.
4. Be to, S. K., žinodamas, jog sutarties, pagal kurią jis įsipareigoja išsinuomoti daiktą su priedais, sumokėti nuomos mokestį ir jį grąžinti, sąlygų nevykdys, kadangi daiktą su priedais po įsigijimo iš karto realizavo, o būtent 2016 m. lapkričio 21 d. per nuomos platformą internetinėje svetainėje www.dalinuosi.lt su S. L. apgaule susitarė dėl fotoaparato Canon D6, serijos numeris 422152000312 ir jo priedų baterijos įkroviklio Canon batery charger LC-E6, model DS510101 (Canon B052R770-1053) baltos spalvos perėjimo 240V-16A, kurių vertė 1 200 Eur, nuomos, po ko, šiuo daiktus 2016 m. lapkričio 22 d., adresu (duomenys neskelbtini), iš S. L. įgijo ir praėjus sutartam terminui – 2016 m. lapkričio 25 d. negrąžino, tuo padarydamas jam 1 200 Eur turtinę žalą.
5. Be to, S. K., žinodamas, jog sutarties, pagal kurią jis įsipareigoja išsinuomoti daiktą su priedais, sumokėti nuomos mokestį ir jį grąžinti, sąlygų nevykdys, kadangi daiktą su priedais po įsigijimo iš karto realizavo, o būtent 2016 m. gruodžio 16 d. požeminiuose garažuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), apgaule su V. K. sudarė rašytinę nuomos sutartį – 2 mėnesiams (iki 2017 m. vasario 16 d.) dėl tinkavimo aparato PFT G 5 Compact (su priedais oro kompresoriumi, 30 m. ilgio šlanga, vandens siurbliuku), kurių vertė 4 500 Eur, nuomos, šiuos daiktus minėtoje vietoje iš V. K. įgijo ir negrąžino – 2017 m. vasario 16 d. tuo padarydamas jam 4 500 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
6. Apeliaciniame skunde S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą, panaikinti pirmosios instancijos teismo priteistus civilinius ieškinius kaip neatitinkančius realios faktinės padėties.
6.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai kvalifikavo jo veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6.2. Teismas įrodymus įvertino netinkamai, visapusiškai objektyviai ir nešališkai neįvertino visos bylos visumos, kadangi byloje nebuvo gauta veikų kvalifikavimui bei vertinimui reikšminga informacija. Pasak apelianto, teismas darydamas išvadas dėl jo kaltės, rėmėsi tik faktais, kurie savaime patvirtino tarp šalių buvus civilinius teisinius santykius, nesant apgaulės elemento bei išankstinės tyčios apgauti kitą šalį prieš sudarant sandorius, sandorių metu ar po sandorių. Teismas neištyrė įrodymų, kurie turėjo reikšmės vertinant veiką bei formuotis teismo vidiniam įsitikinimui.
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
8. Teismo posėdžio metu S. K. prašė skundą tenkinti, tinkamai įvertinti jo veiksmus, nes tarp jo ir nukentėjusiųjų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o nesant galimybės jį išteisinti - tinkamai išspręsti bausmių subendrinimo klausimą, gynėjas prašė tenkinti nuteistojo skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
9. Nuteistasis skundžia nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (penkios veikos), teigdamas, kad jis šių veikų nepadarė, nes tarp jo ir šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, taip pat prašo panaikinti priteistus civilinius ieškinius, o, teismui sprendžiant priešingai, prašo bausmę tinkamai subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.
10. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant nepadarė, S. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (penkios veikos) kvalifikuotos tinkamai, pagrindo nuteistąjį išteisinti byloje nėra, jo kaltę patvirtina byloje surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės yra pagrįstos ir teisingos.
11. Atsakant į skundo argumentą, kad nebuvo gauta veikų kvalifikavimui ir vertinimui reikšminga informacija, teisėjų kolegija pažymi, kad nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje įrodymų visumos išsamaus vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017) Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015, 2K-174-788/2017, 2K-257-788/2017, 2K-182-788/2019). Teisingą teismo nuosprendžio, nutarties priėmimą lemia, pirmiausia, ne įrodinėjimo proceso apimtis, o turimų įrodymų pakankamumas (kasacinė nutartis 2K-182-788/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindęs byloje surinktais įrodymais, kurių pakako padaryti teisingas išvadas, esminio BPK pažeidimo nepadarė.
Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (penkios veikos)
12. Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Vadovaujantis teismų praktika, be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius – kaltę, pasireiškiančią tyčia, t. y. kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Pagal formuojamą teismų praktiką apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu: perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: 1) objektyviosios tiesos iškreipimas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (sąlygoti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyviosios tiesos neatitinkančią informaciją. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, o jis dėl suklydimo, t. y. suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia savo turtą kaltininkui. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto perleidimu kaltininkui. Nukentėjusysis gali būti suklaidintas ir dėl asmens ketinimų. Tokiu atveju dokumentuose jokių klastojimų ar kitų klaidingų duomenų nėra. Apgaulė tokiu atveju pasireiškia piktnaudžiavimu nukentėjusiojo pasitikėjimu. Suklaidintas dėl ketinimų nukentėjusysis perduoda turtą kitam asmeniui laikinai valdyti, naudoti ar nuosavybėn ir tikisi, kad turtą gavęs asmuo vykdys tam tikrus įsipareigojimus turtui ar sugrąžins teisėtam turto savininkui ar valdytojui perduoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą, arba perduos tokios pat vertės daiktą. Tačiau, jei turtą gavęs asmuo neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o dėl jo padarytos apgaulės pažeistos teisės atkūrimas objektyviai tampa problemiškas, kyla padarytos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo klausimas. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš sukčiavimo nusikaltimo apgaulės formų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–454/2012).
13. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu pasireiškia tuo, kad šalys sutaria dėl sutarties sąlygų, nors kaltininkas visai neketina vykdyti susitarimo, t. y. apgaulė pasireiškia nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-329/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-409/2011 yra atkreipęs dėmesį, jog sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą.
14. BK 182 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori. Nagrinėjamu atveju tiek iš apeliacinio skundo turinio, tiek iš S. K. parodymų, duotų viso proceso metu, matyti, jog gynyba laikosi pozicijos, kad kiekvienu atveju S. K. nukentėjusiesiems pateikė teisingus duomenis apie save, sudarydamas sutartis teikė savo asmens duomenis, nukentėjusiųjų neklaidino, o išnuomotus daiktus naudojo pagal paskirtį, todėl tarp šalių yra susiklostę tik civiliniai teisiniai santykiai ir baudžiamoji atsakomybė jam nekyla. Taigi iš esmės yra tvirtinama, kad nuteistojo veiksmuose nėra kaltės (tiesioginės tyčios veikti nusikalstamai), t. y. jis nesiekė apgaulės būdu užvaldyti svetimo turto. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.
15. Byloje nustatyta, kad visos penkios veikos įvykdytos iš esmės analogišku būdu. Visais atvejais S. K. iš anksto žinodamas, kad sudarytos sutarties sąlygų nevykdys (pagal sutartį įsipareigoja išsinuomoti daiktą su priedais, sumokėti nuomos mokestį ir daiktus grąžinti), nuomos būdu gautus daiktus neteisėtai įgijo ir negrąžino.
Dėl nukentėjusiųjų E. T. ir S. L. turto įgijimo
16. Byloje nustatyta, kad S. K. nuomos sutartį su E. T. sudarė savo vardu 2016 m. lapkričio 7 d. per nuomos platformą internetinėje svetainėje www.dalinuosi.lt (t. 1. b .l.47-49), pagal kurią išsinuomojo iki 2016 m. lapkričio 14 d. fotoaparatą Nikon D600, serijos numeris: 6037204, du objektyvus, baterijų laikiklį, dvi SD atminties korteles. Kaip matyti iš nukentėjusiojo E. T. parodymų. jis dar davė fotoaparato kuprinę. Sutartį S. K. telefonu pratęsė iki 2016 m. lapkričio 21 d., tačiau praėjus terminui išnuomotų daiktų negrąžino. S. K. nurodytą aplinkybę, kad jis su E. T. susitarė išnuomotus daiktus įsigyti, paneigia paties nukentėjusiojo E. T. parodymai, kuris nuosekliai teigė tik išnuomojęs S. K. daiktus, tačiau jų nepardavinėjęs, nesitaręs išsimokėtinai S. K. parduoti išnuomotus daiktus.
17. Byloje taip pat nustatyta, kad S. K. su nukentėjusiuoju S. L. 2016 m. lapkričio 21 d. per nuomos platformą internetinėje svetainėje www.dalinuosi.lt susitarė dėl fotoaparato Canon D6, serijos numeris: 422152000312 ir jo priedų – baterijos įkroviklio Canon batery charger LC-E6, model DS510101 (Canon B052R770-1053), baltos spalvos perėjimo 240V-16A nuomos, savo vardu sudarė nuomos sutartį, ir šiuos daiktus 2016 m. lapkričio 22 d. iš S. L. įgijo, tačiau praėjus sutartam terminui, t. y. 2016 m. lapkričio 25 d., daiktų negrąžino.
