Civilinė byla Nr. e2A-335-775/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11596-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.9;
3.2.4.11; 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, jų termino pratęsimo ir įpareigojimo iš naujo spręsti dėl statybos teisėtumo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. P. (toliau – ieškovas) prašė panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė) 2022 m. liepos 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220726-00118 (toliau – aktas), 2022 m. liepos 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-220727-00127 (toliau – nurodymas Nr. PNSSP-20-220727-00127) ir 2022 m. liepos 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-220727-00126 (toliau – nurodymas Nr. PNSD-20-220727-00126) bei įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl statybos teisėtumo. 2023 m. rugsėjo 28 d. ieškovas teismui pateikė prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2022 m. liepos 26 d. surašė jam aktą, kuriuo konstatavo, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje, metalinių garažų masyvo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatytas II grupės nesudėtingas pastatas (situacijos schemoje pažymėtas Nr. 4) (garažas), neturint nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento. Atsakovei konstatavus savavališką statybą, ieškovas nurodymu Nr. PNSD-20-220727-00126 buvo įpareigotas nevykdyti jokių statybos darbų garažų paskirties pastate, dėl kurio surašytas aktas, iki bus pašalinti savavališki statybos padariniai. Nurodymu Nr. PNSSP-20-220727-00127 ieškovui buvo nurodyta nugriauti savavališkai pastatytą garažą ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovo vertinimu, atsakovės sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini. Sprendimai yra priimti, galimai, dėl valdinių nurodymų ir turimo interesų konflikto su trečiaisiais asmenimis, galimai susijusiais korupciniais ryšiais Kauno miesto savivaldybėje bei Nacionalinėje žemės tarnyboje. Be to, sprendimai nėra aiškūs ir motyvuoti. Atsakovė ieškovui nesuteikė jokios realios galimybės pateikti turimų dokumentų dėl ginčo statinio statybos teisėtumo, dėl statinį charakterizuojančių savybių, dėl statinio rekonstravimo teisėtumo. Žemės sklypo naudotoja ir jo nuomininkė yra (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrija), kuriai iš valstybės žemės buvo išskirtas sklypas bendrijos narių garažų statybai. Ginčo statiniai 1985 m. teisėtai buvo pastatyti šios bendrijos narių lėšomis. Bendrija moka mokesčius, o ieškovas yra šios bendrijos narys, kuris valdo garažus, moka bendrijai administravimo mokesčius, į kuriuos įeina ir žemės nuomos mokestis. Ginčo garažai yra įrengti su išbetonuotomis duobėmis, turi įrengtą rūsio patalpą, garažuose įvestas vanduo, elektra. Bendrija kreipėsi į valstybės institucijas dėl žemės sklypo formavimo, tačiau valstybės institucijos galimai piktnaudžiaudamos valdžia vilkina sprendimų priėmimą. Ieškovas mano, kad dėl to atsakovė turėjo išankstines nuostatas bausti ir inicijuoti tariamus pažeidimus, nevykdė pareigos sąžiningai vertinti visą informaciją. Skundžiamame akte atsakovė privalėjo konkretizuoti teisės aktų pažeidimus, kurie konkrečiai patvirtina pažeidimo esmę, nurodyti, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus ieškovas pažeidė, tačiau akte formaliai nurodytos tik blanketinės normos dėl ko nėra galimybės suprasti atsakovės sprendimo. Privalomuosiuose nurodymuose atsakovė tik pacitavo teisės aktus, tačiau ieškovui neaišku, kaip jie yra susiję su jo atžvilgiu priimtu sprendimu. Akte nurodyti teisės aktai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ar parengti projektą, rekonstruojant senus garažus. Ieškovas iš jam surašyto akto nesupranta, kokius veiksmus jis turėjo atlikti, kad šio statinio statyba neprieštarautų teisės aktų reikalavimams. Kadangi ginčas yra kilęs iš administracinių aktų, kurie sukelia ieškovui teisines pasekmes, įrodyti aktų teisėtumą turi pareigą atsakovė. Ieškovas, įvertindamas nurodymu Nr. PNSSP-20-220727-00127 jam nustatytas pareigas, prašo panaikinti šį sprendimą kaip neteisingą ir nepagrįstą, nes nėra aišku, kodėl statinys vertintinas kaip savavališkas, be to, įpareigojama nugriauti statinį, kuris pastatytas (rekonstruotas iš senų jo garažų) prieš daug metų, o ne akte nurodytu laiku, statyba nėra nauja ir jokių asmenų teisių nepažeidžia, todėl, ieškovo vertinimu, paskirta bausmė yra neproporcinga. Nurodymas nevykdyti jokių statybos darbų yra išvestinis iš administracinio sprendimo pripažinti garažą savavališka statyba, todėl nesutikdamas su šiuo sprendimu, ieškovas ginčija ir nurodymą Nr. PNSD-20-220727-00126. Nurodė, kad garažų statyba iki jų remonto buvo atlikta vykdant visus tuo metu galiojančius teisės