Administracinė byla Nr. I–181-142/2007
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 13.1; 13.2; 61
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008
m. sausio mėn. 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti
iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Blauzdžiaus
ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Laurai Norvaišytei,
dalyvaujant pareiškėjai B. Y., jos atstovui advokatui
Arūnui Bertuliui, atsakovės atstovei Olgai Arodz, trečiajam suinteresuotam
asmeniui G. A., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei
advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, trečiojo suinteresuoto asmens D. K. atstovui adv. Laimonui Judickui, viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Y. skundą
dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento
2007 08 14 išduoto statybos leidimo Nr. 644/05-2085 panaikinimo, tretieji
suinteresuoti asmenys G. A. ir D. K..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja
padavė teismui skundą, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamento 2007 08 14 išduoto statybos leidimo
Nr. 644/05-2085 versiją neteisėta ir ją panaikinti.
Skunde
paaiškina, kad 2005 10 14 pardavė G. A. 81/1000 dalį
pareiškėjai priklausančios pastogės, esančios (duomenys
neskelbtini), Vilniuje. Tai padarė ir kiti namo gyventojai 2004 – 2005
metais, dalis pastogės parduota ir D. K..
Tokiu būdu G. A. įgijo 236/1000 dalis, D. K. 252/1000
dalis neįrengtos pastogės. Bendras pastogės plotas pagal 2004 03 02 namo
pastogės kadastrinius matavimus tuo metu sudarė 120,17 kv.m.
Tretiesiems
suinteresuotiems asmenims 2006 05 19 Vilniaus miesto savivaldybės
administracija išdavė statybos leidimą rekonstruoti 120,17 kv.m. neįrengtą
pastogę.
Statybos metu
paaiškėjo, kad G. A. ir D. K. nesilaikė
išduoto statybos leidimo ir pastogės nerekonstravo, bet iš esmės paaukštino
namo sienas ir pastatė ketvirtą aukštą bei įrengė 4 butus, dėl ko pastogės
bendras plotas padidėjo ir tapo 243,28 kv.m. Buvo atlikti kadastriniai
matavimai, VĮ Registrų centre suformuota nauja pastogės kadastro byla, pastogės
patalpos padalintos į 4 atskirus nekilnojamojo turto objektus, kuriems suteikti
unikalūs numeriai. Patalpos įrašytos į nekilnojamojo turto kadastrą.
Pareiškėja iš
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 08 24
rašto Nr. (101) 11.56-480 sužinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 08 14 išdavė G.
A. ir D. K. statybos leidimo Nr. /644/05-2028 versiją
dėl negyvenamųjų patalpų 195,18 kv.m. bendrojo ploto įrengimo. Pareiškėja mano,
kad ši statybos leidimo versija yra neteisėta. Remiasi Aplinkos ministro 2002
04 30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR
1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktu ir aiškina, kad tretieji
suinteresuoti asmenys turėjo pateikti statinio bendraturčių sutikimą. G. A. ir D. K. nuosavybės teise
priklauso tik 120, 17 kv.m. neįrengtos pastogės. Pastogė buvo padidinta iki
243,28 kv.m., t.y. bendras daiktas padidintas 123,11 kv.m. Ši dalis padidinta
neturint pareiškėjos sutikimo, o ji yra bendro naudojimo patalpų
bendrasavininkė. Dėl to atsakovė neturėjo teisės išduoti statybos leidimo
versijos, kurią pareiškėja prašo panaikinti.
Teisminio
bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį
tenkinti. Papildomai aiškino, kad yra du skirtingi butų savininkų susirinkimo
protokolai, todėl neaišku kaip ir kodėl jie atsirado. Teigia, kad atsakovė
turėjo šiuos prieštaravimus įvertinti. Pareiškėja aiškino, kad protokolo priede
esantis jos parašas yra ne jos, protokole nepasirašė jos vyras. Papildomai
rėmėsi Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis tuos atvejus, kai vienas
iš bendraturčių padidina turtą. Aiškino, kad Civilinis kodeksas numato, kad tuo
atveju šis turtas proporcingai tenka ir kitiems bendraturčiams.
Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius
atsiliepime į skundą (b.l. 39-42) pasisako, kad su skundu nesutinka.
