(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos16 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. eB2-153-803/2024 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ prašymą dėl įmonės likvidavimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Bulgarijos įmonė „Betelgeuse EOOD“, uždaroji akcinė bendrovė „Primestus“, uždaroji akcinė bendrovė „Idea in“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Namų administravimo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Tomena“, mažoji bendrija „Stilingas gimtadienis“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekodema“, uždaroji akcinė bendrovė „Gėlių pieva“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, A. J., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, Kanados įmonė „Rakhin Consulting Enginering“, Šveicarijos įmonė „United Engineering &Consulting Capital Ag“ , Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, K. P.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Lideres“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas.

3.       Vilniaus apygardos teisme buvo gautas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės prašymas pratęsti 3 mėnesių laikotarpiui teismo nutarties dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto priėmimą.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi prašymo dėl likvidavo proceso pratęsimo netenkino, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažino likviduojama dėl bankroto, įmonės likvidatoriaus funkciją pavedė atlikti nemokumo administratorei UAB „Lideres“, paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtintą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.

5.       Vilniaus apygardos teisme gautas kreditorės UAB „Globersa“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties likviduoti BUAB „Nekilnojamojo turo valdymas“.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė kreditorei UAB „Globersa“ 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį.

7.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose turi būti mokamas žyminis mokestis.

8.       Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, teismas pažymėjo, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams. Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020).

9.       Kadangi kreditorė UAB „Globersa“ ginčija teismo nutartį, kuria BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto, t. y. ši nutartis nėra susijusi su kreditorės statusu ar jos reikalavimo dydžiu, teismo vertinimu, už atskirąjį skundą ji turi mokėti žyminį mokestį. Nustatęs, kad kreditorė UAB „Globersa“ už atskirąjį skundą nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, teismas įpareigojo ją per 7 kalendorinių dienų terminą sumokėti 55 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Kreditorė UAB „Globersa“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir UAB „Globersa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties priimti.

11.       Nurodo, kad bankrutuojančio juridinio asmens likvidavimo nutartyje turi būti tvirtinamas kreditorių sąrašas. Vadinasi, nutartis yra tiesiogiai susijusi su UAB „Globersa“ reikalavimo dydžiu ir pačiu kreditoriniu reikalavimu. Dėl to už atskirąjį skundą neturėtų būti mokamas žyminis mokestis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

15.       CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja, atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą. Šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, mokėtinas žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties dydis yra 55 Eur.

16.       CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis).

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus. Atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs su jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.) ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-645-407/2024 15 punktas).

18.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi sprendė klausimą, ar yra pagrindas pratęsti terminą teismo nutarties dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto priėmimui. Teismas, konstatavęs, kad papildomas JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatytas termino tęsimas būtų neproporcingas ir neatitiktų nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesų, nemokumo administratorės prašymo dėl likvidavimo termino pratęsimo netenkino, pripažino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ likviduojama dėl bankroto. Apeliantė UAB „Globersa“ pateikė atskirąjį skundą dėl paminėtos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties, kuria BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutartimi dėl likvidavimo išsprendžiamas atskiras procesinis klausimas bankroto byloje.

19.       Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstą atskirą procesinį klausimą (apeliantui, kuris nėra priskirtas CPK 83 straipsnyje nurodytiems subjektams, skundžiant nemokumo bylose priimtą nutartį, kuria išspręstas atskiras procesinis klausimas), šis procesinio pobūdžio klausimas patenka į CPK 80 straipsnio 2 dalies sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį, nes įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, kaip minėta, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nemokumo procesus ilginančius nepagrįstus atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai. Siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus atskiruosius skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas už pirmosios instancijos teismo išspręstus atskirus procesinio pobūdžio klausimus, nes jie tiesiogiai susiję su nemokumo (tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo) proceso efektyvumu ir trukme. Taigi atskiri procesiniai veiksmai (procesiniai sprendimai) patenka į sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį, nes tai sudedamoji nemokumo proceso dalis, kuri, teikiant atskirąjį skundą, turi būti apmokestinta CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-164-567/2024 19-20 punktai; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-645-407/2024 17 punktas).

20.       Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad už atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo (bankroto) byloje apeliantės pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties, kuria išspręstas atskiras procesinis (įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto) klausimas, turi būti mokamas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 dalis).

21.       Nors apeliantės teigimu, pripažįstant įmonę likviduojama nutartyje turi būti tvirtinamas galutinis kreditorių sąrašas, tačiau tai neturi reikšmės sprendžiamam klausimui. Teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti (JANĮ 83 straipsnio 4 dalis), tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, tai nereiškia, kad teismas tokia skundžiama nutartimi pakartotinai sprendė dėl apeliantės statuso ar jos finansinio reikalavimo dydžio patvirtinimo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimą už atskiruosius skundus bankroto byloje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

23.       Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo septynių dienų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties įteikimo dienos, yra suėjęs, Lietuvos apeliacinis teismas nustato apeliantei terminą iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. įskaitytinai sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties ir pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymą apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Globersa“ terminą iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. įskaitytinai žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė