Civilinė byla Nr. e2A-1616-967/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13375-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marleksa“ ir atsakovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marleksa“ ieškinį atsakovui Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo/žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Marleksa“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 11 193 Eur dydžio draudimo išmokos dalį, arba 10 293 Eur dydžio žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – lizingo sutartis) dėl transporto priemonės Porsche Cayenne Diesel, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), įsigijimo. Teigė, kad 2020 m. spalio 19 d. apie 9.20 val., transporto priemonė dėl trečiojo asmens kaltės pateko į eismo įvykį ir dėl šios priežasties, remiantis Kasko draudimo sutartimi, atsakovas pradėjo žalos atlyginimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę. 2020 m. lapkričio 16 d. 17.48 val. ieškovė iš atsakovo gavo el. laišką dėl žalos administravimo (dėl transporto priemonės remonto, kai kaina 70 216,52 Eur, kuri yra ekonomiškai netikslinga, nes remonto kaina viršija 70 proc. transporto priemonės draudimo sumos; žala padaryta transporto priemonei, laikoma visišku praradimu; pagal draudimo sutartį sutarta transporto priemonės vertė – 42 228 Eur, nustatyta rinkos vertė – 48 000 Eur; transporto priemonės liekanų vertė – 12 000 Eur; išskaita – netaikoma) su prašymu pasirinkti ir elektroniniu paštu pranešti, kurį nuostolių būdą renkasi: gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoką (tokiu atveju perimtų transporto priemonės liekanas); gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (tokiu atveju transporto priemonės liekanos paliekamos).

3.       Ieškovė pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 17 d. 13.56 val. į pateiktą atsakovo sprendimą dėl žalos atlyginimo ir prašymą pasirinkti žalos kompensavimo būdą, el. paštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog renkamasi gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (transporto priemonės likučiai pasiliekami) 48 000 Eur – 12 000 Eur = 36 000 Eur. Tokiu būdu nusprendė transporto priemonę (transporto priemonės liekanas po eismo įvykio) parduoti ir 2020 m. lapkričio 17 d. viešame transporto priemonių pardavimo internetiniame portale (duomenys neskelbtini) patalpino transporto priemonės pardavimo skelbimą. Tą pačią dieną su pirkėju E. B. sudarė išankstinį pirkimo – pardavimo susitarimą, kuriuo susitarė, kad transporto priemonės kaina su mokesčiais yra 12 900 Eur (susitarimo 2.1 punktas). Remiantis sudarytu susitarimu, 2020 m. lapkričio 17 d. kasos pajamų orderio Serija MAV Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pirkėjas E. B. atliko 2 000 Eur avansinį mokėjimą. Taigi, 2020 m. lapkričio 19 d. apie 11 val. ieškovei įgijus nuosavybės teisę į transporto priemonę, pardavėja (ieškovė) UAB „Marleksa“ ir pirkėjas E. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

4.       Pabrėžė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. 15.10 val. ieškovė gavo atsakovo el. laišką, kuriame teigė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. laiške buvo nurodyta netiksli liekanų vertė, dėl to atsiprašo bei teikia galutinę informaciją apie galimus draudimo išmokos mokėjimo variantus: nustatyta rinkos vertė – 48 000 Eur. Aukciono būdu nustatyta transporto priemonės liekanų vertė – 23 193 Eur (faktinė suma, už kurią gali būti parduotos liekanos per 15 dienų nuo šios dienos. Išskaita – netaikoma. Prašo pasirinkti ir elektroniniu paštu pranešti, kuris nuostolių atlyginimo būdas pasirenkamas: transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoka (48 000 Eur) – tokiu atveju perima transporto priemonės liekanas; transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoka (24 807 Eur) – tokiu atveju transporto priemonės liekanos paliekamos.

5.       Ieškovės vertinimu, jai nebuvo paaiškintos priežastys, kas lėmė situaciją, kai jai akceptavus atsakovo priimtą sprendimą – pateiktą pasiūlymą dėl žalos atlyginimo būdo, kardinaliai pasikeitė specialistų/ekspertų vertinimu nustatyta transporto priemonės liekanų vertė. Pažymėjo, kad atsakovo priimto ir ieškovės patvirtinto (akceptuoto) sprendimo (pasiūlymų) atšaukimas yra negalimas, todėl, jos manymu, 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovas nepagrįstai vienašališkai atšaukė 2020 m. lapkričio 16 d. priimtą sprendimą – išmokėti ieškovei transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką – 36 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos iškėlimo atsakovas jai išmokėjo tik neginčijamą draudimo išmokos dalį, kuri sudaro – 24 807 Eur, atsakovas pagal ieškovės akceptuotą sprendimą, privalo išmokėti likusią draudimo išmokos dalį, todėl iš atsakovo prašo priteisti 11 193 Eur dydžio sumą.

6.       Kitu atveju, ieškovė mano, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nerūpestingo ir aplaidaus Kasko draudimo sutarties sąlygų vykdymo, pateikiant sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, jos atžvilgiu nebuvo įvykdytas draudimo teisinius santykius reglamentuojantis – visiškos žalos kompensavimo principas, ko pasekoje, ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalos. Nurodė, kad į bylos medžiagą pateikti įrodymai patvirtina, jog dar 2020 m. lapkričio 17 d. buvo sudarytas išankstinis susitarimas dėl transporto priemonės pardavimo, o 2020 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu, ieškovė transporto priemonę pardavė trečiajam asmeniui E. B. už 12 900 Eur dydžio sumą. Tik po transporto priemonės pardavimo, t. y. 2020 m. lapkričio 19 d. iš atsakovo buvo gautas el. laiškas, kuriame buvo pateiktas naujas atsakovo sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovei, kurio pagrindu, transporto priemonės liekanų vertė „netikėtai“ išaugo nuo 12 000 Eur iki 23 193 Eur dydžio sumos. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. rašte „Dėl žalos (duomenys neskelbtini) atlyginimo“, 2021 m. kovo 16 d. telefoninio pokalbio metu atsakovo atstovai, pripažino ir patvirtino, jog 2020 m. lapkričio 16 d. el. laiške pateiktame sprendime buvo nurodyta netiksli liekanų vertė dėl padarytos „žmogiškos klaidos“, nustatant transporto priemonės liekanų vertę, kuri buvo nustatyta nepriklausomo vertintojo, kas, remiantis teismų praktika bei teisiniu reglamentavimu, yra vienas patikimiausių žalos dydžio nustatymo būdu. Taigi, nors atsakovas „žmogiškos klaidos“ turinio nepaaiškino, o žalos dydį nustatinėjo ilgiau nei 10 (dešimt) dienų, pažeidžiant Kasko draudimo taisykles, neabejotina, kad tuo atveju, jeigu 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė būtų žinojusi, jog transporto priemonės liekanų vertė yra 23 193 Eur, ji nebūtų pardavusi transporto priemonės už 12 900 Eur dydžio sumą ir būtų svarsčiusi/pasirinkusi kitą nuostolių atlyginimo būdą – transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoką, atsakovui perimant transporto priemonės liekanas. Sprendė, kad atsakovo netinkamas sutartinių santykių vykdymas (neteisėti veiksmai) lėmė, jog atsakovui atsisakius išmokėti 36 000 Eur draudimo išmoką, ieškovė pardavusi transporto priemonę po atsakovo sprendimo priėmimo, patyrė 10 293 Eur (48 000 Eur – 12 900 Eur – 24 807 Eur = 10 293 Eur) žalą, t. y. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negavo visiško žalos atlyginimo už transporto priemonę.

7.       Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė ieškinyje netiksliai pateikė faktines aplinkybes, todėl jas tikslina. Atsakovo teigimu, ginčo šalys sudarė transporto priemonės draudimo sutartį (draudimo liudijimas (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – draudimo sutartis). Draudimo liudijime nurodyta, kad šiai sutarčiai yra taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. (duomenys neskelbtini) (redakcija nuo 2018-05-25) (toliau – Taisyklės). Atsakovas buvo informuotas apie 2020 m. spalio 19 d. įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas apdrausta transporto priemonė. Kadangi šis įvykis galėjo būti pripažintas draudžiamuoju, atsakovas pradėjo žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini); apie pradėtą įvykio tyrimą ieškovė buvo informuota; įvykio kaltininku pripažintas kito automobilio vairuotojas, kurio atsakomybė apdrausta akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“).

8.       Paaiškino, kad pati ieškovė, prieš pateikdama atsakymą atsakovui, buvo priėmusi sprendimą parduoti transporto priemonės liekanas, t. y. už skelbimą ieškovė sumokėjo 2020 m. lapkričio 17 d. 12.51 val., nors 2020 m. lapkričio 17 d. 13.03 val. ieškovė gavo pasiūlymą dėl transporto priemonės, į kurį buvo atsakyta apie transporto priemonės rezervavimą, ir nors ieškovei buvo siūlyta 13 000 Eur, tačiau ieškovė nepasinaudojo didžiausiu kainos pasiūlymu. Visa tai leidžia pagrįstai spręsti, jog susitarimas dėl transporto priemonės liekanų pardavimo už 12 900 Eur kainą buvo sudarytas prieš ieškovei išsiunčiant 2020 m. lapkričio 17 d. 13.56 val. elektroninį laišką.

9.       Nurodė, jog vadovaujantis aukciono dalyvio sutartimi, didžiausios kainos pasiūlymą pateikęs dalyvis neturi teisės nei atsisakyti savo pasiūlymo, nei siūlyti mažesnės kainos. Taigi, būtent viešai skelbiamo aukciono metu nustatyta transporto priemonės liekanų kaina turėtų būti laikoma tikrąja jų rinkos verte.

10.       Atsakovo įsitikinimu, alternatyviais ieškinio reikalavimai gali būti laikomi tik tuomet, kai aplinkybės, kurias būtina įrodyti tam, jog konstatuoti asmens teisės pažeidimą, abiejų reikalavimų atveju sutampa. Tuo tarpu šioje byloje įrodinėdama vieno iš pareikštų reikalavimų pagrįstumą, ieškovė tuo pačiu paneigė faktines aplinkybes, kurios yra būtinos kito jos reikalavimo pagrįstumo įrodymui. Viena vertus, ieškovė įrodinėjo, kad transporto priemonės liekanų tikroji rinkos vertė yra 12 000 Eur, kitas vertus, siekė įrodyti, jog dėl atsakovo kaltės ji buvo suklaidinta dėl transporto priemonės liekanų vertės, t. y. teigė, kad sprendimą parduoti transporto priemonės liekanas už 12 900 Eur kainą priėmė remdamasi išimtinai atsakovo elektroniniame laiške nurodyta šių liekanų verte (12 000 Eur), o jei būtų žinojusi, kad tikroji liekanų vertė yra 23 193 Eur, tai būtų siekusi liekanas parduoti brangiau. Vadinasi, ieškovė teigė, kad buvo suklaidinta atsakovo, todėl 23 193 Eur vertės turtą pardavė per pigiai (už 12 900 Eur) ir taip patyrė 10 293 Eur dydžio žalą, t. y. ieškovė įrodinėjo, jog transporto priemonės liekanų tikroji rinkos vertė yra 23 193 Eur.

