Civilinė byla Nr. e2A-1243-603/2023
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00305-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Čėsnienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Damcata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal mažosios bendrijos „Damcata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Damcata“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Damcata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ekonovus“, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės 20 360,52 Eur skolos, 658,26 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. reikalavimus kildina iš 2021 m. gruodžio 30 d. su atsakove sudarytos paslaugų teikimo sutarties, kuria ieškovė įsipareigojo teikti technikos nuomos su vairuotoju ir logistikos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už ieškovės suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovės teigimu, ji suteikė atsakovei paslaugas, atsakovė jas priėmė kaip tinkamas, iš esmės nereiškė dėl jų jokių pretenzijų, tačiau už dalį suteiktų paslaugų neatsiskaitė ir liko skolinga 29 014,59 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už pastarosios suteiktas paslaugas;
1.2. atsakovė dalį reikalaujamos skolos sumos (8654,07 Eur) sumokėjo, todėl ieškinio reikalavimas sumažintinas sumokėta suma.
2. Atsakovė UAB „Ekonovus“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:
2.1. ieškovės teikiamos paslaugos atsakovei buvo reikalingos siekiant įvykdyti jos sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagal 2021 m. lapkričio 23 d. sudarytą sniego valymo sutartį, kurios pagrindu atsakovė buvo įsipareigojusi teikti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ automobilių stovėjimo aikštelių valymo paslaugas. Taigi sutartis su ieškove iš esmės laikytina subrangos sutartimi;
2.2. teikdama sniego valymo paslaugas ieškovė 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais apgadino net 318 vnt. šaligatvio bortelių, taip padarydama žalos trečiajam asmeniui UAB „Kesko Senukai Lithuania“. Teiktų paslaugų trūkumai ir padaryta žala paaiškėjo nutirpus sniegui nuo sustumtų aikštelės kraštų. Ieškovei pareikšta pretenzija, apskaičiuota preliminari padarytos žalos suma;
2.3. ieškovė pažeidė sutartinę pareigą teikti paslaugas rūpestingai bei efektyviai, pagal paslaugoms keliamus reikalavimus, paslaugos neatitiko kokybės reikalavimų, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti tokias paslaugas yra nepagrįstas.
3. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslinusi prašė priteisti iš ieškovės 20 360,52 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė priešieškinį grindė tuo, kad:
3.1. ieškovės teikiamos paslaugos buvo reikalingos atsakovei siekiant įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus UAB „Kesko Senukai Lithuania“, o ieškovė faktiškai veikė kaip subrangovė ir tai žinojo. Teikdama sniego valymo paslaugas pagal šalių 2021 m. gruodžio 30 d. sudarytą sutartį, ieškovė apgadino trečiajam asmeniui priklausančioje aikštelėje, esančioje adresu V. Pociūno g. 10, Vilniuje, esančius šaligatvių bortelius, taip padarydama žalos UAB „Kesko Senukai Lithuania“. Ieškovės sukeltos žalos ištaisymu rūpinosi trečiojo asmens atstovai, žala šiuo metu yra ištaisyta;
3.2. Egzistuoja ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos. Jei ne ieškovės neteisėti veiksmai, žala atsakovei nebūtų kilusi, kadangi atsakovei nebūtų reikėję padengti automobilių stovėjimo aikštelės sugadintų bortelių pašalinimo išlaidų. Ieškovės padarytos žalos dydis pagrįstas pateikiamais įrodymais. Ieškovės kaltė šiuo atveju preziumuojama.
3.3. pradiniu priešieškiniu reikalauta 16 826,88 Eur suma buvo apskaičiuota be PVM, tuo tarpu ji atlygino trečiajam asmeniui UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ieškovės padarytą žalą, sumokėdama iš viso 20 360,52 Eur (16 826,88 Eur plius PVM 3533,64 Eur), todėl atitinkamai padidina priešieškinio reikalavimą. Atsakovė taip pat pranešė, kad ji sumokėjo ieškovei 8654,07 Eur skirtumą tarp ieškovės prašomos priteisti skolos sumos (29 014,59 Eur) ir atsakovės reikalaujamos nuostolių atlyginimo sumos (20 360,52 Eur).
4. Ieškovė atsiliepime su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad;
4.1. atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų. Iš atsakovės argumentų galima spręsti, kad žala galimai buvo padaryta UAB „Kesko Senukai Lithuania“, bet ne atsakovei, kuri žalai įrodyti pateikė tik neapmokėtą sąskaitą faktūrą;
4.2. atsakovė neįrodė ir ieškovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, jos pateikti įrodymai yra neinformatyvūs ir nepatvirtina aplinkybės, kad būtent ieškovė apgadino nurodomą kiekį bortelių. Byloje net nėra įrodymų, kad tokie bortelių apgadinimai apskritai galėjo būti padaryti sniego valymo technika;
4.3. ieškovė nebuvo kviečiama į apgadinimų apžiūrą, jai nebuvo reiškiami reikalavimai iki tol, kol ji nesikreipė į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimai vertintini kaip jos gynybinė pozicija. Ieškovės žiniomis, tą pačią žiemą ginčo aikštelėje sniegą valė ir kiti subjektai.
5. Trečiasis asmuo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį patenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad:
5.1. nutirpus sniegui ir paaiškėjus bortelių apgadinimams, jie buvo apžiūrėti kartu su atsakovės atstovu ir šalims nekilo abejonių, kad apgadinimai padaryti su technika valant sniegą. Kadangi borteliai buvo apgadinti nepataisomai, nutarta juos pakeisti;
5.2. darbus atliko UAB „SRS Servisas“, trečiasis asmuo juos apmokėjo ir išrašė 20 360,52 Eur PVM sąskaitą faktūrą atsakovei. Atsakovė, atlyginusi ieškovės padarytus nuostolius trečiajam asmeniui, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
1) priteisti ieškovei MB „Damcata“ iš atsakovės UAB „Ekonovus“ 20 360,52 Eur skolos, 429,28 Eur delspinigių, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo 29 443,87 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 16 d.) iki 2022 m. lapkričio 11 d. ir 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo 20 789,80 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2) priteisė atsakovei UAB „Ekonovus“ iš ieškovės MB „Damcata“ 10 000 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 000 Eur) už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3) priteisė ieškovei MB „Damcata“ iš atsakovės UAB „Ekonovus“ 2321,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
4) priteisė atsakovei UAB „Ekonovus“ iš ieškovės MB „Damcata“ 3885,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
5) priteisė trečiajam asmeniui UAB „Kesko Senukai Lithuania“ iš ieškovės MB „Damcata“ 241,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
6) priteisė valstybei iš ieškovės MB „Damcata“ 5,38 Eur, o iš atsakovės UAB „Ekonovus“ 10,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2021 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti technikos nuomos su vairuotoju ir logistikos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti suteiktas paslaugas ir sumokėti jų kainą (Sutarties 1.1 punktas). Nustatė, kad per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. vasario 9 d. ieškovė suteikė atsakovei paslaugų už bendrą 29 014,59 Eur sumą, o atsakovė jas priėmė. Pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl ieškovės suteiktų paslaugų apimties ir vertės. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš dalies atsiskaitė su ieškove, 2022 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymu sumokėdama ieškovei 8654,07 Eur skolos dalį, tačiau likusią skolos sumą – 20 360,52 Eur – atsakovė atsisakė mokėti, remdamasi tuo, kad ieškovė, teikdama sniego valymo paslaugas, apgadino trečiojo asmens turtą, tokiu būdu padarydama atsakovei, atlyginusiai trečiajam asmeniui žalą, nuostolių, kuriuos patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės. Atsiskaityta dalimi sumažintas ieškinio reikalavimas.
