VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 18
d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Broniaus Januškos,
sekretoriaujant Laurai
Žvirblienei,
dalyvaujant pareiškėjui
V. Š.,
pareiškėjo
atstovui advokatui Edmundui Rusinui,
atsakovo
atstovėms Vaclavai Jelaginai ir Veslavai Rutkovskajai,
trečiojo
suinteresuoto asmens Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus
atstovėms Vilmai Vlasovienei ir Jolitai Gasiliauskienei,
tretiesiems
suinteresuotiems asmenims K. U., M. D.,
D. D., A. T., G. K. bei
jų atstovei advokatei Ingridai Montvydienei,
viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.
Š. skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus visuomenės sveikatos centro
Šalčininkų skyriui, K. U., M. D., T. U. (T. U.), D. D., Č. U., V. B. (V. B.),
I. B., A. T., G. K.,
J. V., P. S. (P. S.),
S. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti
veiksmus.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas prašė panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos
2009-08-27 sprendimą Nr. PAP3(S.32)-236, įpareigoti Šalčininkų rajono
savivaldybės administraciją įvykdyti Statybos įstatymo 20 straipsnio
reikalavimus, susijusius su statinių projektavimo sąlygų sąvado išdavimu, ir
išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo
bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad
2009-02-09 pateikė atsakovui paraišką Nr. SAV-G(25.5.12)-23
dėl projektavimo sąlygų sąvado garažo statybai žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),
esančiame Šalčininkų r. sav., Šalčininkų sen., Šalčininkų k., parengimo.
2009-02-20 gavo atsakovo 2009-02-13 sprendimą Nr. S(5.23-303), kuriame buvo
nurodyta, kad atsakovas negali išduoti projektavimo sąlygų. Pasinaudodamas
ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo
18 straipsnio 1 dalimi, pateikė skundą savivaldybės administracijos direktoriui,
prašydamas panaikinti atsakovo 2009-02-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą –
išduoti projektavimo sąlygas. 2009-04-08 gavo atsakovo 2009-04-06 sprendimą Nr.
PAPS(5.32)-105, kuriuo buvo paliktas galioti atsisakymas išduoti projektavimo sąlygų
sąvadą nurodant, jog prašymas statyti žemės sklype 600 kv. m. garažą yra
nepagristas ir pažeidžia ne tik Šalčininkų miesto bendrojo plano sprendinius,
bet ir (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų bei kitų aplinkinių žemės sklypų savininkų
interesus. Pastarąjį sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos
administraciniam teismui (toliau – VAAT). VAAT 2009-07-10 sprendimu administracinėje
byloje Nr. 1-1689-281/2009 skundą patenkino iš dalies ir panaikino Šalčininkų
rajono savivaldybės administracijos 2009-02-13 sprendimą Nr. S(5.23-303) bei
2009-04-06 sprendimą Nr. PAPS(5.32)-105, įpareigojo Šalčininkų rajono
savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2009-02-09 prašymą
Nr. SAV G(25.5.12)23 ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
prasme pagrįstą sprendimą. 2009-08-13 raštu Nr. PAPS(S.32.)-228 atsakovas iš
naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad projektavimo sąlygų
sąvadas neišduodamas, o klausimas dėl projektavimo sąlygų parengimo galės būti
svarstomas tik tada, kai bus pateikti duomenys apie numatomą veiklą, numatomas
teikti paslaugas bei vietovės ypatybes ir gretimybes. Pareiškėjui tą pačią
dieną pateikus prašomus duomenis, atsakovas iš naujo išnagrinėjo prašymą ir
2009-08-27 rašte Nr. PAP3(S.32.)-236 nurodė, kad negali išduoti projektavimo
sąlygų atsižvelgdamas į Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 73 punktą ir Vilniaus
visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-24 raštą Nr. 21
(2-4)-2-296.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas, piktnaudžiaudamas jam
įstatymo suteiktais įgaliojimais, atsisako išduoti projektavimo sąlygų sąvadą,
nurodydamas jau kitas atsisakymo priežastis, kurių neanalizavo ir nenurodė pirmą
kartą nagrinėdamas pareiškėjo 2009-02-09 prašymą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo
2009-08-27 rašte Nr. PAP3(S.32.)-236 išdėstytas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų
reikalavimų, nurodytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, sprendimo motyvai iš esmės nėra žinomi. Atsakovas, kaip viešojo administravimo institucija, pažeidė
objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, įtvirtintus Viešojo
administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Atsakovas, atsisakydamas
išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės 1992-05-12
nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“
73 punktu, nes pagal šio punkto nuostatą 50 m dydžio sanitarinės apsaugos zonos
taikomos tik gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonėms ar
objektams. Tuo tarpu ūkininkas nėra žemės ūkio įmonė ir negali būti su ja
tapatinamas. Ūkininkui, norinčiam verstis žemės ūkio veikla, remiantis Ūkininko
ūkio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, suteikiama teisė tai daryti gavus ūkininko
pažymėjimą, tačiau nesteigiant įmonės. Tai, kad 50 m sanitarinės apsaugos zona
nagrinėjamu atveju netaikoma, pagrindžia ir minėtų taisyklių 73 punkto 2 dalies
nuostata, pagal kurią žemės ūkio technikos garažas turi būti nutolęs nuo
gyvenamųjų namų 15 metrų. Be to, vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsniu, ūkininko ūkio sodybai, į kurią
patenka ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas (garažas) nereikalaujama rengti detalųjį planą. Remiantis Visuomenės sveikatos
priežiūros įstatymo 24
straipsniu, sanitarinė apsaugos zona gali būti nustatoma tik
rengiant detalųjį planą.
Pareiškėjo
nuomone, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-24 raštu Nr.
21, kuriame be kita ko nustatomos tik sąlygos pateikti informaciją poveikio
visuomenės sveikatos vertinimo atrankai, nustatyti sanitarinę zoną, pateikti
automobilių parkavimo projektavimo sprendinius, prašoma užtikrinti saugų
geriamojo vandens tiekimą, triukšmo lygį išlaikyti izoliacijos ir natūralaus
apšvietimo reikalavimus. Tačiau tokių reikalavimų įgyvendinimas turi būti
užtikrinamas jau išdavus projektavimo sąlygas, o vėliau ir statybų leidimą.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis atsakovui
pateiktinų dokumentų sąrašas projektavimo sąlygų sąvadui gauti, todėl atsakovas
negali nustatyti jokių papildomų įpareigojimų ar reikalauti papildomų
dokumentų. Taip pat pažymėjo,
kad atsakovas nevertino Vilniaus
visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus rašte išdėstytų sąlygų
pagrįstumo. Pastarajame rašte
prašoma pateikti informaciją poveikio visuomenės sveikatos vertinimo atrankai
vadovaujantis sveikatos
ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50 „Dėl LR planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo įstatyme
nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau
– Vertinimo tvarka) ir Poveikio
visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais
sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01
įsakymu Nr. V-491 (toliau – Metodiniai nurodymai). Pagal Vertinimo tvarkos 3 punktą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės
sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo tvarka taikoma atliekant
planuojamos ūkinės veiklos poveikio
visuomenės sveikatai vertinimą, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į sveikatos
apsaugos ministro patvirtintą Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų sąrašą
arba kai atlikus atranką Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
įstatyme nustatyta tvarka neprivalomas poveikio aplinkai vertinimas, bet
vykdant veiklą galimas poveikis visuomenės sveikatai. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant
į minėtas nuostatas, ginčijamu atveju reikalavimas atlikti atranką nepagrįstas,
nes pagalbinio ūkio pastate (garaže) jokia veikla nebus vykdoma, o tik laikoma
žemės ūkio technika, reikalinga
ūkininko žemės ūkio veiklai. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus rašte nenurodoma, kokiais kitais kriterijais
vadovaujamasi reikalaujant informacijos atrankai, kadangi vykdomos statybos nei pagal savo mastą
nei pobūdį nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Kita vertus, išduodant statybos leidimą ūkininko sodybai statyti
jokios informacijos poveikio visuomenės sveikatos vertinimo atrankai nebuvo
reikalaujama.
Atsakovas
Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad
pakartotinai išnagrinėjo
pareiškėjo 2009-02-09 prašymą Nr. SAV G(25.5.12) 23 dėl projektavimo sąlygų sąvado 600 kv. m. garažui žemės sklype,
kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo. Šalčininkų rajono savivaldybės
administracija 2009-08-13
rašte Nr. PAPS (5.32.)-228 „Dėl sąvado sąlygų“, atsižvelgdama į statybos
techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ ir
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-11 raštą Nr. 21(2-4)-2-277, informavo pareiškėją, jog
klausimas dėl projektavimo sąlygų parengimo galės būti svarstomas tuomet, kai bus pateikti duomenys
apie numatomą veiklą, numatomas teikti paslaugas,
vietovės ypatybes bei gretimybes. Pareiškėjas
2009-08-14 pateikė duomenis apie planuojamą ūkinę veiklą ir žemės sklypo plane
parinko statinio vietą, kas yra būtina vadovaujantis Vertinimo tvarka ir Metodiniais nurodymais. Atsakovo nuomone, projektuojamas garažas
pažeidžia Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“
73 punktą, kuriuo žemės
ūkio technikos bei automobilių garažams ir techninio aptarnavimo bei remonto parkams, kuriuose yra iki
200 mašinų, nustatyta 50 metrų sanitarinė apsaugos zona. Minėtų taisyklių 73 punkto 2 dalyje nurodytas
15 metrų atstumas – tai tik rekomenduojamas atstumas tarp ūkininkų gyvenamųjų namų ir jų sodybų
ūkinių pastatų sodybos viduje. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymo Nr. V-586 46 punkte nustatytais reikalavimais, į
sanitarinės apsaugos zonos
teritorijas negali patekti gyvenamieji namai, viešbučiai ar kiti trumpalaikio
apgyvendinimo pastatai,
švietimo, sveikatos priežiūros įstaigos, neturi būti įrengiamos vandenvietės,
kurioms turi būti nustatytos sanitarinės
apsaugos juostos, taip pat rekreacijos teritorijos ir pramoginių renginių
atviri ar uždari statiniai. (duomenys neskelbtini)
gatvės gyventojų gyvenamieji namai, taip pat
gręžiniai, yra vis kelis metrus nutolę nuo
vietos, kurioje pareiškėjas nori statyti 600 kv. m garažą, todėl jie vienareikšmiškai patenka į sanitarinės apsaugos
zonos teritorijas. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas,
Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2009-08-27 rašte Nr. PAPS (5.32.)-236 „Dėl sąvado sąlygų“ informavo
pareiškėją, kad projektavimo sąlygų
sąvado išduoti negali.
Tretieji suinteresuotieji asmenys K. U., Č. U., M. D.,
T. U. ir D. D. atsiliepime prašė
pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuotieji asmenys
paaiškino, kad jie yra (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje pareiškėjas planuoja
statyti garažą, gyventojai. Pažymėjo, kad pareiškėjui pastačius angarą žemės
ūkio technikai laikyti, būtų sutrikdytos normalios jų gyvenimo sąlygos, tektų
gyventi nuolatiniame žemės ūkio bei statybinės technikos keliamame triukšme, jų
išmetamuose teršaluose. Jų teigimu, pareiškėjo
minimame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-07-10 sprendime išdėstyti nurodymai atsakovui nepaneigia atsakovo pareigos priimant sprendimą vadovautis
ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teisės statyti statinius tinkamo
realizavimo sąlygas bei tvarką. Statybos
įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos
patvirtina, kad jau projekto sąlygų
sąvado išdavimo stadijoje kompetentinga institucija privalo patikrinti, ar numatoma statyba
neprieštaraus teisės aktų, reglamentuojančių Statybos įstatymo 6
straipsnyje išvardintų objektų apsaugą, reikalavimų.
Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas neteisingai
aiškino projektavimo sąlygų sąvoką. Tiek
Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, tiek statybos techninio reglamento
STR 1.05.07:2002 „Projektavimo sąlygų sąvadas“ 5.1. punkte ši sąvoka apibrėžiama kaip privalomieji
reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar
nepakankami išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal
Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnį žemės ūkio paskirties žemėje ūkininko
sodyba gali būti statoma nerengiant detaliojo plano, tačiau tai
nereiškia, kad nereikia laikytis ir statybas reglamentuojančių
imperatyvių teisės aktų normų reikalavimų.
