Civilinė byla Nr. e2-1718-1171/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14810-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.5; 3.1.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams M. B. ir S. F.,

atsakovės atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų sąjungos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl baudos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų sąjunga kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame prašo skirti atsakovei 3000 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 217 straipsnio 2 dalį, baudą išieškant ieškovės naudai.

Ieškinyje nurodė, jog atsakovė 2022 m. lapkričio 28 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl padalinių restruktūrizacijos ir pareigybių poreikio patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 1), kuriuo įsteigtas naujas padalinys, kiti padaliniai reorganizuoti, darbuotojai perkelti iš vieno padalinio į kitą. Dėl Įsakymo Nr. 1 priėmimo ieškovė nebuvo informuota. 2023 m. kovo 27 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Gamybos ir aptarnavimo padalinio ((duomenys neskelbtini)) reorganizacijos ir atnaujintų (duomenys neskelbtini) padalinio organizacinės struktūros ir pareigybių poreikio patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 2), kuriuo reorganizuotas padalinys, perskirstytos darbų funkcijos, panaikinti ir įsteigti kiti etatai (pareigybės). Dėl Įsakymo Nr. 2 priėmimo ieškovė nebuvo informuota. 2023 m. balandžio 5 d. raštu „Dėl darbdavio piktnaudžiavimo savo teise“ ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ieškovė gavo informaciją, kad atsakovei, prisidengiant reorganizavimu ar įmonės pertvarka, atleidinėjami darbuotojai, o ieškovė apie pertvarką neinformuota, taip pat atsakovė paprašyta suteikti informaciją ieškovei raštu apie darbuotojų atleidimo aplinkybes. Atsakovė 2023 m. balandžio 12 d. ieškovei pateikė atsakymą, nurodydama, kad atsakovė nevykdė įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo, nepriėmė kitų sprendimų, galinčių turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, todėl neturėjo pareigos ieškovės informuoti ir su ja konsultuotis. Ieškovė 2023 m. balandžio 12 d. skundu „Dėl darbuotojų ir jų atstovų teisės į informavimą ir konsultavimą“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI). Skunde, be viso kito, pažymėta, kad pas atsakovę vyksta reorganizavimai ar kitokie įmonės pertvarkymai, turintys esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje, darbuotojų teisinei padėčiai, apie kuriuos ieškovė nėra informuojama. 2023 m. gegužės 15 d. gautas VDI raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atsakovė, prieš priimdama Įsakymą Nr. 1, neinformavo ieškovės, nes vertino, kad dėl struktūrinio padalinio pakeitimo darbuotojus perkeliant į naujus skyrius, apmokėjimo sąlygos nesikeitė, o dėl Įsakymo Nr. 2 atsakovė nevykdė informavimo ir konsultavimo su ieškove, nes ieškovės pirmininkas 2023 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku informavo, kad įmonės lokalinius aktus suderinti su ieškove bus neįmanoma, kol nebus pakeistas darbuotojų pagrindinis dokumentas (darbo sutartis). VDI rašte konstatuota, kad dėl Įsakymo Nr. 2, nevykdant informavimo ir konsultavimosi su Darbininkų sąjunga, kilo kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės. Ieškovė 2023 m. birželio 29 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti atsakovę pažeidus informavimo pareigą ir taikyti atsakomybę. Darbo ginčų komisija Sprendimu ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir pripažino atsakovę pažeidus DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas dėl informacijos pateikimo klausimais, turinčiais ypatingą svarbą ekonominei ir socialiniai darbuotojų padėčiai, tačiau netenkino ieškovės prašymo dėl baudos atsakovei skyrimo, vadovaudamasi Darbo ginčų komisijai DK 209 straipsnio 1 dalyje ir 217 straipsnio 2 dalyje numatyta diskrecijos teise dėl atsakomybės taikymo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei skatindama socialinį dialogą įgyvendinant socialinę partnerystę.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas M. B. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tai principinė byla, kadangi darbdavys nevykdo DK nustatytos informavimo pareigos ir apie aktus profesinė sąjunga nebuvo informuota. Įsakymus gavo tik VDI dėka. Pažymėjo, jog profesinė sąjunga neturi pareigos darbdavio prašyti pateikti informaciją. Paaiškino, jog iš darbuotojų gavo tam tikrus signalus ir nesuprato, kas vyksta, todėl kreipėsi į darbdavį, kuris elektroniniu paštu informavo, jog niekas nevyksta. Teigia, jog visą informaciją darbdavys jam siuntė elektroniniu paštu, ir negavo jokio rašto, kad darbdavys informaciją teiks kitu būdu – per BSS. Buvo gautas žodinis pranešimas iš personalo, todėl galvojo, jog jam informacija tokiu būdu bus teikiama kaip darbuotojui. Elektroniniu paštu gaudavo tam tikras nuorodas, kurias bandė atsidaryti, tačiau bandant jas atsidaryti, programa reikalavo kodo, su turimu jos neatsidarė. Todėl darbdavio prašė, kad ir toliau visa informacija būtų siunčiama elektroniniu paštu.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas S. F. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Jis išreiškė nuomonę, jog darbdavys piktnaudžiauja savo teisėmis, nes profesinės sąjungos pirmininkas nors ir kreipėsi į personalą, tačiau jam nepasiūlė prisijungti kartu prie programos, mano kad tai darbdavys darė sąmoningai, turėdamas tikslą neteikti informacijos.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo jį atmesti. Nurodė, kad su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl tariamos informavimo ir konsultavimo pareigos nevykdymo priimant įsakymus 2022 m. lapkričio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. kovo 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nesutinka. Pirma, ieškinys atmestinas, nes ieškovė dėl visiškai subjektyvių priežasčių praleido 1 mėnesio senaties terminą ieškiniui paduoti. Darbo ginčo komisija sprendimą priėmė 2023 m. rugpjūčio 16 d., tačiau į teismą ieškovė kreipėsi tik 2023 m. spalio 9 d., t. y. daugiau nei 25 dienas praleidusį terminą ieškiniui pateikti. Antra, nesutinka su ieškinio teiginiais, kad atsakovė būtų pažeidusi savo pareigą numatytą DK straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose informuoti ieškovę. Pabrėžė, kad Darbo ginčų komisija ir ieškovė neįrodė šioje DK normoje įtvirtintos informavimo pareigos pažeidimo fakto iš atsakovės pusės. Taigi, remiantis DK 205 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, atsakovė privalėjo pateikti informaciją apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ieškovei tik ieškovės reikalavimu iki einamųjų metų balandžio pirmosios dienos. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų pareikalavusi iš atsakovės iki 2023 m. balandžio 1 d. pateikti jai rūpimą ir DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytą informaciją, o atsakovė tokios informacijos nebūtų pateikusi. Todėl vien dėl šios priežasties ieškinys kaip visiškai nepagrįstas turėtų būti atmestas. Trečia, kaip neva atsakovės teisių pažeidimą ieškovė vertina atsakovės priimtus 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl padalinių restruktūrizacijos ir pareigybių poreikio patvirtinimo“, kuris vėliau buvo panaikintas, taip pat atsakovės 2023 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Gamybos ir aptarnavimo padalinio ((duomenys neskelbtini)) reorganizacijos ir atnaujintų (duomenys neskelbtini) padalinio organizacijos struktūros ir pareigybių poreikio patvirtinimo“. Tačiau juos atsakovė privalėjo pateikti tik ieškovei pareikalavus, ir tik iki einamųjų metų balandžio 1 dienos. Tačiau kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, Įsakymas Nr. 1 buvo priimtas 2022 m. lapkričio 28 d., tad apie jį, esant ieškovės reikalavimui, atsakovė galėjo informuoti ieškovę iki 2023 m. balandžio 1 d. Bet kaip matyti iš faktinių aplinkybių, apie Įsakymą Nr. 1, kuris yra atšaukto (dėl vidinių organizacinių įmonės valdymo priežasčių) įsakymo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pakartojimas M. B. ir jo atstovaujamai profesinei sąjungai buvo pateiktas dar 2022 m. rugsėjo 2 d., per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS. Kaip matyti iš šio paveikslėlio 2022 m. rugsėjo 8 d. M. B. BSS programėlėje du kartus peržiūrėjo ir susipažino su Įsakymo Nr. 1 turiniu. Pažymėjo, kad BSS programa į asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) automatiškai išsiunčia pranešimą apie pateiktą dokumentą sistemoje susipažinti, o M. B. nepaspaudus techniškai ikonos „Susipažinau“, programa automatiškai kiekvieną dieną siuntė pranešimą apie neįvykdytą veiklą. Tai reiškia, kad ieškovės atstovui M. B., kurio el. paštas (duomenys neskelbtini), priskirta veikla verslo valdymo programoje BSS el. paštu (duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną buvo siunčiamas atskiru el. laišku pranešimas. Šia programa naudojasi absoliučiai visi atsakovės darbuotojai. Tačiau, M. B., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąmoningai ignoruoja ir netvirtina susipažinimo su dokumentais. Atsakovės vadovybė, BSS programoje matydama, kad M. B. netvirtina susipažinimo su įsakymu, išsiuntė asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini) priminimą, kad BSS programėlėje susipažintų su Įsakymu Nr. 1. Šį laišką ir priminimą M. B. sąmoningai praignoravo, neteikė jokio atsakymo ar komentaro, nors paprastai į kiekvieną el. laišką, jis reaguoja nedelsiant, pateikia vienokį ar kitokį atsakymą, dažniausiai 1 darbo dienos bėgyje. Paaiškino, jog programoje BSS yra nustatymas, leidžiantis pačiam vartotojui nustatyti, kad programa nesiųstų priminimų automatiškai kiekvieną dieną. M. B., prisijungęs prie programos, pats pasidarė nustatymą, kad programa nesiųstų priminimų apie neįvykdytas veiklas. Tačiau, M. B., būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų profsąjungos pirmininku, ne tik sąmoningai netvirtino vadovybės pateiktos informacijos, bet dar sąmoningai atjungė programos nustatymus, kad nuolatiniai pranešimai nebūtų siunčiami. Analogiška tvarka M. B. buvo informuotas ir susipažino su 2022 m. lapkričio 28 d. Įsakymu Nr. 1. Taigi tai akivaizdus įrodymas, kad M. B. kaip pakankamai įgudęs vartotojas bei sąmoningai atliko veiksmą, kad negautų el. paštu priminimų apie neįvykdytas veiklas, t. y. apie Įsakymą Nr. 1. Pažymėtina, kad Įsakymas Nr. 1 (pirminis jo variantas) buvo pasirašytas Generalinio direktoriaus 2022 m. rugsėjo 2 d., o turėjo įsigalioti nuo 2022 m. spalio 1 d., tad M. B. ir jo atstovaujama profesinė sąjunga turėjo vieną mėnesį laiko apsvarstyti įsakymo punktus bei pateikti darbdaviui savo komentarus. Analogiškai per programą BSS 2023 m. kovo 30 d. M. B. buvo informuotas ir apie Įsakymą Nr. 1. Taigi, jokie terminai numatyti DK 205 straipsnio 1 dalyje nebuvo pažeisti ir atsakovė visiškai įvykdė savo pareigą informuoti ieškovę, nors jokio reikalavimo iš ieškovės pusės net ir nebuvo. Todėl vien dėl to ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas. Ketvirta, ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovė tariamai nevykdė pareigos informuoti darbo tarybą ir konsultuotis su jomis, nes neva buvo priimtas Įsakymas Nr. 2, galėjo turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje. Pažymėjo, kad Bendrovės vadovo 2023 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gamybos remonto ir aptarnavimo padalinio ((duomenys neskelbtini)) reorganizacijos ir atnaujintų (duomenys neskelbtini) padalinio organizacinės struktūros ir pareigybių poreikio patvirtinimo“ nėra ir neturėjo esminės įtakos visos Bendrovės darbo organizavimui, kadangi reorganizuoti ir perskirstyti darbų funkcijas, siekiant optimaliausių veiklos rezultatų buvo nuspręsta tik padalinyje (duomenys neskelbtini), panaikinus (duomenys neskelbtini) laisvas, (duomenys neskelbtini) užimtą ir įsteigus (duomenys neskelbtini) naują pareigybę, kas iš principo negalėjo ir neįtakojo visos Bendrovės ar net jos esminės dalies darbo organizavimo. Kadangi ieškovo prašymo teiginiai apie Bendrovės padalinio (duomenys neskelbtini) veiklos pakeitimus nepateko į DK 208 straipsnio 1 dalyje numatytus kitus privalomus darbo tarybų informavimo ir konsultavimo su jomis atvejus, todėl Bendrovė nepažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punkto reikalavimų. Taip esant ekonominiam nuosmukiui ir AB „(duomenys neskelbtini)“ gaunant mažiau užsakymų, iškilo grėsmė įmonės stabilumui ir rentabilumui. Tuo tikslu, įmonės vadovybė peržiūrėjo ir dar labiau suefektyvino visas įmonės veiklas, tam, kad pasiruošti ekonominiam nuosmukiui, kuo mažesnėmis pasekmėmis verslui ir darbuotojams. Buvo nutarta suefektyvinti ir pagreitinti (duomenys neskelbtini) cecho įrengimų gedimų šalinimo laiką, įrengimų remonto darbuotojus atskirti nuo cecho gamybos darbuotojų, įsteigiant atskirą (duomenys neskelbtini), kuriam vadovautų tas pats vadovas, kuris vadovauja iki šiol, po reorganizacijos, jis tampa pavaldus (duomenys neskelbtini) padalinio vadovui. Įsakymas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) išleidimo pagrindinis tikslas naujo (duomenys neskelbtini) linijų baro (duomenys neskelbtini) įsteigimas, tam, kad būtų galima pradėti vykdyti atskirą baro (duomenys neskelbtini). Bei dėl įrangos gedimų šalinimo operatyvinimo, t. y. sutrumpinant įrangos remonto darbuotojų valdymo grandinę. Tačiau nespėjus nupirkti naują įrangą, neliko tikslo iš anksto formuoti naują padalinį bei buvo nutarta dar labiau paruošti darbuotojus, atskyrimui nuo cecho pavaldumo įsakymas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas 2022 m. rugsėjo 15 d. Atsakingiems asmenims, įskaitant M. B. el. paštu buvo išsiųstas pranešimas. Darbuotojų darbo apmokėjimas ir darbo funkcijos, pakeitus padalinį nesikeitė – tai nurodyta įsakyme. Taip pat nesikeitė ir darbo vieta bei pavaldumas. Pasikeitė tik teorinis padalinio pavadinimas. Įsteigus naują (duomenys neskelbtini) barą jokie kitų padalinių darbuotojai nebuvo perkelti. Šio baro veiklai vykdyti, tikslingai buvo atrinkti ir priimti nauji darbuotojai, būtent to baro funkcijoms ir darbams. Tik techniškai, kol oficialiai nebuvo įsteigtas padalinys, naujai priimti darbuotojai, laikinai buvo priskirti prie (duomenys neskelbtini). Įsteigus atskiru padaliniu, pakeistas tik darbo sutartyje padalinio pavadinimas. Fiziškai darbuotojai dirba toje pačioje darbo vietoje ir atlieka tas pačias funkcijas. Tai patvirtina