Civilinė byla Nr. e2-1081-808/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21752-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.9.; 3.1.7.11.; 3.2.7.1.; 

 (S)

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei M. V.,

atsakovės atstovei Justinai Žemaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 700,93 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. liepos 14 d., adresu (duomenys neskelbtini), užsikimšus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovui, išsiliejęs vanduo apgadino E. M. (draudėjai) nuosavybės teise priklausantį butą (Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi E. M. buvo sudariusi Gyventojų turto draudimo sutartį, tai ieškovė, kaip buto draudikė, turėjo pareigą atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Draudėjai buvo išmokėta 700,93 Eur draudimo išmoka. Kadangi atsakovė yra atsakinga už žalą padarytą draudėjos butui, tai išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą) ieškovė įgijo teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka.

Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė neatlikusi išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustačiusi įvykio kaltininko, išvadas apie įvykio priežastį padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų, neturinčių atitinkamo inžinerinio išsilavinimo ir kitų specifinių žinių, paaiškinimais. Tinkamai neištyrusi draudiminio įvykio aplinkybių, draudikė (ieškovė) prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Atsakovei veikiant kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei teisės aktų nustatyta tvarka vykdant bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, tikslu nustatyti jų būklę, nes dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, tai butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip kartu tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Patalpų savininkai turi prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o apie pastebėtus defektus turi pranešti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat turi prievolę naudotis bendrojo naudojimo objektais nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Kadangi žala galėjo atsirasti dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios nuosavybės netinkamo realizavimo, o tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė, negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovui (CK 4.83 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad iki įvykio, namo administratorius būtų gavęs pranešimus apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą juos pakeisti ar apie kitus trūkumus, todėl negalima spręsti, kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė veiksmų vamzdžio trūkumams pašalinti (užkirsti kelią tokios avarijos atsiradimui). Ieškovės pateikta lokalinė patalpų remonto sąmatoje yra nurodyti netikslūs atskiri paskaičiavimai, nes į ją įtrauktos papildomos ir nebūtinos išlaidos (papildomų medžiagų vertė 3 %; statybvietės išlaidos 9 %; netiesioginės išlaidos, t.y. PVM 21 %), kurios nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis. Teigia, kad ieškovo prašomas priteisti žalos dydis turėtų būti sumažintas.

Teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog draudiminio įvykio aplinkybių tyrimas buvo atliktas netinkamai, nes jame nedalyvavo atsakovės specialistai. Teisės aktai neįpareigoja dėl žalos kaltą asmenį kviesti į aplieto turto apžiūrą. Atsakingas už žalą asmuo pats turi teisę domėtis padarytos žalos mastu, prašyti nukentėjusiojo asmens sudaryti sąlygas aplieto turto apžiūrai ir būti suinteresuotu atlyginti padarytus nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kuriai buvo žinoma apie apliejimą, kreipėsi į draudėją prašydama (pasitelkiant savo specialistus) apžiūrėti apgadintas patalpas, nustatyti žalos dydį ir atlikti savo žalos dydžio paskaičiavimus. Bendrojo naudojimo valdymas ir priežiūra yra perduota atsakovei, kuri yra profesionalė, atlygintinai teikianti daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų objektų administravimo paslaugas ir, kurios pagrindinė funkcija - bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad bendrojo naudojimo vamzdynų defektai, esantys gyventojo asmenine nuosavybės teise priklausančiose buto zonose, šalinami tik gavus patalpų savininkų pranešimą, nes tai paneigia pačią priežiūros esmę, atsakomybę už minėtų objektų priežiūrą perkeliant gyventojui. 

Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad įvykio kilimo dieną (2016-07-14) niekas į ją nesikreipė. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nesikreipta dėl galimybės apžiūrėti apgadintas patalpas. Apie įvykį atsakovė nebuvo tinkamai informuota, t.y. apie jį sužinojo tik iš ieškovės pateiktos Pretenzijos, gautos praėjus daugiau nei 6 mėn. po įvykio. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto tik tuo atveju kai kyla reali grėsmė, t.y. įvyksta avarija arba gaunama iš patalpų savininkų ar techninio prižiūrėtojo duomenų apie tokios grėsmės egzistavimą. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovės atsakomybė yra be kaltes, kadangi pastatų savininkas (valdytojas) atsako esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Tik esant reikšmingam trūkumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą, yra teisinis pagrindas priteisti žalą iš statinio savininko ar valdytojo patirtą. Teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien aplinkybė, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Vienintelis pranešimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo gautas tik 2016 m. liepos 17 d., taigi įvykio dieną pranešimų negauta. Jeigu įvykis, kaip teigia ieškovė, būtų dėl bendrojo naudojimo objektų, tai įvykio lokalizavimui ir likvidavimui būtina kviesti administratorių, turintį prieigą prie bendrojo naudojimo objektų. Šiuo atveju, bendrojo naudojimo objektai neturėjo įtakos įvykiui. 

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė M. V. palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir motyvus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Justina Žemaitytė prašė ieškinio reikalavimus atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais.

Ieškinys atmetamas.

