Teismingumo byla Nr. T-68/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00282-2019-4 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2019 m. spalio 23 d. 

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojs Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

                išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys byloje Kauno apygardos teismas, Kauno apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Kauno apylinkės teismo pirmininko D.  K. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 500 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš Kauno apylinkės teismo pirmininko D. K. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.24 straipsnio 1, 3 dalys, 2.26 straipsnio 1, 5 dalys, 6.246-6.251 straipsniai).

Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi priimtas ieškovo 2019 m. vasario 8 d. ieškinys po trūkumų šalinimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti 500 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Minėta teismo nutartimi taip pat pašalinti iš proceso Kauno apylinkės teismo teisėja S. P., Kauno apygardos teismo pirmininkas N.  M., Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, buvęs Kauno apylinkės teismo pirmininkas D. K., Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas A. V., Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P. bei Lietuvos Respublikos prezidentė D. G.

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 9 d. apie 9.30 val. Kauno apylinkės teismo rūsyje į pažemintą aštrų lubų prie rūbinės kampą susimušė galvą, patyrė ir iki šiol patiria fizinį galvos sumuštoje vietoje – dešinėje viršugalvio pusėje – skausmą. Ieškovas apie galvos sumušimą pasakė rūsio rūbinėje sėdėjusiam ir padėtį mačiusiam Kauno apylinkės teismo rūbininkui, bei paprašė apie galvos sumušimą pranešti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ar administracijai, bet rūbininkas atsisakė tai padaryti ir nukreipė pas Kauno apylinkės teismo kanclerę S. V. Ieškovo teigimu, rūbininkas pasakė, kad ne vienas jis čia susimuša galvą, o daug teismo lankytojų, bet jis nieko niekam padėti negali, nes už tai atsako ne jis, o teismo kanclerė. Ieškovas nurodė, kad tuoj pat parašė ir raštinėje užregistravo skundą teismo pirmininkui. Pateiktame skunde paprašė atlyginti Kauno apylinkės teismo pirmininko neteisėtais veiksmais jam sukeltą neturtinę 350 Eur žalą, bei pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kurie užfiksavo šios žalos padarymo aplinkybes. Raštinei pateiktą ir užregistruotą skundą tuoj pat nunešė į kanclerės kabinetą, bet jos nerado, tada ją sutiko antrame aukšte pas personalo skyriaus darbuotojas. Ieškovo teigimu, kanclerė perskaitė registruoto skundo originalą, pasidarė jo kopiją ir pažadėjo teigiamai išspręsti skundą, bet jį apgavo. Kaip nurodė ieškovas, teismo pirmininkas taip pat atsisakė tenkinti jo skundą. Ieškinyje be kita ko nurodoma, kad teismo pirmininkas, atsisakydamas tenkinti jo skundo reikalavimus, pažeidė Vaizdo duomenų tvarkymo Kauno apylinkės teisme tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno apylinkės teismo pirmininko 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-133, 6, 16, 29.4, 29.5 punktuose įtvirtintas nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos, jog jis kaip pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį. Ieškovo teigimu, atsakovas Kauno apylinkės teismo pirmininkas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103, 104 straipsniuose, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 19, 29 straipsniuose, Vaizdo duomenų tvarkymo pavyzdinių taisyklių, patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1T-1(1.12E), 16, 17, 22, 27.2, 27.3, 31 punktuose įtvirtintas nuostatas, taip pat 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 24, 25 straipsniuose įtvirtintas nuostatas. Ieškovas pažymėjo, kad visos nurodytos aplinkybės patvirtina Kauno apylinkės teismo pirmininko D. K. veiksmų neteisėtumą, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį, įstatymuose nustatytos pareigos nevykdymą, veiksmų, kuriuos draudžia teisės aktai atlikimą bei neveikimą, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, ir tai sudaro pagrindą taikyti civilinę atsakomybę.