ir išrašas iš personalo apskaitos programos BSS, darbuotojų skaičius naujo (duomenys neskelbtini) baro (duomenys neskelbtini). Nė vienas anksčiau dirbęs darbuotojas kitame skyriuje nebuvo perkeltas, priimti nauji darbuotojai. Dėl padalinio pavadinimo pakeitimo, darbuotojų valdymo struktūros taip pat nesikeitė, nesikeitė ir darbo uždaviniai bei darbo organizavimas. Išrašas iš personalo apskaitos programos BSS, apie darbuotojų skaičių (duomenys neskelbtini) baro įrangos remonto skyrių taip patvirtina, kad nė vienas anksčiau dirbęs darbuotojas kitame skyriuje nebuvo perkeltas, tik priimti nauji darbuotojai. Darbuotojų darbo funkcijos tai pat nesikeitė, ką įrodo pareiginiai nuostatai, kurie buvo atnaujinti tik tikslu pakeisti struktūrinio padalinio pavadinimą (duomenys neskelbtini) skyriuje. Kituose skyriuose pareiginiai nuostatai nebuvo keisti. Tad nesant pagrindų, numatytų DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose, atsakovė neprivalėjo informuoti ieškovės papildomai dar kokiu nors būdu, nei tai padarė. Ypač atsižvelgiant į tai, kad jokio reikalavimo iš ieškovės pusės pateikti prašomą informaciją net ir nebuvo. Jei ir įvyko nesusikalbėjimas, tai atsitiko tik dėl ieškovės atstovo M. B. veiksmų, ką patvirtina jo kategoriškas ir arogantiškas 2023 m. kovo 14 d. laiške nurodytas atsisakymas derinti atsakovės vidaus darbo tvarkos taisykles, nors atsakovė nuosekliai ir sąžiningai vykdė savo pareigas dėl darbo tarybų informavimo ir konsultavimo su jomis. Todėl ir negalima skirti baudos atsakovei, jei ir būtų nustatytos kokios nors prielaidos dėl tariamo atsakovės pažeidimo, nors tam nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsakovės atstovas advokatas Arūnas Bertulis ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ieškovė turėjo įrodinėti, kokią pareigą atsakovė pažeidė, tačiau konkrečių veiksmų neįrodinėjo. Pasak atsakovės, vadovaujantis DK 205 straipsniu, profesinei sąjungai informacija turi būti teikiama, kai yra jos prašymas. Pažymėjo, jog profesinei sąjungai informacija turi būti teikiama iki balandžio 1 d., ir ji tai padarė. Atsakovė informavimo pareigos nepažeidė. M. B. buvo siųstos nuorodos ir su įsakymais galėjo susipažinti. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė žalą. Teigia, jog įmonės pakeitimai nebuvo susiję su restruktūrizacija ar kitais pakeitimais. Buvo pakeistas tik cecho pavadinimas, esmės tai nepakeitė, o atleidimas buvo tik vienas ir iš anksto planuotas. Darbo ginčų komisija nesigilino į atsakovės pateiktus dokumentus, jų neanalizavo. Todėl mano, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas kaip didesnę galią turintis dokumentas negali būti vertinamas kaip pažeidimą įrodantis dokumentas. Ieškinyje ieškovė nurodo tik DK 205 straipsnio pažeidimus, tačiau dėl DK 206 ir 207 straipsnių ieškinio nepateikė. Atsakovė Darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, nes matė, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį - teismas nagrinėja bylą iš esmės ir iš naujo.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų sąjunga pateikė Darbo ginčų komisijai šiuos reikalavimus: pripažinti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė DK 205 straipsnio nuostatas ( 205 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 ir 6 punktus) dėl informacijos pateikimo; skirti 3000 Eur baudą už 205 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą pagal DK 217 straipsnio 2 dalį; skirti 3000 Eur baudą už 205 straipsnio nuostatų pažeidimą priimant Įsakymą Nr.1, skirti 3000 Eur baudą už 205 straipsnio nuostatų pažeidimą priimant Įsakymą Nr.2. Darbo ginčų komisija 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pripažinti, kad atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ apie Įsakymą Nr.1 ir Įsakymą Nr.2 tinkamai neinformuodama ieškovės pažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas dėl informacijos pateikimo klausimais, turinčiais ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai. Tuo būdu ieškovei tinkamai nepateikta informacija apie būsimą atsakovės veiklą, darbo santykių būklę pagal DK 205 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vadovaujantis DK 209 straipsnio 1 dalyje ir 217 straipsnio 2 dalyje numatyta diskrecijos teise dėl atsakomybės taikymo, LR administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skatinant socialinį dialogą įgyvendinant socialinę partnerystę, DK 217 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda neskirta. Nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama skirti AB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 Eur baudą pagal DK 217 straipsnio 2 dalį, baudą išieškant ieškovės naudai. Taigi iš ieškinio reikalavimo matyti, jog ieškovė tik iš dalies nesutinka su išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka komisijos  priimtu sprendimu.

