Civilinė byla Nr. e2-791-467/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties dalies bylinėjimosi išlaidų klausimu civilinėje byloje pagal kreditorės (pareiškėjos) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ prašymą dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus atstatydinimo, suinteresuotas asmuo – E. L.,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Kontmena“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama nemokumo administratoriaus Vlado Kerpausko, pateikė teismui prašymą dėl LUAB „Laugina“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus atstatydinimo, kuriuo prašė: 1) atstatydinti LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių M. Krupavičių ir paskirti kitą nemokumo administratorių; 2) nutarties daliai, kuria atstatydinamas esamas nemokumo administratorius ir paskiriamas kitas nemokumo administratorius, nustatyti skubų vykdymą; 3) nustatyti 1 mėn. terminą, per kurį atstatydintas nemokumo administratorius privalo perduoti naujai paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
2. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarė M. Krupavičių atstatydinti, nurodydamas nemokumo administratoriaus atstatydinimo motyvus, kurių kiekvienas atskirai būtų pakankamas pagrindas jį atstatydinti. Tačiau Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-82-407/2025. Vėliau, teismui išsprendus ginčą dėl administravimo išlaidų, faktinė situacija nepasikeitė. Priešingai, pasitvirtino eilė aplinkybių, įrodinėtų kreditorių, patvirtinančių, kad vienintelė kliūtis nutraukti LUAB „Laugina“ bankroto bylą (atkūrus LUAB „Laugina“ mokumą) yra M. Krupavičius. Neatstatydinus M. Krupavičiaus, LUAB „Laugina“ nemokumo procesas tęsis tol, kol baigsis LUAB „Laugina“ turimos piniginės lėšos. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties LUAB „Laugina“ nemokumo procedūra ne tik kad nepajudėjo į priekį, tačiau M. Krupavičius, užbaigęs LUAB „Laugina“ turto pardavimo procesą, ir, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, turėjęs galimybę patenkinti visus LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimus, nesiima dėl to jokių veiksmų. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartyje pareiškimas dėl M. Krupavičiaus atstatydinimo buvo atmestas tuo pagrindu, kad dėl atstatydinimo kreipėsi E. L., kuris nėra tinkamas subjektas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
3. Šiuo atveju pareiškimą teikia LUAB „Kontmena“, kuri turi daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. M. Krupavičius nebendradarbiauja su kreditoriais, neatsako į klausimus apie bankroto proceso eigą ir savo veiksmus, nevykdo pareigos grąžinti kreditorių susirinkimo bei teismo nepatvirtintų administravimo sąmatą viršijančių lėšų, LUAB „Laugina“ lėšomis gina savo asmeninius interesus. Nepaisant to, kad jokių LUAB „Laugina“ administravimo klausimų nėra likę – materialusis turtas yra parduotas, reikalavimo teisių pardavimo M. Krupavičius neinicijuoja, yra likusios tik civilinės bylos, kurias yra užvedęs pats M. Krupavičius ir kurios gali būti nagrinėjamos atkūrus LUAB „Laugina“ mokumą po atsiskaitymo su visais kreditoriais. M. Krupavičius yra viršijęs įgaliojimus, neveikia LUAB „Laugina“ kreditorių naudai, atlieka neteisėtus veiksmus ir tai yra konstatuota teismo procesiniuose sprendimuose. Bankroto procedūra negali būti laikoma atitinkanti viešąjį interesą, kai ji, vietoje visų LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimų patenkinimo, vyksta iš esmės tik tam, kad būtų „įsisavintos“ LUAB „Laugina“ lėšos nemokumo proceso administravimui ir nuo iššvaistytų lėšų grąžinimo būtų apsaugotas nemokumo administratorius. M. Krupavičiaus tolesnis ėjimas LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigas nėra įmanomas esant tokiam interesų konfliktui ir teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatuotam įgaliojimų viršijimui, neveikimui netenkinant kreditorių reikalavimų. M. Krupavičius ne tik nepagrįstai išleistų lėšų negrąžina įmonei, tačiau, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, aktyviai trukdo jas į įmonę sugrąžinti kreditoriams, siekia iš naujo tvirtinti LUAB „Laugina“ administravimo išlaidas, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjos LUAB „Kontmena“ prašymo dėl atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus atstatydinimo netenkino; iš pareiškėjos LUAB „Kontmena“ administravimo išlaidų atsakovei LUAB „Laugina“ priteisė 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas; atšaukė 2025 m. birželio 25 d. pradėtą nemokumo administratoriaus atranką; panaikino Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas dėl LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus atstatydinimo yra reiškiamas JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, pareiškėjai nurodant, jog nemokumo administratorius yra suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. esant ir JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintam atstatydinimo pagrindui (JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Teismas pažymėjo, kad klausimą dėl M. Krupavičiaus atstatydinimo iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų kelia tie patys su buvusiu atsakovės savininku susiję kreditoriai ir toks prašymas yra reiškiamas devintą kartą. Paskutinį kartą prašymas dėl M. Krupavičiaus atstatydinimo buvo pareikštas 2024 m. spalio mėn. kreditoriaus E. L. ir šį prašymą palaikė pareiškėja LUAB „Kontmena“, kuri šiuo metu reiškia iš esmės tapatų prašymą. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjų prašymą patenkino ir M. Krupavičių atstatydino iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų, tačiau įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-242-798/2025 Kauno apygardos teismo nutartis dėl nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus atstatydinimo buvo panaikinta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo yra keliamas iš esmės iš karto po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties: 1) 2025 m. kovo 10 d. pareiškėja inicijavo kreditorių susirinkimą, kuris įvyko 2025 m. balandžio 11 d. ir kuriame, be kita ko, buvo priimtas sprendimas dėl pasitikėjimo nemokumo administratoriumi bei jo atstatydinimo; 2) prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pateiktas nepraėjus 4 mėn. po Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties; 3) prašymas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo įvertinti panaikinta Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi.
7. Teismas nurodė, kad iš 2025 m. vasario 28 d. nutarties turinio matyti, jog, panaikindamas Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, jog didžiausia kreditorė LUAB „Kontmena“ (daugiau nei 1/2 dalis visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos) nepateikė motyvuoto prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, o prisidėjo prie procesinės iniciatyvos teisės kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo neturėjusio kreditoriaus E. L. prašymo, tačiau pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, sudarę pagrindą abejoti dėl nemokumo administratoriaus pareigų vykdymo tinkamumo, dėl to teismas galėjo, remiantis JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo vadovaudamasis bendraisiais civilinio proceso principais. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta ir dėl visų Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartyje nustatytų nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindų pagrįstumo, kuriuos teismas atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2025 m. vasario 28 d. nutartimi, pripažinęs nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindų nebuvimą, padarė išvadą, kad M. Krupavičiaus atstatydinimas, kurį pareiškė trys kreditoriai dėl konfliktiškų santykių su administratoriumi, šiuo atveju pagal faktines bylos aplinkybes nėra galimas. Naujo administratoriaus paskyrimas atsakovės baigiamajame likvidavimo proceso etape užvilkins bankroto procesą ir padidins administravimo išlaidas, todėl būtų nei tikslingas, nei ekonomiškai naudingas. Taigi, nors pareiškėja ir teigia, kad po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo faktinė situacija byloje yra pasikeitusi, tačiau teismas įvertino, jog neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais, nes iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, jog jis yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
8. Teismas įvertino, kad nė vienoje pareiškėjos cituojamoje byloje ir Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, kuria buvo išspręstas nemokumo administratoriaus faktiškai bankroto proceso metu turėtų administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas, ne tik kad nėra nustatyti jokie įpareigojimai nemokumo administratoriui grąžinti atsakovės bankroto proceso metu faktiškai patirtas lėšas, bet ir nėra pasisakyta, jog teismo nutartimi nepatvirtintos faktiškai patirtos išlaidos atsakovės bankroto proceso metu negalėjo būti išvis patirtos. Bankroto proceso duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad būtent dėl bankroto proceso administravimo išlaidų ir (ar) faktiškai patirtų išlaidų pagrįstumo bei jų patvirtinimo ir kyla nesutarimas tarp iš esmės tų pačių kreditorių (pareiškėjos, E. L. ir kt.) bei bet kurio kito iš atsakovės bankroto procesą administruoti paskirtų nemokumo administratorių, kurie šiame bankroto procese keitėsi jau tris kartus. Teismas nurodė, kad atsakovės bankroto procedūros yra užsitęsusios ne dėl kurio nors iš nemokumo administratoriaus kaltės ar vilkinimo, kaip tą įvardina pareiškėja, tačiau dėl tų pačių kreditorių atsisakymo ne tik racionaliai spręsti atsakovės bankroto proceso metu faktiškai patirtų administravimo išlaidų klausimą, bet ir nebendradarbiavimo su bet kuriuo iš atsakovės bankroto procesą administruoti paskirtų nemokumo administratorių. Net ir pakeitus nemokumo administratorių, nereiškia, kad atsakovės bankroto procedūros būtų greitai bei sėkmingai užbaigiamos.
9. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo turinį, nurodė, kad jame cituojamais teismų procesiniais sprendimais nebuvo sprendžiami klausimai nei dėl atsakomybės nemokumo administratoriui taikymo, nei kiti klausimai, kurie būtų susiję su nemokumo administratoriaus tinkamumu eiti atsakovės administratoriaus pareigas. Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, nenustatė, kad nemokumo administratoriaus atžvilgiu būtų priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Pareiškėja priešingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų nėra pateikusi. Byloje duomenų, kad nemokumo administratoriui būtų panaikinta teisė eiti nemokumo administratoriaus pareigas ir (ar) tai, jog jis neturėtų teisės teikti tokių paslaugų, nėra. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja tokios pasikeitusios aplinkybės, kurioms esant, konkrečiu atveju būtų pagrindas atsakovės nemokumo administratorių atstatydinti.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė JANĮ 39 straipsnyje įtvirtintų nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindų, todėl spręsti, jog nepakeitus atsakovės nemokumo administratoriaus pareigas einančio asmens, būtų pažeistas viešasis interesas, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo netenkinus, jos ir kreditoriaus E. L., palaikiusio pareiškėjos poziciją, turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.
12. Teismas nustatė, kad atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius patyrė 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios yra susidariusios už byloje pateiktų rašytinių paaiškinimų parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis. Teismas įvertino, kad atsakovės apmokėtos teisinės pagalbos išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla ir yra susidariusios už nemokumo administratoriaus byloje pateiktų rašytinių paaiškinimų parengimą, kuriuos parengė atsakovę ir nemokumo administratorių atstovaujantis profesionalus teisininkas, teisinės pagalbos išlaidos yra realiai patirtos (apmokėtos) ir jos nebūtų susidariusios jei pareiškėja nebūtų teikusi teismui nepagrįsto prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, todėl teismas neturi pagrindo nespręsti šių išlaidų priteisimo klausimo iš bylą pralaimėjusios pareiškėjos.
13. Teismas konstatavo, kad nemokumo administratoriaus prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą, kurie, teismo vertinimu, yra prilyginami atsiliepimo į ieškinį parengimui, neviršija nustatytų maksimalių dydžių pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą ir 8.2 papunktį (maksimali priteistina suma būtų 5 844,25 Eur) ir yra pagrįstos. Teismas įvertinęs tai, kad išlaidos yra sumokėtos už nemokumo administratorių, kuris taip pat atstovauja atsakovę (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patirtas teisinės pagalbos išlaidas priteisė iš pareiškėjos LUAB „Kontmena“ administravimo išlaidų atsakovei LUAB „Laugina“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Pareiškėja (kreditorė) LUAB „Kontmena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir LUAB „Laugina“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti; spręsti klausimą dėl atskirojo skundo ribų peržengimo ir visos Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties negaliojimo dėl absoliučių negaliojimo pagrindų; priteisti LUAB „Kontmena“ iš M. Krupavičiaus jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas 2025 m. birželio 25 d. panešimu, adresuotu LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. Krupavičiui, informavo, kad yra gautas LUAB „Kontmena“ pareiškimas dėl LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus atstatydinimo ir pasiūlė JANĮ 39 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais pateikti teismui paaiškinimus dėl pareikšto prašymo. Iš teismo rezoliucijos matyti, kad pateikti paaiškinimus pasiūlyta ne atsakovei, o nemokumo administratoriui M. Krupavičiui. Tačiau procesinį dokumentą pateikė M. Krupavičius atsakovės vardu.
14.2. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad ginčai dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo yra tiesiogiai susiję su nemokumo administratoriaus statusu ar interesu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-82-407/2025). Apeliacinis teismas savo praktikoje, išsprendęs klausimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, bylinėjimosi išlaidas priteisia ne iš bankrutuojančios bendrovės, o iš atstatydinto nemokumo administratoriaus asmeniškai.
14.3. Ginčas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo yra ginčas tarp nemokumo administratoriaus ir prašymą atstatydinti pareiškusių kreditorių. Bankrutuojanti bendrovė nėra tokio ginčo dalyvė ir neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nors bankroto administratoriaus teisinis statusas apima ne tik kreditorių interesų, bet ir bankrutuojančio juridinio asmens atstovavimą, tačiau tai tik patvirtina bankroto administratoriaus ir bankrutuojančio juridinio asmens. kaip bankroto proceso subjektų, atskirumą ir interesų skirtingumą. Taigi LUAB „Laugina“ neturi intereso bylos dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo baigtimi.
14.4. M. Krupavičius asmeninio ginčo sprendimui panaudojo atsakovės lėšas ir pateikė prašymą priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pridėta sąskaita, iš kurios matoma, kad M. Krupavičius nepateikė paaiškinimų dėl jo atstatydinimo, kaip buvo nurodyta teismo rezoliucijoje kreditorės pareiškime ir teismo 2025 m. birželio 25 d. pranešime. M. Krupavičiaus paaiškinimus dėl jo, kaip fizinio asmens, nemokumo administratoriaus atstatydinimo parengė LUAB „Laugina“ atstovaujantis advokatas LUAB „Laugina“ vardu.
14.5. Teismas nustatė, kad tai yra M. Krupavičiaus išlaidos, bet jos apmokėtos atsakovės, atstovaujamos to paties M. Krupavičiaus. Tokia situacija yra ne išlaidų apmokėjimas kito asmens lėtomis, o piktnaudžiavimas nemokumo administratoriaus pareigomis, asmenines išlaidas perkeliant administruojamai bankrutuojančiai bendrovei. Tokiu atveju teismas turėjo ne priteisti išlaidas, o konstatuoti M. Krupavičiaus piktnaudžiavimą nemokumo administratoriaus įgalinimais, administruojamos bendrovės turtą panaudojant asmeniniams interesams tenkinti.
14.6. Rašytiniai paaiškinimai savo esme yra ne atsiliepimas (Rekomendacijų 8.2 papunktis), o kitas dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų 8.16 papunktis), todėl maksimali priteistina suma sudaro 935,08 Eur.
14.7. Kreditorės prašymas pateiktas JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Esminis argumentas – daugumos kreditorių prašymas, kuris teismo privalo būti tenkinamas, jeigu tai nepažeistų viešojo intereso. Skundžiamoje nutartyje nesant argumentų dėl JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto įrodinėtino fakto (atstatydinus bus pažeistas viešasis interesas) yra pagrindas pripažinti, kad nutartis yra be motyvų. Kreditorės pareiškime dėl M. Krupavičiaus atstatydinimo nurodyta, kad viešasis interesas pažeistas nebus, o teismas kitaip nenustatė. Dėl motyvų, susijusių su viešojo intereso pažeidimu atstatydinus M. Krupavičių, nebuvimu byla buvo išnagrinėta neteisingai. Kadangi teismo nutartis yra be motyvų dėl esminio kreditorės pareiškimo argumento JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo, prašo teismo peržengti atskirojo skundo ribas bei panaikinti visą nutartį dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.
15. Atsakovė LUAB „Laugina“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Siekiant, kad pareiškimas dėl LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus atstatydinimo teismo būtų išnagrinėtas objektyviai ir visapusiškai, įvertinant ne tik pareiškimą pateikusių kreditorių argumentus, bet ir nemokumo administratoriaus poziciją dėl pareiškimo argumentų (ne)pagrįstumo, administratorius M. Krupavičius teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo teise pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą. Nemokumo administratoriaus atsiliepimo pateikimas teismui buvo būtinas ir įvertinus bendrovės bankroto proceso operatyvumo principą, t. y. patenkinus nepagrįstą pareiškimą dėl atstatydinimo ir atstatydinus nemokumo administratorių, būtų vilkinamas bendrovės bankroto procesas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas buvo didelės apimties, jame nurodytos įvairios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami tariamai egzistuojantys nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindai, be to, terminas atsiliepimui į pareiškimą parengti buvo tik 5 darbo dienos, nemokumo administratorius kreipėsi teisinės pagalbos į advokatus ir patyrė bylinėjimosi išlaidas.
15.2. Nemokumo administratorius bankroto procese veikia ne savarankiškai, bet atstovaudamas bendrovės ir jos kreditorių interesus. Nors atstovai yra dalyvaujantys byloje asmenys ir įgyja visiems dalyvaujantiems byloje asmenims būdingas procesines teises ir pareigas, tačiau jų atliekami teisiniai veiksmai padarinius sukelia jų atstovaujamiesiems, todėl atstovas šia prasme nėra savarankiškas civilinio proceso dalyvis, neturi savarankiško materialiojo suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl to nepagrįsta bylinėjimosi išlaidas, patirtas atstovaujant bankrutavusią įmonę, priteisti iš nemokumo administratoriaus.
