Civilinė byla Nr. e2A-632-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00172-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.2.7; 2.2.2.7; 2.6.10.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams L. K., K. B. ir A. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius pareikštame ieškinyje prašė iš atsakovų L. K., K. B. ir A. Ž. solidariai priteisti 131 945,82 Eur žalos atlyginimo.

2.       Ieškovas nurodė, kad viešajai įstaigai (toliau VšĮ) „Arčiau visų“ (toliau ir – Įstaiga) Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtintas 131 945,82 Eur dydžio ieškovo finansinis reikalavimas, 2015 m. birželio 12 d. nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu, 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu VšĮ „Arčiau visų“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto. VSDFV Kauno skyriaus 131 945,82 Eur finansinis reikalavimas liko nepatenkintas. Prejudicinis faktas, kad VšĮ „Arčiau visų“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, pripažintas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi. Įstaigos vadovais laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. buvo K. B., nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. liepos 8 d. – A. Ž., įmonės dalininkė – L. K.. Minėti įmonės vadovai neperdavė bankroto administratoriui Įstaigos dokumentų, dėl ko nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tokie atsakovų veiksmai (neveikimas) yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais įmonės kreditorių atžvilgiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikoma, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo ir nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo A. Ž. priteisė 41 478,07 Eur žalos atlyginimo ieškovui ir bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą. Kitoje reikalavimų dalyje teismas ieškinį atmetė.

4.       Tenkindamas ieškinio reikalavimus atsakovo A. Ž. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VšĮ „Arčiau visų“ tyčinio bankroto byloje nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. kovo 26 d. atsakovas buvo Įstaigos vadovu. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad faktiniu VšĮ „Arčiau visų“ vadovu buvo A. K., o atsakovas nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. buvo perkeltas į personalo vadovo pareigas ir toliau VšĮ „Arčiau visų“ direktoriaus pareigas ėjo R. J.. Teismas pažymėjo, kad darbo sutarties pakeitimas, kuriuo atsakovas buvo perkeltas į personalo vadovo pareigas, kelia pagrįstų abejonių, nes vadovų pasikeitimas oficialiai nebuvo registruotas, į bylą nepateikta duomenų (dalininko - savininko sprendimo), kad R. J. Įstaigos vadovu paskirtas teisėtai, iš „Apdraustųjų socialinio draudimo įmokomis“ sąrašo matyti, kad atsakovo A. Ž. ir R. J. deklaruojamų draudžiamųjų pajamų dydžiai akivaizdžiai skiriasi ir atsakovo A. Ž. draudžiamosios pajamos yra žymiai didesnės. Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad VšĮ „Arčiau visų“ vadovu aptartu laikotarpiu buvo atsakovas A. Ž..

5.       Teismas konstatavo, jog aplinkybės, kad VšĮ „Arčiau visų“ faktiškai jokios veiklos nevykdė, o įdarbinti asmenys joje buvo fiktyviai, siekiant gauti europines lėšas, atsakovui A. Ž. buvo (turėjo būti) žinomos. Juridinio asmens vadovui tenka pareiga juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), o tokios pareigos nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, dėl kurio gali atsirasti žala vadovo vadovaujamai įmonei, kuri, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, gali būti priteisiama iš įmonės vadovo.

6.       Nustatęs, kad atsakovas A. Ž. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. kovo mėn. pabaigos teikė ieškovui tikrovės neatitinkančius duomenis apie įdarbintus asmenis ir jų draudžiamąsias pajamas, teismas sprendė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovui buvo padaryta 41 478,07 Eur (143 215,51 Lt) žala (2012 m. III ketv. – 5 154,08 Eur; IV ketv. – 20 176,36 Eur; 2013 m. I ketv. – 16 147,61 Eur).

7.       Teismas pažymėjo, kad pripažinus bankrotą tyčiniu, civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys – yra preziumuojama. Kadangi, atsakovas nei šios, nei kaltės prezumpcijos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, teismas sprendė, jog nustatytos visos atsakovo A. Ž. civilinės atsakomybės sąlygos.

8.       Teismas atmetė atsakovo A. Ž. prašymą taikyti byloje ieškinio senatį, nes individualus ieškinys dėl žalos atlyginimo pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalies nuostatas galimas tuomet, kai įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. VšĮ „Arčiau visų“ bankrotas pripažintas tyčiniu 2015 m. birželio 12 d., ieškovas kreipėsi į teismą 2017 m. vasario 13 d., taigi nepraleidęs įstatymu nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 8 d.).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Apeliaciniame skunde atsakovas A. Ž. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Kauno apygardos teismas sprendime padarė klaidingą išvadą, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. kovo 26 d. atsakovas A. Ž. buvo VšĮ „Arčiau visų“ vadovu ir teikė ieškovui tikrovės neatitinkančius duomenis apie įdarbintus asmenis bei jų draudžiamąsias pajamas. Atsakovo A. Ž. darbas direktoriaus pareigose apsiribojo tik tuo, kad apie savo paskyrimą pranešė Juridinių asmenų registrui ir išdavė įgaliojimus A. K. nurodytam asmeniui J. Č. teikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai. 2012 m. rugsėjo 24 d. jo darbo sutarties egzemplioriuje buvo padarytas pakeitimas, pakeičiant jo pareigas iš VšĮ „Arčiau visų“ vadovo į personalo vadovo. Negavęs nei realaus darbo, nei žadėto darbo užmokesčio, atsakovas A. Ž. pasiprašė atleidžiamas iš darbo ir pagrįstai tikėjosi, kad nuolatinis VšĮ „Arčiau visų“ direktorius R. J. ne tik pakeis duomenis Juridinių asmenų registre apie įstaigos vadovą, bet ir nutrauks darbo sutartį, apie tai informuodamas Sodrą.

9.2.                      Teismo proceso metu apklaustas liudytojas A. K. patvirtino, kad VšĮ „Arčiau visų“ iš esmės buvo reikalinga jam asmeniškai, kad galėtų gauti Europos Sąjungos paramą. Vertinant liudytojų A. K. ir J. Č. parodymus kyla pagrįsta abejonė jų patikimumu. Abu šie liudytojai 2017 m. birželio 1 d. yra nuteisti Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-333/2017 už sukčiavimą. 

9.3.                      Atsakovas A. Ž. nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio pabaigos Įstaigoje faktiškai nedirbo ir jokių veiksmų, galėjusių sukelti žalą, neatliko. Ieškovas savo reikalavimus turi nukreipti į asmenis, faktiškai atlikusius neteisėtus veiksmus, padariusius žalą ieškovui, kurie bus nustatyti ikiteisminiame tyrime.

9.4.                      Teismas nepagrįstai abejojo 2012 m. rugsėjo 24 d. darbo sutarties pakeitimu, kuriuo atsakovas A. Ž. buvo perkeltas į personalo vadovo pareigas. Atsakovas A. Ž. pats niekada neturėjo jokių VšĮ „Arčiau visų“ dokumentų ir nesudarė jokių sandorių.

9.5.                      Vienintele VšĮ „Arčiau visų“ dalininke ir savininke iki 2012 m. rugsėjo 5 d. dienos buvo atsakovė L. K., kuomet ji visas jai priklausiusias VšĮ ,,Arčiau visų“ dalininko teises perleido A. B. nuosavybėn. Atsakovas A. Ž. VšĮ „Arčiau visų“ vadovu tapo 2012 m. rugsėjo 10 dieną atsakovės L. K. priimto Įstaigos vienintelės dalininkės sprendimo Nr. 1 pagrindu. Atsakovė L. K. nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. nebuvo VšĮ „Arčiau visų“ dalininkė, todėl negalėjo 2012 m. rugsėjo 10 dieną priimti sprendimo atleisti atsakovą K. B. iš pareigų ir paskirti įstaigos direktoriumi atsakovą A. Ž. bei 2012 m. rugsėjo 14 dieną sudaryti su juo darbo sutartį. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl teismas ex officio (savo iniciatyva) turėjo konstatuoti, kad atsakovas A. Ž. VšĮ „Arčiau visų“ vadovu buvo paskirtas ir ėjo pareigas niekiniu pagrindu.

9.6.                      Ieškinio dėl žalos atlyginimo faktiniu pagrindu turėtų būti nurodomi atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovas, remdamasis 2015 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria VšĮ „Arčiau visų“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ieškinyje nurodė, kad visų atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė įstaigos buhalterinių apskaitos dokumentų neišsaugojimu ir neperdavimu bankroto administratoriui. Tačiau ieškovas neįrodinėjo ir ieškinyje nenurodė, kokiu priežastiniu ryšiu yra susiję buhalterinių apskaitos dokumentų neišsaugojimas bei neperdavimas bankroto administratoriui, su jo patirta žala – VšĮ „Arčiau visų“ priskaičiuotų Sodros įmokų nesumokėjimu.

9.7.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pripažinus Įstaigos bankrotą tyčiniu, civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys – yra preziumuojama. Visais atvejais turi būti patikrinama, ar yra prielaidos prezumpcijai taikyti. Šiuo atveju yra akivaizdu ir logiška, kad priežastinio ryšio tarp tyčinį bankrotą nulėmusių neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos negali būti, nes VšĮ „Arčiau visų“ priskaičiuotų Sodros įmokų nemokėjimas visiškai nepriklausė nuo buhalterinių apskaitos dokumentų neišsaugojimo ir neperdavimo bankroto administratoriui – ar dokumentai būtų išsaugoti ir perduoti ar ne, įmokos Sodrai galėjo būti arba sumokėtos arba nesumokėtos.

9.8.                      Ieškovas privalėjo nurodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, dėl kurių jam atsirado žala, tačiau jų nenurodė ir neįrodinėjo. Ieškinyje nurodyti neteisėti veiksmai, dėl kurių Įstaigos bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, šioje byloje neturi jokios reikšmės ir nėra būtinoji žalos atsiradimo sąlyga.

9.9.                      Kauno apygardos teismas priimtame sprendime padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. kovo 26 d. dėl atsakovo A. Ž. neteisėtų veiksmų VSDFV Kauno skyriui teikiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie VšĮ „Arčiau visų“ įdarbintus asmenis ir jų draudžiamąsias pajamas, ieškovui padaryta 41 478,07 Eur žala. Tačiau byloje nustatyta, jog Įstaigoje asmenys buvo įdarbinti fiktyviai, VšĮ „Arčiau visų“ faktiškai jokios veiklos nevykdė o ją tik imitavo, įdarbintiems asmenims darbo užmokestis nebuvo mokamas. Darytina išvada, kad ieškovo nurodyta žala – negautų socialinio draudimo įmokų suma, yra apskaičiuota remiantis tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie netikras darbo sutartis ir jų pagrindu išmokėtus darbo užmokesčius darbuotojams už neatliktą darbą. Kadangi VšĮ „Arčiau visų“ darbuotojai iš tikrųjų nedirbo ir negavo darbo užmokesčio, asmens prievolė mokėti socialinio draudimo įmokas neatsirado. Jeigu prievolė sumokėti socialinio draudimo įmokas neatsirado, tai ieškovas (Sodra) negalėjo jų gauti. O jei negalėjo įmokų gauti, tai ir jokios žalos nepatyrė. Šiuo atveju ieškovas tiesiog turėtų anuliuoti VšĮ „Arčiau visų“ pateiktus duomenis kaip netikrus ir atitinkamai pakoreguoti Sodros duomenų bazės duomenis apie kiekvieną fiktyviai Įstaigoje įdarbintą asmenį.

9.10.                      Byloje nustatyta, kad VšĮ „Arčiau visų“ veikla buvo imituojama A. K. siekiant gauti Europos Sąjungos paramos lėšas. Teisėsaugos institucijose yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kaltininkai bus nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas teigė nustatęs, kad Įstaigoje fiktyviai buvo įdarbinti bent trys asmenys: E. B., J. A. ir T. K., kurie pasinaudojo valstybės draudžiamosiomis pajamomis, nors realiai įmonėje nedirbo, tačiau neišsiaiškino, kokius turtinius reikalavimus ieškovas (Sodra) pareiškė šių asmenų bylose. Neabejotina, kad ieškovas išsiieškojo šiems Įstaigos darbuotojams išmokėtas socialinio draudimo sumas, kurios buvo apskaičiuotos pagal tikrovės neatitinkančius iš Įstaigos gautus duomenis. Tačiau šioje byloje į savo patirtą žalą ieškovas taip pat yra įskaičiavęs ir tas negautas įmokas, kurios turėjo būti sumokėtos už šiuos asmenis. Paaiškėjus, kad ieškovas reikalauja atlyginti žalą, kurios jis nepatyrė, ieškinys turėtų būti atmestas.

9.11.                       Ieškovas savo ieškinyje atsakovų atsakomybės teisiniu pagrindu nurodė ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat rėmėsi šia įstatymo norma. Tačiau atsakovas A. Ž. VšĮ „Arčiau visų“ vadovo pareigas ėjo tik iki 2013 m. kovo mėnesio pabaigos, o Įstaiga dar ilgą laiką po 2013 m. kovo mėnesio teikė ieškovui tikrovės neatitinkančius duomenis. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties dėl VšĮ „Arčiau visų“ tyčinio bankroto teisinės pasekmės negali būti taikomos atsakovo A. Ž. atžvilgiu, kadangi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies  5 punktas, buvęs teisiniu pagrindu konstatuoti Įstaigos tyčinį bankrotą, įsigaliojo tik nuo 2013 m. spalio 1 dienos.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas K. B. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą toje dalyje, kurioje išspręstas jo atsakomybės klausimas, palikti nepakeistą.

11.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime prašo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

11.1.                      Prejudicinis faktas, kad VšĮ „Arčiau visų“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, pripažintas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi, kuria Įstaigos bankrotas pripažintas tyčiniu.

11.2.                      Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-7-115-915/2017) nurodyta, kad tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo.

11.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-7-115-915/2017) suformuota teisės taikymo taisyklė, jog esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje), yra preziumuojamas.

11.4.                      Nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: atsakovo nesąžiningi ir kalti veiksmai, priežastinis ryšys ir pagrindinės skolininkės VšĮ „Arčiau visų“ negalėjimas įvykdyti prievolės kreditoriui, nes skolininkė yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas 131 945,82 Eur sumai VšĮ „Arčiau visų“ bankroto byloje liko nepatenkintas.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Kauno apygardos teismas skundžiamu 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu iš atsakovo A. Ž. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisė 41 478,07 Eur žalos atlyginimo.

13.       Teismas konstatavo (šios nutarties 4 -7 p), kad atsakovas nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. kovo mėn. pabaigos buvo VšĮ „Arčiau visų“ vadovas, teikė VSDFV Kauno skyriui tikrovės neatitinkančius duomenis apie įdarbintus asmenis bei jų draudžiamąsias pajamas ir šiais neteisėtais veiksmais ieškovui padarė 41 478,07 Eur žalos.

14.       Įstatyme (CK 6.246–6.249 str.) ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (CPK 4 str.) įtvirtinta, jog tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-684/2018). Nenustačius bent vienos sąlygos civilinė atsakomybė negalima. Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), o tyčinio bankroto atveju taip pat peziumuojamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje). Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). 

15.       Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi VšĮ „Arčiau visų“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl, atsižvelgiant į nutarties 14 punkte išdėstytas nuostatas, nagrinėjamoje byloje ieškovas VSDFV Kauno skyrius turi įrodyti atsakovo A. Ž. neteisėtus veiksmus ir žalą bei jos dydį, o pastarasis turi teisę paneigti preziumuojamus priežastinį ryšį tarp ieškovo nurodomų neteisėtų veiksmų ir žalos bei savo kaltę.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remdamasis VšĮ „Arčiau visų“ deklaracijomis už 2012 ir 2013 metus, pranešimais apie A. Ž. priėmimą į darbą ir apie darbo pabaigą, 2012 m. rugsėjo 14 d. Darbo sutartimi Nr. 2, išanalizavęs liudytojų A. K., J. Č. parodymus, priėjo labiau tikėtinos išvados, jog atsakovas A. Ž. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. kovo 26 d. buvo Įstaigos vadovu.

17.       Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo spręsti kitaip dėl šios aplinkybės, nes, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, į bylą pateikti oficialūs dokumentai nėra nuginčyti. Vien tik aplinkybė, kad dokumentai, kurių pagrindu atsakovas A. Ž. priimtas į darbą ir paskirtas Įstaigos direktoriumi, surašyti vėlesne data nei sutartis, kuria atsakovė L. K. perleido savo nuosavybės teises į Įstaigą naujajam jos savininkui, nereiškia, kad apeliantas teismo nustatytu laikotarpiu nebuvo VšĮ „Arčiau visų“ vadovas, nes, kaip nustatyta ir šioje, ir Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje bankroto byloje Nr. e2B-925-153/2015, jis realiai šias pareigas atliko, tvarkė Įstaigos dokumentus, davė nurodymus pateikti atitinkamoms įstaigoms reikalingus duomenis.

18.       Byloje nėra ginčo dėl ir šalių, ir liudytojo A. K. patvirtintos aplinkybės, kad VšĮ „Arčiau visų“ realios veiklos nevykdė, tačiau ieškovui buvo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie Įstaigoje įdarbintus asmenis. Būtent viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą, atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą ir kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose bei viešosios įstaigos įstatuose (Viešųjų įstaigų įstatymo, 2011 m. birželio 16 d. redakcijos, aktualios nagrinėjamu laikotarpiui, 9 str. 4 d.). Nustatęs, kad atsakovo A. Ž. vadovavimo laikotarpiu ieškovui buvo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas pažeidė juridinio asmens vadovui tenkančią pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), o tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą teisingai pripažino neteisėtais veiksmais. 

19.       Apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, įtvirtinanti tyčinio bankroto požymius (2 dalis) ir jį sukėlusių asmenų civilinę atsakomybę (7 dalis) įsigaliojo tik nuo 2013 m. spalio 1 d. t. y. atsakovui jau nebūnant Įstaigos direktoriumi, nėra pagrindas netaikyti apeliantui tokios atsakomybės, nes bankroto byla VšĮ „Arčiau visų“ iškelta 2014 m. birželio 27 d. nutartimi, o ir kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujoje ĮBĮ 20 straipsnio redakcijoje įtvirtinti teismų praktikoje jau suformuluoti bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

20.       Remdamas nutarties 16 – 19 punktuose išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija spendžia, jog skundžiamo sprendimo dalis, kurioje nustatyti atsakovo A. Ž. neteisėti veiksmai, yra teisėta bei pagrįsta.

21.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

22.       Ieškovas VSDFV Kauno skyrius ieškinyje kaip priteistiną žalą nurodė VšĮ „Arčiau visų" 2012-2014 metais už apdraustuosius asmenis priskaičiuotas ir nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, iš viso 432 600,01 Lt, dėl ko Įstaigos bankroto byloje ir buvo patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus 131 945,82 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kuris liko nepatenkintas.

23.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime žala pripažino 41 478,07 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų ir nesumokėtų laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. kovo mėn. pabaigos, kai atsakovas A. Ž., kaip VšĮ „Arčiau visų“ vadovas, teikė ieškovui tikrovės neatitinkančius duomenis apie įdarbintus asmenis ir jų draudžiamąsias pajamas.

24.       Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. eB2-925-153/2015), kuria VšĮ „Arčiau visų“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nurodė, kad Įstaigoje „buvo įdarbinti asmenys, kurie pasinaudojo valstybės draudžiamomis pajamomis, tačiau realiai įmonėje nedirbo“. Tokią išvadą teismas grindė į bankroto bylą pateikta ieškovo informacija apie VšĮ „Arčiau visų“ įdarbintus asmenis, kuriems buvo priskaičiuojamos, bet Sodrai nemokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, bei T. K., nurodžiusio, kad su VšĮ „Arčiau visų“ jis darbo sutarties sudaręs nebuvo ir joje nedirbo, pareiškimu.

25.        Skundžiamame sprendime (sprendimo 21 p.) pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „Įstaiga faktiškai jokios veiklos nevykdė, o joje įdarbinti asmenys buvo fiktyviai, siekiant gauti europines lėšas“. Aplinkybių, pagrindžiančių tokią išvadą, teismas sprendime nenurodė.

26.       Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ, redakcija galiojusi bylai aktualiu 2012 m. rugsėjo mėn. – 2013 m. kovo mėn. laikotarpiu) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – socialinio draudimo įmokos) yra apdraustųjų asmenų ir (arba) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos. Apdraustieji asmenys yra fiziniai asmenys, kurie VSDĮ nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (ar) už juos šias įmokas moka draudėjai (VSDĮ 2 str. 1 d.) ir kurie, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę į įstatymų nustatytas socialinio draudimo išmokas (VSDĮ 2 str. 11 d.). Apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos (VSDĮ 7 str.).

27.       Toks reglamentavimas reiškia, kad socialinio draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą turi būti mokamas tik už apdraustuosius asmenis, t. y. už asmenis, gaunančius darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas (VSDĮ 7 str.) ir turinčius teisę į socialinio draudimo išmokas. Tuo tarpu už asmenis, kurie, kaip skundžiamame sprendime konstatavo apygardos teismas, įdarbinami fiktyviai, kai kuriems iš jų apie tai net nežinant, neturi būti mokamos socialinio draudimo įmokos ir tokie asmenys pagal fiktyviai apskaičiuotas įmokas neįgyja teisės į socialinio draudimo išmokas. Nustačius, kad į LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašyti apdraustojo asmens duomenys yra neteisingi, netikslūs, neišsamūs, buvo įrašyti pagal duomenų teikėjo pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, VSDFV padaliniai yra įgalioti šiuos duomenis patikslinti (Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo Taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243).

28.       Neteisėtai apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, pagal kurias fiktyviai įdarbintas asmuo neįgyja teisės į socialinio draudimo išmokas, negali būti vertinamos kaip VSDFV padaryta žala, nes žala yra tik tokios negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais yra pripažintas tikrovės neatitinkančių duomenų apie įdarbintus asmenis pateikimas ieškovui ir socialinio draudimo įmokų už juos nesumokėjimas. Tačiau tokias įmokas privaloma apskaičiuoti ir sumokėti už asmenis, su kuriais yra realiai sudarytos, o įstatymo numatytais atvejais ir įregistruotos, darbo sutartys, kurie Įstaigoje atliko konkrečius veiksmus, susijusius su jų darbo pareigomis. Už nedirbančius (fiktyviai įdarbintus) ir darbo užmokesčio (pajamų) negaunančius asmenis socialinio draudimo įmokos neturi būti nei apskaičiuojamos, nei mokamos, o neteisėtai apskaičiuotų įmokų nesumokėjimas nėra žala.

29.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas, žinodamas ir pats nurodydamas, jog įstaigoje „Arčiau visų“ dalis darbuotojų buvo įdarbinti fiktyviai, ieškinyje kaip VSDFV patirtą žalą vis tik nurodė socialinio draudimo įmokas, apskaičiuotas už visus asmenis, įrašytus VšĮ „Arčiau visų“ darbuotojais. Apygardos teismas, konstatavęs, jog dalis asmenų į Įstaigos darbuotojų sąrašą buvo įrašyti fiktyviai, prašomos priteisti žalos dydžio nutarties 24 – 28 punktuose aptartu aspektu nenagrinėjo, o tik nustatė laikotarpį, kurio metu atsakovas A. Ž. ėjo direktoriaus pareigas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas A. Ž. nesigynė apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad ieškovui žala nebuvo padaryta dėl to, jog realių darbuotojų Įstaigoje nebuvo. Tačiau nagrinėjantis bylą teismas įstatymu yra įpareigotas konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas, konstatavęs paminėtą atskirų asmenų įdarbinimo Įstaigoje fiktyvumą, netyrė, ar tokiu veiksmu buvo ieškovui padaryta žala, o jei buvo, tai kokio dydžio. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą išsamiai ištirti turinčias reikšmės aplinkybes ir dėl to byla šioje apimtyje galėjo būti išspęsta neteisingai. Tai yra pagrindas dalį teismo sprendimo panaikinti (CPK 330 str.).

30.       Apygardos teismui nepakankamai išsamiai išnagrinėjus prašomos priteisti žalos dydžio klausimą, o atsakovui argumentus dėl to išdėsčius tik apeliaciniame skunde, byla šiuo aspektu negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, nes šalių argumentų pateikimas tik šioje instancijoje nepripažintina tinkamu teisės būti išklausytam įgyvendinimu, kadangi iš esmės taip prarandama teisė į apeliaciją. Juolab, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą neišdėstė jokių atsikirtimų šiuo klausimu. Nesant galimybės žalos dydžio klausimo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, byla šioje apimtyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

31.       Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais apskųsta Kauno apygardos teismo sprendimo dalis naikinama ir byla šioje apimtyje perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. Ž. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteista 41 478,07 Eur žalos atlyginimo ir į valstybės biudžetą priteista 617,59 Eur žyminio mokesčio bei 3,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                                Vigintas Višinskis

                                                                        Egidijus Žironas