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2015 m. lapkričio 18 d. Gyventojų turto draudimo polisu Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukdama ir vandens padarytą žalą. Galiojant draudimo apsaugai (2016-07-14) minėtas butas buvo apgadintas dėl vandens poveikio. Ieškovė, remdamasi 2016 m. liepos 15 d. Pranešime apie įvykį bei 2016 m. liepos 15 d. Turto apžiūros akte, kuriame užfiksuoti turto apgadinimai, nustatyta, kad apliejimas įvyko dėl bendro naudojimo kanalizacijos stovo užsikišimo. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir tuo pagrindu išmokėjo nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) 700,30 Eur dydžio draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovei, kaip išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė 2017 m. sausio 3 d. pateikė atsakovei Pretenziją, prašydama atlyginti žalą. Atsakovė 2017 m. sausio 27 d. Pranešimu atsisakė atlyginti žalą, nes įvykio dieną (2016-07-14) į ją niekas nesikreipė, be to neturi informacijos ar nepriklausomi šaltiniai nustatė turto apgadinimo priežastis, mastą ir pašalinimo sąnaudas. Atsakovė tik 2016 m. liepos 17 d. gavo vieną pranešimą (dėl vandens lašėjimo) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale nurodyta, kad nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. liepos 31 d. esminių defektų nenustatyta ir jokie darbai atlikti nebuvo. 2015 m. gegužės 20 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šalto ir karšto vandentiekio tinklų būklė yra gera.

Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymai įvertinami atsižvelgiant į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 ir 182 straipsniai). Įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padarius išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo bei nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Juolab, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovei kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t.y. kad: 1) atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Sprendžiant ginčą dėl subrogacijos, reiškiamo reikalavimo pagrįstumas vertinamas tiek teisiniu, tiek ir faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės. Ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad dėl turto sugadinimo yra kalta atsakovė, kurios veiksmai laikytini neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš konkrečios nustatytos administruojamo turto vietos ir tas šaltinis turi būti aiškus. Taigi, ieškovė privalo įrodyti buto užpylimo židinį, laiką, nes tik taip galima nustatyti atsakingą už žalos atsiradimą asmenį. Juolab, kad Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą iš esmės grindžia tik draudėjos pranešimu, kuriame nurodyta, jog buvo iškviesta avarinė tarnyba, kuri nustatė bendro stovo užsikimšimą (avariją). Vis gi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apliejimą dėl atsakovės kaltės, išskyrus minėtą draudėjos pranešimą. Pažymėtina ir tai, kad draudėja į ieškovę kreipėsi tik 2016 m. liepos 17 d. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale nenurodyta, kad 2016 m. liepos mėn. būtų buvę nustatyti kokie nors bendro naudojimo objektų trūkumai ar defektai. Pažymėtina ir tai, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiasiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-695/2015).

Teismo vertinimu į bylą pateikti dokumentai iš kurių būtų matyti, kad neginčytinai nustatyta tiksli vandens patekimo į minėtą butą vieta (ar jis pateko iš aukščiau esančių, ar šalimais esančių kaimyninių patalpų, ar iš bendro naudojimo kanalizacijos stovo), todėl nėra aišku, kodėl ieškovė nusprendė, kad vanduo į draudėjos gyvenamąsias patalpa pateko būtent iš bendro naudojimo kanalizacijos stovo. Kaip nustatyta, išskyrus pačios draudėjos pranešimą, kitų ieškovės išvadą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Susidariusioje situacijoje tinkamai nenustačius įvykio priežasties ir šaltinio, yra pagrindas prielaidai, kad vandens prasiskverbimo priežastimi galėjo būti ir kitų bendrųjų inžinierinių tinklų gedimas, arba kitame privačiame bute esančios santechninės ar kitos įrangos gedimas ar dar kita priežastis. Kadangi ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra užfiksuoti duomenys, kad užliejimas įvyko iš bendro naudojimo kanalizacijos stovo (neužfiksuotas avarijos faktas), juolab, kad apie tai informuotos atitinkamos tarnybos, o byloje esančiuose dokumentuose (fotonuotraukose, lokalinėje sąmatoje) yra konstatuotos tik pasekmės, nurodyti dokumentai neįrodo priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų. Juolab, kad atsakovė (jos darbuotojai) nebuvo pakviesta į įvykio vietą, siekiant nustatyti tikslias įvykio aplinkybes. Be to, iš byloje esančio įspėjimo matyti, kad ieškovės žalos atlyginimu iš atsakovės susirūpino tik praėjus pusei metų nuo įvykio. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės neveikimą nustatant tikrąsias minėto įvykio aplinkybes, todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovei tinkamai neatlikus draudiminio įvykio tyrimo ir nenustačius tikrosios įvykio kilimo priežasties, apsiribojimas spėjama vandens patekimo į draudėjos butą priežastimi nesudaro pagrindo laikyti tą priežastį tikra.

Apibendrindamas aukščiau analizuotų įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovei neįrodžius išimtinai atsakovės kaltės dėl draudėjai patalpų užliejimu padarytos žalos, neįrodžius kaltų atsakovės veiksmų dėl kurių buvo padaryta žala draudėjos turtui bei neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių, ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atmetamas kaip neįrodytas.

Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės. Nagrinėjamoje atveju atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ patyrė 175,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš ieškovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovių nepriteistinos, kadangi atsakovėms tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalaus dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ADV „Compensa Vienna Insurance Company“, į.k. 304080146, atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“, į.k. 125596783, naudai 175,45 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                               Gražina Žukauskienė