Civilinė byla Nr. e2-6515-1151/2022

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01195-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 1.3.5.1; 1.3.9.2.2; 3.4.1.7; 3.2.6.1

                  (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Bakšaitei, 

vertėjaujant vertėjai Kristinai Matulevič,

dalyvaujant ieškovo A. S. (A. S.) atstovei (advokatei) Daliai Bukelienei ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OPUSAUTO“ atstovui (advokato padėjėjui) Povilui Dubininui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį, kuris buvo tikslintas, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „OPUSAUTO“ dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo.  

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „OPUSAUTO“, kuriame prašė: i) išnagrinėti darbo ginčą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo už nedraudiminius laikotarpius iš esmės ir panaikinti atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSFD) administratoriui deklaruotą ieškovo nedraudiminį laikotarpį nuo 
2020-10-20 iki 2021-01-08; ii) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 517 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių); iii) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai netesybas; iv) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-02-08 sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti atsakovės VSDF administratoriui deklaruotą ieškovo nedraudiminį laikotarpį nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08 nutraukė, kitų ieškinio reikalavimų netenkino bei priteisė atsakovei iš ieškovo 2 376,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1141-852/2022, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-02-08 sprendimą panaikino ir perdavė civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

4.       Teisme gautas ieškovo A. S. patikslintas ieškinys, kuriame ieškovas suformulavo tokius reikalavimus atsakovei: i) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 216 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką; ii) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 24 546 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, susidariusių netinkamai vykdant darbo laiko apskaitą; iii) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai netesybas; iv) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad:

4.1.                      tarp ieškovo ir atsakovės 2017-10-27 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas nuo 2018-02-02 iki 2021-01-08 dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Ieškovo prašymu darbo sutartis nutraukta 2021-01-08 Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių);

4.2.                      atsakovės nurodymu ieškovas 2018­01­30 pasirašė prašymą, kurio galiojimo terminas nenurodytas, pagal kurį kiekvieną kartą ieškovui grįžus iš komandiruotės jam (ieškovui) suteikiamos neišnaudotos kasmetinės atostogos, o šioms atostogoms pasibaigus – nemokamos atostogos iki išvykimo į kitą komandiruotę. Remdamasi šiuo prašymu atsakovė suteikdavo ieškovui kasmetines bei nemokamas atostogas laikotarpiais tarp komandiruočių, paskutinis laikotarpis – nuo 2020­09­09 iki 2021­01­08. Nurodytu laikotarpiu nemokamos atostogos ieškovui buvo suteiktos nuo 2020­09­16 iki 2021­01­08 (nuo 2020­09­09 iki 2020­09­15 – kasmetinės atostogos). Nurodė, jog ieškovas 2020­10­20 kreipėsi į darbdavį prašydamas suteikti darbą, tačiau ieškovui buvo paaiškinta, kad aprūpinti darbu nėra galimybės. Analogišką prašymą ieškovas pateikė ir 2020­11­03, tačiau atsakovė darbo nesuteikė. Pažymėjo, jog 2018­01­30 prašymas padiktuotas ieškovui pačios atsakovės, siekiant iš anksto „pateisinti“ būsimus faktinio nedarbo laikotarpius tarp ieškovo komandiruočių, o tai prieštarauja nemokamų atostogų instituto paskirčiai (suteikti darbuotojui galimybę neatvykti į darbą dėl asmeninių priežasčių). Situacija, susiklosčiusi tarp ieškovo ir atsakovės laikotarpiu nuo 
2020-10-20 iki 2021-01-08, atitinka prastovos sąvoką, todėl ieškovas įgijo teisę į 1 216 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už priverstinės prastovos laiką;

4.3.                      ieškovo paskaičiavimais atsakovė netinkamai vykdydama darbo laiko apskaitą neišmokėjo ieškovui 24 546 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, susidariusių už 1 314,46 val. papildomo darbo laiko, 32 val. mokymosi laiko (laikas, praleistas mokymuose, kuriuose ieškovas dalyvavo po darbo sutarties sudarymo, t. y. 4 dienas po 8 val., taip pat medicininio patikrinimo laikas), 384 val. kelionės iki vilkiko (pvz., Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Belgijos Karalystėje, Nyderlandų karalystėje) ir grįžimo iki atsakovės buveinės pasibaigus komandiruotei laiką, 163,30 val. akumuliatoriaus krovimo laiką, krovinių pakrovimo ir iškrovimo, krovinio dokumentų forminimo laiką (viso už 1 894,16 val.). Buvo duotas nurodymas vengti žymėti tachografe „plaktukus“, t. y. ženklus, reiškiančius „kitas darbas“, krovinio pakrovimo ir iškrovimo laiką žymėti kaip pauzę ar poilsio laiką, arba iš pradžių pasikrauti krovinį ir tik po to „atidaryti pamainą“ tachografe. Aptartas laikas virsdavo poilsio laiku, nors darbo funkcijos realiai buvo atliekamos. Tuo tarpu darbo užmokestis skaičiuojamas pagal tachografo ženklus: i) „ratas“ (laikas, kai transporto priemonė vairuojama); ii) „plaktukas“ (krovinio pakrovimas / iškrovimas, transporto priemonės apžiūra, kiti su vairavimu nesusiję darbai) ir; iii) „vokas“ (laikas skirtas dokumentams forminti). Į darbo laiką ieškovė neįtraukdavo laiko, kurį vairuotojas praleisdavo važiuodamas iš Lietuvos Respublikos iki vilkiko, stovinčio kurioje nors Europos šalyje (tekdavo nuvažiuoti apie 2 000 km), grįžimo iš komandiruotės, transporto priemonės apžiūros ir pažeidimų fiksavimo, komplektacijos sutikrinimo, akumuliatoriaus krovimo laiko (šiuos darbus vairuotojas turėjo atlikti poilsio valandomis). Faktiškai vairuotojas per dieną dirba iki 13,5 val., tačiau dėl netinkamo tachografo žymėjimo apskaitoma tik 7–10 val. darbo laikas. Pasak ies?kovo, per visa? darbo santykiu? laikotarpi? jis (ieškovas) buvo aštuoniose komandiruotėse, kurių metu jam (ieškovui) nebuvo sumoke?ta uz? 1 894,16 val., kas sudaro 24 546 Eur (neatskaic?ius mokesc?iu?) su darbo santykiais susijusiu? is?moku?.

5.       Atsakovė UAB „OPUSAUTO“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašė: i) ieškovo ieškinio reikalavimų netenkinti; ii) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas; iii) skirti ieškovui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nustatant, kad 50 proc. baudos sumos, t. y. 500 Eur ieškovas privalo sumokėti atsakovei. Nurodė, jog:

5.1.                      darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta 2017-10-27 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas nuo 2018-02-02 dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Sutarties 4 papunktyje nurodyta, jog nustatoma darbo laiko norma – suminė darbo laiko apskaita. Ieškovas supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus ir tarptautinių krovinių vežimo transporto priemones vairuotojo pareigybės instrukcija (toliau – Instrukcija). Ieškovas 
2018-01-30 pateikė prašymą darbdaviui, kuriame prašė „kiekvieną kartą grįžus iš komandiruotės suteikti neišnaudotas kasmetines atostogas bei kiekvieną kartą atostoginius išmokėti kartu su darbo užmokesčiu. Atostogoms pasibaigus suteikti nemokamas atostogas iki išvykimo į sekančią komandiruotę“. Sutartis darbuotojo prašymu nutraukta 2021-01-08 DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Ieškovas 2021-04-02 kreipėsi į Darbo ginčų komisija (toliau – DGK), kurios, be kita ko, prašė priteisti darbo užmokestį už nedraudiminius laikotarpius, o būtent už laiką, kai ieškovas buvo nemokamose atostogose, nesumokėtą darbo užmokestį už neva dirbtą darbo laiką 2019 m. spalio mėn., 2020 m. vasario mėn., 2020 m. kovo mėn. ir 2020 m. liepos mėn., tačiau DGK 2021-04-30 sprendimu ieškovo prašymų netenkino;

5.2.                      ieškovas nesilaikė išankstinės privalomos darbo ginčų ne teisme tvarkos. Patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė reikalavimą priteisti ieškovo naudai 24 546 Eur sumą, susidariusią dėl neva netinkamai atsakovės vestos darbo laiko apskaitos visą darbo santykių laikotarpį nuo 
2018-02-01, tuo tarpu DGK buvo prašoma priteisti neva susidariusias sumas už 2019 m. spalio mėn., 2020 m. vasario mėn., 2020 m. kovo mėn. ir 2020 m. liepos mėn. (dėl naktinio ir viršvalandinio darbo bei darbo švenčių dienomis apmokėjimo). Ieškovas niekada neginčijo ir nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo tvarka dėl kitų laikotarpių, kuriuos nurodė patikslintame ieškinyje bei susidariusių sumų, taip pat 2022-07-18 papildomuose paaiškinimuose reiškiamų naujų reikalavimų, kad neva atsakovė nesumokėjusi ieškovui už laiką „praleistą namie“, kelionės laiką iki transporto priemonės, todėl šie reikalavimai yra neteisėti ir civilinė byla šioje dalyje turi būti nutraukta;

