Civilinė byla Nr. 2A-1069-896/2019

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03932-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų A. J. ir A. K. J., E. L., UAB „Rivarda“, UAB „Vanesos turtas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-633-375/2018 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys A. K. J., A. J., E. L., S. B., R. P., A. N., G. N., D. B., A. J., J. G., E. Š., UAB „Simpras“, HARSCO FRANCE S.A.S., UAB „Mitnija“, VSDFV Kauno skyrius, UAB „Gelvora“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais K. V. reikalavimu atsakovui D. V. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais HARSCO FRANCE S.A.S. reikalavimu dėl prievolės pripažinimo vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Rivarda“ reikalavimą atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. V. priešieškinį UAB „Rivarda“, UAB „Vanesos turtas“, A. N., G. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, su UAB „Rivarda“ ieškiniu atsakovui D. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vanesos turtas“ ieškiniu D. V., J. V. dėl skolos priteisimo. 

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) palikti jai santuokinę pavardę V.; 3) pripažinti jos asmenine nuosavybe žemės sklypą su statiniais ir priklausiniais 105 050 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune; 4) priteisti iš atsakovo periodines išmokas dukters M. V. išlaikymui po 170 Eur  kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo ieškinio į teismą padavimo dienos bei įsiskolinimą nuo 2008 m. sausio 17 d. iki ieškinio padavimo dienos sumoje 2 550 Eur; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui K. V. įsiskolinimą, susidariusį nuo 2008 m. sausio 17 d. iki (duomenys neskelbtini) sumoje 12 400 Eur; 6) nustatyti dukters M. V. gyvenamąją vietą su ieškove; 7) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio 17 d., kai su atsakovu nustojo kartu gyventi; 8) pripažinti prievoles kreditoriams: R. A., J. G., UAB “Simpras“, S. B., D. B., A. K. J., A. J., E. Š., A. J., E. L., HARSCO FRANCE S.A.S (buvusi UAB“SDG Baltics“), UAB “Mitnija“, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui, UAB “Gelvora“, UAB “Vanesos turtas“, R. P. ir UAB “Rivarda“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

2.       Nurodė, kad nuo santuokos pradžios atsakovas visas pajamas skyrė tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Atsakovas buvo neištikimas ir asmeninių poreikių tenkinimui skolinosi dideles pinigų sumas iš fizinių ir juridinių asmenų, apie kurias ieškovei nieko nesakė ir sutikimo skolintis neprašė. Šalių santykiai pablogėjo 2007 m. vasaros pabaigoje, kai atsakovas pradėjo naudoti psichologinį smurtą. Atsakovas prie šeimos gerbūvio neprisidėjo, nemokėjo už komunalines paslaugas, neišlaikė vaikų. 2008 m. sausio 17 d. atsakovo prašymu ieškovė pasirašė Kredito linijos sutarties pakeitimą, sekančią dieną įvyko konfliktas ir atsakovas išėjo iš namų. Pradėjus gauti raginimus iš antstolių, ieškovė sužinojo, kad atsakovas turi daug skolų. Nurodė, kad tvarkydama papuošalus pastebėjo, kad dingo dalis brangių papuošalų, kurių vertė 9 700 Eur. Juos ieškovei padovanojo motina. Taip pat paaiškėjo, kad buvo areštuotas namas. Susiradus atsakovą jis paaiškino, kad pasiskolino pinigų ir išrašė savo vardu vekselius. Pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, nes tikėjosi juos grąžinti. Paaiškėjo, kad atsakovas pasirašė vekselį „Vanesos statyba“, kurio direktoriumi jis buvo ir asmeniškai pasirašė kaip laiduotojas. Kai gyveno kartu, atsakovas buvo informavęs, kad paėmė paskolą žemės sklypo ir statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune pirkimui ir vystymui, tačiau iš to jokio pelno negavo. Ieškovės manymu yra pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, esant šioms aplinkybėms - atsakovas buvo neištikimas, žiauriai elgėsi su sutuoktiniu, paliko šeimą ir daugiau kaip 9 metai ja nesirūpina. Šeimos turtas buvo gaunamas vien tik iš ieškovės tėvų dovanotų pinigų, ką patvirtina dovanojimo sutartys ir pateiktos turto bei pajamų deklaracijos. Tuo tarpu atsakovas, nieko ieškovei nežinant, be jos sutikimo sudarė nuostolingus šeimai sandorius, įstūmė šeimą į dideles finansines problemas. 

3.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog jai nežinoma kaip atsirado skolos. Atsakovas skolas ėmė verslui. Taip pat atsakovas apgaulės būdu įkalbėjo pasirašyti sutartį su banku ir sekančią dieną išėjo iš namų. Perkant žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune, ieškovė sandoryje nedalyvavo, dalyvavo tik įkeičiant. Namą (duomenys neskelbtini) gatvėje statė statybininkai pagal skelbimą, o ne „Vanesos statyba“. Namas pastatytas už dovanotas 421 000 Lt lėšas.

4.       Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies.  Nurodė, kad kartu nebegyvena nuo 2008 m. sausio 17 d. Neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau ne dėl jo kaltės. Dėl sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) Kaune pripažįsta, jog ieškovės tėvai skolino ir dovanojo pinigų šio namo statybai. Name gyvena vaikai, todėl neprieštarauja, kad namas būtų priteistas ieškovei. Atsakovas nesutinka su išlaikymo dydžiu, kadangi jis yra per didelis. Vaikai yra sveiki ir neturi jokių specialių poreikių. Neprieštarauja, kad būtų nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 m. sausio 17 d., kai santuoka faktiškai nutrūko. Neprieštarauja dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis prievolėmis. Po 2008 m. sausio 17 d. jis asmeniškai vykdė verslą UAB “Vanesos statyba“ vardu. Verslą vykdė vienas, buvo įmonės direktorius. Didžiąją dalį paskolintų pinigų investavo į įmonės veiklą, bet prasidėjo ekonominė krizė ir bendrovė bankrutavo, todėl jis negalėjo grąžinti kreditoriams piniginių lėšų. Tam tikrų prievolių, kurias nurodo kreditoriai, atsakovas neturi, nes pinigų realiai nesiskolino.

5.       Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2005 m. paėmė 1 milijoną litų paskolos. Sklypas buvo įkeistas gaunant paskolą pagal kredito liniją. Tai buvo vienintelis atvejis, kai ieškovė ką nors pasirašė. Namas pastatytas už ieškovės tėvų pinigus, su jais atsakovas nebuvo artimas, prie statybos neprisidėjo. (duomenys neskelbtini) gatvėje norėjo sujungti sklypus ir statyti daugiabutį arba prekybos centrą. Pinigų skolinosi iš E. L.. Ieškovė kreditoriaus nepažinojo. Nurodė, kad atsakovas neskolingas J. ir N. O. N. buvo tiesioginis viršininkas, o J. – pavaduotojas. Sutiko su išlaikymu vaikams ir skola. Nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, gauna invalidumą.

6.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais K. V. iš atsakovo prašė priteisti 18 720 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 17 d. iki pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas niekada neteikė finansinės paramos, o viskuo rūpindavosi motina. Poreikių patenkinimui būtina 520 Eur suma per mėnesį, todėl iš atsakovo turi būti priteista 260 Eur išlaikymas per mėnesį, o nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki pilnametystės tai sudaro 18 720 Eur.

7.       Ieškovė su trečiojo asmens K. V. savarankiškais reikalavimais sutiko, nurodydama, kad jis pagrįstas ir teisėtas.

8.       Pradinis kreditorius Ribotos atsakomybės bendrovė „SGB Baltics“ (šiuo metu jos teisių ir pareigų perėmėju yra HARSCO FRANCE S.A.S) pareiškė savarankišką reikalavimą ir pašė pripažinti prievoles, kylančias iš Laidavimo sutarties Nr.2008-L01, vykdytinomis iš bendro sutuoktinių turto. Nurodė, kad šalių santuokos metu buvo įsteigta UAB “Vanesos statyba“, kurios vienintelis steigėjas ir akcininkas buvo atsakovas. Su bendrove 2008 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta inventoriaus nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „Vanesos statyba“ įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už inventoriaus nuomą. 2008 m. birželio 4 d. atsakovas įsipareigojo kreditoriui atsakyti kaip ir skolininkas UAB “Vanesos statyba“ visu savo turtu ir lėšomis, jei skolininkas negrąžins inventoriaus ar nemokės nuomos mokesčio. UAB “Vanesos statyba“ neatsiskaitė ir liko skolinga 181 751,39 Lt nuomos mokesčio bei negrąžino inventoriaus už 64 081,86 Lt. Ši skola turėtų būti pripažinta vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, kadangi laidavimo sutarčiai įstatymai nenumato reikalavimo dėl rašytinio sutuoktinio sutikimo, todėl laikytina, kad ieškovė sutiko dėl šios sutarties sudarymo.

9.       Tretieji asmenys A. K. J. ir A. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė stengiasi išvengti grąžinti skolas. Nėra pagrįsta jokiais duomenimis, kad šalys kartu ilgą laiką nebegyvena. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas su šeimos nariais elgėsi žiauriai.

10.       Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. vasario 20 d. metu, A. K. J. paaiškino, kad jis dirbo „Vanesos“ direktoriaus pavaduotoju ir dirbo su projektu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Žemės sklypą savo vardu nupirko atsakovas. Jis pats turėjo 1 milijoną litų, o jie sumokėjo likusią sumą. Buvo sutarta 100 000 Lt už arą. Atsakovas nusprendė neparduoti, nes per maža kaina, norėjo 120 000 Lt už arą ir sužlugdė sandorį. A. K. J. su žmona atsakovui paskolino 370 000 Lt.

11.       2018 m. vasario 21 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo A. J. paaiškino, kad ji norėjo padėti atsakovui parduoti sklypą, kad atgautų paskolintus pinigus. Atsakovas atrodė sąžiningas, nekėlė įtarimų. Atsakovą su ieškove matė kartu, jie plaukė kruiziniu laivu jau po to, kai paskolino pinigus. Kai atsakovas nesutiko parduoti žemės sklypą, kilo įtarimai ir paaiškėjo, kad jie parduoda savo namą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ieškovė ir atsakovas meluoja teigdami, kad gyveno atskirai, nes gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl prievolė yra solidari.

12.       Trečiasis asmuo R. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nurodo klaidingus faktus, jog atsakovas pinigus skolino be jos sutikimo ir nepasitaręs. Paskola sudaryta santuokos metu, o vekselis pasirašytas ir pinigai skolinti šeimos interesais. Skolinant pinigus ieškovė dalyvavo, žinojo apie paskolas, pritarė vekselio sudarymui. Įstatymas nereikalavo, kad vekselį pasirašytų abu sutuoktiniai. 2018 m. vasario 20 d. posėdžio metu R. P. paaiškino, kad atsakovui buvo paskolinęs 1 300 000 Lt.

13.       Trečiasis asmuo R. A. pateiktame 2009 m. lapkričio 11 d. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas 2008 m. vasario 11 d. pagal vekselį pasiskolino iš jo 500 000 Lt, o pagal 2008 m. kovo 21 d. vekselį dar 500 000 Lt. Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovas nuostolingus sandorius sudarė be jos sutikimo. Ji žinojo apie paskolas ir vekseliai buvo pasirašytu šeimos interesais. 2010 m. birželio 22 d. atsiliepime nurodė, jog ieškovės išdėstytas turto padalijimo būdas neteisėtas ir pažeidžiantis kreditorių interesus, nes reikalavimas atsakovo atžvilgiu taptų neįvykdomas arba sunkiai vykdomas. Nors ieškovė teigia, kad pinigines lėšas jai dovanojo tėvai – nuo 1994 m. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 586 000 Lt, tačiau iš pateiktų dokumentų vienareikšmiškai to teigti negalima. Taip pat ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, kad atsakovas iš namų pavogė jos papuošalus už 52 000 Lt. Ieškovė tyčia klaidina teismą pateikdama neteisingus faktus, kad įrodytų, jog santykiai buvo blogi, kad būtų padalintas santuokoje įgytas turtas jos nurodytu būdu.

14.       Trečiasis asmuo J. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog nuo 2008 m. vasario mėnesio gyveno atskirai, o atsakovas neprisidėjo prie šeimos ir turto išlaikymo. Neįrodyta ir tai, kad atsakovas be ieškovės žinios sudarinėjo sandorius. Ieškovės reikalaujamas turto padalinimo būdas yra nepagrįstas, neproporcingas sutuoktinių atžvilgiu ir nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.

15.       Trečiasis asmuo E. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po 2008 m. sausio 17 d. šalys bendravo. Tai rodo nuo 2003 m. vykdomas nekilnojamojo turto srityje prekybos tęstinumas - 2008 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypų pardavimas.

16.       Trečiasis asmuo S. B. su ieškiniu sutiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su vyru turi verslą, todėl visą pagalbą skyrė dukrai. Dovanojo jai pinigus. S. B. dukters šeimą išlaikė, mokėjo mokesčius. Dukrai dovanojo 421 000 Lt. 

17.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB “Rivarda“ pareiškė ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. N.. 2012 m. sausio 20 d. teismas išdavė leidimą G. N. savo nepilnamečių vaikų vardu priimti tėvo palikimą pagal apyrašą. 2015 m. vasario 25 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą vaikams A. N., N. N. ir A. N.. Antstolis 2017 m. rugsėjo 17 d. išdavė papildomus paveldėjimo teisės liudijimus, kadangi buvo papildytas turto apyrašas kreditoriniu reikalavimu: pagal 2006 m. birželio 9 d. paprastąjį vekselį D. V. ir J. V. liko skoloje O. N. 666 400 Lt (193 003 Eur). 2006 m. rugsėjo 19 d. atsakovas pasiskolino iš O. N. 676 400 Lt ir išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vekselio atsakovas neapmokėjo iki šiol. 2015 m. sausio 27 d. O. N. įpėdiniai A. N., A. N. ir N. N., atstovaujami įstatyminės atstovės G. N., reikalavimų perleidimo sutartimis perleido naujam kreditoriui – ieškovui UAB “Rivarda“ reikalavimo teisę į skolą pagal minėtą vekselį. Atsakovas vekselį turėjo apmokėti iki 2006 m. spalio 12 d., tačiau to nepadarė. Vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina faktą, kad atsakovas gavo iš O. N. paskolą. Taip pat vekselis patvirtina, kad atsakovas pasiskolino ir iki šiol negrąžino 676 400 Lt arba 195 898 Eur, todėl prašo priteisti skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Rivarda“ pateikė ieškinį atsakovui dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo. Nurodė, kad 2015 m. spalio 24 d. reikalavimų perleidimo sutartimis, UAB „Vanesos turtas“ perėmė iš A. N., G. N. (O. N. teisių perėmėjų) visas kreditoriaus teises pagal O. N. 2007 m. birželio 8 d. atliktą bankinį pavedimą 470 000 Lt (136 121,41 Eur) D. K.. 2015 m. kovo 12 UAB „Vanesos turtas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu D. K., kuriuo prašė priteisti iš jo 136 121,41 Eur skolą. Ieškinys buvo atmestas. 2016 m. liepos 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius UAB „Vanesos turtas“ perleido reikalavimą pagal O. N. 2007 m. birželio 8 d. atliktą bankinį 470 000 Lt pavedimą D. K. naujam kreditoriui UAB „Rivarda“. Teismo sprendime buvo konstatuota, jog nėra įrodymų, kad tarp O. N. ir atsakovo D. K. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teisme atsakovas ne kartą tvirtino, kad 470 000 Lt tą pačią dieną 2007 m. birželio 8 d. iš D. K. sąskaitos buvo pervesta į jo sąskaitą. Atsakovas neneigė, kad pinigai buvo skirti jam, kad sumokėtų už perkamą žemę. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. lapkričio 29 d. pažymoje patvirtina, kad O. N. nebuvo suteikęs paskolos D. K., o tik pervesdamas pinigines lėšas D. V. įterpė trečią asmenį. Tokiu būdu 470 000 Lt į asmeninę atsakovo sąskaitą buvo pervesta nepagrįstai, be jokių susitarimų, todėl atsakovas privalo šią sumą grąžinti kreditoriui. O. N. ir atsakovo nesiejo jokie teisiniai santykiai dėl atlikto 470 000 Lt pavedimo. Atsakovas neneigia šias lėšas gavęs. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas elgiasi neteisėtai, todėl ši suma priteistina iš atsakovo kaip nepagrįstas praturtėjimas.