aktus, garažai buvo priimti ir ilgą laiką eksploatuoti. Ieškovas, būdamas bendrijos nariu, garažuose vykdo individualią veiklą, verčiasi automobilių remonto veikla. Teismui nustačius statybos pažeidimus, ieškovas prašė netaikyti jam kraštutinės priemonės – statinio griovimo. Sutiko garažų remonto (rekonstrukcijos) įteisinimui ir statinio pripažinimui tinkmau naudoti, parengti projektinę dokumentaciją. Teismui nusprendus palikti galioti skundžiamus administracinius aktus, teismo prašė pratęsti terminą įvykdyti privalomus nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius šešių mėnesių terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė netenkinti ieškovo prašymo dėl termino pratęsimo, kadangi šiuo prašymu ieškovas įtraukia naują ieškinio dalyką bei keičia faktinį ieškinio pagrindą, be to, šis prašymas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ginčus dėl termino pratęsimo nagrinėja administraciniai teismai, kaip ir ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti patikrinimą iš naujo. Teismo prašė šią bylos dalį nutraukti, kaip nepriskirtiną bendrosios kompetencijos teismui. Nurodė, kad atsakovės pareigūnas gauto skundo pagrindu 2022 m. birželio 2 d. atlikęs patikrinimą vietoje žemės sklype, 2022 m. birželio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1287 nustatė, kad metalinių garažų masyvo teritorijoje pastatyti 5 nesudėtingi II gr. metalinių konstrukcijų garažai ir du virš 80 kv. m. metalinių konstrukcijų garažai. Iš kurių ketvirto garažo savininkas – ieškovas, pateikė paaiškinimą, kad jis 2008 m. nusipirko garažą ir tik 2019 m. birželį pakeitė stogą ir apskardino garažo šonus. Patikrinus programoje „Google Earth Pro“ nustatyta, kad statybos darbai atlikti laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. Atsakovė 2022 m. liepos 8 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1396 (toliau – nurodymas PN-1396) informavo statytoją apie galimai neteisėtai pastatytus statinius adresu (duomenys neskelbtini), todėl įpareigojo ieškovą per 5 darbo dienas nuo nurodymo PN-1396 pateikti dokumentus apie tai, kada buvo pastatytas garažas bei jo įsigijimo sutartis, taip pat duomenis nuo kada ieškovas yra bendrijos narys. Patikrinimo aktu nustačius, kad garažas valstybinėje žemėje pastatytas neturint leidimo statyti naują statinį, ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Atsakovės pareigūnas garažo statybos darbus sustabdė, surašydamas nurodymą nevykdyti darbų bei pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 6 d. nugriauti garažą ir sutvarkyti statybvietę. Vertinant patikrinimo akto, nurodymo PN-1396, pačių skundžiamų aktų ir prie jų pridėtų dokumentų turinį, visiškai nepagrįsti ir atmestini ieškovo argumentai, kad skundžiami aktai yra neaiškūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti, o jų įpareigojimai akivaizdžiai neproporcingi. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, iš esmės pats sutiko, kad garažo statybos darbai atlikti savavališkai, tačiau nesutiko su atsakovės nustatyta statinio statybos rūšimi. Ieškovo teigimu, savavališkai atlikti darbai nepriskirtini naujo statinio statybos darbams, o laikytini statinio rekonstravimo darbais, tačiau šiems argumentams pagrįsti rašytinių įrodymų nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad garažas toks, koks jis buvo užfiksuotas patikrinimo akte ir savavališkos statybos akte, yra ne naujos statinio statybos, o buvusių statinių rekonstravimo rezultatas. Be to, pats ieškovas 2022 m. liepos 22 d. elektroniniame laiške nurodė, kad jis pirko kilnojamuosius daiktus – metalinius garažus. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, kad nenustatytas statybos darbų atlikimo laikas. Patikrinimo akte aiškiai įvardinta, kad garažas pastatytas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio ir 2019 m. spalio mėnesio, tą patvirtina „Google Earth Pro“ ortofotografinės nuotraukos su laiko žyma. Kadangi skundžiami aktai ieškovui surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Nuosavybės teisių atkūrimas yra detaliai reglamentuotas, funkcijos paskirstytos tarp institucijų, nustatytas jų veiklos pobūdis. Preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės žymėjimas priskirtas savivaldybių administracijos kompetencijai. Nustačius preliminariai laisvas (neužstatytas) žemes, Miesto planavimo ir architektūros skyrius siunčia informaciją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, kuris patikslina, ar šie žemės sklypai nėra parduoti, išnuomoti bei naudojami fizinių asmenų ar juridinių subjektų. Kauno miesto skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga, bei nustato kam ir kokiomis dalimis bus grąžinami žemės sklypai. Ginčo teritorija šiuo atveju preliminariai yra priskirtina laisvai (neužstatytai) žemei.
5. Trečiasis asmuo 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį nusprendė atmesti. Civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimų, kuriais jis prašo atsakovę įpareigoti iš naujo spręsti klausimą dėl statybos teisėtumo bei pratęsti terminą įvykdyti privalomuosius nurodymus, atmesti ir šią bylos dalį nutraukti. Priteisė iš ieškovo valstybei 7,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės 2022 m. liepos 26 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-220726-00118, 2022 m. liepos 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-20-220727-00126 ir 2022 m. liepos 27 d. privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų Nr. PNSSP-20-220727-00127 surašymo pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovo teigimu, ginčo statiniai nebuvo pastatyti savavališkos statybos akte nurodytu laiku, statyba nėra nauja, o priešingai, duomenys patvirtina, kad metalinių garažų statyba iki jų remonto buvo atlikta, vykdant visus tuo metu galiojančius teisės aktus. Garažai buvo priimti eksploatuoti, garažų savininkai moka visus komunalinius mokesčius, moka žemės nuomos mokesčius, valdomas žemės sklypas išskirtas pagal galiojančius teisės aktus.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė, atlikusi patikrinimą vietoje, 2022 m. liepos 26 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame viena iš nustatytų aplinkybių yra, jog nesuformuotoje valstybinėje žemėje, metalinių garažų masyvo teritorijoje esančioje (duomenys neskelbtini) (situacijos schemoje pažymėtas Nr. 4) pastatytas II grupės nesudėtingas pastatas (garažas), neturint nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, nei nuosavybės teisių į minėtą pastatą (garažą). Dėl ko buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto (redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimai. Šio dokumento pagrindu buvo surašyti ieškovo ginčijami administraciniai aktai, t. y. privalomieji nurodymai.
9. Iki ginčijamų administracinių aktų surašymo ieškovas 2022 m. birželio 22 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2008 m
etais pirko garažą. Garažo stogui pradėjus leisti vandenį, 2019 metų birželio mėnesį jis keitė stogą, dėl estetinio vaizdo garažo šonuose prisuko tokią pačią skardą, kaip ir stogui.
10. Ieškovo atlikta statyba užfiksuota nuotraukose, esančiose prie akto. Nuotraukose matyti, kad ant žemės paviršiaus stovintis pastatas – garažas (kurio plotis apie 11,00 m., ilgis apie 7,10 m. ir aukštis apie 5,70 m.), esantis (duomenys neskelbtini), jo stogas ir šoninės sienos padengtos skarda.
11. Skundžiamų aktų surašymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei yra administracinis sprendimas. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyti skundžiamo teisės akto (ar jo dalies) panaikinimo pagrindai.
12. Vadovaudamasis aktualiais teisės aktais, susijusiais su nagrinėjamu klausimu, teismas padarė išvadą, kad ieškovas privalėjo žemės sklypą, kuriame pastatytas garažas, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei teisės aktų nustatyta tvarka parengti garažo supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.
13. Atsakovės specialistas, atlikęs patikrinimą vietoje, nustatė, kad garažas valstybinėje žemėje pastatytas neturint leidimo statyti naują statinį, dėl ko statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas, nes ieškovas neturėjo statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto kopijų. Ieškovas statybos darbus pradėjo pagal savo sumanymą, kurio neužfiksavo jokiuose brėžiniuose.