Dėl termino kreiptis į teismą

Atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog ieškinys turėtų būti atmestas, nes ieškovė dėl visiškai subjektyvių priežasčių praleido 1 mėnesio senaties terminą ieškiniui paduoti.

DK 231 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovė ieškinį teismui dėl Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo šioje byloje pateikė 2023 m. spalio 9 d., t. y. praleidusi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir prašė jį atnaujinti. Paaiškino, jog pirmą kartą į teismą kreipėsi su ieškiniu 2023 m. rugsėjo 7 d., tačiau netinkamai realizavo savo teisę į teisminę gynybą.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo gautas ieškinys ir iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų sąjungos ieškinį atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl baudos skyrimo pažeidus informavimo pareigą. Po ieškinio priėmimo, pastebėta, kad ieškinį teisme pateikė asmuo tam neturintis įgalinimų, todėl 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtinu. Be kita ko, teismo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ši nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2023 m. rugsėjo 28 d. ieškovė pateikė naują ieškinį teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kadangi teismo žinioje buvo byla (esant neįsiteisėjusiai 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pažymėtina, jog šioje byloje teismas įvertinęs tai, jog ieškovė pirmą kartą savo teisę į teisminę gynybą pateikdama ieškinį teismui realizavo laiku, tačiau ši teisė realizuota netinkamai, ištaisiusi ieškinio trūkumus operatyviai pateikė naują ieškinį, kuris dėl procesinių kliūčių nebuvo priimtas, o joms išnykus 2023 m. spalio 9 d. pateikė dar vieną ieškinį teismui, ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis (netinkamai realizuotą teisę į teisminę gynybą) pripažino svarbiomis. Teismas vertino, ar siekdama apginti savo pažeistas teises ieškovė paisė sąžiningumo, rūpestingumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, 2023 m. lapkričio 29 d. teisėjo rezoliucija terminas ieškiniui pateikti atnaujintas.

Dėl ginčo

Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis DK 229 straipsnio 2 dalimi, jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra ginčijamas iš dalies, tai yra dėl jo ieškinį pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ profesinė sąjunga. Pažymėtina, jog atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio nei priešieškinio dėl minėto sprendimo neteikė, nors Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kurioje yra tenkintas AB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės sąjungos prašymas pripažinti, kad atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ apie Įsakymą Nr.1 ir Įsakymą Nr.2 tinkamai neinformuodama ieškovės pažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas dėl informacijos pateikimo klausimais, turinčiais ypatingą svarbą ekonominei ir socialiniai darbuotojų padėčiai, neatitinka jos interesų, tai reiškia, kadangi sprendimo neginčijo,  todėl minėtoje dalyje yra įsiteisėjęs. Tačiau atsiliepime į ieškinį ir bylą nagrinėjant teisme atsakovė nesutiko su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria yra tenkintas AB „(duomenys neskelbtini)“ profesinė sąjungos prašymas, paaiškindama, jog į teismą dėl jo panaikinimo nesikreipė, kadangi kreipėsi ieškovė ir ginčas turi būti nagrinėjamas iš esmės. Tačiau CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Akivaizdu, jog ieškovė kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynybos, ne dėl atsakovės, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti darbo ginčą apimtyje, kurioje buvo tenkintas ieškovės reikalavimas – tai neatitinka ieškovės interesų.

Tačiau ginčas byloje kilo dėl Darbo ginčų komisijos pripažinto ir atsakovės savarankiškai neginčyto fakto, kurio pagrindu ieškovė siekia, kad jai būtų priteista bauda. Todėl siekiant atskleisti bylos esmę, teismas pasisako dėl atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ Įsakymo Nr.1 ir Įsakymo Nr. 2, t. y. ar atsakovė tinkamai įvykdė įstatyme nustatytą informavimo pareigą DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų aspektu.

DK 203 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojai per darbo tarybas turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais. Įstatyme pateiktos tikslios informavimo ir konsultavimo sąvokos: pagal DK 204 straipsnio 1 dalį informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme; konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas.

DK 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis; DK 205 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas, suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba, darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui; DK 205 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos.

DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktai nustato, kad darbdavys turi pateikti informaciją apie: 1) darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, ypač iškilus grėsmei užimtumui, įskaitant informaciją apie darbuotojų skaičių, kategorijas, tarp jų ir laikinuosius darbuotojus, įvykusius ir planuojamus personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo; 6) kitus klausimus, turinčius ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai.

Teismas pažymi, kad informavimas yra sudėtinis teisės į konsultavimą elementas, tik tinkamai įvykdžius informavimo pareigą – informavus laiku, tokiu būdu bei pateikiant tokį informacijos turinį, kad būtų sudaryta galimybė informaciją gavusiems asmenims atlikti adekvatų tyrimą ir, jei reikia, pasiruošti konsultacijoms – gali vykti tinkamas, konstruktyvus konsultavimas. 

Pirmiausia pastebėtina tai, kad pagal DK 205 straipsnio nuostatas, reguliarusis informavimas ir konsultavimas vykdomas pareiškus reikalavimą, tačiau atkreipiamas dėmesys į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (toliau – Direktyva) nuostatas, pagal kurias reguliarusis informavimas vykdomas privalomai net ir nesant reikalavimo, o konsultavimas – pareikalavus. Taigi atsakovė nepagrįstai teigia, jog ji privalėjo pateikti informaciją apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ieškovei tik ieškovės reikalavimu iki einamųjų metų balandžio pirmosios dienos.

Nagrinėjamoje byloje aktualus darbdavės priimtų sprendimų dėl bendrovės struktūros ir darbuotojų pareigybių poreikio tvirtinimo teisėtumo vertinimas ta prasme, ar priimdama šiuos sprendimus darbdavė tinkamai informavo darbuotojų profesinę sąjungą. Ieškovės atstovas viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog atsakovė ne tik kad nepateikė jam savalaikiai Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 2, tačiau netgi nurodė neturintis pareigos informacijos jam teikti. Tuo tarpu atsakovės atstovas tvirtino priešingai, teikdamas, kad ieškovei įsakymai buvo siunčiami per BSS programėlę, prie kurios ieškovės atstovas M. B. buvo prisijungęs, tačiau sąmoningai ignoravo ir nepatvirtino susipažinimo su dokumentais.