11.       Atsakovo teigimu, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad neapgadintos transporto priemonės rinkos vertė ginčo įvykio dieną buvo 48 000 Eur. Nėra ginčo ir dėl to, jog ieškovė pageidavo pasilikti transporto priemonės liekanas. Pažymėjo, kad ieškovei buvo paaiškinta, kad netiksli transporto priemonės liekanų suma buvo nurodyta dėl žmogiškosios klaidos. Atsakovas niekuomet neneigė padarytos klaidos, ją pripažino, apie pastebėtą klaidą nedelsdamas pranešė ieškovei ir šią klaidą ištaisė. Nurodė, kad ieškovei, kaip turto ir verslo vertinimo paslaugas teikiančiai profesionalei taip pat yra žinoma, jog Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. V1-118 4.6 punkte apgadintos transporto priemonė likutinė vertė apibūdinama kaip apskaičiuota ir (arba) rinkos duomenimis pagrįsta pinigų suma, kurią galima būtų gauti panaudojant (realizuojant) rinkoje išlikusius nesugadintus transporto priemonės elementus. Ieškovei taip pat yra žinoma, jog tokiais atvejais būtent aukciono būdu nustatyta transporto priemonės liekanų vertė parodo tikrąją jų rinkos vertę. Šį teiginį patvirtina ir kitų transporto priemonių vertinimo paslaugas teikiančių asmenų nuomonė. Taigi ieškovei negali būti nežinoma, jog tikrąją transporto priemonės liekanų rinkos vertę parodo paskelbto aukciono rezultatai ir ši vertė yra lygi 23 193 Eur. Pažymėjo, jog šią aplinkybę ieškovė pripažino teigdama, kad dėl atsakovo kaltės transporto priemonės liekanas pardavė per pigiai ir dėl to patyrė žalą.

12.       Atsakovas nurodė, kad draudiko sprendimas dėl išmokos mokėjimo ir jos dydžio yra vienašalis sandoris, kuriam priimti reikalinga surinkti informaciją (iš ieškovės). Mokėtina suma buvo tikslintina. Be to, 2020 m. lapkričio 17 d. transporto priemonė nuosavybės teise priklausė uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ (toliau – UAB „Swedbank lizingas“), o ieškovė atsiskaitė tik 2020 m. lapkričio 19 d., todėl 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovė dar nebuvo įgijusi teisės reikalauti visos draudimo išmokos sumos savo naudai, atitinkamai ir susitarimas dėl tokio draudimo išmokos mokėjimo negalėjo būti sudarytas. Pati ieškovė liekanas pardavė ne už 12 000 Eur, bet už 12 900 Eur.

13.       Ieškovė pateiktu dubliku laikėsi iš esmės ieškinyje išreikštos pozicijos. Pažymėjo, kad aukcionas buvo paskelbtas tik po to, kai buvo priimtas atsakovo sprendimas dėl kainos sumokėjimo, kurį atliko nepriklausomo vertinimo būdu. Atsakovas rinkosi būdus, kaip vertinama: 1) atliekant rinkos kainų tyrimą; 2) apklausiant aukciono dalyvius (vertinamos apgadintos transporto priemonės potencialius pirkėjus) ir taikant maksimalios pasiūlytos kainos principą; arba 3) atliekant nesugadintų pagrindinių transporto priemonės dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės apskaičiavimą. Atsakovas nepaaiškino, kaip buvo apskaičiuota 2020 m. lapkričio 16 d. pateikta vertė. Aukciono būdu įvertinta tik 2020 m. lapkričio 19 d. Alternatyvių ieškovės reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovė, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžė teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą. Nesutinka su atsakovu, jog ieškinio faktinis pagrindas bei dalykas yra suformuluoti neaiškiai ir/ar netinkamai.

14.       Atsakovui atsiliepimu į ieškinį patvirtinus, jog atsakovo sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo yra vienašalis sandoris, remiantis 2020 m. lapkričio 16 d. el. laiško turiniu, kuriame yra aiškiai išreikšta atsakovo valia ieškovei išmokėti 36 000 Eur dydžio draudimo išmoką, ieškovei pasiliekant transporto priemonės liekanas bei 2020 m. lapkričio 17 d. el. laišku, kuriuo ieškovė patvirtino pasirinktą žalos atlyginimo būdą, ieškinio pirmasis reikalavimas laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas pilna apimtimi.

15.       Nurodė, jog priėmus atsakovo sprendimą, jis galėjo būti keičiamas tik abipusiu sutarimu. Paaiškino, kad lizingo davėjas ieškovei buvo perdavęs teisę spręsti visus juridinius klausimus, susijusius su transporto priemonės valdymu – teisę spręsti nagrinėjamoje byloje atsakovo ginčijamus draudimo teisnius klausimus, tame tarpe ir priimti, akceptuoti atsakovo sprendimą dėl žalos mokėjimo būdo bei dydžio – 36 000 Eur draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovės nuomone, atsakovo argumentai, jog ieškovė pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, vertintini kaip deklaratyvūs. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nepaneigė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų jo atžvilgiu.

16.       Atsakovas pateiktu tripliku nesutiko su ieškiniu ir dubliku, prašė juos atmesti, iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus; pažymėjo, kad ieškovės rastas pirkėjas, kuris gyvena kitame mieste, itin skubiai apžiūrėjo transporto priemonę ir apsisprendė dėl jo pirkimo, kas sudaro spręsti, kad pardavimas įvyko dar iki tol žodžiu. Ieškovės paskutinė įmoka įskaityta 2020 m. lapkričio 19 d. 11.47 val., kai tuo tarpu pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 19 d. 11 val., kuomet ieškovė neturėjo teisės parduoti transporto priemonės, kadangi neturėjo nuosavybės teisių. Pažymėjo, kad liekanų vertė buvo nustatyta atsakovo darbuotojo, bet ne vertintojo. Tikrosios transporto priemonės rinkos vertės nustatymas yra reikšmingas tinkamam šios bylos išnagrinėjimui. Atsakovas palaiko savo poziciją, jog pareikštas ieškinys nėra suformuluotas tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-955-807/2022 ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 5 146, 60 Eur dydžio draudimo išmokos dalį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (5 146, 60 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 685,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

18.       Teismas nurodė, kad nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas vadovaujasi draudėjo pateiktais, savo paties surinktais duomenimis bei ekspertų, įskaitant ir nepriklausomus, išvadomis. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 105 straipsnį, reglamentuojantį draudimo išmoką turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jeigu šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

19.       Teismas nustatė, kad ieškovė atsakydama į atsakovo el. laišką, 2020 m. lapkričio 16 d. el. laišku patvirtino savo poziciją dėl 2 nuostolių atlyginimo būdo – gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę (12 000 Eur), draudimo išmoką (transporto priemonės likučiai pasiliekami) 48 000 Eur – 12 000 Eur = 36 000 Eur. Taigi šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tokiu būdu atsakovo pateikta informacija negalėjo kelti ieškovei jokių abejonių dėl likutinės vertės dydžio kaip klaidingai nustatytos. Be to, pats atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14 punkto nuostatomis, nurodančiomis, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.

20.       Taip pat nustatė, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. patalpino viešai pardavimo skelbimą dėl parduodamos po eismo įvykio transporto priemonės, nurodydama 15 500 Eur kainą, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė pirkėjo pradėjo ieškoti kur kas anksčiau, nei buvo paskelbtas pats skelbimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 17 d. buvo sudarytas išankstinis pirkimo – pardavimo susitarimas dėl transporto priemonės pardavimo tarp UAB „Marleksa“ ir E. B., o 2020 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo pagrindinė sutartis; transporto priemonė parduota už 12 900 Eur sumą. Ieškovė neatskleidė visų aplinkybių, paaiškinančių, kaip ir kodėl buvo ieškomas pirkėjas neskelbiant viešo skelbimo apie transporto priemonės pardavimą, kokios pasiūlytos sąlygos (kaina), nurodoma informacija apie transporto priemonę ir pan., nedetalizavo, kodėl radus pirkėją iki skelbimo išviešinimo, buvo patalpintas skelbimas su kaina 15 500 Eur, nepaisant to, kad jau žinota apie kitą sulygtą susitarimu – 12 900 Eur – pardavimo kainą.

21.       Teismas pažymėjo ir tai, kad dėl transporto priemonės pardavimo buvo susitarta dar tuomet, kai minėta transporto priemonė nuosavybės teise nepriklausė ieškovei, kai įstatymo nuostatos įpareigoja išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po autoavarijos (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 18 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie transporto priemonės registraciją po pardavimo, iš kurių būtų realiai matyti, kas ir nuo kada yra naujasis jo savininkas, ieškovė neteikė.

22.       Teismas darė išvadą, kad nors pati ieškovė ir kvestionavo atsakovo nurodomą naują transporto priemonės likutinę vertę 23 193 Eur sumai, tačiau nepaneigė, kad ši vertė nėra reali ir protinga, todėl sprendė, kad byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti, jog ieškovė neatskleidė visų jai žinomų reikšmingų faktinių aplinkybių, kas lėmė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo nurodyta pirminė likutinė vertė 12 000 Eur laikytina pagrįsta ir teisinga, o vėlesnė atsakovo nurodyta transporto priemonės likutinė kaina (23 193 Eur) nėra reali ir protinga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

23.       Teismas vertino, kad aukciono būdu parduoto turto kaina gali būti tikroji turto likutinės vertės kaina. Pažymėjo, kad nors atsakovas pripažino padarytą žmogišką klaidą, kuomet išsiuntė ieškovei neteisingą informaciją dėl transporto priemonės likutinės 12 000 Eur vertės, tačiau nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kas lėmė klaidos padarymą, kurioje vertinimo stadijoje klaida padaryta/pastebėta ir pan. Be to, atsakovas neteikė jokių duomenų apie tai, kaip buvo paskaičiuota 12 000 Eur kaina, koks taikytas apskaičiavimo būdas, įrodinėdamas aukciono būdu gautą kainą, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia aukciono dalyviams buvo pateikta informacija apie transporto priemonę.

24.       Teismas konstatavo, kad abi ginčo šalys nevykdė tinkamai įrodinėjimo ir atsikirtimo pareigos, abiejų ginčo šalių pateikti vertinimai turi trūkumų, pažymint, kad ginčo transporto priemonė jau yra parduota, bei tai, kad kitų būdų ir priemonių tiksliai nustatyti transporto priemonės likučio vertę teismas neturi, todėl sprendė, jog šiuo atveju, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teisingiausia transporto priemonės likučio vertę yra nustatyti išvedant vidurkį iš abiejų ginčo nurodomų transporto priemonės likučio verčių (pardavimo sandorio kainos ir aukciono būdu gautos kainos), kai šių verčių vidurkis sudaro 18 046,50 Eur (12 900 + 23 193). Teismui nustačius, kad transporto priemonės likutinė vertė yra 18 046,50 Eur, bylos duomenims patvirtinant, jog visa transporto priemonės vertė 48 000 Eur, atsakovas ieškovei išmokėjo draudimo išmoką lygią 24 807 Eur, todėl likusi neatlygintos sumos dalis sudaro 5 146,50 Eur (48 000 Eur – 18 046,50 Eur – 24 807 Eur). Kadangi šios sumos dalies atsakovas neatlygino, todėl ieškinį dėl šio reikalavimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo pritiesė 5 146,50 Eur neišmokėtą draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Kitą ieškinio dalį atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

25.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Marleksa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-955-807/2022, kurioje dalis ieškinio buvo atmesta, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo esmę – ginčas tarp šalių kilo ne dėl transporto priemonės likutinės vertės nustatymo, o dėl atsakovo priimto ir ieškovei pateikto sprendimo išmokėti 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką įvykdymo, kadangi ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo ir neįrodinėja transporto priemonės liekanų „tikrosios“ ir/ar „teisingos“ vertės. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovas 2020 m. lapkričio 16 d. el. laišku pateikęs sprendimą (vienašalį sandorį) dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio bei 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovei pasirinkus nuostolių atlyginimo būdą, t. y. šalims sudarius susitarimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, atsakovas turėjo pareigą vykdyti priimtą sprendimą ir sumokėti jame nurodytą 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką. Ginčo esmės arba nagrinėjamos bylos dalyko tikslus nustatymas, nagrinėjamu atveju, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl pareikštų alternatyvių reikalavimų pagrįstumo, nes pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus, jog tarp šalių kilo ginčas dėl „transporto priemonės likutinės vertės apskaičiavimo“, sprendime visiškai nepagrįstai padaryta išvada, kad „[...] ieškovė neįrodė, jog atsakovo nurodyta pirminė likutinė vertė 12 000 Eur laikytina pagrįsta ir teisinga, o vėlesnė atsakovo nurodyta transporto priemonės likutinė kaina (23 193 Eur) nėra reali ir protinga“.

25.2.                      Ieškovė itin detaliai atskleidė ir pagrindė visas jai žinomas faktines aplinkybes, susijusias su transporto priemonės pardavimu.

25.3.                      Po transporto priemonės patalpinimo (2020 m. lapkričio 17 d., 12:51 val.) internetiniame tinklapyje – (duomenys neskelbtini), ieškovė gavo keletą trečiųjų asmenų pasiūlymų įsigyti transporto priemonės lieknas, todėl transporto priemonė žodžiu buvo rezervuota didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Atsižvelgiant į tai, kad potencialių pirkėjų siūloma kaina iš esmės atitiko atsakovo nustatytą ir 2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiške nurodytą transporto priemonės liekanų vertę, ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. 13:56 val., elektroniniu laišku pateikė atsakymą į atsakovo sprendimą dėl žalos atlyginimo ir pasirinko žalos atlyginimo būdą. Tik po šio atsakymo pateikimo, pagal ieškovė patalpintą skelbimą surastam pirkėjui, kuriam transporto priemonės liekanų pardavimas buvo rezervuotas žodžiu, 2020 m. lapkričio 17 d. apie 17:00 val., ieškovė ir pirkėjas E. B. sudarė išankstinį pirkimo – pardavimo susitarimą, kurio pagrindu ieškovė išreiškė savo valią ir įsipareigojo parduoti transporto priemonės liekanas.

25.4.                      Pardavimo skelbime transporto priemonės liekanų kaina – 15 500 Eur dydžio suma, ieškovės buvo nustatyta su tikslu gauti didesnę kainą už liekanas, nei jų vertę buvo nustatęs atsakovas.

25.5.                      Ieškovės pateikti pirminiai dokumentais – 2020 m. lapkričio 17 d. išankstinis susitarimas ir 2020 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtina, jog nuosavybės teisė į transporto priemonę buvo perleista 2020 m. lapkričio 19 d., kai ieškovė ir pirkėjas E. B. susitarė dėl esminių transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų ir išreiškė savo valią. Teigė, jog ne transporto priemonės registracijos duomenų pakeitimas, o ieškovė pirminiai dokumentai patvirtina nuo kada pirkėjas E. B. tapo naujuoju transporto priemonės (liekanų) savininku.

25.6.                      Ieškovė, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo, neturi jokios patirties transporto pardavimo srityse. Ieškovė negali būti laikoma transporto priemonių pardavimo rinkos profesionalė, nes neturi nei tokios veiklos patirties, nei žinių, nei juo labiau „pakankamos kontaktų bazės, kad pasiektų palankiausią sau rezultatą“.

25.7.                      Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokių motyvų ir argumentų pagrindu, sprendžiant nagrinėjamą ginčą pagal ieškovės pareikštą reikalavimą dėl draudimo išmokos dalies priteisimo, iš atsakovo buvo nuspręsta priteisti tik 5 146,50 Eur dydžio sumą. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl draudimo išmokos priteisimo, nagrinėjamoje byloje, turėjo vertinti ir nustatyti, ar atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, nustatęs ieškovei priklausančios draudimo išmokų dydžius (transporto priemonės rinkos ir likutinė vertę), priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokų išmokėjimo pagal nustatytą tvarką, įsipareigojo ieškovei sumokėti 36 000 Eur dydžio sumą, pastarajai pasiliekant transporto priemonės liekanas, t. y. ar atsakovas, priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokos, turi pareigą sumokėti nurodytą (-as) draudimo išmoką (-as) ieškovei.

25.8.                      Tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek atsakovo ir liudytojo D. M. paaiškinimai, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, draudimo išmokų dydis buvo nustatytas įprastai, pagal paties atsakovo nustatytų vidinių taisyklių (Proceso aprašymas) numatytą tvarką, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d. D. M. turėdamas duomenis apie transporto priemonės ir jos liekanų vertes, kreipėsi į draudimo išmokų trijų asmenų (L. G., M. K., N. M.) komitetą, kuris 2020 m. lapkričio 16 d., 15:43 val., patvirtino priimtiną sprendimą dėl nustatytos draudimo išmokos išmokėjimo ieškovei. Tik gavęs patvirtinimą dėl mokėtinos žalos dydžio, atsakovo darbuotojas D. M. ieškovei 2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku pateikė sprendimą dėl draudimo išmokos ir jos dydžio išmokėjimo, kuriuo patvirtino, jog sutinka: 1) sumokėti 48 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką, atsakovui pasiliekant transporto priemonės liekanas; arba 2) sumokėti 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką, ieškovei pasiliekant transporto priemonės liekanas, ieškovė pasirinko pastarąjį variantą.

25.9.                      Atsakovo pateiktame Proceso aprašymo 6.1.1.9 punkte numatyta, kad nuostolių dydis gali būti nustatomas įvairiais būdais, kaip pavyzdžiui – nepriklausomų ekspertų išvadomis, tačiau aukciono būdas atsakovo Proceso aprašyme nėra numatytas. Į bylos medžiagą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie duotų pagrindo teigti, jog kažkuris vertės nustatymo būdas būtų prioritetinis, t. y. teisingesnis ir/ar objektyvesnis už kitus vertės nustatymo būdus, priešingai, pats atsakovas duodamas paaiškinimus, patvirtino, jog kiekvienas iš pasirinktų nuostolių / liekanų vertės nustatymo būdų yra teisingas.

25.10.                      Apeliantės nuomone, atsakovo elgesys – būtinybė perskaičiuoti transporto priemonės liekanas kitu vertės nustatymo būdu, negali būti laikomas sąžiningumu. Atsakovas, būdamas savo srities profesionalu, analogiškus sprendimus priima kiekviena dieną, todėl tuo atveju, jeigu būtų padaryta klaida nustatant transporto priemonės liekanų vertę, ieškovei mokėtina draudimo išmoka nebūtų patvirtinta 3 (trijų) asmenų komiteto, nes tam ir yra nustatyta griežta atsakovo sprendimų patvirtinimo ir priėmimo tvarka.

25.11.                      Ne ieškovės, o atsakovo nerūpestingumas ir neatsakingumas lėmė tai, jog ieškovei pardavus transporto priemonę ir atsakovui dėl klaidos sugalvojus perskaičiuoti transporto priemonių liekanų vertę, ieškovė patyrė nuostolių, nes, jeigu ne atsakovo „žmogiška klaida“, transporto priemonė nebūtų ieškovės parduota ir būtų pasirinktas kitas nuostolių atlyginimo būdas, taigi atsakovo veiksmai vertintini kaip atitinkantys visas civilinės atsakomybės sąlygas.

25.12.                      Atsakovui, kaip draudikui ir savo srities profesionalui yra taikomi aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Tuo atveju, jeigu nebūtų padaryta „žmogiška klaida“ ir 2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku pateiktas sprendimas nebūtų vienašališkai pakeistas atsakovo, apeliantė būtų gavusi žalos atlyginimą už transporto priemonę lygią 48 000 Eur dydžio sumai. Šiai dienai, apeliantei atlyginta žala, pridėjus ir transporto priemonės liekanas sudaro tik 37 707 Eur.

25.13.                      Atsakovui pakeitus ir priėmus naują sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, apeliantė neturėjo galimybės pasirinkti kito nuostolių atlyginimo būdo, ko pasekoje pirmosios instancijos teismui nesprendus alternatyvaus reikalavimo dėl žalos atlyginimo, apeliantės atžvilgiu nebuvo įgyvendintas visiškas nuostolių atlyginimo principas.

26.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šis dydis turėjo būti nustatomas atsižvelgiant į ieškovės realiai patirtų nuostolių dydį. Siekiant nustatyti realiai patirtų nuostolių dydį, reikėjo nustatyti tikrąją transporto priemonės, kuri buvo apdrausta draudimo sutartimi (draudimo liudijimas (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), liekanų vertę po 2020 m. spalio 19 d. įvykusio eismo įvykio. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad ši vertė buvo 12 000 Eur (arba 12 900 Eur vertinant pagal reikalavimą, kurį ieškovė laikė alternatyviu), o atsakovas – pozicijos, kad tikroji transporto priemonės liekanų vertė buvo nustatyta paskelbto aukciono metu ir yra lygi 23 193 Eur. 

