Civilinė byla Nr. 3K-3-385/2013

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07652-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.2

                                                              (S)  

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Technoverslas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos ieškinį atsakovui UAB „Technoverslas“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Topo technika“), trečiajam asmeniui N. M. dėl autorių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbdavio netiesioginę atsakomybę, taikymo ir aiškinimo. 

D. J. 2009 m. lapkričio 12 d. UAB „Topo technika” priklausančiame prekybos centre „Topo centras”, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 61, įsigijo nešiojamąjį kompiuterį DELL. Iš sąskaitos faktūros matyti, kad atsakovas D. J. pardavė kompiuterį, tačiau joje nenurodyta, kad į šį už 300 Lt įdiegta programinė įranga. 2009 m. lapkričio 13 d. antstolės Laimos Neniškienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 65/09/26 buvo užfiksuota atsakovo D. J. parduotame kompiuteryje įdiegta programinė įranga ir jos įdiegimo datos – 2009 m. lapkričio 12 ir 13 d. Nustatyta, kad į D. J. įsigytą kompiuterį neteisėtai, t. y. neturint ieškovų, kaip autorių teisių turėtojų, leidimo, kompiuterio atminties laikmenoje (standžiajame diske) įrašytos (atgamintos elektronine forma) kompiuterių programų, į kurias visos autorių turtinės teisės išimtinai priklauso ieškovams, neteisėtos kopijos: Autodesk AutoCAD 2010, Microsoft Windows 7 Ultimate, Microsoft Office Mondo 2010.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K. 2010 m. kovo 4 d. UAB „Topo centras“ parduotuvėje, esančioje Klaipėdoje, Taikos pr. 61, įsigijo kompiuterį ACER  ASPYR  AS5738ZG savo reikmėms. Parduotuvės konsultantas N. M. sutiko ir nelegaliai į įsigytą kompiuterį įrašė įtariamai nelegalią programinę įrangą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-00421-10 dėl įtariamai neteisėtai atgamintų kompiuterių programų kopijų. Atlikus nešiojamajame kompiuteryje esančios programinės įrangos tyrimą ir Lietuvos teismo ekspertizės centrui pateikus Specialisto 2010 m. balandžio 28 d. išvadą Nr. 11-743 (10), nustatytas kompiuterių programų, į kurias visos autorių turtinės teisės išimtinai priklauso ieškovams Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijai, identiškumas. Atsakovo darbuotojas N. M. neteisėtai, t. y. neturėdamas ieškovų, kaip autorių teisių turėtojų, leidimo, kompiuterio atminties laikmenoje (standžiajame diske) įrašė (atgamino elektronine forma) toliau nurodytų kompiuterių programų, į kurias visos autorių turtinės teisės išimtinai priklauso ieškovams, neteisėtas kopijas: Autodesk AutoCAD 2010, Microsoft Windows 7 Ultimate, Microsoft Office Professional Plius 2010. Nurodytu pagrindu atsakovo darbuotojas N. M. buvo nubaustas baudžiamąja tvarka – 2011 m. vasario 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 192 straipsnio l dalyje.

Ieškovai 2011 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Topo technika“ 33 830,47 Lt (16 864,97 Lt už pirmąjį neteisėtą instaliavimą ir 16 965,50 Lt už antrąjį neteisėtą instaliavimą) kompensaciją už atsakovo darbuotojo padarytus autorių teisių pažeidimus (užfiksuoti du atvejai), 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir įpareigoti atsakovą įsiteisėjus teismo sprendimui per dešimt kalendorinių dienų savo lėšomis paskelbti UAB „Lrytas“ leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“, taip pat UAB „Verslo žinios“ leidinyje informaciją apie priimtą teismo sprendimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad ieškovai yra byloje minimų programų autorių teisių turėtojai ir kad atsakovo darbuotojai instaliuodami programinę įrangą į parduotus kompiuterius atliko neteisėtą veiką – išplatino kompiuterines programas be autorių teisių subjekto licencijos, tačiau nurodė, kad darbdavio netiesioginės atsakomybės neatsiranda, nes pirmuoju atveju nenustatytas darbuotojas, atlikęs neteisėtą veiką, o antruoju atveju N. M. neteisėtas programas įrašė savo namuose. Be to, atsakovas visus savo darbuotojus pasirašytinai supažindino su darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad draudžiama atlikti bet kokius personalinių kompiuterių instaliavimo darbus, priimti iš klientų kompiuterius ir juos laikyti tarnybinėse patalpose. Atsakovas prekiavo teisėta ir legalia programine įranga, kuri buvo platinama turint ieškovų sutikimą (licenciją). Taigi teismas nenustatė būtinosios darbdavio atsakomybės pagal CK 6.264 straipsnį sąlygos – atliekant darbo funkcijas ir veikiant darbdavio nurodymu.  

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 16 965,5 Lt (už antrąjį neteisėtą instaliavimą) kompensaciją ieškovams bei viešai paskelbti teismo sprendimą atsakovo lėšomis, ir šią ieškinio dalį tenkino; priteisė ieškovams 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad neteisėtos programinės įrangos įdiegimo į D. J. kompiuterį atveju nenustačius konkretaus atsakovės darbuotojo nėra pakankamo pagrindo nustatyti darbuotojo, einančio savo tarnybines pareigas, kaltės. Taigi nėra ir darbdavio netiesioginės atsakomybės. Neteisėtos programinės įrangos įdiegimo į A. K. nešiojamąjį kompiuterį atveju N. M. dirbo pas atsakovą pagal darbo sutartį. Taigi šiuo atveju, priešingai nei esant civilinei sutarčiai, nebūtina nustatyti, kad darbuotojas veikė atitinkamo juridinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu nagrinėjamu atveju neteisėto programinės įrangos kopijų įdiegimo vieta ir laikas (N. M. teigė, kad programas įdiegė namuose po darbo, tačiau tikslus laikas nenustatytas) neturi esminės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl atsakovės, kaip darbdavės, atsakomybės už darbuotojo, einančio savo darbo pareigas, padarytą žalą. Nustatyta, kad dėl neteisėto programinės įrangos įdiegimo (atgaminimo) su klientu A. K. buvo susitarta N. M. darbo sutartyje numatytų darbo pareigų atlikimo metu. Šiuo atveju svarbi ir aplinkybė, kad atsakovas užsiima prekyba kompiuterine technika bei programine įranga, o atsakovo prekybos patalpose klientui atsakovo darbuotojas (N. M.), eidamas savo darbo pareigas, t. y. konsultuodamas klientą, pasiūlė klientui alternatyvą – įdiegti programinę įrangą į nešiojamąjį kompiuterį pigiau, klientui atskirai neįsigyjant šios programinės įrangos. Tokie atsakovo darbuotojo veiksmai, šiam atliekant darbo funkcijas, gali būti suvokiami kaip klaidinantys klientą dėl prekių kilmės, atsakovės teikiamų paslaugų. Taigi nagrinėjamu atveju darbuotojui atliekant tiesiogines darbo sutartyje numatytas funkcijas sudarytos sąlygos žalai kilti, t. y. užsakymą dėl nelegalios programinės įrangos – „Autodesk AutoCAD 2010“, „Microsoft Windows 7 Ultimate“, „Microsoft Office Professional Plius 2010“ – kopijų įdiegimo, lemiančio ieškovų autorių teisių pažeidimą, iš atsakovo klientų N. M. gavo darbo vietoje (atsakovės prekybos patalpose) būtent dėl vykdomų savo darbo funkcijų specifikos. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo darbuotojas pažeidė atsakovo nustatytą vidaus darbo tvarką, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.264 straipsnį, nes atsakovo vidaus darbo tvarkos nustatymo faktas neįrodo tinkamos darbuotojų kontrolės. Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas verslininkas, turėjo imtis iniciatyvos ne tik draudžiant darbuotojams atlikti programinės įrangos diegimą darbo vietoje, tačiau ir imtis tinkamų priemonių, kad tokios paslaugos – atlikti nelegalios programinės įrangos kopijų įdiegimo darbus į klientų be programinės įrangos perkamus kompiuterius – atsakovo darbuotojų – konsultantų, šiems darbo vietoje atliekant darbo funkcijas, nebūtų siūlomos atsakovo klientams. Toks įspėjimas nenumatytas nei Darbuotojų darbo tvarkos taisyklėse, nei atsakovo direktoriaus 2009 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtintuose konsultanto pareiginiuose nuostatuose. Taigi atsakovas nepakankamai kontroliavo darbuotojų darbo funkcijų atlikimą, nesiėmė tinkamų priemonių, kad nebūtų neteisėtai atgaminama programinė įranga ir taip pažeidžiamos ieškovų teisės.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu kasatorius UAB „Technoverslas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį, palikti galioti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius pateikė prašymą sustabdyti kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2013 m. sausio 30 d. patenkino ir sustabdė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasatoriaus kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl darbo santykių reikšmės sprendžiant dėl kitų atsakomybės sąlygų. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jeigu neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo dirbo pagal darbo sutartį, nereikia papildomai įrodinėti aplinkybės, jog šis asmuo veikė pagal darbdavio nurodymus ir jam kontroliuojant. Pritarus tokiai pozicijai darbdavio atsakomybės ribos būtų pernelyg išplėstos, o darbdaviui tektų atsakyti už bet kokius darbuotojo veiksmus (įskaitant ir nesusijusius su darbo pareigų vykdymu), atliktus darbo ar net ne darbo metu. Pažymėtina, kad asmuo darbe netampa beveide tam tikro darbdavio darbuotojų kolektyvo dalimi ir nustoja egzistuoti kaip individualus subjektas, turintis savo interesų. Dėl to sprendžiant dėl darbdavio netiesioginės atsakomybės privalu nustatyti, kad darbuotojas žalą tretiesiems asmenims padarė eidamas darbo pareigas ir veikdamas darbdavio nurodymu. N. M. baudžiamosios bylos medžiaga ir paties parodymai civilinėje byloje aiškiai rodo, kad siūlydamas įdiegti neteisėtas programinės įrangos kopijas ir tokią įrangą įdiegdamas siekė asmeninės naudos, veikė savo, o ne darbdavio interesais. Darbdavys iš šių veiksmų negavo jokios naudos. Be to, baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą veiką patrauktas būtent ne darbdavys (nors pagal BK galima juridinio asmens atsakomybė), o darbuotojas.

2. Dėl darbo pareigų atlikimo. Neteisėtos programinės įrangos siūlymas ir diegimas nėra kasatoriaus darbuotojo pareiga. Konsultanto darbo pareiga yra pasiūlyti ne bet kokią, o teisėtą programinės įrangos kopiją. Negalima sutapatinti šių dviejų pareigų. Be to, Klaipėdos apygardos teismas klaidingai nurodo, kad darbdavio netiesioginei atsakomybei atsirasti nėra svarbi vieta ir (ar) laikas, t. y. kur ir kada kompiuterių programos buvo atgamintos. Tokia pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kad „samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2011 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). N. M. programos įdiegimą į kliento kompiuterį atliko savo namuose po darbo. Tai, kad jis siūlė klientui neteisėtą programos įdiegimą darbo vietoje aptarnaudamas klientą, neturi teisinės reikšmės. Svarbu, kad tai darydamas jis neveikė darbdavio interesais. Be to, žalos ieškovams padarė ne pasiūlymas neteisėtai atgaminti kompiuterių programas, o realus neteisėtas jų atgaminimas. Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalį neteisėtas ir autoriaus teises pažeidžiantis yra kūrinio ar jo kopijos panaudojimas be autoriaus (jo teisių perėmėjo ar atstovo) sutikimo, o ne pasiūlymas kūrinio ar jo kopiją neteisėtai panaudoti. Taigi neteisėti veiksmai, padarę žalos ieškovams, buvo ne pasiūlymas įdiegti, o neteisėtų programinės įrangos kopijų įdiegimas.

3. Dėl priežastinio ryšio tarp darbdavio veiksmų ir neteisėtų darbuotojo veiksmų. N. M. patvirtino žinojęs ir supratęs darbdavio nustatytus draudimus, susijusius su kompiuterių programų diegimu ir išreiškiančius darbdavio požiūrį į neteisėtų kompiuterių programų kopijų diegimą, tačiau nepaisant šių draudimų siekė naudos sau. Kasatorius negalėjo uždrausti konsultantui bendrauti su klientais, o galimybės kontroliuoti savarankiškai ir savo asmeniniais interesais veikiančio darbuotojo veiksmus laisvu nuo darbo metu yra objektyviai ribotos. Be to, kasatorius darbuotojų kontrolei naudoja protingumo ir ekonomiškumo kriterijus atitinkančias priemones, nustatė tinkamas pareigas darbuotojams darbo tvarkos taisyklėse, N. M. buvo darbuotojas, dirbęs kasatoriaus įmonėje jau penkerius metus, drausminių nuobaudų neturėjęs, taigi laikytas sąžiningu ir drausmingu. Taigi neįrodyta, ką konkrečiai kasatorius padarė netinkamai (ar nepadarė) organizuodamas savo darbuotojų darbą, nėra ir priežastinio ryšio tarp darbdavio veiksmų ir neteisėtų darbuotojo veiksmų. Tai, kad pareiginiuose nuostatuose nėra tiesiogiai įtvirtinto draudimo kasatoriaus darbuotojui klientams teikti siūlymus įdiegti neteisėtą programinę įrangą, neturi reikšmės, nes neteisėtų programinės įrangos kopijų platinimą ir diegimą draudžia ATPK, BK. Teisės aktai turi būti žinomi visiems. Be to, N. M. suprato darantis neteisėtą veiką.

Atsiliepimu į kasatoriaus UAB „Technoverslas“ kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl fakto klausimų. Kasatorius kasacinį skundą grindžia iš esmės ne teisiniais argumentais, o faktinių aplinkybių interpretavimu. Tai kelia abejonių kasacinio skundo pagrįstumu.

2. Dėl darbo santykių reikšmės sprendžiant dėl kitų atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad esant darbo sutarčiai nebūtina nustatyti, kad darbuotojas veikė atitinkamo juridinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.264 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dvi kategorijos asmenų, už kurių padarytą žalą yra atsakingas juos samdantis asmuo: 1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį; 2) asmenys, atliekantys darbą civilinės sutarties pagrindu. Tam, kad samdantis darbuotojus asmuo atsakytų už civilinės sutarties pagrindu darbą atliekančio asmens padarytą žalą, būtina nustatyti papildomas sąlygas, t. y. konstatuoti, jog toks asmuo veikė pagal kitos šalies nurodymus ir jai kontroliuojant. Toks teisinis reglamentavimas yra paaiškinamas skirtinga darbo sutarties ir civilinių sutarčių prigimtimi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2011 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011).

3. Dėl darbo pareigų atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, jog žalos padarymo metu darbuotojas neatliko darbo funkcijų, tenka darbdaviui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2011 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad darbuotojas darydamas žalą veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu: darbo vietoje konsultuodamas pirkėją pasiūlė įdiegti nelegalią programinę įrangą, kompiuterį atidavė šalia darbo vietos darbo metu. Darbdavio netiesioginei atsakomybei atsirasti nėra svarbi vieta ir (ar) laikas, kada ir kur kompiuterių programos buvo nelegaliai atgamintos. Be to, tikslus laikas nebuvo nustatytas.

4. Dėl priežastinio ryšio tarp darbdavio veiksmų ir neteisėtų darbuotojo veiksmų. Ieškovai mano, kad priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų ir neteisėtų darbuotojo veiksmų yra. Užsakymo dėl kompiuterių programų įdiegimo kasatoriaus darbuotojas nebūtų gavęs būdamas ne darbo vietoje ir ne darbo funkcijų atlikimo metu. Užsakymo įdiegti neteisėtas kompiuterių programas į kasatoriaus kliento perkamą kompiuterį priėmimas sudarė sąlygas žalai atsirasti. Be to, vien tai, kad darbuotojas pažeidė darbo tvarkos taisykles, neatleidžia kasatoriaus nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.264 straipsnį. Kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nei Darbuotojų darbo tvarkos taisyklėse, nei atsakovo direktoriaus 2009 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtintuose konsultanto pareiginiuose nuostatuose nenumatytas draudimas siūlyti atlikti nelegalios programinės įrangos kopijų įdiegimo darbus į klientų be programinės įrangos perkamus kompiuterius. Pagaliau kasatorius gavo ir tiesioginę, ir netiesioginę naudą iš darbuotojo neteisėtų veiksmų: parduotas kompiuteris, pamalonintas klientas, viliojami kiti potencialūs klientai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-459/2011; kt.). Taigi teisėjų kolegija pasisako tik byloje keliamais teisės klausimais.

Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė dėl samdančio darbuotojus asmens civilinės atsakomybės taikymo už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą pagal CK 6.264 straipsnį. Samdančio darbuotojus asmens civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymui būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi samdančio darbuotojus asmens civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma.

Nagrinėjamoje byloje žemesnių instancijų teismų vertinimai išsiskyrė analizuojant, ar yra nustatytos visos samdančio darbuotojus asmens civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirma, nagrinėjamoje byloje iš surinktų įrodymų visumos nėra pagrindo konstatuoti darbdavio neteisėtą veiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką samdantis darbuotojus asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Toks asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad darbdavys nepakankamai kontroliavo darbuotojų darbo funkcijų atlikimą, nesiėmė tinkamų priemonių, kad nebūtų neteisėtai atgaminama programinė įranga ir taip pažeidžiamos ieškovų teisės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę bei jų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-348/2012; kt.).

Pagal byloje pateiktas atsakovo darbuotojų darbo tvarkos taisykles ir trečiojo asmens N. M. parodymus darbdavys ne tik formaliai nesudarė galimybių darbuotojams užsiimti neteisėta veikla (įtvirtino pareigą darbo tvarkos taisyklėse), bet ir realiai bei periodiškai instruktavo darbuotojus, organizavo pasitarimus, susirinkimus, kontroliavo darbuotojus darbo metu darbo vietoje. Darbdavio teisė kontroliuoti nėra absoliuti ir negali peržengti įstatyme nustatytų ribų, t. y. darbdavys gali kontroliuoti savo darbuotojus tik darbo metu ir darbo vietoje. Vyriausiasis tyrėjas A. K. baudžiamojoje byloje paliudijo, kad kompiuterį iš N. M. atsiėmė automobilių stovėjimo aikštelėje, t.y. ne darbdavio patalpose. Be to, nagrinėjamoje byloje darbdavio atliekama kontrolė atitiko DK įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, t. y. ji buvo laiku, profesionali, nuolatinė, periodiška ir protinga. Sutiktina, kad kontrolės pakankamumo faktas yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ši kontrolė buvo nepakankama. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada apie neteisėtos darbdavio veikos egzistavimą padaryta neatsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą ir pažeidžiant įstatyme suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai).

Antra, nenustačius darbdavio neteisėtos veikos, nėra ir priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas ne tik tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, tačiau taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp N. M. neteisėtos veikos ir žalos, tačiau nenustačius darbdavio neteisėtos veikos nagrinėjamoje byloje neegzistuoja antrasis priežastinio ryšio aspektas. Taigi konstatuotina, kad nesant abiejų priežastinio ryšio aspektų nėra pagrindo spręsti apie priežastinio ryšio, kaip samdančio darbuotojus asmens civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą.

Trečia, nagrinėjamoje byloje kilo teisinis ginčas dėl įrodinėjimo pareigos priskyrimo, t. y. kas turi įrodyti samdančio darbuotojus asmens civilinės atsakomybės sąlygą – žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas – ir kada ši sąlyga egzistuoja ar neegzistuoja. Byloje nustatyta, kad darbdavį ir trečiąjį asmenį siejo darbo santykiai, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas neatliko darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). Šiuo požiūriu apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino darbdavio pateiktus įrodymus, paneigiančius prezumpciją, kad dirbantis pagal darbo sutartį darbuotojas žalos padarė atlikdamas darbo funkcijas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad N. M. neteisėtai įdiegė programinę įrangą siekdamas pelno ir turtinės naudos. Jo paties parodymai baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje patvirtina, kad darbuotojas veikė savo naudai ir savo interesais, neteisėtą įrangą diegė savo namuose, darbdavys buvo informavęs darbuotoją, kad netoleruos neteisėto įrangos diegimo, kompiuterio perdavimas vyko ne darbdavio patalpose. Atsakovo darbuotojų darbo tvarkos taisyklių 7 punkte nurodyta, kad griežtai draudžiama darbe bei tarnybinėse patalpose atlikti bet kokius personalinių kompiuterių instaliavimo darbus, priimti iš klientų nešiojamuosius kompiuterius ir juos laikyti tarnybinėse patalpose. Su darbo tvarkos taisyklėmis N. M. buvo supažindintas, teismo posėdžių metu patvirtino, kad šią pareigą žinojo ir suprato, tačiau pats savavališkai be darbdavio žinios priėmė kompiuterį, namuose instaliavo neteisėtą programinę įrangą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas darbdavio civilinės atsakomybės klausimą, atsižvelgė tik į prezumpcijos buvimą (jei sudaryta darbo sutartis, preziumuojama, kad atliko darbo funkcijas) ir, nevertindamas pirmiau nurodytų aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Išvardintų įrodymų visuma paneigia prezumpciją, kad žalos padarymo metu darbuotojas atliko darbo funkcijas.

Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas konstatuoti, jog darbuotojas žalos padarė ne eidamas darbo pareigas. Nesant šios ir kitų pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų negalima konstatuoti CK 6.264 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos buvimo, todėl samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą negalima. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.264 straipsnio reikalavimus, įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Dėl to yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 59,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos kasatoriui. Kasatorius prašo priteisti išlaidas, patirtas sumokant žyminį mokestį (653 Lt) ir apmokant advokatui už teisines paslaugas (2420 Lt), ir pateikia patirtų išlaidų įrodymus. Kasatoriui iš ieškovų Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos priteistini 3073 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovų Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos 59,66 Lt (penkiasdešimt devynis litus 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovų Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos kasatoriui UAB „Technoverslas“ 3073 Lt (tris tūkstančius septyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                     Sigitas Gurevičius

                                                                                                 Rimvydas Norkus

                                                                                                                  Dalia Vasarienė