Patikslina,
kad neįrengta palėpė, esanti Oginskio g. 1, statybos
leidimo išdavimo metu priklausė nuosavybės teise D. K. ir G. A.. Tai patvirtina 2006 03 23 VĮ Registrų centras
pažymėjimas.
Paaiškina, kad
2005 01 26 statytojai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė
prašymą sąlygų sąvadui gauti. Šiame prašyme statytojai prašė parengti
projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, stogo rekonstravimui ir atskiroms negyvenamoms
patalpoms. Priede prie prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas D. K. prašė sąlygų sąvado parengimo palėpės įrengimui. 2006
04 12 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statiniui projektavimo
sąlygų sąvadą Nr. RPS 198.
2006 05 19
Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr.
/644/05-2028 statytojams D. K. ir G. A. rekonstruoti
negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini),
Vilniuje. Pažymi, kad statybos leidimas statytojams išduotas pateikus Statybos
įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatytus dokumentus. Kartu buvo pateiktas ir 2004 m. spalio 1 d. butų savininkų susirinkimo protokolas. Minėtu protokolu buvo nutarta visus
darbus, susijusius su stogo rekonstrukcija, pavesti D. K. ir
G. A.. 2004 10 01 protokolo priede butų savininkai
išreiškė savo sutikimą dėl namo, esančio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, stogo rekonstrukcijos darbų. Šiame priede savo
valią taip pat yra išreiškusi ir pareiškėja. Tai atitinka Statybos įstatymo 23
str. 6 d. 2 punkto reikalavimus. Savivaldybės administracijai buvo pateiktas ir
pažymėjimas iš VĮ Registrų centras, kuris patvirtino neįrengtos palėpės
nuosavybės teises – palėpė priklausė G. A. ir D. K.. Kadangi buvo paduoti visi būtini dokumentai, statybos
leidimas buvo išduotas.
Pažymi, kad
įstatymai numato reikalavimą gauti bendraturčių sutikimą tik bendrai valdomo
turto atžvilgiu. Šiuo atveju gautas sutikimas namo stogo rekonstrukcijai.
2007 08 14
administracija išdavė statybos leidimo Nr./644/05-2028 1 versiją. Šia statybos
leidimo versija buvo siekiama pakoreguoti 2006 05 19 statybos leidimą.
Aiškina, kad
išduodant statybos leidimą 2006 05 19 bei koreguojant šį statybos leidimą Nuolatinė
statybos komisija pritarė statybos leidimo išdavimui. Komisijos sprendimas
išduoti statytojui jo prašomą statybos leidimą ar neišduoti leidimo yra
privalomas savivaldybės administracijos direktoriui.
Nesutinka su
pareiškėjos teiginiais, kad statytojai nesilaikė 2006 05 19 išduoto statybos
leidimo ir pastogės nerekonstravo, bet pastatė ketvirtą aukštą. Remiasi
Statybos įstatymo 2 str. 18 punktu, Statybos techniniu reglamentu STR
1.01.08:2002.
Nesutinka su
pareiškėjos teiginiu, kad statytojams priklauso tik 120,17 kv.m. neįrengtos
pastogės. Pažymi, kad visa pastogė remiantis Registrų centro duomenimis
nuosavybės teise priklauso statytojams.
Statinio
rekonstrukcija buvo pradėta turint galiojantį statybos leidimą, poreikis gauti
naują statybos leidimą (jau išduoto leidimo naują versiją) kilo ne dėl būtinumo
keisti privalomuosius statinio projekto esminius reikalavimus. Tai svarbu
sprendžiant reikalavimo pagrįstumo klausimą.
Prašo atmesti
skundą kaip nepagrįstą.
Teisminio
bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir
prašė skundo netenkinti.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime į skundą (b.l.