19.       Atsakovas su UAB „Rivarda“ ieškiniu dėl skolos priteisimo nesutiko. Nurodė, kad jis niekada nesiskolino iš O. N. 676 400 Lt ir apie vekselį sužinojo tik gavęs ieškinį. O. N. 676 400 Lt sumos neturėjo, kadangi pats prašydavo atsakovo paskolinti jam pinigų. Nebuvo pagrindo atsakovui išduoti vekselį, kadangi 2006 m. balandžio 28 d. J. K. ir S. K. išrašė įgaliojimą A. K. J. ir O. N. parduoti jiems priklausantį turtą adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas. 2006 m. rugsėjo 19 d. atsakovas pirko žemės sklypą, gyvenamąjį namą su statiniais už 939 600 Lt. O. N., kuris su atsakovu bendravo dėl turto (duomenys neskelbtini) Kaune pirkimo - pardavimo, žinojo visas aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu. Vekselyje įrašyta 2006 m. rugsėjo 19 d.  data  yra data, kai atsakovas sudarinėjo sandorius dėl nurodyto turto. Iki pat savo mirties O. N. nesikreipė į atsakovą dėl skolos grąžinimo. Reikalavimų perleidimo sutartis sudaryta 2015 m. sausio 27 d., o Turto apyrašo papildymas sudarytas 2015 m. rugsėjo 24 d., todėl įpėdiniai negalėjo perleisti reikalavimo teisės. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą pagal nustatytą bendrąjį 10 metų terminą. Į teismą ieškovė kreipėsi 2016 m. spalio 8 d., tačiau kreipėsi neturėdama reikalavimo teisės, nes šią teisę įgijo tik tada, kai atsakovui buvo įteikti procesiniai dokumentai, t. y. 2016 m. gruodžio 27 d.

20.       Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl 470 000 Lt nepagrįsto praturtėjimo nesutiko. Nurodė, kad 2007 m. birželio 8 d. O. N. per klaidą pervedė D. K. 470 000 Lt. Teismas konstatavo, kad tarp jų nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. O. N. paprašė atsakovo UAB „Vanesos statyba“ vardu nupirkti A. S. žemės sklypą. Būtent dėl to O. N. pervedė 470 000 Lt. Atsakovas, gavęs pinigus, pridėjo savo 165 002,80 Lt ir pervedė A. S. 635 000 Lt nurodydamas „avansas už žemės sklypą“. Atsakovas pinigų nepanaudojo savo reikmėms, o UAB „Vanesos statyba“ vardu nupirko žemės sklypą. Ieškovė pati neneigia, kad 470 000 Lt apmokėjimas buvo atliktas už perkamą žemę. Ieškovė, reikšdama ieškinį, pati siekia nepagrįstai praturtėti. 

21.       Atsakovas D. V. pateikė patikslintą priešieškinį UAB „Rivarda“. Prašė: pripažinti 2006 m. rugsėjo 19 d. vekselį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis – 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp G. N. ir UAB „Rivarda“, 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp A. N. ir UAB „Rivarda“; taikyti restituciją – priteisti UAB „Rivarda“ naudai iš A. N. ir G. N. po 300 Eur; pripažinti negaliojančia turto apyrašo papildymo kreditorinių reikalavimų dalį „Kreditoriniai reikalavimai“: 1. Pagal 2006 m. rugsėjo 19 d.  paprastąjį vekselį D. V. ir J. V. liko skoloje O. N. 666 400 Lt (193 003 Eur); pripažinti negaliojančiomis 2014 m. spalio 24 reikalavimo perleidimo sutartis tarp A. N. bei UAB „Vanesos turtas“, 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp G. N. bei UAB „Vanesos turtas“ ir 2016 m. liepos 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį tarp UAB „Vanesos turtas“ bei UAB „Rivarda“ nuo jų sudarymo momento.

22.       Papildomai nurodė, kad teismo išreikalautoje O. N. paveldėjimo byloje nėra paveldėjimo teisės liudijimų į D. V. skolą. Notarė yra pateikusi poziciją, kad paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes vekselyje nurodyti du vekselio davėjai – atsakovas ir J. V.. Turto apyrašo papildyme nurodytas kreditorinis reikalavimas 666 400 Lt arba 193 003 Eur nėra paveldėtas, ką patvirtina išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Po O. N. mirties turtą paveldėjo G. N., A. N., A. N., N. N., todėl G. N. ir A. N. negalėjo perleisti visos sumos. Sutartyje nėra nurodyta, kad G. N. perleidžia ir savo nepilnamečių vaikų paveldėtą dalį. Įstatymas numato, kad kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą. Už reikalavimų perleidimą G. N. ir A. N. UAB „Rivarda“ sumokėjo po 300 Eur, todėl taikytina restitucija ir UAB „Rivarda“ naudai iš G. N. ir A. N. priteistina po 300 Eur. Byloje pateiktuose paveldėjimo teisės liudijimuose nėra nurodyta, kad G. N. ir A. N. ar kuris kitas įpėdinis būtų paveldėję atsakovo skolą. 2012 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-828-775/2012 nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovas atliko mokėjimą už vieną iš 2007 m. liepos 17 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytų pirkėjų. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog ginčo sumos atsakovas nepanaudojo savo reikmėms, o veikė kaip UAB „Vanesos statyba“ direktorius. Mirus O. N. 2014 m. spalio 24 d.  reikalavimų perleidimų sutartimis A. N. ir G. N. perleido reikalavimą į 470 000 Lt sumą UAB „Vanesos turtas“, o 2016 m. liepos 1 d. reikalavimų perleidimo sutartimi UAB „Vanesos turtas“ visus reikalavimus perleido UAB „Rivarda“. Duomenų, kad su teisių perleidėjomis būtų atsiskaityta nėra. Šie perleidimo sandoriai yra negaliojantys, nes 2014 m. spalio 24 d. sutartimis G. N. ir A. N. reikalavimus į 470 000 Lt perleido skolininko D. K., o ne atsakovo atžvilgiu. 2014 m. spalio 24 d. reikalavimų perleidimo sutartyse nurodyta, kad G. N. ir A. N. yra atstovaujamos sudarant sandorį su UAB „Vanesos turtas“, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio atstovavimo pagrindą, nepateikta. Jos reikalavimus į 470 000 Lt sumą perleido neturėdamos tokios teisės. UAB „Rivarda“ reikalavimo teisę, kuri atsirado 2007 m. birželio 8 d. pinigų mokėjimo pagrindu, kildina iš paskolos santykių. Kai vyko bankiniai pavedimai CK 6.871 straipsnio redakcija numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei paskolos suma viršija 2 000 Lt. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. UAB „Rivarda“ nepateikė jokių įrodymų, kad tai buvo paskolos sutartis.

23.       Trečiasis asmuo G. N. su atsakovo patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prašomos pripažinti negaliojančiomis sutartys yra teisėtos.

24.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Rivarda“ su atsakovo patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ant užpildyto vekselio yra atsakovo parašas ir ekspertai tai patvirtino. Būtent vekselio išdavimo dieną 2006 m. rugsėjo 19 d. atsakovas sudarė du nekilnojamojo turto sandorius, už kuriuos sumokėjo 2 077 000 Lt. Būtent tai patvirtina faktą, kad atsakovas 2006 m. birželio 19 d. skolinosi iš O. N. 666 400 Lt. O. N. paveldėtojai G. N., A. N., A. N., N. N. kreipėsi su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą, buvo sudarytas apyrašas ir palikimas priimtas pagal apyrašą. Tokiu būdu O. N. paveldėtojai priėmė palikimą pagal apyrašą, kuriame atsakovo skola kaip turtas įrašyta 2015 m. rugsėjo 24 d. Paveldint turtą pagal apyrašą, apyraše įvardijus visas žinomas palikėjo teises ir pareigas, nurodžius palikėjo skolininkus ir kreditorius, vekselyje žodžiais nurodyta skola buvo paveldėta, dėl to nepagrįsti priešieškinio argumentai, kad negalėjo būti perleista tai, ko pats neturi. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad reikalavimo perleidimo sandoriai negaliojantys, nes A. N. ir G. N. reikalavimus į 470 000 Lt sumą perleido skolininko D. K., o ne atsakovo atžvilgiu. Nepagrįsti priešieškinio argumentai, kad O. N. paprašė atsakovo UAB „Vanesos statyba“ vardu nupirkti A. S. žemės sklypą. Dar 2007 m. sauso 15 d. tarp UAB „Vanesos turtas“ ir A. S. bei A. K. J., kito pirkėjo, buvo sudaryta avanso sutartis, pagal kurią A. S. įsipareigojo parduoti, o pirkėjai nupirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime Kauno rajone. Sutarties kaina – 1 835 000 Lt. Šios sutarties užtikrinimui atsakovas pervedė į A. S. sąskaitą 635 000 Lt ir nurodė mokėjimo paskirtį: „avansas už žemės sklypą“. Atsakovas pavedimą atliko savo iniciatyva, neprašytas, todėl žemės sklypo pirkėjai praturtėjo O. N. sąskaita be jokio teisinio pagrindo.

25.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Vanesos turtas“ pateikė ieškinį D. V. ir J. V., kuriuo prašo priteisti iš D. V. ir J. V. 260 658 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26.       Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 24 d. reikalavimų perleidimo sutartimis UAB „Vanesos turtas“ perėmė iš A. N. ir G. N. (O. N. teisių perėmėjų) visas teises pagal 2007 m. liepos 17 d. sutartį dėl 900 000 Lt skolos grąžinimo. Atsakovas nupirko iš O. N. ir K. A. J. žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune už 2 077 200, iš kurių liko skoloje 900 000 Lt O. N. ir 200 000 Lt A. K. J.. Atsakovas yra susituokęs su J. V., todėl minėti sklypai yra jungtinė jų nuosavybė.

27.       Ieškovė J. V. su reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypą D. V. pirko 2006 m. rugsėjo 19 d. Sutartyje nurodyta, kad pinigus pirkėjas sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant šią sutartį, todėl jokios skolos nėra ir negali būti. Byloje yra pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame aiškiai nurodyta, jog minėtų žemės sklypų savininkas nuo 2006 m. rugsėjo 19 d.  yra atsakovas, todėl jis negalėjo pirkti žemės sklypus pagal 2007 m. liepos 17 d. sutartį.

28.       Atsakovas D. V. su reikalavimu nesutiko. Nurodė, jog žemės sklypai  (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune, 2006 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso jam. Pateikta 2007 m. liepos 17 d. sutartis negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį bei O. N. reikalavimo teisę į atsakovą už tariamai parduotą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

29.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės J. V. ir atsakovo D. V. santuoką dėl atsakovo D. V. kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes V., V.; nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio 17 d.; padalijo šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Kaune – pripažino ieškovės J. V. asmenine nuosavybe 2/3 dalis, o atsakovo D. V. asmenine nuosavybe 1/3 dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo, kurio plotas 0,1293 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto k.v., gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė dukters M. V. gyvenamąją vietą su ieškove J. V.; priteisė iš atsakovo D. V. išlaikymo įsiskolinimą dukters M. V. nuo 2008 m. sausio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2009 m. balandžio 9 d. 1436 Eur, bei nuo 2009 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 15075 Eur. Priteisė dukrai M. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos 2018 m. gruodžio 27 d. iki pilnametystės po 160 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka.  Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. V.; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais K. V. reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. V. išlaikymo įsiskolinimą sūnui K. V. nuo 2008 m. sausio 17 d. iki jo pilnametystės (duomenys neskelbtini) sumoje 7755 Eur; pripažino, kad prievolės tretiesiems asmenims – kreditoriams R. A., J. G., UAB “Simpras“, S. B., D. B., A. K. J., A. J., E. Š., A. J., E. L., HARSCO FRANCE S.A.S, UAB “Mitnija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, R. P., yra asmeninės atsakovo D. V. prievolės; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais HARSCO FRANCE S.A.S (pradinis kreditorius UAB „SGB Baltics“) reikalavimą atmetė; priteisė iš atsakovo D. V. 1542 Eur atstovavimo išlaidų ir 130 Eur žyminio mokesčio ieškovei J. V.; priteisė iš ieškovės J. V. 135,57 Eur pašto išlaidų valstybei; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Rivarda“ reikalavimą atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo atmetė; iš dalies tenkino atsakovo D. V. priešieškinį UAB „Rivarda“, A. N., G. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pripažino 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp G. N. ir UAB „Rivarda“, 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp A. N. ir UAB „Rivarda“ negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Taikė restituciją – priteisė UAB „Rivarda“ naudai iš G. N. ir A. N. po 300 Eur; likusioje dalyje priešieškinio reikalavimus atmetė; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Rivarda“ reikalavimą atsakovui D. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetė; tenkino atsakovo D. V. priešieškinio reikalavimus ir pripažino negaliojančiomis 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį tarp A. N. ir UAB „Vanesos turtas“, 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį tarp G. N. ir UAB „Vanesos turtas“, 2016 m. liepos 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį tarp UAB „Vanesos turtas“ ir UAB „Rivarda“; priteisė iš UAB „Rivarda“ atsakovui D. V. 1929 Eur atstovavimo išlaidų; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vanesos turtas“ reikalavimą ieškovei J. V. ir D. V. dėl skolos priteisimo atmetė; priteisė iš UAB „Vanesos turtas“ atsakovui D. V. 965 Eur atstovavimo išlaidų; priteisė iš UAB „Vanesos turtas“ 317 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei J. V.; priteisė iš atsakovo D. V. 2872,60 Eur žyminio mokesčio bei 300 Eur pašto išlaidų valstybei; priteisė iš UAB „Rivarda“ 6798 Eur žyminio mokesčio bei 20,16 Eur pašto išlaidų valstybei.

30.       Teismas sutuoktinių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, konstatuodamas, kad atsakovas nevykdė esminės sutuoktinio pareigos teikti šeimai visapusišką moralinę ir materialinę paramą, rūpintis vaikų auklėjimu, užtikrinti jų poreikius.

31.       Nutraukus santuoką, teismas ieškovei paliko pavardę – V., o atsakovui – V.

32.       Teismas dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, kadangi ginčo dėl to nekilo.

33.       Teismas iš atsakovo dukters M. V. išlaikymui nuo 2008 m. sausio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2009 m. balandžio 6 d.) priteisė 1436 Eur,  nuo 2009 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, atsakovas liko skolingas 15075 Eur bei nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės priteisė kas mėnesį po 160 Eur. Tuo tarpu sūnaus K. V. išlaikymui nuo 2008 m. sausio 17 d. iki (duomenys neskelbtini) priteisė 7916 Eur.

34.       Teismas sprendė, kad atsakovas prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo ir gyvenamojo namo statybos, todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, pripažįstant jai teisę į 2/3, o atsakovui į 1/3 dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) Kaune. Tokią išvadą darė atsižvelgdamas į tai, kad nors ieškovės tėvai ir didele dalimi prisidėjo prie namo statybų, tačiau iš ieškinio bei ieškovės motinos S. B. paaiškinimų sprendė, kad pinigai buvo skiriami ne tik namo statybai, bet ir kitoms šeimos reikmėms. Atsižvelgiant į tai, reikalavimo patenkinimas pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais vien tik asmenine ieškovės nuosavybe, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

35.       Konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų dalyvavusi atsakovo vadovaujamoje UAB „Vanesos statyba“ veikloje kaip šeimos versle ir savo veiksmais būtų prisidėjusi prie jo plėtojimo, nes ji jokios su šia bendrove susijusios veiklos nevykdė, sutuoktinio bendrovėje nedirbo. Todėl ieškovė negali atsakyti už tai, kad sutuoktinis, būdamas įmonės direktoriumi, netinkamai valdė įmonę ir priėmė rizikingus sprendimus. Sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog iš atsakovo veiklos gaunamos pajamos ar paskolinti pinigai buvo naudojamos šeimos interesais. Atsakovo gauto darbo užmokesčio panaudojimas šeimos pragyvenimui iki to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, negali būti pagrindas atsirasti ieškovės solidariai prievolei su atsakovu, kuris prievoles prisiėmė savo darbinėje veikloje, susijusioje išimtinai tik su bendrovės interesais. Tuo tarpu prievolės kreditoriams UAB „Mitnija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsirado iš nusikalstamų atsakovo veiksmų, todėl ieškovė negali būti solidariai atsakinga už sutuoktinio nusikalstamas veikas, įvykdytas jo vadovavimo UAB „Vanesos statyba“ metu. Taip pat kreditoriai R. P., R. A., E. L. yra paskolinę atsakovui milijoną litų siekiančias sumas, tačiau nei vienas kreditorius nepateikė įrodymų, jog prievoles atsakovas prisiėmė su ieškovės žinia ir sutikimu, t. y. kad jie bendravo su ieškove, ją informavo apie sutuoktinio ketinimus skolintis, kad derino su ja paskolų/vekselių sąlygas.

36.       Sprendė, kad yra nereikšmingi atsakovo argumentai, jog O. N. neturėjo vekselyje žodžiais nurodytos 666 400 Lt sumos, o pačiam atsakovui nebuvo jokio poreikio skolintis iš O. N.. Šias aplinkybes atsakovas sieja su 2006 m. rugsėjo 19 d. vykusiais žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandoriais, kuriuose vienareikšmiškai patvirtinama, jog atsakovas už perkamą nekilnojamąjį turtą atsiskaitydavo su pirkėjais iki sutarties pasirašymo. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti, ieškovė UAB „Rivarda“ ieškinyje prievolės atsiradimo pagrindo nedetalizavo ir nesiejo vekselio pasirašymo su įvykusiu žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoriu. Teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, kadangi tai, kad kreditorius nerealizavo savo teisės ir vekselio pagrindu nepareikalavo skolą grąžinti,  tai nedaro pasirašyto vekselio negaliojančiu.

37.       Teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančiomis 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas tarp G. N. ir UAB „Rivarda“ bei A. N. ir UAB „Rivarda“. Konstatavo, kad vien vekselio buvimas ir skolinės teisės pagal jį įtraukimas į antstolio sudarytą turto apyrašą savaime nepatvirtina skolos buvimo. O. N. paveldėjimo bylos duomenys patvirtina, jog nei mirusiojo sutuoktinei G. N., nei jų trims vaikams, testamentiniams įpėdiniams A., A. ir N. N. nuosavybės teisės liudijimas bei paveldėjimo teisės liudijimai į skolinę teisę atsakovo D. V. atžvilgiu pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. vekselį išduoti nebuvo, todėl jie nuosavybės teisės į šią skolinę O. N. teisę neturėjo. Nepaveldėjusios šio kreditorinio reikalavimo nei G. N., nei A. N. negalėjo perleisti UAB „Rivarda“ to, ko pačios neturėjo. Pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudarė tik G. N. ir A. N., nors paveldėtojai buvo keturi. Jos abi perleido reikalavimo teisę į tą pačią skolą, nors A. N., jei būtų paveldėjusi, būtų galėjusi perleisti tik savo 1/3 dalį. Atitinkamai ir G. N. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas tik į ½ dalį bendro turto. Įpėdiniai A. ir N. N., taip pat paveldėję po 1/3 dalį savo tėvo O. N. turto, sandorių sudarymo metu buvo nepilnamečiai, todėl be išankstinio teismo leidimo jų motina G. N. sutarties sudaryti negalėjo. Taip pat ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos 2015 m. sausio 27 d., nors Turto apyrašo papildymas sudarytas gerokai vėliau – tik 2015 m. rugsėjo 24 d. UAB „Rivarda“ atstovai teigė, jog sutartyse buvo padaryta klaida, nes iš tikrųjų sutartys buvo sudarytos 2016 m., tačiau buvo suklysta.  Tačiau teismo šie argumentai neįtikino, nes į bylą yra pateiktos dvi 2015 m. lapkričio 7 d. data sudarytos sutartys tarp UAB „Rivarda“ ir G. N. ir A. N., kuriose jos abi tvirtina, kad UAB „Rivarda“ su jomis atsiskaitė pagal 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis. Nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad UAB „Rivarda“ buvo perleista neegzistuojanti ir negaliojanti skolinė teisė atsakovo D. V. atžvilgiu. Pripažinus negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis, taikytina restitucija – priteisti iš G. N. ir A. N. po 300 Eur UAB „Rivarda“ naudai.

38.       Tenkino atsakovo reikalavimą taikyti UAB „Rivarda“ reikalavimui ieškinio senatį. Nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą. Pagal vekselį prievolės įvykdymo data buvo 2006 m. spalio 12 d. Į teismą ieškovė kreipėsi 2016 m. spalio 8 d., tačiau nesant įrodymų, kad UAB „Rivarda“ perėmusi reikalavimo teisę į atsakovą jam apie tai pranešė, laikė, kad atsakovas apie reikalavimo faktą sužinojo 2016 m. gruodžio 27 d., kai gavo iš teismo procesinius dokumentus. Tokiu būdu ieškovė reikalavimo teisę įgijo tik nuo 2016 m. gruodžio 27 d., jau suėjus 10 metų ieškinio senaties terminui.

39.       Teismas netenkino atsakovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu Turto apyrašo papildymo dalį „Kreditoriniai reikalavimai“, kadangi paveldėjimo bylą tvarkiusi notarė šios ginčijamos apyrašo dalies pagrindu, papildomo paveldėjimo ar nuosavybės liudijimo neišdavė. Tai reiškia, jog atsakovas jokių neigiamų teisinių pasekmių ir savo teisių pažeidimų dėl Turto apyrašo papildymo nepatyrė.

40.       Dalyje dėl UAB „Rivarda“ reikalavimų, teismas reikšminga laikė Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1717-602/2015 nustatytą aplinkybę, kad būdamas gyvas O. N. nereikalavo pinigų grąžinimo bei, kad pinigai buvo skirti žemės sklypo įsigijimui, dėl kurio buvo sutarta su O. N.. Bylos duomenys leido manyti, kad atsakovas ir O. N. tarpusavyje sudarinėjo daug ir įvairių verslo sandorių, nes abu buvo tarpusavyje susijusių bendrovių - „Vanesa“ ir „Vanesos statyba“ direktoriai, vykdė daug bendrų projektų.  Sprendė, kad yra labiau tikėtina, kad dėl 470 000 Lt tarp jų egzistavo šioje byloje neatskleistas susitarimas dėl pinigų panaudojimo tikslų. Tai leidžia išeliminuoti prielaidą, kad pinigai į atsakovo sąskaitą pateko be jokio pagrindo ir atsakovas dėl to nepagrįstai praturtėjo.

41.       Sprendė, kad ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas ir tuo pagrindu, kad atsakovo priešieškiniu ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu ieškovė neįgijo jokių teisių į atsakovą. Nustatė, kad jokių paskolinių santykių tarp O. N. ir D. K. nebuvo. Tai reiškia, kad A. N. ir G. N. perleido neegzistuojantį reikalavimą, o ieškovė savo rizika tokį reikalavimą prisiėmė. 

42.       Dalyje dėl UAB „Vanesos turtas“ reikalavimo priteisti skolą teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai paneigė ieškovo reikalavimų pagrindą, kad atsakovas liko skolingas už sklypų (duomenys neskelbtini) Kaune įsigijimą,  todėl ieškovės reikalavimą priteisti solidariai skolą tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

43.       Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

44.       Apeliaciniu skundu A. J. ir A. K. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą, dalyje dėl 370 000 Lt skolos A. J. ir A. K. J. pripažinimo asmenine D. V. skola panaikinti ir pripažinti, kad pagal su A. J. ir A. K. J. sudarytą sandorį dėl 370 000 Lt skolos, J. V. ir D. V. atsako solidariai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

44.1                      . Pirmosios instancijos teismas supainiojo A. K. J. parodymus. Jis nurodė, kad UAB „Vanesa“ ofise D. V. pasirašė vekselį, kuriame nurodė, kad yra skolingas A. K. J. 200 000 Lt, o O. N. 900 000 Lt. Šis sandoris nėra susijęs su A. J. ir A. K. J. paskolintais 370 000 Lt, kadangi šią sumą D. V. skolinosi kaip fizinis asmuo, o ne UAB „Vanesos statyba“ direktorius, savo reikmėms. Šie paaiškinimai buvo išsakyti bylos nagrinėjimo metu dėl įvykusio paskolos sandorio ir jo sudarymo aplinkybių.  

44.2                      . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateikė dokumentą, kuriame matyti, kad ji nuo 2007 m. liepos mėnesio nėra kirtusi Lietuvos Respublikos sienos. Apeliantų nuomone, tokia pažyma šio fakto neįrodo. Byloje liudytojai paaiškino, kad ieškovę ir atsakovą matydavo  kartu, jie vedė bendrą ūkį. Faktą, kad ieškovė ir atsakovas turėjo kitų pajamų, nei nurodytas sumas pasiskolintas iš tėvų, paneigia byloje pateikti dokumentai. Teigia, kad ieškovė žinojo apie sutuoktinio verslo reikalaus. Ieškovė,  vykdydama kartu su sutuoktiniu šeimos verslą, įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pasirašė kredito sutartį, t.y. sutiko, kad verslui nepavykus, nuostoliai būtų išieškomi iš sutuoktiniams priklausančio turto. Siekdami išvengti išieškojimo iš bendrai užgyvento turto, ieškovė ir atsakovas melagingai teigia, kad bendro ūkio neveda, o visą laiką šeimą išlaikė ieškovės tėvai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skyrybų bylą, neišsiaiškino visų aplinkybių, neįvertino šeimai iki skyrybų priklausiančio turto vertės, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kad sutuoktiniai visada gyveno ir tebegyvena kartu.

44.3                      . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo prisiimtų finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims solidariąja sutuoktinių prievole. Byloje yra duomenų, kad ieškovė su atsakovu vykdė šeimos verslą, įsigijo žemės sklypą, kur ketino statyti daugiabutį namą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes darytina išvada, kad kaip fizinis asmuo pasiskolinęs pinigus iš A. J. ir A. K. J., atsakovas juos išleido šeimos ūkio išlaikymui, todėl paskolinta 370 000 Lt suma turi būti pripažinta kaip solidari sutuoktinių prievolė.

2.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo E. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą dalyje, kuria prievolė trečiajam asmeniui E. L. pripažinta asmenine atsakovo D. V. prievole panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – prievolę trečiajam asmeniui kreditoriui E. L. pripažinti solidaria ieškovės J. V. ir atsakovo D. V. prievole. Taip pat iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

45.1                      . Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, padalinimo, pripažįstant ieškovei teisę į 2/3, o atsakovui į 1/3 dalį šio nekilnojamojo turto. Ieškovės pateikta vienkartinė gyventojo turėto turto deklaracija patvirtina, kad 2003 m. gruodžio 31 dienai jos turėto turto vertė buvo 502 000 litai. Nesant kitų įrodymų, kad ieškovė nuo 1994 metų iki 2003 metų yra gavusi bet kokių pajamų, spręstina, kad 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė (502 000 Lt) neapima jos tėvų 1994 m. - 2003 metais dovanotų piniginių lėšų sumos (416 000 Lt).

45.2                      . Registrų centro duomenys patvirtina, kad 2003-2008 metais ieškovė kartu su atsakovu  vykdė aktyvią prekybą nekilnojamo turto srityje. Byloje yra pateikti duomenys, kad 2006 metais ieškovės pajamos sudarė 90154,75 Lt; 2007 metais – 89336,93 Lt; 2008 metais – 10390,33 Lt, 2009 metais – 2634,86 Lt. Vadovaujantis tuo, kad ieškovė kartu su atsakovu bendrai vykdė nekilnojamo turto sandorius ir, esant tokio dydžio gaunamoms pajamoms, ieškovė galėjo tik bendromis sutuoktinių lėšomis atlikti tokius komercinių sandorius. Pažymi, kad nekilnojamo turto adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune įsigijimui 2006 m. rugsėjo 21 d. ieškovė kartu su atsakovu bendrai ėmė banko kreditą.

45.3                      . Ieškovė į bylą pateikė dovanojimo sutartis, pagal kurias laikotarpiu nuo 1994 m. spalio 12 d. iki 2005 m. vasario 10 d. ieškovės tėvai dovanojo jai  586 000 Lt. Šias sutartis ieškovė deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2010 m. liepos 7 dienos parengiamajame posėdyje trečiųjų asmenų atstovai prašė teismo išreikalauti iš VSDF Vilniaus skyriaus duomenis apie  ieškovės tėvų - S. B. ir J. M. B. gautas pajamas, ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos S. B. ir J. M. B. turto ir pajamų deklaracijas laikotarpiu nuo 1994 m. spalio 12 d. iki 2006 m. gegužės 10 d., tačiau teismas nepagrįstai atmetė tokį prašymą, dėl to liko neatskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad net jeigu ieškovės tėvai ir turėjo tokią pinigų sumą, tačiau teismas neįvertino, kad minėtu laikotarpiu ir iš kart po jo, įsigydama kitą nekilnojamą turtą ieškovė išleido ženkliai didesnes sumas nei buvo gavusi iš savo tėvų minėtomis dovanojimo sutartimis.

45.4                      . Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovas nesugebėjo pateikti įrodymų, nei paaiškinti, kur (jeigu ne savo šeimos poreikiams) buvo išleista tokia ženkli iš trečiojo asmens E. L. gauta pinigų suma.

45.5                      . Bylos medžiaga patvirtina, kad santuokos metu, t.y. 2004 m. rugsėjo 4 dieną, buvo įsteigta UAB „Vanesos statyba“, kurios vienintelis steigėjas, o vėliau ir akcininkas, buvo atsakovas D. V.. Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 4 p. bei 2 dalimi, UAB „Vanesos statyba“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. V. ir J. V. nuosavybė. Iš bendrovės gautos pajamos (dividendai, darbo užmokestis ir pan.) buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti.

45.6                      . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų parodymus, kurie nuosekliai paaiškino, kad jie matydavo sutuoktinius kartu, kad jie gražiai bendravo, augino vaikus ir vedė bendrą ūkį.

45.7                      . Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės ir atsakovo elgesį viso skyrybų proceso metu. Teismas neatsižvelgė į tikruosius skyrybų proceso tikslus, kurie visiems kreditoriams yra akivaizdūs: ieškovės ir atsakovo šeima siekia išsaugoti šeimos turtą ir skyrybų procesas yra tik būdas išvengti kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo iš sutuoktinių nuosavybės.

1.       Apeliaciniu skundu UAB „Rivarda“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Rivarda“ ieškinius tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

46.1                      . Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. sausio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3115-435/2012 buvo išduotas leidimas G. N. savo nepilnamečių vaikų vardu priimti jų tėvo palikimą pagal turto apyrašą; 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo išduoti papildomi  paveldėjimo teisės liudijimai, tačiau 2015 m. rugsėjo 24 d. antstolis S. U. surašė dar vieną Turto apyrašo papildymą pagal A. N. prašymą, į kurį įtraukė ir kreditorinį reikalavimą pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį, pagal kurį ieškovė ir atsakovas O. N. liko skolingi 666 400 Lt (193 003 Eur). Šis kreditorinis reikalavimas nei paveldėjimo, nei nuosavybės teisės liudijimuose nenurodytas, todėl Kauno apylinkės teismas sprendė, kad G. N. ir A. N. šio kreditorinio reikalavimo nepaveldėjo. Tačiau tokios teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi G. N. bei A. N. teismo panaikintomis reikalavimo perleidimo sutartimis perleido paveldėjimo teises, o ne konkretų turtą. G. N. bei A. N. disponuoja paveldėjimo teisėmis į kreditorinį reikalavimą pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį, todėl G. N., ir/ar A. N., tiek jų teises perėmusi UAB „Rivarda“ turi galiojančią reikalavimo teisę į paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Pažymėtina, kad 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimis įpėdinio statusas nebuvo perleidžiamas, nes jis yra asmeninis, tačiau paveldėjimo teisių įgijėjas (ginčo atveju UAB „Rivarda“) gavo įpėdinio teises ir pareigas. Dėl ko nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalys perleido tai, ko pačios neturėjo.

46.2                      . Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad sutarčių sudarymo metu A. N. ir G. N. neturėjo nuosavybės į šią turtinę teisę. Apeliantė tvirtina, kad neteisingos datos nurodymas sutartyje niekaip nėra susijęs su sutarties galiojimu ir/ar negaliojimu, o turto apyrašą 2015 m. rugsėjo 24 d. papildė antstolis S. U., dėl ko argumentai, kad apyrašo papildymas nebuvo sudarytas atmestini kaip prieštaraujantys faktinei situacijai.

46.3                      . Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju, dar prieš pareiškiant šį reikalavimą,  2015 metais Kauno apygardos teisme vyko civilinis procesas dėl 470 000 Lt priteisimo byloje Nr. 2-1717-601/2015, kuriame dalyvavo trečiuoju asmeniu ir atsakovas D. V. bei kuriam buvo pateikti visi dokumentai, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartys į kreditorinį reikalavimą iš vekselio. Tokiu būdu atsakovas D. V. turėjo ir galėjo suvokti apie reikalavimo perleidimą. Vekselį atsakovas  išdavė 2006 m. rugsėjo 19 d., kurio apmokėjimo terminas suėjo 2006 m. spalio 12 d., todėl  10 metų terminas pareikšti reikalavimams pagal šį vekselį suėjo 2016 m. spalio 12 d.

46.4                      . Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad O. N. 676 400 Lt pinigų sumos arba vekselyje nurodytos sumos žodžiais „šeši šimtai šešiasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai litų“ neturėjo, kadangi pats prašydavo atsakovo paskolinti pinigų. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo atsakovui išduoti vekselio, kadangi atsakovas pinigų turėjo ir jam jų skolintis  nebuvo poreikio. Pinigų turėjimo faktą patvirtina 2006 rugsėjo 19 d. atsakovo įsigytas žemės sklypas už bendrą 939 600 Lt kainą, taip pat 2006 m. rugsėjo 19 d. atsakovo įsigytas žemės sklypas už 1 137 400 Lt kainą. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas įsigijimo laikotarpiu buvo pajėgus įsigyti du brangius žemės sklypus.

46.5                      . Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo. D. V. procese elgiasi nesąžiningai, pats sau prieštarauja, todėl jo paaiškinimai teismo turėtų būti vertinami kritiškai.

46.6                      . Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog palikimo G. N. ir A. N. nepriėmė, tokią išvadą teismas padarė netinkamai aiškindamas ir taikydamas paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas. O. N. paveldėtojai priėmė jo palikimą pagal turto apyrašą, kuriame atsakovo skola kaip turtas įrašyta 2015 m. rugsėjo 24 d.  Paveldint turtą pagal apyrašą, apyraše įvardijus visas žinomas skolines palikėjo teises ir pareigas, nurodžius palikėjo kreditorius ir skolininkus, vekselyje nurodyta suma žodžiais „šeši šimtai šešiasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai litų“ buvo paveldėta, dėl ko priešieškinio argumentai, jog G. N. ir A. N. neturėjo teisės UAB „Rivarda“ perleisti reikalavimą į atsakovo D. V. skolą, nepagrįsti.

1.       Apeliaciniu skundu UAB „Vanesos turtas“  prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalyje dėl ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo ir dalyje dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vanesos turtas“ reikalavimo atmetimo panaikinti ir padalinti šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Kaune: pripažinti ieškovei J. V. asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį, o atsakovo D. V. asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patenkinti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vanesos turtas“ patikslintą ieškinį: solidariai priteisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB „Vanesos turtas“ iš atsakovų D. V. ir J. V. 260 658 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš ieškovės ir atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

47.1                      . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šalių valios pasirašant 2007 m. liepos 7 d. sutartį, neįsigilino į sutarties prasmę,  tikslą, jos šalių valią taip paneigdamas sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), leidžiantį šalims savo valia spręsti ir sudaryti tiek CK normomis reglamentuotas, tiek ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas sutartis, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, kad „byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo reikalavimų pagrindą, kad atsakovas liko skolingas už sklypų (duomenys neskelbtini) Kaune įsigijimą“. Juo labiau, kad pats atsakovas patvirtino, jog dalį pinigų žemės sklypų įsigijimui yra pasiskolinęs ir iki šiol skolos nėra atidavęs.

47.2                      . Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovei ir atsakovui priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise, į tai, kad atsakovas žemės sklypuose ketino vystyti verslą ir taip uždirbti pinigų šeimai, į tai, kad pradiniuose savo ieškinio reikalavimuose ieškovė prašė jai priteisti vieną iš žemės sklypų asmeninės nuosavybės teise, akivaizdu, kad sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir ieškovė su atsakovu yra solidariai atsakingi už sutarties įvykdymą. Pažymėtina ir tai, kad apie šių žemės sklypų įsigijimą ieškovė žinojo, su tuo sutiko.

47.3                      . Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino ieškovei teisę į 2/3, o atsakovui į 1/3 dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) Kaune. Be to, negalima sutikti su teismo išvada, kad ieškovės tėvai labai didele dalimi prisidėjo prie namo statybų. Ieškovė į bylą nepateikė jokių patikimų ir neabejotinų įrodymų, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) Kaune yra įsigytas ir sukurtas iš ieškovės asmeninių lėšų. Byloje esantys įrodymai,  t.y. ieškovės vienkartinė gyventojo turėto turto deklaracija, jos gaunamos pajamos ir santuokos metu turėto nekilnojamojo turto apimtis patvirtina aplinkybes, kad ieškovės gaunamos pajamos nebuvo pakankamos šeimai išlaikyti bei visam nekilnojamam turtui įsigyti. Tuo tarpu ieškovės pateiktas 1994-2005 metais sudarytas piniginių lėšų dovanojimo sutartis su jos tėvais bendrai 586000 Lt sumai, teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi šios sutartys buvo sudarytos tarp artimų giminaičių, tik dėl to, kad ieškovė turėtų pagrindą prisiteisti dalį santuokoje įgyto turto. Tuo tarpu byloje  esantys VI Registru centro duomenys bei notarinės žemės sklypų ir gyvenamųjų namu pirkimo - pardavimo bei dovanojimo sutartys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2008 metų vykdė aktyvią prekybą ir statybą nekilnojamo turto srityje.

1.       Atsiliepime į A. J. ir A. K. J. apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

48.1                      . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalys kartu negyvena nuo 2008 m. sausio 17 d. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas teisingai konstatavo, kad trečiųjų asmenų paaiškinimai nepagrįsti jokiais įrodymais.

48.2                      . Apeliantai nepagrįstai teigia, kad iš jų gauta paskola buvo naudojama šalių šeimos pragyvenimui ir kad šiai dienai šeima pragyvena iš paskolintų lėšų. Byloje yra pateikti įrodymai, kad už ieškovės komunalines paslaugas apmokėdavo jos tėvas B., taip pat duomenys patvirtina, kad ieškovė dirbo ir dirba anglų kalbos mokytoja. Tai patvirtina, kad ji ir vaikai gyveno iš jos uždirbtų pinigų bei iš tėvų skirtų pinigų, gautų ne tik iš dovanojimo sutarčių.

48.3                      . Ieškovė niekada nebuvo susitikusi su apeliantais dėl paskolos sutarties sudarymo, nieko nežinojo apie paskolos sutarties egzistavimą iki apeliantų įstojimo į santuokos nutraukimo bylą. Ieškovė su atsakovu nevykdė jungtinės veiklos ir nedalyvavo UAB „Vanesos statyba“ veikloje.

48.4                      . Nepagrįsti apeliantų teiginiai susiję su santuokos nutraukimo proceso tikslais. Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas santuoką pagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas lengvabūdiškai ir neatsakingai žiūrėjo į savo vardu prisiimtas prievoles. Atsakovas pripažino, kad tai darė nesitardamas su ieškove ir be jos sutikimo.

1.       Atsiliepime į A. J. ir A. K. J. apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą dalyje dėl skolos pripažinimo solidaria atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat iš trečiųjų asmenų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

49.1                      . Ieškovė niekada nedalyvavo atsakovo vadovaujamoje UAB „Vanesos statyba“ veikoje ir jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie verslo plėtojimo. Atsakovo sutuoktinė negali atsakyti už tai, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, netinkamai valdė įmonę.

49.2                      . Apeliantai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad ieškovė kirto Lietuvos Respublikos sieną ir į kelionę skrido iš užsienio valstybės.

49.3                      . Paskolintą pinigų sumą – 370 000 litų, kuriuos 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartimi atsakovas pasiskolino iš A. J. ir A. K. J., Kauno apygardos teismas priteisė iš atsakovo D. V., o ne solidariai iš sutuoktinių. Nuo 2008 m. sausio 17 d. sutuoktiniai kartu nebegyveno.

1.       Atsiliepime į E. L. apeliacinį skundą ieškovė prašo priimti papildomus įrodymus byloje; apelianto apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

50.1                      . E. L. klaidina teismą teigdamas, kad ieškovė savo vardu atliko atsiskaitymus už patarnavimus nuo 2006 m iki 2008 m. Ieškovė nurodo, kad už patarnavimus minėtu laikotarpiu atliko jos tėvas B. Tuo tarpu deklaruoti juvelyriniai dirbiniai už 52 000 Lt buvo padovanoti ieškovės motinos. Taip pat ieškovė su savo motina dalyvavo individualioje veikloje ir uždirbo pajamų, kas matyti iš pateiktų pajamų deklaracijų.

50.2                      . Turėdama pakankamai lėšų, ieškovė įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini) Kaune ir nutarė jame pasistatyti namą. Paaiškėjo, kad namas turi daug trūkumų, todėl jį pardavė. Kiti sklypai buvo įgyti 2003 m., tačiau, pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms, pastatyti namai buvo parduoti. Sklypai, esantys Anykščių raj., buvo įsigyti 2005 m. vasario 28 d., kurie taip pat buvo parduoti.

50.3                      . Sklypas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už ieškovės tėvų lėšas, todėl šį sklypą ieškovė padovanojo tėvui.

50.4                      . E. L. nederino jokių finansinių klausimų su ieškove, neinformavo apie skolintų pinigų kiekį ir laiką. Tuo tarpu atsakovas buvo UAB „Vanesos statyba“ direktorius, tačiau visus sprendimus įmonėje priiminėjo O. N., kuris buvo vienintelis įmonės akcininkas.

50.5                      . Apeliantui skola sumoje 1040000 litų buvo priteista iš atsakovo dar 2010 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismo sprendimu. Ieškovė šiame procese nedalyvavo. Apeliantai ieškovės į procesą dėl skolos priteisimo neįtraukė.

50.6                      .Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas tarp šalių sudarytą santuoką, pagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas lengvabūdiškai ir neatsakingai žiūrėjo į savo vardu prisiimtas prievoles.

1.       Atsiliepime į E. L. apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

51.1                      . Tvirtina, kad ieškovė niekada nedalyvavo atsakovo vadovaujamoje UAB „Vanesos statyba“ veikloje ir jokiais veiksmais neprisidėjo prie verslo plėtojimo. Apeliaciniame skunde nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų dalyvavusi minėtos įmonės veikloje kaip šeimos versle. Ieškovė negali atsakyti už tai, kad jos sutuoktinis (atsakovas), būdamas įmonės vadovu, netinkamai valdė įmonę. Jai taip pat nebuvo žinoma apie 1 040 000 Lt pasiskolinimą iš E. L..

51.2                      . Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų abejoti ieškovės tėvų padovanota 586 000 Lt suma. Priešingai, ieškovė byloje pateikė dovanojimo sutartis, kurios patvirtina dovanojimo faktą.

51.3                      . Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl liudytojų parodymų vertinimo. Liudytojai savo parodymų nepagrindžia jokiais įrodymais, nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų liudytojų išsakytus teiginius.

51.4                      . Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. sprendimu E. L. paskolintą 1 040 000 Lt sumą priteisė iš atsakovo, o ne solidariai iš sutuoktinių, todėl ieškovė apie paskolą nežinojo.

1.       Atsiliepime į UAB „Rivarda“ apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

52.1                      . Byloje pateikti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai, kuriuose nėra nurodyta, jog yra paveldėta atsakovo 676400 Lt skola arba vekselyje nurodyta žodžiais „šeši šimtai šešiasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai litų“. Taip pat teismo išreikalautoje O. N. paveldėjimo byloje nėra paveldėjimo teisės liudijimų į atsakovo skolą.

52.2                      . G. N. ir A. N. turėjo paveldėti minėtą skolą, gauti paveldėjimo teisės liudijimus ir paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu perleisti paveldėtas skolos dalis. Iš to seka išvada, kad nesant paveldėtos skolos, t. y. jos neįforminus paveldėjimo teisės liudijimu, negalimi jokie tolimesni veiksmai.

52.3                      . Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju tas faktas, kad G. N. ir A. N. perleido UAB „Rivarda“ reikalavimo teisę, kurios pačios neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo.

52.4                      . Ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos 2015 m. sausio 27 d., nors Turto apyrašo papildymas sudarytas gerokai vėliau – 2015 m. rugsėjo 24 d.

52.5                      . Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų buvęs informuotas apie reikalavimo perleidimą. Pagal vekselį prievolės įvykdymo data buvo 2006 m. spalio 12 d. Į teismą ieškovė kreipėsi 2016 m. spalio 8 d., tačiau laikytina, kad atsakovas apie reikalavimo faktą sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus 2016 m. gruodžio 27 d. Tokiu būdu ieškovė reikalavimo teisę įgijo tik nuo 2016 m. gruodžio 27 d., suėjus 10 metų senaties terminui.

52.6                      . Reikšminga aplinkybė nustatyta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1717-602/2015, kad būdamas gyvas O. N. nereikalavo šių pinigų grąžinimo ir kad pinigai buvo skirti žemės sklypo įsigijimui.

1.       Atsiliepime į UAB „Rivarda“ apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

53.1                      . Reikalavimo perleidimo sutartis sudarė tik G. N. ir A. N., nors paveldėtojai buvo keturi. Jos abi perleido reikalavimo teisę į tą pačią skolą, nors A. N., jei būtų paveldėjusi, būtų galėjusi perleisti tik savo1/3 dalį. Tuo tarpu G. N. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas tik į ½ bendro turto. Įpėdiniai A. ir N., taip pat paveldėję po 1/3 dalį, sandorių sudarymo metu buvo nepilnamečiai, todėl be išankstinio teismo leidimo jų motina G. N. sutarties sudaryti negalėjo.

53.2                      . Ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos 2015 m. sausio 27 d., nors Turto apyrašo papildymas sudarytas gerokai vėliau – 2015 m. rugsėjo 24 d.  

53.3                      .Nagrinėjamu atveju teismo leidimai nebuvo gauti, ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendime pripažintos negaliojančiomis sutartys pažeidžia paveldėtojų – nepilnamečių vaikų interesus. Tokiu būdu UAB „Rivarda“ apeliacinio skundo argumentas, kad G. N. ir A. N. turėjo pilną teisę perleisti pavelėjimo teises į kreditorinį reikalavimą ir tokiu būdu nepažeidė įstatymų, visiškai nepagrįstas.

1.       Atsiliepime į UAB „Vanesos turtas“ apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

54.1                      . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo perleisti 260 658 Eur skolą iš ieškovės ir atsakovo, nes pateikta į bylą 2007 m. liepos 17 d. sutartis pagal savo turinį nepatvirtina skolinių santykių egzistavimo tarp buvusių kreditorių O. N. ir A. K. J. ir atsakovo.

54.2                      . Nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovė neturėjo pakankamai lėšų pasistatyti gyvenamąjį namą. Byloje pateikti įrodymai – sutartys apie dovanotas ir skolintas lėšas, deklaracijos patvirtina ieškovės nurodytas faktines aplinkybes.

1.       Atsiliepime į UAB „Vanesos turtas“ apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

55.1                      . Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovui žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune, atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs už minėtus žemės sklypus.

55.2                      . Atsižvelgtina į šalių elgesį po sutarties sudarymo, kadangi nei O. N., dar būdamas gyvas, nei A. K. J. atsakovui nereiškė jokių pretenzijų dėl skolos grąžinimo, nors apelianto teigimu atsakovas O. N. skolingas 900 000 Lt, o A. K. J. 200 000 Lt, kas laikytina didelėmis pinigų sumomis.

55.3                      . Ieškovė niekada nedalyvavo atsakovo vadovaujamoje UAB „Vanesos turtas“ veikloje ir jokiais veiksmais neprisidėjo prie verslo plėtojimo. Atsakovo sutuoktinė negali atsakyti už tai, kad jos sutuoktinis būdamas įmonės vadovu, netinkamai valdė įmonę. Byloje nėra duomenų, kad prievoles atsakovas prisiėmė su ieškovės žinia.

55.4                      . Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes bei nurodė, kad ieškovė negalėjo viena pasistatyti namo, tačiau ieškovei padėjo jos tėvai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovės nuosavybe 2/3, o atsakovo 1/3 nekilnojamojo turto, pasielgė pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

2.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl faktinių aplinkybių

3.       Iš byloje esančių raštinių įrodymų nustatyta, kad S. B. 1994 m. spalio 12 d. dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai J. V. 16400 Lt, 1995 m. gruodžio 10 d. sutartimi padovanojo 19900 Lt, 1996 m. lapkričio 10 d. sutartimi padovanojo 39700 Lt, 1997 m. sutartimi padovanojo 40000 Lt, 1998 m. rugpjūčio 1 d. padovanojo 20000 Lt, 1998 m. rugpjūčio 2 d. padovanojo 20000 Lt, 1999 m. gruodžio 1 d. padovanojo 20000 Lt, 1999 m. gruodžio 2 d. padovanojo 25000 Lt, 2000 m. lapkričio 1 d. padovanojo 20000 Lt, 2000 m. lapkričio 2 d. padovanojo 25000 Lt, 2001 m. gruodžio 1 d. padovanojo 45000 Lt, 2002 m. gruodžio 20 d. padovanojo 45000 Lt, 2003 m. vasario 10 d. padovanojo 40000 Lt, 2006 m. gegužės 10 d. padovanojo 45000 Lt. J. M. B. 2006 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai J. V. 40000 Lt, 2000 m. gruodžio 1 d. padovanojo 20000 Lt, 2000 m. gruodžio 20 d. padovanojo 20000 Lt, 2004 m. sausio 10 d. padovanojo 45000, 2005 m. vasario 10 d. padovanojo 40000 Lt,  (t. 1, b.l. 12-15, 30-31, 50-62).

4.       D. V. vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 1, b.l. 19-20). D. V. vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 1 b.l. 21-24).

5.       J. V. vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaunas (t. 1, b.l. 26-27), 2004 m. liepos 2 d. sutartis patvirtina, kad J. V. pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune už 8000 Lt (t. 4, b.l. 137a-141).

6.       J. V. metinės pajamų mokesčio ir turto deklaracijos patvirtina jos deklaruotas pajamas ir turėtą deklaruotiną turtą per laikotarpį nuo 2005 m. iki 2007 m. (t. 1, b.l. 32-49).

7.       J. V. darbo užmokestis Kauno „(duomenys neskelbtini)“ pradinėje mokykloje per laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. vidutiniškai buvo 637,66 Lt (t. 7, b.l. 11).

8.       2006 m. rugsėjo 21 d. tarp AB DNB banko ir D. V. bei J. V. buvo sudaryta 1000000 Lt kredito linijos sutartis (su pakeitimais), laiduotojas UAB „Vanesos statyba“ (t. 2, b.l. 42-54). Sutarties užtikrinimui 2006 m. rugsėjo 21 d. hipotekos lakštu įkeisti nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, kurie nurodyti kaip D. V. ir J. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (t. 2, b.l. 55-59).

9.       A. K. J. ir A. J. 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartimi paskolino D. V. 370000 Lt, paskolos terminas iki 2008 m. lapkričio 30 d. (t. 2, b.l. 80).

10.       D. V. 2007 m. birželio 21 d. paskolos sutartimi pasiskolino iš E. L. 1040000 Lt, grąžinimo terminas iki 2007 m. liepos 10 d. (t. 3, b.l. 73).

11.       2003 m. gegužės 21 d. J. V. už 31000 Lt nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 5, b.l. 53-54). 2004 m. balandžio 1 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažintas tinkamu naudoti, statytoja J. V. (t. 5, b.l. 55). Šiuos nekilnojamuosius daiktus 2004 m. birželio 2 d. J. V. ir D. V. pardavė už 300000 Lt (t. 5, b.l. 56-57).

12.       2003 m. lapkričio 18 d. J. V. už 36000 Lt nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 5, b.l. 58-59). 2005 m. sausio 1 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažintas tinkamu naudoti, statytoja J. V. (t. 5, b.l. 60). Šiuos nekilnojamuosius daiktus 2005 m. sausio 12 d. J. V. ir D. V. pardavė už 415000 Lt (t. 5, b.l. 61-63).

13.       2003 m. kovo 4 d. J. V. už 30000 Lt nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 5, b.l. 64-65). 2003 m. lapkričio 6 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažintas tinkamu naudoti, statytoja J. V. (t. 5, b.l. 66). Šiuos nekilnojamuosius daiktus 2003 m. lapkričio 13 d. J. V. ir D. V. pardavė už 305900 Lt (t. 5, b.l. 67-68).

14.       J. V. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 11 d. iki 2007 m. birželio 8 d. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, šis turtas padovanotas J. M. B. (t. 4, b.l. 76-78). 2007 m. gegužės 11 d. J. V. šį žemės sklypą, nusipirko už 675000 Lt (t. 5, b.l. 51-52).

15.       2005 m. vasario 28 d. J. V. už 15000 Lt nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Anykščių r. (2018-09-18 D. V. ir J. V. sklypą už tą pačią kainą pardavė J. M. B. ir S. B. (t. 5, b.l. 48-50), už 15000 Lt nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Anykščių r. (2018-09-18 D. V. ir J. V. sklypą už tą pačią kainą pardavė J. M. B. ir S. B. (t. 5, b.l. 45-47)), už 22000 Lt nusipirko 4858/9544 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Anyškių r. (t. 5, b.l. 36-38). 2005 m. vasario 28 d. J. V. ir A. B. lygiomis dalis po ½ už 26000 Lt nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Anykščių r. (t. 5, b.l. 39-41), 2008-09-18 d. D. V. ir J. V. ½ dalį šio žemės sklypo už 26000 Lt pardavė J. M. B. ir S. B. (t. 5, b.l. 42-44). Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2A-2067/2012 priėmė sprendimą: 1) pripažinti negaliojančiomis 0,4129 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies 0,4058 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,4067 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone, 2008 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis bei priėmimo-perdavimo aktus, sudarytus tarp atsakovų D. V. ir J. V. bei atsakovų S. B. ir J. M. B.; taikyti restituciją ir šį turtą grąžinti D. V. ir J. V. nuosavybėn, o atsakovus D. V. ir J. V. įpareigoti grąžinti atsakovams S. B. ir J. M. B. 56 000 Lt; 2) pripažinti negaliojančiais 4858/9544 dalių 0,9544 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone, 2008 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutartį bei priėmimo-perdavimo aktą, sudarytus tarp atsakovų D. V. ir J. V. bei S. B.; 3) taikyti restituciją ir šį turtą grąžinti D. V. ir J. V. nuosavybėn; pripažinti negaliojančiu 0,4129 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies 0,4058 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,4067 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4858/9544 dalių 0,9544 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone, 2008 m. gruodžio 11 d. sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo šie žemės sklypai įkeisti kreditoriui A. B. (t. 9, b.l. 27-33). 

16.       Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-1414-480/2012 sprendimu (t. 7, b.l. 140-147) patvirtino tarp ieškovės „Swedbank“ ir atsakovės J. V. sudarytą taikos sutartį, joje numatytomis sąlygomis: 1 . Ieškovas atsisako visų ieškinio reikalavimų Atsakovo atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-1414-480/2012, įskaitant ieškinio reikalavimo dėl prievolės, kylančios iš 2006-09-22 Laidavimo sutarties Nr. 06-071648-LA3, pripažinimo bendra D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole bei išieškojimą pagal šią prievolę nukreipti į bendrą D. V. ir J. V. turtą. 2. Atsakovas įsipareigoja sumokėti Ieškovui 65000,00 Lt (šešiasdešimt penkis tūkstančius litų) į Ieškovo sąskaitą banke („Swedbank", AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000) iškart po šios Sutarties pasirašymo, bet ne vėliau, kaip šios Sutarties pasirašymo dieną. 3. Atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškia, jog nepripažįsta prievolės, kylančios iš 2006-09-22 Laidavimo sutarties Nr. 06-071648-LA3 (su visais jos pakeitimais ir/ar papildymais) nei asmenine, nei bendra daline ar solidaria prievole su D. V. ar su kokiu kitu fiziniu ar juridiniu asmeniu, todėl šalys aiškiai susitaria laikyti ir vertinti, kad iš 2006-09-22 laidavimo sutarties Nr. 06-071648-LA3 kylanti prievolė nėra Atsakovo prievolė - nei asmeninė, nei bendra (nei dalinė, nei solidari), o šios Sutarties 2 punkte nurodytas Atsakovo įsipareigojimas sumokėti 65000,00 Lt (šešiasdešimt penkis tūkstančius litų) nėra laikomas Ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, sudarančių ieškinio pagrindą, pripažinimu.

17.       UAB „Vanesa“ įregistruota 2004 m. rugsėjo 9 d., direktorius nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2009 m. sausio 15 d. D. V. (t. 5, b.l. 102-107).

18.       2006 m. rugsėjo 19 d. D. V. išdavė paprastąjį vekselį O. N.. Vekselio suma skaitmenimis – 676400 Lt, žodžiais – šeši šimtai šešiasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai litų. Kaip išdavusį vekselį įrašyta ir J. V., tačiau nėra jos parašo ir asmens kodo (t. 13, b.l. 9). O. N. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 13, b.l. 10). O. N. ir G. N. susituokė (duomenys neskelbtini) (t. 13, b.l. 11). A. N., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), N. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra O. N. ir G. N. (t. 13, b.l. 12-14). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3115-435/2012 išdavė leidimą G. N. savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą pagal turto apyrašą (t. 13, b.l. 15). Kauno m. 14-as notarų biuras 2014 m. vasario 25 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą ir 2015 m. rugsėjo 17 d. papildomus paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentą. A. N., N. N. ir A. N. paveldėjo po 1/3 dalį O. N. turto. Paveldimo turto sąraše reikalavimo teisė į D. V. pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. vekselį neįrašyta (t. 13, b.l. 18-111). Antstolis S. U. 2015 m. rugsėjo 24 d. surašė O. N. turto apyrašo papildymą įpėdinės A. N. prašymu. Turto apyrašas papildytas kreditoriniu reikalavimu pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį, kuriuo D. V. ir J. V. liko skoloje O. N. 666400 Lt (193003 Eur) (t. 13, b.l. 112). 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi G. N. perleido UAB „Rivarda“ „visas iš 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastojo vekselio skolos susitarimą su skolininko D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) skola ir prisiimtus visus įsipareigojimus pagal paprastąjį vekselį už kurį D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) privalėjo apmokėti iki 2006 m. spalio 12 d. 676400 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt tūkstančių keturis šimtus litų) O. N.. (t. 13, b.l. 113-114). UAB „Rivarda“ pagal 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį pilnai atsiskaitė ir apmokėjo 300 Eur G. N. (t. 13, b.l. 115). 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi A. N. perleido UAB „Rivarda“ „visas iš 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastojo vekselio skolos susitarimą su skolininko D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), skola ir prisiimtus visus įsipareigojimus pagal paprastąjį vekselį už kurį D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), privalėjo apmokėti iki 2006 m. spalio 12 d. 676400 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt tūkstančių keturis šimtus litų) O. N.. (t. 13, b.l. 116-117). UAB „Rivarda“ pagal 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį pilnai atsiskaitė ir apmokėjo 300 Eur A. N. (t. 13, b.l. 118). 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi G. N. perleido UAB „Vanesos turtas“ „visas iš 2007 m. liepos 7 d. sutartis su skolininko D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), prisiimtus visus įsipareigojimus už žemės sklypus Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2088 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2528 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2077200 Lt (du milijonus septyniasdešimt septynis tūkstančius du šimtus litų), iš kurių liko skoloje 900000 Lt (devynis šimtus tūkstančių litų) O. N.. Dėl piniginių lėšų grąžinimo O. N., a.k. (duomenys neskelbtini), ir O. N. turto paveldėtojos G. N., a.k. (duomenys neskelbtini), skolos sutartimi, kurių suma yra lygi 900000 Lt...“ (t. 10, b.l. 6-7). 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi A. N. perleido UAB „Vanesos turtas“ „visas iš 2007 m. liepos 7 d. sutartis su skolininko D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), prisiimtus visus įsipareigojimus už žemės sklypus Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2088 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2528 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2077200 Lt (du milijonus septyniasdešimt septynis tūkstančius du šimtus litų), iš kurių liko skoloje 900000 Lt (devynis šimtus tūkstančių litų) O. N.. Dėl piniginių lėšų grąžinimo O. N., a.k. (duomenys neskelbtini), ir O. N. turto paveldėtojos A. N., a.k. (duomenys neskelbtini), skolos sutartimi, kurių suma yra lygi 900000 Lt...“ (t. 10, b.l. 8-9). UAB „Vanesos turtas“ 2014 m. spalio 29 d. registruotu paštu išsiuntė D. V. pranešimą apie perimtas reikalavimo teises (t. 10, b.l. 10). O. N., A. K. J. ir D. V. 2007 m. liepos 17 d. sudarė sutartį, kuria susitarė, kad D. V. liko skolingas 900000 Lt O. N. ir 200000 Lt A. K. J. (t. 10, b.l. 11).

19.       R. P. ir S. B. 2016 m. gegužės 26 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria R. P. perleido S. B. reikalavimo teises į skolininką D. V. (t. 11, b.l. 14-17).

Dėl prievolių pagal su A. J. ir A. K. J. bei E. L. sudarytus sandorius pripažinimo solidariomis

20.       Tarp šalių bei kreditorių A. J. ir A. K. J. bei E. L. kilo ginčas dėl sutuoktinių prievolių solidarumo.

21.       Pirmosios instancijos teismas atsakovo D. V. prievoles šiems kreditoriams pripažino asmeninėmis prievolėmis. Kreditoriai nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

22.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo išspręstas klausimas dėl sutuoktinių prievolių solidarumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23.       Ieškovė 2009 m. vasario 6 d. ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodo, kad atsakovas nuo 2008 m. sausio 17 d. susikrovęs daiktus išėjo iš namų, ji atsakovui paskambino tik 2008 m. kovo pabaigoje. Atsakovas gyveno su kita moterimi, ji su vaizdo kamera sekė atsakovą, o 2008 m. rugsėjo 12 d. pastebėjo atsakovą su ta pačia moterimi ir tai nufilmavo vaizdo kamera. Atsakovas 2008 m. lapkričio viduryje gyveno atskirai, ji nežinojo kur, gavo laiškus iš antstolio, sužinojo kad areštuotas jai priklausantis turtas, „šiaip ne taip per pažįstamus susirado atsakovą“ (t. 1, b.l. 4-5). 2008 m. sausio 30 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė Hipotekos lakštų priedus Nr. 1 (t. 2, b.l. 60-61, 67-68). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad J. V. ir D. V. 2008 m. rugsėjo 18 d. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė ieškovės tėvams J. M. B. ir S. B., 2008 m. lapkričio 7 d. padovanojo 4858/9544 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės motinai S. B. (t. 4, b.l. 47-51, 52-56, 57-59, 60-63). Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime į ieškinį (t. 4, b.l. 25) nurodė, kad 2008 m. lapkričio 25 d. J. V. ir D. V. kartu atvyko į Vilnių, turėdami tikslą susitikti su juo, t.y. A. J.. Susitikimas įvyko apie 11 val. automobilyje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2009 m. kovo mėn. buvo ieškovės ir atsakovo susitikimas su keliais kreditoriais, sutuoktiniai į susitikimą atvyko vienu automobiliu. Trečiasis asmuo E. Š. atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 4, b.l. 131) nurodė, kad 2009 m. kovo 9 d. kartu su kitais kreditoriais buvo susitikime su ieškove ir atsakovu, susitikimo metu šalys bendravo be įtampos.

24.       Ieškovė kartu su ieškiniu 2009 m. vasario 6 d. į bylą pateikė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (t. 1, b.l. 18-24) apie D. V. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Išrašai išduoti D. V. 2008 m. lapkričio 28 d. Darytina išvada, kad ieškovė, rinkdama ieškinio priedus, juos rinko kartu su sutuoktiniu D. V..

25.       Taigi, nors ieškovė procesiniame dokumente nurodo aplinkybes, kad nuo 2008 m. sausio 17 d. ji nebendravo su atsakovu, sekė jį, nežinojo kur jis gyvena, susirado tik per pažįstamus, tačiau tuo pačiu laikotarpiu kartu su juo pasirašė hipotekos lakšto priedą, būdami pardavėjais ir dovanotojais sudarė keturis nekilnojamojo turto sandorius su ieškovės tėvais, vieną iš jų dovanojimo, kartu vyko kalbėtis su kreditoriumi dėl paskolos grąžinimo. Ieškovės nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįtikinamos, paneigtos byloje esančių rašytinių įrodymų.

26.       Iš įrodymų visumos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė ir atsakovas 2008 m. eigoje ir vėliau kartu vedė bendrą ūkį, sudarinėjo sandorius, tvarkė savo finansus, kartu rinko įrodymus ieškiniui teikti.

27.       Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą, jie nėra susiję, gauti iš skirtingų šaltinių, nėra duomenų apie tai, kad kreditorius A. J., nurodydamas aplinkybes dėl 2008 m. lapkričio 25 d. susitikimo, ar kreditorė E. Š., nurodydama aplinkybes dėl 2009 m. kovo 9 d. susitikimo būtų žinoję apie kitus byloje esančius įrodymus, susitarę dėl neteisingų aplinkybių nurodymo teismui.

