Bylos Nr. 1S-475-843/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkės), Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimą Nr. 59-78 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B.,
n u s t a t ė:
A. B. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d., t. y. 1 mėnesį ir 19 dienų.
Nurodoma bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 16 d., pabaiga – 2017 m. spalio 27 d., 1/3 paskirtos bausmės atliks 2016 m. birželio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2016 m. kovo 24 d. – 1 metai 7 mėnesiai 3 dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B.. Skundžiamoje nutartyje pažymima, jog A. B. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus, byloje yra nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų. Tačiau teismas taip pat nurodė, jog, nors A. B. anksčiau nebuvo teistas, tačiau jo padarytas nusikaltimas, už kurio įvykdymą jis šiuo metu atlieka bausmę, yra priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų. A. B. nuteistas už ypatingai pavojingą, labai sunkų nusikaltimą, susijusį su psichotropinių medžiagų platinimu, kuris realiai sukelia didelį pavojų žmonių sveikatai. Šis nusikaltimas padarytas dalyvaujant bendrininkų grupėje, aktyviai veikiant nuteistajam A. B., dėl savanaudiškų paskatų, siekiant praturtėti. Be to, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, jog už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Kauno apygardos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, A. B. paskyrė ženkliai švelnesnę nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Teismas taip pat reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad A. B. amžius šios nusikalstamos veikos padarymo metu – 24 metai, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės jis nepripažįsta. Be to, realiai nuteistasis A. B. iki šios dienos yra atlikęs nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės – truputį daugiau nei 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės (iš jų 1 mėnesį ir 19 dienų buvo suimtas).
Nuteistasis A. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 59-78 ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų.
Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, įvardintos Komisijos nutarime Nr. 59 - 78. Analizuojant nutarimą akivaizdu, kad egzistuoja BVK 157 straipsnyje įtvirtintas tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą jis yra atlikęs 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dėl to nepagrįsta nutarties išvada, kad asmuo yra atlikęs nedidelę dalį laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, jog teismo nutartyje konstatuota, kad: „nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema - 13 balų“, taigi jau vien to pakanka patenkinti įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir nėra pagrindo netaikyti lygtinio paleidimo.
Teismas, nors ir cituodamas palankias Komisijos nutarimo išvadas, nesuprantamai priėmė priešingą sprendimą - netenkinti komisijos nutarimo. Toks sprendimas priimtas išimtinai sureikšminant nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas, nors ir priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau niekaip negali būti pavadintas, teismo nutartyje apibūdinant „pačiu pavojingiausiu ir sunkiausiu, ypatingai pavojingu, labai sunkiu “.
Be to, anot A. B., nesuprantamos lygtinio paleidimo kontekste skundžiamoje nutartyje nurodytos ir tokios aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo 24 metai, kad dėl nusikaltimo padarymo jis savo kaltės nepripažįsta, o taip pat, kad jam buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, taip pat jam skiriant atitinkamo dydžio bausmę. Teismo nutartyje taip pat nepagrįstai akcentuoti smulkūs socialinio tyrimo išvados pastebėjimai, nors palyginus su visomis anksčiau išdėstytomis esminėmis aplinkybėmis (išimtinai teigiamas elgesys, aktyvus dalyvavimas programose, ryšių su laisvėje esančiais asmenimis palaikymas, gyvenamosios vietos, darbo turėjimas), jie turi itin nedidelę reikšmę.
Atsiliepimų byloje negauta.
A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnyje numatyta galimybė teismui priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.
Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis A. B. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius kriterijus, 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2016-06-28. Tačiau nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju yra BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliosios sąlygos, vien to nepakanka, kad nuteistojo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.
Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė adaptacijos, teisinio ir socialinio švietimo programose numatytas priemones, ar nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitus duomenis, turinčius reikšmės šio klausimo sprendimui.
Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, A. B. nepažeidė režimo reikalavimų, jis nebaustas, neskatintas. Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, pozityvaus užimtumo priemonių programoje, Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose. Nuteistasis A. B. turi vidurinį išsilavinimą, taip pat vairuotojo profesionalo specialybę (darbo stažas – apie 5 metus). A. B. šiuo metu nedirba, tačiau yra motyvuotas dirbti laisvėje: A. M. įmonė, kurioje nuteistasis dirbo iki bausmės atlikimo pradžios, įsipareigojo priimti jį į darbą sandėlio vadovu. A. B. ryšiai su artimaisiais (tėvais, žmona, 1 metų dukra) išlikę, juos palaiko telefonu, laiškais, lankomas pasimatymų metu. Taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis turėtų pastovią gyvenamąją vietą: po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas žmoną (gautas teigiamas atsakymas Nr. 8-1775 dėl apgyvendinimo). Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Taip pat 2016 m. vasario 29 d. gautas raštas Nr. 8-2065 apie tai, jog yra galimybė taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą. Nuteistasis priežiūrą vertina palankiai, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, supranta poreikį turėti bendras visuomenės pripažintas vertybes, motyvuotas grįžti į socialią visuomenę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. B. gali realistiškai įvertinti ir pateikti galimas savo veiksmų pasekmes, turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus 6 – 12 mėnesių laikotarpiui, susijusius su darbu, rūpinimusi šeima, ekonomikos mokslų tęsimu, ūkininkavimu; atrodo dėmesingas, atidus, gebantis suprasti kitų požiūrį; negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nefiksuojama. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei – 13 balų.
Akivaizdu, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, taikant BVK 157 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jo įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai.
Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. šiuo metu atlieka bausmę už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje pasikėsino neteisėtai disponuoti psichotropine medžiaga turėdamas tikslą ją platinti, esant žemiems, savanaudiškiems veikos padarymo motyvams. Kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nepripažįsta. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra pavojingas, jo veikimas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors A. B. bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatyto režimo reikalavimų, tačiau tai tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad A. B. nebuvo nė karto skatintas. Esant šioms aplinkybėms daryta išvada, kad nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Tuo tarpu esant aukščiau aptartoms nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, išlieka pavojus, jog būdamas laisvėje asmuo gali kartoti savo priešingą teisei, pavojingą elgesį. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, jog už A. B. padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų, Kauno apygardos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam paskyrė ženkliai švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Be to, realiai nuteistasis A. B. iki šios dienos yra atlikęs nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės – truputį daugiau nei 5 mėnesius (iš jų 1 mėnesį ir 19 dienų buvo suimtas). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Taigi šiuo metu paleidus A. B. iš pataisos įstaigos lygtinai, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo balandžio 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Aušra Valinskienė
Audrius Cininas
Vitalija Norkūnaitė