Ieškovas taip pat nurodė, jog 2018 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. 2-12103-1070/2018 Kauno apylinkės teismo teisėja S. P. už visiems teisėjams pareikštą nušalinimą jam skyrė 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu jį diskriminavo už jo sąžiningą naudojimąsi nušalinimo institutu. Dėl neteisėtai priimtos nutarties, ieškovo teigimu, jis patyrė 500 Eur turtinę žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas išskyrė į atskirą civilinę bylą reikalavimą dėl 500 Eur turtinės žalos, patirtos dėl teisėjos S. P. paskirtos baudos, priteisimo (civilinė byla Nr. 2-33604-863/2019); dėl byloje likusio reikalavimo dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo, teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė dviem skirtingais ieškinio pagrindais: reiškiamas reikalavimas dėl teisėjo veiksmais, susijusiais su teisingumo vykdymu, padarytos žalos atlyginimo (CK 6.272 straipsnis); bei dėl Kauno apylinkės teismo administracijos – teismo pirmininko ir kanclerės veiksmų, nagrinėjant ieškovo skundą bei prašymą dėl vaizdo kamerų įrašų (duomenų apie ieškovą) pateikimo (CK 6.271 straipsnis). Kadangi pareikšti reikalavimai nėra tarpusavyje susiję, teismo vertinimu jų nagrinėjimas kartu tik užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir –  CPK) 136 straipsnio 2 dalimi, tikslinga reikalavimą dėl iš teisingumo vykdymo teisėjos atliktų veiksmų galimai patirtos 500 Eur žalos atlyginimo nagrinėti atskirai, išskiriant jį į kitą bylą (CPK 136 straipsnio 2 dalis).

Kitas ieškovo reikalavimas, teismo vertinimu, yra susijęs su Kauno apylinkės teismo administracijos veiksmais, nesusijusiais su teisingumo vykdymu, todėl teismui kyla abejonių ar reiškiami reikalavimai nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategoriją, ir dėl to nėra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

                Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko ir šio teismo kanclerės veiksmų (neveikimo) nagrinėtinas administraciniame teisme.  

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

                ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. ABTĮ 17 straipsnyje apibrėžta administracinių teismų kompetencija. Nurodyto straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Ginčai, susiję su CK 6.272 straipsnio taikymu (atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų) nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

                Aptariamasis ginčas (reikalavimo, dėl kurio rūšinio teismingumo į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, dalyje) būtų priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, jeigu pagal ieškinio pagrindą ir dalyką jis patektų į CK 6.272 straipsnyje apibrėžtų ginčų kategoriją.

                Pagal patikslintame ieškinyje dėstomas aplinkybes, ieškovo patirta neturtinė žala yra susijusi su fizinio skausmo sukėlimu – galvos susimušimu ieškovui Kauno apylinkės teismo rūsyje atsitrenkus į pažemintą aštrų lubų prie rūbinės kampą bei vaizdo stebėjimo kamerų įrašu sunaikinimu ir (ar) atsisakymu pateikti jų kopijas, o Kauno apylinkės teismo pirmininkui 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 4.11-1/18 S1-511 atsisakius tenkinti ieškovo skundą. Ieškovo patikslintas ieškinys be kita ko yra grindžiamas atitinkamomis teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su asmens duomenų apsauga, vaizdo duomenų tvarkymu. Kaip matyti iš pareikšto patikslinto ieškinio, prašoma priteisti neturtinė žala dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko ir šio teismo kanclerės veiksmų (neveikimo), nėra žala, kuri būtų susijusi su teismo (teisėjo) veikla ir (ar) procesiniais veiksmais teisingumo vykdymo srityje, o su atititinkamų teismo (teismų sistemos) pareigūnų ir darbuotojų funkcijų, įgyvendinant Teismų įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus, užtikrinant asmenų saugumą teismo patalpose, bei teisės aktų, susijusių su asmens duomenų apsauga, vaizdo duomenų tvarkymu, reikalavimus, įgyvendinimu. Keliamas ginčas nepatenka į CK 6.272 straipsnyje numatytų ginčų kategoriją, kurie būtų priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.         

                Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamas ginčas reikalavimo, dėl kurio rūšinio teismingumo į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, dalyje, yra nagrinėtinas administraciniame teisme. Ginčas perduodamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

                Kartu pastebėtina, jog, kaip buvo minėta anksčiau, ieškovo reikalavimas dėl 500 Eur turtinės žalos, patirtos dėl teisėjos S. P. paskirtos baudos, yra išskirtas į atskirą civilinę bylą (civilinės bylos Nr. 2-33604-863/2019).

               Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

                Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko ir šio teismo kanclerės veiksmų (neveikimo), nagrinėtinas administraciniame teisme.  

                Perduoti bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys byloje Kauno apygardos teismas, Kauno apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (civilinės bylos Nr. 2-7261-863/2019) Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

                Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.