8. Įvertinęs Sutarties nuostatas teismas padarė išvadą, jog šalis siejo sutartiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Pažymėdamas, kad atsakovė savo prievolę atsiskaityti pagal Sutartį ginčijo remdamasi ieškovės sukeltais nuostoliais, teismas padarė išvadą, jog atsakovės pasirinktas kartu siekiamas taikyti alternatyvus teisių gynimo būdas atmesti ieškinį ir kartu patenkinti jos priešieškinį dėl nuostolių priteisimo yra nesuderinamas, kadangi jie kildinami iš to paties pagrindo – žalos padarymo. Teismo vertinimu, abiejų šių teisių gynybos būdų taikymas kartu lemtų dvigubos atsakomybės ieškovei taikymą ir atsakovės nepagrįstą praturtėjimą, nes pripažinus abu atsakovės gynybos būdus pagrįstais, ji kartu ir nebeturėtų prievolės atsiskaityti su ieškove už ieškovės suteiktas paslaugas, ir papildomai dar gautų iš ieškovės nuostolių atlyginimą.
9. Teismas sprendė esant pateiktiems įrodymams apie ieškovės suteiktas paslaugas ir jų kainą, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė 20 360,52 Eur skolą už paslaugas ieškovei yra sumokėjusi ir atsakovei neatsiskaitymo fakto neginčijant, taip pat neginčijant suteiktų paslaugų apimties ir vertės, ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 20 360,52 Eur skolą pripažinti pagrįstu ir tenkinti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
10. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą teismas nustatė, kad atsakovė reikalauja priteisti iš ieškovės nuostolių atlyginimą remdamasi 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ sudaryta sniego valymo darbų sutartimi Nr. EKO-2021.11.23, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagal trečiojo asmens užsakymą atlikti sniego valymo darbus su savo transporto priemonėmis ir mechanizmais teritorijose, nurodytose Priede Nr. 1, o trečiasis asmuo įsipareigojo apmokėti už tinkamai atliktus darbus, o remiantis sutarties 3.1.6 punktu atsakovė įsipareigojo atsakyti už žalą, padarytą transporto priemonėmis ir mechanizmais UAB „Kesko Senukai Lithuania“ turtui ir / ar tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad tokiu būdu tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriems įgyvendinti atsakovė, neturėdama pakankamai savų pajėgumų, sudarė Sutartį su ieškove. Teismo vertinimu, sprendžiant atsakovės keliamą ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės klausimą aktualiomis tampa bendrųjų ir specialiųjų sutarčių teisės normų taikymas bei sutarčių teisės principai, tarp kurių – sutarties uždarumo principas, reiškiantis, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Remdamasis sutarties uždarumo principu teismas laikė, jog atsakovės reikalavimas ieškovei dėl žalos atlyginimo negali būti kvalifikuojamas kaip regresinis reikalavimas, pareikštas atlyginus žalą trečiajam asmeniui ir perėmus jo reikalavimo teisę. Konstatavo, kad atsakovei, pareiškusiai reikalavimą ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, tenka pareiga savarankiškai įrodyti ieškovės sutartinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai); ieškovės kaltė civilinės atsakomybės santykiuose preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovė atlygino žalą trečiajam asmeniui, savaime neįrodo nei žalos, kaip ieškovės sutartinės atsakomybės sąlygos, fakto ir dydžio, nei ieškovės neteisėtų veiksmų (rūpestingumo pareigos pažeidimo) bei priežastinio ryšio; tai tenka pareiga įrodyti atsakovei.
11. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais teismas nustatė, kad atsakovė apie apgadintus šaligatvio bortelius trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ valdomoje aikštelėje V. Pociūno g. 10, Vilniuje, sužinojo ne vėliau kaip 2022 m. kovo 14 d. (bortelių apgadinimai paaiškėjo atšilus orams ir nutirpus sniegui), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė apie pastebėtą žalą būtų informavusi ieškovę, kvietusi ją į apgadinimų apžiūrą siekiant nustatyti padarytos žalos dydį, jos pobūdį, išsiaiškinti galimas atsiradimo priežastis ir pan. Pažymėjo, kad tai patvirtino ir liudytojais apklausti T. Ž. (UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prekybos centrų (duomenys neskelbtini)) ir R. P. (tuometis atsakovės darbuotojas – (duomenys neskelbtini), atsakingas už Vilniaus regioną). Nustatė, kad trečiasis asmuo ėmėsi savo sąskaita taisyti trūkumus (pakeisti apgadintus bortelius), 2022 m. birželio 6 d. su rangove UAB „SRS Servisas“ sudarė sutartį dėl 318 bortelių pakeitimo, rangos darbai buvo atlikti ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo–priėmimo aktu perduoti trečiajam asmeniui ir iš viso buvo pakeisti 304 borteliai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė ieškovę apie žalą informavo tik 2022 m. birželio 23 d. raštu, jį pateikdama į bylą (ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo), nors ji apie apgadintus šaligatvių bortelius sužinojo ne vėliau kaip 2022 m. kovo 14 d., kuomet kartu su trečiuoju asmeniu apžiūrėjo apgadinimus. Apibendrindamas pažymėjo, kad toks atsakovės elgesys nėra sąžiningas ieškovės atžvilgiu ir yra pažeidžiantis atsakovės, kaip sutarties šalies, bendradarbiavimo pareigą, kadangi galimi ieškovės sutartinės atsakomybės klausimai turėjo būti sprendžiami su ieškove, o ne su trečiuoju asmeniu, o atsakovė visą laiką nuo ieškovės paslaugų suteikimo ir sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminų pasibaigimo (vėliausias terminas – 2022 m. kovo 31 d.) iki 2022 m. birželio 23 d. (kai pateikė pretenziją ieškovei) turėdama neįvykdytą piniginę prievolę ieškovei nepranešė apie tai, kad sustabdo savo prievolių vykdymą bei apie jų sustabdymo priežastis.
