Administracinė byla Nr. eA-598-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03601-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 12.13.4 

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas M. M. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. S-126 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (21.222Mr) FR0682-163 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad VMI mokestinio patikrinimo metu nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas 2017 m. nevykdė individualios virtualių valiutų pardavimo (prekybos) veiklos, o gavo atsitiktines pajamas. Pareiškėjas nesutiko su VMI ir MGK padaryta išvada, kad pareiškėjo vykdyta veikla neatitinka dviejų iš šių individualios veiklos požymių – tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo. Pareiškėjo teigimu, kriterijai, kuriais remiantis atliktas pareiškėjo vykdytos veiklos vertinimas ir pripažinta, kad ši veikla neatitiko individualios veiklos požymių, buvo parinkti ir vertinami netinkamai bei neteisingai.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 5 d. įregistravo individualią veiklą „Kita pagalbinė finansinių paslaugų, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, veikla“. Ši veiklos rūšies klasė jam tuo metu atrodė artimiausia jo planuojamai vykdyti veiklai. Individuali veikla buvo įregistruota iki 2018 m. kovo 27 d. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo mėn. suformavo investicinį kapitalą, lygų 750 Bitcoin (toliau – ir BTC). Keturių mėnesių laikotarpiu neturėjo tikslo šio investicinio kapitalo didinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad tai buvo sąmoningai pasirinkta investavimo strategija – iš pirminio investicinio kapitalo gauti kaip galima didesnę grąžą, tinkamiausiu laiku BTC vienetus konvertuojant į tradicines valiutas.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad jis gavo pajamas iš Finalify Ltd už suteiktas paslaugas dviem pavedimais į jo atsidarytą asmeninę virtualių valiutų sąskaitą, o iš gautos sumos (750 BTC) buvo suformuotas investicinis kapitalas. Siekdamas valdyti investicinę riziką (siekdamas fiksuoti prekybos pajamas ir mažinti galimų nuostolių riziką), pareiškėjas laikėsi savarankiškai suplanuotos tęstinės strategijos. Virtualias valiutas (BTC) pardavė skirtingomis datomis. Pareiškėjo uždirbti 750 BTC į eurus buvo iškeičiami sistemingai ir dalimis, o didžiausia dalis BTC buvo iškeista į eurus 2017 m. gruodžio mėn. – kai BTC vertė buvo pasiekusi piką. Būtent šie veiksmai leido pareiškėjui uždirbti kur kas didesnę pinigų sumą (eurais), lyginant su ta suma, kurią pareiškėjas būtų uždirbęs BTC iškeitęs į eurus. Pareiškėjas paaiškino, jog sąmoningai siekė išlaukti, kad BTC vertė prieš konvertavimą į eurus būtų kuo didesnė, aktyviai stebėjo rinkas ir laukė tinkamų momentų BTC pardavimui, tačiau neturėjo tikslo didinti BTC portfelio. Priešingas reikalavimas investuotojui nuolat didinti savo investicinį kapitalą ar reinvestuoti prekybos pajamas į tos pačios rūšies turtą prieštarautų investicinei logikai – rinkos, kurios pasižymi cikliškumu (tokia ir virtualių valiutų rinka), įsigyti turtą yra siekiama kainoms sumažėjus ir laukti jų vertės kilimo, o pirkti turtą kainoms sparčiai augant ar esant pike. Remiantis tokia VMI logika, kurią patvirtino ir MGK, pareiškėjas, siekdamas įrodyti mokestinę veiklą, turėjo atlikti papildomas operacijas, kurios jam būtų itin rizikingos ir greičiausiai nuostolingos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nei MGK sprendime, nei VMI sprendime niekaip nepagrindžiama, jog pareiškėjo pasirinkta investavimo strategija būtų negalima, neteisėta ar pan., o tik pateikiamas itin subjektyvus ir formalus konkrečios situacijos vertinimas, kuris neatitinka ekonominės logikos.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad tai, kur pareiškėjas panaudojo iš investavimo veiklos gautas pajamas, nėra tinkamas kriterijus individualios veiklos vykdymo fakto vertinimui. Pareiškėjas neneigia, kad iš investavimo veiklos gautas pajamas panaudojo asmeniniams poreikiams patenkinti, nes kitų pajamų šaltinių neturėjo, tai buvo pagrindinė jo veikla. Pareiškėjas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą, teikdamas paskolas ir atlikdamas kai kuriuos veiksmus, taip pat investavo, tačiau į kitos rūšies turtą – atitinkamai, į nekilnojamąjį turtą, į skolinimą. Nors tai nebuvo tos pačios rūšies investicijos, iš kurių gautos pajamos (virtualių valiutų), nėra jokio teisės akto, kuris numatytų, kad investuotojas, vykdydamas individualią veiklą, privalo investuoti tik į tos pačios ir vienos rūšies turtą. Ginčijamuose sprendimuose nepagrįsta, kad pareiškėjo pasirinktas pajamų iš prekybos virtualiomis valiutomis panaudojimas būtų negalimas, neteisėtas ar pan.

6.       Pareiškėjas pažymėjo, kad po 2017 metų, jei pareiškėjas būtų toliau investavęs, būtų praradęs ne tik užfiksuotas pajamas, tačiau ir reikšmingą dalį pirminio investicinio kapitalo, kas lemtų, pvz., kad pareiškėjas nebegalėtų įsigyti 3,53 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto. Todėl planuodamas išlaidas pareiškėjas negalėjo pasitikėti vien ta aplinkybe, kad virtualioje sąskaitoje turi BTC vienetų, kadangi BTC, kaip atsiskaitymo priemonė, yra pernelyg nestabili. Pareiškėjas, ilgą laiką besidomintis virtualių valiutų rinkomis, tą gerai suprato, todėl tik užfiksavęs pelną ir iškeitęs BTC į stabilias valiutas jis galėjo prisiimti atitinkamus įsipareigojimus atsiskaityti už perkamą nekilnojamąjį turtą.

7.       Pareiškėjo teigimu, visais atvejais iš individualios veiklos uždirbtas pajamas asmuo gali naudoti įvairiai: toliau investuoti į tą pačią veiklą ar panaudoti kitais tikslais. Pareiškėjas pažymėjo, kad VMI ir MGK sprendimuose pateikti klaidingi faktai ir jų interpretavimas, kad pareiškėjas jau žinojo, jog įsigis būstą anksčiau, nei uždirbo pajamas. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki 2017 metų pabaigos jis net nesidomėjo galimybe įsigyti būstą (duomenys neskelbtini), nepalaikė jokių kontaktų su nekilnojamojo turto agentais, tuo klausimu nebuvo jokios komunikacijos ar susitarimų, ar bet kokios informacijos, kuria remiantis VMI galėtų padaryti tokią išvadą. Sprendimus įsigyti nekilnojamąjį turtą ir būtent konkrečius objektus lėmė išaugusios pareiškėjo finansinės galimybės po to, kai jis užfiksavo pajamas iš prekybos kriptovaliutomis – nesant šių pajamų, pareiškėjas atitinkamų objektų nepirktų. Pareiškėjas nurodė, kad nėra pagrįsta išvada, jog BTC pardavimą lėmė poreikis atsiskaityti už anksčiau (prieš pajamų fiksavimą) prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjo teigimu, yra nepagrįsti VMI ir MGK sprendimų teiginiai, susiję su tuo, kad pareiškėjas gauto prekybos pelno toliau neinvestavo.

8.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis investavo ženkliai didesnes sumas nei anksčiau dėl natūralios priežasties – jo pajamos per 2017 metus ženkliai išaugo ir dėl to investavimui galėjo būti skirta kur kas didesnė suma. Anksčiau tokių sumų investavimui pareiškėjas negalėjo skirti, kadangi niekada neturėjo tiek lėšų, kiek uždirbo 2017 metais (2017 m. pareiškėjas gavo 750 BTC pajamas už teiktas marketingo paslaugas įgyvendinant Bankera ICO projektą). Gavęs tokias pajamas, kokių anksčiau niekada nebuvo turėjęs, atitinkamai jis įgijo galimybes ir investuoti tokias sumas, kurių anksčiau neinvestuodavo (nes neturėjo tiek lėšų). Pareiškėjas pažymėjo, kad vertinant ne formalia skaitine, o procentine išraiška, prekyba virtualiomis valiutomis visais pareiškėjo profesinės veiklos laikotarpiais sudarė reikšmingą arba netgi esminę bendrų pajamų dalį.

9.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pajamos už marketingo paslaugas Bankera ICO projekte taip pat yra neatsiejamai susijusios su pareiškėjo anksčiau vykdyta tęstine ir kryptinga veikla virtualių valiutų srityje. Būtent tai, kad pareiškėjas ilgą laiką anksčiau vertėsi virtualių valiutų prekyba ir su tuo susijusia veikla, aktyviai domėjosi šia sritimi ir dėl savo veiklos buvo gerai žinomas specifinėje rinkoje, leido jam suteikti aukštos pridėtinės vertės marketingo paslaugas bendrovei Finalify Ltd, kuri sėkmingai įgyvendino Bankera ICO projektą. Todėl, pareiškėjo teigimu, tiek pajamos, gautos už marketingo paslaugas Bankera ICO projekte, tiek ir pajamos, gautos iš investicinės veiklos investavus šias už marketingo paslaugas gautas lėšas, yra tęstinės pareiškėjo profesinės veiklos rezultatas. Pareiškėjas akcentavo, kad nuo 2017 metų gautos pajamos (tiek iš marketingo veiklos, tiek iš tolimesnės investicinės veiklos) nėra atsitiktinės, o beveik 10 metų iki tol atlikto kryptingo darbo ir sukauptos patirties rezultatas. Be to, pareiškėjas per 2018, 2019, 2020 ir 2021 metus toliau nuolat prekiavo virtualiomis valiutomis ir yra sudaręs kelis tūkstančius virtualios valiutos prekybos sandorių.

10.       Pareiškėjo teigimu, prekybos operacijų (sandorių) skaičius savaime nei pagrindžia, nei paneigia individualios veiklos vykdymo ar nevykdymo. Pareiškėjo virtualių valiutų operacijų skaičius bet kuriuo atveju nebuvo mažas ar neįprastas. Pareiškėjas vykdo prekybos veiklą Hitbtc ir Gate.io platformose. Pareiškėjas nurodė, kad jo veikla yra sisteminga, trunka nuo 2008 m. iki 2021 m., o tai parodo, kad gautos pajamos yra būtent ilgos tęstinės veiklos, gilinamų žinių ir padaryto įdirbio rezultatas. Pareiškėjas iki šiol tęsia savo kryptingą veiklą ir toliau aktyviai investuoja bei gauna pajamas iš investavimo veiklos. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nesiruošė šiam mokestiniam ginčui su VMI, todėl nekaupė ir nekūrė įrodymų – žinodamas, kad iškils toks poreikis, pareiškėjas galėjo atlikti tam tikrus pačios VMI nurodomus veiksmus vien tam, kad tokie veiksmai būtų atlikti, nepaisant to, kad jie neturėtų jokios ekonominės logikos ar net būtų absurdiški (pvz., užsakyti BTC reklamą spaudoje, teikti pasiūlymus parduoti BTC vienetus brangiau nei rinkos kaina ar pan.). Pareiškėjo teigimu, tokie tradicinėse rinkose taikomi metodai ir vertinimo kriterijai negali būti taikomi ir virtualių valiutų rinkoje.

11.       Pareiškėjas pažymėjo, kad tarp jo ir VMI vykstantis ginčas yra svarbus ne tik pačiam pareiškėjui dėl jam tenkančių mokestinių pasekmių, tačiau yra reikšmingas ir mokestinių bylų praktikos formavimui. Ginčo metu formuojama VMI pozicija siekiant paneigti pareiškėjo veiklos pripažinimą individualia veikla, yra grindžiama priešingais argumentais, nei pati VMI dėsto kitais atvejais, kai kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu siekiama nustatyti, kad jie vykdo individualią veiklą. Tai reiškia, kad ginčo atveju yra formuojamas naujas VMI praktiką keičiantis precedentas, kuriuo ateityje galės remtis ir kiti mokesčių mokėtojai ginčuose su VMI ir teigti, kad jų veikla neatitinka individualios veiklos požymių – šiame ginče pati VMI formuoja sau nepalankią praktiką, kuri ateityje gali lemti, kad pačiai VMI įrodyti, jog gyventojai vykdė individualią veiklą, taps itin sudėtinga arba net neįmanoma.

12.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno apskrities VMI 2020 m. vasario 24 d. sprendime įvertinta, jog mokesčių mokėtojas 2014–2017 metų laikotarpiu gavo pajamų į SpectroCoin sąskaitą kriptovaliutomis iš nenustatytų šaltinių, kurias po kurio laiko persivedė į sąskaitas tradiciniuose bankuose, gautų pajamų GPM deklaracijose nedeklaravo ir, atitinkamai, nesumokėjo GPM. VMI šiuo atveju apmokestino gautas pajamas kaip individualios veiklos – prekybos kriptovaliutomis – pajamas, pritaikydama 5 proc. GPM tarifą. VMI vertino, kad tikrinta veikla, kai 2016 m. buvo sudaryta 50 virtualios valiutos pirkimo–pardavimo sandorių, o 2017 m. – 77 sandorių, atitiko individualios veiklos požymius (tęstinumas, ekonominės naudos siekimas, savarankiškumas). Remdamasis šiuo pavyzdžiu pareiškėjas tvirtino, kad VMI nesilaiko mokesčių mokėtojų lygybės ir apmokestinimo aiškumo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 7 ir 9 straipsniuose.

13.       Pareiškėjo teigimu, jis turėtų būti visiškai atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos. Delspinigiai paskaičiuoti už ilgą laikotarpį. Dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių patikrinimas užsitęsė ilgai, patikrinimą atliekančio VMI specialisto sprendimu ne kartą buvo stabdytas. Pareiškėjas, kiek tik nuo jo priklausė, viso patikrinimo metu bendradarbiavo su VMI, teikė paaiškinimus ir turimus dokumentus, taip pat rinko papildomus įrodymus ir savo iniciatyva juos teikė. VMI turėjo galimybę juos operatyviai įvertinti ir greičiau surašyti Patikrinimo aktą bei priimti Sprendimą. VMI taikytas baudos dydis (20 proc.) nebuvo motyvuotas. VMI sprendimo motyvacinė ir rezoliucinė dalis yra prieštaringos, jose pateikti skirtingi duomenys. VMI klaida buvo įvertinta kaip „korektūros klaida“, tačiau su tokiu vertinimu pareiškėjas nesutiko ir teigė, kad neaiškumai nurodant mokėtinas sumas yra esminis VMI sprendimo trūkumas, darantis atitinkamą VMI sprendimo dalį negaliojančia.

14.       Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, nepriklausomai nuo to, ar jo gautos pajamos būtų apmokestintos taikant 5 proc. lengvatinį GPM tarifą, ar 15 proc. GPM tarifą, atsakovas neteisingai apskaičiavo pareiškėjo apmokestinamų pajamų sumas, nuo kurių neteisingai apskaičiavo mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas.

15.       Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

16.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo virtualios valiutos pardavimo pajamas, kadangi jos priskirtinos ne individualios veiklos pajamoms, o kito turto pardavimo pajamoms ir apmokestinamoms 15 proc. GPM tarifu, kadangi: operacijos neturi visų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatytų individualios veiklos požymių (versliškumo, ekonominės naudos siekimo, tęstinumo); 2015–2016 m. (iki individualios veiklos įregistravimo) pardavimo pajamos yra neženklios (20 595,69 Eur), didžioji dalis įgytų BTC tą pačią dieną buvo panaudoti atsiskaitant už prekes ir paslaugas arba iškeisti į eurus; beveik visus 2017–2018 m. parduotus BTC (753,77 vnt.) sudaro 2017 m. gauti 750 BTC iš Finalify Ltd už suteiktas reklamos ir marketingo paslaugas, t. y. virtuali valiuta įgyta kaip atsiskaitymo priemonė, o ne pirkta turint tikslą ją parduoti ir iš pardavimo gauti naudą; gautos pajamos panaudotos asmeninėms reikmėms (turtui įsigyti), neinvestavus į valiutų pirkimo pardavimo veiklą.

17.       Atsakovas pažymėjo, kad VMI pozicija dėl pajamų, susijusių su virtualiomis valiutomis, apmokestinimu yra suformuota VMI 2018 m. birželio 11 d. paaiškinime. GPMĮ požiūriu pagal vykdomų sandorių turinį ir ekonominę prasmę virtualioji valiuta pripažįstama trumpalaikiu turtu, kuris gali būti naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė už prekes ir paslaugas arba laikomas parduoti. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 28 dalį virtuali valiuta laikytina turtu, todėl, kai yra gaunamos atsitiktinės virtualios valiutos pardavimo pajamos, jos apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Šiuo atveju apmokestinamas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos. Gyventojo pasigaminta virtuali valiuta ar jos esmę atitinkanti priemonė nėra laikoma gyventojo gautomis pajamomis. Kai gyventojas pagamintą virtualią valiutą parduoda / realizuoja, laikoma, kad jos pardavimo / realizavimo metu yra gautos pajamos, kurios apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos.

18.       Atsakovas paaiškino, kad gyventojo pajamos, gautos iš virtualių valiutų pirkimo pardavimo, ar iš pasigamintos virtualios valiutos pardavimo, gali būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, jeigu tokią veiklą vykdo siekdami iš to gauti ekonominės naudos sau, t. y. užsiima tokio pobūdžio veikla tęstinį laikotarpį ir jo vykdoma veikla atitinka individualiai veiklai nustatytų kriterijų visumą (tęstinumas, savarankiškumas ir ekonominės naudos siekimas). Apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų gali būti atimti GPMĮ 18 straipsnyje nurodyti su individualios veiklos pajamų gavimu ar uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai (pasigaminimo išlaidos, pirkimo išlaidos, pirkimo pardavimo komisiniai mokesčiai ir pan.). Galima pasirinkti alternatyvų individualios veiklos išlaidų atskaitymo iš individualios veiklos pajamų būdą, nustatytą GPMĮ 18 straipsnio 12 dalyje, t. y. leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų. Tuo atveju, jeigu gyventojas vykdo individualią veiklą ir už jo parduotas prekes ar paslaugas pirkėjas atsiskaito virtualia valiuta, GPMĮ požiūriu individualios veiklos pajamomis būtų laikoma suma, atitinkanti parduotų prekių ar suteiktų paslaugų rinkos kainą. Kai gyventojas (taip pat ir vykdantis individualią veiklą) už įsigytas prekes ir paslaugas atsiskaito virtualia valiuta, laikoma, kad jis parduoda minėtą valiutą, kurios pardavimo kaina yra prekės ar paslaugos rinkos kaina.

19.       Atsakovas pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas vykdė virtualios valiutos įsigijimo ir perleidimo sandorius. Apžvelgęs pareiškėjo 2015–2016 metais vykdytus virtualios valiutos įsigijimo ir perleidimo sandorius, atsakovas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas nelaikė, jog 2015–2016 m. jis vykdė virtualių valiutų prekybos individualią veiklą, patikrinimo metu padaryta išvada, kad 2015–2016 m. pareiškėjo vykdytos virtualių valiutų pirkimo ir pardavimo operacijos neatitinka GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies numatytų individualios veiklos požymių, todėl laikoma, kad pareiškėjas 2015 m. gavo 101,61 Eur kito turto pardavimo pajamų, turto įsigijimo kaina 6,33 Eur, 2016 m. gavo 20 494,08 Eur kito turto pardavimo pajamų, turto įsigijimo kaina 15 128,43 Eur. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. „SpectroCoin“ sistemoje pardavė BTC už 6 056 370,63 Eur, turto įsigijimo kaina 2 575 528,29 Eur (skirtumas 3 480 842,34 Eur). Siekiant įvertinti veiklos tęstinumo požymį mokestinio patikrinimo metu surinkta informacija apie pareiškėjo 2019–2020 m. vykdytas virtualių valiutų operacijas „Spectrocoin“ sistemoje. Įvertinus surinktos informacijos ir aplinkybių visumą, mokestinio patikrinimo metu neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus dėl vykdytos virtualių valiutų prekybos individualios veiklos ir padaryta išvada, kad pareiškėjo 2017 m. vykdyta veikla neatitinka visų GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytų individualios veiklos požymių. Atsižvelgus į įsigytų BTC panaudojimo aplinkybes, padaryta išvada, kad daugeliu atveju sprendimą pirkti BTC lėmė ne siekimas gauti ekonominę naudą dėl valiutos rinkos vertės pasikeitimo, o poreikis įgyti įsipareigojimų dengimui reikalingą atsiskaitymo priemonę.

20.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, kokią dalį prekybos pajamos sudaro bendrose gautose pajamose, tačiau nėra pateikti konkretūs duomenys, kokiu būdu atlikti pateikti apskaičiavimai. Vertinant gautą pelną (iš pajamų atėmus įsigijimo kainą), pvz., 2016 m. pajamų dalis siekia tik 18,1 proc. (5 365,65 Eur pelnas iš virtualios valiutos pardavimo / 29 571,07 Eur visos metinės pajamos). 2019 m. pareiškėjas nebuvo nuolatinis gyventojas, duomenų apie jo pajamas mokesčių administratorius neturi, o pateikti skunde teismui apskaičiavimai nėra pagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis.

21.       Atsakovas pabrėžė, kad, kaip nurodyta Kauno AVMI patikrinimo akte, situacija neatitinka pareiškėjo atvejo, kadangi šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad gyventojas pardavinėjo už suteiktas paslaugas gautą virtualią valiutą. Virtualios valiutos ir nekilnojamojo turto pardavimas pasižymi skirtinga specifika, todėl nėra logiška tokiu būdu lyginti priimtus sprendimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo veiklos ir virtualios valiutos pardavimo veiklos.

22.       Atsakovas nurodė, kad skunde nėra detalizuota, kokiu būdu VMI 2009 m. domėjosi jo veikla ir jokių tai patvirtinančių duomenų nėra. 2013–2014 m. pajamų deklaracijose pareiškėjas deklaravo 7 920 Eur kitų pajamų, tačiau nėra pateikta jokių dokumentų ar apskaičiavimų, kurie patvirtintų, kad ši suma susidarė būtent dėl virtualių valiutų prekybos. Nėra aišku, ar operacijos atliekamos fizinio asmens ar juridinio asmens vardu, pats pareiškėjas nurodo, kad 2010–2012 m. prekiavo virtualia valiuta, naudodamas juridinį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Ideavision“. Atsakovas pažymėjo, kad pagal sąskaitos „Spectrocoin“ išrašą 2018 m. į šią sąskaitą buvo pervesta 49,97 BTC (paskirtis „Bankera“), iš kurių didžioji dalis 2018 m. buvo iškeisti į eurus. Pareiškėjas 2019 m. spalio 7 d. paaiškinime patvirtino, kad nurodyti pervesti BTC buvo gauti iš „Bankera“ projekto, todėl neaišku, kaip jis galėjo tuos pačius BTC pervesti į sąskaitą Hitbtc, kurioje vėliau prekiavo virtualia valiuta.

23.       Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, kad „Spectrocoin“ sąskaitoje 2015–2018 m. buvo atlikta 484 operacijų, atsakovas nurodė, kad į šį skaičių įskaičiuotos tiek komisinių nurašymo operacijos, pavedimai eurais į banką ir iš banko ir apskritai visos sąskaitoje atliktos operacijos. Atsakovas pažymėjo, kad nėra aišku, kokiu būdu tai susiję su prekybos individualia veikla (banko sąskaitose būna įvairių operacijų). Atsakovas nurodė, kad patikrinimo trukmė iš esmės buvo nulemta paklausimo (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui: parengtas 2020 m. vasario 24 d., išsiųstas priminimas 2020 m. spalio 22 d., gautas dalinis atsakymas 2021 m. vasario 19 d. Atsakovas sutiko, kad dėstomojoje ginčijamo sprendimo dalyje 13 puslapyje skliausteliuose yra nurodyti klaidingi skaičiai, tačiau nurodė, kad tai nėra esminis individualaus administracinio akto trūkumas, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad paskirtas baudos dydis procentais toje pačioje dėstomojoje dalyje yra nurodytas teisingai, rašytinė klaida padaryta tik skliausteliuose detalizuojant apskaičiavimą. Be to, VMI sprendimo nurodomojoje dalyje baudos dydis yra įvardintas (parašytas) tinkamai, todėl rašytinė klaida dėstomojoje dalyje (skliausteliuose) neturėjo suklaidinti pareiškėjo.

 

II.

 

24.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, panaikino MGK 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. S-126 ir VMI 2021 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (21.222Mr) FR0682-163 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuriomis pareiškėjui apskaičiuotas GPM ir su juo susijusios sumos, ir perdavė šioje dalyje VMI iš naujo apskaičiuoti GPM ir su juo susijusias sumas. Kitoje dalyje teismas atmetė pareiškėjo skundą. Teismas tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25.       Teismas nustatė, kad VMI atliko pareiškėjo GPM patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gegužės 10 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.222Mr) FR0680-159 (toliau – ir Patikrinimo aktas). VMI, išanalizavusi ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus ir informaciją, bankų, trečiųjų asmenų, pareiškėjo metinių pajamų deklaracijų duomenis, bei VMI informacinėse bazėse turimą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas nedeklaravo kito turto (virtualių valiutų) pardavimo pajamų (apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą), nepagrįstai šio turto pardavimo pajamas priskyrė virtualių valiutų prekybos individualios veiklos pajamoms (apmokestinamos taikant 5 proc. tarifą), nedeklaravo visų virtualių valiutų ir banko sąskaitose gautų pajamų, kurios priskirtinos kitoms pajamoms, todėl mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui papildomai apskaičiavo 407 309 Eur GPM sumą. VMI 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (21.222Mr) FR0682-163 patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 407 309 Eur GPM, 134 892,25 Eur GPM delspinigius ir 81 462 Eur GPM baudą (20 proc.). MGK iš esmės patvirtino VMI sprendimą, tik pakeitė VMI sprendimu pareiškėjui paskirtą baudos dydį, t. y. vietoje paskirtos 81 462 Eur GPM baudos, paskyrė 40 731 Eur GPM baudą (10 proc.).

26.       Teismas vadovavosi GPMĮ 2 straipsnio 7 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką aiškinant šią teisės normą, vadovavosi Lietuvos banko 2017 m. išplatinta oficialia pozicija dėl virtualiųjų valiutų ir pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pateiktoje teismo eksperto K. A. 2022 m. balandžio 4 d. konsultacinėje išvadoje pasisakoma dėl mokestinio ginčo esmės, t. y. dėl pareiškėjo gautų 2017 m. pajamų priskyrimo individualios veiklos pajamoms, teismas šią konsultacinę išvadą laikė šalies rašytiniais paaiškinimais. Eksperto konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo – gruodžio mėn. įvykdė net du ypač didelės vertės (per 2 mln. Eur) BTC įgijimo sandorius (gavo už suteiktas marketingo paslaugas kaip atlygį) ir 10 (dešimt) BTC pardavimo pajamų per 6,1 mln. Eur įplaukų. Sandorių skaičius yra pakankamas, kad šias pareiškėjo atliktas operacijas būtų galima vertinti kaip individualią veiklą. Teismas nesutiko su šia išvada, kadangi ji prieštaringa ir neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad 750 BTC (du minimi eksperto sandoriai) nėra BTC įsigijimo sandoriai, kadangi ši suma gauta kaip atlygis už suteiktas pareiškėjo nurodytas paslaugas, ką patvirtina pareiškėjo pateiktos rašytinės sutarties duomenys.

27.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo virtualios valiutos sąskaitą, į kurią laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2020 m. užsienio įmonės pareiškėjui pervedė virtualią valiutą (daugiausia BTC). Užsienio įmonės pareiškėjui mokėjo virtualia valiuta už jo suteiktas joms paslaugas, pvz., kaip pats nurodė pareiškėjas 2019 m. spalio 23 d. paaiškinimuose, užsienio įmonių pavedimai buvo atlikti už paskyrimą šių įmonių direktoriumi, už tai, kad buvo naudojamas jo vardas. Pareiškėjas 2020 m. vasario 3 d. mokesčių administratoriui pateikė 2017 m. rugpjūčio 10 d. nario paskyrimo sutartį, kurią pasirašė jis ir „Finality“ Ltd, kurią pats pareiškėjas atstovavo (direktorius). Pagal šią sutartį pareiškėjas už suteiktas rinkodaros paslaugas ir kt. paslaugas suteiktas įmonei gavo iš „Finality“ Ltd 750 BTC pajamų. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, jog parduotą (konvertuotą) virtualią valiutą pareiškėjas naudojo įvairiems asmeninio pobūdžio atsiskaitymams, pvz., kredito grąžinimui ir pan. Didžiąją dalį už BTC pardavimą/realizavimą gautų lėšų panaudojo nekilnojamojo turto įsigijimui. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas turėjo skaitmeninius pinigus, gautus už įmonėms suteiktas paslaugas, kurie buvo naudojami kaip atsiskaitymo priemonė. Nepaisant to, kad pareiškėjas nurodo stebėjęs rinkoje virtualios valiutos svyravimus, tačiau šie jo stebėjimai, nustačius faktą, jog pareiškėjas šių virtualių pinigų neinvestavo (arba investavo palyginti menką sumą), o iš esmės realizavo ir panaudojo asmeniniams poreikiams patenkinti, darė išvadą, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nevykdė jo nurodomos individualios veiklos. Teismas pažymėjo, kad galiojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja klausimų, susijusių su virtualios valiutos, tokios kaip BTC, pirkimu bei naudojimu. Šioje srityje veikiančių subjektų veikla nėra licencijuojama. VMI, atsižvelgdama į praktikoje besikuriančias naujas atsiskaitymo priemones, naujus verslo vystymo modelius bei naujus būdus lėšoms pritraukti, 2018 m. parengė paaiškinimą dėl mokesčių įstatymų nuostatų taikymo veiklai, susijusiai su virtualiosiomis valiutomis ir žetonais. Pagal šį mokesčių administratoriaus išaiškinimą GPMĮ požiūriu pagal vykdomų sandorių turinį ir ekonominę prasmę „virtualioji valiuta“ turėtų būti pripažįstama trumpalaikiu turtu, kuris gali būti naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė už prekes ir paslaugas arba laikomas parduoti. Gyventojo pasigaminta virtuali valiuta nėra laikoma gyventojo gautomis pajamomis iki jos pardavimo ar realizavimo, prie ko priskiriamas ir užsienio valiutų įsigijimas. Teismas sutiko su tokia išvada, kadangi net ir pareiškėjo pasitelktas specialistas nurodė, jog BTC kursas nėra oficialiai skelbiamas, virtualios valiutos perskaičiavimo į įprastai naudojamus pinigus metodikos teisės aktais taip pat nepatvirtintos. Virtuali valiuta, kaip rodo pareiškėjo veiksmai, negalėjo būti panaudota kaip atsiskaitymo priemonė iki nebuvo konvertuota į įprastą valiutą, už kurią galėjo būti įsigytos prekės ar paslaugos.

28.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 750 BTC 2017 m. gavo ne iš prekybos virtualia valiuta veiklos, o kaip atlygį už kitam, susijusiam su juo ūkio subjektui suteiktas marketingo (reklamos) paslaugas. Byloje remtasi virtualių valiutų verte pagal viešai skelbiamus istorinius duomenis https://coinmarketcap.com skelbiamą EUR/USD dienos santykį, imant atitinkamos dienos (nuo prekybos atidarymo iki jos uždarymo) žemiausios ir aukščiausios reikšmės vidurkį. Dėl to pajamų gavimas fiksuotinas pagal Patikrinimo akto 9 lentelėje fiksuotas 750 BTC realizavimo/pardavimo operacijas (nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d.). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo tikrintuoju laikotarpiu nurodyta vykdyta veikla (virtualių valiutų pirkimo–pardavimo veikla) neatitinka visų individualios veiklos požymių (tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo), todėl jo gautos virtualių valiutų pardavimo pajamos pagrįstai buvo priskirtos ne individualios veiklos pajamoms, o kito turto pardavimo pajamoms ir atitinkamai apmokestintos. Pareiškėjas pajamas uždirbo ne iš virtualių valiutų pirkimo–pardavimo (prekybos) veiklos, o už užsienio įmonėms suteiktas paslaugas, gaudamas iš šių įmonių atlygį virtualia valiuta, kurią realizavo/pardavė. Tai, kad itin maža nereikšminga dalimi (0,2 proc., kas sudaro apie 13 499,14 Eur) pareiškėjas iš 2017–2018 metais gautų 6 312 985,50 Eur virtualių pardavimo pajamų panaudojo įsigyti kitą virtualią valiutą, teismo vertinimu, nekeičia VMI atlikto vertinimo esmės ir gautų pajamų už 750 BTC realizavimą/pardavimą kvalifikavimo. Tai, kad kitos gautos pajamos buvo panaudotos padengti asmenines pareiškėjo išlaidas (prabangaus nekilnojamojo turto įsigijimas, padengtos kitos asmeninės išlaidos), teismo vertinimu, nėra iš esmės reikšmingos gautų pajamų kvalifikavimui ir apmokestinimo režimo nustatymui, tačiau sustiprina mokesčio administratoriaus išvadas dėl pareiškėjo vykdytos veiklos neatitikties individualios veiklos apibrėžimui. Teismas pažymėjo, kad nei mokesčių, administratorius, nei teismas neabejoja pareiškėjo nurodoma kvalifikacija, išsilavinimu, domėjimusi virtualia valiuta, tačiau aptariamos šios bylos aplinkybės (750 BTC kaip atlygio gavimo pajamos) nėra prekyba virtualia valiuta. Prekybą kaip ūkinę veiklą įprastai sudaro iš esmės tiek pirkimo, tiek ir pardavimo operacijų atlikimas. Teismas nurodė, kad šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės patvirtina gautų kaip atlygio BTC virtualios valiutos išimtinai realizavimo/pardavimo operacijų atlikimą. BTC įsigijimo operacijos palyginti mažareikšmės. Šios aplinkybės sudarė pagrindą VMI ir MGK daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodoma prekyba virtualia valiuta veikla nebuvo jo nuolatinė, tęstinė veikla, iš kurios jis siekė uždirbti ir uždirbo pajamas. Ši 750 BTC pajamų vertė buvo nustatyta konvertavimo virtualios valiutos į tradicines valiutas metu ir vėliau atitinkamai už šias lėšas įsigijus nekilnojamąjį turtą, apmokant išlaidas ir pan. Teismas pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, jog iš pareiškėjo pateiktų HitBTC sąskaitos operacijų suvestinės už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. liepos 21 d. matyti pareiškėjo atliktos operacijos vieną virtualią valiutą keičiant kita. Pareiškėjo pateikti Gate.io sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (vėlesnis nei tikrinimo laikotarpis) taip pat patvirtina, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu atliko virtualių valiutų tarpusavio keitimo operacijas. Vienos operacijos metu buvo keičiama nuo 0,0001 iki 0,5 BTC, tik tris kartus į kitą virtualią valiutą keičiamų BTC suma viršijo 1 BTC (1,5–1,75 BTC). Informacijos apie virtualių valiutų keitimą į tradicinę valiutą (pvz., eurus) ar valiutos panaudojimą atsiskaitymams už prekes ar paslaugas šiose suvestinėse nepateikta, taip pat nėra informacijos apie tradicinės valiutos keitimus į virtualias valiutas. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu galimai vykdo prekybą virtualia valiuta, teismas vertinimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šios faktinės aplinkybės išeina už patikrinimo laikotarpio (iki 2018 m. pabaigos imtinai).

29.       Teismas pažymėjo, jog VMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, priimtas kito mokesčio mokėtojo atžvilgiu, negali būti traktuojamas kaip lygiateisiškumo principo pažeidimas. Kito mokesčio mokėtojo ir pareiškėjo apmokestinimui reikšmingos aplinkybės nebuvo tapačios. Teismuose nėra priimtų galutinių sprendimų analogiškose kaip nagrinėjama administracinė byla situacijose. Tiek VMI, tiek MGK nurodė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, detaliai išanalizavo faktines aplinkybes, nėra nustatytų atvejų, jog analogiškose bylose pagal faktines aplinkybes mokesčių mokėtojai būtų apmokestinti pažeidžiant mokesčių mokėtojų lygiateisiškumo principą. Be to, iš pateiktų kitų mokesčių mokėtojų patikrinimo aktų negalima daryti vienareikšmės išvados apie tapačių faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant apmokestinimo klausimą, egzistavimą.

30.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo nesutikimo su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, teismas vadovavosi MAĮ 66 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, įvertino byloje pateiktus duomenis ir sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl galimai neteisingai apskaičiuoto mokėtino GPM pagrįsti faktiniais duomenimis (gautos BTC virtualios valiutos apskaičiavimo vertės momentas, konkreti diena) ir sudaro pagrindą abejoti mokesčių administratoriaus apskaičiuoto GPM teisingumu. Teismas pažymėjo, kad, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai. Mokesčių mokėtojui priklausančio mokėti mokesčio, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, apskaičiavimas priskirtas mokesčių administratorius kompetencijai. Mokėtiną mokestį mokesčių administratorius apskaičiuoja, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais MAĮ skyriuje „Mokesčių apskaičiavimas, sumokėjimas ir išieškojimas“ numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui apskaičiuoja mokestį, tik visapusiškai įvertinęs mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis. Teismas nurodė, kad šiuo atveju mokesčių administratorius neįvertino pajamų BTC virtualia valiuta gavimo momento, kuris yra reikšmingas, sprendžiant dėl mokesčių mokėtojo gautų pajamų dydžio, dėl ko buvo galimai neteisingai apskaičiuotas mokėtinas GPM bei su juo susijusios sumos, todėl šioje dalyje ginčijami sprendimai naikintini ir klausimas dėl mokėtino GPM ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo perduotinas nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad iš naujo nagrinėjant GMP bei susijusių sumų apskaičiavimo klausimą įvertintinos ir pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės.

31.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7 punktais ir pažymėjo, kad, patenkinus reikalavimą tik dėl mokesčio ir su juos susijusių sumų apskaičiavimo, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

III.

 

32.       Pareiškėjas M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33.       Pareiškėjas nurodo, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl virtualaus turto – BTC, pardavimo pajamų apmokestinimo GPM, kai BTC buvo pardavinėjami tęstinį laikotarpį ir buvo gautos reikšmingos pardavimų pajamos. GPM prasme BTC yra laikomas trumpalaikiu turtu, todėl šioje byloje BTC turi būti suprantamas kaip turtas, o ne kaip kokia nors valiuta ar skaitmeniniai pinigai. Pareiškėjas, siekdamas įsigyti konkretų turtą (BTC), sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią už suteiktas paslaugas gavo 750 BTC. VMI nustatė, kad paslaugos buvo realiai suteiktos ir kad pareiškėjo veiksmuose nėra jokio piktnaudžiavimo. Pareiškėjas priėmė sprendimą už suteiktas paslaugas gauti 750 BTC, t. y. atlikti mainus ir už suteiktas paslaugas gauti konkretų turtą (BTC), nes vėliau planavo šiuo turtu prekiauti ir siekti ekonominės naudos. Dėl šių priežasčių pareiškėjas įregistravo individualią veiklą ir per keletą mėnesių atliko dešimt atskirų itin pelningų BTC pardavimų, kurių metu gavo net 6 056 370,63 Eur pajamų. Pareiškėjas šias pajamas deklaravo kaip individualios veiklos pajamas ir atitinkamai susimokėjo GPM.

34.       Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas atsisakyti pripažinti individualią veiklą dėl to, kad pareiškėjas BTC gavo kaip atlygį už paslaugas, o ne pirko, ir BTC panaudojo kaip atsiskaitymo priemonę, prieštarauja LVAT praktikai. Nei įstatymai, nei jų komentarai, nei jokia teismų praktika nenumato, kad asmuo, siekdamas tęstinį laikotarpį pardavinėti tam tikrą turtą, privalo tą turtą būti įsigijęs už pinigines lėšas. LVAT praktikoje išaiškinta, kad ekonomine veikla laikomas „turto naudojimas“ siekiant gauti nuolatinių pajamų, t. y. neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu buvo gautas turtas. Pareiškėjas nurodo, kad teismas BTC klaidingai aiškina kaip skaitmeninius pinigus, kurie buvo panaudoti kaip atsiskaitymo priemonė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal oficialią VMI poziciją – GPM prasme BTC yra turtas, o ne valiuta ar skaitmeniniai pinigai. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad pareiškėjas, įgijęs BTC už paslaugas pagal Sutartį, būtų panaudojęs BTC kaip atsiskaitymo priemonę, t. y. kad turėtais BTC būtų tiesiogiai atsiskaitęs už kokias nors prekes ar paslaugas. Pareiškėjas atliko turto (BTC) pardavimus (t. y. pardavė BTC už rinkos kainą ir už tai gavo pinigines lėšas). Kur buvo panaudotos piniginės lėšos po BTC pardavimų, nėra svarbu nustatant individualios veiklos požymius (tą pripažino ir teismas). Pagal teismų praktiką, ekonominės veiklos sąvoka yra objektyvi, todėl subjektyvios aplinkybės, nulėmusios sprendimus atlikti pardavimus apskritai nėra svarbios.

35.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog jo BTC pardavimai atitinka individualios veiklos tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius. 2016 m. pareiškėjas atliko 29 kriptovaliutų pirkimo pardavimo operacijas, 2017 m. – 26, 2018 m. – 28. Pareiškėjo pajamos iš kriptovaliutų prekybos 2016 m. sudarė 64 proc., 2017 m. – 76 proc., 2018 m. – 80 proc. nuo visų pareiškėjo gautų pajamų. Pareiškėjas pažymi, kad teismas pripažino, jog jis nuo 2018 m. iki šiol tęsią kriptovaliutų prekybos veiklą, o tai yra svarbus kriterijus nustatant veiklos tęstinumą. Pareiškėjas 2017 m. pabaigoje įgijo 750 BTC ir per tęstinį laikotarpį, t. y. 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn., atliko pelningus BTC pardavimus ir gavo virš 6 mln. Eur pajamų. Tokio pobūdžio nevienkartiniai pardavimai ir reikšmingas pajamų gavimas pagal suformuotą teismų praktiką yra laikomi individualia veikla.

36.       Pareiškėjas pabrėžia, kad jo atlikti BTC pardavimai negali būti laikomi atsitiktiniu ar vienkartiniu sandoriu. Atsitiktiniu ar vienkartiniu sandoriu būtų laikomas toks atvejis, jeigu pareiškėjas, gavęs 750 BTC, juos iškart būtų vienu metu pardavęs. Tačiau to nebuvo, nes pareiškėjas neatsitiktinai įgijo 750 BTC, o įgijo tam, kad, turėdamas didelę patirtį kriptovaliutų rinkoje ir suprasdamas kriptovaliutų dėsnius, galėtų šį turtą (BTC) parduoti kuo brangiau. Pareiškėjas per tęstinį laikotarpį siekė dalimis parduoti BTC, tokiu būdu paskirstydamas riziką dėl didelių BTC rinkos kainos svyravimų. Pasitelkdamas specialių žinių reikalaujančią techninę analizę, pareiškėjas laikėsi savarankiškai suplanuotos tęstinės strategijos ir siekė ekonominės naudos. Tokia strategija pasiteisino, t. y. pareiškėjui pavyko parduoti didžiąją dalį BTC tuo metu, kai BTC rinkos kaina tuo laikotarpiu buvo pike. Be to, pareiškėjas 2017 m. pabaigoje nepardavė visų turėtų BTC, o likusią dalį (t. y. 53,21 BTC) pasiliko tolimesnei BTC prekybai (teismas patvirtino, kad pareiškėjas galimai toliau vykdo kriptovaliutų prekybos veiklą). Pareiškėjo teigimu, tai tik patvirtina jo vykdytos individualios veiklos tęstinumą.

37.       Pareiškėjas pažymi, kad pagal teismų praktiką ta aplinkybė, kad turtas tinkamas vien ekonominiam panaudojimui, paprastai užtektina pripažinti, jog jo savininkas jį naudoja ekonominės veiklos poreikiams, taigi – siekdamas gauti nuolatinių pajamų. BTC yra investicinis nematerialus turtas, kuris gali būti panaudojamas tik ekonominiais tikslais (BTC parduodant arba iškeičiant į kitą turtą). Priešingai nei kokį nors kitą materialių turtą pareiškėjas objektyviai net negalėjo BTC panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl pati šio nematerialaus turto specifika lemia, kad BTC galėjo būti panaudotas tik ekonominiais tikslais, t. y. jį parduodant arba iškeičiant į kitą turtą. Būtent tokiais tikslais pareiškėjas ir panaudojo BTC.

38.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateiktas VMI sprendimas, kuris yra priimtas kito mokesčių mokėtojo atžvilgiu. Šiame VMI sprendime buvo nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gavo kriptovaliutas iš nežinomų šaltinių, kurias vėliau per tęstinį laikotarpį pardavė ir gavo reikšmingų pajamų, todėl tokia mokesčių mokėtojo veikla buvo pripažinta individualia veikla. Pareiškėjas pažymi, kad, nors teismas konstatavo, jog nėra lygiateisiškumo pažeidimo, nes kito mokesčio mokėtojo ir pareiškėjo apmokestinimui reikšmingos aplinkybės nebuvo tapačios, nenurodė, kokios tos reikšmingos aplinkybės nebuvo tapačios. Pareiškėjas pateikia reikšmingų aplinkybių palyginamąją lentelę, kuri patvirtina, kad visos reikšmingos aplinkybės yra tapačios. Nors kito mokesčių mokėtojo byloje priimtas VMI sprendimas nėra teisminis precedentas, tačiau šis VMI sprendimas įrodo, kad VMI visiškai panašias aplinkybes vertina skirtingai ir skirtingai apmokestina, o tai pažeidžia fundamentalų mokesčių mokėtojų lygybės principą (MAĮ 7 str.).

39.       Pareiškėjas nurodo, kad byloje taip pat yra pateikti: VU FinTech studijų programos pirmininko, FinTech srities eksperto doc. Dr. S. M. nuomonė, teismo eksperto K. A. konsultacinė išvada, VU Viešųjų finansų ir mokesčių teisės mokslo centro mokslininkų prof. dr. B. S. ir lekt. dr. P. G. išvada, kurios patvirtina, kad pareiškėjo vykdyti BTC pardavimai atitinka prekybinės individualios veiklos pažymius. Pareiškėjas pažymi, kad tuo atveju, jeigu būtų paliktas galioti teismo sprendimas, būtų sukurtas ydingas precedentas, kuris prieštarautų nuosekliai LVAT praktikai.

40.       Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

41.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas gavo 750 BTC (2017 m.) iš Finalify Ltd už šiai įmonei suteiktas reklamos ir marketingo paslaugas pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. nario paskyrimo sutartį. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn. virtualios valiutos neįsigijo, o pardavė didžiąją dalį iš Finalify Ltd gautų BTC: iš sąskaitos Finality Ltd į „SpectroCoin“ pervedė 696,79 BTC, pardavė 697,34 BTC (t. y. 0,55 BTC daugiau). Beveik visas pajamas pareiškėjas panaudojo įvairiems atsiskaitymams už prekes ir paslaugas, nekilnojamojo turto įsigijimui, paskolų suteikimui, kitų įsipareigojimų dengimui ir pan. 2017 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas pardavė 142 BTC už 501 423,14 Eur. Gautas lėšas pareiškėjas naudojo įvairiems atsiskaitymams (grąžino AB SEB banko kreditą, suteikė paskolas Shopyte Productions S. L. ir kt.). 2017 m. spalio 23 d. pareiškėjas pardavė 77,52 BTC už 374 723,56 Eur. Didžioji dalis gautų lėšų (250 000 Eur) tą pačią dieną panaudota atsiskaitymui už akcijas pagal pareiškėjo sudarytą 2017 m. spalio 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. 2017 m. lapkričio 5 d.–2017 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas pardavė 41,03 BTC už 260 089,37 Eur. Didžioji dalis gautų lėšų (250 000 Eur) 2017 m. lapkričio 8 d. pervesta į sąskaitą Pacific Bank Private Limited (lėšos panaudotos iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvairiems atsiskaitymams). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 29 d.–2017 m. gruodžio 28 d. laikotarpiu pardavė 436,79 BTC (58 proc. iš Finalify Ltd gautų BTC) už 4 915 004 Eur. 68 proc. gautų lėšų panaudoti nekilnojamam turtui įsigyti: pareiškėjas 2017 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 299 900 Eur avansą už apartamentus (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto pirkimo sutartį pasirašė 2017 m. gruodžio 18 d., už nekilnojamąjį turtą iki 2018 m. vasario 19 d. sumokėta 3 167 514 Eur), 2017 m. gruodžio 18 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. sumokėjo 186 000 Eur už butą (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta 2017 m. gruodžio 22 d.). Atsakovas pabrėžia, kad, kaip matyti iš patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, ginčo laikotarpiu (2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn.) pareiškėjas neinvestavo į virtualias valiutas, o tik pardavė didžiąją dalį iš Finalify Ltd gautų BTC, kurie buvo sumokėti pareiškėjui kaip atlygis už suteiktas reklamos ir marketingo paslaugas.

42.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas 2017–2018 m. gavo 6 312 985,50 Eur virtualių valiutų pardavimo pajamų, iš kurių tik ypač nedidelę dalį (0,2 proc.) panaudojo investavimui į kitą virtualiąją valiutą: 2018 m. birželio–gruodžio mėn. įsigijo 2,71 BTC už 13 499,14 Eur, kuriuos daugiausiai panaudojo tą pačią dieną kitiems atsiskaitymams. Pareiškėjas Finalify Ltd sąskaitoje 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 53,21 BTC, kuriuos 2018 m. antroje pusėje pervedė į HitBTC virtualią sąskaitą, kurioje tęsė prekybos virtualiomis valiutomis veiklą. Iš pareiškėjo pateiktų HitBTC sąskaitos operacijų suvestinės už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. liepos 21 d. matyti pareiškėjo atliktos operacijos vieną virtualią valiutą keičiant į kitą. Pareiškėjo pateikti Gate.io sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2021 m. birželio 30 d. taip pat patvirtina, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu atliko virtualių valiutų tarpusavio keitimo operacijas. Vienos operacijos metu buvo keičiama nuo 0,0001 iki 0,5 BTC, tik tris kartus į kitą virtualią valiutą keičiamų BTC suma viršijo 1 BTC (1,5–1,75 BTC). Informacijos apie virtualių valiutų keitimą į tradicinę valiutą (pvz., eurus) ar valiutos panaudojimą atsiskaitymams už prekes ar paslaugas šiose suvestinėse nepateikta, taip pat nėra informacijos apie tradicinės valiutos keitimus į virtualias valiutas. Atsakovas pažymi, kad virtualių valiutų prekybos sandoriai HitBTC platformoje buvo vykdomi naudojant didžiąja dalimi iš Finalify Ltd kaip atlygį už suteiktas reklamos ir marketingo paslaugas gautų BTC likutį, kuris iš Finalify Ltd sąskaitos buvo pervestas į HitBTC sąskaitą. Be to, išanalizavus pareiškėjo vykdytas operacijas vėlesniu laikotarpiu (po tikrinamojo laikotarpio), akivaizdu, kad vėlesnės operacijos, palyginus su tikrinamuoju laikotarpiu, yra nereikšmingos/mažareikšmės.

43.       Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodyta situacija nėra analogiška pareiškėjo situacijai –pareiškėjo minėtu atveju dėl kito mokesčio mokėtojo nustatyta, kad jis pervedinėjo iš kitų platformų virtualias valiutas, jas paskui keitė ir nebuvo nustatyta, kad jis gavo pajamas už suteiktas paslaugas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikė marketingo ir reklamos paslaugas ir už tai gavo atlyginimą – BTC, ką paskui realizavo. Atsakovo vertinimu, priimti sprendimai nepažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principo. Atsakovo teigimu, teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, naujų įrodymų, paneigiančių teismo įvertintas aplinkybes, nepateikė, o tik pateikė savo požiūrį į surinktus įrodymus bei jų vertinimo apimtį. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pateikta VU Viešųjų finansų ir mokesčių teisės mokslo centro mokslininkų prof. Dr. B. S. ir lekt. Dr. P. G. 2022 m. gegužės 26 d. mokslinė–ekspertinė išvada nei patvirtina, nei paneigia byloje ginčijamų aplinkybių, jame tėra išdėstyta konkrečių asmenų pozicija nagrinėjamu klausimu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

44.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar MGK 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. S-126 ir VMI 2021 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. (21.222Mr) FR0682-163 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, panaikino MGK 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. S-126 ir VMI 2021 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (21.222Mr) FR0682-163 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuriomis pareiškėjui apskaičiuotas GPM ir su juo susijusios sumos, ir perdavė šioje dalyje VMI iš naujo apskaičiuoti GPM ir su juo susijusias sumas. Kitoje dalyje teismas atmetė pareiškėjo skundą.

45.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti, priimti naują sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas nesutinka su MGK, mokesčių administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo pateiktu jo veiklos vertinimu, t. y. konstatavimu, jog pareiškėjo vykdyta veikla neatitinka dviejų iš šių individualios veiklos požymių – tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo. Pareiškėjo teigimu, kriterijai, kuriais remiantis atliktas pareiškėjo vykdytos veiklos vertinimas ir pripažinta, kad ši veikla neatitiko individualios veiklos požymių, buvo parinkti ir vertinami netinkamai bei neteisingai.

46.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47.       Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje vertinamą savo veiklą traktuoja kaip individualią. 2017 m. rugsėjo 5 d. jis įregistravo individualią veiklą „Kita pagalbinė finansinių paslaugų, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, veikla“. Paminėtina, kad dėl faktinių aplinkybių, t. y. epizodų, kuriais ir kaip pareiškėjas gavo pajamas, egzistavimo byloje nėra ginčo. Tačiau byloje kyla ginčas būtent dėl faktinių aplinkybių įvertinimo teisės nuostatų kontekste.

48.       GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. GPMĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Šių nuostatų prasmė, vykdant teisingumą, išimtine (monopoline) teise priskirtą teismams (Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai), atskleista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Antai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1575-438/2016, be kita ko, nustatyta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant individualios veiklos sąvoką, yra konstatuota, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Be to, tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-902/2006).

49.       Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinant GPMĮ nuostatas, susijusias su individualia veikla, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Teisės aiškinimas yra teismo, nagrinėjančio bylą, kurioje turi būti taikomas atitinkamas teisės aktas, prerogatyva, tai yra akcentuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimą, 2011 m. spalio 25 d. nutarimą). Be to, tai, kad teismo veikla visų pirma yra saistoma teisės normų, o šias jis taiko ir aiškina neveikiamas kitų asmenų ir institucijų, yra ir tam tikra teismo nepriklausomumo garantija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumo vykdymas yra išimtinė teismo kompetencija, todėl teismai, vykdydami teisingumą, ne tik turi teisę, bet ir privalo aiškinti įstatymą, nes teisės aiškinimas yra neatskiriama teisingumo vykdymo proceso dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/1998). Spręsdamas šalių ginčą, teismas byloje nustatytiems faktams ir šalis siejantiems materialiniams teisiniams santykiams taiko konkrečias materialiosios teisės normas. Šiuo atveju abstrakti teisės norma tampa konkrečių šalių konkretaus elgesio taisykle, o teismo sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas. Tam, kad galėtų tinkamai pritaikyti abstrakčią teisės normą konkrečiam ginčui spręsti, teismas šią normą privalo išaiškinti, atskleisti jos tikrąją prasmę. Taigi, teisės aiškinimas yra viena iš teismo, kaip įstatymo įgaliotos teisės taikymo institucijos, kompetencijos sudedamųjų dalių, būtina prielaida įgyvendinti pagrindinę teismo funkciją – vykdyti teisingumą. Pareiškėjas nepateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje analogiškomis aplinkybėmis GPMĮ normos, susijusios su individualios veiklos aiškinimu, būtų aiškinamos kitaip negu kvestionuojamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Be to, įvertinus šios nutarties 48 punkte pateiktą GPMĮ nuostatų aiškinimą ir palyginus jį su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktuoju, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinančios GPMĮ nuostatas, susijusias su individualia veikla.

50.       Minėta, kad iš esmės ginčas šioje byloje kyla dėl faktinių aplinkybių įvertinimo teisės nuostatų kontekste. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo, jog pareiškėjo BTC pardavimo veikla neturi individualiai veiklai būtinų veiklos tęstinumo ir ekonominės naudos gavimo požymių. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu vertinimu, kartu papildomai paaiškindama tam tikras aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad jis 2017 m. rugsėjo mėn. suformavo investicinį kapitalą, lygų 750 BTC, tuo tarpu tiek mokesčių administratorius, tiek MGK, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjas 750 BTC gavo ne kaip investicinį kapitalą, o kaip atlygį už savo suteiktas marketingo paslaugas (žr. šios nutarties 26 p.). Kitaip tariant, teisėjų kolegija palaiko poziciją, jog atlygis už marketingo paslaugas neįrodo, kad BTC turtas įgytas siekiant jį investuoti, kad tas atlygis gautas kaip tęstinės pareiškėjo individualios veiklos epizodas. Papildoma aplinkybė tokiai išvadai yra ta, kad pareiškėjas, tik gavęs 750 BTC atlygį, registravosi individualios veiklos vykdytoju, t. y. 750 BTC įgijimas dar nebuvo individualios veiklos proceso dalis. Pagal bylos duomenis vėliau pareiškėjas BTC įgijo santykinai labai mažai. Be to, vėliau BTC buvo konvertuotas atsiskaitymams už kitus turto objektus (be kita ko, nekilnojamąjį turtą, žr. šios nutarties 41 p.), o vien tai, kad jis buvo konvertuotas gaunant pajamas, nepaneigia to, jog jis buvo naudojamas atsiskaitymams, o ne ekonominės naudos gavimui.

51.       Dėl ekspertinių nuomonių bei išvadų, kurias pateikė pareiškėjas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jos pateiktos aiškinti pareiškėjo veiklą GPMĮ nuostatų kontekste, t. y. pateikia įrodomąjį teisinį kvalifikavimą. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios nuomonės bei išvados nepaneigia teisėjų kolegijos išvadų, pateiktų šios nutarties 50 punkte.

52.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53.       Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Ernestas Spruogis

 

 

Arūnas Sutkevičius