15.3. Pareiškime dėl administratoriaus atstatydinimo atsakove nurodyta LUAB „Laugina“, o ne jos administratorius M. Krupavičius, jis nurodytas tik kaip bendrovės atstovas. Atsiliepimą į pareiškimą teismui taip pat teikė ne nemokumo administratorius, kaip fizinis asmuo, o LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus. Atitinkamai, administratorius, veikdamas kaip bendrovės atstovas, pagrįstai naudojosi bendrovės administravimo išlaidoms skirtomis lėšomis ir neturėjo pareigos teismui nagrinėjant pareiškimą veikti kaip savarankiškas civilinio proceso dalyvis bei naudotis tokio dalyvio teisėmis. Dėl to patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos administravimo išlaidomis.
15.4. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar administratorius patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo LUAB „Laugina” ar nuosavomis lėšomis, kadangi teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ne iš bendrovės, bet jos naudai, todėl nei LUAB „Laugina”, nei jos kreditoriai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo žalos nepatirs.
15.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1157-450/2021 nutarė Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistas. Minėtoje byloje teismas apeliantų argumentus, kad nemokumo administratorius M. Krupavičius nepagrįstai naudojasi LUAB „Laugina“ piniginėmis lėšomis gintis nuo pareiškėjų pareiškimo dėl jo atstatydinimo, atmetė. Tokie patys išaiškinimai pateikti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-425-467/2024.
15.6. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad paaiškinimai dėl administratoriaus atstatydinimo savo esme yra ne atsiliepimas, kaip nurodyta Rekomendacijų 8.2 papunktyje, o kitas dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų 8.16 papunktis), todėl maksimali priteistina suma sudaro 935,08 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1157-450/2021 nurodė, kad reikalavimas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į apelianto (kreditoriaus) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla. Nors cituojamoje praktikoje yra aptariama skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisinė prigimtis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir naujo paskyrimo.
15.7. Priteista išlaidų suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, nesiekia nė pusės maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį (5 844,25 Eur).
15.8. Teismo nutarties dalis dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo yra neskundžiama, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, todėl nėra ir negali būti apeliacijos objektu. Apeliantės prašymas išeiti už atskirojo skundo ribų ir apeliacine tvarka vertinti įsiteisėjusį (neskundžiamą) teismo procesinį sprendimą, tikrinti šio sprendimo absoliučių negaliojimų pagrindų (ne)buvimą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantė jai nepalankaus įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo siekia neleistinu būdu.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir ginčo esmės
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis.
18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo yra be motyvų dėl esminio pareiškimo argumento – JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo (atstatydinus nemokumo administratorių bus pažeistas viešasis interesas) – neišnagrinėjimo, todėl prašo peržengti atskirojo skundo ribas ir panaikinti visą nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų.
19. Apeliantas neginčija, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo yra neskundžiama, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Dėl nutarties dalies, kuria nemokumo administratorius neatstatydintas, neskundžiamumo konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-731-934/2025, kurioje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, yra įsiteisėjusi, nes nutartis neatstatydinti nemokumo administratoriaus yra neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754-798/2020; 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-450/2022; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-585-467/2023, 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-881/2025).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties dalis neatstatydinti nemokumo administratoriaus yra įsiteisėjusi, todėl negali būti apeliacijos objektu. Aplinkybė, kad teismo procesinis sprendimas (jo dalis) negali būti apeliacijos objektu, reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, nors apeliantė atskirajame skunde ir teikia argumentus dėl apeliacijos objektu negalinčios būti nutarties dalies, apeliacinės instancijos teismas dėl tokių skundo argumentų, susijusių su šios nutarties dalies teisėtumu bei pagrįstumu, nepasisako.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
22. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektu yra Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus atstatydinimo.
Dėl pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos LUAB „Laugina“. Apeliantės teigimu, bendrovės nemokumo administratorius nepagrįstai savo bylinėjimosi išlaidas apmokėjo atsakovės lėšomis. LUAB „Laugina“ neturėjo materialiojo intereso bylos dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo baigtimi, todėl bylinėjimosi išlaidos jai priteistos nepagrįstai. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes rašytiniai paaiškinimai savo esme yra ne atsiliepimas į ieškinį (Rekomendacijų 8.2 papunktis), o kitas dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų 8.16 papunktis), todėl maksimali priteistina suma sudaro 935,08 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
26. Rekomendacijų 1 punkte nurodyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
27. Pagal kasacinio teismo praktiką teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus atstatydinimo, kuriuo prašė atstatydinti bendrovės nemokumo administratorių M. Krupavičių ir paskirti kitą nemokumo administratorių. Atsižvelgdama į prašyme nurodytus argumentus, LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus, teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjos prašymo. Atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius nurodė, kad patyrė 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios yra susidariusios už byloje pateiktų rašytinių paaiškinimų parengimą, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (dokumento registracijos Nr. DOK-16077). Iš pateiktų duomenų matyti, kad nemokumo administratoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas yra apmokėjusi LUAB „Laugina“, atstovaujama to paties nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo netenkino ir priteisė LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus prašomas priteisti 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos.