Taip pat nesutiko su pareiškėjo
argumentu, kad atsakovas negalėjo vadovautis Vyriausybės 1992-05-12
nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų
žemės ir miško naudojimo
sąlygų patvirtinimo“ 73 punktu, taikomu tik žemės ūkio įmonių pastatams.
Atkreipė dėmesį, kad tiek
ūkininko, tiek žemės ūkio
įmonės pagrindinė veikla
yra žemės ūkio veikla. Todėl, remdamiesi protingumo ir teisingumo kriterijais, laikė nepagrįstu pareiškėjo aiškinimą, kad
asmeniui, neįsteigusiam įmonės, bet turinčiam ūkininko statusą ir užsiimančiam tokia pačia veikla kaip ir
įsteigusiam įmonę asmeniui, realizuojant teisę
statyti tapatų statinį būtų taikomi skirtingi reikalavimai.
Pažymėjo, jog pagal Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos
ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus,
nuspręstų, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir
planuojamai ūkinei veiklai, kuri
neįrašyta į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus. Be to, sveikatos apsaugos ministro 2003-01-31
įsakymu Nr. V-50 buvo patvirtintas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio
visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąrašas, į kurį patenka ir pareiškėjo
planuojamas statyti statinys. Vilniaus visuomenės
sveikatos centro Šalčininkų skyrius nustatė,
kad dėl pareiškėjo numatomo statyti statinio turi būti pateikta
informacija poveikio visuomenės sveikatos vertinimo atrankai. Tačiau šis vertinimas
nebebuvo atliktas, nes atsakovas nustatė, kad statomas objektas neatitinka Vyriausybės
nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“
73 punkto reikalavimų ir vien dėl to atsisakė jį išduoti, o vertinimo atlikimas
tapo nebeaktualiu.
Tretysis
suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime prašė pareiškėjo
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigė, kad
pareiškėjo planuojamos garažo statybos pažeis ne tik jo, bet ir visų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų interesus ir
teisėtus lūkesčius. Vietovė,
kurioje planuojamos statybos ir numatyta vykdyti ūkinė veikla, paskirtis yra gyvenamoji. (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, įsikurdami,
pasistatydami ir įsirengdami gyvenamuosius namus pagrįstai tikėjosi, jog
gyvenamosios paskirties teritorijoje nebus vykdomos tokio pobūdžio statybos bei ūkinė veikla. Pareiškėjui pastačius
garažą, padidėtų
sunkiųjų transporto priemonių srautas, tačiau tam (duomenys neskelbtini) gatvė nėra pritaikyta. Specialių sunkiųjų transporto priemonių srautas pablogintų pačios
gatvės būklę, būtų padaryta materialinė
žala. Be to, iš esmės padidėtų ir
gyvenvietės oro tarša, triukšmo lygis,
tai keltų tiesioginę grėsmę gyventojų sveikatai.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad
pareiškėjas 2006-12-21 įregistravo ūkininko ūkį (b. l. 10). Šalčininkų rajono
žemėtvarkos skyrius 2008-02-28 pareiškėjui priklausančiame žemės sklype,
kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini),
esančiame Šalčininkų r. savivaldybėje, Šalčininkų sen., Šalčininkų k., suderino
ūkininko sodybos statybos vietos parinkimą, o 2008-02-29 pareiškėjui buvo
išduotas statybos leidimas minėtame žemės sklype statyti ūkininko sodybinį namą
bei ūkinį pastatą (b. l. 22, 23).
Pareiškėjas pateikė Šalčininkų rajono
savivaldybei 2009-02-09 prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti reg. Nr.
SAV-G(25.5.12)23, kuriame prašė parengti projektavimo sąlygų sąvadą planuojamam
statyti 600 kv. m. ploto garažui Šalčininkų rajono savivaldybėje, Šalčininkų
seniūnijoje, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 15-16, 69-70).
Šalčininkų
rajono savivaldybės administracija, remdamasi Vilniaus visuomenės sveikatos
centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-11 raštu Nr. 21(2-4)-2-277 (b. l. 12, 64),
2009-08-13 raštu Nr. PAPS (5.32)-228 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros
tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių teritorinių visuomenės
sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimo teritorijų planavimo ir statybų
valstybinėje priežiūroje reglamento, patvirtinto Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos direktoriaus 2008-11-17 įsakymu Nr. V-97, 27 punktu,
klausimas dėl projektavimo sąlygų parengimo
galės būti svarstomas tuomet, kai bus pateikti duomenys apie numatomą veiklą, numatomas
teikti paslaugas bei vietovės ypatybes bei gretimybes (b. l. 11, 63).
2009-08-14 pareiškėjas pateikė Šalčininkų rajono
savivaldybės administracijai užpildytą statybos techninio reglamento STR
1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ 2 priedą „Duomenys
apie planuojamą ūkinę veiklą ir naudojamus gamtos išteklius“ (b. l. 66-68).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro
Šalčininkų skyrius 2009-08-24 rašte Nr. 21(2-4)-2-296, adresuotame Šalčininkų
rajono savivaldybės administracijai, nurodė, kad susipažino su pareiškėjo
prašymu išduoti projektavimo sąlygas garažui statyti ir nustatė sąlygas: vadovaujantis sveikatos apsaugos
ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50 „Dėl Lietuvos
Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės
sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarkos patvirtinimo“ ir
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 įsakymu Nr.
V-491, pateikti informaciją poveikio
visuomenės sveikatos vertinimo atrankai; užtikrinti, kad projektuojamas
garažas nepatektų į apsaugos ir sanitarines apsaugos zonas, nustatytas pagal
Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343; nustatyti projektuojamam objektui apsaugos ir
sanitarinės apsaugos zonas pagal Sąlygas. Nurodė, kad turi būti pateikti automobilių parkavimo projektiniai sprendiniai,
užtikrinant reglamentuojamus atstumus nuo
projektuojamų prie planuojamų objektų automobilių parkavimo aikštelių iki esamų gyvenamųjų ir
visuomeninės paskirties pastatų; turi
būti įvertinti poreikiai ir užtikrintas saugus geriamojo vandens tiekimas bei
numatyti saugus buitinių nuotekų ir buitinių atliekų tvarkymo būdai; užtikrinti, kad triukšmo garso lygis dienos, vakaro ir nakties
metu gyvenamojo namo miegamuosiuose
kambariuose neviršytų leidžiamų ribinių dydžių, nustatytų Lietuvos higienos
normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties
pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr. V-555; planuoti naujus statinius, kad būtų išlaikomi gretimuose
sklypuose esantiems ir statomiems pastatams
atitinkamuose teisės akluose tos paskirties pastatams nustatyti insoliacijos ir natūralaus apšvietimo reikalavimui
(b. l. 58).
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalį statinio
projektavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos direktoriaus (jo
įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas
konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32
dalyje, bendrasis dokumentas. To
paties straipsnio 33 dalis išvardina statinio projektavimo sąlygų rūšis. Visų
sąlygos gali būti suskirstytos į 8 grupes:
1)
privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai
išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir
vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines
inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti
susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo
komunikacijas;
2)
savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės
administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir
statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys šio ir kitų
įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar
teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į
statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų
pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba;
3)
daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo ir
gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai;
4)
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai
(Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais
atvejais);
5)
aplinkos apsaugos institucijos nustatyti gamtos išteklių naudojimo
reikalavimai (tuo atveju, kai neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimas, bet užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios
institucijos leidimas naudoti gamtos išteklius);
6)
už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos
išduotas laikinasis apsaugos reglamentas, kurio sąvoka apibrėžta Nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos įstatyme;
7)
Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas saugomos teritorijos
individualus apsaugos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka
apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme;
8)
kiti įstatymų nustatyti reikalavimai.
Atsakovas atsisakė išduoti
projektavimo sąlygų sąvadą pareiškėjui motyvuodamas tokį atsisakymą Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktu bei minėtu Vilniaus visuomenės
sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-24 raštu Nr. 21(2-4)-2-296 (atsakovo
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2009-08-27 raštas Nr. PAPS
(5.32)-236, b. l. 13, 62). Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo
sąlygų 73 punktą gyvulininkystės,
paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos
nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį. Žemės ūkio
technikos bei automobilių garažams ir techninio aptarnavimo bei remonto
parkams, kuriuose yra iki 200 mašinų, nustatytas 50 m sanitarinės zonos dydis. Kaip
teisingai pastebėjo pareiškėjas Vilniaus
visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-24 rašte Nr.