28.       Nors tai, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes tiesiogiai neįrodo, jog ieškovė žinojo apie atsakovo prievoles ir paskolų sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, tačiau tokia ieškovės pozicija, santykyje su byloje esančių įrodymų visuma rodo, kad šalys santuokos nutraukimo bylą iniciavo tikslu paslėpti tikrąją turtinę padėtį ir išvengti prievolių kreditoriams.

29.       Šalių tikslą slėpti savo tikrąją turtinę padėtį rodo ir ta aplinkybė, kad nei ieškinio pateikimo, nei bylos nagrinėjimo metu šalys neturėjo transporto priemonių. Apie tai, kad šalys naudojosi transporto priemonėmis, turi teisę vairuoti transporto priemones, galima spręsti iš proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių (pvz., 2009 m. kovo mėn. buvo ieškovės ir atsakovo susitikimas su keliais kreditoriais, sutuoktiniai į susitikimą atvyko vienu automobiliu (t. 4, b.l. 25)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmenys, su tokia plačia socialinių interesų sfera, t. y. dirbantys nekilnojamojo turto srityje ir pedagoginį darbą, turintys nepilnamečių vaikų, pirkę ne vieną nekilnojamojo turto objektą, žemės sklypuose pastatę namus, pardavę ar dovanoję ne vieną nekilnojamojo turto objektą už dideles sumas ir tuo pat metu teigdami, kad neturi nė vienos transporto priemonės, elgiasi nesąžiningai, ir toks jų elgesys leidžia teigti, kad šalys turėjo tikslą savo tikrąją turtinę padėtį paslėpti, tuo apribojant kreditorių galimybes išieškoti skolas.

30.       Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. P. šioje civilinėje byloje buvo trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, kuris prašė D. V. prievolę jam pripažinti solidaria D. V. ir J. V. prievole (t. 3, b.l. 76-78). R. P. ir S. B. 2016 m. gegužės 26 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria R. P. perleido S. B. reikalavimo teises į skolininką D. V. (t. 11, b.l. 14-17). Šios sutarties 1.2 p. nurodyta, kad mokestis už reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui nustatomas atskiru šalių susitarimu. Darytina išvada, kad R. P. ir S. B., kuri yra ieškovės J. V. motina, sudarė atlygintinį sandorį, kuriuo S. B. išpirko iš R. P. D. V. skolas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi kreditorius R. P. pakeistas kreditore S. B.. S. B. savarankiško reikalavimo byloje nereiškė. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu D. V. prievolę S. B. pripažino asmenine prievole. S. B. sprendimo šioje dalyje apeliacine tvarka neskundė. Atsižvelgtina į tai, kad jau nuo 2009 m. teisme nagrinėjama byla dėl J. V. ir D. V. santuokos nutraukimo, kurioje, be kita ko, ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nurodydama tokius kaltės požymius kaip smurtas, neištikimybė. Ieškovės motinos S. B. veiksmai, kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nesuderinami su ieškinyje nurodytais argumentais ir, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo gerus santykius tarp S. B. ir D. V., o kartu paneigia ir šalių nurodomas aplinkybes dėl bendro ūkio nevedimo.

31.       Ta aplinkybė, kad į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog ieškovė viena mokėjo komunalinius mokesčius (t. 1, b.l. 63 – 105), nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl sutuoktinių bendro ūkio vedimo ginčo laikotarpiu. Natūralu, kad pagal sutuoktinių susitarimą, paprastai vienas iš sutuoktinių atlieka mokėjimo už komunalines paslaugas veiksmą, tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis tai daro asmeninėmis lėšomis ir tik savo interesais.

32.       Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos. 

33.       Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba ne kartą akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

34.       Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3dalys).

35.       Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

36.       Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kasacinėje jurisprudencijoje vertinamos kaip bendrosios dalinės bendraskolių atsakomybės prezumpcijos išimtis (CK 6.5 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viena iš įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išimčių yra CK 3.109 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012; kt.).

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių ir kreditorių kilo ginčas ar prievolės yra asmeninės atsakovo, ar tai yra bendros abiejų sutuoktinių prievolės. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

38.       Ieškovė teigia, kad apie atsakovo prievoles kreditoriams A. J. ir A. K. J. bei E. L. nežinojo, šias prievoles atsakovas sudarė ne šeimos interesais. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija sutinka. Taigi, sutuoktiniai nurodo, kad prievolės minėtiems kreditoriams nėra solidarios, nes neturi nė vieno iš tokių prievolių solidarumo požymių.

39.       Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis, tačiau taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog kreditoriaus, siekiančio, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. finansiniai sutuoktinių pajamų ir išlaidų dokumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktą).

40.       Apeliacinės instancijos teismas, vertinęs byloje esančių įrodymų visumą, t. y. ieškovės ir atsakovo užsiėmimų pobūdį, t. y. kad ieškovės vienas iš užsiėmimų yra pedagoginis darbas, o atsakovo – darbas nekilnojamojo turto srityje, jų tiek bendrai, tiek su kitais asmenimis sudarytų nekilnojamojo turto sandorių skaičių, šių sandorių kainas, gautas pajamas, abiejų sutuoktinių dalyvavimą sudarant sandorius, lėšų iš ieškovės tėvų gavimą ir nekilnojamojo turto objektų dovanojimą ieškovės tėvams, nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas ieškinio pateikimo metu vedė bendrą ūkį ir veikė kartu, nustatytą šalių siekį išvengti prievolių kreditoriams - sprendžia, kad sutuoktinių veiksmai, susiję su veikla nekilnojamojo turto srityje, laikytini šeimos verslu, nes abu sutuoktiniai savo veiksmais (žiniomis, lėšomis, ryšiais) yra prisidėję prie jo plėtojimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į sutuoktinių verslo nekilnojamojo turto srityje sferą įeina ir ieškovės bei atsakovo bendra veikla su kitais asmenimis, pvz., ieškovės tėvais, O. N. ir A. K. J., nes šalių sandoriai vystant nekilnojamojo turto projektus buvo tikslu šeimos interesams tenkinti.

41.       Kartu darytina išvada, jog nors nėra duomenų, jog vykdydamas šeimos verslą atsakovas, sudarydamas paskolos sutartis su A. J. ir A. K. J. bei E. L. informavo ieškovę apie šiuos konkrečius sandorius, tačiau akivaizdu, kad atsakovas D. V., kartu su sutuoktine versdamasis tokia veikla, kai įgyja žemės sklypus, juose pastato namus, o po to turtinius kompleksus parduoda, turėjo savo sutuoktinės sutikimą skolintis pinigus iš trečiųjų asmenų savo veiklai vystyti.

42.       Be to, atsižvelgiant į išvadą, jog sutuoktiniai ginčo sandorių sudarymo metu vedė bendrą ūkį, be savo pagrindinių užsiėmimų, vykdė verslą nekilnojamojo turto srityje, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš minėtų kreditorių pasiskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos interesams. Tokią išvadą leidžia daryti: 1) sandorių sudarymo momentas, t.y. 2007 m. birželio 21 ir 2008 m. spalio 14 d. – ekonominio pakilimo metas Lietuvoje, kai ypač augo nekilnojamojo turto kainos; 2) sandorių sumos, t.y. 370000 Lt ir 1040000 Lt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas D. V. gautas lėšas būtų iššvaistęs, pralošęs ar pan. Akivaizdu, kad tokio dydžio paskolos nebuvo imtos ir vartojimo tikslams. Tokio dydžio paskolų sumos, tikėtina, buvo panaudotos sutuoktinių verslo nekilnojamojo turto srityje plėtojimui. Darytina išvada, kad šeima sprendė kokiomis veiklomis jie užsiims, kokie bus pragyvenimo šaltiniai. Taigi, šeima sprendė ir dėl jų bendros veiklos pobūdžio – prekybos nekilnojamuoju turtu. Todėl darytina išvada, kad paskolos buvo būtinos šeimos poreikiams tenkinti.

43.       Taip pat atsižvelgtina į tai, kad D. V. sandorius su kreditoriais sudarinėjo veikdamas ne kaip UAB „Vanesos prekyba“ direktorius, o kaip fizinis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad iš gautų lėšų atsakovas pirko nekilnojamąjį turtą įmonės vardu, įnešė šias lėšas į įmonės sąskaitą ar pan. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas be savo, kaip įmonės, kurios veiklos sritis yra nekilnojamasis turtas, direktoriaus veiklos, kartu su sutuoktine vykdė nekilnojamojo turto verslą. Todėl darytina išvada, kad D. V. sandorius su kreditoriais sudarinėjo kaip privatus asmuo.

44.       Kasacinis teismas išaiškinęs, jog pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole. Šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2009-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).

45.        Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

46.        Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tretieji asmenys įrodė, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.

47.        Ta aplinkybė, kad laikotarpyje nuo 1994 m. iki 2006 m. ieškovei jos tėvai padovanojo 596600 Lt, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog šios lėšos buvo panaudotos kasdieniams šeimos poreikiams ir šeimos poreikiams tenkinti nebuvo naudojamos kitos lėšos, tame tarpe ir gautos iš sutuoktinių bendro verslo nekilnojamojo turto srityje. Iš sutuoktinių sudarytų nekilnojamojo turto sandorių chronologijos matyti, kad sutuoktiniai pirkdavo žemės sklypus, juose pastatydavo gyvenamuosius namus ir tada šiuos nekilnojamojo turto objektus parduodavo. Per 2003 m. – 2005 m. ieškovė ir atsakovas, pardavę žemės sklypus, su juose pastatytais gyvenamaisiais namais ir kitais statiniais, gavo 1020900 Lt pajamų. Akivaizdu, kad tokiai veiklai vykdyti sutuoktiniai turėjo turėti pakankamai lėšų tiek žemės sklypams įsigyti, tiek gyvenamiesiems namams juose pastatyti. Byloje nėra duomenų, kad be dovanotų lėšų sutuoktiniai būtų turėję pakankamai kitų lėšų, iš kurių būtų galėję vykdyti tokią veiklą, nes ieškovės darbo užmokestis, lyginant su jų nekilnojamojo turto veikloje disponuojamomis sumomis, buvo nedidelis, pvz., per laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. vidutiniškai buvo 637,66 Lt (t. 7, b.l. 11). Todėl darytina išvada, kad ieškovės tėvų padovanotos lėšos buvo skirtos nekilnojamojo turto verslui vystyti. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad patys ieškovės tėvai turėjo nekilnojamojo turto verslą.

48.        Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių pasirinktas veiklos pobūdis – prekyba nekilnojamuoju turtu - sąlygojo paskolų dydį. Todėl darytina išvada, kad sandorių kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga CK 3.109 straipsnio 2 dalies prasme.

49.        Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas prievoles pagal atsakovo D. V. sudarytas paskolos sutartis su A. J. ir A. K. J. bei E. L. pripažinti solidariomis D. V. ir J. V. prievolėmis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas

50.        Įvertinus apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas 2008 m. eigoje ir vėliau kartu vedė bendrą ūkį, sudarinėjo sandorius, tvarkė savo finansus, darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria konstatuota, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio 17 d.

51.        Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo E. L. apeliaciniame skunde yra nurodęs, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, padalinimo, pripažįstant ieškovei teisę į 2/3 dalis, o atsakovui į 1/3 dalį šio nekilnojamojo turto, tačiau trečiojo asmens E. L. apeliaciniame nėra pareikšta reikalavimo dėl minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo ar pakeitimo. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo E. L. prašo panaikinti sprendimo dalį, kurioje prievolė trečiajam asmeniui E. L. pripažinta asmenine atsakovo D. V. prievole ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – prievolę trečiajam asmeniui pripažinti solidaria šalių ieškovės J. V. ir atsakovo D. V. prievole. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi trečiajam asmeniui E. L. buvo nustatęs terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tačiau trečiasis asmuo apeliacinio skundo reikalavimų nepatikslino. Taigi, apeliacinės instancijos teismas trečiojo asmens argumentų dalyje dėl sutuoktinių turto dalių nustatymo nevertina ir dėl to nepasisako.

Dėl UAB „Rivarda“ apeliacinio skundo reikalavimų 

52.        Tarp trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Rivarda“  ir atsakovo kilo ginčas dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastojo vekselio, kurio suma 666400 Lt (193003 Eur), kurį D. V. išdavė O. N., ir kurio apmokėjimo data yra 2006 m. spalio 12 d.

53.        Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinio UAB „Rivarda“ reikalavimą, kuriuo šis prašė pripažinti 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį negaliojančiu, apeliacinių skundų dėl šios teismo sprendimo dalies nepateikta, todėl darytina išvada, kad ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjo (CPK 279 str. 1 d.). Taigi, konstatuota, kad D. V. prievolė pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį O. N. buvo ir spręstinas šioje byloje tarp UAB „Rivarda“ ir atsakovo kilęs ginčas, ar O. N. paveldėtojai paveldėjo reikalavimo teisę pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį.

54.        Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad O. N. sutuoktinė G. N. savo nepilnamečių vaikų vardu įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į notarų biurą dėl O. N. palikimo priėmimo pagal apyrašą. 

55.        Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.

56.        Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas. Įstatyme nenustatyta, kad palikimo priėmimo pagrindu atsirandančios įpėdinio nuosavybės teisės perėjimo momentas priklausytų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar jo teisinės registracijos. Visos palikėjo turėtos turtinės ir iš dalies neturtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniams nuo tada, kai jie palikimą priima, o ne nuo jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-214/2007, 2011-12-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-484/2011, 2012-05-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-251/2012).

57.        Įstatymo leidėjas nėra nustatęs draudimo įpėdiniams disponuoti paveldimu turtu iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises išviešinantis dokumentas, jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nepagrįstai palikimo priėmimą sieja su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu.

58.        Nagrinėjamu atveju nuosavybės teises į palikėjo O. N. turtą jo vaikai įgijo priėmę palikimą, tai yra įstatyminiai įpėdiniai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ir priėmė palikimą, taip įgijo ir palikėjo turtinę reikalavimo teisę į skolininką. Įpėdiniams priėmus O. N. palikimą nuo palikimo priėmimo momento jiems perėjo ir nuosavybės teisės į visą be išimties palikėjo turtą, tame tarpe ir reikalavimo teisė į D. V..

59.        Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad proceso dalyvių argumentai dėl reikalavimo teisės įrašymo į paveldimo turto apyrašą momento neturi teisinės reikšmės, nes reikalavimo teisė buvo paveldėta palikimo priėmimo metu. Kartu neturi teisinės reikšmės ir reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo momentas, nes šios sutartys sudarytos jau po palikimo priėmimo.

60.        Spęsdama dėl G. N. teisių, kylančių iš 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastojo vekselio, kurio suma 666400 Lt (193003 Eur), kurį D. V. išdavė O. N., ir kurio apmokėjimo data yra 2006 m. spalio 12 d., teisėjų kolegija pažymi, kad G. N., kaip sutuoktinį pergyvenusiai, 2014 m. vasario 25 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Taip pat liudijime nurodytas sąrašas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio nurodytos dalies nuosavybės teisė tvirtinama G. N. (t. 13, b.l. 17). Teisė į reikalavimą pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį neįrašyta. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Darytina išvada, kad O. N. paskolintos D. V. lėšos buvo O. N. ir G. N. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl G. N. turėjo reikalavimo teisę į ½ dalį visos pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį paskolintos sumos, t.y. į 96501,50 Eur.

61.        Kartu pažymėtina, kad A. N. paveldėjo 1/3 dalį O. N. turto, o kadangi ½ dalis reikalavimo teisės pagal vekselį tenka G. N., todėl darytina išvada, kad A. N. paveldėjo 1/6 dalį reikalavimo teisės pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį, t.y. reikalavimo teisę į 32167,17 Eur.

62.        Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo atsiliepimuose į apeliacinį skundą argumentai, kad G. N. ir A. N. neturėjo teisės perleisti reikalavimo teisės, nes tokios reikalavimo teisės neturėjo, atmestini. Tačiau pripažintina, kad G. N. turėjo reikalavimo teisę į 96501,50 Eur, o A. N. į 32167,17 Eur pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. paprastąjį vekselį.

63.        Kartu pažymėtina, kad G. N., sudarydama 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį veikė ne savo nepilnamečių vaikų N. N. ir A. N. vardu, o savo vardu. Taigi G. N. naujajam kreditoriui UAB „Rivarda“ galėjo perleisti tik reikalavimo teisę tokia apimtimi, kokią turėjo, t.y. reikalavimo teisę į 96501,50 Eur.

64.        Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartyse nurodyta, jog G. N. ir A. N. kiekviena atskirai turi visą reikalavimo teisę į 193003 Eur (666400 Lt) skolą, nedaro šių sutarčių negaliojančiomis pilna apimtimi, tačiau yra pagrindas reikalavimo perleidimo sutartis iš dalies panaikinti, nes G. N. ir A. N. negalėjo perleisti daugiau teisių nei turėjo, todėl panaikintinos 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartys, sudarytos tarp G. N. ir UAB „Rivarda“ dalyje dėl 96501,50 Eur reikalavimo teisės perleidimo ir tarp A. N. ir UAB „Rivarda“ dalyje dėl 160835,83 Eur reikalavimo teisės perleidimo.

65.        Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra pareiškęs reikalavimą dėl restitucijos taikymo, o pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2015 m. sausio 27 d. reikalavimų perleidimo sutartis negaliojančiomis, pritaikė restituciją ir priteisė UAB „Rivarda“ naudai iš G. N. ir A. N. po 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, keistinas ir sprendimas dalyje dėl restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tą aplinkybę, jog nustatyta, kad 2015 m. sausio 27 d. reikalavimų perleidimo sutartys yra negaliojančios tik iš dalies, o G. N. ir A. N. perleido UAB „Rivarda“ tokias reikalavimo dalis, į kurias turėjo teisę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. N. ir A. N. suprato, kad turi ne kiekviena į 666400 Lt (193003 Eur) reikalavimo teisę, o tik į šios reikalavimo teisės dalis tą aplinkybę, įgydama reikalavimo teises suprato ir UAB „Rivarda“, todėl šalys, susitardamos dėl reikalavimo teisės dalių perleidimo, suprato savo susitarimo turinį ir 300 Eur atlygis kiekvienai iš reikalavimo teisės dalių perleidėjų atitiko sandorių šalių valią. Todėl taikyti restitucijos nėra pagrindo.

66.        Tarp UAB „Rivarda“ ir atsakovo kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prievolės pagal vekselį įvykdymo terminas yra 2006 m. spalio 12 d. UAB „Rivarda“ 2016 m. spalio 8 d. ieškinys Kauno apygardos teisme gautas 2016 m. spalio 12 d. Abi šalys sutinka, kad ginčijamos reikalavimų perleidimo sutartys atsakovui buvo įteiktos su ieškiniu šioje byloje 2016 m. gruodžio 27 d.

67.        UAB „Rivarda“ apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas apie 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis žinojo ir anksčiau, nes su juo ne kartą apie tai buvo kalbėta telefonu, be to, reikalavimo perleidimo sutartys jam buvo įteiktos 2015 m. su procesiniais dokumentais Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1717-601/2015.

68.        Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien UAB „Rivarda“ atstovo paaiškinimai ir procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai nėra pakankamas įrodymas, jog ieškovas telefonu ne kartą kalbėjo su atsakovu apie reikalavimo perleidimą ir atsakovas apie reikalavimo perleidimo sutartis žinojo. Be to, teisėjų kolegija, susipažinusi su Kauno apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1717-601/2015 medžiaga, pažymi, kad 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutarčių šioje byloje nėra (yra 2014 m. spalio 24 d. reikalavimų perleidimo sutartys (b.l. 6-9)), todėl ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys negalėjo būti pateiktos atsakovui, dalyvavusiam toje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, kartu su procesiniais dokumentais.

69.        Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas D. V. apie 2015 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis sužinojo 2016 m. gruodžio 27 d. gavęs procesinius dokumentus su priedais nagrinėjamoje civilinėje byloje.

70.        CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildo kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.109 straipsnio 1dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

71.        CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

72.        Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad reikalavimo perleidimo sutartys atsakovo atžvilgiu pradėjo veikti 2016 m. gruodžio 27 d., o bendrasis 10 metų ieškinio senaties pagal išduotą vekselį terminas buvo pasibaigęs 2016 m. spalio 12 d. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškinio senatį (CK 1.125 str., 1.126 str. 2 d.) ir tuo pagrindu atmetė trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą UAB „Rivarda“ reikalavimą dėl 193003 Eur skolos priteisimo.

73.        Tarp trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Rivarda“ ir atsakovo kilo ginčas dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2007 m. birželio 8 d. bankinio pavedimo, kurio suma 470000 Lt (136121,41 Eur).

74.        D. K. sąskaitos išrašas patvirtina, kad O. N. į jo sąskaitą 2007 m. birželio 8 d. pervedė 470000 Lt, o tą pačią dieną D. K. šią sumą pervedė D. V. (t. 16, b.l. 17). 2014 m. spalio 24 d. reikalavimų perleidimo sutartimis A. N. ir G. N. perleido „visas iš 2007 m. birželio 8 d. paskolos prisiimtus įsipareigojimus dėl piniginių lėšų grąžinimo O. N., a.k. (duomenys neskelbtini), kurie buvo išduoti UAB „Medicinos bankas“ patalpose toliau vadinamam paskolos gavėjui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), paskolos pavidale, kurių suma yra lygi 470000 Lt pervesti bankiniu pavedimu D. K. UAB „Medicinos bankas“ patalpose su paskolos besąlygišku įsipareigojimu (toliau – „PAGRINDINĖ SUTARTIS“), kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, 2007-06-08 d. D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), prisiimtus visus įsipareigojimus dėl piniginių lėšų grąžinimo O. N., a.k. (duomenys neskelbtini), (t. 16, b.l. 9-12). 2016 m. liepos 1 d. reikalavimų perleidimo sutartimi UAB „Vanesos turtas“ perleido UAB „Rivarda“ „visas iš 2014 m. spalio 24 d. reikalavimų perleidimo sutarčių susijusius dokumentus su 136121 Eur skola“ (t. 16, b.l. 13-14). 2015 m. kovo 12 d. UAB „Vanesos turtas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 136121,41 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, 2015 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1717-601/2015 ieškinį atmetė, 2016 m. liepos 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-558-178/2016 sprendimas buvo paliktas galioti. 2007 m. birželio 8 d. O. N. buvo UAB „Vanesa“ direktorius, D. V. buvo UAB „Vanesos turtas“ direktorius, UAB „Vanesa“ buvo UAB „Vanesos turtas“ akcininkė. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

75.        UAB „Rivarda“, pareiškusi savarankišką reikalavimą, prašo priteisti iš D. V. 136121,41 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 136121,41 Eur nuostolių (t. 16, b.l. 1-7).

76.       Pirmosios instancijos teismas UAB „Rivarda“ savarankišką reikalavimą atmetė. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog tarp D. V. ir O. N. buvo šioje byloje neatskleistas susitarimas dėl 470000 Lt panaudojimo tikslų vykdant nekilnojamojo turto verslą, todėl nėra nepagrįsto praturtėjimo požymių.

77.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

78.        Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktą).

79.        Teisėjų kolegija, spręsdama dėl nepagrįsto praturtėjimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 470000 Lt pervedimo D. V. tikslų. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo D. V. argumentus, jog jis 470000 Lt panaudojo pirkdamas žemės sklypą iš A. S., D. V. apeliacinio skundo nereiškia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisako. Tačiau spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendros O. N. ir D. V. veiklos nekilnojamojo turto versle, argumentas, kad O. N. iki savo mirties nereikalavo šių lėšų grąžinti iš D. V., apeliacinio skundo argumentais nepaneigtos.

80.        Kaip jau minėta, vertindamas įrodymus civiliniame procese, teismas remiasi rodymų pakankamumo taisykle. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog 470000 Lt buvo pervesti esant O. N. ir D. V. susitarimui dėl bendrų veiksmų, o ne be jokio sutartinio pagrindo. Atsižvelgtina ir į tai, kad mokėjimo nurodyme šio pavedimo paskirtis nurodyta „Paskola“. Tačiau UAB „Rivarda“, reikšdama savarankišką reikalavimą, nurodo, kad tarp O. N. ir D. V. jokio susitarimo nebuvo, o D. V. šias lėšas gavo be jokio sutartinio pagrindo, t.y. nepagrįstai praturtėjo. Taigi, neaišku ir kokiu tikslu UAB „Rivarda“ mokėjimo nurodymo paskirtį nurodė „Paskola“, kaip tuo tarpu reikalavimą D. V. kildina iš nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių.

81.        Spręsdama ar A. N. ir G. N. turėjo reikalavimo teisę ir galėjo ją perleisti, teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nustačius, jog 470000 Lt buvo skirti O. N. ir D. V. susitarimui dėl bendrų veiksmų nekilnojamojo turto srityje vykdyti, nenustatyta, kad šios lėšos buvo panaudotos turtui UAB „Vanesa“ ar UAB „Vanesos turtas“ vardu įgyti. Kartu nenustatyta, kad šios lėšos O. N. paimtos iš UAB „Vanesa“. Taigi, šios lėšos buvo asmeninio pobūdžio.

82.        Darytina išvada, kad vertinant A. N. ir G. N. reikalavimo teises, taikytinos šios nutarties 104 – 114 p. taisyklės ir konstatuotina, kad G. N., kaip O. N. pergyvenusi sutuoktinė, turėjo reikalavimo teisę į ½ šios sumos, t.y. 68060,71 Eur, o A. N. paveldėjo reikalavimo teisę į 22686,90 Eur. Taigi, jos kartu galėjo perleisti tik reikalavimo teisę į 90747,61 Eur, o ne į 136121,41 Eur. Atitinkamai, UAB „Vanesos turtas“ ir įgijo reikalavimo teisę ne į 136121,41 Eur, o į 90747,61 Eur, kurią 2016 m. liepos 1 d. sutartimi perleido UAB „Rivarda“.

83.        Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartyse nurodyta, jog G. N. ir A. N. kiekviena atskirai turi visą reikalavimo teisę į 136121 Eur (470000 Lt) skolą, nedaro šių sutarčių negaliojančiomis pilna apimtimi, tačiau yra pagrindas reikalavimo perleidimo sutartis iš dalies panaikinti, nes G. N. ir A. N. negalėjo perleisti daugiau teisių nei turėjo, todėl panaikintinos 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartys, sudarytos tarp G. N. ir UAB „Vanesos turtas“ dalyje dėl 68060,71 Eur reikalavimo teisės perleidimo ir tarp A. N. ir UAB „Vanesos turtas“ dalyje dėl 113434,10 Eur reikalavimo teisės perleidimo.

84.        Teismui konstatavus, kad 2014 m. spalio 24 d. reikalavimų perleidimo sutartys iš dalies galiojančios, UAB „Vanesos turtas“ pagal abi sutartis perėmė reikalavimo teisę iš viso į 90747,61 Eur, nėra pagrindo visa apimti naikinti 2016 m. liepos 1 d. reikalavimų perleidimo sutarties tarp UAB „Vanesos turtas“ ir UAB „Rivarda“, todėl ši sutartis naikintina dalyje dėl 45373,39 Eur.

85.        UAB „Rivarda“ savarankiškame reikalavime nurodo, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl be teisėto pagrindo gautos sumos grąžinimo, tačiau šis elgiasi nesąžiningai ir negrąžina lėšų, todėl prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, kurie yra tokio dydžio kaip ir nepagrįstas praturtėjimas.

86.        CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. LR CK 6.242 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

87.        Spręsdama dėl UAB „Rivarda“ reikalavimo priteisti 136121,41 Eur nuostolius teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Rivarda“ neteisingai interpretuoja CK 6.242 straipsnio 1 dalies turinį, todėl nepagrįstai, be prašomo priteisti 136141,41 Eur nepagrįsto praturtėjimo, prašo priteisti iš atsakovo ir tokio pat dydžio nuostolius. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nurodomi nuostoliai apima nepagrįsto praturtėjimo sumą, todėl teismui priteisus tokią pačią sumą ir kaip nepagrįstą praturtėjimą, ir kaip nuostolius, be pagrindo lėšas gautų tokį reikalavimą pareiškęs asmuo. Darytina išvada, kad UAB „Rivarda“ reikalavimas dalyje dėl nuostolių priteisimo nepagrįstas, todėl apeliacinio skundo prašymas panaikinti teismo sprendimą ir UAB „Rivarda“ ieškinį tenkinti šioje dalyje atmestinas.

88.        Pirmosios instancijos teismas šiam reikalavimui pritaikė ieškinio senatį, nes nustatė, kad pinigai mokėjimo nurodymu buvo pervesti 2007 m. birželio 8 d., tačiau apie reikalavimo perleidimo sutartis atsakovui tapo žinoma gavus iš teismo procesinius dokumentus 2017 m. liepos 10 d. (t. 16, b.l. 61). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Mokėjimo nurodymas, iš kurio ieškovas kildina reikalavimo teisę, buvo atliktas 2007 m. birželio 8 d., ir O. N., tuo atveju, jei būtų laikęs, kad D. V. be teisėto pagrindo gavo jo pervestus 470000 Lt, turėjo suprasti apie savo teisės pažeidimą ir teisę į šių lėšų susigrąžinimą. Todėl ieškinio senaties eiga prasidėjo 2007 m. birželio 8 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutarties 116-121 p. nurodyti argumentai taikytini ir šios ginčo dalies sprendimui. Be to, pažymėtina, kad nors atsakovui nagrinėjant Kauno apygardos teisme civilinę bylą Nr. 2-1717-601/2015 dar 2015 m. buvo įteiktos 2014 m. spalio 24 d. reikalavimų perleidimo sutartys (b.l. 6-9), tačiau nėra duomenų, kad atsakovas iki 2017 m. liepos 10 d. žinojo apie tarp UAB „Vanesos turtas“ ir UAB „Rivarda“ 2016 m. liepos 1 d. sudarytą reikalavimų perleidimo sutartį. Todėl darytina išvada, kad 2016 m. liepos 1 d. reikalavimų perleidimo sutartis atsakovo atžvilgiu pradėjo veikti 2017 m. liepos 10 d., o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs 2017 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškinio senatį (CK 1.125 str., 1.126 str. 2 d.) ir tuo pagrindu atmetė trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, UAB „Rivarda“ reikalavimą dėl 136121,41 Eur nepagrįsto praturtėjimo ir 136121,41 Eur nuostolių priteisimo.

89.        Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 24, b.l. 164-167) trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „Rivarda“ prašė atmesti šiuos ieškovės J. V. ieškinio reikalavimus: pripažinti jos asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio 17 d.; pripažinti, kad prievolė trečiajam asmeniui – kreditoriui UAB „Rivarda“ yra atsakovo D. V. asmeninė prievolė.

90.        Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad UAB „Rivarda“ ieškinius atmetus, ieškovės reikalavimo dėl turto padalinimo išsprendimas kitu būdu nesukels apeliantui UAB „Rivarda“ teisinių pasekmių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl ieškovės reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe nenagrinėtinas.

Dėl UAB „Vanesos turtas“ savarankiško reikalavimo ir D. V. priešieškinio reikalavimų

91.        Tarp trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, UAB „Vanesos turtas“ ir atsakovo kilo ginčas dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2007 m. liepos 17 d. sutarties, pasirašytos O. N., A. K. J. ir D. V., kuria šalys susitarė, kad D. V. yra skolingas O. N. 900000 Lt (260658 Eur).

92.        Pirmosios instancijos teismas UAB „Vanesos turtas“ savarankišką reikalavimą atmetė, konstatuodamas, kad 2007 m. liepos 17 d. sutartis yra nekilnojamojo turto sandoris, kurį sudarant nesilaikyta privalomos notarinės formos, be to, nustatė, kad sutartyje nurodytos neteisingos sandorio šalys, nėra nuginčyta ir yra galiojanti 2006 m. rugsėjo 19 d. to paties nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad už turtą atsiskaityta iki sutarties sudarymo.

93.        UAB „Vanesos turtas“ apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo 2007 m. liepos 17 d. sutartį kvalifikavo kaip nekilnojamojo turto sandorį, todėl padarė neteisingas išvadas.

94.        Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tai leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

95.        CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

96.        Pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Taigi mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006).