12. Spręsdamas dėl ieškovės sutartinės atsakomybės sąlygų teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėja ne tiesioginiais įrodymais, bet teigdama, kad, atsižvelgiant į ginčo šalių santykius ir padarytos žalos pobūdį, joks kitas asmuo tokios žalos padaryti negalėjo. Laikė, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti tai, kad padaryta sniego valymo technika, kad kitas asmuo tokių paslaugų neteikė ir padarytos žalos faktą ir dydį.
13. Teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovė 2021-2022 m. žiemos laikotarpiu teikė sniego valymo paslaugas aikštelėje V. Pociūno g. 10, Vilniuje, o paslaugos pradėtos teikti nuo 2021 m. lapkričio pabaigos, t. y. anksčiau nei buvo pasirašyta šalių Sutartis. Įvertinęs šalių sutarties nuostatas nustatė, kad pagal Sutartį ieškovės teikiamos paslaugos nėra susietos su konkrečiu objektu ir neleidžia daryti išvados, kad joks kitas asmuo toje pačioje aikštelėje 2021-2022 m. žiemos laikotarpiu sniego valyti negalėjo. Remdamasis bylos įrodymų visetu teismas atmetė prielaidą, jog ginčo aikštelėje 2021 – 2022 m. žiemos laikotarpiu sniego valymo paslaugas teikė ir kiti subjektai, ne tik ieškovė. Teismas nustatė, kad ieškovė iš viso objekte dirbo apie 194 valandas (ieškovė to iš esmės neginčijo, be to, tą patvirtina byloje pateiktos sąskaitos faktūros bei mechanizmų kelionės lapai) ir laikė įrodyta aplinkybę, kad ginčo aikštelėje sniego valymo paslaugas 2021-2022 m. žiemos laikotarpiu teikė tik ieškovė.
14. Įvertinęs liudytojų nuosekliai vieną kitą papildančius parodymus teismas atmetė ieškovės abejones dėl to, kad atsakovės pateiktos apgadintų bortelių nuotraukos galėjo būti darytos ne ginčo aikštelėje. Laikė kad nėra pagrindo abejoti, jog nuotraukos darytos ginčo aikštelėje. Byloje pateiktų įrodymų pagrindu laikė, jog nuotraukos darytos 2022 m. vasario 21 d., kuomet bortelių apgadinimai pastebėti nutirpus sniegui.
15. Spręsdamas dėl bortelių apgadinimo pobūdžio teismas liudytojų parodymų nelaikė patikima priemone bortelių apgadinimo pobūdžiui įvertinti ir nustatyti, kadangi bortelių apgadinimo pobūdžiui nustatyti reikalingos specialios žinios. Byloje atsakovės pateiktą 2023 m. sausio 20 d. eksperto V. M. išvadą, kurioje pateiktas eksperto vertinimas dėl ginčo aikštelėje įrengtų bortelių apgadinimų susidarymo pobūdžio, laikė specialisto išvada, o ne specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada, kadangi ji atlikta ne teismo pavedimu, bet ginčo šalies užsakymu. Tačiau kartu pažymėjo, kad nėra priežasčių nesiremti šia išvada kaip įrodymu, kadangi ji yra argumentuota, specialistas paaiškino, kodėl pasirinko vertinimui konkrečias nuotraukas.
16. Teismas vertino, kad nors ieškovė 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė į bylą 2021 m. gruodžio 2 d., 2021 m. gruodžio 16 d. ir 2023 m. sausio 3 d. užsakymo aktus, įrodinėdama, jog naudojamos transporto priemonės buvo aprūpintos apsauginėmis gumomis ir negalėjo padaryti žalos, tačiau iš PVM sąskaitų faktūrų ir mechanizmų kelionės lapų matyti, kad objekte V. Pociūno g. 10, Vilniuje, buvo naudojamas ne tik frontalinis krautuvas Volvo (valst. Nr. T7086C), bet ir kitos transporto priemonės, pvz., vikšrinis krautuvas Bobcat T590 (valst. Nr. F595B), New Holland krautuvas (valst. Nr. T905A), kitos. Laikė, jog ieškovės pateikti UAB „Vilniaus rentvėjus“ užsakymo aktai nepatvirtina, kad visos ieškovės naudojamos transporto priemonės turėjo apsaugines gumas. Tačiau nepaisant to, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovės naudojamų transporto priemonių aprūpinimo apsauginėmis gumomis, teismas laikė, kad pareiga įrodyti ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas tenka atsakovei.
17. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „SRS Servisas“ pasirašyto 2022 m. birželio 6 d. susitarimo dėl gatvės bortų pakeitimo aikštelėje V. Pociūno g. 10, Vilniuje, ir prie jo pridėtos 2022 m. gegužės 25 d. sąmatos, kurioje nurodyta, kad keičiami 318 bortų, jų pakeitimo kaina (darbai ir medžiagos) – 21 147,73 Eur, trečiasis asmuo apmokėjo UAB „SRS servisas“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 20 360,52 Eur su PVM sumai (taikant atvirkštinį apmokestinimą PVM). Tuo tarpu trečiasis asmuo 2022 m. spalio 5 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS03452000019 20 360,52 Eur su PVM sumai, kurią atsakovė apmokėjo, 2022 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėdama trečiajam asmeniui 16 826,88 Eur ir pervesdama 3533,64 PVM į valstybės biudžetą.