26.2.                      Atsakovas nurodė ne tik tai, kad jis nebuvo įsipareigojęs sumokėti 36 000 Eur dydžio draudimo išmokos, t. y. atsakingo komiteto sprendimas dėl tokio dydžio draudimo išmokos mokėjimo nebuvo priimtas, bet ir tai, kad atsakovas negalėjo įsipareigoti mokėti ieškovės nurodomo dydžio draudimo išmokos, nes jos dydis viršijo ieškovės realiai patirtų nuostolių dydį. Realiai patirtų nuostolių dydis, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti nustatomas atsižvelgiant į tikrąją transporto priemonės liekanų vertę. Taigi, priešingai nei teigė ieškovė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos esmę.

26.3.                      Be to, 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovė neturėjo teisės gauti visos draudimo išmokos sumos, kadangi 2020 m. lapkričio 17 d. transporto priemonė nuosavybės teise priklausė UAB „Swedbank lizingas“. Draudimo sutartyje nurodyta, kad naudos gavėjas yra UAB „Swedbank lizingas“, toje apimtyje, kuri yra lygi ieškovės neįvykdytų finansinių įsipareigojimų sumai. Su UAB „Swedbank lizingas“ ieškovė atsiskaitė tik 2020 m. lapkričio 19 d., todėl 2020 m. lapkričio 17 d. dar nebuvo įgijusi teisės reikalauti visos draudimo išmokos sumos savo naudai, atitinkamai ir susitarimas dėl tokio draudimo išmokos mokėjimo negalėjo būti sudarytas.

26.4.                      Transporto priemonės liekanų vertę atsakovas įrodinėjo ir įrodinėja teismui pateiktais duomenimis apie šių liekanų aukciono rezultatus. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pasisakė dėl šios aplinkybės, nes ji sudaro atsakovo nesutikimo su ieškiniu pagrindą bei atitinkamai yra įrodinėjimo dalyko byloje dalis. Be to, ieškovei pripažįstant, kad ji net nebandė įrodinėti tikrosios transporto priemonės liekanų likutinės vertės po 2020 m. spalio 19 d. eismo įvykio, reikia konstatuoti, kad atsakovo nurodyta liekanų vertė (23 193 Eur) turi būti laikoma tikrąja jų verte, nes tik atsakovas šią aplinkybę įrodinėjo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

26.5.                      Liudytoju apklaustas D. M. priešingai, nei teigė ieškovė apeliaciniame skunde, nurodė, jog ginčo atveju transporto priemonės liekanų vertė turėjo būti nustatyta aukciono būdu, kas ir buvo padaryta. Liudytojas nurodė, jog atsakovo žalų ekspertams buvo žodžiu duotas nurodymas, tais atvejais, kai yra aiškus eismo įvykio kaltininkas, nukentėjusių transporto priemonių liekanų vertę nustatinėti aukciono būdu.

26.6.                      Pirmąjį pasiūlymą pirkti transporto priemonę ieškovė gavo praėjus vos dvylikai minučių nuo viešo skelbimo patalpinimo internete. Ieškovės pateikta susirašinėjimo kopija įrodo, kad 2020 m. lapkričio 17 d. 13:03 val. ieškovė gavo pasiūlymą nupirkti transporto priemonę, tačiau į šį pasiūlymą atsakė, jog transporto priemonė jau yra rezervuota. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovė gavo net du pasiūlymus parduoti transporto priemonės liekanas už 13 000 Eur sumą, t. y. per itin trumpą laiką ieškovė gavo mažiausiai tris pasiūlymus pirkti transporto priemonės liekanas ir net du iš jų buvo didesni nei E. B. pateiktas pasiūlymas. Pati ieškovė teigė, kad iš pradžių transporto priemonė buvo žodžiu rezervuota E. B., tačiau tikslaus rezervavimo laiko nenurodė. Atsakovo vertinimu tai, kad transporto priemonės liekanų pardavimo procesas užtruko trumpiau nei keturias valandas, t. y. nuo 12:51 val. iki žodinio rezervavimo, yra itin trumpas laiko tarpas tam, kad parduoti smarkiai apgadintos prabangios transporto priemonės liekanas, kadangi tokį laiko tarpą objektyviai nėra galimybės sudaryti sąlygas visiems potencialiems pirkėjams pateikti savo pasiūlymus įsigyti transporto priemonę.

26.7.                      Ieškovės skubėjimą parduoti transporto priemonę būtų galima pateisinti tuo atveju, jei pirkėjas jai būtų pasiūlęs įsigyti transporto priemonę už skelbime nurodytą 15 500 Eur kainą. Tokiu atveju pati ieškovė pasiūliusi parduoti transporto priemonę už tokią sumą galėtų ir nesuabejoti ar sandoris sudaromas rinkos sąlygomis, nors ir tokiu atveju itin spartus susidomėjimas pirkti transporto priemonę turėtų sukelti abejones dėl to, ar pradinė pardavimo kaina buvo nurodyta tinkamai. Šiuo atveju, pažymėtina, jog pati ieškovė pasiūlė parduoti transporto priemonę už 15 500 Eur kainą, sulaukė pirkėjų susidomėjimo, tačiau vos po keliolikos minučių ar kelių valandų sutiko parduoti transporto priemonę net 17 procentų pigiau, nei buvo pasiūlyta – už 12 900 Eur. Toks ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip racionalus ir paneigia pačios ieškovės argumentą, kad parduodant transporto priemonės liekanas buvo bandoma gauti kiek įmanoma didesnę kainą.

26.8.                      Pateikus transporto priemonę į rinką per parą aukciono metu buvo gautas ne vienas pasiūlymas pirkti transporto priemonę ženkliai brangiau. Didžiausias pasiūlymas siekė 23 193 Eur.

26.9.                      Ieškovės teigimu, pagrindinė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 19 d. apie 11:00 val., tuo tarpu atsakovas pateikė nenuginčytus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad transporto priemonės nuosavybės teisę iš UAB „Swedbank lizingas“ ieškovė įsigijo tik 2020 m. lapkričio 19 d. 15:29 val. Taigi, arba transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis su E. B. buvo sudaryta ne ieškovės nurodytu laiku (2020 m. lapkričio 19 d. apie 11:00 val.), arba ši sutartis buvo sudaryta ieškovės nurodytu laiku, tačiau tuo metu, kai ieškovė dar nebuvo nei atsiskaičiusi už transporto priemonę, nei tapusi jos savininke, todėl visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su transporto priemonės perleidimu E. B.

26.10.                      Ieškovė pripažįsta, jog teisės aktai numato pareigą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo transporto priemonės pardavimo pateikti informaciją apie savininko pasikeitimą, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kad ši pareiga buvo įvykdyta tinkamai. Ieškovei neabejotinai yra žinomos aplinkybės apie tai, ar duomenys apie savininko pasikeitimą buvo pateikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir kada šie duomenys buvo pateikti, tad ieškovei ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadas būtų paprasčiausia nurodyti, kad įstatyme nurodyta pareiga buvo įvykdyta tinkamai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

26.11.                      Draudimo išmokų komitetas pritarė tik konkrečiam draudimo išmokos mokėjimo būdui ir dydžiui, t. y. transporto priemonės rinkos vertės (48 000 Eur) dydžio draudimo išmokos mokėjimui perimant transporto priemonės liekanų nuosavybės teisę iš ieškovės. Draudimo išmokų komitetas nepriėmė sprendimo mokėti 36 000 Eur dydžio draudimo išmoką paliekant transporto priemonės liekanas ieškovei, todėl kitoks ieškovės aiškinimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje pateiktiems įrodymams.

26.12.                      Iš byloje pateiktų duomenų aiškiai matyti, jog apie tai, kad yra būtina tikslinti transporto priemonės liekanų vertę aukciono būdu ieškovė buvo informuota 2020 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku. Tą pačią dieną paskelbtas transporto priemonės liekanų aukcionas, o 2020 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku ieškovė informuota apie aukciono rezultatus bei perskaičiuotą draudimo išmokos dydį. Tuo metu atsakovas neturėjo jokios informacijos nei apie ieškovės ketinimus parduoti transporto priemonę, nei, juo labiau, apie sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Duomenis apie tai, kad transporto priemonė yra parduota, ieškovė nurodė tik 2021 m. kovo 23 d. pretenzijoje. Ankstesnėje 2020 m. gruodžio 18 d. ieškovės pretenzijoje duomenys apie tai, kad transporto priemonės yra parduota, nebuvo nurodyti. 

26.13.                      Ieškovė siekė įrodyti, jog nagrinėjamoje situacijoje nebuvo visiškai atlyginti jos patirti nuostoliai, tačiau byloje pateiktų įrodymų visuma liudija, jog tokios pasekmės kilo dėl pačios ieškovės pasirinkimų, veiksmų – itin skuboto transporto priemonės liekanų pardavimo, ir netinkamo bendradarbiavimo su atsakovu. Atsižvelgiant į ieškovės turimą kvalifikaciją ir patirtį, galima pagrįstai teigti, jog ieškovei buvo žinoma apie atsakovo klaidą, padarytą 2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiške, nurodant transporto priemonės liekanų vertę, tačiau vietoje to, kad atkreiptų kitos sutarties šalies dėmesį į padarytą klaidą ir padėtų ją pašalinti, ieškovė nutarė šia klaida pasinaudoti.

26.14.                      Siekdama, kad atsakovui būtų taikoma civilinė atsakomybė, ieškovė turėjo įrodyti visas šios atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Šioje byloje surinkta įrodymų visuma liudija, kad priežastinio ryšio tarp ieškovės tariamai patirtos žalos ir atsakovo veiksmų nėra. Nuostoliai, jei tokių ieškovė patyrė, priežastiniu ryšiu yra susiję ne su atsakovo, o su pačios ieškovės veiksmais ir sprendimais. Vien elektroninio laiško su netinkamai nustatyta transporto priemonės liekanų kaina išsiuntimas nesukėlė ir negalėjo sukelti ieškovės nurodomų neigiamų pasekmių.

26.15.                      Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi, tačiau ieškinys, kuriame yra reiškiami du alternatyvūs reikalavimai, objektyviai negali būti patenkintas visa apimtimi – vieno iš reikalavimų tenkinimas eliminuoja kito reikalavimo tenkinimo galimybę.

27.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-955-807/2022, kurioje dalis ieškinio buvo patenkinta, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog abi ginčo šalys nevykdė tinkamai įrodinėjimo ir atsikirtimo pareigos, abiejų ginčo šalių pateikti vertinimai turi trūkumų, todėl šiuo atveju, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teisingiausia transporto priemonės likučio vertę yra nustatyti išvedant vidurkį iš abiejų ginčo nurodomų transporto priemonės likučio verčių (pardavimo sandorio kainos ir aukciono būdu gautos kainos), kai šių verčių vidurkis sudaro 18 046,50 Eur (12 900 + 23 193).