18. Neabejotina ir tuo, kad išnuomotą iš S. L. fotoaparatą S. K. realizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad pirmiausia S. K. 2016 m. lapkričio 16 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl fotoaparato – Fototechnika D750 už 500 Eur (t. 3, b. l. 47-50). Šią aplinkybę patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas D. A., kuris parodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl fotoaparato Fototechnika D750 su S. K., tačiau praėjus kelioms dienoms S. K. atvyko ir vietoj jau priduoto fotoaparato pasiūlė kitą – Canon D6, ir jie apsimainė fotoaparatais. Taigi nustatyta, kad S. K. šiai įmonei iš pradžių pardavė vieną fotoaparatą, o po to jį apkeitė, nepildant jokių tai patvirtinančių dokumentų, tik priduodant nukentėjusiojo S. L. fotoaparatą. Kaip minėta anksčiau, S. L. fotoaparatą realiai S. K. nuomos sutarties pagrindu įgijo 2016 m. lapkričio 22 d. Remiantis nuomos sutartimi ( t. 3, b. l., 11-13) S. K. teisės perleisti išnuomoto fotoaparato tretiesiems asmenims neturėjo, ką neabejotinai suvokė ir žinojo, tačiau 2016 m. gruodžio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimtas būtent S. L. priklausantis fotoaparatas (t. 3, b. l. 46-47).
19. Nuteistojo S. K. versija, kad jis S. L. fotoaparatą perdavė UAB „duomenys neskelbtini“ taisyti yra paneigta liudytojo D. A. parodymais, kuris patvirtino, kad ši įmonė fotoaparatų netaiso, tą patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai. Be to, jokie dokumentai, patvirtinantys S. L. fotoaparato patekimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nebuvo forminami, taip, akivaizdu, apsunkinant ir šios faktinės aplinkybės nustatymo galimybę.
20. Taigi bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad S. K. išsinuomojęs fotoaparatą su priedais iš nukentėjusiojo E. T., išnuomotų daiktų nustatytu terminu – 2016 m. lapkričio 21 d. negrąžino, ir dar turėdamas iš E. T. išnuomotą fotoaparatą 2016 m. lapkričio 14 d. jau susirašinėjo su nukentėjusiuoju S. L. dėl fotoaparato nuomos, teiraudamasis ar būtų fotoaparatas laisvas lapkričio 15-26 dienomis (t. 3, b. l. 54), t. y. tomis dienomis, kai jis dar turi E. T. fotoaparatą. Nustatyta ir tai, kad 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis parduoda fotoaparatą (nesusijusį su kaltinimu), tačiau po kelių dienų savo iniciatyva apkeičia, priduodamas išnuomotą iš S. L. fotoaparatą, neforminant jokių tai patvirtinančių dokumentų. S. K. neabejotinai žino, kad S. L. fotoaparato nuomos sutartis baigiasi 2016 m. lapkričio 25 d., tačiau jokių veiksmų, susijusių su sudarytos nuomos sutarties realiu vykdymu neatlieka, o, priešingai, 2016 m. lapkričio 27 d. dar žada S. L. grąžinti fotoaparatą, nors jis tuo metu jau buvo realizuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokie nuteistojo S. K. veiksmai neabejotinai rodo jo tyčios kryptingumą, jo siekį veikti nesąžiningai, vykdant sutartis, o apgaule pasisavinti nukentėjusiųjų turtą.
21. S. K. suvokdamas, kad pagal sudarytas nuomos sutartis jis turi pareigą fotoaparatus sugrąžinti nukentėjusiesiems E. T. ir S. L., jų negrąžina, nesiima jokių veiksmų, kurie leistų teismui spręsti, kad jis ketina sutartis vykdyti, priešingai – praėjus sutartyje nurodytam terminui vengia su jais bendrauti – iš pradžių meluoja, kad daiktus grąžins, o po to su juo jau nebegalima susisiekti.
22. Akcentuotina ir tai, kad nuomos sutartis S. K. sudaro trumpam laikotarpiui, tą žino, tačiau išnuomotų daiktų (abiem atvejais) negrąžina, iš E. T. išnuomotą fotoaparatą teigia sugadinęs, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, o iš S. L. išnuomotą fotoaparatą realizuoja. Pažymėtina ir tai, kad S. K. abiem atvejais nuomojosi ne tik fotoaparatus, bet ir kitus daiktus, tačiau jau nustatyti jo paties veiksmai rodo, kad sutarčių sąlygų vykdyti ir grąžinti išnuomotų daiktų net neketina. Jokių realių veiksmų, susijusių su sutarčių vykdymu jis neatlieka. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina sąmoningą kaltinamojo S. K. elgesį veikti apgaule.
23. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad S. K. jau sudarydamas sutartis dėl nuomos, neketino vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekė suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė piktnaudžiavimu nukentėjusiųjų pasitikėjimu. Nors S. K. abiem atvejais pasirašė nuomos sutartis nurodydamas savo asmens duomenis, tačiau jo ketinimai nesilaikyti sutarčių sąlygų ir taip užvaldyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą buvo maskuojami apgaule.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiojo D. D. ir nukentėjusiojo V. K. turto įgijimo
24. Kolegija laiko, kad teismas pagrįstai įvertino S. K. padarytas veikas kaip nusikalstamas ir pripažino apeliantą kaltu dėl svetimo turto įgijimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Veikos, dėl kurių nuteistas S. K., pasireiškė pagal nuomos sutartis tarp S. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. D. bei V. K. gauto turto (atitinkamai pirmaisiais dviem atvejais termovizorių, o trečiuoju – tinkavimo aparato) negražinimu nuomotojui, tuo padarant nuomotojams nuosprendyje nurodytą žalą. Nuomos sutarties sąlygas bei atsakomybę už sutarties sąlygų pažeidimą reguliuoja civilinio kodekso normos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Pagal nuomos sutartį gauto turto negražinimas nuomotojui gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę tik tuo atveju, jei veikoje yra BK numatyti nusikalstamos veikos požymiai. Tai gali būti susiję arba su vienos iš sutarties šalių apgaulės panaudojimu, sudarant sutartį, dėl ko civilinės atsakomybės priemonių už sutarties pažeidimą realizavimas be teisėsaugos institucijų įsikišimo tampa problemiškas arba pagal nuomos sutartį gautas turtas pradanginamas (iššvaistomas) ir paaiškėja, kad jau sutarties sudarymo metu nuomininkas nesiruošė vykdyti nuomos sutarties sąlygų, buvo nusprendęs jam patikėtą turtą pasisavinti arba neatlygintinai perduoti tretiems asmenims. (kasacinė nutartis 2K-549/2003)
25. Vertinant S. K. veiksmus ir padarinius, kurie atsirado dėl jo atliktų veiksmų, spręstina, kad S. K. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje požymiai (aptariamos trys veikos). Nors S. K. apeliaciniame skunde teigia, kad tarp jo ir šalių šiuo atveju buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nesant išankstinės tyčios apgauti kitą šalį, tačiau teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Nuteistojo tyčią sukčiauti rodo byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų bei detaliai aptartų įrodymų visuma.
26. Byloje nustatyta, kad S. K. aptariamais (trimis) atvejais nuomos sutartis sudarė savo vardu. Tačiau tai, kad S. K. sudarant sutartis nurodė tikrus savo asmens duomenis, nėra besąlygiškas pagrindas teigti, kad jis veikė sąžiningai ir kad jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių. S. K. pripažino daiktų nuomos faktą, tačiau įrodinėjo, kad tyčios sukčiauti neturėjo.
27. Bylos duomenimis S. K. 2016 m. lapkričio 7 d. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė žodinę nuomos sutartį su vadybininku V. R. ir pasirašė prietaisų perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį bendrovės atstovas jam perdavė termovizorių CEM DT - 9888, laikinai valdyti ir juo naudotis už mokestį, tokiu būdu jis išsinuomojo vienai parai termovizorių, o pasibaigus nustatytam terminui atgal jo negrąžino. Tą pačią 2016 m. lapkričio 7 d., apie 11.00 val., S. K. Kaune sudarė dar vieną žodinę nuomos sutartį su D. D. dėl termovizoriaus Flir E4 su priedais nuomos trims paroms ir jį įgijo, 2016 m. lapkričio 10 d. žodžiu pratęsė šią sutartį keturioms paroms, tačiau praėjus sutartam terminui, t. y. 2016 m. lapkričio 14 d. išnuomoto daikto negrąžino. 2016 m. gruodžio 16 d. S. K. su V. K. sudarė rašytinę nuomos sutartį dėl tinkavimo aparato PFT G 5 Compact (su priedais oro kompresoriumi, 30 m. ilgio šlanga, vandens siurbliuku) nuomos dviejų mėnesių laikotarpiui, šiuos daiktus įgijo, tačiau praėjus sutartas terminui – negrąžino.
28. Kaip matyti visais atvejais S. K. veikia analogišku būdu – išnuomoja daiktą (žodžiu ar raštu), pateikia tikrus savo asmens duomenis, po to atlieka aktyvius veiksmus – pratęsia sutartis, tačiau praėjus nustatytam terminui daiktų negrąžina, o su juo susisiekti nebegalima. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susiklostę santykiai tarp S. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini), D. D. bei V. K. peraugo iš civilinių į baudžiamuosius. S. K. atliktų veiksmų sistemiškumas, laikotarpis, per kurį tie veiksmai buvo atlikti, analogiškas veiksmų pobūdis, paties S. K. elgesys praėjus sutartyse numatytam terminui, leidžia spręsti, kad tyčia pasisavinti daiktus jam kilo prieš sudarant nuomos sutartis.
29. Bylos duomenimis S. K. tą pačią dieną išnuomoja du termovizorius – vieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, o kitą iš D. D. (duomenys neskelbtini). Abiem atvejais daiktai jam perduodami laikinai valdyti ir naudotis už mokestį trumpam laikotarpiui. Nors tik faktas, kad vieną dieną nuteistasis išsinuomoja du termovizorius, pats savaime nesudarytų pagrindo teigti, kad civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, tačiau apie tokį jų pobūdį leidžia spręsti visuma byloje nustatytų aplinkybių:
1) S. K. iš UAB „duomenys neskelbtini“ termovizorių gavo pagal perdavimo-priėmimo aktą (t. 1, b. l. 99), S. K. neneigia termovizoriaus nuomos fakto, tačiau aiškino, kad jis veikė įmonės vardu, tačiau tokie jo parodymai paneigti liudytojo Vakario J. R. parodymais, kuris paaiškino, kad dėl termovizoriaus nuomos kreipėsi būtent S. K., nuomojo jį parai ar šiek tiek ilgiau. Praėjus savaitei liudytojas skambino S. K. ir tuomet pastarasis teigė, kad jam reikalingas dar savaitei, todėl nuomą telefonu pratęsė, suderino kainą už parą, o praėjus dar savaitei S. K. jau nekėlė ragelio. Pats S. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad termovizorius pernuomotas Latvijos įmonei, tačiau kaip matyti iš liudytojo V. J. R. parodymų, tokių įgaliojimų S. K. neturėjo. S. K. nurodytos aplinkybės, kad jis termovizorių, kurį išsinuomojo iš UAB „duomenys neskelbtini“, ketino įsigyti, nepatvirtino UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas V. J. R., kuris nurodė, kad nebuvo jokio susitarimo dėl šio termovizoriaus pardavimo. Teismo vertinimu, kaltinamojo tyčią sukčiauti parodo ir klaidinančių duomenų teikimas UAB „duomenys neskelbtini“: S. K. teigė, kad termovizorius reikalingas darbui, kuriuos atlieka įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. K. pradėjo dirbti tik 2016 m. gruodžio 30 d., t. y. praėjus beveik dviems mėnesiams po to, kai jis išsinuomojo termovizorių. Be to, jo nurodytų aplinkybių, kad šis išnuomotas termovizorius buvo perduotas Latvijos įmonei, nepatvirtina bylos medžiaga.
2) Iš D. D. S. K. termovizorių išnuomojo trims dienoms, sudarė sutartį, sumokėjo nuomą už tris dienas, po to pratęsė sutartį, o praėjus terminui, su S. K. jau nebuvo galima susisiekti. D. D. nurodė, kad termovizorius turėjo GPS sistemą, pagal kurią paskutinį kartą signalas buvo iš (duomenys neskelbtini), nors pats S. K. nuomos metu teigė, kad termovizorius reikalingas darbui (duomenys neskelbtini). S. K. parodymus apie tai, kad termovizoriaus nuomos kainai viršijus paties termovizoriaus kainą nusprendė jį įsigyti, paneigti nukentėjusiojo D. D. parodymais, kuris teisme teigė, kad jokio susitarimo dėl termovizoriaus įsigijimo nebuvo, o daikto paėmimo metu S. K. jam aiškino, kad jį nuomojasi, nes neturi pinigų įsigijimui. Teismo vertinimu, tokių klaidinančių duomenų teikimas rodo nuteistojo S. K. tyčią sukčiauti.
3) Iš nukentėjusiojo V. K. S. K. išnuomavo tinkavimo aparatą. Tinkavimo aparatas buvo išnuomotas dviem mėnesiams nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. vasario 16 d. V. K. parodė, kad S. K. pinigų už nuomą nesumokėjo, tinkavimo aparato negrąžino. Pats S. K. teigė, kad šis daiktas reikalingas darbui Šiauliuose ir jis buvo perduotas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro duomenimis buvo įsteigta tik 2017 m. kovo 27 d.(t. 6., b. l. 197-199), o tinkavimo aparatas, pasak S. K., objekte Šiauliuose buvo naudojamas ir perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion dar 2016 m. gruodžio mėnesį, t. y. tokiai įmonei net neegzistuojant. Be kita ko, S. K. teisės perleisi aparatą tretiesiems asmenims neturėjo, o objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra.
30. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusieji nusprendė išnuomoti S. K. daiktus tikėdamiesi, kad pastarasis mokės nuomos mokestį ir sugrąžins išnuomotus daiktus, atitinkamai praėjus nustatytiems terminams. Apgaulė pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl nuteistojo galimybių ir ketinimų. Nuteistasis S. K., siekdamas, kad nukentėjusieji jam perduotų išnuomotus daiktus, teikė savo asmens duomenis, sudarė regimybę, kad išnuomoti daiktai bus sugrąžinti, nukentėjusiesiems įsipareigodamas grąžinti nuomos pagrindu gautus daiktus, nors neketino vykdyti susitarimo. Toks tikrųjų ketinimų nutylėjimas ir kiti veiksmai imituojantys sutarčių vykdymą (sudaro sutartį, kurią pratęsia, įsipareigoja grąžinti išnuomotą daiktą) yra kitos šalies apgaulė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, yra apgaulės panaudojimas prieš nukentėjusiuosius.
31. Pagal teismo nustatytas aplinkybes S. K., sudarydamas nuomos sutartis, pagal kurias jis įsipareigojo grąžinti išnuomotus daiktus per tam tikrą terminą, neparodo realių S. K. ketinimų. Aptarti duomenys rodo, kad apeliantas jau sudarydamas sutartis neketino jų vykdyti ir išnuomotų daiktų grąžinti bei už juos mokėti. Be to, jis tai darė suvokdamas, kad tuo pažeidžia nuomos sutarčių sąlygas ir neinformavo apie tai kitos sutarties pusės, o priešingai – pasibaigus sutartyse numatytiems terminams jo nebuvo galima surasti, su juo susisiekti.
32. Apgaulingo išnuomotų daiktų užvaldymo pobūdžio nepaneigia ir S. K. nurodytos aplinkybės, kad išnuomotus daiktus jis naudojo pagal paskirtį. Priešingai nei teigia apeliantas, šie sandoriai pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo vertinami kaip rodantys civilinį teisinį susiklosčiusių santykių pobūdį ir sąžiningus S. K. ketinimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis S. K. užvaldė svetimą turtą ne tik suklaidindamas nukentėjusiuosius, bet ir apsunkindamas jų galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinio skundo teiginiai apie išskirtinai civilinį teisinį nuteistojo ir nukentėjusiųjų santykių pobūdį nepagrįsti, o nuteistojo veikos teisingai kvalifikuotos kaip sukčiavimas. Byloje jokių duomenų, kad pagal sutartis kylančių pareigų nevykdymas būtų nulemtas ne nuo S. K. valios nepriklausančių priežasčių, nėra.
Dėl civilinių ieškinių
33. S. K. apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad priteisti civiliniai ieškiniai neatitinka faktinės padėties, tačiau jokiais argumentais to negrindžia.
34. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
35. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad civiliniais ieškovais buvo pripažinti E. T. (t. 1, b. l. 31), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 120), D. D. (t. 2, b. l. 70), S. L. (t. 3, b. l. 33), V. K. (t. 4, b. l. 18).
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl tyčinių S. K. nusikalstamų veiksmų E. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. D., V. K. buvo padaryta turtinė žala, atitinkamai pagrįstai buvo tenkinti civilinių ieškovų pateikti civiliniai ieškiniai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turtinė žala S. L. nebuvo padaryta, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.
37. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Non reformatio in peius principas iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015). Taigi, atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, nevertins, ar nukentėjusiesiems (civiliniams ieškovams) priteistos sumos nėra per mažos, ar pagrįstai nepriteistos negautos pajamas, kadangi būtų pažeistas aukščiau paminėtas principas, tačiau vertins, ar, apskritai, pagrįstai buvo priteistas padarytos žalos atlyginimas ir ar priteistos sumos nėra objektyviai per didelės ir taip pažeidžiančios nuteistojo interesus.
38. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018). Žalos dydis – fakto klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019).
39. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-298-697/2016).
40. Pirmosios instancijos teismas E. T. priteisė 2500 Eur bei 5 procentų metines palūkanas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 572,62 Eur, D. D. – 970 Eur, V. K. – 3500 Eur.
41. Teisiamojo posėdžio metu 2018 m. rugpjūčio 20 d. S. K. nurodė, kad sutiktų su E. T. ieškiniu dėl 700 Eur, sutiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta turtine žala, D. D. sutiko mokėti ne daugiau nei 500 Eur, V. K. sutiko atlyginti 2500 Eur (t. 6, b. l. 24-28).
42. Prašydamas jį pripažinti civiliniu ieškovu, E. T. 2017 m. balandžio 18 d. rašte nurodė 2500 Eur sumą (t. 1, b. l. 30). Patikslintame ieškinyje nurodė 1937 Eur sumą, vadovaudamasis 2018 m. spalio 16 d. skelbiu.lt duomenimis, prašė priteisti 607,20 Eur negautų pajamų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškovo atžvilgiu (t. 6, b. l. 109-111). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytos turtinės žalos dydį, pabrėžė, kad patikslintame ieškinyje E. T. nurodė 2018 m. spalio 16 d. duomenis, t. y. 1937 Eur sumą, o nusikalstama veika buvo įvykdyta 2016 m. lapkričio mėnesį, kuomet jo netektų daiktų vertė sudarė 2500 Eur, atitinkamai priteisė 2500 Eur sumą. Pagal nuomos sutartį visų išnuomotų daiktų vertė buvo nurodyta 2 500 Eur (t. 1, b. l. 47-48). Atitinkamai, nesant jokiems kitiems objektyviems duomenims, nėra pagrindo išvadai, kad civiliniu ieškiniu priteistas turtinės žalos dydis yra neproporcingas.
43. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis ir kasacinio teismo formuojama praktika, iš S. K. E. T. naudai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos nuo 2018 m. gegužės 9 d. (teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisme priėmimo dienos) iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia padaryta pirmosios instancijos išvada, kadangi priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir, be kita ko, patenkinus nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, esant nukentėjusiojo reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, šias palūkanas, teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turi priteisti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019).