5.3.                      ieškovas dėl neva netinkamo atsiskaitymo visų darbo santykių metu (atsakovė ieškovui liko skolinga 24 546 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų) į DGK nesikreipė, o reikalavimas dėl nesumokėtų sumų buvo pateiktas 2022-06-25, todėl ieškovo reikalavimui, kilusiam iš darbo santykių laikotarpio ankstesnio nei 2019-06-25, turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovo ieškinyje nurodyta 1 517 Eur suma kildinama ne iš netinkamai vykdytos darbo laiko apskaitos, o iš nedraudiminių laikotarpių, kuriuos ieškovas nurodo kaip prastovą, kurią patvirtina tiek 2022-02-09 teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad laikotarpis nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08 nepripažintas prastova, o laikytinas suteiktomis nemokamomis atostogomis, tiek 2022-05-31 apeliacinės instancijos teismo nutartis. Ieškovas niekada neteikė teismui reikalavimo dėl neva neišmokėtų sumų už viršvalandinį darbą, darbo poilsio metu ar švenčių dienomis, reikalavimą priteisti 24 546 Eur (neatskaičius mokesčių) pateikė po beveik aštuoniolikos mėnesių nuo darbo santykių pabaigos;

5.4.                      ieškovo reikalavimas priteisti 24 546 Eur su darbu susijusių išmokų, susidariusių netinkamai vykdant darbo laiko apskaitą – nepagrįstas. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovė neišmokėjusi 24 546 Eur (it. brutto) (liet. pajamos, neatskaičius išlaidų – apylinkės teismo pastaba) sumos, kuri susidarė iš kas mėnesį nesumokėto darbo užmokesčio, nė karto nuo darbo santykių pradžios nereiškė pretenzijų ar reikalavimų atsakovei dėl netinkamai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir (ar) netinkamai apskaityto darbo laiko. Ieškovas nei DGK, nei pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą pirmą kartą, nei teikiant apeliacinį skundą ar patikslintą ieškinį nepateikė konkrečių įrodymų, skaičiavimų/formulių, kuriomis remiantis būtų daroma išvada apie neapskaitytą viršvalandinį darbą, darbą poilsio metu ar švenčių dienomis bei gautą 24 546 Eur sumą. Ieškovo nurodytas ir apskaičiuotas laikas (iš viso 1 894,16 val.): i) 32 valandos praleistos mokymuose bei skirtos medicininiam patikrinimui iki darbo sutarties įsigaliojimo (darbą ieškovas pradėjo nuo 2018-02-02), negali būti laikomas darbo laiku; ii) 384 valandos, kurias sudaro kelionių laikotarpiai iki transporto priemonės, esančios užsienio šalyje ir grįžimui į atsakovės buveinę pasibaigus komandiruotei (Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamentas (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85“ (toliau – Reglamentas Nr. 561/2006) 9 straipsnio 2–3 dalys) forminami kaip komandiruotės, už kurias mokami dienpinigiai ir darbo užmokestis;  iii) faktinis darbo laikas (163,30 val., laikas, kurį sudaro krovinių pakrovimas ir iškrovimas, krovinio dokumentų forminimas, akumuliatoriaus krovimas) buvo apskaitomas ir apmokamas kaip darbo laikas, remiantis gautais tachografo duomenimis (už laiko registravimą tachografo įrenginiu atsakingas pats darbuotojas). Vairuotojams nebuvo nurodyta krauti transporto priemonės akumuliatorių jų (darbuotojų) poilsio laiku ir to nežymėti kaip darbo laiko. Vilkiko akumuliatorių nereikia krauti, jei jie naudojami pagal paskirtį. Ieškovas nenurodė, už kokias ir kaip konkrečiai susidariusias valandas neatsiskaityta. Ir nors darbuotojas pagrįsti aukščiau nurodytą reikalavimą pateikė neva darbo laiko išklotines laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2020-05-09 (pateiktas dokumentas yra ieškovo užpildytas ranka žurnalas), neaišku, nei kada žurnalas pildytas, nei kuo remiantis nurodytos valandos, nei kaip tai įrodo, jog su darbuotoju netinkamai atsiskaityta;

5.5.                      bendrovėje taikoma suminė darbo laiko apskaita, apskaitinis laikotarpis – 4 mėnesiai, ieškovui ginčo laikotarpiu darbo užmokestis kiekvieną mėnesį būdavo mokamas fiksuota suma, o pasibaigus komandiruotei, tačiau apskaitiniam laikotarpiui dar nepasibaigus, ieškovui būdavo suteikiamos papildomos poilsio dienos ir už jas (poilsio dienas) mokamas darbo užmokestis, taip apskaitinio laikotarpio eigoje išlyginant per ankstesnius laikotarpio kalendorinius mėnesius viršytą darbo laiko normą, todėl reikalavimas dėl neva neapskaityto faktinio darbo laiko – nepagrįstas;

5.6.                      ieškovas nurodė, kad darbdavys neteisėtai nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08 suteikė nemokamas atostogas ir šį laikotarpį laiko prastova. 2018-01-30 ieškovas pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo sąlygų darbo santykių metu, kuriuo pageidavo, jog kiekvieną kartą grįžus iš komandiruotės jam (darbuotojui) būtų suteiktos kasmetinės atostogos, o jei jų (nemokamų atostogų) nėra – nemokamos, laikotarpiu iki darbdavys nurodo vykti į kitą komandiruotę. Ieškovas tiek aktyviais (pateiktu prašymu dėl nemokamų atostogų suteikimo), tiek konkliudentiniais veiksmais (nevykimu į darbą tarp komandiruočių, nereiškimu pretenzijų visą darbo santykių laikotarpį dėl nemokamų atostogų suteikimo pagal pateiktą prašymą) išreiškė savo valią (kurios ir laikėsi visą darbo santykių laiką), jog pageidauja, kad grįžus iš komandiruočių jam (darbuotojui) būtų suteiktos kasmetinės atostogos, o tokių nesant – nemokamos, todėl laikytina, kad darbdavys pagrįstai ieškovui suteikė nemokamas atostogas nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08. Pastebėtina, jog ieškovas, kuris neva nuo pat prašymo pateikimo dienos buvo įsitikinęs, kad prašymas suteikti nemokamas atostogas yra iš esmės neteisėtas ir „slepiantis“ prastovas, ne tik darbo santykių metų jo (prašymo) neginčijo, tačiau ir kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjantį organą tik dėl paskutinio nedraudiminio laikotarpio. Tiek iš prašymo turinio, tiek iš pateikto susirašinėjimo, kuriuo darbuotojas tik teiraujasi, kada būtų kitas išvykimas, prašo darbdavio dar nesiųsti jo (ieškovo) į komandiruotę, perkelti jos (komandiruotės) datą ir pan. bei ilgalaikio ieškovo vadovavimosi pateiktu prašymu, matoma, kad jis (ieškovas) puikiai suprato ir suvokė, kad jam (ieškovui) pagrįstai buvo suteiktos būtent nemokamos atostogos, o ne skelbta prastova. Darbdaviui tinkamai apskaičius ieškovo (darbuotojo) darbo laiką ir atsiskaičius su darbuotoju, netesybos negali būti priteistos;

5.7.                      ieškovas, prašydamas priteisti neva neišmokėtą darbo užmokestį, nepateikė konkrečių skaičiavimų bei įrodymų, todėl vilkina procesą, t. y. nuo 2021 m. balandžio mėn. teikia nepagrįstus reikalavimus dėl neva neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu elgiasi nesąžiningai, pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei tokiu elgesiu vilkina teisminį procesą, todėl toks ieškovo elgesys sudaro pagrindą ieškovui skirti 1 000 Eur dydžio baudą (50 proc. skiriant atsakovei).

6.                      Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-10-05:

8.1.       ieškovas A. S. paaiškino, kad darbą UAB „OPUSAUTO“ pradėjo 2018-02-02, į Lietuvos Respubliką atvyko 2018-01-29, per vieną dieną gavo sertifikatą „95 kodas“, kuris kainavo 200 Eur, taip pat savaitę laiko dalyvavo mokymuose (aiškinta kaip reikia dirbti, ekonomiškai vairuoti transporto priemonę, laikytis darbo ir poilsio režimo). Mokymai prasidėdavo 8 val. ryto ir baigdavosi 17 val. vakaro su 1 valandos pietų pertrauka. Nors kompanija nepaaiškino, kad tachografo duomenys skirti darbo laiko apskaičiavimui, tačiau buvo duotas nurodymas minimaliai žymėti „plaktukus“ (ženklas reiškiantis „kitas darbas“), krovinio iškrovimo pakrovimo metu žymėti kaip „pauzę“ ar „poilsio laiką“. Netinkamai žymint tachografe duomenis neapskaitomas ir neapmokamas laikas, skirtas krovinių iškrovimui / pakrovimui, krovinio dokumentų forminimui, kitiems atliekamiems darbams, šis laikas virsdavo poilsio laiku, nors darbinės funkcijos būdavo atliekamos. Pažymėjo, jog automobiliai su kuriais reikėjo dirbti, stovėjo Vakarų Europos šalyse, todėl iki jų (paskirties vietos) mikroautobusu važiuodavo patys. Pirmoji komandiruotė tęsėsi nuo 2018-02-03 iki 2018-05-05 (trylika savaičių): nebuvo sudarytas darbo grafikas, buvo reikalaujama dirbti maksimaliai pagal Reglamentą Nr. 561/2006, kur vairuotojas turi 6 periodus po 24 valandas iki „pauzės“, per 24 val. darbo periodą vairuotojas privalėjo turėti 11 val. arba sutrumpintą 9 val. poilsį. Atsakovė kitaip skaičiavo dienos poilsį, neatsižvelgiant kiek tęsėsi darbo pamaina ir liepdavo stovėti 9 val. (pagal Reglamentą darbas kartu su poilsiu turėjo būti 24 val.). Faktiškai darbas kartu su poilsiu tukdavo 20–22 val., o atsakovė reikalaudavo iš vairuotojo iš karto po sutrumpinto poilsio laiko pradėti darbą. Antroji komandiruotė truko nuo 2018-06-29 iki 2018-10-20 (septyniolika savaičių), trečioji nuo 2018-12-22 iki 2019-02-10 (šešias savaites), ketvirtoji nuo 2019-03-30 iki 2019-05-25 (aštuonias savaites), penktoji nuo 2019-06-22 iki 2019-08-05 (šešias savaites), šeštoji – 2019-09-20 iki 2019-12-01 (dešimt savaičių), septintoji nuo 
2020-01-02 iki 2020-03-20 (aštuonias savaites) ir aštuntoji nuo 2020-06-27 iki 2020-09-05 (dešimt savaičių). Visais klausimais buvo galima kreiptis į vadybininkus, kurie kontroliavo darbą, siųsdavo pranešimus apie iškrovimus, pakrovimus. Iš trečiosios komandiruotės buvo atšauktas vadybininkės R., iš kitų komandiruočių vadybininkai taip pat atšaukdavo be perspėjimo, todėl dirbdavo mažiau, negu buvo planuota. Penktosios komandiruotės metu vadybininkas M. pagrasino, kad atšauks iš komandiruotės, todėl sunkų krovinį teko krauti rankomis, taip pat buvo padaryti išskaitymai iš algos (prie algos už ekonomiją buvo pridėta 22 Eur, tačiau išskaičiuota 150 Eur už eismo įvykį, dėl kurio nebuvo kaltas; 60 Eur už „plaktukus“, 37,81 Eur už telefoną, 18,34 Eur pensijos kaupimui), šeštosios komandiruotės metu liepė dirbti išeiginę dieną, įžeidinėjo. Vėliau komandiruočių laikas trumpėjo. Pažymėjo, jog automobilių akumuliatoriai buvo kraunami poilsio metu. Atsakovė pažadėjo, jeigu tachografe bus žymima kuo mažiau plaktukų, tuomet grąžins išskaičiuotus 62 Eur; 

8.2.       ieškovo atstovė (advokatė) Dalia Bukelienė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 1 216 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis už priverstinės prastovos laiką buvo skaičiuojamas pagal DK 47 straipsnyje nurodytą formulę, už laikotarpį nuo 2020-10-20 (žinutė, iš kurios turinio matyti, jog atsakovė ieškovui darbo nesuteikė) iki 2021-01-08 (atleidimo iš darbo diena). Skaičiavimas atliktas laikant, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1 100 Eur (vidutinis dienos užmokestis 47,70 Eur). Prastova skaičiuojama už 65 darbo dienas: už pirmąsias 3 dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis (47,70 Eur × 3 darbo dienų = 143,10 Eur), už 62 dienas skaičiuojama 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio (19,08 Eur × 62 darbo dienų = 1 182,96 Eur + 143,10 Eur = 1 326,06 Eur (neatskaičius mokesčių)). Laikas praleistas mokymuose sudaro 32 val. (8 val. × 4 dienų = 32 val.), vykimas į komandiruotę iš atsakovės buvimo vietos iki transporto priemonės ir atgal, skaičiuojant vidutiniškai vienai komandiruotei į abi puses 50 val., gaunasi 400 val., faktiškai ieškovo dirbtas laikas, į kurį įeina krovinių pakrovimas / iškrovimas, dokumentų forminimas, laikas skirtas laukti kol krovinys bus iškrautas / pakrautas, remiantis ieškovo ranka surašytais paskaičiavimais sudaro 4 676 val., akumuliatoriaus krovimo laikas sudaro 148,50 val. Ieškovas paskaičiavo, kad iš viso išdirbo 5 256,50 val., o į darbo laiko žiniaraštį įtrauktos 3 522,44 val., todėl neapskaitytas laikas sudarė 1 734,06 val. Visgi, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydama, kad ieškovas į neapskaitytą laiką prašo įtraukti laiką praleistą mokymuose, vykimą į komandiruotę iš atsakovės buvimo vietos iki transporto priemonės ir atgal, faktiškai dirbtą laiką pakraunant / iškraunant krovinį, dokumentų forminimą, laiką laukiant krovinių pakrovimo / iškrovimo, akumuliatoriaus pakrovimo laiką, kuris sudaro 5 256,50 val., už kurį turėtų būti apmokėta (5,99 Eur × 5 257 val. = 31 489,44 Eur (neatskaičius mokesčių)); 

8.3.       atsakovės atstovas advokato padėjėjas Povilas Dubininas palaikė atsakovės UAB „OPUSAUTO“ procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei ieškinio, kuris buvo tikslintas, reikalavimų prašė netenkinti, taip pat pareiškė, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sąmoningai klaidina teismą, todėl prašo ieškovui skirti 5 000 Eur baudą, iš kurios 50 proc., t. y. 2 500 Eur sumokėtini (priteistini) atsakovei.

2.       Baigiamųjų kalbų metu šalys (ieškovo atstovė ir atsakovės atstovas) palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

3.       byloje sprendžiamas ieškovo A. S. ieškinio, kuris buvo tikslintas, atsakovei UAB „OPUSAUTO“ dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo (ne)pagrįstumo klausimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 259 straipsnis, 410 straipsnis, Darbo kodekso (DK) 1 straipsnis, 231 straipsnio 1–2 dalys).

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

4.       Nustatyta, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

11.1.       2017-10-27 tarp ieškovo (darbuotojo) A. S. ir atsakovės (darbdavio) UAB „OPUSAUTO“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas nuo 
2018-02-02 dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartis ieškovo prašymu buvo nutraukta 2021-01-08 Darbo kodekso (DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (el. f. 1, f. l. 20–21);

11.2.       ieškovas 2018­01­30 darbdavio UAB „OPUSAUTO“ direktoriui pateikė prašymą, iš kuriuo turinio matyti, kad ieškovas prašo: „kiekvieną kartą man (ieškovui) grįžus iš komandiruotės suteikti neišnaudotas kasmetines atostogas bei kiekvieną kartą atostoginius išmokėti kartu su darbo užmokesčiu. Atostogoms pasibaigus prašau suteikti nemokamas atostogas iki mano išvykimo į sekančią komandiruotę“ (el. f. 1, f. l. 22);

11.3.       ieškovas 2021-04-02 kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (DGK), prašydamas priteisti: i) nepriemoką dėl naktinio ir viršvalandinio darbo už 2019 m. spalio mėn. ir 2020 m. vasario mėn.; ii) nepriemoką dėl naktinio, viršvalandinio darbo bei darbo švenčių dienomis už 2020 m. kovo mėn., 2020 m. liepos mėn.; iii) minimalų darbo užmokestį už nedraudiminius laikotarpius darbo santykių metu; iv) netesybas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį. DGK 2021-04-30 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-6746 ieškovo reikalavimų netenkino;

11.4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-63-272/2022 bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti atsakovės VSDF administratoriui deklaruotą ieškovo nedraudiminį laikotarpį nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08 nutraukė, o kitų ieškinio reikalavimų netenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas;

11.5.       Vilniaus apygardos teismas 2022-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1141-852/2022 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-02-08 sprendimą panaikino ir perdavė civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

5.       Apylinkės teismas pažymi, kad po Vilniaus apygardos teismo 2022-02-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1141-852/2022 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-06-16 nutartimi ieškovui, pagal apygardos teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, pasiūlius (pa)tikslinti ieškinį (pakeisti ieškinio dalyką ir/ar pagrindą), ieškovas pareiškė kokybiškai naujus reikalavimus:

6.       Patikslinto ieškinio, paduoto 2022-06-16, reikalavimai buvo priimti. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nagrinėjami būtent 2022-06-16 patikslinto ieškinio reikalavimai (dėl ankstesnio ieškinio reikalavimų ieškovas nebepasisakė). 

Dėl reikalavimo priteisti užmokestį už priverstinės prastovos laiką (ne)pagrįstumo

7.       Nustatyta, jog ieškovas pirmuoju patikslintu ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš atsakovės 
1 216 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką, kuris tęsėsi nuo 2020-09-09 iki 2021-01-08 (el. b. f. 2, f. l. 1–4). Analizuojant pradinio ieškinio turinį matyti (el. b. f. 1, f. l. 1–4), jog ieškovas A. S. patikslintame ieškinyje nurodė tik kitokią prašomos priteisti sumos dydį (vietoje 1 517 Eur prašo priteisti 1 216 Eur), tačiau ieškinio reikalavimų motyvacija iš esmės liko nepakitusi – ieškovas reikalauja išmokėti darbo užmokestį už neteisėtos prastovos laiką, kurį apskaičiuoja pagal DK 47 straipsnyje nurodytą metodą.

8.       Apylinkės teismas pastebi, jog Vilniaus apygardos teismas 2022-05-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1141-852/2022 konstatavo (el. b. f. 1, f. l. 179–189), jog teismas turėjo ieškovui iš atsakovės priteisti vidutinį darbo užmokestį už 2020-10-20–2021-01-08 laikotarpį (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022-05-31 nutarties 24–31 punktus). Civilinėje byloje
Nr. e2A-1141-852/2022 2022-05-31 priimtos nutarties motyvacija rodo, jog aukštesnės grandies teismas palaikė ieškovo poziciją dėl to, jog ieškovo 2018-01-30 ieškovo pasirašytas prašymas dėl atostogų suteikimo neatitiko ieškovo valios, kadangi atostogos tęstos ne darbuotojo (ieškovo), o darbdavio (atsakovės) valia, todėl laikotarpis, kuris tęsėsi nuo
2020-10-20 iki 2021-01-08, laikytinas prastova, už kurią atsakovė ieškovui privalo išmokėti vidutinį darbo užmokestį. Visgi, Vilniaus apygardos teismo 2022-05-31 nutartyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, todėl aptarta aplinkybė turi būti išsiaiškinta bylą nagrinėjant pakartotinai.

9.       Viena vertus, sutiktina su atsakove UAB „OPUSAUTO“, jog aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems (žemesnei grandžiai) kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos. Visgi, aukštesnė grandis turi teisę nurodyti žemesnės instancijos teismui ištaisyti padarytas (fakto ar teisės – apylinkės teismo pastaba) klaidas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017, nutarties 35 punktą), o proceso įstatymas suteikia teisę aukštesnės grandies teismui tiek fakto, tiek teisės klaidas, padarytas žemesnės grandies teismo, ištaisyti ir savarankiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai) (žr. taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimą“).

10.       Iš Vilniaus apygardos teismo 2022-05-31 nutarties 24–31 punktų analizės darytina išvada, jog: pirma, aukštesnės grandies (t. y. apeliacinės instancijos) teismas, nagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, nusprendė, jog atsakovas be teisinio pagrindo laikotarpio nuo 2020-10-20 iki
2021-01-08 nepaskelbė prastova, todėl ieškovas turi teisę į DK 218 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisių gynybos būdą – vidutinio darbo užmokesčio priteisimą už prastovos laikotarpį. Civilinėje byloje Nr. e2A-1141-852-2022 nurodyta motyvacija leidžia daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas iš esmės išsprendė materialaus pobūdžio ginčą tarp šalių ieškovo naudai,
t. y. aukštesnės grandies teismas palaikė ieškovo poziciją dėl pažeistų darbuotojo teisių. Aptartos nutarties motyvacija, kaip ir visa nutartis, kasacine tvarka neskųsta, todėl laikytina įsiteisėjusia ir privaloma (CPK 18 straipsnis); antra, civilinėje byloje Nr. e2A-1141-852/2022 nutarties 24–31 punktuose nurodyta motyvacija rodo, jog grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti būtina ištaisyti fakto klaidą, t. y. nustatyti, koks buvo ieškovo vidutinis darbo užmokestis bei apskaičiuoti iš atsakovės ieškovei priteistiną sumą (darbo užmokestį už prastovos laikotarpį).

11.       Teismų praktikoje laikomąsi pozicijos, jog kai byla grąžinama siekiant, jog žemesnės instancijos teismas aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai žemesnės instancijos teismas privalo laikytis aukštesnės instancijos išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys; jeigu žemesnės instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų, kurie susiję su tam tikrais klausimais, tai nagrinėdamas bylą iš naujo žemesnės instancijos teismas gali remtis aukštesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis, ir atskirai dėl jų (išvadų) nepasisakyti (Vilniaus apygardos teismo 2019-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-430/2019, nutarties 34–35 punktai). Apylinkės teismo vertinimu, aukščiau aptartas teisinis reguliavimas civilinėje byloje Nr. e2A-1141-852/2022 2022-05-31 priimtos nutarties kontekste reiškia, jog dėl ieškovo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už prastovą, buvusią nuo 2020-10-20 iki
2021-01-08, pasisakyti nebebūtina, tereikia išspręsti priteistinos sumos dydžio klausimą. Dėl šios priežasties apylinkės teismas nebepasisako dėl ieškovo A. S. ieškinio reikalavimo, kurio prašoma priteisti vidutinį darbo užmokestį už prastovos laiką (nuo 
2020-10-20 iki 2021-01-08), tačiau išsprendžia priteistinos sumos dydžio klausimą.  

12.       Pakartotinio bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui pateikė ieškovo A. S. vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimą (el. b. f. 2, f. l. 129). Atsakovės UAB „OPUSAUTO“ 2022-09-05 pažymoje nurodyta, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis per dieną – 47,70 Eur (1 001,65 Eur per mėnesį) (teismas pastebi, jog atsakovė pateikė iš esmės analogišką savo turiniu vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, buvusį pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Visgi, ieškovas atsakovės naujai pateiktos pažymos nebeginčijo). Teismas, pasinaudodamas viešai prieinama darbo ir poilsio dienų skaičiuokle, nustatė, kad laikotarpis nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08 sudaro 81 kalendorinę dieną ir 55 darbo dienas. Taikant DK 47 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą teisinį reguliavimą, priteistinos sumos dydis apskaičiuojamas taip: i) 47,70 Eur už pirmą prastovos dieną (DK 47 straipsnio 2 dalies 1 punktas); ii) 71,55 Eur už antrą ir trečią prastovas dienas (47,70 Eur X 2/3) (DK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas); iii) 992,16 Eur už likusias 52 darbo dienas ((47,70 Eur X 52) X 40 proc.) (DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tai reiškia, jog iš atsakovės ieškovei priteistina iš viso 1 111,41 Eur (47,70 Eur + 71,55 Eur + 992,16 Eur). Apylinkės teismas pastebi, jog aptartą skaičiavimo formulę ieškovo atstovė pagarsino teismo posėdžio, vykusio 2022-10-18 metu, tačiau atsakovas nenurodė, jog aptartas skaičiavimo formulė būtų klaidinga (netiksli), tokios aplinkybės nenustatė ir teismas. Į bylą teiktos vidutinio ieškovo darbo užmokesčio pažymos pagrįstumo ieškovas neginčijo. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 111,41 Eur vidutinio darbo užmokesčio už prastovos laiką nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08 (55 darbo dienos).

13.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, apylinkės teismas sprendžia, jog ieškovo A. S. ieškinio reikalavimas, kuris buvo tikslintas, priteisti 1 216 Eur vidutinį darbo užmokestį už prastovą nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08, tenkintinas iš dalies, t. y. priteisiama
1 111,41 Eur suma.

Dėl ieškovo argumentų, susijusių su atsakovės netinkamai (į)forminta darbo laiko apskaita, (ne)pagrįstumo

14.       Ieškovas A. S., be kita ko, iš atsakovės prašė priteisti ir 24 546 Eur (neatskaičius mokesčių) (tiesa, žodinio bylos nagrinėjimo metu aptarta suma, teismui pareikalavus pagrįsti patikslintu ieškiniu prašomos priteisti sumos paskaičiavimą pagal formulę, kurią taikant gaunama nurodyta suma, buvo tikslinama) su darbo santykiais susijusių išmokų, susidariusių netinkamai vykdant ((į)forminant) darbo laiko apskaitą. Esminis ieškovo teiginys, kuriuo grindžiama netinkamai (į)forminta darbo laiko apskaita, yra tas, jog atsakovės darbuotojai reikalavo falsifikuoti tachografo duomenis, o konkrečiau –         netinkamai forminant tachografo duomenis netinkamai apskaitytas ir apmokėtas laikas, skirtas krovinių pakrovimui/iškrovimui, krovinio dokumentų (į)forminimui, kitiems vairuotojo atliekamiems darbams (aptartas laikas virsdavo poilsio laiku, nors darbinės funkcijos būdavo atliekamos, pavyzdžiui, krovinio pakrovimo ir iškrovimo laiką versta žymėti kaip pauzę ar poilsio laiką; liepta iš pradžių pasikrauti krovinį ir tik po to „atidaryti pamainą“ tachografe; į darbo laiką neįtraukiamas laikas, kurį vairuotojas praleisdavo važiuodamas iš Lietuvos Respublikos iki paskirties taško (vilkiko); neapskaitomas būdavo taip pat ir grįžimo iš komandiruotės laikas, transporto priemonės apžiūros ir pažeidimų fotografavimo, komplektacijos sutikrinimo, akumuliatoriaus krovimo laikas (tai vairuotojas turėdavo atlikti poilsio valandomis).

15.       Teismas pažymi, jog ieškovas papildomai nurodė, jog darbdavys (atsakovė) nurodydavo tachografe žymėti ženklą „plaktukai“ (ženklą, reiškiantį „kitas darbas“), tuo tarpu darbo užmokestį skaičiavo pagal tachografo ženklą „ratas“ (laikas, kai transporto priemonė vairuojama), „plaktukas“ (krovinio pakrovimas/iškrovimas, transporto priemonės apžiūra, kiti su vairavimu nesusiję darbai) ir „vokas“ (laikas, skirtas dokumentams forminti):

16.       Atsakovė su aptartais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad darbo laiko apskaitą (į)formino tinkamai. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-10-18, ieškovo atstovė (advokatė) paaiškino, jog neapskaitytas darbo laikas apskaičiuotas taip: 32 val. neapskaitytas laikas mokymuose (ieškovas dalyvavo mokymuose); 400 val. – vykimas iš ir į komandiruotes; 4 776 val. dokumentų (į)forminimo ir 148,5 val. akumuliatoriaus krovimo laiko.

17.       Apylinkės teismas pastebi, jog ieškovas teismui pateikė savo paties sudarytas neapskaityto laiko lenteles (žr. el. b. f. 2, f. l. 5–31), iš kurių turinio matyti, jog ieškovas apskaičiuoja faktiškai konkrečią dieną išdirbtas valandas, laiką, už kurį atsakovė ieškovui sumokėjo ir laiką, kurį ieškovas faktiškai dirbo, tačiau pastarasis liko neapmokėtas. Viena vertus, darbo bylos, be kitų procesinių nagrinėjimo ypatumų (CPK 410–418 straipsniai), išsiskiria įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumu, t. y. paprastai ne darbuotojui, kuris reiškiamu ieškiniu siekia apginti savo galimai pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad darbo laikas netinkamai apskaitytas, tačiau darbdaviui tenka pareiga įrodinėti, kad darbo laikas buvo tinkamai apskaitytas. Kita vertus, įrodinėjimo našta nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis (asmuo) objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas (asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta, todėl tai nereiškia, jog darbuotojui, kaip bylos šaliai, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad darbuotojas (aptariamu atveju – ieškovas) atleidžiamas nuo įrodinėjimo naštos (darbuotojas, kad ir koks procesinis statusas jam (darbuotojui) suteikiamas, yra bylos šalis, todėl jis (darbuotojas), pirmiausia, pats ir turi vykdyti jam (darbuotojui, ieškovui) tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo naštą, pareigas (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, nutarties 39–42 punktai). Apylinkės teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pastebi, jog lyginant Darbo ginčų komisijai pateiktus tachografo duomenis su ieškovo pateiktomis darbo laiko apskaitos lentelėmis neįmanoma nei objektyviai, nei net labiau tikėtinai patikrinti aplinkybės, ar tam tikrais periodais tachografe pažymėti ženklai (ar tai būti „plaktukas“, ar tai būtų „vairas“, ar „vokas“) buvo žymimi (ne)pagrįstai. Viena vertus, didžioji dalis tachografe esančių simbolių žymėjimo teismui neatrodo neracionalūs, ydingi ar nelogiški. Analizuojant tachografo duomenis (žr. Darbo ginčų komisijos medžiagos 323–556 psl.) neįmanoma pasakyti, ar, pavyzdžiui, 2019-06-24 dieną plaktuko simbolio žymėjimas iš viso 1 val. 40 min. (plaktukai buvo pažymėti iš viso 5 kartus: 4 min., 49 min., 2 min., 34 min, 11 min.) (žr. DGK medžiagos 323 psl.) buvo (ne)pagrįstas. Ir nors sutiktina su ieškovu, kad atsakovė gali turėti vienokią ar kitokią tachografo ženklų žymėjimo politiką, kuri mažiau palinki ieškovui, tačiau tachografo žymėjimu, kuris priklauso ir nuo ieškovo valios, ieškovas gali pakankamai nesudėtingai manipuliuoti savo naudai. Visgi, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovė neteisėtai vertė (ar liepė) ieškovui tachografo duomenis žymėti ieškovui itin nepalankiu būdu. Teismas vertina ir tai, jog ieškovas aptartas pretenzijas pradėjo reikšti tik tuomet, kai ieškovo ir atsakovės darbo teisiniai santykiai nutrūko ir nėra kokių nors, kad ir netiesioginių įrodymų, jog ieškovas būtų priekaištavęs atsakovei dėl nesąžiningo (ar neteisingo) tachografo žymėjimo. Teismo taip pat neįtikina argumentai, jog ieškovas buvo verčiamas atlikti nesulygtus darbus (pvz., iškrauti krovinį). Tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Europos Sąjungoje, priverčiamasis darbas draudžiamas, todėl jei ieškovas ir sutiko iškrauti krovinį vieno ar kito reiso metu, labiau tikėtina, tai darė laisva valia tikėdamasis palankesnio (didesnio) atlygio. Priešingu atveju, ieškovui nesutikus atlikti darbo, dėl kurio buvo nesusitarta, atsakovė taikyti kokių nors sankcijų iš esmės negalėtų. Ieškovas nurodė, kad per poilsio laiką reikėdavo krauti krovininių automobilių akumuliatorius, kurie buvo su didele rida ir turėjo nekokybiškus akumuliatorius, tačiau aptarti duomenys taip pat spekuliatyvūs. Ieškovas teismui nepateikė kokių nors duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti bent tikėtiną išvadą (imant domėn, kad atsakovė procesine prasme nesuinteresuota teikti aptartų duomenų), kad ieškovo vairuojamos transporto priemonės turėjo problemų dėl akumuliatoriaus (nę)įkrovimo, kuris būtų trukdęs ieškovo poilsio režimui. Ieškovo priekaištai atsakovės darbuotojams (ypač vadybininkams) neturi įtakos ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumui. Teismas sutinka su ieškovu, jog galimos situacijos, kuomet tarp ieškovo ir atsakovės darbuotojų gali kilti įvairūs konfliktai, ypač krovinių pervežimo metu, tačiau tokio pobūdžio pastabos turi būti išsakomos atsakovės administracijai nedelsiant, priešingu atveju, tokių aplinkybių įrodinėjimas, apylinkės teismo įsitikinimu, po tam tikro laiko iš esmės tampa itin sudėtingu. Tuo atveju, jeigu ieškovo netenkino tam tikrų atsakovės darbuotojų profesinė kultūra, ieškovas bent jau galėjo oficialiai informuoti atsakovės administraciją, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta. Ieškovas nurodė, jog viršvalandinis darbas buvo žymimas kaip įprastas (tikėtina, turima omenyje neviršvalandinio darbo laiko kategorija) darbo laikas, tačiau, apylinkės teismo vertinimu, aptartas teiginys taip pat spekuliatyvus. Nėra kokių nors bent tikėtinų duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai būtų apskaičiavusi viršvalandinį darbą. Juolab, ieškovas viršvalandinį darbą įrodinėja pakankamai abstrakčiais teiginiais, kuriuos itin sudėtinga verifikuoti. Suprantama, jog ieškovui, kaip darbuotojui, gali būti sudėtingiau įrodyti netinkamo viršvalandinio darbo apmokėjimo aplinkybę, tačiau ieškovo argumentai negali būti abstraktūs, tinkantys iš esmės kiekvienam tolimųjų reisų vairuotojui. Juolab, jeigu, pasak ieškovo, atsakovė sistemiškai (nuolat) grubiai pažeisdavo viršvalandinio darbo apskaitos tvarka, taip ir liko nepaaiškinta, kodėl ieškovas aptariamą situaciją toleravo pakankamai ilgą laiko tarpą. 

18.       Ieškovas teismui papildomai teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovas išdirbo laiką, kuris neapskaitytas nei vairuotojo veiklos ataskaitoje, nei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (el. b. f. 2, f. l. 56–57): i) laikas, praleistas mokymuose, kuriuose ieškovas dalyvavo po darbo sutarties sudarymo („95 kodo“ gavimas) bei laikas, skirtas medicininiam patikrinimui (mokymai vyko kasdien nuo 08 val. iki 17 val., su 1 val. pietų pertrauka, t. y. 8 val. per dieną 4 dienas, kas sudaro viso 32 val.? taip pat medicininio patikrinimo laikas)? ii) laikas, skirtas nuvykti iki transporto priemonės, esančios užsienio šalyje ir grįžimui į atsakovės buveinę pasibaigus komandiruotei (kelyje ieškovas praleisdavo ne mažiau 24 val., o transporto priemonės priėmimas–perdavimas trunka ne mažiau 1 val.? iii) atsakovė į darbo laiką neįtraukė tokių ieškovo darbinių funkcijų kaip krovinių pakrovimas ir iškrovimas, krovinio dokumentų forminimas bei kitas laikas, kuriuo ieškovas negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje; iv) darbo valandos, kurios susidarė atsakovės administracijai verčiant klastoti tachografo duomenis? v) transporto priemonės akumuliatoriaus krovimas, atliekamas poilsio laiku. Pasisakant dėl aptartų ieškovo argumentų pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas, vadovaujantis 2017-10-27 sudaryta darbo sutartimi (žr. DGK medžiagos 7–8 psl.), darbą pradėjo nuo 2018-02-02 (DGK surinkta medžiagos 15, 91, 125; el. b. f. 2, f. l. 82). Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie tai, jog mokymuose buvo laikotarpiu, kuomet darbo sutartis buvo įsigaliojusi. Nesant įsigaliojusios darbo sutarties, sutiktina su atsakove, jog ieškovas laisvai pasirenka dalyvauti vienuose ar kituose mokymuose, ar ne. Taip pat teismas ima domėn, kad civilinėje teisėje pakankamai natūrali praktika, jog naujai priimami darbuotojai turi turėti tam tikrą kvalifikaciją, įgytą iki darbo sutarties sudarymo, o tokios neturintys kvalifikaciją tobulina savo sąskaita. Juolab, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su mokymais, pakankamai sudėtingai verifikuojamos (patikrinamos), kadangi ieškovas teismui nepateikė kokių nors įrodymų, kurių pagrindu bent tikėtinai būtų galima daryti išvadas apie mokymų trukmę, datą ir kitus mokymų aspektus. Iki darbo teisinių santykių pradžios nelaikytina, jog ieškovas dirba (DK 111 straipsnio 1 dalis), t. y. iki darbo santykių pradžios ieškovas nėra darbdavio žinioje ir neatlieka kokių nors pareigų, dėl kurių ieškovo sveikatos patikrinimo kaštai turi būti atlyginti iš atsakovės (darbdavio) lėšų. Duomenų, jog ieškovas dalyvavo mokymuose ar buvo medicininiame patikrinime darbo sutarties galiojimo metu ieškovas nepateikė. Pasisakant dėl apmokėjimo už darbą tuo metu, kai ieškovas turėjo vykti į darbą iš Lietuvos Respublikos į konkrečią Europos Sąjungos šalį (DGK medžiaga rodo, jog ieškovas: 2018 m. buvo komandiruotas į Prancūzijos Respubliką, Belgijos Karalystę, Nyderlandų Karalystę, Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Didžiąją Britaniją, Šveicarijos Konfederaciją, Austrijos Respubliką, Čekijos Respubliką, Italijos Respubliką; 2019 m. buvo komandiruotas į Prancūzijos Respubliką, Belgijos Karalystę, Nyderlandų Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Didžiąją Britaniją, Šveicarijos Konfederaciją, Austrijos Respubliką, Italijos Respubliką, Lenkijos Respubliką; 2020 m. ieškovas buvo komandiruotas į Prancūzijos Respubliką, Belgijos Karalystę, Nyderlandų Karalystę, Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Didžiąją Britaniją, Šveicarijos Konfederaciją, Austrijos Respubliką, Italijos Respubliką, Airijos Respubliką) (žr. DGK medžiagos 91, 95, 101, 105, 110, 114, 118, 121 psl.) matyti, jog ieškovui buvo mokami dienpinigiai (žr. Avanso apyskaitos dokumentus, pažymą apie avanso skaičiavimą, darbo apskaitos žiniaraščiai (DGK medžiagos 83–89, 92–93, 95–96, 102–103, 106–107, 111–112, 115–116, 119–120, 125–129 psl.). Ir nors, viena vertus, iš atsakovės pateiktų dokumentų negalima tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai laiko ieškovas vykdavo į komandiruotes iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos valstybes (ar Europos Sąjungos ekonominės erdvės valstybes), tačiau darbo apskaitos žurnalas rodo, kad 2018-02-02 ieškovui buvo (į)formintos 8 komandiruotės darbo valandos. Darbo apskaitos žurnalo duomenys pakankamai tikslūs ir ieškovas nepateikė pagrįstos kritikos aptartiems duomenims. Teismas sprendžia, jog ieškovas nepateikė tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti bent tikėtina išvadą, jog atsakovė ne(į)formino, arba (į)formino nepagrįstai per mažai ieškovo faktiškai išdirbto darbo laiko. Ieškovas nurodė, jog vykimas į vieną komandiruotę sudarė apie 50 val. faktinių darbo valandų, visgi, apylinkės teismas vertina, jog atsakovė pateikė duomenis, kad ieškovo vykimo į komandiruotę laikas buvo apskaitytas, o ieškovas teismui nepateikė bent jau netiesioginių įrodymų, kurių pagrindu vadovaujantis būtų galima spręsti apie ženkliai didesnį valandų skaičių, reikalinga nuvykti iš Lietuvos Respublikos į kitoje valstybėje esančią paskirties vietą. Iš ieškovo teiktų skaičiavimų neaišku, kiek darbo valandų atsakovė apskaitė ir kiek, ieškovo vertinimu, liko neapskaičiusi. Dėl šios priežasties teismo neįtikina ieškovo teiktas vykimo į komandiruotę laiko apskaičiavimas (nurodymas) ir laikytina, jog atsakovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateikti duomenys nenuginčyti.

19.       Ieškovas teigė, jog atsakovė į darbo laiką neįtraukė krovinių pakrovimo ir iškrovimo laiko, krovinio dokumentų forminimo bei kito laiko, kuriuo ieškovas negalėjo laisvai disponuoti ir turėjo būti darbo vietoje. Visgi, teismas aptartus ieškovo teiginius laiko nepagrįsta kritika. Sutiktina su atsakove, jog būdamas komandiruotėje ir faktiškai vairuodamas krovininę transporto priemonę už tachografo duomenų registravimą faktiškai (lot. de facto) buvo atsakingas tik pats ieškovas. Tuo atveju, jeigu ieškovas faktiškai dirbo daugiau darbo laiko, nei pats žymėjo tachografe, tai ieškovas turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Kita vertus, ieškovo teiginiai ir skaičiavimai pakankamai spekuliatyvūs ir sunkiai patikrinami: nei ieškovas gali bent tikėtinai pagrįsti didesnį laiko išdirbti, nei atsakovė tokius teiginius gali paneigti. Dėl šios priežasties, t. y. siekiant išvengti darbo apskaitos laiko ginčų, ir yra vedama apskaita tachografu. Ir jeigu ieškovas buvo verčiamas dirbti faktiškai daugiau, nei žymėdavo tachografe, tai ieškovas tokią faktinę situaciją turėjo fiksuoti kokiomis nors priemonėmis (pvz., pranešimais darbdaviui apie faktiškai daugiau išdirbto laiko, nei buvo sutarta), tačiau tokių duomenų byloje nėra. Vertinama ir tai, jog ieškovui darbo užmokestis mokėtas pagal suminę darbo laiko apskaitos metodiką, kas reiškia, kad darbo užmokestis kiekvieną mėnesį būdavo mokamas fiksuota suma (tai rodo DGK medžiagoje pateikti bankiniai pavedimai ieškovui), o pasibaigus komandiruotei, tačiau apskaitiniam laikotarpiui dar nepasibaigus, ieškovui būdavo suteikiamos papildomos poilsio dienos bei už jas (poilsio dienas) mokamas darbo užmokestis, taip apskaitinio laikotarpio eigoje išlyginant per ankstesnius laikotarpio kalendorinius mėnesius viršytą darbo laiko normą. Ieškovas teismui nepateikė tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima bent tikėtinai padaryti išvadą, jog atsakovė netinkamai apskaičiavo ieškovo faktiškai išdirbtą laiką. Teismo vertinimu, ieškovas nurodo tik išimtinai sau palankias aplinkybes, tačiau nutyli tas, kurios apskaičiuojant faktiškai išdirbtą laiką pagal suminę darbo apskaitą ieškovui nepalankios.

20.       Ieškovas tam tikrus savo teiginius įrodinėja ir susirašinėjimu su atsakovės darbuotojais trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis (el. b. f. 1, 64–65, 151–154; f. 2, f., l. 32–35). Viena vertus, teismas palaiko ieškovo teiginius ir atmeta atsakovės kritika, jog neaišku su kuom ir kada ieškovas susirašinėjo mobiliojo ryšio žinutėmis. Trumpųjų žinučių tekstas rodo, kad ieškovas bendravo darbiniais klausimais, susijusiais su darbu pamainos metu arba kitais techniniais-organizaciniais klausimais. Teismui nekelia abejonių, jog ieškovas susirašinėjo su atsakovės darbuotojais (ypač vadybininkais), visgi, teikti ieškovo susirašinėjimai nepatvirtina išdirbto, bet neapskaityto bei neapmokėto faktiškai išdirbto laiko fakto. Ieškovo teikti susirašinėjimai patvirtina, jog ieškovas atliko darbines funkcijas, susirašinėjo su atsakovės darbuotojais einamaisiais klausimais, tačiau iš susirašinėjimų darbo apskaitos pažeidimų nustatyti neįmanoma. Vienokie ar kitokie paliepimai ieškovui, kaip darbuotojui, yra natūralūs iš darbdavio pusės ir ieškovas nepagrindė, jog kokie nors atsakovės darbuotojų paliepimai buvo neteisėti ar skatinantys nesilaikyti darbo laiko apskaitos tvarkos.

21.       Apylinkės teismas pažymi, jog iš ieškovo nereikalauja detaliai pagrįsti atsakovės darbo laiko apskaitos pažeidimų, tačiau civiliniame procese net ir darbuotojas turi teismui sukelti abejones atsakovo teiktuose dokumentuose nurodytų duomenų neatitiktį faktinei situacijai (pvz., jog ieškovas išdirbo faktiškai daugiau laiko, nei atsakovas apskaitė). Darbo bylą nagrinėjančiam teismui pakaktų bent netiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas apie atsakovo, kaip stipresniosios darbo santykių šalies, nesąžiningumą. Visgi, ieškovas tik kaltino atsakovę netinkama darbo laiko apskaita, tačiau ieškovo kritika nekonstruktyvi, remiasi išimtinai ieškovo subjektyviu situacijos vertinimu, o ne atsakovo į bylą teiktuose dokumentuose užfiksuotos informacijos kvestionavimu ir abejonių teismui sukėlimu. Teismo posėdžių metu ieškovas daugiau kalbėjo apie asmenines nuoskaudas, kurias patyrė bendraudamas su atsakovės vadybininkais, tačiau darbo laiko apskaitos klaidų ar faktinių neatitikimų pagrįsti ar nurodyti negebėjo (ieškovas neteikė kokių nors konkrečių pastabų darbo apskaitos dokumentams, o nurodė tik bendro pobūdžio, abstrakčią kritiką, kurią iš esmės neįmanoma patikrinti arba kuri tinka iš esmės bet kuriai vairuotojus-ekspeditorius samdančiai bendrovei). Vertinama ir tai, jog ieškovas pastabas atsakovei pradėjo reikšti tik po darbo teisinių santykių pabaigos, o ne darbo teisinių santykių metu, kada informaciją ir aplinkybes būtų buvę galima patikrinti kur kas objektyviau.