29. Pažymėtina, kad teismui netenkinus pareiškėjos (kreditorės) prašymo, priešinga šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos prašyme dėl administratoriaus atstatydinimo atsakovu nurodytas juridinis asmuo – LUAB „Laugina“; rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjos prašymo teismui pateikė ne nemokumo administratorius, kaip fizinis asmuo, o LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus. Taigi nemokumo administratorius, veikdamas kaip bendrovės atstovas, pagrįstai naudojosi bendrovės administravimo išlaidoms skirtomis lėšomis, o LUAB „Laugina“ laikoma ginčą laimėjusia šalimi, kuriai ir buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pateikė įrodymus, jog patyrė 2 662 Eur išlaidas už byloje pateiktų rašytinių paaiškinimų parengimą. Apeliantė nurodo, kad byloje sprendžiamas klausimas išimtinai susijęs su nemokumo administratoriaus asmeniu, todėl nemokumo administratorius M. Krupavičius nepagrįstai naudojasi LUAB „Laugina“ piniginėmis lėšomis gintis nuo pareiškėjos pareiškimo dėl jo paties atstatydinimo. Apeliacinės instancijos teismas su pareiškėjos argumentais sutinka iš dalies. Viena vertus, apeliantė pagrįstai teigia, kad kilęs ginčas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo yra susijęs su jo statusu ir interesu. Kita vertus, nemokumo administratorius yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės, kurios administratoriumi yra paskirtas, vadovo funkcijas, taip pat atstovauja bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl ginčas dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo paskyrimo neatsiejamai yra susijęs ir su pačios bendrovės ir (ar) jos kreditorių interesais. Todėl apeliantės argumentai, kad nemokumo administratorius M. Krupavičius nepagrįstai naudojasi LUAB „Laugina“ piniginėmis lėšomis gintis nuo pareiškėjos pareiškimo dėl jo paties atstatydinimo, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios praktikos laikomasi ir kitose su LUAB „Kontmena“ bei LUAB „Laugina“ susijusiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1157-450/2021; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-467/2024).
31. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad teismų sprendimai, kuriais remiasi apeliantė, siekdama įrodyti, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos iš nemokumo administratoriaus, yra neaktualūs, kadangi juose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
32. Apeliantė nurodo, kad nemokumo administratoriaus pirmosios instancijos teisme pateikti rašytiniai paaiškinimai savo esme yra ne atsiliepimas (Rekomendacijų 8.2 papunktis), o kitas dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų 8.16 papunktis), todėl maksimali priteistina suma už jo parengimą sudaro 935,08 Eur.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į apeliantės (kreditorės) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 142 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1019-1120/2021 27 punktas ir jame nurodyta praktika). Pažymėtina, kad nurodyti išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir naujo paskyrimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1157-450/2021 49 punktas). Taigi, apeliantės argumentai dėl atsiliepimo į prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo vertinimo kaip kito dokumento ir jam taikytino Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyto koeficiento (kaip už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai), atmestini kaip nepagrįsti.
34. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgdamas į išnagrinėjimo rezultatą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
36. Atsakovė LUAB „Laugina“ 2025 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą iš apeliantės priteisti atsakovei 934,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymo atsakovė pridėjo 2025 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 0005385 ir 2025 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1034 apie suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
37. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą maksimalaus dydžio ribą, t. y. 895,16 Eur (vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2 237,90 Eur x 0,4) ir nenustačius pagrindų, kuriems esant kiltų būtinybė nukrypti nuo Rekomendacijose numatyto maksimalaus šių išlaidų dydžio, spręstina, kad šiuo atveju yra pagrindas šias išlaidas sumažinti iki Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos sumos – 895,16 Eur, kuri, atmetus atskirąjį skundą, priteistina atsakovei iš apeliantės LUAB „Kontmena“ administravimo lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) iš pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) administravimo išlaidų 895,16 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėja Alma Urbanavičienė