65-68) pasisako, kad su pareiškėjos argumentais nesutinka. Paaiškina, kad
prieš pradedant rekonstrukciją buvo gautas daugiabučio namo savininkų (ne visų)
sutikimas daryti stogo rekonstrukciją, šis sutikimas buvo pateiktas statybos
leidimus išduodančiai institucijai. Prie 2004 10 01 gyventojų sutikimo nebuvo
pridėtas nei namo stogo rekonstrukcijos projektas, nei statybos leidimas, nei
kitas dokumentas, kuris patvirtintų, kokiu būdu, kokiomis priemonėmis, per kokį
laiką bus atliekami rekonstrukcijos darbai. Taigi gyventojai sutiko, kad stogo
rekonstrukcija būtų atliekama pagal bet kokį projektą, jeigu jis parengtas
įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimus.
Paaiškina, kad
disponavimu palėpe klausimai reglamentuojami Civilinio kodekso 4 knygos
normomis. Mano, kad nagrinėjamu klausimu buvo laikomasi CK 4.85 straipsnio
reikalavimų. Stogo rekonstrukcijai buvo gautas daugumos namo gyventojų
sutikimas.
Išreiškia
nuomonę, kad pareiškėja B. Y. neturi reikalavimo teisės ginčyti
2007 08 14 statybos leidimo Nr. /644/05-2085 versiją nuo 2005 10 14, nes nuo
šios datos ji nėra palėpės bendrasavininkė. Savo palėpės dalį ji pardavė 2005
10 14. Remiasi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5
dalies 3 punktu. Paaiškina, kad palėpės savininkais šiuo metu yra tik D. K. ir G. A., tai patvirtina VĮ
Registrų centras 2007 03 15 pažymėjimas. Todėl palėpės atžvilgiu negali būti
taikomas CK 4.85 straipsnis ir jos rekonstravimui nėra būtinas viso namo butų
savininkų sutikimas. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisminiame
bylos nagrinėjime D. K. nedalyvavo. D. K.
atstovas palaikė atsiliepimo argumentus. Pabrėžė, kad tik namo stogas yra
bendroji namo gyventojų (savininkų) nuosavybė, o dėl stogo rekonstrukcijos
reikiami dokumentai buvo pateikti. Palėpės rekonstrukcijai namo gyventojų
sutikimas nereikalingas. Pareiškėja neįrodė, kad rekonstrukcijos metu ji
nuosavybės teise valdė kokią nors palėpės dalį.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo G. A. ir jos atstovė teisminio bylos
nagrinėjimo metu prašė skundo netenkinti. Taip pat nurodė, kad pareiškėja
palėpės rekonstrukcijos klausimais neturi reikalavimo teisės. Paaiškino, kad
ginčo dalykas yra statybos leidimo, išduoto palėpės rekonstrukcijai,
teisėtumas. Pareiškėja pardavė visą savo turimą palėpės dalį, todėl dabar vėl
pretenduoti į dalį palėpės ji negali. Nurodė, kad savo sutikimo stogo
rekonstrukcijai ji įstatymuose nustatyta tvarka nenuginčijo, be to, vis tiek
išliktų daugiau kaip pusės namo butų savininkų sutikimas, todėl stogo
rekonstrukcija buvo teisėta. Paaiškino, kad stogo rekonstrukcijai iš tiesų buvo
paimti gyventojų parašai dviejų variantų sutikimui, nes statytojai nežinojo,
kuris variantas tiks Nuolatinei statybos komisijai, tačiau mano, kad tokiuose
veiksmuose pažeidimo nėra.
Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs
byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus daro išvadą, kad skundas netenkintinas.
Ginčo dalykas yra Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos 2006 05 19 išduoto Statybos leidimo Nr. /644/05-2085 versijos
I, 2007 08 14 teisėtumas (b. l. 44-45). Šis statybos leidimas išduotas statytojams
D. K. ir G. A.. Statybos leidimas išduotas
statybos rūšiai – rekonstrukcijai negyvenamosioms patalpoms (8.22) dėl projekto
korektūros. Statybos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (Antakalnis). Leidimas galioja iki 2016 05 19.
Šis leidimas ginčijamas dėl to, kad jame nurodytas patalpų plotas 195,18 kv.m.,
tuo tarpu pareiškėja savo palėpės dalį pardavė tuo metu, kai palėpės plotas
buvo 120,17 kv.m., todėl ji mano, kad turi nuosavybės teisę į padidėjusią
palėpės dalį, t.y., kad išduodant naują statybos leidimo versiją vėl turėjo
būti gautas jos sutikimas rekonstruoti palėpę.
Statybos
įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog prašydamas išduoti statybos
leidimą, statytojas privalo pateikti savivaldybės administracijai be kitų
dokumentų, Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytus
dokumentus. Statybos įstatymo 20 str. 2 dalies 3 punkte numatyta, kad turi
būti pateikiamas statinio bendrosios nuosavybės bendratučių sutikimas, kai
statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio
namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas, kai rekonstruojami ar
kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Šio ginčo
atveju faktinės aplinkybės yra tokios. Pirmoji statybos leidimo versija
negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijai buvo išduota 2006 05 19 (b.l. 50-51).
Statybos leidimas išduotas palėpės rekonstrukcijai, nes tai yra atvaizduota
statybos projekte, kuriam šis leidimas buvo išduotas (b. l. 61-63). Iš
statybos leidimo turinio matyti, kad jis išduotas negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijai,
o iš projekto matyti, kad rekonstruojant negyvenamąsias patalpas buvo remontuojamas
stogas. Kartu su prašymu išduoti statybos leidimą buvo pateiktas 2006 03 23
Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą
nekilnojamojo turto registre (b. l. 54-55), iš kurio buvo matyti, kokiai
patalpai prašoma išduoti statybos leidimą – patalpos Nr. 1096-1014-2017, 1A3p,
ir visa ši patalpa priklausė tik 2 savininkams – D. K. ir G. A.. Taigi namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas,
išduodant ginčijamo statybos leidimo tiek pirmą, tiek antrą versiją buvo
reikalingas tik stogo remontui. Tokia išvada daroma todėl, kad Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinei statybos
komisijai svarstant D. K. ir G. A. prašymus
išduoti statybos leidimą negyvenamosioms patalpoms rekonstruoti, B. Y. buvo tik tų patalpų name (duomenys
neskelbtini) savininke, kurios nurodytos Nekilnojamojo turto registro
centrinio duomenų banko išraše (b. l. 30), t.y. jai priklausė butas su rūsiu,
nuosavybė įregistruota nuo 2005 07 22. Pagal VĮ Registrų centras pažymėjimą
šiame name esanti patalpa 120,17 kv. m. neįrengta palėpė nuo 2005 10 14 visu
100 procentų dalimis priklausė tik dviems savininkams – D. K. ir
G. A. (b. l. 54-55). B. Y. 2005 10
14 sutartimi 81/1000 dalį patalpos – neįrengtos palėpės - pardavė G. A. (b. l. 5-8). Pareiškėja neteigia, kad tuo momentu ji
turėjo nuosavybės teisę į dar kokią nors palėpės dalį. Dabar ji pretenduoja į
palėpes dalį, nes po rekonstrukcijos palėpė padidėjo. Tačiau šiuo atveju
keliamas ginčas dėl nuosavybės, todėl administracinis teismas šio ginčo
nenagrinėja. Administracinis teismas remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo
4 straipsniu „Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinis
statusas“, nustatančiu, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys
duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti
įstatymų nustatyta tvarka, ir laiko, kad pareiškėja nuosavybės teisių į namo Oginskio g. 1 negyvenamąsias patalpas – palėpę šiuo
metu neturi ir jų neturėjo išduodant 2006 05 19 Statybos leidimą. Taigi palėpės rekonstrukcijai reikėjo tik abiejų jos
savininkų D. K. ir G. A. bendro susitarimo. Tuo tarpu
stogo rekonstrukcijos darbams butų savininkų sutikimas buvo pateiktas (b. l.
52-53). Teisės aktai nereikalauja, kad iki duodant tokį sutikimą statytojai
būtų pateikę butų savininkams būsimos rekonstrukcijos projektą. Iš tiesų byloje
yra ir kitas tos pačios datos butų savininkų sutikimas, kuriame nurodyta, kad
butų savininkai sutinka, kad būtų pakeista namo neįrengtos pastogės paskirtis
iš negyvenamųjų patalpų į gyvenamąsias ir vykdomi rekonstrukcijos darbai (b.l.
69-70), tačiau šis sutikimas Nuolatinei statybos komisijai nebuvo teikiamas ir
jos nebuvo svarstomas. Nuolatinei statybos komisijai pateiktas butų savininkų
sutikimas (b.l. 52-53) stogo rekonstrukcijai išduodant 2006 05 19 Statybos
leidimą negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijai buvo pakankamas, nes tik stogas
buvo bendroji butų savininkų bei kitų patalpų savininkų nuosavybė. Pareiškėja
šio sutikimo įstatymuose nustatyta tvarka nenuginčijo, todėl jos teiginiai, kad
ji šiame sutikime nepasirašė, yra teisiškai nereikšmingi. Ta aplinkybė, kad šio
sutikimo nepasirašė pareiškėjos vyras, kuris šiuo metu yra miręs, taip pat nėra
reikšminga, nes pareiškėja nepateikė duomenų, kad tuo metu jis buvo buto
savininkas, taip pat nepateikė duomenų, kad be jo parašo, buvo gauta mažiau nei
pusė kitų savininkų sutikimų. Pagal pareiškėjos pateiktą butų savininkų sąrašą
(b. l. 9-10) matyti, kad 2004 metais gautas jų daugumos sutikimas stogo
rekonstrukcijos darbams. Statybos leidimo 2007 m. versija taip pat išduota teisėtai, nes rekonstrukcijos metu palėpės savininkai galėjo
padidinti palėpės plotą. Plotas padidėjo būtent dėl Statybos techninių
reglamentų taikymo, nes patalpos registruojamos, kai jų aukštis ne mažesnis nei
nustatyta statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji
pastatai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004
„Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“. Patalpos aukštis padidėjo būtent dėl
rekonstrukcijos patalpos, kuri visa apimtimi priklausė D. K. ir
G. A.. Todėl šiuo atveju pareiškėjos nurodoma norma – CK 4.77
straipsnis - negali būti taikoma. CK 4.77 str. kalbama apie tuos atvejus, kai
vienas iš bendraturčių, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis
įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo
vertę. Šiuo atveju negyvenamoji patalpa – palėpė – padidinta, tačiau ji nuo pat
pirmojo statybos leidimo išdavimo kaip vienas nekilnojamasis daiktas nuosavybės
teise priklausė tik bendraturčiams D. K. ir G. A.. B. Y. nuo 2005 10 14 jau nebuvo
šios patalpos bendraturtė. Būtent todėl ji nedavė sutikimo šios patalpos
rekonstrukcijai, nes jo ir nereikėjo. Nors
pareiškėja ir neginčija kitų palėpės rekonstrukcijos padarinių (tokių
reikalavimų nekelia), tačiau pasisako, kad pastogė iš esmės buvo
nerekonstruojama, o pastatyta naujai. Šiuo atveju taikytinas Statybos įstatymo
2 straipsnio 18 dalyje esantis sąvokos „statinio rekonstravimas“ išaiškinimas. T.y.
įstatyme numatyta, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kai yra
tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę, tame tarpe
pastatyti naujus aukštus ir pan. Taigi, atlikta pastogės rekonstrukcija
atitinka šiuos reikalavimus.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad
ginčijamo Statybos leidimo 2007 08 14 versija negali būti pripažinta neteisėta
tuo pagrindu, jog pastogės, t.y. negyvenamųjų patalpų, esančių
(duomenys neskelbtini), Vilniuje,
rekonstrukcijai nebuvo gautas B. Y. sutikimas, Statybos leidimas nenaikinamas.
Dėl pareiškėjos teisės kreiptis teisminės gynybos į teismą,
teismas daro išvadą, kad pareiškėja gali ginčyti Statybos leidimą, išduotą
negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijai, nes kartu su šia rekonstrukcija buvo
atliktas ir stogo remontas, o stogas yra bendroji viso namo gyventojų, butų ir
kitų patalpų savininkų nuosavybė. Šios aplinkybės, kad stogas buvo
remontuojamas, tretieji suinteresuoti asmenys neneigia.
Teisėjų kolegija
vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str., 127 str.,
n u s p r e n d
ė :
Pareiškėjos B. Y. skundą atmesti.
Sprendimas per 14
dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui
arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija
Povilaitienė
Raimondas
Blauzdžius
Halina Zaikauskaitė