18. Teismas laikė, kad byloje nėra patikimų žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų bei žalos patvirtinančių įrodymų. Nurodė, kad galimai padaryta žala yra užfiksuota tik liudytojo T. Ž. 2022 m. vasario 21 d. darytose 133 nuotraukose, o ieškovė neturėjo galimybės tiesiogiai įvertinti padarytų apgadinimų. Nors atsakovė, remdamasi UAB „SRS Servisas“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktu, tvirtino, kad buvo pakeisti 304 borteliai, tačiau visų apgadintų bortelių nuotraukose užfiksuota nėra. Laikė, kad šių aplinkybių pagrindu nėra galimybės įvertinti, ar visų bortelių apgadinimai galėjo būti susiję su ieškovės veiksmais, ar visi apgadinimai padaryti sniego valymo technika. Taip pat laikė pagrįstais ir ieškovės abejones, jog nėra aišku, kokie borteliai buvo keičiami (siauresni ar platesni, kiek kokių iš jų reikėjo keisti), neaišku kaip apskaičiuota bortelių kaitimo kaina. Apibendrindamas padarė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kurie patikimai ir nuosekliai patvirtintų, jog visi atsakovės reikalaujami priteisti nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais (rūpestingumo pareigos pažeidimu). Teismo vertinimu, atsakovė turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl sudarytos situacijos, apribojusios ieškovės procesines teises, todėl atsakovei teko pareiga pagrįsti savo patirtos žalos dydį ir jos priežastinį ryšį su ieškovės veiksmais pateikiant įrodymus, kurie leistų daryti patikimai pagrįstą išvadą dėl šių aplinkybių įrodytinumo.
19. Teismas padarė išvadą, jog byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad teikdama sniego valymo paslaugas ieškovė padarė žalos aikštelės borteliams. Tačiau kartu sprendė, jog atsakovė neįrodė, jog visi atsakovės prašomi priteisti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės veiksmais. Todėl laikė, jog nesant galimybės tiksliai nustatyti dėl ieškovės rūpestingumo pareigos pažeidimo padarytos žalos dydį, ieškovė pripažintina atsakinga už maždaug pusę atsakovės patirtų nuostolių sumos – 10 000 Eur. Remiantis tuo, atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 20 360,52 Eur nuostolių tenkino iš dalies, priteisdamas atsakovei iš ieškovės 10 000 Eur.
20. Teismas nustatė, kad atsakovei 2022 m. balandžio 26 d. pateiktoje pretenzijoje dėl skolos ir delspinigių apmokėjimo, Sutarties 5.1 punkte nustatytos netesybos, apskaičiuotos remiantis Sutarties 3.2 punkte nurodytu PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminu, sudarė 356,88 Eur, o kreipimosi į teismą dieną apskaičiuotos netesybos sudaro 658,26 Eur. Teismas tik iš dalies sutiko su atsakovės argumentu dėl teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą (atsiskaitymą su ieškove už jos suteiktas paslaugas) dėl ieškovės sukeltos žalos ir iš to kilusio atsakovės priešpriešinio reikalavimo ieškovei. Teismas laikė, kad abiejų šalių prievolės viena kitai yra kilusios iš tos pačios 2021 m. gruodžio 30 d. sutarties dėl paslaugų teikimo, todėl nepaisant to, kad ieškovės prievolė patvirtinta tik nagrinėjant bylą teisme, o apie savo reikalavimą atlyginti nuostolius atsakovė pranešė ieškovei gerokai vėliau nei atsirado pačios atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove už paslaugas, vertino, kad būtų neteisinga ieškovei iš atsakovės priteisti delspinigius už tokio dydžio prievolę, kurios vykdymą ji turėjo teisę sustabdyti pagal savigynos taisykles (CK 6.58, 6.208 straipsniai). Taip pat pažymėjo, kad dalį ieškiniu reikalautos sumos – 8654,07 Eur – atsakovė sumokėjo ieškovei 2022 m. lapkričio 11 d., t. y. jau ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo ir nagrinėjant bylą teisme. Kadangi atsakovė savo piniginę prievolę įvykdė praleidusi jos įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius už šią sumą pripažino pagrįstu. Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės 429,28 Eur delspinigių už anksčiausiai atsiradusias pradelstas atsakovės prievoles bendrai 19 014,59 Eur sumai (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
21. Atsakovė sumokėjo ieškovei dalį ieškiniu reikalautos sumos 2022 m. lapkričio 11 d., todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 6 proc. metinių palūkanų už 29 443,87 Eur (29 014,59 + 429,28) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 16 d.) iki 2022 m. lapkričio 11 d. ir 6 proc. metinių palūkanų už 20 789,80 Eur (20 360,52 + 429,28) sumą už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Atitinkamai teismas priteisė atsakovei 6 proc. metinių palūkanų už 10 000 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Teismas sprendė, kad ieškinio ir priešieškinio patenkintų bei atmestų reikalavimų santykis sudaro atitinkamai 65,5 proc. ir 34,5 proc., t. y. ieškovei priteistina 65,5 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei – 34,5 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, įtrauktam į bylą atsakovės pusėje, taip pat atlygintina 34,5 proc. bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 2321,65 Eur, atsakovei iš ieškovės priteisė 3885,13 Eur, o trečiajam asmeniui iš ieškovės – 241,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Remdamasis apskaičiuota procentine išraiška paskirstė ir valstybei atlygintinas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
24. Ieškovė MB „Damcata“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo, prašydama: 1) pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas atsakovės priešieškinys ir atsakovės priešieškinį atmesti; 2) pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo visų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, tačiau iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti ieškovės padarytos žalos, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų;