22.       Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus (ypač DGK surinktą medžiagą), ieškovo paaiškinimus, taip pat į bylą teiktus kitus įrodymus, sprendžia, jog ieškovas neįrodė atsakovės (į)formintos ieškovo darbo laiko apskaitos pažeidimų. Ieškovo kritika nekonstruktyvi, abstrakti ir iš esmės nepatikrinama. Teismas negali daryti net tikėtinų išvadų, kurios leistų spręsti apie ieškovo teisių pažeidimus, susijusius su netinkamu darbo laiko apskaitos (į)forminimu. Dėl šios priežasties teismas laiko neįrodytus ieškovo argumentus, susijus su faktiškai išdirbto darbo laiko apskaita ir detaliau ieškovo (ieškovo atstovės) teiktų kitokių darbo laiko valandų apskaičiavimų neanalizuoja kaip neturinčių teisinės reikšmės.

Dėl netesybų (ne)priteisimo

23.       Ieškovas A. S. pareiškė ir reikalavimą dėl netesybų priteisimo. DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui).

24.       Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovė ieškovui nepagrįstai paskelbė prastovą už 55 darbo dienas (laikotarpis nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08). Teismas laiko, jog laikotarpis nuo
2020-10-20 iki 2020-12-20 apima du mėnesius. Laikotarpis nuo 2020-12-20 apima iki 
2021-01-08 sudaro 20 kalendorinių dienų (arba 12 darbo dienų). Teisminis bylos nagrinėjimas užtruko, ieškovui teisė gauti užmokestį už prastovas pripažinta Vilniaus apygardos teismo 2022-05-31 nutartimi (ginčas darbo ginčų komisijoje pradėtas spręsti 2021-04-06). Tokios faktinės aplinkybės rodo, jog ieškovui turėtų būti priteistas vidutinio darbo užmokesčio netesybos už maksimalų 6 mėnesių terminą (1 001,65 Eur X 6 mėn.). Visgi, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam tikrais atvejais, kai netesybų dydis nebūtų protingas, netesybas galima sumažinti (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1610-864/2022, nutarties 44 punktas; Kauno apygardos teismo 2022-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-703-945/2022, nutarties 36–37 punktai). Teismas sprendžia, jog priteisti daugiau kaip 6 000 Eur netesybų aptariamos situacijos kontekste būtų neteisinga (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Apylinkės teismo vertinimu, imama domėn, jog didžio dalis ieškovo reikalavimų atsakovei nepagrįsti, o byla užsitęsė ir dėl ieškovo pusės negebėjimo tinkamai pasiruošti operatyviam teisminiam nagrinėjimui. Sprendžiama, jog 3 000 Eur netesybų išmoka pagal DK 147 straipsnio 2 dalį atitiktų byloje susiklosčiusią situaciją, būtų teisinga ir neproporcingai nepažeistų nei vienos iš šalių teisių.

Dėl kitų proceso dalyvių argumentų

25.       Atsakovė teismui nurodė dar du papildomus argumentus, kurių pagrindu prašė netenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų, t. y. prašė taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad ieškovas, teikdamas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 24 546 Eur sumos (žodinio bylos nagrinėjimo metu 2022-10-06 posėdyje ieškovo atstovė paskaičiavo kur kas didesnę sumą – 31 489,44 Eur), nesilaikė išankstinės darbo ginčų sprendimo tvarkos.

26.       Pasisakant dėl išankstinės darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos matyti, jog DK 220 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog darbuotojas, kuris mano, jog darbdavys pažeidė jo (darbuotojo) teisės, visų pirma ginčą turi spręsti neteisminėje institucijoje – darbo ginčų komisijoje (DGK). Visgi, kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog tais atvejais, kai teisme pateikiami patikslinti / modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų (reikalavimų) sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-243-248/2020, nutarties 51 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas kasacinio teismo išaiškinimų kontekste reiškia, jog bendroji ginčo sprendimo ne teisme taisyklė tam tikrais atvejais gali turėti išimčių.

27.       Analizuojant ieškovo A. S. Valstybinei darbo ginčų komisijai teiktą 
2021-04-06 prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo matyti, jog ieškovas A. S. iš tiesų reikalavimo dėl 24 546 Eur neišmokėto darbo užmokesčio nereiškė (prašė priteisti 664,85 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių). Visgi, analizuojant aptarto prašymo turinį matyti, jog ieškovas iš esmės kvestionavo atsakovės darbo laiko apskaitos (į)forminimo teisingumą. Apylinkės teismo įsitikinimu, nors ieškovas, patikslinęs reikalavimus po Vilniaus apygardos teismo 2022-05-31 nutarties, ir nurodė kur kas didesnes priteistinas sumas, tačiau darbo ginčo esmė liko nepakitusi, t. y. ieškovas ir toliau kvestionavo atsakovės darbo apskaitos laiko (į)forminimo neteisingumą. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog pasinaudoti neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, patikslinus ieškinio reikalavimų sumą, nebuvo būtina. Atsakovė dar darbo ginčų komisijai pateikė visą turimą su ieškovo susijusią medžiagą (darbo laiko apskaitą). Jokių naujų dokumentų į bylą iš esmės teikta jau nebuvo, buvo analizuojama ir kritikuojama atsakovės vykdyta darbo laiko apskaita. Be kita ko, teismas vertina ir tai, jog ieškinio reikalavimų tikslinimą pateisino ir aukštesnės grandies teismas – Vilniaus apygardos teismas 2022-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1141-852/2022 (apeliacinės instancijos teismas iš esmės ir grąžino bylą pakartotiniam nagrinėjimui tam, kad ieškovui būtų sudaryta galimybė tikslinti ieškinio reikalavimus). Apylinkės teismo vertinimu, aptariamu atveju prioritetas teiktinas ginčo tarp ieškovo ir atsakovės išsprendimo iš esmės teisme.

28.       Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams, kurie apima ankstesnį laikotarpį nei 2019-06-25. Teismas pastebi, jog DK 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems (reguliuojamiems – teismo pastaba) santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Kitokių ieškinio senaties terminų taikymo teismas nenustatė, tokio poreikio neįrodinėjo ir atsakovė. Matyti, jog ieškovas A. S. į DGK kreipėsi 2021-04-06. Byloje ginčo nėra, jog ieškovas darbo sutartį sudarė 2017-10-27, o darbo sutartis įsigaliojo 2018-02-08. Trejų metų terminas, skaičiuojant nuo 2018-02-08, pasibaigtų 2021-02-08 (CPK 74 straipsnio 1 dalis). Tokia aplinkybė rodo, jog trejų metų ieškinio senaties terminas praleistas tik už laikotarpį nuo 2018-02-08 iki 2018-04-05. Teismas laikėsi pozicijos, jog ieškovo ieškinio reikalavimo tikslinimai buvo susiję su netinkama darbo laiko apskaita ir dėl to neišmokėtu atitinkamu atlyginimo dydžiu, visgi, pats materialusis reikalavimas dėl darbo laiko apskaitos netinkamumo iš esmės buvo pareikštas 2021-04-06. Apylinkės teismas sprendžia, jog šios bylos kontekste, patiems teismams nurodžius ieškovui galimybę tikslinti reikalavimus (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022-05-31 nutartį), ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos būtų neteisinga. Dėl šios priežasties teismas laikosi pozicijos, jog ieškovo patikslintiems reikalavimams ieškinio senaties terminas skaičiuotinas iki 2021-04-06, t. y. tuomet, kai ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Aptarta aplinkybė reiškia, jog ieškinys dėl ieškinio senaties termino, numatyto DK 15 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti netenkintas tik dėl sumų, apimančių 2018-02-02–2018-04-05 laikotarpį (laikotarpis nuo 2018-04-06 trejų metų ieškinio senaties termino nepažeidžia). Visgi, teismas už aptartą laikotarpį (nuo 2018-02-02 iki 2018-04-05) jokių ieškovo ieškinio reikalavimų netenkino, tačiau sutiktina, jog bet kokie ieškovo reikalavimai atsakovui už
2018-02-02 – 2018-04-05 laikotarpį negalėtų būti tenkinti ir dėl praleisto ieškinio senaties termino, numatyto DK 15 straipsnio 2 dalyje.    

29.       Ieškovas savo pozicijos pagrindimui teismui pateikė ir kompaktinį diską su garso įrašu (el. b. f. 2, b. l. 180–182). Atsakovė aptartą įrašą kvestionavo įrodymų leistinumo aspektu (el. b. f. 3, f. l. 1–14). Apylinkės teismas, perklausęs garso įrašo turinį, sutinka su atsakovu, jog iš garso įrašo turinio, tiek, kiek jis (garso įrašas) išverstas į lietuvių kalbą, kokių nors išvadų bylai reikšmingomis aplinkybėms pagrįsti padaryti negalima. Sutiktina su atsakovo pastabomis, jog ir pačio garso įrašo padarymo aplinkybės neaiškios, keliančios abejonių apskritai paties įrodymo leistinumu civiliniame procese. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog garso įrašu, kaip įrodymu, byloje nesivadovautina, t. y. aptartas garso įrašas nelaikytinas įrodymu byloje.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

30.       Abi šalys teismui teikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog:

37.1.       ieškovo bylinėjimosi išlaidos iš viso sudarė 1 270 Eur (200 Eur (2021-05-29 mokėjimo pavedimas advokatei (el. b. f. 1, f. l. 5, failo pavadinimas „payment-uz teis paslaug“) + 170 Eur (el. b. f. 1, f. l. 66–70) + 400 Eur už apeliacinį skundą (el. b. f. 1, f. l. 156–157) + 500 Eur (el. b. f. 2, f. l. 150–155));

37.2.       atsakovės bylinėjimosi išlaidos iš viso sudarė 5 182,83 Eur (el. b. f. 1, f. l. 72–80; f. 2, b. l. 138–149, 184–188; 3, f. l. 34–39).

31.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

32.       Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

33.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004-03-26 nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, nutarties 42–53 punktai).

34.       Teismas nustatė, kad ieškovas patikslintais reikalavimais prašė priteisti 1 216 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką ir 24 546 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, susidariusių netinkamai vykdant darbo laiko apskaitą bei netesybas. Tuo atveju, jeigu bylinėjimosi išlaidas vertinti per (ne)patenkintų turtinių reikalavimų metodą, tai ieškovo ieškinys patenkintas tik 4,31 proc. ieškinio reikalavimų (1 216 Eur + 24 546 Eur = 25 762 Eur; priteista 1 111,41 Eur suma sudaro 4,31 proc.). Teismas papildomai pažymi, jog reikalavimą dėl netesybų laiko išvestiniu reikalavimu ir į (ne)patenkintų ieškinio reikalavimų sumos proporciją neįskaičiuoja. Visgi, aptartas metodas neužtikrintų teisingumo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste. Dėl šios priežasties teismas laiko, jog ieškovas iš esmės pareiškė du savarankiško pobūdžio materialiuosius reikalavimus, vieną išvestinį reikalavimą dėl netesybų ir procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Apylinkės teismo vertinimu, teisinga būtų laikyti, jog reikalavimas priteisti darbo užmokestį už prastovą iš esmės buvo tenkintas, todėl laikytina, jog aptartas reikalavimas patenkintas 100 proc. Antrasis ieškinio reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo dėl netinkamos darbo laiko apskaitos netenkintas, todėl laikoma, kad ieškinio reikalavimas patenkintas 0 proc. Išvestinių ir procesinių reikalavimų teismas į proporcijas neįskaičiuoja. Teismas laiko, jog iš esmės buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų.

35.       Aptariamos bylos kontekste 50 proc. ieškinio reikalavimų patenkinimas reiškia, jog iš atsakovės ieškovo naudai turėtų būti priteista 635 Eur (1 270 Eur X ½), o iš ieškovo atsakovei – 2 591,42 Eur (5 182,83 Eur X ½). Visgi, apylinkės teismo vertinimu, atsakovės bylinėjimosi išlaidos kiek per didelės. Teismas pritaria atsakovei, jog byla imli laikui ir reikalauja rašytinių dokumentų (darbo apskaitos) analizės, taip pat byloje buvo organizuojami teismo posėdžiai, kurie pakankamai užtruko. Visgi, teismas negali toleruoti nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl sprendžia pripažinti, jog pagrįsta laikytina 4 000 Eur atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma. Toks apylinkės teismo sprendimas reiškia, jog iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (4 000 Eur X ½).

36.       Atlikus tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (CPK 3 straipsnio 8 dalis), iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1 365 Eur (2 000 Eur – 635 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.   

Dėl ieškovo (ne)piktnaudžiavimo procesu

37.       Atsakovė teismui pareiškė prašymą pripažinti, jog ieškovas piktnaudžiauja procesu ir skirti ieškovui skirti 5 000 Eur baudą, iš kurios 50 proc., t. y. 2 500 Eur sumokėtini (priteistini) atsakovei. Prašymą iš esmės grindžia tuo, kad sąmoningą, tikslingą veikimą prieš objektyvų civilinės bylos išnagrinėjimą; informacijos pateikimą siekiant aiškiai klaidinti Teismą.

38.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnį. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

39.       Viena vertus, teismas sutinka, jog procesas byloje nebuvo sklandus: ieškovas dažnai į posėdžius jungdavosi nesuderinęs savo pozicijos su atstove (advokate), nuolat reikšdavo prašymus, kurie neturi ryšio su byla arba kurie jau buvo išspręsti, nuotoliniame procese nuolat kildavo techninių nesklandumų (nutrūkdavo ryšys su ieškovu arba ieškovo atstove). Visgi, apylinkės teismas nepagrįstų procesinių ieškovo prašymų netenkino, rūpinosi greitu bylos išnagrinėjimu. Vertinama ir tai, jog ieškovas užsienio valstybės (Baltarusijos Respublikos) pilietis, kuriam Lietuvos Respublikos teisinė sistema nežinoma. Ir nors teismas sutinka, kad teisinės sistemos ypatumų neišmanymas nėra pagrindas nesirūpinti ar veikti chaotiškai procese, tačiau teismas neįžvelgia ieškovo piktybiškumo. Ieškovas, teismo vertinimu, įsitikinęs, jog jo (ieškovo) teises atsakovė pažeidė, todėl teismui pageidavo išsakyti visus turimus argumentus bei samprotavimus. Vien tai, kad ieškovas kiekvieno posėdžio metu reikšdavo vis naujus prašymus, ar nebuvo suderinęs savo pozicijos su atstove (advokate) neįgalina teismo skirti ieškovui baudą. Apsiribojama konstatavimu, jog ieškovas nepakankamai dėjo pastangų tam, kad suderintų savo poziciją su teisine pagalba teikiančiu atstovu (advokatu).   

Dėl procesinės bylos baigties

40.               Byla gauta ir iki 2022-10-07 nagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose. Po 2022-10-07 byla persiųsta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Teismas paaiškina, jog bylą nagrinėjantis teisėjas Lietuvos Respublikos Prezidento 2022-10-05 dekretu Nr. 1K-1138 nuo 2022-10-07 iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų perkeltas į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2022-10-06 įsakymo Nr. V-179 (1.2.) „Dėl bylų neskyrimo teisėjui Juliui Lankeliui ir neišnagrinėtų bylų persiuntimo kitiems rūmams“ anksčiau gautos teisėjo bylos kitiems teisėjams neperduotos, o teisėjui Juliui Lankeliui palikta Trakų rūmuose gautas bylas išnagrinėti iš esmės. Ir nors keitėsi teismo rūmai, byla nagrinėta iš Trakų rūmų patalpų, o šalys dėl bylos perdavimo iš vienų to paties teismo rūmų į kitus rūmus procesinių kliūčių ar apsunkinimų nepatyrė. 

41.       Teismas pastebi, jog po bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme buvo gauti ieškovo prašymai dėl dalyvavimo teismo posėdyje, kuris vyko 2022-10-18 (prašymas pateikti garso posėdžio įrašą tenkintas rezoliucija). Teismas pažymi, jog 2022-10-18 teismo posėdyje ieškovas neužsitikino tinkamo interneto ryšio veikimo ir negalėjo dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu (ieškovui prisijungus strigdavo ir vaizdas, ir garsas, todėl klausytis ieškovo kalbų nebuvo įmanoma). Visgi, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas buvo betarpiškai išklausytas paskesnių posėdžių metu, ieškovas turėjo profesionalų atstovą – advokatę, taip pat atsižvelgęs į tai, kad techninio pobūdžio nesklandumai lydi visą teisminį procesą, priėmė sprendimą bylą išnagrinėti iš esmės. Byla nagrinėjama pakankamai ilgą laiko tarpą, byloje šalys davė žodinius paaiškinimus, taip pat byloje yra daug rašytinės medžiagos, kurią analizuojant galima priimti teismo sprendimą. Vertinama ir tai, jog byla nagrinėta pakartotinai (po apeliacijos).  

42.       Teismas sprendžia, jog užtikrinti proceso sklandai bei siekiant nepažeisti ieškovo teisių apie priimtą teismo sprendimo rezoliucinę dalį ieškovas turi būti informuotas operatyviai ieškovui suprantama kalba (CPK 3 straipsnio 8 dalis).  

43.       Daugiau nei materialinio, nei procesinio pobūdžio klausimų priimant sprendimą dėl ginčo esmės poreikio spręsti nėra. Teismas, nebelikus spręstinų klausimų, bylą užbaigia (išnagrinėja) priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, kuriuo iš dalies tenkina ieškovės ieškinio reikalavimus (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a: 

ieškovo A. S. (A. S.) ieškinio, kuris buvo tikslintas (dok. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. S. (A. S.), (duomenys neskelbtini)piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)(asmens kodas Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „OPUSAUTO“, juridinio asmens kodas 300661047, 1 111,41 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą vienuolika eurų ir 41 ct), neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už prastovą laikotarpiu nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08 bei 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) netesybų.

Kitų (likusių) ieškovo A. S. (A. S.) ieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti iš ieškovo A. S. (A. S.), (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „OPUSAUTO“, juridinio asmens kodas 300661047, naudai 1 365 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Netenkinti atsakovės UAB „OPUSAUTO“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui A. S. (A. S.) skyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono / Trakų rūmus.