21(2-4)-2-296 nėra nustatyta, kad pareiškėjo norimas statyti pastatas negalėtų
būti statomas sutinkamai su kurių nors teisės aktų reikalavimais. Šiame rašte
tik išdėstomos sąlygos, kurias įvykdęs asmuo galėtų pastatą statyti. Tuo tarpu
ginčijamame atsakovo sprendime, nors ir pažymėjus, kad jis remiasi Vilniaus
visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-24 raštu Nr.
21(2-4)-2-296, jau yra nurodytas konkretus statybą draudžiantis teisės aktas.
Sanitarinės zonos gali būti nustatomos
sutinkamai su Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsniu. Subjektai,
galintys nustatyti sanitarines zonas yra asmenys, projektuojantys, statantys,
rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose
vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus
gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės
apsaugos zonas. Pažymėtina, kad sanitarinės zonos nustatomos ne bet kuriuo
metu, o rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar
atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar
keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos
intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų
planavimo organizatorius. Ūkinės komercinės veiklos rūšis, kurioms nustatomos
sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, režimo
reikalavimus nustato Vyriausybė.
Sveikatos
apsaugos ministras 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtino Sanitarinių apsaugos
zonų ribų nustatymo ir režimo patvirtinimo taisykles. Šių taisyklių 2 punktu
buvo nustatyta, kad sanitarinės apsaugos zonos įrengiamos ūkinės komercinės
veiklos rūšims, įrašytoms į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis
aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, Planuojamos ūkinės veiklos,
kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo,
rūšių sąrašą bei nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų
sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50. Sanitarinių apsaugos zonų ribos gali būti nustatomos 1)
atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, jų tikslingumą ir ribų
dydžius pagrindžiant poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje bei 2) pagal
teisės aktų nustatytus sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžius. Sveikatos
apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų taisyklių 12 punkte
išvardinti subjektai, kurie nustato sanitarinių apsaugos zonų ribas, tačiau
tarp šių asmenų savivaldybė neįvardinta. Todėl spręsti dėl to, ar pareiškėjui
turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, savivaldybės administracija yra
nekompetentinga. Atsakovas rėmėsi Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343
nustatyta sanitarinės apsaugos zona. Tokio pobūdžio zonai nustatyti turi būti
taikomos tos pačios taisyklės kaip ir kitoms sanitarinės apsaugos zonoms,
kadangi jokios išimtys nenustatytos. Be to, taisyklėse pateikiama griežta ir
sudėtinga sanitarinių zonų rengimo, derinimo, viešo svarstymo, registravimo
procedūra. Tik atlikus šiuos veiksmus yra galima remtis tuo, kad ūkinė veikla
prieštarauja sanitarinės zonos ribojimams. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo
sklypas būtų priskirtas kokiai nors sanitarinei zonai. Tai reiškia, kad tokios
zonos pareiškėjui priklausančiame sklype nėra. Sanitarinė zona gali būti
nustatoma ir atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso
modernizavimą ar keitimą. Taigi ir byloje nagrinėjamos statybos atveju, tačiau
reikalingos procedūros nebuvo atliktos.
Kadangi
Šalčininkų rajono savivaldybės administracija neteisingai pritaikė teisės aktą,
tai atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir naikinamas Administracinių bylų
teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto normoms kaip prieštaraujantis
aukštesnės galios teisės aktams.
Kaip jau minėta sanitarinės zonos gali
būti registruojamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą,
jų tikslingumą ir ribų dydžius pagrindžiant poveikio visuomenės sveikatai
ataskaitoje. Kaip tik dėl tokiai ataskaitai reikalingų duomenų galimo
2009-08-24 rašte kreipėsi Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų
skyrius. Sanitarinių zonų buvimas pareiškėjo planuojamoje veikloje yra galimas.
Prie sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų
taisyklių pridėtoje lentelėje numatytos sanitarinės zonos, taikomos prie
esančių garažų. Sveikatos apsaugos ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50
patvirtintame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme
nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąraše taip pat yra
išvardinta žemės ūkio veikla, o pareiškėjas yra įsteigęs ūkininko ūkį.
Vilniaus
visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriui nusprendus daryti atranką šios
zonos gali būti ir pakeistos, jei tam atsirastų pagrindų, nes lentelė skiriama
tiems atvejams, kai planuojamos ūkinės veiklos vertinimas neatliekamas. Atrankos
būdu atliekant visuomenės sveikatos vertinimą kartu yra vadovaujamasi bendrais
visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme numatytais principais - visuomenės
sveikatos priežiūros visuotinumu, priimtinumu, tinkamumu, prieinamumu ir
moksliniu pagrįstumu; valstybės skatinama sveikatai naudinga ūkine komercine
veikla ir iniciatyva; visuomenės sveikatai kenksmingos veiklos draudimu ar
ribojimu; valstybės valdymo institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimu
formuojant ir įgyvendinant visuomenės sveikatos politiką ir kitais. Todėl
galima užtikrinti visų gyvenamojoje vietovėje gyvenančių asmenų teisių ir
interesų apsaugą.
Ketvirtuoju
punktu pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalies suskirstymą yra įtraukti planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. Tai reiškia, kad
klausimai dėl veiklos vertinimo
turi būti išspręsti iki sąlygų sąvado išdavimo. Bylos atveju Vilniaus
visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyrius paprašė pateikti informaciją
tam, kad būtų galima vykdyti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankai.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 25 straipsnyje, reglamentuojančiame visuomenės
sveikatos saugos užtikrinimą planuojant teritorijas, pradedant ir plečiant
ūkinę veiklą, nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo
dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio
visuomenės sveikatai vertinimą. Vadinasi visuomenės sveikatos vertinimo
dokumentai rengiami toje pačioje stadijoje kaip ir planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. Vienu iš poveikio aplinkai tyrimo
tikslų yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį
planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai,(...). Ataskaitoje
privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai bei
pateikta ši informacija: (...) aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė
veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio
planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai,
dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui,
kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir
nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio
sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui
aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti,
aprašymas (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4, 9
straipsnis). Tai reiškia, kad visuomenės sveikatos poveikio tyrimas yra vienu
iš planuojamos ūkinės veiklos vertinimo elementų. Tačiau šis poveikio sveikatai
vertinimas gali būti daromas ir kitais papildomais atvejais nei numatyta
Planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatyme. Visuomenės sveikatos priežiūros
įstatymo 25 straipsnio 2 dalis sako, kad atliekamo poveikio visuomenės
sveikatai vertinimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytais
atvejais ir vertinimo atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija. Ši tvarka nustatyta Sveikatos ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50
„Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir
vertinimo atlikimo tvarkos patvirtinimo“.
Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas
dėl projektavimo sąlygų išdavimo turi būti išspręstas pakartotinai. Visų pirma,
pareiškėjui pateikus informaciją dėl poveikio visuomenės sveikatos vertinimo
atrankai, sutinkamai su Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų
skyriaus 2009-08-24 raštu, turi būti išspręstas klausimas dėl atrankos
reikalingumo bei reikalingumo steigti sanitarines apsaugos zonas pagal Sveikatos
apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintas taisykles. Tuo metu
kai bus nustatytos sąlygos ūkinei veiklai dėl sanitarijos, visuomenės sveikatos
požiūriu taikomų reikalavimų, bus galima spręsti klausimą dėl projektavimo
sąlygų išdavimo.
Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo
44straipsniu pareiškėjui iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos
įstatymo 85-87 straipsniais,
n
u s p r e n d ė :
Skundą tenkinti iš dalies.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2009-08-27
sprendimą Nr. PAP3(S.32)-236 panaikinti ir įpareigoti Šalčininkų rajono
savivaldybės administraciją V. Š. prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo išnagrinėti
pakartotinai, laikantis teisme sprendime išdėstytos tvarkos.
Priteisti V. Š. iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 100 Lt
(šimtas Lt) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos
apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui
arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė
Veslava Ruskan
Bronius
Januška