24.2. ieškovės neteisėti veiksmai buvo įrodinėjami remiantis aplinkybe, jog automobilių stovėjimo aikštelėje nurodytu laikotarpiu sniegą valė tik ieškovė, t. y. kiti subjektai sniego nevalė. Pagal kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškintą rungimosi principą civiliniame procese būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ieškovė buvo atsakinga už automobilių stovėjimo aikštelėje nustatytus bortų pažeidimus. Ieškovė neturėjo pareigos šios aplinkybės paneigti;
24.3. atsakovė nepagrindė ieškovės atsakomybės. Ieškovė sniego valymo paslaugas aikštelėje teikė dar iki šalims sudarant sutartį. Liudytojas E. B. nurodė, kad atsakovė užsakinėjo sniego valymo paslaugas pagal poreikį (iškritus sniegui buvo skambinama potencialiems subrangovams ir tariamasi dėl sniego valymo paslaugų prie konkrečių objektų), todėl tikėtina, kad kartu su ieškove pakaitomis sniegą valė ir kiti atsakovės samdyti subrangovai. Liudytojas minėjo, kad bendradarbiavo su konkrečiais subrangovais, siekdama paneigti liudytojo parodymus atsakovė teikė selektyviai atrinktus įrodymus, jog minimi subrangovai sniego valymo paslaugų nurodytoje aikštelėje neteikė, tačiau atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia fakto, kad jokie kiti subjektai, išskyrus ieškovę, neteikė valymo paslaugų ginčo aikštelėje;
24.4. nors atsakovė teigė, kad su savo technika ginčo aikštelėje sniego nevalė, o valė tik viešąsias erdves, tačiau iš atsakovės pateiktų jos technikos judėjimo mieste žemėlapių yra matomas atsakovės technikos judėjimas nuo 2022 m. sausio 1 d., tuo tarpu apie atsakovei priklausančios technikos judėjimą iki 2022 m. sausio 1 d. informacija nepateikta. Atsakovė nepagrindė, kad pateiktuose žemėlapiuose atsispindi visa atsakovei priklausanti sniego valymo technika. Nors byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovės technika valė sniegą nurodytoje aikštelėje nurodytu laikotarpiu, tačiau kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė savo technika vykdė sniego pakrovimą į jo paties patiektą transportą bei sniego išvežimą, sniegas buvo sustumiamas į krūvas skirtingose stovėjimo aikštelės vietose, o vėliau pakraunamas. Taigi atsakovės nurodomi stovėjimo aikštelės bortų pažeidimai galėjo būti padaryti ir tokių veiksmų metu, kas paneigia aplinkybę, jog būtent ieškovės veiksmai sąlygojo atsakovės nurodomus aikštelės bortų pažeidimus. Be to, nustatyta, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prekybos centras esantis adresu V. Pociūno g. 10, Vilnius, buvo atidarytas 2021 m. gruodžio pirmą savaitę, tuo metu kai buvo prasidėjęs 2021/2022 metų sniego valymo sezonas, o iki parduotuvės atidarymo vyko parduotuvės įrengimas ir įkraustymas, kurio metu įvairia technika buvo atvežama, iškraunama, pakraunama, į parduotuvę buvo vežamos prekės;
24.5. ieškovė 2021/2022 metų sniego valymo sezonu teikė atsakovei sniego valymo paslaugas ir prie kitų UAB „Kesko Senukai Lithuania“ esančių parduotuvių, tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo, nors ieškovės atstovo G. B. teigimu, prie visų parduotuvių nurodytu laikotarpiu dirbo ta pati ieškovės sniego valymo technika su tais pačiais operatoriais. Be to, ieškovės naudojama sniego valymo technika paslaugų teikimo metu turėjo gumines kaušų apsaugas. Taigi atsakovės nurodomus bortų pažeidimus padarė ne ieškovė, o byloje nenustatytas subjektas, dėl ko ieškovei negali būti taikoma atsakomybė;
24.6. paaiškėjus žalos faktui ieškovė į padarytų pažeidimo vertinimą kviesta nebuvo, o apie tariamai jo padarytą žalą atsakovės buvo informuota tik 2022 m. birželio 23 d. (po to kai buvo pareikštas ieškinys teismui). Byloje neva ieškovės padarytų sugadinimų mastas buvo vertinamas atsižvelgiant į T. Ž. padarytas nuotraukas, pažeidimus vertinęs specialistas juos vertino iš esmės tik iš jam pateiktų atsakovės nuotraukų, nors iš jų nėra įmanoma nustatyti kiek bortų yra sugadinta, ar bortų sugadinimai buvo tokie žymūs, kad juos būtų privaloma keisti. Specialistas taip pat vertino labiausiai pažeistus bortus bei pasisakė apie jų pažeidimų pobūdį, kas nesudaro pagrindo išvadai, jog visi pakeisti 304 vnt. bortų buvo sugadinti tokiu būdu. Todėl vertinimas, kad ieškovė tikėtinai yra atsakinga už pusę atsakovo patirtų nuostolių, yra iš esmės nepagrįstas;
24.7. įvertinus šias aplinkybes, ieškovės iš atsakovės reikalaujama delspinigių suma taip pat turi būti perskaičiuota;
24.8. pirmosios instancijos teismo vertinimas kai dalis reikalavimo, kurią įvykdė atsakovė bylos nagrinėjimo metu, yra laikoma ieškinio dalies netenkinimu, yra ydingas bei prieštaraujantis teisingumo sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams. Ieškovė atsisakė dalies ieškinio (8 654,07 Eur), kadangi atsakovė šį reikalavimą įvykdė bylos nagrinėjimo metu. Ieškovės procesinis elgesys šiuo atveju laikomas tinkamu ir sąžiningu. Teismui priteisus iš atsakovės ieškovei 20 789,80 Eur sumą, bei įvertinant tą aplinkybę, kad atsakovė ieškovei bylos nagrinėjimo metu sumokėjo dalį skolos, kaip jau yra nurodyta, galutiniame rezultate ieškovė gavo 29 443,87 Eur sumą, kas yra vertinama kaip ieškinio tenkinimas 99,2 proc. (atsižvelgiant į pirminį ieškovo reikalavimą - 29 672,85 Eur). Todėl teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovės reikalavimas buvo tenkintas tik 65,5 proc. ir remiantis šia procentine išraiška priteisė bylinėjimosi išlaidas.