Teismas, įvertinęs šalių atstovų viso proceso metu teiktus paaiškinimus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog byloje objektyvių įrodymų, jog ieškovės atstovas M. B., kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės sąjungos pirmininkas, buvo tinkamai ir savalaikiai informuotas apie ginčo įsakymų priėmimą nėra. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tai, jog atsakovės argumentas, kad Įsakymas Nr.1 M. B. ir jo atstovaujamai profesinei sąjungai buvo pateiktas dar 2022 m. rugsėjo 2 d. per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS yra neįrodytas ir akivaizdu, jog šios aplinkybės nepatvirtina prie atsiliepimo į ieškinį 16 punkte nurodyti BSS sistemos ekrano duomenys. Pažymėtina, jog antrojoje lentelėje du kartus užfiksuoti dokumento peržiūrėjimo faktai nepatvirtina, jog buvo peržiūrėtas būtent Įsakymas Nr. 1. Bet to iš, atsakovės 2023 m. rugpjūčio 16 d. teiktų paaiškinimų Darbo ginčų komisijai matyti, jog pastarajai atsakovė paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atšaukto (dėl vidinių organizacinių įmonės valdymo priežasčių) įsakymo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pakartojimas, kuris pateiktas informacijai M. B. ir profesinei sąjungai 2022 m. rugsėjo 2 d. per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS. Tai reiškia, jog pati atsakovė nurodė, jog buvo siunčiamas 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ne Įsakymas Nr. 1 (2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, jog darbdavio naujai priimtas vidaus administracinis aktas atkartojant prieš tai galiojusio vidaus akto turinį nereiškia, jog tai yra tas pats aktas, todėl akivaizdu, jog susipažinimui turi būti pateiktas naujai priimtas vidaus administracinis aktas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad M. B. 2022 m. rugsėjo 15 d. elektroniniu laišku buvo informuotas AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) L. P., jog „įsakymas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padalinių restruktūrizacijos yra atšauktas. Niekas nesikeičia, lieka galioti senoji darbo organizavimo tvarka ir padalinių struktūra“. Atsakovės teigimu, analogiškai per BSS programą 2023 m. kovo 30 d. ieškovės atstovas buvo informuotas ir apie Įsakymą Nr.2. Nors iš jo antraštės matyti, jog jis yra dėl padalinio reorganizacijos organizacinės struktūros ir pareigybių poreikio, tačiau akivaizdu, jog apie jo priėmimą ieškovė laiku nebuvo informuota. Taip pat pažymėtina, jog ieškovės atstovas M. B. tvirtino, jog negali naudoti BSS sistema tai patvirtina ir 2022 m. lapkričio 28 d. jo elektroninis laiškas siųstas darbdaviui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad “negaliu prisijungti, Sistema manęs neatpažįsta”, taip pat 2023 m. kovo 30 d. elektroninis laiškas siųstas AB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) R. V., kuriame nurodė, kad „atsidaryti negali sistemos“ ir prašo dokumentus siųsti elektroniniu paštu. Be to, atsakovė nurodė, jog šia programa naudojasi absoliučiai visi atsakovės darbuotojai. Tačiau, M. B., būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ profsąjungos pirmininku sąmoningai ignoruoja ir netvirtina susipažinimo su dokumentais. Būtina pastebėti, jog šiame ginče M. B. su darbdaviu sieja ne individualūs darbo santykiai, tačiau jis veikia kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės sąjungos pirmininkas. Todėl, teismo vertinimu, dėl jo užimamų pareigų darbdavys, nors DK nenustato kokiomis ryšio priemonėmis profesinei sąjungai turi būti teikiama informacija, tačiau akivaizdu, jog darbdavys privalo pasirinkti realų ir patikimą  informavimo būdą. Be to, darbdavys turi tinkamai profesinės sąjungos pirmininką, kaip socialinį partnerį, informuoti apie pasirinktą informavimo būdą ir įsitikinti, jog toks būdas yra tinkamas kitai šaliai ir prieinamas. Juolab, jog tinkamas informavimas ir konsultavimasis Direktyvos 4 straipsnio 3 ir 4 dalių prasme reiškia, kad informuoti reikia tokiu laiku, tokiu būdu ir pateikiant tokio turinio informaciją, kad pirmiausia būtų sudaryta atitinkama galimybė darbuotojų atstovams atlikti adekvatų tyrimą, o jei reikia, pasiruošti konsultavimuisi. Ginčo atveju akivaizdu, jog atsakovė nedaro atskirties tarp informavimo M. B. kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo ir M. B. kaip profesinės sąjungos pirmininko. Šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, jog darbdavys AB „(duomenys neskelbtini)“ M. B., kaip profesinės sąjungos pirmininko, tinkamai neinformavo apie tai, kad profesinės sąjungos primininko informavimas DK nustatytais atvejais vyks ne elektroniniu paštu, tačiau per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS. Faktinė aplinkybė, kad vyko tam tikra komunikacija M. B. su AB „(duomenys neskelbtini)“ personalo skyriaus darbuotojais dėl jungimosi prie Verslo apskaitos programos BSS, nėra pakankama įrodyti, jog su M. B. buvo bendrauta ne kaip su darbuotoju, o turint tikslą profesinės sąjungos pirmininką tinkamai supažindinti su Verslo apskaitos programa BSS, juolab jog, kaip minėta, darbdavys jo neinformavimo jog informavimas bus per ją.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais apie pagrindų, numatytų DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose, nebuvimą. Pastebėtina, jog vien tik abiejų įsakymų antraštės nukreipia į tai, jog darbdavys Įsakymą Nr. 1 priėmė dėl restruktūrizacijos, Įsakymą Nr. 2 dėl padalinio reorganizacijos, (duomenys neskelbtini) padalinio organizacinės struktūros atnaujinimo ir pareigybių poreikio patvirtinimo. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo (duomenys neskelbtini) vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, buvo atleistas vienas asmuo (T.2, e. b. l. 101). Jau vien tai, jog darbdavys priėmė Įsakymą Nr. 1 ir Nr. 2, rodo, jog darbdavys turėjo tam tikrų tikslų, kuriuos realizavo per minėtų įsakymų priėmimą, todėl atsakovės argumentai atmestini.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas DK ir Direktyvos nuostatas, taip pat DK 205 straipsnio nuostatas, daro išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą teikti Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2  profesinei sąjungai pagal DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas, bet šios pareigos tinkamai neįvykdė. Taigi, nustatyta, jog atsakovė yra pažeidusi minėtas DK 205 straipsnio nuostatas.

Dėl baudos skyrimo

DK 217 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.

Teismo sutinka su ieškinio argumentais, jog atsakovei savalaikiai neteikiant informacijos sunkinama profesinės sąjungos veikla, kartu tokiu būdu pažeidžiamas bendradarbiavimo principas, tinkamai neįgyvendinamas socialinės partnerystės principas, stokojama geranoriškumo ir pagarbos ieškovės teisėtiems interesams, įsipareigojimai realiai nevykdomi, o pažeidimo konstatavimas nėra tinkama satisfakcija.

Skiriant baudą ir nustatant jos dydį, teismas įvertina tai, jog šio ginčo kilimą sąlygojo profesinės sąjungos pirmininko tinkamas neinformavimas dėl dviejų darbdavio vidaus aktų, santykyje su ieškove, kaip socialine partnere, darbdavys stokojo geranoriškumo, pagarbos ir pažeidė bendradarbiavimo principą, analogišku pagrindu ankščiau bauda darbdaviui nebuvo skirta, todėl 1000 Eur bauda, teismo įsitikimu, yra proporcinga pažeidimo sunkumui, padėsianti atgrasyti darbdavį nuo teisės pažeidimo ateityje (DK 209 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnio 2 dalis).  

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, minėtų teisės aktų nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – teismas skiria atsakovei ieškovės naudai 1000 Eur baudą, kita ieškinio dalis atmetama (sumažintas prašomos paskirti baudos dydis); teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kuria buvo nuspręsta atmesti ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo, netenka galios, Darbo ginčų komisijos sprendimas likusioje dalyje yra įsiteisėjęs.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Teismas patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteistinos iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ profesinės sąjungos ieškinį patenkinti iš dalies.

Skirti atsakovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ profesinės sąjungos (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini)  sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ profesinės sąjungos prašymas dėl baudos skyrimo, laikyti netekusiu galios, likusioje dalyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs. 

Priteisti iš atsakovės akcinė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                       Vilma Brazinskienė