44. Prašydamas jį pripažinti civiliniu ieškovu, V. K. 2017 m. kovo 9 d. rašte nurodė 4500 Eur sumą (t. 4, b. l. 17), o 2018 m. spalio 24 d. patikslintame ieškinyje V. K. prašė priteisti 3500 Eur, vadovaudamasis 2018 m. spalio 18 d. skelbiu.lt duomenimis (t. 6, b. l. 117-118), atitinkamai pirmosios instancijos teismas priteisė patikslintame civiliniame ieškinyje prašomą sumą, nevertindamas, kad pateikta daikto vertė yra 2018 metų, kai nusikalstama veika buvo padaryta 2016 metais. Visgi nuosprendyje teismas pasisakė, kad 2016 metais tinkavimo aparato vertė (įvertinus ir komplektaciją) galėjo būti 4 500 Eur, tačiau priteisė tokią sumą, kurią V. K. patikslino, vadovaudamasis skelbimo duomenimis. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas V. K. naudai priteisė nepagrįstai didelę sumą.
45. Prašydama ją pripažinti civiliniu ieškovu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 13 d. rašte nurodė 7 576,29 Eur sumą, kurią sudaro termovizoriaus vertė – 3931,29 Eur ir nuoma nuo 2016 m. lapkričio 7 d. (nuo išsinuomojimo dienos) iki 2017 m. sausio 26 d. (pareiškimo parašymo dienos) – 3645 Eur (t. 1, b. l. 119), kaltinamajame akte jo vertė nurodyta – 2234,74 Eur. Patikslintame civiliniame ieškinyje (2018 m. lapkričio 19 d. gautas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad termovizoriaus vertė yra 2572,62 Eur ir 3240 Eur už nuomą 3240 Eur su PVM (t. 6, b. l. 120). Iš bylos duomenų matyti, kad teisiamojo posėdžio metu S. K. sutiko su ikiteisminio tyrimo metu pateiktu civiliniu ieškiniu, kuriame buvo nurodyta didesnė termovizoriaus vertė, atitinkamai jis neginčijo ir pakeistos sumažintos jo vertės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisakys.
46. Prašydamas jį pripažinti civiliniu ieškovu, D. D. 2017 m. sausio 11 d. rašte nurodė 1990 Eur sumą, kurią sudaro 970 Eur termovizoriaus, GPS sekimo įrangos ir baterijos sekimo įrangai vertė, bei 1020 Eur iš nuomos negautų pajamų (t. 2, b. l. 69). Iš byloje esančios 2013 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad D. D. termovizorių įsigijo už 3751 Lt (t. 2, b. l. 64). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į termovizoriaus pirkimo metu buvusią kainą, į tai, kad jis yra nusidėvėjęs, sutiko su D. D. pateiktu jo vertinimu 900 Eur sumai, be to, neturėjo pagrindo nesutikti su jo pateiktu vertinimu dėl GPS sekimo įrangos kainos (50 Eur) bei baterijos sekimo sistemai (20 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, nesant kitiems objektyviems duomenims, kurie galėtų paneigti nustatytą turtinę žalą, neturi pagrindo teigti, kad D. D. priteista suma yra neprotinga ir nustatyta neobjektyviai.
47. Apibendrinant išdėstytą, be kita ko, pažymėtina, kad teismų praktikoje formuojama, jog apeliantui nepateikus jokių įrodymų dėl neva ydingai nustatytos turto vertės, taip pat nepateikus susijusių su turto vertės nustatymu prašymų teismui, nėra pagrindo pripažinti, kad nustatyta turto vertė yra nepagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-976/2018). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą bei apeliantui nepateikus jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų galimai nepagrįstai nustatytas daiktų vertes, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teisme jis iš dalies sutiko su pateiktais civiliniais ieškiniais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.
Dėl bausmių bendrinimo
48. Apeliantas prašo tinkamai išspręsti bausmių subendrinimo klausimą; teigia, kad jam bendrinant bausmes su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, kuri pakeista Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi, teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 9 punktų taisykles. Pasak apelianto, teismas turėjo paskirtą bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, nes visos veikos atliktos iki šio nuosprendžio, ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmės dalį.
49. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).
50. Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014).
51. Apelianto argumentai, kad subendrinant bausmę, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu, su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, pakeista Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d., nutartimi, netinkamai buvo pritaikytas įstatymas, nes paskirtoji skundžiamu nuosprendžiu bausmė nebuvo subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, yra pagrįsti.
52. Susipažinus su nuteistojo S. K. apeliaciniu skundu, pateiktos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad:
52.1.Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu S. K. yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) (veikos padarytos 2012 m. rugpjūčio 26 d. – 2012 m. lapkričio 5 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, o subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams su 20 MGL (753 Eur) bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta: visas atliktas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendį, bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. (t. y. 5 metai ir 1 mėnuo) ir stacionarioje ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. spalio 24 d. (bausmę atlikęs);
52.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. ) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;
52.3. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvylika nusikalstamų veikų), 301 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 245 straipsnį (veikos padarytos laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. gegužės 28 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė S. K. nustatyta laisvės atėmimas 6 metams. Į bausmės laiką įskaityta S. K. suėmimo laikas nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. . Šis nuosprendis pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu: pašalinta iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies nustatyta S. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;
52.4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2016 m. gruodžio 3 d.) laisvės atėmimu 1 metams;
52.5. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, S. K., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 18 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, S. K. į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį, tai yra S. K. suėmimo laikas nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 26 d.;
52.6. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartis pakeista: S. K. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtas) bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.
53. Aptarti duomenys patvirtina, kad S. K. nuteistas 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nesunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) ir dviejų apysunkių (302 straipsnio 1 dalis) padarymą, o paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais. Už šias veikas paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu.
54. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje padarymą (veika padaryta nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. birželio 5 d. ) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
55. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas), 182 straipsnio 2 dalyje (2 sunkūs nusikaltimai), 182 straipsnio 1 dalyje (6 nesunkūs nusikaltimai), 301 straipsnio 1 dalyje (4 nesunkūs nusikaltimai) ir 300 straipsnio 1 dalyje padarymą (nesunkus nusikaltimas) padarymą (veikos padarytos laikotarpiu nuo 2001 m. balandžio 23 d. iki 2001 m. balandžio 25 d., 2010 m. gruodžio mėnesį, 2011 m. sausio-vasario mėn.; nuo 2011 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. gegužės 29 d.).Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikaltimai) skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės paskiriant švelnesnes ir S. K. paskirta subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės apėmimo būdu subendrintos su bausmėmis skirtomis pagal 182 straipsnio 1 dalyje (6 nusikaltimai), 301 straipsnio 1 dalyje (4 nusikaltimai) ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės subendrinta su 2015 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, S. K. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pastarąją iš dalies pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir S. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 20 MGL (753 €) bauda.
56. Kauno apygardos teismo2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas, veika įvykdyta 2011 m. birželio mėn.) laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas, veika įvykdyta 2011 m. birželio-liepos mėn.) laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams bei 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendis pakeistas – į nuteistajam S. K. paskirtą bausmę įskaityta stacionarioje ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. vasario 1 d.
57. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 1 dalis), pasikėsinimo įvykdyti nesunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) ir apysunkio nusikaltimo (BK 302 straipsnio 1 dalis) padarymą. Veikos įvykdytos 2010 m. rugsėjį, spalį, 2014 m. gegužę. Bausmės subendrintos tarpusavyje ir su 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda. Į laisvės atėmimo bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. sausio 30 d., laikyti S. K. atlikusiu laisvės atėmimo bausmę.
58. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo ( BK 182 straipsnio 1 dalis ) padarymą (veika įvykdyta 2011 m. balandžio 22 d.), paskiriant 20 MGL baudą
59. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagrįstai vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, kuri pakeista Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi, nes S. K. veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu yra įvykdytos laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. vasario 16 d., t. y. prieš priimant nuosprendžius, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi.
60. Tačiau, kaip matyti iš jau aptartų duomenų, S. K. veikos įvykdytos ir prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendį. Ir nors šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai, t. y. 2019 m. gegužės 21 d., jau buvo visiškai atlikta, tačiau kaip jau minėta pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę.
61. Vilniaus apylinkės teismas S. K. 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės nesubendrinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir visiškai neįskaitęs pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės padarė teisės taikymo klaidą, nes pažeidė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalyse numatytas bausmių skyrimo ir subendrinimo taisykles. Dėl to ši teisės taikymo klaida taisytina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m gegužės 21 d. nuosprendis keistinas, bendrinant paskirtą subendrintą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, įskaitant pagal šį nuosprendį atliktą bausmę į bausmės laiką
62. Nuteistasis nenurodo, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, kokiu būdu – apėmimo ar sudėjimo (visiško ar dalinio) jis prašo bendrinti bausmes.
63. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant jau aptartam nuteistojo S. K. nusikaltimų daugetui, kuris nustatytas tiek skundžiamoje byloje, tiek ir bylose, kurios reikšmingos bausmių bendrinimui, jei bausmės už visus nusikaltimus (jis įvykdė sunkius, apysunkius ir nesunkius nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą) būtų skiriamos ir bendrinamos priimant vieną nuosprendį, bausmės būtų bendrinamos tiek apėmimo, tiek ir sudėjimo būdu. Šiuo atveju vien tik apimant bausmes būtų įtvirtintas teisės taikymo požiūriu neteisingos galutinės bausmės nustatymas, realus dalies veikų nebaudžiamumas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Nuteistojo S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti:
Šiuo nuosprendžiu S. K. paskirtą galutinę subendrintą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ( laisvės atėmimu šešeriems metams su 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda) ir S. K. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dešimt metų su 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką be Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendyje nurodytų laikotarpių, įskaityti visiškai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
Teisėjai (parašas) Jurgita Mačionytė
(parašas) Vitalija Norkūnaitė
(parašas) Nida Vigelienė
Nuorašas tikras.
Teisėja (A.V.)
Nida Vigelienė
2020 m. sausio 3 d.