25. Atsakovė UAB „Ekonovus“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
25.1. atsakovė nurodė neteisėtų veiksmų teisinį pagrindą – apeliantė pripažintina grubiai pažeidusi sutartinę ir įstatyminę prievolę teikti paslaugas atsakingai, kokybiškai ir savo veiksmais nedaryti žalos. Atsakovė įrodė ir pagrindė, jog sniego valymo darbų V. Pociūno g. 10, Vilniuje 2021-2022 m. žiemos laikotarpiu nevykdė jokie kiti subjektai, išskyrus ieškovę, o liudytojas E. B. neteigė, tačiau iškėlė abejonę, jog ginčo objekte sniego valymo paslaugas galėjo teikti ir kiti subjektai. Atsakovė teiktais rašytiniais įrodymais paneigė šią teoriją, o jos nepatvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Teismo ekspertų sąrašuose esantis ekspertas V. M. savo ekspertine išvada konstatavo, jog bortelių pažeidimus galėjo sukelti tik sniego valymui naudotos transporto priemonės turinčios kaušus. Taigi apeliantės neteisėti veiksmai yra įrodyti faktinėmis aplinkybėmis;
25.2. atsakovė taip pat įrodė, kad žala yra patirta, ji įvertinta pinigine išraiška. Objektas buvo visiškai naujas, trečiojo asmens darbuotojas 2022 m. vasario padarė nuotraukas, kuriose matyti bortelių sugadinimai, nuotraukų tikrumą bei tai, kad jos darytos ginčo objekte, patvirtino kiti liudytojai. Liudytojai taip pat patvirtino sugadintų bortelių tikslų skaičių, tai, kad keisti tik sugadinti borteliai, kurie buvo sužymėti. Byloje pateiktos ir bortelių keitimo išlaidos. Apeliantė neginčija, jog byloje esantys įrodymai įrodo padarytos žalos faktą ginčo objekte, tačiau kvestionuoja sukeltos žalos apimtį, pripažindamas, kad žala yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nenumatė pareigos apeliantei atlyginti žalą už visus sugadintus bortelius (304 vnt.), kai tuo tarpu apeliantė ginčija sprendimą ir toje apimtyje, kuri jai nesukelia neigiamų pasekmių. Be to, apeliantės subjektyvaus pobūdžio pasvarstymas, jog pakeistus 304 vnt. bortelių buvo galima eksploatuoti, civilinėje byloje nebuvo keliamas. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes ir išsamiai pagrindė sprendimą;
25.3. įrodytas ir priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir jos sukeltos žalos. Apeliantės darbą objekte pagrindžia sąskaitos faktūros ir mechanizmų kelionės lapai. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė sniego valymui naudojo transporto priemones su kaušais, o ekspertinėje išvadoje konstatuota, jog bortelių pažeidimus galėjo sukelti tik sniego valymui naudotos transporto priemonės, turinčios kaušus. Vien tai, kad apeliantė nebuvo įtraukta sprendžiant padarytos žalos ištaisymo klausimą, nepaneigia apeliantės netinkamai teiktas sniego valymo paslaugas, dėl kurių buvo apgadinti borteliai. Sutiktina, kad įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei, tačiau atsakovė, įgyvendindama rungimosi principą, pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos patvirtino liudytojų parodymai ir eksperto išvada, jog žala galėjo būti sukelta išskirtinai dėl apeliantės veiksmų;
25.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė netinkamai interpretuoja sprendimą, kuriame pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad yra vertinamas ieškinio ir priešieškinio patenkintų bei atmestų reikalavimų santykis, kai tuo tarpu apeliantė skaičiuoja santykį tarp savo pirminio ir patikslinto ieškinio sumų ir nurodo jį esant 99,2 proc. Taigi apeliantės apskaičiuotas bylinėjimosi išlaidų santykis yra klaidingas.
26. Trečiasis asmuo UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Apeliantė nepateikė ir teisinių argumentų dėl turtinės žalos dydžio netinkamo nustatymo.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
28. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo dalies, kuria patenkinta dalis priešieškinio reikalavimų, sprendžiant, jog ieškovei kyla civilinė atsakomybė už žalą, padarytą netinkamai atliekant sutartas paslaugas, ir priteisiant iš ieškovės dalį žalos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
29. Byloje nustatyta, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2021 m. lapkričio 23 d. sudaryta sniego valymo darbų sutartis Nr. EKO-2021.11.23, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagal trečiojo asmens užsakymą atlikti sniego valymo darbus su savo transporto priemonėmis ir mechanizmais teritorijose, nurodytose Priede Nr. 1, o trečiasis asmuo įsipareigojo apmokėti už tinkamai atliktus darbus. Minėtos sutarties 3.1.8.1 punkte numatyta, kad objektuose, išvardytuose priede Nr. 1, atsakovė pati stebi oro sąlygas ir esant slidžiai aikštelių dangai bei sningant, naktį važiuoja valyti bei barstyti druskos mišinį iki visiško sniego pašalinimo. Sutarties priede Nr. 1 nurodyti objektai – aikštelės Ukmergės g. 244, Savanorių pr. 174P ir V. Pociūno g. 10, Vilniuje (pastarojoje ir buvo padaryta žala, apgadinant bortelius).
30. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti technikos nuomos su vairuotoju ir logistikos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti suteiktas paslaugas ir sumokėti jų kainą (Sutarties 1.1 punktas). Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė 2021-2022 m. žiemos laikotarpiu teikė sniego valymo paslaugas aikštelėje V. Pociūno g. 10, Vilniuje. Taip pat nekyla ir ginčo, kad ieškovė paslaugas pradėjo teikti nuo 2021 m. lapkričio pabaigos, t. y. anksčiau nei buvo pasirašyta tarp šalių minima sutartis.
31. Nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „SRS Servisas“ pasirašė 2022 m. birželio 6 d. susitarimą dėl gatvės bortų pakeitimo aikštelėje V. Pociūno g. 10, Vilniuje. Byloje pateiktoje 2022 m. gegužės 25 d. sąmatoje nurodyta, kad keičiami 318 bortų, jų pakeitimo kaina (darbai ir medžiagos) – 21 147,73 Eur. Iš UAB „SRS Servisas“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų akto nustatyta, kad adresu V. Pociūno g. 10, Vilniuje, atlikti 304 bortelių keitimo darbai, o darbų ir medžiagų kaina – 20 360,52 Eur. Trečiasis asmuo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikė 2022 m. spalio 7 d. mokėjimo dokumentą, patvirtinantį apmokėtą UAB „SRS servisas“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 20 360,52 Eur su PVM sumai (taikant atvirkštinį apmokestinimą PVM).
32. Atsakovei trečiasis asmuo išrašė 2022 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS03452000019 20 360,52 Eur su PVM sumai. Atsakovė 2022 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo trečiajam asmeniui 16 826,88 Eur ir pervesdama 3533,64 PVM į valstybės biudžetą.
33. Atsakovė įrodinėjo, kad gatvės bortų keitimo darbai buvo reikalingi atlikti dėl ieškovės netinkamo paslaugų teikimo, t. y. bortai buvo apgadinti ieškovei atliekant sniego valymo darbus aikštelėje.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus bei liudytojų parodymus sprendė esant pagrindą teigti, jog teikdama sniego valymo paslaugas ieškovė padarė žalos aikštelės borteliams. Tačiau kartu teismas sprendė nesant ir įrodymų, patvirtinančių, kad visi 304 borteliai buvo apgadinti būtent ieškovės, jai dirbant su sniego valymo technika. Byloje nesant galimybės tiksliai nustatyti dėl ieškovės rūpestingumo pareigos pažeidimo padarytos žalos dydį, teismas pripažino, kad ieškovė yra atsakinga už maždaug pusę atsakovės patirtų nuostolių sumos – 10 000 Eur, kurią ir priteisė atsakovei.
35. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, įrodinėja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės civilinės atsakomybės, todėl nepagrįstai spręsta priteisti iš ieškovės dalį sumos nuostoliams atlyginti.
Dėl ieškovės civilinės atsakomybės
36. Atsakovė, pareiškusi reikalavimą ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, turi pareigą įrodyti ieškovės sutartinės atsakomybės sąlygas – ieškovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Ieškovės kaltė civilinės atsakomybės santykiuose preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
37. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
38. Neigdama pirmosios instancijos teismo nustatytus neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius prievolės teikti paslaugas atsakingai ir kokybiškai pažeidimu, apeliantė visų pirma nesutinka su teismo vertinimu, jog sniego valymo paslaugas aikštelėje V.Pociūno g. 10, Vilniuje, teikė tik ieškovė. Įrodinėja, jog atsakovė neįrodė, kad aikštelėje 2021 – 2022 m. žiemos laikotarpiu sniego valymo darbų nevykdė kiti subjektai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams.
39. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė pati teikė sniego valymo paslaugas ginčo objekte. Atsakovės 2023 m. sausio 20 d. paaiškinimai patvirtina, jog atsakovė iki 2022 m. sausio 1 d. jokiuose objektuose neteikė sniego valymo paslaugų ir neturėjo sniego valymui reikalingos įrangos, o nuo 2022 m. sausio 1 d. paslaugas pradėjo teikti trijuose Vilniaus miesto rajonuose (Pašilaičių, Senamiesčio ir Centro) viešo pirkimo Nr. 548516 pagrindu (duomenys iš 2023 m. sausio 20 d. rašytinių paaiškinimų priedų). Teismo posėdyje parodymus davę liudytojai R. P. ir E. B. paaiškino, jog atsakovei neužteko savos įrangos, todėl buvo samdomi subrangovai. Atsakovės pateikti sniego valymo paslaugų teikimui įsigytos įrangos judėjimo (GPS) išrašai 2022 m. sausio – kovo mėnesiais taip pat patvirtina, jog atsakovės transporto priemonės į ginčo objektą nevyko. Ieškovės argumentas, jog nepateiktas atsakovės įrangos judėjimas iki 2022 m. sausio 1 d., paaiškinamas atsakovės teiginiais, kad tokios paslaugos apskritai nebuvo teikiamos. Taigi apibendrinant laikytina, jog ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas apeliantė nepagrindė, kad sniego valymo paslaugas ginčo objekte 2021-2022 metais galėjo teikti atsakovė.
40. Sutiktina ir su apylinkės teismo išvada, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad be ieškovės sniego valymo darbus atlikti galėjo būti pavesta ir kitiems subjektams. Byloje ginčo nekyla, jog pateiktos sąskaitos faktūros ir mechanizmų kelionės lapai patvirtina ieškovės darbą objekte iš viso apie 194 valandas. Ginčo nekyla ir dėl to, kad sniego valymo paslaugas apeliantė pradėjo teikti dar 2021 m. lapkričio mėn. (prieš prasidedant 2021-2022 m. žiemos sezonui ir dar nesant sudarytos sutarties), objektas buvo visiškai naujas. Teismo posėdyje parodymus davę liudytojai R. P. ir E. B. nenurodė, jog be ieškovės ginčo objekte paslaugas būtų teikę ir kiti subjektai. Apeliantės teiginius, jog paslaugas galėjo teikti kitos įmonės, paneigia ir atsakovės pateikti įrodymai dėl sutartinių santykių ir jų pobūdžio su kitomis įmonėmis, pvz. pateikti įrodymai, kad atsakovė iš UAB „Inter Novum“ užsakė paslaugas tik viešoms erdvėms, o iš UAB „Trantera“ teikė druskos transportavimo ir barstymo paslaugas. Priešingai nei teigia apeliantė, liudytojas E. B. išreiškė tik abejonę, jog galėjo ir kiti subjektai teikti sniego valymo paslaugas, tačiau šios abejonės nėra pagrindo pripažinti neginčijamais teiginiais, juolab kad to nepagrindžia kiti bylos įrodymai.
41. Apeliantės argumentus, jog automobilių stovėjimo aikštelės bortų pažeidimai galėjo būti padaryti ir kitokio pobūdžio veiksmais (pvz. vežant sniegą) bei tuo metu prieš atidarymą objekte dirbant ir kitai technikai, paneigia eksperto V. M. išvada, kuria spręsta vadovautis kaip vienu iš rašytinių įrodymų. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 20 d. eksperto V. M. išvados, dauguma bortelių pažeidimų būdingi atvejams, kai su borteliais kontaktavo elementai, tokie kaip dantytas arba paprastas kaušas, arba sniego stumdytuvas. Liudytojas T. B. nurodė, jog nors atsakovė ir išveždavo sniegą, tačiau sniego stumdymo darbus atlikdavo ieškovė. Taigi pritartina apylinkės teismo išvadai, jog bortelių sugadinimai galėjo susidaryti mašinoms stumiant ar keliant sniegą. Todėl dėl nurodyto nėra pagrindo sutikti su apeliantės abejonėmis, kad borteliai galėjo būti apgadinti atliekant kitus darbus, eliminuojant aplinkybę, kad atlikdama sniego valymo darbus ieškovė negalėjo bortelių apgadinti.
42. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria apeliantė pripažinta atsakinga už atsakovei padarytus nuostolius, apeliantė nepaneigė ir pirmosios instancijos teismų išvadų, jog ieškovės pateikti UAB „Vilniaus rentvėjus“ užsakymo aktai nepatvirtina, kad visos ieškovės naudojamos transporto priemonės turėjo apsaugines gumas. Nors kaip pažymėjo teismas, civilinės atsakomybės sąlygas pareiga įrodyti tenka atsakovei, tačiau, kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nėra pagrindo nevertinti ir šios aplinkybės, juolab kad, kaip nurodė ekspertas V. M., guminės apsaugos sumažina neigiamą poveikį borteliams, o apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog visu valymo periodu ir visos transporto priemonės turėjo apsaugines gumas.
43. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
44. Teisėjų kolegija, pasisakydama šios civilinės atsakomybės sąlygos aspektu, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovei atliekant sniego valymo paslaugas buvo padaryta žala aikštelės borteliams.
45. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptartos aplinkybės, susijusios su ginčo objekto borteliams padaryta žala, todėl teisėjų kolegija detaliai faktinių aplinkybių nekartoja, akcentuodama tik esmines faktines aplinkybes, kurios nepaneigtos apeliacinio skundo argumentais. Kaip minėta, atsakovės atlygintą žalą trečiajam asmeniui pagrindžia byloje aptartos faktinės aplinkybės (mokėjimo dokumentai aptarti šios nutarties 31 punkte). Byloje pateiktos dalies bortelių fotonuotraukos (133 nuotraukos), iš kurių matyti apgadinimai, šaligatvio bortelių apgadinimo faktą patvirtino ir liudytojais apklausti R. P. bei T. Ž., o liudytojas U. C. teismo posėdžio metu patvirtino, jog keitė bortelius (nurodė keitęs virš 300 bortelių, kurie buvo sužymėti dažais). Nors byloje ginčo nėra, kad paaiškėjus žalos faktui ieškovė nebuvo kviesta į pažeidimo vertinimą, o apie tai, kad atsakovė atlygino žalą, sužinojo teisminio nagrinėjimo metu (po ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo), tačiau tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad žala apskritai nebuvo patirta. Nepaneigia žalos fakto ir apeliantės teiginys, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad visus bortelius iš tiesų reikėjo keisti bei tai, kad nėra aišku, ar visų bortelių sugadinimo pobūdis analogiškas. Kaip jau buvo minėta, objektas prieš pradedant teikti valymo paslaugas, buvo apskritai naujas, taigi bortelių keitimas galėtų būti pagrįstas šiuo aspektu. Kita vertus, net jei sutiktina su apeliantės abejonėmis dėl visų bortelių keitimo tikslingumo, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti nuostolius ne už visus bortelius, o už jų pusę, pažymėdamas, jog atsakovei tenka neigiamos pasekmės, susijusios su ieškovės procesinių teisių apribojimu. Taigi apeliantės argumentai nesudaro pagrindo laikyti, jog žalos sąlyga neįrodyta.
46. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, neturi pagrindo nesutikti, jog egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kaip jau buvo aptarta aukščiau, nepaneigta išvada, jog ginčo objekte sniego valymo paslaugas teikė tik ieškovė, kad sniego valymui buvo naudojamos transporto priemonės su kaušais ir nėra duomenų apie tai, jog visą paslaugų teikimo laikotarpį ir visos ieškovės transporto priemonės turėjo gumines apsaugas (byloje nėra pateiktų ilgalaikių nuomos sutarčių, nors ieškovės atstovas tvirtino, kad tokios buvo), nepaneigtas ir specialisto V. M. išvadoje pateiktas vertinimas bei šios išvados įrodomoji reikšmė. Kaip pagrįstai atkreiptas dėmesys, apeliantė, nesutinkanti su specialisto išvada, nepasinaudojo teise kviesti šį specialistą į teismo posėdį bei jį apklausti liudytoju, užduodama su bortelių pažeidimu susijusius klausimus.
48. Atsakovės veiksmai, susiję su savalaikiu ieškovės informavimu apie dėl bortelių apgadinimo atsiradusią žalą buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo pripažįstant, kad atsakovė nesielgė sąžiningai sutartiniuose santykiuose bei pažeidė savo kaip sutarties šalies bendradarbiavimo pareigą, apribodama ieškovės procesines galimybes apsiginti. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, minėta aplinkybė buvo įvertinta, kartu pažymint, jog atsakovei tenka aukštesni civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo standartai. Plėtodamas šią poziciją teismas pripažino, jog byloje esantys įrodymai, kuriais grindžiama bortams padaryta žala (apgadinimai užfiksuoti liudytojo T. Ž. 2022 m. vasario 21 d. padarytose 133 nuotraukose) nesudaro pagrindo laikyti, kad visi atsakovės reikalaujami priteisti nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais (rūpestingumo pareigos pažeidimu). Taigi įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus ir įrodymų vertinimo pagrindu padarytas išvadas nėra pagrindo nepritarti ir skundžiamo sprendimo išvadai, jog atsakovei nepateikiant įrodymų, patvirtinančių, kad visi 304 borteliai buvo apgadinti būtent ieškovės, jai dirbant su sniego valymo technika, nėra pagrindo laikyti, kad visi atsakovės prašomi priteisti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės veiksmais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė yra atsakinga priežastiniu ryšiu už maždaug pusę atsakovės patirtų nuostolių sumos – 10 000 Eur.
49. Taigi apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančias faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog atsakovė įrodė sąlygas ieškovės civilinei atsakomybei kilti, o spręsdamas, kad ieškovė nuostolius turėtų atlyginti už dalies bortelių pakeitimą, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, nėra pagrindo perskaičiuoti ir delspinigių, kurių dydį teismas paskaičiavo be kita ko įvertinęs ir atsakovės teisę sustabdyti prievolės sumą pagal savigynos taisykles (CK 6.58, 6.208 straipsniai).
50. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
51. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiuotais bylinėjimosi išlaidų procentiniais dydžiais, nurodydama, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 99,2 proc., todėl teismas neteisingai bylinėjimosi išlaidas paskirstė nustatydamas patenkintą 65,5 proc. ieškinio dalį.
52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
53. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų. Todėl atsižvelgiant į tai vertintinos pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
54. Iš pirmosios instancijos teismo argumentų matyti, kad aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo skolos dalį – 8654,07 Eur, nepaneigia ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo patenkintus/atmestus reikalavimus išminusavęs sumokėtos atsakovės sumos dalį. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu neturi pagrindo sutikti, kadangi, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovė, nagrinėjamu atveju, nei apeliantės reikalavimo įrodinėjimo apimtis, nei ginčo faktinės aplinkybės nesikeitė priklausomai nuo to, jog atsakovė padengė dalį reikalavimo sumos.
55. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, bylinėjimosi išlaidų procentinė išraiška apskaičiuota įvertinus patenkintų/atmestų reikalavimų santykį, kas laikytina teisingu ir pagrįstu skaičiavimu procesinės teisės normų prasme. Tuo tarpu apeliantė neteisingai apskaičiuotą procentą grindžia santykiu tarp savo pirminio ir patikslinto ieškinio sumų, kas šiuo atveju sudaro pagrindą laikyti, jog nukrypstama nuo procesinės teisės normų.
56. Taigi teisėjų kolegija laiko, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakeisti apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo apskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu teisę į bylinėjimosi išlaidas įgijo atsakovė.
58. Atsakovė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme 2652,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
59. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį. Atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas 2023 m balandžio mėn., todėl taikytinas užpraėjusį ketvirtį (2022 m. IV ketv.) galiojęs bruto dydis (1900 Eur) ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus suteiktos teisinės pagalbos dydis sudaro 2470 Eur (1,3 koef x 1900 Eur). Todėl įvertinus maksimalų rekomenduojamą priteisti suteiktos teisinės pagalbos dydį rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažinamos iki 2470 Eur.
60. Trečiasis asmuo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš apeliantės nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Damcata“ (juridinio asmens kodas 304959977) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 2470 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Giedrė Čėsnienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė