Civilinė byla Nr. e2S-813-260/2016,

Proceso Nr. 2-69-3-00172-2016-9,

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.1.18.5.; 3.3.1.21.; 3.3.2.4.                      

                                                     (S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. ir V. J. patikslintą ieškinį atsakovei AB DNB bankui ir trečiajam asmeniui antstoliui R. B. dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, ir vienašalio kredito sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

ieškovai 2016 m. sausio 13 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami: 1) pripažinti 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 21.2 p., 27 p., 54 p., 33 p., 37.5 p., 39 p., 40 p., 42.4 p., 43 p., 44 p., 46.1 p., 46.4 p., 46.5 p. sąlygas, specialiosios dalies 13.6 p. sąlygą ir bendrosios dalies 52 p., 55 p., 58 p., sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo dienos (ab initio); 2) pripažinti 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nutraukimą neteisėtu; 3) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti ieškovams priklausančio turto varžytines, vykstančias specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytines.lt, varžytinių numeris Nr. (duomenys neskelbtini) pradžios data (duomenys neskelbtini), pabaigos data (duomenys neskelbtini) ir uždrausti atsakovei ar atsakovės prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims, tame tarpe ir antstoliui R. B., atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, susijusius su įkeistu turtu – 0,0667 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 255,37 kv. m. bendro ploto nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais inžineriniais statiniais / kanalizacijos šulinys, lauko tualetas / (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta ši byla ir priimtas sprendimas. Nurodė, jog grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo neįvykdymui ar jo apsunkinimui pagrindžia aktyvūs banko veiksmai ir pradėtos skolos iš įkeisto turto išieškojimo procedūros – bankas antstoliui R. B. vykdymui yra pateikęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro atsakovei išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovų atsakovės naudai, šio antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014 m. liepos 2 d. turto arešto aktu areštuotas ieškovams priklausantis ir bankui hipoteka įkeistas turtas, kuris yra parduodamas varžytinėse; turtą pardavus, jo nebus galima susigrąžinti iš jį įgijusių sąžiningų trečiųjų asmenų, todėl ieškovai negrįžtamai praras nuosavybės teises į įkeistą turtą, o ieškinio pareikšto reikalavimo galimas patenkinimas nebeturės nei teisinės, nei praktinės reikšmės, kadangi išieškojimo procedūros jau būtų įvykdytos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias pasaugos priemones tenkino iš dalies, t. y. sustabdė išieškojimą vykdymo procese  antstolio R. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro AB DNB bankui išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Remiantis kredito sutarties nutraukimu, atsakovei perleidus įkeistą ieškovų turtą tretiesiems asmenims, o teismui konstatavus, kad kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ieškovams būtų padaryta žala, jiems galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o turto išreikalavimas iš trečiųjų asmenų taptų neįmanomas arba pareikalautų papildomų teisminių ginčų. Kadangi ginčas byloje iškilęs dėl tarp šalių sudarytos kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, taip pat vienašalio šios sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu, o šios kredito sutarties, kurios prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), jo pagrindu notaras yra išdavęs atsakovui vykdomąjį įrašą, pagal kurį yra vykdomas išieškojimas, atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai

Atsakovas AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad skundžiama nutartis prieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Aktualioje teismų praktikoje šios kategorijos bylose, kai skolininkai ginčija su kredito įstaigomis sudarytų kreditavimo sutarčių nutraukimą kaip neteisėtą po to, kai jau yra išduoti vykdomieji dokumentai dėl jų skolų išieškojimo, yra išaiškinta, kad tokiomis aplinkybėmis hipotekinio išieškojimo proceso sustabdymas iki to laiko, kol spręsis kredito sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, būtų neproporcinga ir nepagrįsta kreditoriaus teises ribojanti priemonė, dėl ko skolininkų (ieškovų) prašymai sustabdyti išieškojimo procesą atmetami, nesant jų taikymo pagal CPK 144 str. pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai be teisinio pagrindo pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovų pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, jam pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Reikalavimas pripažinti kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis, remiantis nebegaliojančiomis teisės normomis, nesudaro pagrindo pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimo ir išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą neteisėtu. Pažymėjo, jog dalis kreditavimo sutarties sąlygų, kurias prašoma pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis nedarys įtakos sprendžiant klausimą dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovų ginčijamos kreditavimo sutarčių sąlygos visiškai atitinka civilinės teisės normas. Kreditavimo sutartis, sudaryta su ieškovais, buvo nutraukta prieš daugiau nei 2 metus 2013 m. spalio 8 d.. Pareikšto nepagrįsto ieškinio tikrieji ketinimai – įkeisto nekilnojamojo turto varžytynių atšaukimas ir skolos išieškojimo veiksmų užvilkinimas. Nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Tarp ieškovų pareikšto ieškinio ir prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra ryšio. Skolos išieškojimo pagrindą sudaro galiojantis vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo, kuris nėra ginčijamas. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė atsakovės kaip išieškotojos teisę atgauti skolą pagal teisės normų nustatyta tvarka priimtą vykdomąjį dokumentą, taip pat pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai nurodė, kad su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį kaip nepagrįstą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė savo atskirąjį skundą grindžia tariamai aktualia teismų praktika. Laiko, jog tokiais veiksmais apeliantė siekia suklaidinti teismą. Apelianto cituojamos bylos nėra tapačios ir ratio decidendi principo taikymo aspektu nesutampa su nagrinėjamo bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl apeliantės deklaratyvūs ir niekuo neparemti teiginiai nesudaro jokio objektyvaus pagrindo jais remtis ir vadovautis bei teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nesutinka ieškovai ir su apelianto argumentu, jog byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nėra svarių argumentų, dėl kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti. Laiko, jog atsakovas kredito sutartį nutraukė neteisėtai, šiai aplinkybei pagrįsti ieškovai prie ieškinio pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Todėl akivaizdu, jog ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįsti sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog atsakovas deklaratyviai teigia, kad pareikšto nepagrįsto ieškinio tikrieji ketinimai – įkeisto nekilnojamojo turto varžytinių atšaukimas ir skolos išieškojimo veiksmų užvilkinimas, kadangi iš byloje esančių aplinkybių ir įrodymų, nėra jokio pagrindo spręsti, jog ieškovai galimai yra nesąžiningi ir pareikštu ieškiniu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, ieškovams tikėtinai pagrindus savo ieškinio reikalavimą, turint diskrecijos teisę nuspręsti ar nurodytų aplinkybių pakanką prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pagrįstai nutarė minimalių ieškovų interesų apsaugai užtikrinti, taikyti jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Trečiasis asmuo antstolis R. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas nustatinėja, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas netinkamai aiškino prima facie doktriną ir be pagrindo sprendė apie teismo sprendimo įvykdymo galimą pasunkėjimą.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, kadangi joje nėra preliminariai įvertinti ieškovų reiškiami reikalavimai ir nepasisakyta dėl tikėtino jų pagrįstumo.  Pastarąjį faktą apeliantė grindžia tuo, kad ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovų prašomos įgyvendinti reikalavimo teisės egzistavimo. Taigi, apeliantė ieškinio prima facie nepagrįstumą sieja su tokiu ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių ir jas turinčių pagrįsti įrodymų tyrimo mastu, kuris būdingas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200-381/2015). Byloje pareikštame ieškinyje ieškovai prašo pripažinti 2007 m. lapkričio 21 d. ieškovų su atsakove sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis bei vienašališką jos nutraukimą prieš terminą pripažinti neteisėtu. Teismas šiuo atveju vertina tik tikėtiną ieškinio pagrįstumą, t. y. ieškinio faktinį pagrindą, kuris suformuluotas tinkamai bei ar pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai - tokie įrodymai yra pateikti kartu su ieškiniu, t. y. mokėjimų bankui išrašai siekiant padengti susidariusį įsiskolinimą, kreipimaisi į banką dėl susidariusio įsiskolinimo išdėstymo dalimis. Vadinasi, prima facie doktrinos požiūriu ieškinys negali būti laikomas tikėtinai nepagrįstu.

Apskųstos teismo nutarties neteisėtumą, o kartu ir nepagrįstumą apeliantė grindžia ir tuo aspektu, kad nėra teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu grėsmės. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tuo negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovams reikalaujant pripažinti, kad kredito sutartis nutraukta neteisėtai,  antstoliui vykdant priverstinio turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pardavinėjant atsakovui įkeistą ieškovų turtą ir jį perleidus tretiesiems asmenims, vėliau teismui konstatavus, kad kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ieškovams būtų padaryta žala, jiems galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o turto išreikalavimas iš trečiųjų asmenų taptų neįmanomas arba pareikalautų papildomų teisminių ginčų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra paneigtas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė už paduotą atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Atskirąjį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro       mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Raimondas Buzelis