97.        Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

98.        Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, t.y. sutartį, šalių bei trečiojo asmens A. K. J. paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus apie kitus finansinius santykius tarp O. N., A. K. J. ir D. V., daro išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas vykdyti jungtinę veiklą nekilnojamojo turto srityje. Šios veiklos vykdymo metu D. V. 2006 m. rugsėjo 19 d. sutartimi iš J. J. ir R. J. nupirko 1023/2088 dalis ir iš J. K. ir S. K. bei V. J. ir P. J. nupirko 606/2088 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, iš pardavėjo J. J. nupirko 22/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi priklausinių: kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, iš V. J. ir P. J. nupirko 29/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi priklausinių: kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, iš pardavėjų J. K. ir S. K. nupirko 49/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 3/5 dalimis priklausinių: kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Šie nekilnojamieji daiktai nupirkti už 939600 Lt (t. 10, b.l. 71-80). Be to, D. V. 2006 m. rugsėjo 19 d. sutartimi iš I. T. už 1137400 Lt nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 10, b.l. 81-86). Taigi, viso nupirkto turto kaina buvo 2077000 Lt. Pažymėtina, kad sudarant šiuos sandorius visiems pardavėjams kaip įgaliotinis atstovavo A. K. J.. Tiek J. K. ir S. K., tiek I. T. buvo įgaliojusios O. N. arba A. K. J. sudaryti jų vardu nekilnojamojo turto sandorius, susijusius su nekilnojamaisiais daiktais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 10, b.l. 168-169). I. T. ir J. K. bei S. K. buvo sudarę preliminarias sutartis dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo O. N. bei iš jo gavę avansus (t. 10, b.l. 170-174). Be to, J. K. ir S. K. pakvitavime (t. 10, b.l. 175) yra nurodę, kad visus pinigus už parduotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, iš A. K. J. ir O. N. gavo. UAB „Latmas“ 2006 m. birželio 23 d. būsimos turto vertės nustatymo pažymos patvirtina, kad UAB „Vanesa“ užsakė žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, vertinimą (t. 10, b.l. 162-165).

99.        Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. K. J. ir O. N. vykdė derybas su turto pardavėjais, sumokėjo jiems avansus, pilnai atsiskaitė su pardavėjais J. K. ir S. K.. Tačiau nekilnojamuosius daiktus iš pardavėjų nupirko ne A. K. J., O. N. ar UAB „Vanesa“, o D. V. ir šis nekilnojamojo turto objektas tapo D. V. nuosavybe. Kadangi dalį lėšų perkant šiuos objektus skyrė A. K. J. ir O. N., 2007 m. liepos 17 d. sutartimi O. N., A. K. J. ir D. V. aptarė iš bendros veiklos kylančias tarpusavio teises ir pareigas bei susitarė dėl bendrų veiksmų ateityje – pakeisti žemės paskirtį, apjungti sklypus ir pasidalinti pelną. Sutartyje aiškiai įvardytas tarp O. N. ir D. V. esantis teisinis santykis – D. V. skolingas O. N. 900000 Lt. Sutartis nėra nuginčyta. Duomenų, patvirtinančių, kad D. V. savo prievolę grąžinti O. N. visą ar dalį skolos įvykdė, nėra. Todėl darytina išvada, kad D. V. liko skolingas O. N. 900000 Lt ir prievolė yra galiojanti, o pirmosios instancijos teismas, neteisingai kvalifikavęs teisinį santykį, padarė klaidingas išvadas, kas sąlygojo neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

100.        Teisėjų kolegija taip pat įvertina tą aplinkybę, kad A. K. J. paaiškinimai dėl 2007 m. liepos 17 d. sutarties turinio ir jos pasirašymo aplinkybių jam pačiam nebuvo naudingi, nes jis pats yra atsakovo kreditorius. Todėl, teismui patenkinus UAB „Vanesos turtas“ reikalavimą, tikėtina, sumažėtų paties A. K. J. galimybės išieškoti dalį skolos iš D. V. ir J. V.. Tokios aplinkybės rodo, kad A. K. J., teikdamas paaiškinimus teismui, neturėjo tikslo teismą klaidinti.

101.        Spręsdama ar A. N. ir G. N. turėjo reikalavimo teisę ir galėjo ją perleisti, teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nustačius, jog D. V. nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, į kurį O. N. buvo investavęs 900000 Lt ir šią sumą D. V. liko skolingas O. N., nenustatyta, kad šios lėšos buvo panaudotos turtui UAB „Vanesa“ ar UAB „Vanesos turtas“ vardu įgyti. Kartu nenustatyta, kad šios lėšos O. N. paimtos iš UAB „Vanesa“. Taigi, šios lėšos buvo asmeninio pobūdžio.

102.        Darytina išvada, kad, vertinant A. N. ir G. N. reikalavimo teises, taikytinos šios nutarties 104 – 114 p. taisyklės ir konstatuotina, kad G. N., kaip O. N. pergyvenusi sutuoktinė, turėjo reikalavimo teisę į ½ šios sumos, t.y. 450000 Lt (130329 Eur), o A. N. paveldėjo reikalavimo teisę į 150000 Lt (43443 Eur). Taigi, jos kartu galėjo perleisti tik reikalavimo teisę į 173772 Eur, o ne į 260658 Eur. Atitinkamai, UAB „Vanesos turtas“ 2014 m. spalio 24 d. sutartimis (t. 10, b.l. 6-10) ir įgijo reikalavimo teisę į 173772 Eur.

103.        Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartyse nurodyta, jog G. N. ir A. N. kiekviena atskirai turi visą reikalavimo teisę į 260658 Eur (900000 Lt) skolą, nedaro šių sutarčių negaliojančiomis pilna apimtimi, tačiau yra pagrindas reikalavimo perleidimo sutartis iš dalies panaikinti, nes G. N. ir A. N. negalėjo perleisti daugiau teisių nei turėjo, todėl panaikintinos 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartys, sudarytos tarp G. N. ir UAB „Vanesos turtas“ dalyje dėl 130329 Eur reikalavimo teisės perleidimo ir tarp A. N. ir UAB „Vanesos turtas“ dalyje dėl 217215 Eur reikalavimo teisės perleidimo.

104.        Teismui konstatavus, kad ieškovė J. V. ir atsakovas D. V. kartu vykdė verslą nekilnojamojo turto srityje, šio verslo tikslas buvo siekis užtikrinti šeimos interesus, darytina išvada, kad prievolė grąžinti skolą, aptartą 2007 m. liepos 17 d. sutartyje, yra solidari J. V. ir D. V. prievolė.

105.        Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad D. V. buvo skolingas 260658 Eur O. N., o UAB „Vanesos turtas“ iš O. N. pergyvenusios sutuoktinės ir vienos paveldėtojos įgijo reikalavimo teisę į dalį šios sumos, t.y. į 173772 Eur, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, UAB „Vanesos turtas“ ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš D. V. bei J. V. solidariai priteistina 173772 Eur skola UAB „Vanesos turtas“ naudai.

106.        Ieškovė prašė teismą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinti jos asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas prisidėjo prie žemės sklypo įgijimo ir gyvenamojo namo statybos, todėl turtą padalino priteisiant ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui priteisiant 1/3 dalį turto. UAB „Vanesos turtas“ nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

107.        Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad J. V. vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaunas (t. 1, b.l. 26-27). 2004 m. liepos 2 d. sutartis patvirtina, kad J. V. pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune už 8000 Lt (t. 4, b.l. 137a-141). Gyvenamojo namo ir kiemo statinių įregistravimo pagrindas – 2006 m. birželio 19 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t. 1, b.l. 26-27).

108.        Darytina išvada, kad 2004 m. liepos 2 d., šalims esant santuokoje, buvo nupirktas žemės sklypas ir beveik per dvejus metus jame pastatytas gyvenamasis namas ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai.

109.        Spręsdama dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, UAB „Vanesos turtas“ apeliacinio skundo prašymo padalinti santuokoje įgytą turtą, teisėjų kolegija pažymi, kad iš trijų nekilnojamojo turto sandorių (t. 5, b.l. 53-68) ieškovė ir atsakovas per laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. sausio 12 d. gavo 1020900 Lt pajamų. Akivaizdu, kad visos šios lėšos nebuvo šalių pelnas vykdant nekilnojamojo turto verslą, nes dalis lėšų buvo skirta žemės sklypų įsigijimui (97000 Lt), didelė dalis lėšų buvo skirta statinių tuose žemės sklypuose pastatymui. Tačiau darytina išvada, kad šalys, pirkdamos žemės sklypus, juose statydamos statinius, vykdė nekilnojamojo turto verslą ir iš to gavo pajamas, kurias galėjo skirti savo turto įgijimui. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad tuo pačiu laikotarpiu ieškovės tėvai dovanojo lėšas ieškovei. Iš viso ieškovės tėvai per laikotarpį nuo 1994 m. iki 2005 m. padovanojo 586000 Lt. Šių byloje esančių įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie santuokoje įgyto turto įsigijimo, nes, tikėtina, būtent ieškovės tėvų dovanotos lėšos sudarė galimybę šalims pradėti nekilnojamojo turto verslą, iš šių lėšų (ar iš jų dalies) šalys turėjo galimybę įsigyti žemės sklypus, vykdyti statybas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės darbo užmokestis nebuvo pakankamas ne tik šalių kasdieniam pragyvenimui, bet ir nekilnojamojo turto verslui vykdyti. Tačiau kartu įvertintina ir tai, kad būtent abiejų šalių veiksmai nekilnojamojo turto versle generavo pajamas iš kurių buvo įgytas žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune.

110.        CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuria teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

111.        Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl turto padalinimo dalių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, aktualius turto padalinimo klausimui išspręsti, todėl šioje dalyje priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo.

112.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad sutuoktiniai ieškinio pateikimo metu vedė bendrą ūkį, vykdė nekilnojamojo turto verslą, panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria konstatuota, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio 17 d.

113.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

114.        Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, A. K. J., A. J., E. L. duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

115.        UAB „Vanesos turtas “ patyrė 100 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui (t. 13, b.l. 119). UAB „Vanesos turtas“ turtinis reikalavimas patenkintas 66,66 proc. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs UAB „Vanesos turtas“ reikalavimus, iš UAB „Vanesos turtas“ ieškovei priteisė 317 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl ši suma mažintina 66,66 proc. iš UAB „Vanesos turtas“ ieškovei priteistina 105,66 Eur.

116.        Teisėjų kolegija pažymi, kad D. V. priešieškinis UAB „Vanesos turtas“ atžvilgiu patenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. V. išlaidos, susijusios ir su atsikirtimais į jam pareikštus reikalavimus, ir su jo paties pareikštais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kad dalis D. V. priešieškinio reikalavimų, susijusių su UAB „Vanesos turtas“, patenkinta, ir kartu patenkinta dalis UAB „Vanesos turtas“ reikalavimų, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, šalys šioje dalyje paliktinos prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

117.        UAB „Vanesos turtas“ ieškinio pateikimo metu turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą, ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Iš J. V. ir D. V. lygiomis dalimis proporcingai patenkintų UAB „Vanesos turtas“ reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis valstybei. UAB „Vanesos turtas“ turėjo sumokėti 3907 Eur žyminį mokestį. Todėl iš ieškovės ir atsakovo priteistina po 1302,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, 1302,20 Eur suma sudėtina su 2872,60 Eur suma (pirmosios instancijos teismo priteista žyminio mokesčio suma iš D. V. valstybei) ir iš D. V. valstybei priteistina iš viso 4174,80 Eur žyminio mokesčio.

                Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

118.        Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, A. K. J., A. J., pareikšdami apeliacinį skundą, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (sumokėjo A. J.). Apeliacinį skundą patenkinus iš D. V. ir J. V. lygiomis dalimis po 50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos A. J.. 

119.        Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, E. L., pareikšdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus iš D. V. ir J. V. lygiomis dalimis po 50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos E. L..

120.        UAB „Rivarda“ sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio dalį. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi 6848 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas UAB „Rivarda“ buvo atidėtas. UAB „Rivarda“ apeliacinis skundas atmestas, todėl iš šios įmonės priteistina 6848 Eur žyminio mokesčio dalis.

121.        UAB „Vanesos turtas“ sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi 4190 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas UAB „Vanesos turtas“ buvo atidėtas. Apeliacinio skundo turtinis reikalavimas patenkintas 66,66 proc., reikalavimas dėl sutuoktinių turto padalinimo atmestas. Todėl iš UAB „Vanesos turtas“ valstybei priteistina 1363,20 Eur žyminio mokesčio dalis, o iš D. V. ir J. V. valstybei priteistina lygiomis dalimis po 1363,20 Eur. Be to, iš D. V. ir J. V. UAB „Vanesos turtas“ naudai priteistina po 16,67 Eur.

122.        Atmetus UAB „Rivarda“ apeliacinį skundą, iš šio asmens priteistinos priešingos šalies bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė J. V. atsiliepime į UAB „Rivarda“ apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas 450 Eur atstovavimo išlaidas, todėl ši suma priteistina iš UAB „Rivarda“ J. V..

123.        Iš dalies patenkinus UAB „Vanesos turtas“ apeliacinį skundą, iš šio asmens priteistinos priešingos šalies bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai. Turtinis reikalavimas patenkintas 66,66 proc., neturtinis reikalavimas atmestas, todėl iš viso apeliacinis skundas patenkintas 33,33 proc. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė J. V. atsiliepime į UAB „Vanesos turtas“ apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas 450 Eur atstovavimo išlaidas, todėl iš UAB „Vanesos turtas“ J. V. priteistina 299,97 Eur.

124.        Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu susidariusios pašto išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš J. V., D. V., UAB „Rivarda“ ir UAB „Vanesos prekyba“ po 6,05 Eur.

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir iš dalies panaikinti.

        Panaikinti sprendimo dalį, kuria konstatuota, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio 17 d.

        Pripažinti, kad prievolės tretiesiems asmenims A. K. J., a.k. (duomenys neskelbtini), A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) yra solidarios J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), prievolės.

        Pripažinti negaliojančia 2015 m. sausio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp G. N. ir UAB „Rivarda“ dalyje dėl 96501,50 Eur (devyniasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų vieno euro 50 ct) reikalavimo teisės perleidimo.

        Pripažinti negaliojančia 2015 m. sausio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp A. N. ir UAB „Rivarda“ dalyje dėl 160835,83 Eur (vieno šimto šešiasdešimt tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt penkių eurų 83 ct) reikalavimo teisės perleidimo.

        Panaikinti sprendimo dalį, kuria pritaikyta restitucija ir priteista UAB „Rivarda“ naudai iš G. N. ir A. N. po 300 Eur (tris šimtus eurų) iš kiekvienos.

        Pripažinti negaliojančia 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp G. N. ir UAB „Vanesos turtas“ dalyje dėl 130329 Eur (vieno šimto trisdešimt tūkstančių trijų šimtų dvidešimt devynių eurų) reikalavimo teisės perleidimo. 

         Pripažinti negaliojančia 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp A. N. ir UAB „Vanesos turtas“ dalyje dėl 217215 Eur (dviejų šimtų septyniolikos tūkstančių dviejų šimtų penkiolikos eurų) reikalavimo teisės perleidimo.

        Pripažinti negaliojančia 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp G. N. ir UAB „Vanesos turtas“ dalyje dėl 68060,71 Eur (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių šešiasdešimt eurų 71 ct) reikalavimo teisės perleidimo.

        Pripažinti negaliojančia 2014 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp A. N. ir UAB „Vanesos turtas“ dalyje dėl 113434,10 Eur (vieno šimto trylikos tūkstančių keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 10 ct) reikalavimo teisės perleidimo.

        Pripažinti negaliojančia reikalavimų perleidimo sutartį, sudarytą 2016 m. liepos 1 d., tarp UAB „Vanesos turtas“ ir UAB „Rivarda“, dalyje dėl 45373,39 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 39 ct) reikalavimų teisės perleidimo.

        Priteisti solidariai iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 173772 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt du eurai) skolą UAB „Vanesos turtas“ naudai.

        Pakeisti sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje ir iš UAB „Vanesos turtas“ ieškovei J. V. priteisti 105,66 Eur (vieną šimtą penkis eurus 66 ct).

        Pakeisti sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje ir iš J. V. valstybei priteisti 1302,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus du eurus 20 ct) žyminio mokesčio.

        Pakeisti sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje ir iš D. V. valstybei priteisti 4174,80 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 80 ct) žyminio mokesčio.

        Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti iš D. V. ir J. V. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) A. J..

        Priteisti iš D. V. ir J. V. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) E. L..

        Priteisti iš UAB „Vanesos turtas“ 1363,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 20 ct) žyminio mokesčio valstybei.

        Priteisti iš D. V. ir J. V. po 1363,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 20 ct) žyminio mokesčio valstybei.

        Priteisti iš D. V. ir J. V. po 16,67 Eur (šešiolika eurų 67 ct) UAB „Vanesos turtas“ naudai.

        Priteisti iš UAB „Vanesos turtas“ 299,97 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidas J. V..

        Priteisti iš UAB „Rivarda“ 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas J. V..

        Priteisti iš UAB „Rivarda“ 6848 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

        Priteisti iš J. V., D. V., UAB „Rivarda“ ir UAB „Vanesos prekyba“ po 6,05 Eur (šešis eurus 5 ct) pašto išlaidas valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

                                                                                                                Žibutė Budžienė

Teisėjai                                                                                                   Evaldas Burzdikas    

                                                                                                                Tomas Romeika