14. Ieškovo paaiškinimai apie tai, kad jis 2008 metais pirko garažą, o stogui pradėjus leisti vandenį, 2019 metų birželio mėnesį keitė stogą ir dėl estetinio vaizdo apskardino garažo šonus, teismo vertinimu, akivaizdžiai įrodo, jog ieškovas statybą pradėjo be jokio projekto ir statybą leidžiančio dokmento, dėl ko atsakovė, vykdydama jai priklausančias funkcijas pagal Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nustačiusi, kad garažo statyba yra savavališka, ir surašė skundžiamą aktą bei nurodymą nevykdyti darbų. Nurodymu Nr. PNSSP-20-220727-00127 iš statytojo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 6 d. nugriauti garažą ir sutvarkyti statybvietę.
15. Teismas pripažino, kad atsakovės atstovai pagrįstai kvalifikavo ieškovo statybos darbus kaip naują statybą, sukuriant nekilnojamąjį daiktą, buvusių kilnojamųjų daiktų vietoje. Pripažinęs, kad skundžiami aktai ieškovui surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
16. Vertindamas ieškovo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir prašymą pratęsti terminą įvykdyti privalomus nurodymus, teismas nurodė, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
17. Aplinkybė, kad ieškovas reiškia administracinio pobūdžio reikalavimą – įpareigoti atlikti patikrinimą, iš naujo patvirtina, kad ginčas kyla iš reikalavimo, priskirtino viešo administravimo subjektams, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme ir šią bylos dalį nutraukė.
18. Kadangi prašymai dėl termino pratęsimo įvykdyti privalomus nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, nagrinėjami administraciniuose teismuose, teismas šią bylos dalį taip pat nutraukė, kaip nepriskirtiną nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovas G. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės ir procesinės teisės normas, toks pažeidimas yra pagrindas sprendimą panaikinti ir grąžinti ginčą nagrinėti iš naujo (CPK 330 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19.2. Byloje buvo sprendžiamas ginčas, kuriam buvo privaloma taikyti viešosios administracinės teisės bei privatinės teisės normas, nes ginčas kilo dėl savavališkos statybos ir nuosavybės teisių gynimo. Ieškinio nagrinėjimas buvo priskirtas bendrosios kompetencijos teismui, todėl visus pareikštus reikalavimus teismas turėjo pareigą išspręsti vienoje byloje.
19.3. Teismas sprendimu padarė absoliučiai nelogiškas ir viena kitai prieštaraujančias išvadas, kurios nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai atsisakė toje pačioje byloje nagrinėti išvestinius ieškovo reikalavimus, nors pagrindinis reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo panaikinimo yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismui. Su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka, nes ginčai dėl savavališkos statybos susiję su viešojo administravimo subjektų priimtais sprendimais, todėl teismas privalo taikyti visus viešosios, administracinės teisės aktus, kurie susiję su ginčijamu administraciniu aktu. Teisės taikymas ginčo teisiniams santykiams bei bylos teismingumo priskyrimas yra dvi skirtingos teisinės kategorijos.
19.4. Apelianto vertinimu, teismas pažeidė ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, neteisingai taikė teisės normas, atsisakydamas nagrinėti ieškovo reikalavimą, nes teismui sprendžiant dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, teismas turi įstatyme jam suteiktą teisę spręsti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti viešojo administravimo subjektui tam tikrus veiksmus.
19.5. Priimto sprendimo rezoliucinė dalis yra dviprasmiška ir nesuprantama, kadangi teismas civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo, kuriuo jis prašo atsakovę įpareigoti iš naujo spręsti klausimą dėl statybos teisėtumo bei prašymą dėl termino pratęsimo įvykdyti privalomus nurodymus nusprendė ir atmesti, ir bylą šioje dalyje nutraukti.
19.6. Teismo sprendimas yra teisės taikymo aktas, todėl jis turi būti suprantamas proceso dalyviams. Šiuo atveju teismo sprendimas nei aiškus, nei suprantamas.
Civilinės bylos ginčo dalykas – atsakovės surašytų administracinių aktų dėl savavališkos statybos konstatavimo pagrįstumo patikrinimas.
19.7. Apelianto vertinimu, akte nurodyta pažeidimo esmė ir formulavimas akivaizdžiai parodė dokumento surašymo užsakomąjį tikslą – nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatytas garažas neturint nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, kita vertus, pripažįstama, kad statinys stovi (pastatytas) garažų masyvo teritorijoje. Apeliantui kyla klausimas, kodėl garažas turi būti nugriautas, jei stovi garažų masyvo teritorijoje ir šalia jo stovi kiti garažai, todėl nėra aišku, kodėl akcentuojamas nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudotoja yra bendrija, kuri yra sklypo nuomininkė, moka mokesčius, o apeliantas, būdamas bendrijos nariu, valdo garažus. Bendrija kreipėsi į valstybės institucijas dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo, tačiau valstybės institucijos galimai piktnaudžiauja valdžia Kaune dėl savanaudiškų ir korupcinių interesų, vilkina sprendimų priėmimą. Šių aplinkybių teismas apskritai nevertino.
19.8. Apeliantas pažymėjo, kad jis nuo 2000 metų, t. y. daugiau nei dvidešimt metų, garažų masyvo teritorijoje valdo ginčo metalinius garažus, kurie buvo pastatyti 1985 metais, juos buvo būtina rekonstruoti, todėl atsakovės sprendimai negalėjo būti pripažinti pagrįstais. Apeliantas byloje pateikė 1985 metais sudarytą (duomenys neskelbtini), įsirengusių garažus, pusrūsius, rūsius sąrašą, todėl byloje turėjo būti vertinti duomenys apie tai, kad minėti garažai nėra laikini statiniai, kad jų konstrukcinės dalys negali būti išardytos, nes garažuose įrengtos rūsio duobės (garaže – Nr. 98, Nr. 99, o rūsys garaže Nr. 100) nėra laikinos. Garažai negali būti be pažeidimo nukelti kaip surenkami ir laikini statiniai, todėl atsakovė sprendimuose neteisingai vertino, kad apelianto statyba yra nauja, nevertino, kad statinys yra leistinas, nes valstyė išskyrė valstybinės žemės sklypą garažų bendrijos nariams garažams statyti ir eksploatuoti. Tokių duomenų analizė teismo taip pat byloje nebuvo atlikta.
19.9. Surašant administracinius sprendimus, išvadoms pagrįsti medžiaga turėjo būti surinkta išsami ir patikima, o teismui pateikus archyvinius duomenis dėl garažų statybos, jie turėjo būti bent analizuojami ir vertinami, ar yra pagrįsti ar atmestini. Garažus iš trečiųjų asmenų įgijusiam apeliantui nebuvo sudaryta galimybė teikti įrodymus iki surašant ginčijamus aktus, sprendimai priimti operatyvinio patikrinimo būdu, todėl teismas turėjo įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti patikrinimą ir statybos teisėtumo vertinimą. Kadangi savavališkos statybos surašymo aktų, privalomų nurodymų pasekmės yra susijusios su asmens nuosavybės teisių gynimu, todėl tokie aktai negali būti parengti formaliai. Būtent dėl tokių teisių pažeidimo apeliantas ir prašė įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus pagal gautus skundus dėl statybos teisėtumo iš naujo. Teismas turėjo pareigą tokį reikalavimą analizuoti ir arba jį atmesti arba patenkinti, bet ne atsisakyti nagrinėti. Apelianto vertinimu, priimdamas sprendimą, teismas buvo šališkas, vertino tik atsakovės formalius argumentus ir juos pripažino pagrįstais, jų nepatikrinęs.
19.10. Savavališkos statybos akte institucija privalo konkretizuoti teisės aktų pažeidimus, kurie konkrečiai patvirtina pažeidimo esmę, tačiau iš akte nurodytų teisės aktų nėra nei vieno teisės akto, reglamentuojančio konkrečius reikalavimus neypatingo statinio statybai parengti projektą ar gauti statybą leidžiantį dokumentą. Akte nurodyti teisės aktai nesudarė pagrindo spręsti, kad ieškovas turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl teismo formalus sprendimas turėtų būti panaikintas.
2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apelianto G. P. apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Atsakovės vertinimu, patikslinto ieškinio reikalavimo dalis dėl įpareigojimo iš naujo atlikti tyrimą ir priimti sprendimą nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, kadangi bendrosios kompetencijos teismui nepriskirtina viešojo administravimo subjekto kontrolė ir bendrosios kompetencijos teismai nesprendžia bylų, priskirtų administraciniams teismams, dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, todėl šioje dalyje byla nutraukta pagrįstai.
20.2. Reikalavimas, kuris buvo nagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme, jo dalykas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisingai, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi CPK, o ne ABTĮ nuostatomis.
20.3. Atsakovė pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas ieškovui surašytas ne už tai, kad jis garažų masyvo teritorijoje pastatė tris metalinius garažus, o už tai, kad garažų masyvo teritorijoje be būtino statinio projekto ir leidimo statyti tokį statinį pastatė naują garažą, kurio plotis apie 11,00 m, ilgis apie 7,10 m ir aukštis apie 5,70 m vietoje buvusių trijų metalinių garažų. Atsakovės pareigūnui nustačius garažo parametrus (plotis apie 11,00 m, ilgis apie 7,10 m ir aukštis apie 5,70 m), garažas yra apie 78 kv. m bendrojo ploto, todėl statinys, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 30 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, 2 lentelės 1 punktu, pagrįstai akte buvo kvalifikuotas kaip II grupės nesudėtingojo statinio kategorijos pastatas. Ginčo, kas yra garažo statytojas byloje nėra ir nebuvo, o atsakovės surinkti įrodymai byloje patvirtina, kad statybos darbai buvo atlikti per laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad garažas toks, koks jis buvo užfiksuotas patikrinimo akte ir savavališkos statybos akte, yra ne naujos statinio statybos, o buvusių statinių rekonstravimo rezultatas. Priešingai, ieškovas 2022 m. liepos 22 d. elektroniniame laiške nurodė, kad jis pirko kilnojamuosius daiktus – metalinius garažus. Tam tikri su patikslintu ieškiniu pateikti papildomi dokumentai byloje atsakovei buvo pateikti su minėtu ieškovo elektroniniu laišku ir prieš surašant skundžiamus aktus buvo atitinkamai vertinami. Todėl garažo statybai ieškovas privalėjo žemės sklypą, kuriame statomas garažas, valdyti nuosavybės teise arba valdyti bei naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei teisės aktų nustatyta tvarka parengti garažo supaprastintą statybos projektą, taip pat gauti leidimą statyti naują statinį ir jokie archyviniai dokumentai apie metalinius garažus ar jų analizė nepaneigia ir negali paneigti garažo savavališkos statybos fakto.
20.4. Nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius turinys atitinka ne tik patvirtintos formos rekvizitus, bet ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus. Jame nurodyti duomenys apie asmenį, kuriam įteikiamas nurodymas, statinio duomenys, savavališkos statybos akto numeris, kuriuo konstatuota garažo savavališka statyba, nurodymo reikalavimo turinyje detalizuotas statinys, nurodant pagrindinius garažo matmenis ir jo vietą situacijos schemoje, aiškiai įvardintos nurodymu statytojui nustatytos pareigos ir teisės, nurodytas teisinis pagrindas, apskundimo tvarka ir kt. Nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų turinys taip pat atitinka formos rekvizitus ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus. Todėl vertinant patikrinimo akto, nurodymo PN-1396, pačių skundžiamų aktų ir prie jų pridėtų dokumentų turinį, visiškai nepagrįsti ir atmestini apelianto argumentai, neva skundžiami aktai yra neaiškūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti. Skundžiami aktai ieškovui surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jų naikinti.
20.5. Apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo teismui sprendžiant jo reikalavimus, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos jo nurodytos faktinės bylos aplinkybės, kurios atsakovės nuomone, neturi nieko bendro su nustatytu savavališkos statybos faktu. Byloje surinkti įrodymai ir jų turinys patvirtina, kad garažas pastatytas savavališkai 2019 m. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų teisiniu vertinimu, padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog teismas netinkamai ištyrė, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas tarp šalių kilusiam ginčui išnagrinėti, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti.
20.6. Dėl apelianto reikalavimo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsakovės vertinimu, tokių pagrindų byloje nėra, o toks apelianto prašymas reiškia ne ką kitą, o norą kaip įmanoma ilgiau bylinėtis, kad atsakovė kuo ilgiau negalėtų nurodymo perduoti priverstiniam vykdymui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, taip pat nutraukta bylos dalis dėl įpareigojimo iš naujo spręsti klausimą dėl statybos teisėtumo bei privalomųjų nurodymų vykdymo termino pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo
5. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas numato, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise ginčo sklype (duomenys neskelbtini) valdė tris laikinus statinius – metalinius garažus ir, kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai (2022 m. birželio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1287, programos Google Earth Pro duomenys, ieškovo paaiškinimas, statybos darbų fotofiksacija (dok. Nr. 40884)), laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. šių metalinių garažų vietoje pastatė naują, tvirtai sujungtą su žeme, daug aukštesnį, visiškai kitokių parametrų nekilnojamąjį daiktą (plotis apie 11,00 m, ilgis apie 7,10 m ir aukštis apie 5,70 m), kurį Statybos inspekcija priskyrė II grupės nesudėtingo statinio kategorijai.
7. Apeliantas nesutinka su Inspekcijos nustatyta statinio statybos rūšimi, tačiau remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, nesudėtingas statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; arba paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Kokie statiniai priskirtini nesudėtingiesiems statiniams, reglamentuojama statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, (toliau – STR 1.01.03:2017) VI skyriuje. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 2 lentelės 5 punktu, negyvenamieji pastatai, kurių didžiausias aukštis nuo 5 m iki 8 m, o plotas nuo 50 kv. m iki 80 kv. m, priskirtini II grupės nesudėtingojo statinio kategorijai. Nagrinėjamu atveju, Inspekcijos pareigūnui nustačius, jog garažo plotis yra apie 11,00 m, ilgis apie 7,10 m ir aukštis apie 5,70 m, garažas pagrįstai savavališkos statybos akte buvo kvalifikuotas kaip II grupės nesudėtingo statinio kategorijos pastatas. Apeliantas jam priklausančių laikinų statinių vietoje sukūrė naują nekilnojamąjį daiktą (CK 1.98 str. 2 d., 4.2 str. 2 d.), todėl ieškovo samprotavimai, kad tai buvo ne nauja statyba, nes tokį pastatą ieškovas nusipirko 2008 metais ir jį tik rekonstravo, t. y. keitė stogą ir dėl estetinio vaizdo garažo šonuose prisuko tokią pačią skardą, kaip ir stogui, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 185 straipsnis).
8. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 23 punktu, atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui (be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų atvejų), nurodyti STR 1.05.01:2017 3 priede. Atitinkamai STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktyje įtvirtinta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 3 dalimi, supaprastintas statybos projektas naujo nesudėtingojo statinio statybai turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, aukščiau minėtų teisė normų pagrindu darytina išvada, kad ieškovas, statydamas II kategorijos nesudėtingą statinį, privalėjo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis), todėl atsakovės surašytame savavališkos statybos akte nurodytos aplinkybės yra teisingos, o išvados dėl savavališkos statybos – teisėtos ir pagrįstos.
9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad garažo nėra pagrindo griauti, nes jis stovi garažų masyvo teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad statinys yra metalinių garažų teritorijoje, tačiau tai nesuteikia ieškovui teisės savavališkai laikinų statinių – metalinių garažų vietoje statyti naują statinį, nesilaikant atitinkamos kategorijos statinio statybai keliamų įstatymo reikalavimų.
10. Apeliantas nurodo, kad savavališkos statybos akte akcentuojamas nesuformuotos valstybinės žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), tačiau šio žemės sklypo naudotoja ir nuomininkė yra (duomenys neskelbtini), ji moka mokesčius, o ieškovas yra šios bendrijos narys, kuris valdo garažus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo pradėtas statyti naujas statinys yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, todėl valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, kurios sutikimas turėjo būti gautas. (duomenys neskelbtini) yra tik šio žemės sklypo naudotoja, todėl ta aplinkybė, kad ieškovas yra šios bendrijos narys, nesuteikia jam teisės šiame sklype vykdyti statybos darbus, neturint žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimo. Kita vertus, atsakovas minėtoje teritorijoje buvo įsigijęs metalinius garažus, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamas daiktas. Pažymėtina, kad išsami ir nuosekli teisminė praktika patvirtina, kad metaliniai garažai laikytini tik laikinais statiniais, o vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.2 papunkčiu, valstybinė žemė laikiniems metaliniams garažams nenuomojama ir neparduodama. Teisės aktai nenumato metalinių garažų savininkų teisės įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemę, būtiną metalinio garažo eksploatavimui, todėl tokie savininkai neturi jokių teisių į valstybinę žemę (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2560-555/2016).
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog savavalikšos statybos aktas yra parengtas formaliai, pažeidimai nekonkretizuoti, nenurodyta, kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus ieškovas pažeidė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1V-48 patvirtinti Savavališkos statybos akto rekvizitai. Rekvizituose išdėstyta savavališkos statybos akto forma ir turinys: akte įrašoma, kad šiuo dokumentu konstatuojama savavališka statyba, įvardijamas asmuo, kuriam surašomas aktas (statytojas, statinio savininkas, statinio valdytojas, statinio naudotojas, žemės sklypo savininkas, žemės sklypo valdytojas ar žemės sklypo naudotojas), duomenys apie statinį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, ir atskirų statinio (-ių) patalpų, kuriose atliekami (atlikti) statybos darbai, duomenys, taip pat įrašomi nustatyti pažeidimai: pažeidimų esmė, pažeistos teisės aktų normos, nustatytų pažeidimų padarymo laikas, nurodoma, ar taikyti administracinę atsakomybę, ir jei taip, tai pagal kurią administracinės atsakomybės teisės normą, arba administracinės atsakomybės netaikymo priežastys. Prie užpildyto savavališkos statybos akto būtina pridėti įrodymus: nuotraukas, situacijos planą, taip pat gali būti pridedami kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju savavališkos statybos akte nurodyta, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatytas II grupės nesudėtingas pastatas (garažas), neturint nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento. Taip pat akte nurodyti pažeistų teisės aktų pavadinimai ir straipsniai, pridėtos nuotraukos ir situacijos planas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog akte nurodyti duomenys atitinka aukščiau nurodytą savavališkos statybos akto surašymo teisinį reglamentavimą. Jei ieškovui kilo neaiškumų dėl teisės akų, kurie reglamentuoja nesudėtingo statinio statybai keliamus reikalavimus, jis turėjo teisę kreiptis raštu į atsakovę ir aiškintis kilusius klausimus, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat turėjo teisę teikti visus turimus teisiškai reikšmingus bylai įrodymus ir argumentus, kurių kaip jis nurodo, neturėjo galimybės pateikti iki surašant savavališkos statybos aktą, tačiau ieškovas byloje nepaneigė Statybos inspekcijos nustatytų aplinkybių, todėl konstatuotina, kad atsakovės surašytame savavališkos statybos akte nurodytos aplinkybės yra teisingos, o išvados dėl savavališkos statybos – teisėtos ir pagrįstos.
12. Pažymėtina, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra išvestinis reikalavimas (administracinis aktas), kuris surašytas remiantis savavališkos statybos aktu, todėl privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas kartu su savavališkos statybos aktu. Pripažinus, kad savavališkos statybos aktas yra teisėtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimus dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo spręsti klausimą dėl statybos teisėtumo ir privalomųjų
nurodymų vykdymo termino pratęsimo
13. Apeliantas nurodo, kad jo reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo spręsti klausimą dėl statybos teisėtumo ir pratęsti privalomųjų nurodymų vykdymo terminą šiuo atveju priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių reikalavimų, kaip neteismingų, iš esmės nenagrinėjo ir bylos dalį pagal šiuos reikalavimus nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.
14. ABTĮ
22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
15. Savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiame Statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, Inspekcija, ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2018).
16. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti statybos teisėtumo klausimą nukreiptas į viešo administravimo subjektą, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, tačiau nagrinėjamu atveju, kai byloje buvo sprendžiamas savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodytų teisėtumo klausimas, šis reikalavimas laikytinas išvestiniu iš pirmojo reikalavimo, todėl taip pat turėjo būti išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
17. Pasisakant dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, pažymėtina, jog Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą konstatuota, kad privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas yra administracinis teisinis ir jis sprendžiamas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Jo išsprendimas civiliniams teisiniams santykiams tiesioginės įtakos nedaro. Taigi tokios bylos yra susijusios su viešojo administravimo sritimi, todėl teismingos administraciniam teismui (žr., pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-78/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-51/2011; 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje G. K. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos). Tačiau kai byloje keliamas ne tik privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo klausimas, bet kvestionuojamas ir paties privalomojo nurodymo teisėtumas, tokiais atvejais privalomojo nurodymo vykdymo pratęsimo klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme ( Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 21 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-71/2017).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, atmesdamas reikalavimą dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tačiau neteisingai taikė rūšinį teismingumą reglametuojančias normas ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, todėl nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl statybos teisėtumo ir privalomųjų nurodymų vykdymo termino pratęsimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo panaikinama ir ši bylos dalis grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Grąžinus dalį bylos nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta civilinę bylą nutraukti, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Šis teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Virginija Gudynienė
Tomas Ridikas
Edita Šliumpienė