Civilinė byla Nr. e2-7760-608/2022

Proceso Nr. 2-68-3-03428-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2;

2.6.10.8; 2.6.39.2.5; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.6.1 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 1121,00 Eur, 63,30 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, iš atsakovės ERGO Insurance SE 599,44 Eur, iš atsakovų UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir ERGO Insurance SE 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. sausio 2 d. per pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijas į pastato vidų prasiskverbė vanduo ir apliejo būsto lubas, sienas ir grindis, taip buvo padaryta žala butui Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir draudėjos B. D. 2020 m. rugsėjo 7 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo (būsto draudimo) sutartį Serija LD Nr. 118259920, TIA Nr. 571566729, draudimo laikotarpis - nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2021 m spalio 3 d. Minėta sutartimi būstas yra apdraustas nuo vandens, t. y. vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų; vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas (iki 1500 EUR). Ieškovė minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 775,09 EUR ir išmokėjo dėl įvykio nukentėjusiam asmeniui B. D. 521 EUR dydžio draudimo išmoką. 2021 m. vasario 2 d. per pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijas į pastato vidų prasiskverbė vanduo ir apliejo buto Nr. (duomenys neskelbtini) miegamojo kambario lubas, sienas, grindis. Įvykio metu butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir draudėjos Ž. Č. 2020 m. vasario 10 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo (būsto draudimo) sutartį Serija LD Nr. 116744646, TIA Nr. 412957547, draudimo laikotarpis - nuo 2020 m. kovo 21 d. iki 2021 m. kovo 20 d. Minėta sutartimi būstas yra apdraustas nuo vandens, t. y. vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų; vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas (iki 1500 EUR). Ieškovė minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal sąmatą apskaičiavo, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), remonto kaina sudaro 1245,92 EUR ir išmokėjo dėl įvykio nukentėjusiam asmeniui Ž. Č. 1246 EUR dydžio draudimo išmoką.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį bei parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apie įvykį atsakovei pranešta nebuvo, įvykio tyrimas atliktas vienašališkai, nekviečiant dalyvauti atsakovės. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai neinformavo namo administratorės apie drėkstančią sieną. Patikrinus visus 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio pradžios įvykių registraciją nustatyta, kad nė vienas namo gyventojas dėl vandens prasiskverbimo į butus per stogą ar išorines sienas nesikreipė. Patikrinti, ar tikrai tą dieną įvyko įvykis, atsakovė neturi galimybės. Dėl 2021 m. vasario 2 d. įvykio atsakovė pažymėjo, kad namas (duomenys neskelbtini) natūraliai susidėvėjęs, (duomenys neskelbtini) m. statybos. Vandens pratekėjimas į butą tiesiogiai susijęs su tuo metu buvusiomis meteorologinėmis sąlygomis, t. y. dideliu sniego kiekiu, dideliu atšalimu bei tuo, kad lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema yra suprojektuota ir įrengta namo išorėje bei bendru namo nusidėvėjimu. Siekiant išvengti pasikartojančių įvykių, atsakovė skubiai priėmė sprendimą įrengti bei įrengė elektrinį lietvamzdžių ir latakų šildymą nuo užšalimo. Atsakovė taip pat siekiant pašalinti lietvamzdžiuose susikaupusias ledo sankaupas, lietvamzdžiai buvo kaitinami, o pažeistos dalys pakeistos naujomis be gyventojų sutikimo. Atsakovė pažymi, kad per paskutinius dvejus metus iki šio įvykio panašių problemų nebuvo. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ji kaip daugiabučio namo administratorius vykdė teisės aktais jai numatytas administratoriaus pareigas, ką patvirtina 2018, 2019, 2020 namo techninės priežiūros žurnalai. Be to, atsakovė siūlė namo savininkams dalyvauti namo atnaujinimo programoje, jį renovuoti, tačiau dėl namo patalpų bendraturčių pasyvumo balsavimas aktualiais klausimas buvo laikomas neįvykusiu ir Būsto energijos taupymo agentūra 2020 m. rugpjūčio 20 d. pranešė, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektas išbraukiamas iš finansuojamų objektų sąrašo.

Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį ir parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose (triplike) nurodė, kad su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, liudijimo Nr. 710-660-1108827., kurios galiojimo terminas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Minėta sutartimi apdrausta draudėjo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ civilinė atsakomybė. Atsakovas laiko, kad ieškovas neįrodė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, o UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ kaip namo administratoriaus atsakomybė be kaltės negalima.

Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad ieškovės draudėja, buto (duomenys neskelbtini), savininkė dar prieš įvykį buvo informavusi atsakovę UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, jog vanduo skverbiasi į butą. Draudėja draudikui nurodė, kad dar praėjusią vasarą žodžiu ir telefonu kreipėsi į administratorių, kad sutvarkytų stogą, nes jau buvo stebimas nedidelis vandens prasiskverbimas. Antruoju atveju 2021 m. vasario 2 d. įvykio metu (duomenys neskelbtini), draudėja informavo atsakovą UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ apie įvykį, tačiau tai niekaip nesumažino žalos masto draudėjai. Abiem žalos atsiradimo atvejais, t. y. 2021 m. sausio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini), vanduo prasiskverbė pro netvarkingą stogą ir lietvamzdžius, jiems užsikimšus nuo sniego ir ledo, t. y. vanduo atsirado dėl tirpstančio nenuvalyto sniego ir ledo, taip pat stogas ir lietvamzdžiai buvo netvarkingi[, ką pripažino ir pati atsakovė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžius savo kaip administratoriaus pareigas, žalos nebūtų atsiradę.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Turto sunaikinimo, sugadinimo akto kopija patvirtina, kad 2021 m. sausio 2 d. per pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijas į pastato vidų prasiskverbė vanduo ir apliejo būsto lubas, sienas ir grindis, taip buvo padaryta žala butui Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 16-18, tomas 1). Įvykio metu butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir draudėjos B. D. 2020 m. rugsėjo 7 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo (būsto draudimo) sutartį Serija LD Nr. 118259920, TIA Nr. 571566729, draudimo laikotarpis - nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2021 m spalio 3 d. (e.b.l. 8-11, tomas 1). Minėta sutartimi būstas yra apdraustas nuo vandens, t. y. vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų; vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas (iki 1500 EUR). Ieškovė minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 775,09 EUR ir išmokėjo dėl įvykio nukentėjusiam asmeniui B. D. 521 EUR dydžio draudimo išmoką, ką patvirtina ieškovės 2021 m. vasario 3 d. pranešimas apie žalos atlyginimą (.b.l. 19, tomas 1) ir akcinės bendrovės „Swedbank“ 2021 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymo Nr. 20365785 kopija (e.b.l. 20, tomas 1).

Turto sunaikinimo, sugadinimo akto kopija patvirtina, kad 2021 m. vasario 2 d. per pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijas į pastato vidų prasiskverbė vanduo ir apliejo buto Nr. (duomenys neskelbtini) miegamojo kambario lubas, sienas, grindis (e.b.l. 21-22, tomas 1). Įvykio metu butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir draudėjos Ž. Č. 2020 m. vasario 10 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo (būsto draudimo) sutartį Serija LD Nr. 116744646, TIA Nr. 412957547, draudimo laikotarpis - nuo 2020 m. kovo 21 d. iki 2021 m. kovo 20 d. (e.b.l. 12-15, tomas 1). Minėta sutartimi būstas yra apdraustas nuo vandens, t. y. vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų; vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas (iki 1500 EUR). Ieškovė minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal sąmatą apskaičiavo, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), remonto kaina sudaro 1245,92 EUR ir išmokėjo dėl įvykio nukentėjusiam asmeniui Ž. Č. 1246 EUR dydžio draudimo išmoką, ką patvirtina ieškovės 2021 m. vasario 3 d. pranešimas apie žalos atlyginimą (e.b.l. 23, tomas 1).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Atsakovė UAB „Elektrėnų butų ūkis“ neginčija aplinkybės, jog draudžiamųjų įvykių metu 2021 m. sausio 2 d. ir 2021 m. vasario 2 d. ji vykdė daugiabučių gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų, kuriems priskirtini ir namo stogas bei lietvamzdžiai, administravimo funkcijas. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku nenustatė ir nepašalino namo stogo ir lietvamzdžių defektų, laiku neužtikrino ledo ir sniego pašalinimo nuo bendro naudojimo konstrukcijų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

        Atsakovės argumentas, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio su kilusiomis žalingomis pasekmėmis, nepagrįstas, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus apie žalos kilimo, jog žalos priežastimi buvo netinkamas atsakovės kaip administratoriaus pareigų vykdymas. 

        Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2021 m. vasario  3 d., 2021 m. vasario 9 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktai Nr. ZA67-SK12/2, prie šių aktų pridėtos nuotraukos (e.b.l. 38-42, tomas 1) patvirtina, kad butų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), užliejimo priežastimi buvo kritulių vandens prasiskverbimas pro bendrojo naudojimo objektų konstrukcijas dėl šių konstrukcijų netinkamos techninės būklės bei sniego ir ledo nepašalinimo laiku nuo bendrojo naudojimo konstrukcijų.

        Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninio reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. D1-191 redakcija) buvo nustatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai be kita ko yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal Reglamento 87 punktą gyvenamojo namo būklės atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinama atliekant nuolatinį stebėjimą, periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pavasarį ir rudenį, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas ir pan. Pagal Reglamento 91 punktą atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius, o kai pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos, dažniau kaip kartą per mėnesį). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos,  bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (92 punktas). Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimo ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (101 punktas).

        Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad butų užliejimo metu ji buvo atsakinga už visų pastatū (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad namo stogas ir lietvamzdžiai buvo netinkamos techninės būklės. Nustačius, kad butai buvo užlieti dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo ir lietvamzdžių defektų, taip pat sniego bei ledo sankaupų nepašalinimo nuo bendrojo naudojimo konstrukcijų, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti susidėvėjusias bendrojo naudojimo konstrukcijas ir pan. Tačiau atsakovė tokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Atsakovė nepateikė ir kitokių įrodymų, patvirtinančių aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatytų jos, kaip namo administratoriaus, pareigų vykdymą, t. y. kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo stogo bei lietvamzdžių priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie minėtų konstrukcijų būklę, defektus ir pan., kad būtų organizavusi namo gyventojų susirinkimus ar balsavimus raštu. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad namo butų savininkai yra patys kalti dėl įvykio, nes laiku nepriėmė reikalingų sprendimų, neįrodyta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Draudžiamojo įvykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti statybos techniniame reglamente Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninio reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, atsirado pareiga atlikti stogo ir lietvamzdžių priežiūros ir pagal poreikį keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo, nes tokią atsakovės pareigą nustatė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. D1-191 redakcija) 96 punkto nuostatos, numatančios, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, tačiau duomenų, jog atsakovė buvo nustačiusi defektus ir apie juos informavusi gyventojus, byloje nepateikta. Jokių įrodymų, kaip atsakovė prižiūrėjo bendrojo naudojimo stogą, lietvamzdžių būklę, kokius veiksmus atliko, ar teikė gyventojams informaciją apie minėtų konstrukcijų būklę, byloje nėra.

        Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad dar 2018 m. gegužės 4 d. gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. 29, 2019 m. gegužės 2 d. akte Nr. 2 nustatyta, kad lietaus nubėgimo latakai atskirose vietose nesandarūs, alkūnių kampai per statūs, taip pat rekomenduojama pakeisti latakus (e.b.l. 59; 60, tomas 1), rekomenduota pakeisti namo (duomenys neskelbtini) latakus. 2020 m. gegužės 20 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros akte nustatyti papildomi defektai, t. y. kad ventiliacijos kanalų skardos paveiktos korozijos, atskirose vietose parapetų skardų sujungimai nesandarūs; rekomenduota pakeisti lietvamzdžių alkūnes, sutvarkyti parapetų skardų sujungimus (e.b.l. 62, tomas 1). 2019 m. gegužės 2 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. 9, 2020 m. gegužės 22 d. apžiūros akte Nr. 89 konstatuota, kad lietvamzdžių alkūnių kampai per statūs, ventiliacijos kanalų skardos paveiktos korozijos, rekomenduota pakeisti lietvamzdžių alkūnes (e.b.l. 9; 10-11, tomas 2). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog administratorius organizavo minėtuose apžiūros aktuose numatytų darbų atlikimą. Atsakovės pateiktas atliktų darbų aktas, jog 2017 m. spalio mėnesį buvo atlikti namo (duomenys neskelbtini) siūlių tarp gelžbetoninių konstrukcijų hermetizavimo mastikomis darbai (e.b.l. 139, tomas 1), nepatvirtina tinkamo atsakovės pareigų vykdymo, nes minėtame akte nurodyti darbai nesusiję su vėliau, t. y nuo 2018 iki 2020 metų nustatytų stogo ir lietvamzdžių defektų šalinimu. Darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. EKŪ-2020-09-22/32, sudarytas 2020 m. rugsėjo 22 d., patvirtina namo (duomenys neskelbtini) sienų tarpblokinių sandūrų, o ne stogo apskardinimo ir lietvamzdžių remonto darbų atlikimą (e.b.l. 140, tomas 1). Darbų paskyros – užduoties ataskaita Nr. 14401, darbų paskyros – užduoties ataskaita Nr. 19449, sudaryta 2020 m. lapkričio 24 d., darbų paskyros – užduoties ataskaita Nr. 22175 (e.b.l. 141; 142; 143, tomas 1) patvirtina, jog 2019 m. spalio 22 d., 2020 m. gruodžio 1 d., 2021 m. sausio 21 d. buvo atlikti namo (duomenys neskelbtini) lietvamzdžių išvalymo darbai, tačiau tokie darbai nėra pakankami siekiant užtikrinti tinkamą lietvamzdžių techninę būklę, atsižvelgiant į tai, kad dar 2018 metų apžiūros akte buvo numatytas susidėvėjusių lietvamzdžių dalių keitimo poreikis. Darbų paskyros – užduoties ataskaita Nr. 3106 patvirtina, jog 2019 m. balandžio 25 d. buvo vykdomi namo (duomenys neskelbtini) stogo siūlių prie lietvamzdžių sutvarkymo darbai tik ties vienu butu (e.b.l. 27, tomas 2). Darbų paskyros – užduoties ataskaitos (e.b.l. 27-42, tomas 2) patvirtina, jog buvo vykdomi namo (duomenys neskelbtini) lietvamzdžių valymo ir remonto darbai, tačiau minėtose ataskaitose jau užfiksuoti vandens prasiskverbimo į butus faktai, kas liudija atsakovės netinkamą funkcijų vykdymą, t. y. pavėluotą bendrojo naudojimo objektų remontą, kai dėl šių konstrukcijų defektų jau buvo kilusi žala gyventojų turtui.

        Atsakovė apskritai nepateikė įrodymų, patvirtinančių sniego sankaupų nuo bendrojo naudojimo konstrukcijų valymo darbus. Kaip minėta aukščiau, žalos priežastis buvo kompleksinė, t. y. netinkama bendrojo naudojimo objektų techninė būklė ir sniego bei ledo sankaupos, kurios nebuvo pašalintos laiku.

        Atsakovė pateikė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2020 m. sausio 29 d. susirinkimo protokolą Nr. 4, taip pat Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr. 11, tačiau iš minėtų protokolų turinio matyti, jog 2020 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 24 d. susirinkimuose buvo svarstoma ne namo bendrojo naudojimo objektų – lietvamzdžių ir stogo apskardinimo techninės būklės atkūrimo darbų klausimas, o namo modernizavimo klausimas, todėl minėtas atsakovės rašytinis įrodymas nepatvirtina tinkamų atsakovės kaip administratoriaus veiksmų, užtikrinant namo bendrojo naudojimo konstrukcijų tinkamą techninę būklę (e.b.l. 69-72, tomas 1, e.b.l. 18-21, tomas 2). Be to, kaip minėta, atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, nustačiusi tokią stogo ir lietvamzdžių techninę būklę, kuri kelia pavojų turto saugumui, turėjo teisę ir pareigą atlikti susidėvėjusių stogo ir lietvamzdžių konstrukcijų keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo, nes tokią atsakovės pareigą nustatė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Tačiau šią pareigą atsakovė įvykdė įtik po ieškinyje nurodytų įvykių, nors aukščiau minėto namo (duomenys neskelbtini) apžiūros aktai patvirtina, jog tokių darbų poreikis kilo dar 2018 metais. Namo modernizavimo priemonių varianto ir investicijų plano svarstymas neatleidžia namo administratoriaus nuo pareigos vykdyti bendrojo naudojimo objektų einamuosius priežiūros ir remonto darbus, užtikrinant jų tinkamą techninę būklę. 

        Taigi, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė savo kaip administratoriaus pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji, nustačiusi stogo ir lietvamzdžių konstrukcijų avarinę būklę neorganizavo ir nevykdė šių konstrukcijų keitimo darbų,  nepašalino defektų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

        Ieškovės draudėjų butai buvo užlieti dėl bendrojo naudojimo konstrukcijų (fasado sienų, stogo, lietvamzdžių) trūkumų kurie nors atsakovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir buvo nustatyti iš esmės iki įvykių, tačiau nepašalinti. Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas atliko ieškovės apdrausto turto apžiūrą nustatė patalpoms padarytos žalos mastą bei pobūdį ir atitinkamas aplinkybes fiksavo nuotraukomis, kurios pateiktos į bylą. Visi apgadinimai nurodyti turto apžiūros akte, kuriame užfiksuoti pažeisti kambarių plotai, taip pat sąmatoje, kurioje nurodyta buto remonto darbų kaina. Vanduo pratekėjo į ieškovės draudėjo butą per lubas, sienas. Byloje nenustatyta jokių kitų ieškovės draudėjų butų užliejimo šaltinių, todėl teismas daro išvadą, jog minėti sugadinimai susiję su užliejimo įvykiu. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes dėl užliejimo šaltinio buvimo vietos, užliejimo bei juo padarytų ieškovės draudėjo buto apgadinimų masto, buto atstatymo į iki įvykio buvusią būklę dydžio. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė įrodė visas įstatymo numatytas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. 

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju sudaro užliejimu sugadinto buto atkūrimo išlaidos – remonto kaina.

Teismo vertinimu, minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neduoda pagrindo abejoti, kad draudimo išmoka buvo išmokėta trečiajam asmeniui pastarojo nuostoliams, patirtiems dėl jam nuosavybės teise priklausančio buto užliejimo apgadinimo atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Žalą padaręs asmuo (jo draudikas), manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, atsakovė turi procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą. Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, atsakovė jokių įrodymų dėl žalos dydžio teismui neteikė.

Draudžiamųjų įvykių 2021 m. sausio 2 d. ir 2021 m. vasario 2 d. metu, atsakovas ERGO Insurance SE buvo apdraudęs atsakovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ civilinę atsakomybę įmonių civilinės atsakomybės draudimu (draudimo liudijimas Nr. 710-660-1108827), draudimo liudijime yra numatyta 600,00 EUR besąlyginė išskaita. Todėl iš atsakovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už 2021 m. sausio 2 d. įvykį priteisiama 521,00 EUR , patenkanti į besąlyginės išskaitos ribas, bei už 2021 m. vasario 2 d. įvykį priteisiama 600,00 EUR sumą, tenkanti besąlyginei išskaitai, kas iš viso sudaro 1121,00 EUR. Iš UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ draudiko atsakovo ERGO Insurance SE priteisiama likusi atsakovo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nepadengta 2021 m. vasario 2 d. įvykio suma, sudaranti 599,44 Eur (iš 1199,44 EUR draudimo išmokos sumos atėmus 600,00 EUR besąlyginės išskaitos sumą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės ieškovei priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis iš išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 1121,00 EUR ir 63,30 EUR palūkanų, iš viso 1184,30 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus, trisdešimt euro centų).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 6 (šešis) proc. metinių palūkanų už priteistą 1184,30 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 599,44 EUR (penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus keturiasdešimt keturis euro centus).

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 6 (šešis) proc. metinių palūkanų už priteistą 599,44 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir ERGO Insurance SE lygiomis dalimis 40,00 EUR žyminio mokesčio ir 570,00 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 610,00 EUR (šešis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Lidija Valentukonytė