Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-1352-1078/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00960-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. birželio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,
sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R.,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)”) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams – nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui, Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, - tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – VMI interesus, todėl tokiais savo veiksmais V. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Paaiškino, kad dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos jo vadovaujama bendrovė išgyveno sunkų periodą, buvo susidarę daug kreditorinių įsipareigojimų, dėl to, nors ir buvo susidariusi mokestinė nepriemoka, tačiau atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, t. y. valstybės socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA), darbuotojais, tiekėjais. Atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo vykdomi ne piktavališkai, o tiesiog bandant išgelbėti verslą. V. R. taip pat nurodė, kad jo vadovaujama bendrove ketina kreiptis į VMI, prašant sudaryti grafiką dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Taip pat paaiškino, kad jo pajamas sudaro darbo užmokestis, kuris per kelias darboviete sudaro apie 1000 Eur.
Teismo posėdžio metu VMI atstovas nurodė, kad V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinojo apie esančia mokestinę nepriemoką, tačiau atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Taip pat VMI atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog piktybinių, su verslu nesusijusių mokėjimų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų patikrinimo metu nebuvo nustatyta, nes tiesiog toks dalykas iš viso nebuvo nustatinėjamas.
Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime (toliau – ir Pareiškimas) dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. 2018 m. kovo 21 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 39556,84 Eur. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018 m. kovo 23 d. pradėtas operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2018 m. balandžio 19 d. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta 2018 m. balandžio 19 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)FR1042-1863, kurioje nustatyta, kad Bendrovė pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybė) biudžetui vykdė įvairius atsiskaitymus. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pinigų likutis Bendrovės sąskaitose 2017 m. gegužės 1 d. buvo 11137,31 Eur. Bendrovės laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. gautos pajamos sudarė 457087,58 Eur (395736,58 Eur – pajamos už suteiktas paslaugas, 61351,00 Eur – atskaitingo asmens įnešti grynieji pinigai). Išlaidos sudarė 468224,87 Eur (2973,81 Eur – VMI prie FM, 33772,87 Eur – Sodrai, 3770,57 Eur – antstoliams Arminui Naujokaičiui, Daivai Prunskienei ir Dariui Bliznikui), 113969,95 Eur – darbo užmokesčio išmokėjimai, 2026,00 Eur - grąžinta paskola Bendrovės vadovui, 200,00 Eur – išimta grynaisiais pinigais, 276752,51 Eur – tiekėjams už prekes ir paslaugas, 26663,09 Eur – pavedimai fiziniams asmenims (mokėjimo paskirtis nenurodyta), 8096,07 Eur - už banko paslaugas, likutis 2018 m vasario 28 d. sudarė 0,02 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2018 m. kovo 21 d. buvo 39556,84 Eur. (b. l. 28-32).
Minėtas aplinkybes patvirtina ir teismui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai dokumentai (b. l. 12-13, 15-21, 22-25, 26-27, 35, 36-38, 39-44, 49-159, 160-165).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).
CK 6.9301 straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
Pažymėtina, jog CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Iš teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų, bylos medžiagos yra akivaizdu, jog V. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, tai žinodamas ir būdamas atsakingu už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, V. R. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su Bendrovės kreditoriais ir darbo užmokesčio mokėjimui, taip pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad tokie V. R. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.
V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą V. R., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su kreditoriais, jiems išmokamos sumos nulemtos ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklą (didžiausios sumos buvo išmokėtos darbuotojams, paslaugų tiekėjams UAN „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios, kaip nurodė V. R., yra nuomojamas transportas, bei įmokos į Sodros biudžetą). Ir nors minėta aplinkybė nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų pavojingumo, tačiau ji svarbi administracinės nuobaudos individualizavimui. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, visu nagrinėjamu laikotarpiu įmokos į biudžetą taip pat buvo vykdomos, tačiau jos nepadengė susidariusios mokestinės nepriemokos. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. nurodė, jog Bendrovė sieks bendradarbiauti su Valstybine mokesčių inspekcija, sieks, kad mokestinės nepriemokos išmokėjimas būtų išdėstytas pagal grafiką.
Teismui duomenų apie V. R. baustumą ar teistumą nepateikta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip minėta, laikytina tai, kad jis kaltę pripažino, gailėjosi. Įvertinęs tai kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus V. R. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
n u t a r i a:
V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam mažesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą – 700 (septynių šimtų) eurų baudą.
Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti šios administracinio nusižengimo bylos numerį (nurodytas šio nutarimo pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe) ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Narbutaitė