27.2.                      Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kuris patvirtina, kad UAB „Diginet LTU“, t. y. bendrovei administruojančiai skelbimų portalą (duomenys neskelbtini), už paslaugas ieškovė sumokėjo 2020 m. lapkričio 17 d. 12:51 val. Ieškovė pripažino, kad skelbimo apie transporto priemonės liekanų pardavimą turinys viešai tapo žinomas tik po to, kai buvo sumokėta už šio skelbimo patalpinimą. Taigi byloje buvo neginčijamai įrodyta, kad apie ieškovės valią parduoti transporto priemonės liekanas viešai buvo paskelbta ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 17 d. 12:51 val.

27.3.                      Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė palaikė savo teiginius, jog transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo surašyta 2020 m. lapkričio 19 d. 11:00 val. nepaisant to, kad atsakovas pateikė nenuginčytus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog UAB „Swedbank lizingas“ pagal sudarytą lizingo sutartį visiškai atsiskaitė 2020 m. lapkričio 19 d. 11:47 val., dokumentas, liudijantis sutarties pabaigą bei transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimą ieškovei buvo paruoštas 2020 m. lapkričio 19 d. 15:13 val., tuo tarpu transporto priemonės nuosavybės teisę iš UAB „Swedbank lizingas“ ieškovė įsigijo tik 2020 m. lapkričio 19 d. 15:29 val., todėl ieškovės teiginys, jog transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis su E. B. buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 19 d. apie 11:00 val., ir po to, kai ieškovė įgijo transporto priemonės nuosavybės teisę, nėra ir negali būti teisingas. Arba ši sutartis buvo sudaryta ieškovės nurodytu laiku, tačiau tuo metu, kai ieškovė dar nebuvo nei atsiskaičiusi už transporto priemonę, nei tapusi jo savininku. Taigi visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su transporto priemonės perleidimu E. B.

27.4.                      2020 m. lapkričio 16 d. 17:48 val. elektroninis laiškas buvo išsiųstas dėl darbuotojo klaidos bei nurodyta, kad ši klaida pasireiškė dvejopai: pirma, laiškas buvo išsiųstas po draudimo išmokų komiteto priimto sprendimo, o ne prieš jį ir draudimo išmokų komitetui nusprendus mokėti išmoką konkrečiu būdu, t. y. sumokant transporto priemonės rinkos vertės dydžio išmoką ir perimant liekanas, klientas neturėjo būti informuojamas apie kitas galimas alternatyvas, o turėjo būti informuotas apie konkretaus priimto sprendimo turinį, antra, prieš siunčiant laišką klientui nebuvo įvykdytas transporto priemonės liekanų pardavimo aukcionas, kurį šioje situacijoje skelbti buvo būtina.

27.5.                      Pagal proceso eigą, pirma klientui turi būti išsiunčiamas informacinis pranešimas, tuomet gaunama kliento pozicija dėl liekanų pasilikimo arba perdavimo draudikui ir tik tuomet visa informacija pateikiama tvirtinančiam asmeniui, kad šis priimtų sprendimą dėl išmokos mokėjimo.

27.6.                      Žalų ekspertas D. M. draudimo išmokų komitetui pateikė pasiūlymą mokėti transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoką (48 000 Eur) ir perimti transporto priemonės liekanas iš kliento. Tik tokiam išmokos mokėjimo būdui draudimo išmokų komitetas pritarė, todėl žalų ekspertas vienasmeniškai negalėjo priimti sprendimo draudimo išmokos mokėti kitu būdu, t. y. mokėti draudimo išmoką, kuri būtų lygi transporto priemonės rinkos vertės ir jo liekanų kainų skirtumui. Atitinkamai ir klientui turėjo būti siunčiama informacija apie jau priimtą sprendimą, o ne nurodomos alternatyvos, kurioms draudimo išmokų komitetas nepritarė

27.7.                      Apie žodinio susitarimo (nurodymo) žalų ekspertams situacijose, kuomet yra žinomas eismo įvykio kaltininkas, t. y. kaip ir ginčo atveju, buvimą, kai sugadintos transporto priemonės liekanų vertė turi būti nustatoma aukciono būdu, patvirtino byloje apklaustas liudytojas D. M.

27.8.                      Teismui taip pat buvo paaiškinta, kad skaičiavimus, kuriais buvo nustatyta transporto priemonės lieknų vertė, lygi 12 000 Eur – atliko atsakovo darbuotojas, esantis (duomenys neskelbtini). Šie teiginiai buvo pagrįsti rašytiniu įrodymu – Proceso aprašymu, kurio 8.8 punkte nurodoma, kad perduodamas žalos bylą tvirtinančiam asmeniui, kad šis priimtų sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, žalų ekspertas, be kita ko, turi nurodyti ir preliminarią transporto priemonės liekanų vertę, kurią nustato vertintojas. Proceso aprašymo 2 straipsnyje nurodyta, kad terminas „Vertintojas“ reiškia transporto priemonių vertintoją (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Faktą, jog preliminarią transporto priemonės liekanų vertę nustatė atsakovo darbuotojas (duomenys neskelbtini), patvirtino ir liudytojas D. M., todėl ir ši aplinkybė buvo visiškai įrodyta. Taip pat buvo įrodyta, jog šis paskaičiavimas buvo teorinis ir preliminarus, todėl buvo netikslus.

27.9.                      Kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikta aukciono ataskaita, kurioje nurodytas žalos bylos numeris, transporto priemonės modelis bei identifikavimo kodas. Tai pat nurodyta, kad aukcionas buvo organizuojamas interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismui pateikė susitarimo dėl dalyvavimo internetiniame aukcione tekstą. Susitarimo 5.2 punktas nurodo, kad turto aprašyme yra nurodoma: pavadinimas, pagaminimo metai, paskirtis, techniniai duomenys (kuro tipas kėbulo tipas, pavarų dėžės tipas, kt.), būklė, trūkumai ir kt. Susitarimo 5.3 punktas numato, kad pardavėjas, patalpindamas turtą į aukciono pasiūlą atskleidžia visą jam žinomą ir prieinamą informaciją apie turto faktinę būklę, kuri paaiškėjo ir buvo atskleista turto apžiūros metu. Taigi teismui buvo pateiktas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kokia informacija apie parduodamus automobilius yra pateikiama visiems aukciono dalyviams. Susitarimo 4.1 punktas numato, kad aukciono dalyvis įsipareigoja atsakingai ir sąžiningai teikti savo turto kainos pasiūlymus ir įsigyti turtą, jei jo pasiūlyta kaina aukcionui pasibaigus bus didžiausia (t. y. jei jis laimės aukcioną). Aukciono dalyvis neturi teisės atsisakyti savo pasiūlymo ar sumažinti pasiūlytos kainos. Kitaip tariant, atsakovas įrodė, kad aukciono dalyvio pateiktas pasiūlymas pirkti turtą už konkrečią kainą yra teisiškai įpareigojantis. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas įrodė, kad transporto priemonės liekanų pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina jo pardavimą pagal didžiausiai įmanomą turto vertę, lygią 23 193 Eur sumai.

27.10.                      Atsakovas taip pat įrodė, jog nuo aukciono pradžios (2020 m. lapkričio 18 d. 15:00) iki jo pabaigos buvo gauti net keli pasiūlymai dėl transporto priemonės liekanų įsigijimo, o laimėjęs pasiūlymas pateiktas 2020 m. lapkričio 19 d. 12:28. Taigi buvo įrodyta, kad per sąlyginai trumpą laiką sąžiningai pateikus transporto priemonę pardavimui į rinką buvo gautas ne vienas pasiūlymas pirkti turtą už ženkliai didesnę sumą, nei 12 000 Eur.

27.11.                      Akcentavo ir tai, kad organizuodamas transporto priemonės liekanų pardavimo aukcioną, atsakovas nežinojo apie ieškovės tariamai sudarytus susitarimus dėl transporto priemonės perleidimo E. B. Ši informacija atsakovui buvo pateikta žymiai vėliau, tad aukcionas buvo organizuojamas siekiant sąžiningai nustatyti transporto priemonės liekanų kainą bei pačiai ieškovei sudaryti sąlygas parduoti jas kuo brangiau. Vos tik pasibaigus aukcionui atsakovas 2020 m. lapkričio 19 d. 15:10 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką, kuriuo informavo ieškovę apie įvykusio aukciono rezultatus bei galimybę per 15 dienų parduoti transporto priemonę aukciono laimėtojui už 23 193 Eur kainą. Taigi aukciono organizavimas negali būti vertinamas kaip atsakovo siekis išvengti pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Priešingai, matyti, kad atsakovas dėjo reikiamas ir protingas pastangas tam, kad transporto priemonės liekanos būtų parduotos už didžiausią įmanomą kainą ir taip būtų realiai atlyginti visi ieškovės patirti nuostoliai, o pati draudimo sutartis būtų įvykdyta abiem jos šalims ekonomiškiausiu būdu.

27.12.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šioje byloje dalis bylinėjimosi išlaidų atsirado dėl ieškovės negebėjimo tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimų, t. y. bandymo įrodinėti alternatyvius reikalavimus, kurie, iš tiesų, tokie nėra. Be to, jei pirmosios instancijos teismas nutarė, kad ieškinys yra suformuluotas tinkamai, o jame reiškiami reikalavimai yra alternatyvūs, teismas turėjo nurodyti, kuris iš alternatyvių reikalavimų yra atmetamas bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Vietoje to, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nutarė išvesti ieškovės reikalavimų vidurkį taip teigdamas, kad abu reikalavimai, kuriuos ieškovė įvardino kaip alternatyvius, yra patenkinami iš dalies. Tokias teismo išvadas laiko nepagrįstomis.

28.       Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, kaip visiškai nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Vadovaujantis Proceso aprašymo 8.7. punktu, atsakovui pateikus sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo su pasiūlymais pasirinkti nuostolių atlyginimo būdą, galutinį sprendimą dėl liekanų pasilikimo ar perdavimo draudikui priima klientas, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovei pasirinkus pasilikti transporto priemonės liekanas, atsakovas negalėjo ir negali vienašališkai atšaukti priimto sprendimo ir neva padarius „žmogišką klaidą“ iš naujo perskaičiuoti likutinės vertes, o turi pareigą vykdyti priimtą sprendimą, išmokant draudimo išmoką ieškovei. Minėta patvirtina, kad byloje kilo ginčas ne dėl likutinės vertės nustatymo, o dėl atsakovo priimto sprendimo išmokėti draudimo išmoką vykdymo.

28.2.                      Ieškovė neturėjo faktinio pagrindo įrodinėti tikrosios transporto priemonės liekanų vertės, nes tai nepatenka į pareikštų alternatyvių reikalavimų apimtį.

28.3.                      Ieškovė įrodė, jog transporto priemonę pardavė už 12 900 Eur, o iš atsakovo gavo tik 24 807 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovei dėl atsakovo pripažinto neapdairumo liko nekompensuoti 10 293 Eur dydžio sumos nuostoliai.

28.4.                      Iš atsakovo pateikto apeliacinio skundo matyti, jog atsakovas remdamasis ieškovės į bylos medžiagą pateiktais rašytiniais įrodymais, paaiškinimais bei kita bylos medžiagoje esančia informacija itin detaliai, valandų ir minučių tikslumu, pateikia ir išanalizuoja visas faktines aplinkybes, kurios susijusios su transporto priemonės pardavimu. Tai patvirtina, kad ieškovė pateikė visas jai žinomas aplinkybes, nes priešingu atveju, atsakovas nebūtų galėjęs atlikti tokios išsamios faktinių aplinkybių analizės.

28.5.                      Jeigu iš tiesų ieškovė būtų radusi ir/ar turėjusi pirkėją iki 2020 m. lapkričio 17 d., ieškovė jokio viešo transporto priemonės liekanų pardavimo skelbimo nebūtų patalpinusi, nes logiškai nepaaiškinama, dėl kokių priežasčių ieškovei talpinti pardavimo skelbimą, jeigu jau yra (buvo) pirkėjas, su kuriuo sutarta sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį. Be to, atsakovui 2020 m. lapkričio 16 d. priėmus sprendimą dėl draudimo išmokų išmokėjimo ir 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovei pasirinkus nuostolių atlyginimo būdą (priėmus galutinį sprendimą), ieškovė turėjo teisę transporto priemonės liekanomis disponuoti išimtinai savo nuožiūra ir ieškovei nebuvo numatyta pareigą ar prievolė transporto priemonės liekanų pirkėją surasti per viešai talpinamus transporto priemonių pardavimo skelbimų portalus.

28.6.                      Tiek 2020 m. lapkričio 19 d. prikimo – pardavimo sutarties sudarymas, tiek lizingo sutarties pabaiga buvo atliekama ir derinama tą pačią dieną. Kaip ir nurodyta procesiniuose dokumentuose, 2020 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta apie 11:00 val., tačiau jau iki to telefonu su UAB „Swedbank lizingas“ buvo suderinta dėl transporto priemonės lizingo sutarties pabaigos.

28.7.                      Atsakovo vidinėje tvarkoje ir/ar taisyklėse nenumatyta, kad po galimų draudimo išmokų pateikimo ir klientui priėmus sprendimą dėl liekanų pasilikimo ar perdavimo atsakovui, atsakovas turėtų teisę perskaičiuoti draudimo išmokos dydžius.

28.8.                      Iš minėtų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokia informacija buvo pateikta aukciono dalyviams, t. y. šiuo atveju, aukciono ataskaitos duomenys patvirtina, kad aukciono dalyviams buvo žinomas tik transporto priemonės pavadinimas, metai ir identifikacinis kodas. Atsakovas į bylos medžiagą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog aukciono dalyviai buvo informuoti apie transporto priemonės trūkumus po eismo įvykio bei faktinį stovį.

28.9.                      Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio dėl to, jog ieškovė byloje pareiškė alternatyvius reikalavimus atsakovui, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog bylinėjimosi išlaidos galėjo būti mažesnės dėl ieškovės reiškiamų alternatyvių reikalavimų, laikytini nepagrįsti patys savaime.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovo paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. tarp UAB „Marleksa“ ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Porsche Cayenne Diesel, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – transporto priemonė), įsigijimo, kurios vertė 57 024,79 Eur; mokėjimais per 48 mėn. (pagal įmokų grafiką), pirma įmoka – 17 107,44 Eur; turto išpirkimo laikotarpio pabaiga – 2021 m. lapkričio 15 d. Turto priėmimo – perdavimo aktu UAB „Marleksa“ minėtą transporto priemonę gavo valdyti ir naudotis pagal sutartį iki 2021 m. lapkričio 15 d. (registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

32.       Kasko draudimo liudijimas patvirtina, kad draudikas – Swedbank P&C Insurance AS, draudėjas – UAB „Marleksa“, apdraustasis, naudos gavėjas – UAB „Swedbank lizingas“; draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – 2019 m. gruodžio 16 d. – 2020 m. gruodžio 15 d.; draudimo objektas – transporto priemonė; draudimo variantas – standartinis Kasko draudimas, draudimo suma – 46 920 Eur; įmokos suma – 178,46 Eur/mėn./viso 12 mėn.

33.       Vilniaus AVPK 2020 m. spalio 30 d. pažyma dėl eismo įvykio ir fotonuotrauka patvirtina, kad 2020 m. spalio 19 d. 09:20 val. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo minėta transporto priemonė, kuri buvo apgadinta. Iš kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad transporto priemonės vertė iki apgadinimo buvo 48 000 Eur.

34.       UAB „Marleksa“ 2020 m. lapkričio 17 d. atliko apmokėjimą už reklamos paslaugas (duomenys neskelbtini); parduodamos transporto priemonės vertė – 15 500 Eur.

35.       Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas ieškovei pasiūlė pasirinkti nuostolių atlyginimo būdą: gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoką (tokiu atveju perims transporto priemonės liekanas); gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (tokiu atveju transporto priemonės liekanos paliekamos) (sutarta transporto priemonės vertė – 42 228 Eur, rinkos vertė – 48 000 Eur, liekanų vertė – 12 000 Eur). Taip pat atsakovo nurodyta, kad iš draudimo išmokos išskaičiuos nesumokėtas draudimo įmokas už draudimo laikotarpį; draudimo išmoka bus išmokama lizingo bendrovei; išmokėjus draudimo išmoką, draudimo sutartis nutraukiam (draudimo apsauga pasibaigia išmokos išmokėjimo dieną). Ieškovė sutiko gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (48 000 - 12 000 = 36 000 Eur). Draudimo išmokų trijų asmenų komitetas patvirtino priimtiną sprendimą dėl nustatytos draudimo išmokos išmokėjimo ieškovei.

36.       Proceso aprašymo 8.7 punkte nustatyta – kai žala pripažinta visišku praradimu, ekspertas turi klientui nusiųsti informacinį pranešimą, nurodant automobilio rinkos vertę/draudimo sumą, teoriškai nustatytą liekanų vertę bei siūlant pasirinkti – automobilio rinkos vertės/draudimo sumos išmokos išmokėjimą ir automobilio liekanų perėmimą draudiko nuosavybėn arba skirtumo tarp automobilio rinkos vertės/draudimo sumos ir automobilio liekanų vertės išmokos išmokėjimą, liekanas paliekant klientui. Galutinį sprendimą dėl liekanų pasilikimo ar perdavimo draudikui priima klientas. Jei ši informacija jau yra žinoma iš ankstesnio bendravimo su klientu, šį žingsnį praleisti; 8.8 punkte nustatyta, jog prieš perduodamas žalos bylą tvirtinančiam asmeniui ekspertas žalos bylos pastabose turi nurodyti automobilio rinkos vertę, draudimo sumą, galimą/numatomą remonto kainą, preliminarią automobilio liekanų vertę (nustato vertintojas) bei sprendimo priėmėjui pateikti siūlymą dėl automobilio remonto arba žalos pripažinimo visišku praradimu.

37.       2020 m. lapkričio 17 d. buvo sudarytas išankstinis pirkimo – pardavimo susitarimas dėl transporto priemonės pardavimo tarp UAB „Marleksa“ ir E. B., kuri priklausė UAB „Swedbank lizingas“, tuo tarpu nurodyta, kad pardavėjas turi teisę ją išpirkti ir sutartis sudaroma, kai pardavėjas įgyja nuosavybės teisę į turtą; kaina – 12 900 Eur, avansas – 2 000 Eur. Susitarimas įsigalioja jį pasirašius ir galioja iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo.

38.       2020 m. lapkričio 17 d. kasos pajamų orderis patvirtina, kad iš E. B. UAB „Marleksa“ gavo 2 000 Eur avansą už transporto priemonę. 2020 m. lapkričio 19 d. sudarytu pabaigos aktu UAB „Swedbank lizingas“ transporto priemonę perleido UAB „Marleksa“ nuosavybėn.

39.       2020 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Marleksa“ pardavė E. B. transporto priemonę už bendrą 12 900 Eur kainą; 2020 m. lapkričio 19 d. iš E. B. UAB „Marleksa“ gavo likusią 10 900 Eur sumą.

40.       Aukciono ataskaitoje nurodyta, kad aukciono automobilio bylos numeris: (duomenys neskelbtini), aukciono pradžia: 2020 m. lapkričio 18 d. 15:00:00, aukciono automobilio informacija: Porsche Cayenne/(duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini). Laimėjusi suma: 23 193 Eur.

41.       2020 m. lapkričio 19 d. atsakovo el. laiškas patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 16 d. informacija dėl liekanų vertės buvo netiksli ir teikiama galutinė vertė yra 23 193 Eur (faktinė suma, už kurią gali būti parduotos liekanos per 15 dienų nuo šios dienos). 

42.       2020 m. gruodžio 18 d. raštas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo patvirtina, kad UAB „Marleksa“ prašė išmokėti 36 000 Eur sumą arba nurodyti motyvuotą atsakymą. 2020 m. gruodžio 23 d. atsakymu Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas nurodė, kad transporto priemonės liekanų vertė buvo nustatyta aukciono būdu, t. y. 23 193 Eur, prašė pasirinkti nuostolių atlyginimo būdą.

43.       2021 m. kovo 23 d. UAB „Marleksa“ pateikė Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui pretenziją prašydama atlikti 36 000 Eur draudimo išmokos mokėjimą į UAB „Marleksa“ sąskaitą.

44.       Iš Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo 2021 m. kovo 29 d. žalos atlyginimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Marleksa“ sumokėta 24 807 Eur suma. 2021 m. kovo 30 d. el. laišku atsakovas prašė pateikti duomenis apie liekanų pirkėją; 2021 m. kovo 31 d. el. laišku UAB „Marleksa“ atstovas pateikė duomenis apie pirkėją.

45.       Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 26 d. el. laiško turinio nustatyta, kad Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo atstovas nurodė, jog sprendimas dėl liekanų vertės dydžio (23 193 Eur) nebus keičiamas. Sprendimas yra galutinis ir pakartotinai nebebus nagrinėjamas. Tuo atveju, jei draudėjo netenkina priimtas sprendimas ir manoma, kad draudėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, draudėjas turi teisę įstatymų numatyta tvarka kreiptis į teismą.

46.       Taigi, galima teigti iš esmės ginčą byloje kilus dėl atsakovo priimto ir ieškovei pateikto sprendimo išmokėti 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką įvykdymo, t. y. ar atsakovas, priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokos, turi pareigą sumokėti nurodytą (-as) draudimo išmoką (-as) ieškovei.

Dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką

47.       Pagal DĮ 2 straipsnio 85 dalį turto draudimas apibrėžtas kaip asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. Pagal DĮ 104 straipsnį, jeigu turto vertė draudimo sutartyje nenurodyta, laikoma, kad turto vertė yra jo rinkos kaina turto draudimo sutarties sudarymo metu. DĮ 105 straipsnis nustato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, tiek teisės doktrina suponuoja, kad turto draudimas ir civilinės atsakomybės draudimas priskiriamas nuostolių draudimo sričiai ir jo, kaip ir civilinės atsakomybės draudimo, tikslas yra realiai visiškai kompensuoti asmens patirtus nuostolius. Nors abiejų draudimo rūšių tikslas sutampa, vis dėlto draudimo išmokos dydis gali ir nesutapti. Tai gali nulemti įvairios aplinkybės: turto draudimo sutarties bei civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygos, aplinkybė, kad turto draudimo sutarties šalys, remdamosi nuostolių kompensavimo principu, gali sutarti dėl turto vertės draudimo sutartyje ir (ar) atitinkamai jos apskaičiavimo principų, draudikų pareigos įsitikinti aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą išmokėti draudimo išmoką, vykdymo tinkamumas ir kitos. Be to, turto draudimo išmokos dydį gali nulemti ir turto draudimo sutarties šalių siekis abipusių nuolaidų būdu susitarti dėl draudimo išmokos dydžio siekiant išvengti perteklinių sąnaudų žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-81-1075/2018).

49.       Remiantis CK 6.987 straipsnyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Remiantis nurodyta draudimo sutarties apibrėžtimi, draudėjas už draudikui mokamą draudimo įmoką gauna draudimo apsaugą – draudiko įsipareigojimą įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką.

50.        Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 85 dalį turto draudimas apibrėžtas kaip asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. Draudimo įstatymo 105 straipsnis nustato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 6 dalį, kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (98 straipsnio 7 dalis).

51.       Tiek Draudimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, tiek teisės doktrina suponuoja, kad turto draudimas priskiriamas nuostolių draudimo sričiai ir turto draudimo tikslas yra realiai visiškai kompensuoti asmens patirtus nuostolius. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.

52.       Draudimo teisiniuose santykiuose taikoma žalos dydžio nustatymo taisyklė, pagal kurią turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų išvadomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Ginčo byloje dėl

53.       Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), todėl ieškovė turėjo įrodyti, o atsakovas – paneigti, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 16 d. el. laišku pateikęs sprendimą (vienašalį sandorį) dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio bei 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovei pasirinkus nuostolių atlyginimo būdą, t. y. šalims sudarius susitarimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, turėjo pareigą vykdyti priimtą sprendimą ir sumokėti jame nurodytą 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką.

54.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

55.       Ieškovė apeliaciniame skundu nurodė, jog jai iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokių motyvų ir argumentų pagrindu, sprendžiant nagrinėjama ginčą pagal ieškovės pareikštą reikalavimą dėl draudimo išmokos dalies priteisimo, iš atsakovo buvo nuspręsta priteisti tik 5 146,50 Eur dydžio sumą. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl draudimo išmokos priteisimo, nagrinėjamoje byloje, turėjo vertinti ir nustatyti, ar atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, nustatęs ieškovei priklausančios draudimo išmokų dydžius (transporto priemonės rinkos ir likutinė vertę), priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokų išmokėjimo pagal nustatytą tvarką, įsipareigojo ieškovei sumokėti 36 000 Eur dydžio sumą, pastarajai pasiliekant transporto priemonės liekanas, t. y. ar atsakovas, priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokos, turi pareigą sumokėti nurodytą (-as) draudimo išmoką (-as) ieškovei. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal proceso eigą, pirma klientui turi būti išsiunčiamas informacinis pranešimas, tuomet gaunama kliento pozicija dėl liekanų pasilikimo arba perdavimo draudikui ir tik tuomet visa informacija pateikiama tvirtinančiam asmeniui, kad šis priimtų sprendimą dėl išmokos mokėjimo. Atsakovas teigė, jog 2020 m. lapkričio 16 d. 17:48 val. elektroninis laiškas buvo išsiųstas dėl darbuotojo klaidos bei nurodyta, kad ši klaida pasireiškė dvejopai: pirma, laiškas buvo išsiųstas po draudimo išmokų komiteto priimto sprendimo, o ne prieš jį ir draudimo išmokų komitetui nusprendus mokėti išmoką konkrečiu būdu, t. y. sumokant transporto priemonės rinkos vertės dydžio išmoką ir perimant liekanas, klientas neturėjo būti informuojamas apie kitas galimas alternatyvas, o turėjo būti informuotas apie konkretaus priimto sprendimo turinį, antra, prieš siunčiant laišką klientui nebuvo įvykdytas transporto priemonės liekanų pardavimo aukcionas, kurį šioje situacijoje skelbti buvo būtina. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sutinka su ieškovės dėstoma pozicija dėl žemiau nurodomų motyvų.

56.       Kaip minėta, Proceso aprašymo 8.7 punkte nustatyta – kai žala pripažinta visišku praradimu, ekspertas turi klientui nusiųsti informacinį pranešimą, nurodant automobilio rinkos vertę/draudimo sumą, teoriškai nustatytą liekanų vertę bei siūlant pasirinkti – automobilio rinkos vertės/draudimo sumos išmokos išmokėjimą ir automobilio liekanų perėmimą draudiko nuosavybėn arba skirtumo tarp automobilio rinkos vertės/draudimo sumos ir automobilio liekanų vertės išmokos išmokėjimą, liekanas paliekant klientui. Galutinį sprendimą dėl liekanų pasilikimo ar perdavimo draudikui priima klientas. Jei ši informacija jau yra žinoma iš ankstesnio bendravimo su klientu, šį žingsnį praleisti; 8.8 punkte nustatyta, jog prieš perduodamas žalos bylą tvirtinančiam asmeniui ekspertas žalos bylos pastabose turi nurodyti automobilio rinkos vertę, draudimo sumą, galimą/numatomą remonto kainą, preliminarią automobilio liekanų vertę (nustato vertintojas) bei sprendimo priėmėjui pateikti siūlymą dėl automobilio remonto arba žalos pripažinimo visišku praradimu.

57.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, remiantis Proceso aprašymo 8.7 punktu, ieškovei pasiūlė pasirinkti nuostolių atlyginimo būdą: gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoką (tokiu atveju perims transporto priemonės liekanas); gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (tokiu atveju transporto priemonės liekanos paliekamos) (sutarta transporto priemonės vertė – 42 228 Eur, rinkos vertė – 48 000 Eur, liekanų vertė – 12 000 Eur), t. y. gavęs patvirtinimą dėl mokėtinos žalos dydžio, atsakovo darbuotojas D. M. ieškovei 2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku pateikė sprendimą dėl draudimo išmokos ir jos dydžio išmokėjimo, kuriuo patvirtino, jog sutinka: 1) sumokėti 48 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką, atsakovui pasiliekant transporto priemonės liekanas; arba 2) sumokėti 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką, ieškovei pasiliekant transporto priemonės liekanas, ieškovė pasirinko pastarąjį variantą. Taip pat atsakovas nurodė, kad iš draudimo išmokos išskaičiuos nesumokėtas draudimo įmokas už draudimo laikotarpį; draudimo išmoka bus išmokama lizingo bendrovei; išmokėjus draudimo išmoką, draudimo sutartis nutraukiam (draudimo apsauga pasibaigia išmokos išmokėjimo dieną).

58.       Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Proceso aprašymo 8.7 punktas paneigia atsakovo išdėstytus teiginius, jog po 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško ir 2021 m. lapkričio 17 d. ieškovės pasirinkimo pasilikti transporto priemonės liekanas ir gauti 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką, atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą iš naujo pakartotinai atlikti naujus skaičiavimus liekanų vertei nustatyti. Pažymėtina, kad Proceso aprašymo 8.7. punktas patvirtina (ką patvirtino ir liudytojas D. M.), jog nustačius transporto priemonės ir jos liekanų vertę (vertė būna nustatinėjama bendrovės viduje, paskui kreipiamasi į nepriklausomą ekspertą, kuris pateikia skaičiavimus; gauta informacija pateikiama į išmokų komitetą, kurie tvirtina išmokų sumą; liekanų vertę nustatinėjo (duomenys neskelbtini) ekspertai, kurie turi patirtį šioje srityje) bei gavus komiteto patvirtinimą, pateikė informaciją klientui, t. y. klientui (ieškovei) buvo siunčiamas pranešimas dėl pasirinktino nuostolių atlyginimo būdo su konkrečiomis sumomis, tuo tarpu pagal Proceso aprašymą, kaip nustatyta ankščiau, galutinį sprendimą dėl liekanų pasilikimo ar perdavimo draudikui priima klientas. Teisėjų kolegija iš atsakovo vidinės tvarkos ir/ar taisyklių nenustatė, kad po galimų draudimo išmokų pateikimo (kurias patvirtino komitetas), klientui priėmus galutinį sprendimą dėl liekanų pasilikimo ar perdavimo atsakovui, atsakovas turėtų teisę perskaičiuoti draudimo išmokos dydžius, priešingai, pateiktu sprendimu dėl draudimo išmokos ir jos dydžio išmokėjimo, atsakovas patvirtino, jog tiek su pirmu, tiek su antru variantu sutinka. Tokiu būdu, atsakovo argumentai, jog draudimo išmokų komitetas pritarė tik pasiūlymui išmokėti 48 000 Eur dydžio sumos transporto priemonės rinkos vertę, laikytini paneigtais paties atsakovo darbuotojo parodymais, o tai, kad atsakovas į bylos medžiagą pateikė tik draudimo išmokų komiteto priimtų sprendimų iškarpas dėl transporto priemonės rinkos vertės, nesudaro pagrindo teigti, jog nebuvo patvirtinta ir transporto priemonės liekanų vertė, todėl laikytina, kad Proceso aprašyme įtvirtinta procedūra iš atsakovo pusės buvo atlikta tinkamai, tuo tarpu pirmoji „žmogiškoji klaida“ nenustatyta.

59.       Atsakovas, pasisakydamas dėl antros savo darbuotojo klaidos (prieš išsiunčiant ieškovei 2021 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku informaciją, nebuvo įvykdytas transporto priemonės liekanų pardavimo aukcionas), nurodė, jog situacijose, kuomet yra žinomas eismo įvykio kaltininkas, t. y. kaip ir ginčo atveju, apie tai, kad sugadintos transporto priemonės liekanų vertė turi būti nustatoma išimtinai tik aukciono būdu, žalų ekspertams buvo nurodyta žodiniu susitarimu, o tai patvirtino byloje apklaustas liudytojas D. M. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nebuvo ir nėra nurodyta, kada šios žodinės taisyklės įsigaliojo, kas šias taisykles nustatė (priėmė) ir ką šios žodinės taisyklės konkrečiai nustato, tuo tarpu atsakovo pateiktame Proceso aprašymo 6.1.1.9 punkte nurodyta, kad nuostolių dydis gali būti nustatomas įvairiais būdais, kaip pavyzdžiui – nepriklausomų ekspertų išvadomis (kas šiuo atveju ir buvo padaryta), taigi sutiktina su ieškove, jog aukciono būdas atsakovo Proceso aprašyme nėra numatytas. Be to, ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, jog nors tokį būdą atsakovas ir turėtų galimybę pasirinkti, šiuo konkrečiu atveju, kaip nustatyta aukščiau, Proceso aprašyme įtvirtinta procedūra iš atsakovo pusės buvo atlikta tinkamai pasitelkiant nepriklausomų ekspertų išvadas ir gavus komiteto patvirtinimą, ko pasekoje ieškovei buvo nutarta išmokėti 36 000 Eur dydžio draudimo išmoką. Pastebėtina, jog į bylos medžiagą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog kažkuris vertės nustatymo būdas būtų prioritetinis, t. y. teisingesnis ir/ar objektyvesnis už kitus vertės nustatymo būdus, taigi teisėjų kolegija atsakovo argumentus dėl „žmogiškos klaidos“ pasirenkant transporto priemonės liekanų nustatymo būdą, taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

60.       Taigi, ieškovei sutikus gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (48 000 - 12 000 = 36 000 Eur), atsakovas, kaip savo srities profesionalas, kuris analogiškus sprendimus priima kiekvieną dieną, pasiūlęs ieškovei alternatyvius pasirinkimus, t. y. gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoką (tokiu atveju perims transporto priemonės liekanas), arba gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (tokiu atveju transporto priemonės liekanos paliekamos) (sutarta transporto priemonės vertė – 42 228 Eur, rinkos vertė – 48 000 Eur, liekanų vertė – 12 000 Eur), laikytinas sutikęs su priimtu atsakymu (tiek pirmu, tiek antru variantais), tokiu būdu, spręstina, kad atsakovui nutarus išmokėti  36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką, tačiau išmokėjus tik 24 807 Eur, atsakovas ieškovei liko neišmokėjęs 11 193 Eur dydžio draudimo išmokos dalies, t. y. atsakovas nepaneigė teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog 2020 m. lapkričio 16 d. el. laišku pateikęs sprendimą (vienašalį sandorį) dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio bei 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovei pasirinkus nuostolių atlyginimo būdą, t. y. šalims sudarius susitarimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, atsakovas neturėjo pareigos vykdyti priimtą sprendimą ir sumokėti jame nurodytą 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo nurodytos „žmogiškos klaidos“ šiuo konkrečiu atveju nenustatytos, tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 11 193 Eur dydžio draudimo išmokos dalį laikytinas pagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo dalį dėl 5 146,50 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalies pakeičia, ir priteisia ieškovei iš atsakovo 11 193 Eur dydžio draudimo išmokos dalį.

61.       Atsakovas taip pat laikėsi pozicijos, jog: 1) pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos esmę, t. y. kad tarp šalių kilo ginčas dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio, tuo tarpu teisėjų kolegija byloje neginčijamai nustatė, jog ginčas tarp šalių kilo ne dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio, o dėl atsakovo, kaip savo srities profesionalo, priimto ir ieškovei pateikto sprendimo išmokėti 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką įvykdymo; 2) tuo metu, kai buvo paskelbtas transporto priemonės liekanų aukcionas, su tikslu transporto priemonės liekanas parduoti už didžiausią įmanomą kainą ir taip realiai atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius, atsakovas neturėjo jokios informacijos nei apie ieškovės ketinimus parduoti transporto priemonę, nei, juo labiau, apie sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, tuo tarpu teisėjų kolegija byloje neginčijamai nustatė, kad, visų pirma, atsakovas, pateikęs ieškovei pasiūlymą pasirinkti nuostolių atlyginimo būdą ir ieškovei pasirinkus gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (tokiu atveju transporto priemonės liekanos paliekamos, sutarta liekanų vertė – 12 000 Eur), sutiko su tokiu ieškovės pasirinkimu, t. y. transporto priemonės liekanų vertė buvo nustatyta kitu, nei aukciono būdu, be to, laikytina, jog ieškovei pasilikus liekanas sau, atsakovas neturėjo būti informuojamas apie tai, už kiek ir kada ieškovė jas pardavė; 3) ieškovė transporto priemonės liekanų pirkėją buvo radusi iki transporto priemonės liekanų pardavimo skelbimo patalpinimo, tuo tarpu teisėjų kolegija sutinka su ieškovės dėstoma pozicija, jog atsakovui 2020 m. lapkričio 16 d. priėmus sprendimą dėl draudimo išmokų išmokėjimo ir 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovei pasirinkus nuostolių atlyginimo būdą (priėmus galutinį sprendimą), ieškovė turėjo teisę transporto priemonės liekanomis disponuoti išimtinai savo nuožiūra ir ieškovei nebuvo numatyta pareiga ar prievolė transporto priemonės liekanų pirkėją surasti per viešai talpinamus transporto priemonių pardavimo skelbimų portalus; 4) pagrindinė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 19 d. apie 11:00 val., tačiau atsakovas pateikė nenuginčytus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad transporto priemonės nuosavybės teisę iš UAB „Swedbank lizingas“ ieškovė įsigijo tik 2020 m. lapkričio 19 d. 15:29 val., taigi, arba transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis su E. B. buvo sudaryta ne ieškovės nurodytu laiku (2020 m. lapkričio 19 d. apie 11:00 val.), arba ši sutartis buvo sudaryta ieškovės nurodytu laiku, tačiau tuo metu, kai ieškovė dar nebuvo nei atsiskaičiusi už transporto priemonę, nei tapusi jos savininku, tuo tarpu teisėjų kolegija byloje neginčijamai nustatė, jog tiek 2020 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas, tiek lizingo sutarties pabaiga buvo atliekama ir derinama tą pačią dieną. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ir šie atsakovo nurodyti argumentai, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

62.       Dar kartą atkreipiamas ypatingas dėmesys į tai, jog atsakovas, šiuo konkrečiu atveju, kvestionuoja transporto priemonės liekanų pardavimą ir jų dydį, įrodinėja aplinkybes, kurios nėra susijusios su jo, kaip savo srities profesionalo, kuriam yra taikomi aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, nurodytomis „žmogiškomis klaidomis“, t. y. teisėjų kolegijai nustačius, jog Proceso aprašyme įtvirtinta procedūra iš atsakovo pusės buvo atlikta tinkamai, transporto priemonės liekanų vertė buvo nustatyta kitu, nei aukciono būdu, transporto priemonės liekanų pardavimas ir jų dydis nėra teisiškai reikšmingi, kadangi, kaip minėta, 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovei pasirinkus nuostolių atlyginimo būdą (priėmus galutinį sprendimą), ieškovė turėjo teisę transporto priemonės liekanomis disponuoti išimtinai savo nuožiūra, tuo tarpu jos buvo parduotos už didesnę, nei atsakovo nustatytą 12 000 Eur sumą.

63.       Kaip minėta, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl draudimo išmokos priteisimo, turėjo vertinti ir nustatyti, ar atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, nustatęs apeliantei priklausančios draudimo išmokų dydžius (transporto priemonės rinkos ir likutinę vertę) ir priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokų išmokėjimo pagal nustatytą tvarką, įsipareigojo ieškovei sumokėti 36 000 Eur dydžio sumą, pastarajai pasiliekant transporto priemonės liekanas, t. y. ar atsakovas, priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokos, turi pareigą sumokėti nurodytą (-as) draudimo išmoką (-as) ieškovei, todėl ieškovei šias aplinkybes įrodžius ir atsakovui, atitinkamai, jų nepaneigus, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisus 11 193 Eur dydžio draudimo išmokos dalį, ieškiniu alternatyviai prašomos priteisti 10 293 Eur dydžio žalos atlyginimas, nebepriteisiamas, todėl dėl šio ieškinio reikalavimo teisėjų kolegija plačiau nepasisako, laikydama, kad patenkinus vieną iš prašomų alternatyvių reikalavimų, ieškovės ieškinys yra patenkinamas visiškai.

64.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 60–67 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nepriteisė ieškovės naudai visos 11 193 Eur dydžio draudimo išmokos dalies, nevertino aplinkybės, jog šiuo konkrečiu atveju, atsakovas, priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokų išmokėjimo pagal nustatytą tvarką, įsipareigojo ieškovei sumokėti 36 000 Eur dydžio sumą, pastarajai pasiliekant transporto priemonės liekanas, todėl sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, priteisiant ieškovei UAB „Marleksa“ iš atsakovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo 11 193 Eur dydžio draudimo išmokos dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

65.       Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos kontekste, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovei iš atsakovo priteistos draudimo išmokos dalies nurodant, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 11 193 Eur dydžio draudimo išmokos dalis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

66.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

68.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad buvo patenkinta 47,90 procentai ieškovės reikalavimų ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 685,60 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (žyminis mokestis – 120,71 Eur, išlaidos advokato pagalbai – 1 564,89 Eur). Teisėjų kolegija apeliaciniame procese ieškovės apeliacinį skundą tenkino visiškai, todėl, atsižvelgdama į tai, patikslina ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų proporcijas ir sprendžia, kad yra patenkinta 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme sudaro 3 519 Eur (252 Eur žyminis mokestis ir 3 267 Eur išlaidos advokato pagalbai).

69.       Kaip minėta, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą tenkino visiškai, t. y. patenkinto 100 procentų reikalavimų. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 3 766 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė: 136 Eur žyminis mokestis ir 3 630 Eur išlaidos advokato pagalbai. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apmokėjo žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai. Tuo tarpu netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

70.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos detalizuotos ir pagrįstos. Be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Taigi viso ieškovei iš atsakovo priteisiamas 7 285 Eur ((3 519 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 3 766 Eur (apeliaciniame procese)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

71.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atmesti atsakovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą.

Tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marleksa“ apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-955-807/2022 ir išdėstyti jį taip:

„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marleksa“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marleksa“, į. k. 123397494, naudai iš atsakovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas, į. k. 302649474, 11 193 Eur (vienuolikos tūkstančių ir vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų) dydžio draudimo išmokos dalį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (11 193 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 519 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Marleksa“, į. k. 123397494, iš atsakovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo, į. k. 302649474, 3 766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                    Asta Jakutytė-Sungailienė

                                                                                                                              Urmila Valiukienė

                                                                          Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė