Civilinė byla Nr. e2A-1060-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00421-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.11.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2021 m. birželio 28 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-609-601/2021 pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovams A. K. ir D. D. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir D. D. 43 212,77 Eur daikto trūkumų šalinimo išlaidas, 930 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. su atsakovais D. D. ir A. K. pasirašė preliminarią sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo už 76 000 Eur kainą parduoti nekilnojamąjį turtą – namą ir jo priklausinius su žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017 m. gruodžio 31 d., faktiškai pasirašyta – 2017 m. spalio 9 d. Atsakovai garantavo, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad būsimas pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, nebūtų įsipareigojęs pirkti turto sutartyje nustatytomis sąlygomis.
3. Ieškovo teigimu, po sutarties pasirašymo, t. y. nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, pradėjo ryškėti nupirkto namo trūkumai. Paaiškėjo, kad netinkamai veikia grindų šildymas (šyla netolygiai ir ne visur), o radiatoriai nešyla, atsirado pelėsis, išryškėjo langų montavimo trūkumai, buvo jaučiamas šaltis ir vėjas, užšalo vandentiekis, vonios kambaryje nebėgo vanduo. Dėl krentančios oro temperatūros pradėjus ryškėti nupirkto namo defektams ieškovui su šeima gyventi jame tapo labai sunku. Todėl 2018 m. vasario mėnesį buvo kreiptasi į teismo statybos ekspertą S. Z. (S. Z.), kuris nustatė tokius defektus, kaip netinkamai atlikti namo sienų, stogo, pusrūsio grindų šiltinimo darbai, ne pagal reikalavimus įrengtos namo stogo medinės konstrukcijos, neįrengtas drenažas, buitinių nuotekų valymo įrenginio šulinio skersmuo mažesnis nei turėtų būti. Šių defektų pašalinimas gali kainuoti apie 40 000 Eur. Kadangi atsakovai, pardavę namą su trūkumais, kurių šalinimo kaštai yra labai dideli, atsisakė geranoriškai spręsti susidariusią problemą, ieškovas prašė priteisti solidariai iš jų 43 212,77 Eur nuostolių, susijusių su nustatytų trūkumų šalinimu, atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismų ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovo T. J. ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apygardos teismas nepagrįstai ieškovo nurodytus namo trūkumus analizavo tik ieškovo, kaip pirkėjo, pareigos tikrinti perkamą daiktą atlikimo kontekste bei rėmėsi išimtinai atsakovų paaiškinimais dėl informacijos apie daikto būklę suteikimu. Atsakovų, kaip asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, paaiškinimai, nesant byloje juos patvirtinančių kitų įrodymų, turėjo būti vertinami kritiškai. Todėl byloje turėtų būti iš naujo vertinamos ieškovo įsigyto namo trūkumų nustatymo galimybės bei jų nustatymo momentas, atsižvelgta tiek į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo turimas specialias žinias statybos srityje, tiek ir į tai, kad net ir matomi objektų (stogo konstrukcijos, drenažo, šulinio) parametrai bei jų trūkumai eiliniam asmeniui gali būti suprantami tik aiškiai suvokiant šių objektų paskirtį bei techninius reikalavimus. Tuo atveju, jei, iš naujo išanalizavus namo trūkumus, būtų nustatyta atsakovų atsakomybė ne dėl visų ieškovo įvardytų trūkumų, byloje būtų tikslinga atskirai apibrėžti kiekvieno trūkumo šalinimo išlaidas.
7. Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino eksperto išvados, jog kai kurie namo trūkumai (stogo konstrukcijos neatitikimai) kelia pavojų jame gyvenantiems asmenims, kas sukelia abejonių ar šis daiktas (gyvenamasis namas) atitinka kokybinius rodiklius pagal savo prigimtį ir yra tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai. Nustačius vien ieškovo atsakomybę už paaiškėjusius gyvenamojo namo trūkumus ir nesiaiškinus, ar ieškovo nusipirktas daiktas yra tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai, nebuvo atskleista bylos esmė, pažeista pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą.
8. Kauno apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2021 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš ieškovo atsakovams A. K. ir D. D. po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Papildomu sprendimu, priimtu 2021 m. birželio 28 d., Kauno apygardos teismas priteisė iš ieškovo atsakovams po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas visų pirma pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovų parduotas gyvenamasis namas turi trūkumų, tačiau šalys nesutaria, ar šie trūkumai buvo žinomi ieškovui (pirkėjui), ar trūkumai galėjo ir turėjo būti akivaizdūs bei pastebimi normaliomis aplinkybėmis.
10. Spręsdamas dėl vieno iš trūkumų – gyvenamojo namo netinkamo apšiltinimo, teismas nurodė, kad ieškovo teiginius apie žiemos metu netolygiai pasiskirstomą šilumą (vienuose patalpose šalta, kitose šilta), antro aukšto vonioje užšaldavusį vandenį bei didelio kiekio malkų sukūrenimą, iš esmės patvirtina ir teismo eksperto išvada, jog šis gyvenamasis namas netenkina normatyvinių energinio naudingumo reikalavimų (energetinio naudingumo klasė nėra C). Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į tokias aplinkybes, kad namas buvo pastatytas ūkio būdu, jame buvo gyvenama 10 metų, o atsakovai jame augino gėles, laikė gyvūnus. Be to, liudytojai patvirtino, kad namas buvo šiltas.
11. Ieškovas 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu pripažino buvęs informuotas, kad namo sienos šiltintos iš vidaus, tačiau ne visos, pripažino matęs įtrūkimus vidinėse sienose. Taip pat ieškovas patvirtino, kad apžiūrėjo namo vidų, palėpę, stogą, išorę, jokių pretenzijų dėl namo kokybės nereiškė, gyvenamasis namas jam tiko. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos spręsti, kad ieškovui buvo pranešta apie gyvenamojo namo apšiltinimo trūkumus, ieškovas tai žinojo ir įsigijo gyvenamąjį namą su jam žinomais trūkumais. Ieškovas, kaip rūpestingas ir atidus pirkėjas, turėjo suprasti, kad gyvenamasis namas, kuris pradėtas statyti 1990 metais, apsigyventa jame 2008 metais, o faktiškai baigtas statyti 2009 metais, negali būti toks šiltas (naudojantis mažai energijos), kaip gyvenamieji namai, kurie pastatyti 2017 metais (pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu).
12. Kitas ieškovo nurodytas trūkumas – stogo konstrukcijos neatitikimas projektui ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, teismo nuomone, nėra įrodytas. Nors ieškovo pasirinktas ekspertas S. Z. tokius trūkumus paminėjo, visgi teismo ekspertizės akte nurodyta, kad yra tikėtina, jog įrengta namo medinė gegninė sistema ir jos atraminiai mazgai statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus tenkina. Be to, ekspertas S. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad stogo konstrukciją bei apšiltinimą pirkėjas galėjo matyti vizualiai apžiūrėjęs ir pats ar apžiūrėti su specialistu. Juolab kad ir pats ieškovas pripažino apžiūrėjęs stogo konstrukciją, turėjęs gyvenamojo namo projektą, tačiau jokių trūkumų nematęs, projekto nelyginęs su faktine stogo gegnių (matmenų, tarpų atžvilgiu) padėtimi, nors tą padarius galima buvo nesunkiai nustatyti tam tikrus neatitikimus.
13. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad namo statybinės konstrukcijos, išskyrus stogo sandūrą su kaminu (dūmtraukiu), normatyvinius šio pastato paskirties gaisrinės saugos reikalavimus tenkina. Nors pastato dūmtraukio sandūra su stogo konstrukcija privalomųjų gaisrinės saugos reikalavimų netenkina, ieškovas savo ieškinyje šio trūkumo nenurodė, vadinasi, šis trūkumas jam nekėlė nepatogumų. Be to, toks trūkumas nustatytas tik paskyrus teismo ekspertizę, taigi ir atsakovams apie jį negalėjo būti žinoma. Teismas, atsižvelgdamas į trūkumo pobūdį bei ilgalaikį jo buvimą (daugiau kaip 10 metų), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pripažino labiau tikėtinu tai, kad ieškovas, žinodamas apie šį trūkumą, vis tiek būtų pirkęs gyvenamąjį namą sutartyje nustatytomis sąlygomis. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nurodytas trūkumas neužkerta kelio naudoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį, o jo šalinimo kaina nėra tokia, kuri galėtų turėti esminės įtakos namo pardavimo kainai.
14. Kitus ieškovo nurodytus gyvenamojo namo trūkumus, susijusius su drėgmės patekimu į namo konstrukcijas, pusrūsio sienų drėgme, drenažo nebuvimu, teismas pripažino akivaizdžiais. Visų pirma, atsakovai teigia, kad pasakė ieškovui, jog nėra drenažo, kad yra pavojus, jog gali pavasarį apsemti patalpas, o ieškovas 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdyje pripažino, kad atsakovai sakė, jog vieną kartą buvo užpylę garažą. Antra, teismo ekspertizės akte nurodyta, kad „trūkumas, susijęs su pastato pusrūsio išorinių sienų vidaus paviršių drėgme, vidutiniam pirkėjui yra (buvo) akivaizdžiai matomas (turėti specialių žinių nereikia). Šis trūkumas egzistavo, iš esmės nuo pat pastato statybos pradžios, todėl rūsio sienų vidaus paviršių apatinė dalis niekaip negalėjo nedrėkti (negalėjo būti neveikiama grunto kapiliarinės drėgmės)“. Trečia, ieškovo pasirinktas ekspertas S. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad drenažo šuliniai matomi vizualiai, todėl, jei jų nėra, reiškia, kad nėra ir drenažo.
15. Spręsdamas dėl buitinių nuotekų valymo įrengimų šulinio skersmens neatitikimo projektui, namo išorinės sienos įtrūkimo, teismas pažymėjo, kad paskutinio teismo posėdžio metu ieškovas šiais trūkumais savo patirtų nuostolių dydžio negrindė. Be to, ir šie trūkumai akivaizdžiai buvo matomi (jeigu jie buvo) jau perkant gyvenamąjį namą. Juos ieškovas neabejotinai turėjo pastebėti, juo labiau kad ieškovas ginčo name apsigyveno nuo 2017 m. gegužės 20 d. ir gyveno apie 6 mėnesius iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį jis nereiškė atsakovams jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo trūkumų.
16. Įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad gyvenamojo namo trūkumai ieškovui (pirkėjui) buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai (pardavėjai) buvo nesąžiningi ieškovo atžvilgiu (bandė nuslėpti trūkumus), priešingai, jie nurodė apie apšiltinimo trūkumus, pusrūsio apsėmimą, kas įrodo jų sąžiningumą bei siekį atskleisti jiems žinomus gyvenamojo namo trūkumus pirkėjui. Tokias aplinkybes, kad kad ieškovas tebegyvena šiame name ir nenori jo grąžinti atsakovams bei atgauti sumokėtus už jį pinigus, nors su tuo atsakovai sutiktų, teismas pripažino patvirtinančiomis namo tinkamumą gyventi nepaisant esamų trūkumų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
17. Ieškovas T. J. apeliaciniuose skunduose prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir 2021 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinius skundus grindžia tokiais argumentais:
18.1. Nei preliminarioje, nei pagrindinėje sutartyje, nei bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovas buvo informuotas apie turto neatitikimą projektui ar esamus trūkumus. Atsakovai gynėsi vien savo pačių paaiškinimais, kad trūkumus neva atskleidė, o teismas tokius deklaratyvius teiginius nepagrįstai ir neteisėtai vertino kaip objektyvų įrodymą, grįsdamas jais skundžiamą sprendimą. Aplinkybės, kad name buvo auginamos gėlės, laikomi gyvūnai, nepatvirtina jokių bylai reikšmingų faktų. Liudytojais buvo apklausti atsakovų pažįstami asmenys, kurių paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai.
18.2. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovas turėjo suprasti, jog 1990 metais pradėtas ir tariamai 2009 metais baigtas statyti gyvenamasis namas negali būti toks šiltas, kaip gyvenamieji pastatai, pastatyti 2017 metais. Registrų duomenimis, namas baigtas statyti 2016 metais, o ne 2009 metais. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad namo energetinė klasė per vienerius metus nebus pasikeitusi.
18.3. Teismas neteisingai vertino ir interpretavo eksperto S. Z. paaiškinimus, duotus 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje. Eksperto paaiškinimai, kad siekiant nustatyti, ar namas apšiltintas ar ne, turėjo būti atliekamas zondavimas, o neatidengus konstrukcijos to nustatyti nebuvo galima, paneigia teismo išvadas, kad apšiltinimo nebuvimas buvo vizualiai matomas. Be to, ekspertas nurodė, kad tik specialių žinių turintis asmuo galėjo įvertinti, ar gegnės atitinka projektinius reikalavimus. Teismo paskirtos ekspertizės akte taip pat nėra kategoriškos išvados, kad stogo konstrukcijos yra kokybiškos.
18.4. Sprendime padaryta išvada, kad pirkėjas galėjo matyti trūkumus, susijusius su namo apšiltinimu, ir tam turėjo pasitelkti specialistus, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatoms bei nuosekliai kasacinio teismo praktikai, kad pirkėjas turi teisę, o ne pareigą patikrini perkamo daikto kokybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
18.5. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų informuotas apie drenažo neįrengimą, byloje nėra. Daikto pardavimo sutartyse tokia aplinkybė nėra nurodyta. Be to, atsakovė 2016 m. kovo 25 d. raštu patvirtino, kad namas atitinka projektą, o projekte drenažas yra numatytas. Todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad drenažas yra įrengtas. Ekspertas S. Z. taip pat patvirtino, kad šio trūkumo, neturint specialių žinių, nebūtų įmanoma pastebėti.
18.6. Tai, kad drėksta pusrūsio siena, taip pat nebuvo akivaizdu, apie tai tapo žinoma tik pradėjus šildyti namą, t. y. po pagrindinės sutarties sudarymo. Ekspertas S. Z. taip pat patvirtino, kad pelėsis pirkimo metu galėjo būti nematomas, tik pradėjęs vystytis.
18.7. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad namas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį – teismo ekspertizės išvadoje nurodyta priešingai. Tokia teismo išvada yra niekuo nepagrįsta ir prieštarauja tiek eksperto S. Z., tiek teismo eksperto išvadoms.
18.8. Teismo eksperto V. G. ekspertizės aktas nėra išsamus. Ekspertas neatsakė į klausimus, susijusius su namo stogo konstrukcijos ir kamino sandūros įrengimu, be to, neatsakyta į esminį klausimą – kiek kainuotų nustatytų trūkumų šalinimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 214 straipsnio 1 dalimi, galėjo įpareigoti teismo ekspertą atsakyti į klausimą dėl galimos nustatytų trūkumų, užkertančių galimybę gyvenamąjį namą naudoti pagal paskirtį, šalinimo kainos, to nepadarius buvo pažeistas CPK 214 straipsnis.
18.9. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 256 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnį, kadangi nėra aišku, kokiais įrodymais vadovaujantis buvo padarytos atitinkamos išvados, susijusios su trūkumų akivaizdumu. Be to, tik priimdamas skundžiamą sprendimą teismas išsprendė tarpinį klausimą dėl 180 Eur už eksperto S. Z. iškvietimą į teismo posėdį grąžinimo ieškovui. Šis klausimas turėjo būti išspręsta iš karto po to, kai buvo gautas 2021 m. gegužės 14 d. ieškovo prašymas, taigi teismas pažeidė CPK 290 straipsnį.
18.10. Teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodytose konkrečiose bylose suformuotos praktikos ir jos reikšmės nagrinėjamai bylai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-169-464/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-716-280/2017).
18.11. Iš ieškovo nepagrįstai papildomu sprendimu priteistos išlaidos už teismo ekspertizę, toks sprendimas yra neproporcingas. Šios išlaidos turėtų būti nepriteisiamos atsakovams arba padalijamos šalims lygiomis dalimis, arba sprendžiama dėl atlyginimo teismo ekspertui sumažinimo iki 1 000 Eur, nes nebuvo atsakyta į visus jam užduotus klausimus. Be to, ekspertas elgėsi nesąžiningai ir pateikė didesnę nei buvo nustatyta teismo nutartimi sąskaitą.
18. Atsakovai A. K. ir D. D. atsiliepime į ieškovo apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:
19.1. Specialisto S. Z. konsultacinė išvada negali būti pripažinta tinkamu įrodymu byloje ir negali būti vertinama kaip turinti didesnę įrodomąją galią nei apklaustų liudytojų parodymai ar prilyginama teismo eksperto išvadai. Ši išvada buvo pateikta ne teismo, o paties ieškovo pavedimu. Joje nėra nurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis remiantis buvo atlikti skaičiavimai bei padarytos atitinkamos išvados.
19.2. Ieškovas nepagrįstai abejoja kviestų liudyti asmenų parodymų teisingumu. Šie asmenys byloje prisiekė sakyti tiesą, pasirašė priesaikos tekstą, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokią konkrečiai neatitinkančią tikrovės informaciją liudytojai pateikė.
19.3. Byloje esantys įrodymai (parduodamo turto skelbimas) patvirtina, kad turto pardavimo ieškovui kaina buvo sumažinta 20 000 Eur. Turtas, kurį sudarė ne tik namas, bet ir žemės sklypas bei namo priklausiniai, buvo parduotas už 72 000 Eur. Ieškovas, reikalaudamas daugiau nei 40 000 Eur nuostolių atlyginimo, elgiasi nesąžiningai, siekia visiškai kompensuoti namo įsigijimo kaštus.
19.4. Tai, kad namas iki jo pardavimo buvo šiltas, patvirtina teismo tinkamai įvertinti įrodymai. Ieškovas neneigia, kad po to, kai įsigijo namą, jis keitė šildymo sistemą, kas, atsakovų vertinimu, ir lėmė, kad namas nebebuvo tinkamai apšildomas. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad antrame aukšte esančiame kambaryje užšaldavo vanduo.
19.5. Apie atliktą namo apšiltinimą ieškovas buvo tinkamai informuotas. Jokiais įrodymais neapgrįsta ieškovo pretenzija dėl pusrūsio grindų, namo stogo neapšiltinimo. Teismo eksperto išvada, kad įrengto stogo medinių konstrukcijų mediena normatyvinius gaisrinius saugos reikalavimus tenkina, paneigia ieškovo teiginius dėl netinkamų konstrukcijų.
19.6. Namo stogo danga metalinė, tai patvirtina byloje esančios nuotraukos. Stogo danga sveria mažiau nei kitos stogo dangos, tai neabejotinai sumažino ir apkrovas gegnėms bei grebėstams.
19.7. Pats ieškovas patvirtino, kad jis buvo informuotas apie tai, kad rūsio patalpoje po liūčių renkasi vanduo, be to, jis aiškiai matė ir suprato, kad rūsio grindys yra tokiame pačiame lygyje kaip ir kiemas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl pirkėjo teisių gynimo, kai parduotas netinkamos kokybės nekilnojamas daiktas
19. Kaip minėta pirmiau, šalių ginčas kilo dėl to, ar atsakovams A. K. ir D. D. tenka pareiga atlyginti jų apeliantui T. J. už 76 000 Eur bendrą kainą parduoto nekilnojamojo daikto – 228,1447 kv. m. ploto gyvenamojo namo su 0,2482 ha žemės sklypu bei priklausiniais (pagalbinio ūkio paskirties pastato bei kitų inžinerinių statinių), trūkumų šalinimo 43 212,77 Eur dydžio išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokia atsakovų pareiga šiuo konkrečiu atveju nekyla. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, o apeliacinio skundo argumentai kitokio šios konkrečios situacijos vertinimo nesuponuoja.
20. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
21. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Kitaip tariant, yra svarbu, kad pardavėjas, vykdydamas šią pareigą, elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 26-27 punktai).
23. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Visgi dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas).
24. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste aktuali yra CK 6.333 straipsnio 2 dalis, kurioje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi, minėta, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti ir netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas).
25. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 30 punktas).
26. Dėl daikto savybių, kurios aptartos sutartyje, sprendžiama pagal sutarties sąlygose nurodytus faktus apie daiktą. Ar sudarant sutartį pardavėjas buvo sąžiningas ir pateikė visą turimą, svarbią sutarčiai sudaryti informaciją, sprendžiama palyginant vėliau paaiškėjusius duomenis su aptartais sutartyje. Jeigu nustatomi duomenų skirtumai, tada vertinama, ar jie gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais. Tokie duomenų skirtumai gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais, jeigu, pavyzdžiui, reikalingas daug didesnės apimties remontas ir didesnės išlaidos normaliai daikto būklei atkurti ir palaikyti, yra apribojimų daiktu naudotis, yra neįvykdyti privalomieji reikalavimai dėl daikto sutvarkymo ir pan. (2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 31 punktas).
27. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą.
28. Pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai: 1) reikalauti pakeisti tinkamos kokybės daiktų, išskyrus atvejus, kai trūkumai nedideli arba atsiradę dėl pirkėjo kaltės; 2) reikalauti sumažinti pirkimo kainą; 3) reikalauti iš pardavėjo neatlygintai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
29. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą jo, kaip pirkėjo, įgijusio netinkamos kokybės gyvenamąjį namą, teisių gynimo būdą – priteisti iš atsakovų, kaip pardavėjų, trūkumų, susijusių su namo sienų, pusrūsio grindų ir stogo šiltimo, stogo konstrukcijos medinių gegnių keitimo, drenažo ir buitinių nuotekų valymo įrenginio šulinio keitimo, 43 212,77 Eur šalinimo išlaidas. Toks reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad apeliantas siekia iš turto pardavėjų prisiteisti daugiau negu pusę jiems sumokėtos už turtą, kurį sudaro iš viso 6 nekilnojamieji daiktai, kainos. Todėl tokioje išskirtinėje situacijoje itin atidžiai turėjo būti išnagrinėtos šalių susitarimo dėl turto pardavimo aplinkybės, įvertinant, kokios būklės turtą atsakovai siekė parduoti ir kokiomis sąlygomis būtent tokios būklės turtą sutiko pirkti apeliantas.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, preliminarios bei pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybės, jų turinys, taip pat šalių elgesys iki jas sudarant bei vykdant, teikia pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad parduoto turto kokybė, o tuo pačiu ir apelianto lūkesčiai dėl jo atitiko sulygtą kainą, todėl nėra pagrindo spręsti apie apelianto, kaip pirkėjo, teisių pažeidimą.
31. Siekiant teisingai įvertinti pirkimo–pardavimo sandorio šalių valios formavimąsi bei jų lūkesčius, pirmiausia aptartinos aplinkybės, susijusios su ginčo turto statybų procesu, o taip pat priežastys, lėmusios jo pardavimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo objektu tapusio gyvenamojo namo statybos leidimas pagal Jonavos rajono Architektūros ir urbanistikos skyriaus ūkiskaitinės gamybinės–projektinės planavimo grupės 1988 metais parengtą projektą jo statytojui A. J. buvo išduotas 1990 m. gruodžio 17 d., jo galiojimo terminas – iki 1996 m. gruodžio 17 d. Pagal Kauno apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. birželio 26 d. išduotą pažymą apie nebaigtą statyti ginčo namą, tuo metu jo baigtumas buvo 50 proc., namas statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, pažymos išdavimo metu jau buvo įrengti gyvenamojo namo pamatai, sienos ir stogas.
32. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad ginčo namo kartu su žemės sklypu ir jame esančiais pastatais 2008 m. liepos 29 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrasavininkais tapo atsakovė A. K. ir L. D. (po 1/2 turto). Naujų turto savininkų užsakymu 2008 metais A. J. IĮ ,,Arch studija“ parengė naują namo statybos techninį projektą, o 2009 m. vasario 17 d. išduotas ir statybos leidimas. Iš ginčo turto 2017 m. spalio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad 2016 m. sausio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu 1/2 turto dalies savininku 2016 m. sausio 28 d. buvo įregistruotas atsakovas D. D..
33. Pagal į bylą pateiktus duomenis, nekilnojamo turto skelbimų portale aruodas.lt 2016 m. vasario 8 d. buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą ginčo turtą, o jo pardavimo kaina nurodyta 91 000 Eur. Pagal pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis, namo 100 proc. baigtumas įregistruotas tik 2016 m. kovo 22 d., o prieš tai, t. y. 2016 m. vasario 18 d., atliktas pastato energinio naudingumo vertinimas, pagal kurį ginčo namui suteikta energinio naudingumo klasė – E.
34. Aptartų rašytinių įrodymų visuma visų pirma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ginčo turtas buvo statomas ūkio būdu, siekiant patenkinti ir užtikrinti asmeninius atsakovės ir jos velionio vyro L. D., interesus, teisingumą. Visiškai akivaizdu ir tai, kad vėliau ekspertų nustatyta bei apelianto ginče su atsakovais akcentuojama aplinkybė, kad gyvenamasis namas netenkina normatyvinių energinio naudingumo reikalavimų (energetinio naudingumo klasė nėra C), atitinkamai, namo šildymas nėra itin efektyvus, reikalaujantis daugiau sąnaudų, buvo žinoma dar iki apeliantui sudarant su atsakovais 2017 m. balandžio 14 d. preliminariąją sutartį dėl būsimo namo pardavimo bei 2017 m. spalio 9 d. pagrindinį sandorį. Šie įrodymai taip pat leidžia įsitikinti, kad sprendimą parduoti ginčo turtą lėmė namo bendraturčių pasikeitimas, t. y. atsakovės sutuoktinio mirtis, po kurios jam priklausiusią ginčo turto dalį paveldėjo jo sūnus, atsakovas D. D..
35. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apeliantas savo reikalavimus grindė ir tokiu faktu, kad ginčo objektu tapęs namas buvo baigtas statyti tik 2016 metais, siedamas statybų baigtumą su jo įregistravimo viešame registre momentu bei teigdamas, jog namo kokybė, atsižvelgiant į jo statybos pabaigą (vieneri metai iki perleidimo), neatitiko tokio naujumo pastatui keliamų techninių reikalavimų. Atsakovų teiginiai, kad faktiškai namas visiškai baigtas statyti 2009 metai, o jame apsigyventa dar anksčiau, t. y. 2008 metais, pagrindžiami kitais bylos įrodymais – nuotraukomis bei liudytojais apklaustų toje pačioje gatvėje esančių namų gyventojų paaiškinimais.
36. Priešingai nei tvirtina apeliantas, nėra jokio pagrindo abejoti liudytojais apklaustų kaimyninių namų gyventojų paaiškinimais, kad atsakovė ir jos sutuoktinis apytiksliai 2009 metais apsigyveno ginčo name (2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:16:00). Pagrindo abejoti liudytojų paaiškinimų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu, nenustatyta, juolab kad ir apeliantas nėra nurodęs, kodėl šiais paaiškinimais negalėtų būti vadovaujamasi. Su atsakovų procesiniais dokumentais pateiktose nuotraukose taip pat yra užfiksuota namo būklė, jame gyvenantys atsakovai, jų buitis, šventės ir pan. Dar viena svarbi aplinkybė, paneigianti kitokią apelianto nuomonę dėl namo statybų pabaigos, yra ta, kad skelbimas apie ginčo turto pardavimą, kuriame aptarta ir užfiksuota namo būklė, buvo įkeltas anksčiau nei įregistruotas visiškas namo baigtumas.
37. Nepaneigtas ir tokių atsakovų paaiškinimų, kad namo baigtumo neįregistravimas jiems nekėlė kliūčių faktiškai gyventi šiame name, kad tai buvo padaryta tik tuomet, kai buvo nuspręsta ginčo turtą parduoti, pagrįstumas. Pažymėtina, kad byloje nesama jokių kitų duomenų ir apie tai, kad atsakovė arba jos sutuoktinis tuo metu būtų turėję kito nekilnojamojo turto, kuriame galėjo faktiškai gyventi. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai nustatė namo statybų faktinio baigtumo momentą ar kad turėjo būti vadovaujamasi kadastro byloje esančiais duomenimis apie statybų pabaigą.
38. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantas įsigijo ne naują, bet naudotą, pakankamai ilgai atsakovės ir jos sutuoktinio eksploatuotą turtą, todėl ir reikalavimai šiam turtui negali būti identiški reikalavimams, kurie būtų taikomi naujai pastatytiems namams arba tiems namams, kuriuos statė profesionalūs statytojai. Duomenų, kad tokia informacija apeliantui nebuvo žinoma ar buvo nuo jo slepiama, byloje nėra. Be to, vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui vien iš prie parduodamo namo skelbimo pridėtų nuotraukų, kuriose užfiksuotas tiek namo vidus, tiek jo išorė bei aplinka (namo teritorija sutvarkyta, apželdinta daugiamečiais augalais), galėjo ir turėjo būti suprantama, kad name buvo gyvenama ilgiau nei metus ir kad jis baigtas statyti žymiai anksčiau.
39. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog iki sandorių su apeliantu sudarymo ginčo name nebuvo gyventa ar kad dėl jo trūkumų gyvenimas jame būtų neįmanomas arba kėlęs didelių nepatogumų. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad ginčo name buvo gyvenama ištisus metus, žiemą jame buvo šilta, atsakovė su vyru augino augalus, gyvūnus ir pan., t. y. eksploatavo namą pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimą parduoti šį namą lėmė ne jo defektai ar negalėjimas jame gyventi, o vieno iš savininkų, atsakovės sutuoktinio L. D., mirtis.
40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apelianto įvardyti gyvenamojo namo trūkumai – netinkamas namo sienų, stogo, pusrūsio grindų apšiltinimas, dėl kurių padidėjo namo šildymo kaštai, rūsyje pelijančios sienos, namo stogo laikančių konstrukcijų (medinių gegnių) neatitikimas montavimo schemoms ir jų nepadengimas specialiomis priemonėmis, drenažo neįrengimas, buitinių nuotekų valymo įrenginio šulinio skersmens neatitikimas reikalavimams, faktiškai egzistuoja ir yra įrodyti. Kadangi šalys šių teismo sprendime padarytų išvadų neginčija, dėl jų, kaip nesudarančių apeliacijos dalyko aplinkybių, išsamiau nepasisakytina (CPK 320 straipsnis). Tačiau apeliantas kvestionuoja teismo išvados, kad nurodyti trūkumai buvo akivaizdūs arba jis apie juos atsakovų buvo informuotas, todėl, atitinkamai, galėjo trūkumus įvertini dar iki turto įsigijimo, teisingumą bei pagrįstumą.
41. Tokių apeliacinio skundo argumentų kontekste svarbu pažymėti, kad pagal pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktą sutarties dalyku buvo: (1) žemės sklypas, 0,2482 ha ploto, (2) pastatas–gyvenamasis namas, kurio plotas 228,14 kv. m; (3) pastatas–ūkinis pastatas; (4) kitas inžinerinis statinys – šulinys, (5) kiti inžineriniai statiniai – kiti statiniai, (6) nuotekų šalinimo tinklas – nuotekų valymo įrenginiai. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad bendra šio turto kaina yra 76 000 Eur. Atsiskaitymo tvarka aptarta sutarties 4.1 punkte, pagal kurią apeliantas dalį turto kainos 36 000 Eur sumokėjo iki sutarties sudarymo, likusią dalį – 40 000 Eur, t. y. 18 000 Eur atsakovei A. K., 22 000 Eur atsakovui D. D., per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos.
42. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2017 m. balandžio 14 d. sudarytų dviejų pirkimo–pardavimo sutarčių, matyti, kad apeliantas kartu su bendraturte pardavė atsakovei už 18 000 Eur jiems priklausiusį turtą – butą su rūsiu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui – už 16 000 Eur kainą 0,3000 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, faktiškai dalis įgyto iš atsakovų turto kainos – 36 000 Eur, buvo padengta perleidžiant atsakovams pačiam apeliantui priklausiusį nekilnojamą turtą, o likusi kainos dalis turėjo būti sumokėta apeliantui gavus paskolą iš banko.
43. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovų banko sąskaitų išrašai, apelianto ir atsakovo 2017 m. balandžio 14 d. pasirašytas paskolos raštelis, patvirtina ir tokius atsakovų teiginius, kad reali kaina, už kurią buvo parduotas ginčo turtas, buvo dar mažesnė nei nurodyta sutartyje, t. y. 72 000 Eur. Kaip paaiškino atsakovai, į sutartį buvo įrašyta didesnė pardavimo kaina apelianto pageidavimu, šiam siekiant gauti didesnę paskolą iš banko. Kiekvienas iš atsakovų, gavę iš banko suteiktos apeliantui paskolos likusią dalį turto kainos, atitinkamai, 18 000 Eur ir 22 000 Eur, po 2 000 Eur grynaisiais grąžino apeliantui pagal tokio jų susitarimo įvykdymo garantiją tapusius jų pasirašytus paskolos raštelius apelianto naudai.
44. Vadinasi, faktiškai ginčo turtas bus parduotas už 72 000 Eur. Pažymėtina, kad pradinė turto pardavimo skelbime nurodyta jo kaina buvo 19 000 Eur didesnė, t. y. 91 000 Eur. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovų pozicija, kad parduotas turtas, kurį sudarė ne tik namas, žemės sklypas su jame esančiais želdiniais, namo priklausiniai, bet ir iš esmės visi jame buvę baldai, santechnika, buitinė technika, kiemo priežiūros technika (žoliapjovės, sniego nupūtimo įranga ir kt.), ir kaina, už kurią jis buvo nupirktas, atitiko šio turto kokybę ir apelianto lūkesčius. Juo labiau, kaip buvo nurodyta šios nutarties 33-34 punktuose, gyvenamojo namo energetinio naudingumo klasė buvo / turėjo būti žinoma apeliantui dar iki sudarant sandorį, taigi ji negalėjo neturėti įtakos šalių susitarimui dėl galutinės kainos.
45. Šiame kontekste svarbi ir tokia faktinė aplinkybė, kad pagal 2017 m. balandžio 14 d. sudarytos preliminarios sutarties 4.15 punktą pirkėjas perkamu turtu galėjo pradėti naudotis nuo 2017 m. gegužės 20 d., nuo tos dienos jam teko pareiga mokėti visus mokesčius, susijusius su turtu bei teikiamomis paslaugomis. Apeliantas pripažįsta, kad nuo šioje sutartyje numatytos datos jis apsigyveno name ir pradėjo juo naudotis. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iki pagrindinės sutarties, kuri buvo sudaryta 2017 m. spalio 6 d., pasirašymo apeliantas, gyvendamas name ir kiekvieną dieną šį turtą eksploatuodamas, turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes įvertinti jo faktinę būklę, nėra paneigta.
46. Preliminarios sutarties 3.1 punkte buvo numatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2017 m. gruodžio 31 d. Taigi, atsakovai, turto pardavėjai, sudarė apeliantui, turto pirkėjui, visas sąlygas iki pagrindinės sutarties sudarymo ne tik apžiūrėti turtą, bet ir jį eksploatuoti žiemos sezonu, leisdami jame apsigyventi, ir taip įvertinti jo kokybę. Nors duomenų, kodėl buvo nuspręsta sutartį sudaryti anksčiau, byloje nėra, tačiau ir jokių buvusių kliūčių ją sudaryti vėliau ar išbandyti šildymo sistemą, apžiūrėti stogo konstrukcijas, drenažo ar nuotekų šalinimo įrenginius apeliantas neįrodinėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo pakankamai laiko susipažinti tiek su matomų, tiek su nematomų namo elementų techninėmis savybėmis, įvertinti jų kokybę, įsitikinti, ar jie atitinka jo, kaip pirkėjo, lūkesčius ir sulygtą su turto pardavėjais galutinę šio turto kainą.
47. Įrodymų, kad naudodamasis turtu apeliantas būtų reiškęs pretenzijas atsakovams dėl siekiamo įgyti turto kokybės ar jo pardavimo kainos santykio su kokybe, nėra pateikta. Labiau tikėtina, kad pats apeliantas ne mažiau už atsakovus buvo suinteresuotas įsigyti šį turtą būtent tomis sąlygomis, kuriomis buvo sudarytas sandoris, t. y. faktiškai už 72 000 Eur kainą, iš dalies atsiskaitant už turtą savo paties turimu nekilnojamuoju turtu, t. y. perleidžiant jį nuosavybėn atsakovams. Jokios byloje nustatytos aplinkybės neleidžia padaryti išvados apie atsakovų, kaip pardavėjų, nesąžiningą elgesį, jų norą suklaidinti pirkėją ar nuo jo nuslėpti tokius esminius parduodamo daikto kokybės trūkumus, kurių vertė pagal ieškinio reikalavimus sudaro net 60 proc. viso pirkinio (gyvenamojo namo, žemės sklypo su želdiniais, namo priklausinių, jame buvusio kilnojamojo turto, buitinės įrangos ir t. t.) vertės. Nėra pagrindo ir tokiai išvadai, kad patiems pardavėjams ekspertų nustatyti trūkumai buvo žinomi pardavimo metu ir todėl galėjo ar turėjo būti atskleisti pirkėjui. Tiek teismo paskirto eksperto išvadoje, tiek ir apelianto užsakymu atliktoje eksperto išvadoje yra nurodyta, kad dalies stogo medinių konstrukcijų būklės neįmanoma vizualiai patikrinti dėl esančios apdailos. Anksčiau minėta, kad namo pardavimo metu jo statytojas jau buvo miręs.
48. Kita vertus, net ir sutinkant su apeliantu, kad dalis trūkumų nebuvo akivaizdūs ar lengvai pastebimi, kad jie išryškėjo tik pradėjus šildymo sezoną, visgi kaina, už kurią šis ilgą laiką ir visais sezonais jau eksploatuotas daiktas jam buvo parduotas, pripažintina atitinkančia buvusią jo kokybę ir šalių valią. Apeliantas ne tik neįrodė, kad šio turto pirmiau aptartomis sąlygomis (žr. šios nutarties 47 punktą) jis nebūtų pirkęs, tačiau nesutiko ir su kitu galimu pirkėjo teisių gynimo būdu – atsisakymu nuo sutarties ir namo grąžinimu atsakovams, nors atsakovai patys siekė tokį ginčą inicijuoti, iš pradžių Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, o vėliau nagrinėjamoje byloje pareiškę priešieškinį dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo, grįžtant į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, t. y. grąžinant atsakovams namą, o apeliantui už jį sumokėtą kainą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto nesutikimą dėl tokio procesinio dokumento priėmimo ir prašymą nagrinėti bylą iš esmės, vadovaudamasis CPK 143 straipsnio 1 dalimi, priešieškinį atsisakė priimti protokoline 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi. Būtent tokia apelianto pozicija taip pat pagrindžia teisėjų kolegijos atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, t. y. kad įgytas iš atsakovų turtas atitiko apelianto lūkesčius ir reikalavimus kokybei, o šalių suderėta galutinė kaina yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti buvusią šio daikto kokybę. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje faktinėje situacijoje yra labiau tikėtina, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji pirkėjui buvo priimtina, kad šis apsispręstų, ar jam sudaryti sutartį ir įsigyti ginčo objektu tapusį gyvenamąjį namą ir kitą turtą už būtent tokią kainą, kuri nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
49. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas pateiktų specialistų ir teismo ekspertų išvadų, kaip įrodinėjimo priemonių, vertinimas ir jose padarytų išvadų teisingumas, atsižvelgiant į pirmiau konstatuotą faktą, kad kokybė atitiko sulygtą kainą, tampa teisiškai neaktualūs teisingam šio ginčo išnagrinėjimui.
50. Apeliacinio skundo argumentai, kad priimtas sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, teismui nenurodžius, kokių įrodymų pagrindu buvo padarytos išvados dėl nustatytų trūkumų akivaizdumo, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ištyrė ir įvertino tiek apelianto užsakymu atliktą ir pateiktą eksperto S. Z. ekspertizės aktą, tiek teismo eksperto V. G. ekspertizės aktą, taip pat kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir kt. Kitaip tariant, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atitinkamas išvadas teismas padarė įvertinęs ir ištyręs byloje esančių įrodymų visumą. Vien aplinkybė, kad teismas kitaip nei apeliantas vertino bei aiškino šiuos įrodymus, nesudaro pagrindo spręsti, kad sprendimas priimtas pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo priėmimą ir jo turinį.
51. Apeliacinį skundą grįsdamas argumentu, kad tik sprendimo priėmimo ir paskelbimo stadijoje buvo išspręstas užstato už eksperto S. Z. iškvietimą į teismo posėdį grąžinimo klausimas, apeliantas nenurodo, kaip ši aplinkybė yra susijusi su skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kaip tai pažeidžia apelianto procesines teises, todėl teisėjų kolegija dėl šio argumento, kaip neturinčio jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, išsamiau nepasisako.
52. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant analogiškose civilinėse bylose suformuotas teisės aiškinimo taisykles, todėl dar ir dėl šios priežasties sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys patenkintas visiškai. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-169-464/2017, ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-716-280/2017, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Ir tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.
53. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o toje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į tos konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021).
55. Iš apelianto įvardytų teismų procesinių sprendimų civilinėse bylose Nr. 2A-169-464/2017 ir 2A-716-280/2017 matyti, kad pirmoje byloje buvo nagrinėjamas pirkėjo reikalavimas nutraukti netinkamos kokybės sodo namo pirkimo pardavimo sutartį bei grąžinti turtą pardavėjui, o antroje – netinkamos kokybės gyvenamojo namo kainos sumažinimo ir trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo klausimas. Šiose bylose buvo įrodinėjami tokie paslėpti kokybės defektai – sienų ir lubų izoliacijos neatitikimas techniniams reikalavimams, dėl kurių nebuvo įmanoma ginčo patalpose gyventi. Vien ta aplinkybė, kad sutampa dalis trūkumų, nesudaro pagrindo sutikti su apeliantu, kad ginčai spręstini analogiškai, juo labiau kad tose bylose buvo pasirinkti kiti nei nagrinėjamu atveju, pirkėjų teisių gynimo būdai ir nebuvo konstatuotas faktas, kad kaina atitiko buvusią daikto kokybę – skiriasi turto įsigijimo aplinkybės, jų apmokėjimo tvarka, pagrindinės sutarties pasirašymo ir kitos aplinkybės. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo a priori remtis nutartimis, priimtomis nurodytose civilinėse bylose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
56. Apeliantas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šalims, kiek tai susiję su teismo ekspertizės akto parengimo išlaidomis, tvirtindamas, kad šios išlaidos neturėjo būti iš jo priteisiamos, arba turėjo būti paskirstomos bylos šalims po lygiai, arba turėjo būti sprendžiamas šių išlaidų mažinimo klausimas, ekspertui atsakius ne į visus jam užduotus klausimus bei atlikus ekspertizę už didesnę, nei buvo nurodyta pradinė, jos kainą. Teisėjų kolegija negali pritari ir tokiems apeliacinio skundo argumentams.
57. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra. Ekspertams apmokama už ekspertizės atlikimą, vertėjams – už vertimą (CPK 89 straipsnio 2 dalis). Sumos, priklausančios liudytojams, ekspertams ir vertėjams, išmokamos, kai jie atlieka savo pareigas.
58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išimtis iš aptartos taisyklės numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje – teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
59. Nagrinėjamu atveju pralaimėjusia ginčo šalimi yra apeliantas, nes jo pareikšto ir atmesto kaip nepagrįsto ieškinio pagrindu buvo pradėtas civilinis procesas, lėmęs tiek jo paties, tiek priešingos šalies (atsakovų) bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Kitaip tariant, būtent dėl apelianto sprendimo pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, ir už teismo ekspertizės atlikimą. Apeliantas, pateikdamas šį ieškinį, prisiėmė riziką, kad jo atmetimo atveju jam gali kilti pareiga atlyginti priešingos šalies išlaidas. Įrodymų, kad atsakovai būtų piktnaudžiavę proceso teisėmis ir todėl yra būtina nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, byloje nėra.
60. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo ekspertui išmokėtu atlyginimu bei jo dydžiu, visų pirma pažymėtina, kad vien tai, jog bylos baigtis nebuvo palanki apeliantui, nereiškia, jog teismo ekspertui neturi būti atlyginta už darbą ar atlyginimas turėtų būti mažesnis. Akcentuojamos aplinkybės, kad ekspertas nurodė negalintis nustatyti, kiek kainuotų tam tikrų defektų šalinimas ar tai, kad nėra galima įvertinti tų stogo konstrukcijų, kurios yra po apdaila, būklės, nesudaro pagrindo spręsti, jog ekspertas netinkamai atliko jam pavestą užduotį. Ekspertas įvardijo objektyvias priežastis, dėl kurių negalėjo atsakyti į visus jam užduotus klausimus. Antra, priešingas eksperto elgesys, kuomet jis teiktų išvadas tam neturėdamas pakankamai duomenų ar pagrindo, būtų nesuderinamas su jo profesijai keliamiems reikalavimams. Ir trečia, nors ekspertizės kaina galiausiai buvo didesnė nei teismo ekspertizės paskyrimo metu, po ekspertizės paskyrimo ekspertas pateikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų ekspertizei atlikti išreikalavimo, o tai patvirtina, kad atliekamo darbo apimtis pakito. Tuo pačiu didėjo ir eksperto laiko bei darbo sąnaudos, t. y. didėjo ekspertizės kaštai. Apeliantas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tuo pačiu prisiėmė ir turėjo įvertinti tokio bylinėjimosi riziką, t. y. tai, kad tuo atveju, jei reikalavimas bus atmestas, jam kils pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
61. Teisėjų kolegija nenustatė proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimų, priimant skundžiamus Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir papildomą 2021 m. birželio 28 d. sprendimą. Ginčas buvo išspręstas teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinių skundų argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
62. Apeliacinius skundus atmetus kaip nepagrįstus, juos rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos. Tačiau turi būti atlygintos kitų byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus.
63. Atsakovai nurodė, kad kiekvienas iš jų patyrė po 350 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovams kompensuotinos visos jų turėtos dėl apeliacinio proceso bylinėjimosi išlaidosi, juolab kad jų dydis neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio (1 517,40 Eur x 1,3).
64. Kadangi Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 700 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš apelianto (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir 2021 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 700 Eur (septynis šimtus eurų) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už apeliacinius skundus jam buvo atidėtas.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė