Administracinė byla Nr. I-2231-422/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00082-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1;15.2.3.2.; 74.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjui J. S.,
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovei E. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.S. atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 397 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 12-18, 29-35, 91).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2014 m. lapkričio 4d., tačiau teismo posėdžio metu patikslino, jog 2014 m. spalio 21 d. Pravieniškių pataisos namų 2-o sektoriaus 15-16 būriuose buvo atlikta krata ir nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimas. Minėta krata buvo atlikta be įspėjimo, nepranešant iš anksto. Kratos metu jis buvo išvykęs į Kauno tardymo izoliatorių, su savimi nepaėmęs visų jam priklausančių daiktų. Grįžęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus į 2-ą sektorių pasigedo asmeninių daiktų, t. y. ausinių „Philips" su 5 m. ilgio laidu ( 129 Lt vertės), USB laikmenos „Adata" 4 GB (36 Lt vertės), sportinių batų „Adidas" (180 Lt vertės). Taip pat pasigedo kalėdinės plastikinės eglutės su žaisliukais, kanceliarinių reikmenų, maisto ir kt. daiktų. Pareiškėjas pažymėjo, jog ausinės, USB laikmena, sportinė avalynė buvo atvežti jo artimųjų ilgalaikio pasimatymo metu, jų įsigijimo kvitai neišliko. Plastikinė eglutė, girliandos ir žaisliukai buvo pirkti 2012 metais, už juos sumokėjo 122 litus. Šiuos daiktus jo artimieji atvežė į Pravieniškių PN iš Klaipėdos. Už kelionę degalams ir maistui buvo sumokėta 900 litų, todėl jo patirta turtinė žala pataisos namų pareigūnams neteisėtai paėmus ir sunaikinus jo asmeninius daiktus sudaro 1367 Lt arba 397 eurus. Taip pat nurodė, jog dėl prarastų daiktų patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN - AK) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l.40-44) bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas. 2014 m. spalio 21 d. pataisos namų 2-ame sektoriuje buvo atlikta bendroji krata 15-16 būrių nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, buitinėse, pagalbinėse patalpose, taip pat patikrintas 208 nuteistųjų leidžiamų turėti daiktų bendrasis svoris. Kratos ir daiktų svėrimo metu dalyvavo pataisos namų pirmo, antro ir trečiojo sektorių pareigūnai. Pareiškėjo nurodytų daiktų nebuvo paimta. Remiantis „Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo“, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu, iš laisvės atėmimo vietos išvykstantys asmenys savo daiktus privalo išsivežti su savimi. Laisvės atėmimo vietos administracija už asmenų savavališkai paliktų daiktų būklę nėra atsakinga. 2014 m. spalio 20 d. nuteistasis J. S. išvykdamas į Kauno tardymo izoliatorių iš pataisos namų pasiėmė visus asmeninius daiktus ir pataisos namų administracijai pretenzijų neturėjo, tai patvirtina jo pareiškimas Nr. 42-13771. Atsakovo atstovė pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nenustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, negali egzistuoti ir žalos atlyginimas, todėl prašė skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjo J.S. patirtos turtinės ir neturtinės žalos, siejamos su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų neteisėtumu, atlyginimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia neteisėtais Pravieniškių PN pareigūnų veiksmais, dėl kurių, jo teigimu, 2014 m. spalio 21 d. vykusios kratos bei daiktų bendrosios masės patikrinimo metu neteko savo asmeninių daiktų.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2014-09-09 Pravieniškių PN buvo apgyvendintas 4-o lokalinio sektoriaus 16-o būrio 2-oje brigadoje ( b.l. 81-82). 2014-10-20 jis buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių, iš kurio sugrįžo į pataisos namus 2014-10-23. Tai įrodo duomenys apie nuteistąjį iš jo asmens bylos Nr. 8005/A( b.l. 84).
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui išvykus į Kauno tardymo izoliatorių 2014 m. spalio 21 d. nuo 9 val. iki 10 val. jo gyvenamojoje vietoje, buitinėse ir pagalbinėse 15-o, 16-o būrio patalpose buvo atliekama bendroji krata ir šiuose būriuose bausmes atliekančių nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimas ( b.l.48,49 63).
Kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau- ir Instrukcija). Siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros (Instrukcijos 148 p.). Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (Instrukcijos 150 p.). Bendroji krata – vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata (Instrukcijos 158 p.). Pagal Instrukcijos 162 p. bendrajai kratai vadovauja laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo pavaduotojas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą, arba Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas. Atliekant bendrąją kratą atskiruose objektuose, būtinas atsakingų už objektus asmenų dalyvavimas. Apie kratos rezultatus laisvės atėmimo vietos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, surinkęs pareigūnų, atlikusių kratą, tarnybinius pranešimus ir protokolus, surašo suvestinį protokolą, kuriame nurodo: 162.1. kratos atlikimo laiką (datą); 162.2. objektų, kuriuose atlikta krata, pavadinimus; 162.3. paimtų daiktų, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, sąrašą; 162.4. aptiktas slėptuves, ruošiamas pabėgimui vietas; 162.5. pareigūnus, dalyvavusius kratoje. Laisvės atėmimo vietos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas pasirašo kratos suvestinį protokolą. Prie šio protokolo pridedami pateikti tarnybiniai pranešimai ir protokolai. Suvestinis protokolas pateikiamas laisvės atėmimo vietos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui (Instrukcijos 163 p.). Minėto teisės akto 165.9 punkte įtvirtinta, jog atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis. Bendrosios kratos metu gali būti tikrinamas suimtajam ar nuteistajam leidžiamų turėti daiktų bendrasis svoris. Tokios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., žr. 2015metų spalio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1146-858/2015).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ( redakcija, galiojusi kratos ir daiktų svėrimo metu) 57 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų. Į bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas.
Liudytoju apklaustas šios kratos vyresniuoju paskirtas 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros vyresnysis inspektorius R.K. teisme paaiškino, jog pareiškėjo nurodytų daiktų atliekant kratą ir daiktų svėrimą pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta. Draudžiami turėti nuteistiesiems daiktai buvo paimti ir įforminti Atliktos kratos protokole, o daiktai, kurių šeimininkai nenustatyti ir dėl kurių buvo nustatytas viršsvoris buvo įforminti 2014-10-23 Daiktų paėmimo protokolu ir išvežti į saugojimui į sandėlį. Šias aplinkybes patvirtina 2014-10-23 Bendros kratos atlikimo 15-ame ir 16-ame būriuose suvestinis protokolas Nr. 42-14088 ( b.l. 48) ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2014-10-23 Daiktų paėmimo protokolas Nr. 42-14102, kuriuose pareiškėjo nurodytų daiktų nėra įvardinta ( b.l. 133).
Iš esmės analogiškai aplinkybes paaiškino ir kratą pareiškėjo gyvenamojoje vietoje atlikę ( b.l. 63) pareigūnai, teismo posėdžio metu apklausti liudytojais K.K. ir A.K., kurie nurodė, jog 2014 m. spalio 21 d. kratos metu paimti draudžiami daiktai buvo surašyti į kratos protokolą, o kiti daiktai buvo sudėti į maišus, ant jų užrašant būrio numerį ir perduoti Apsaugos ir priežiūros skyriui, kuriame surašius protokolą, daiktai buvo perduoti į sandėlį . Minėti liudytojai patvirtino, jog kratos metu dalyvavo būrio tvarkinys ir pretenzijų dėl kratos neturėjo. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog tą dieną tvarkiniu iš nuteistųjų buvo paskirtas Z.K. Minėto asmens įrašas 2014 m. spalio 21 d. Kratos protokole ( b.l. 63) patvirtina, jog pretenzijų dėl kratos nebuvo.
2014-10-21 Atliktos planinės –neplaninės kartos gyvenamojoje –gamybinėje zonoje 2014-10-21 protokole Nr. 42-14079 ( b.l. 63) yra nurodyta, jog buvo rasti ir paimti šie nutiestiesiems turėti uždrausti daiktai: viena Sim kortelė,3 savadarbiai atsuktuvai, 6peiliai, įvairūs daiktai, savadarbė kolonėlė. Minėtame protokole nėra nurodyti pareiškėjo įvardinti daiktai, kurių, jo teigimu, pasigedo po kratos. Pareigūnai, apklausti liudytojais R.K., K.K. ir A.K. nurodė, jog pareiškėjo nurodytų daiktų nematė.
Pareiškėjas tvirtino, jog prieš išvykdamas į Kauno tardymo izoliatorių apie paliktus daiktus buvo įspėjęs būrio viršininką, teigė, jog būrio viršininkas buvo nurodęs pareigūnams atsižvelgti į tai, darant kratą, tačiau apklaustas liudytoju pareiškėjo būrio viršininkas J.S. paaiškino, jog 2014 m. spalio 21 d. nedalyvavo atliekant kratą, apie pareiškėjo neva paliktus daiktus pastarajam išvykus į Kauno tardymo izoliatorių jam nebuvo žinoma.
Pareiškėjo iniciatyva į teismo posėdį kviestų liudytojų nuteistųjų A.L., A.K., D.K. parodymai vertinami kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų paaiškinimai, nes juos sieja su pareiškėju toks pat teisinis statusas. Pažymėtina, jog A.K. taip pat yra kreipęsis į teismą su panašaus pobūdžio skundais dėl Pravieniškių pataisos namų pareigūnų veiksmų, tame tarpe ir dėl kratų (Kauno apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-3826-402/2015, I-3335-554/2015, I-22598-505/2015). Nagrinėjant administracinę bylą Nr. I- 22598-505/2015 A.Lapinskas taip pat buvo apklaustas liudytoju bei pateiktas prašymas dėl J.S. iškvietimo liudytoju, todėl jų paaiškinimai, teismo vertinimu, negali būti laikomi patikimais įrodymais, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi ( ABTĮ 57 str.). Be to, minėtų liudytojų parodymai dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo turėtais daiktais, jų laikymo vieta nebuvo nuoseklūs, nesutapo tarpusavyje. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindą pareiškėjo iniciatyva kviestų liudytų parodymus vertinti kritiškai ir jais nesiremti.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas konkrečiu atveju pažeidė asmeninių daiktų laikymo tvarką, buvo jų atžvilgiu nerūpestingas, todėl pataisos namų administracija už juos negali būti atsakinga.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174 punktas numato, jog Kalėjimų departamento direktorius patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi nuteistiesiems perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat šių Taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateiktą sąrašą.
Tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduoti ar įsigyti daiktai (kompaktiniai diskai, diskai, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat leidžiami naudoti kompiuteriai, buitiniai elektros prietaisai, muzikos instrumentai (toliau- ir daiktai) reglamentuoja 2012-03-30 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašas ( toliau –ir Aprašas). Daiktų laikymo sąlygas reglamentuoja minėto Aprašo III skyrius, kurio 21 punktas nustato, jog iš laisvės atėmimo vietos išvykstantys asmenys savo daiktus privalo išsivežti su savimi, laisvės atėmimo vietos administracija už asmenų savavališkai paliktų daiktų būklę nėra atsakinga. Iš laisvės atėmimo vietų išvykstantys ir į jas atvykstantys asmenys privalo pristatyti savo turimus daiktus patikrinti.
Pravieniškių PN –AK pareiškėjo Pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės VII skyriaus ( b.l. 135, Nuteistojo turimų elektros prietaisų 2013-06-26 apskaitos kortelės ( b.l. 138) bei 2015-06-23 pataisos namų rašto Nr. 71(18)-305 ( b.l. 143) duomenimis nustatyta, jog bausmės atlikimo metu pareiškėjo J.S. vardu buvo registruoti 7 elektros prietaisai, tarp kurių nurodyti ir atmintinė „Adata“ ( reg. 2013-12-28) ir ausinės Philips“.
Objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas pataisos namuose turėjo sportinius batus „Adidas", plastikinę eglutę su girliandomis byloje nėra, rašytiniais duomenimis tai neužfiksuota. Pareiškėjo iniciatyva kviestų liudytojų parodymais dėl jau nurodytų aplinkybių, teismas remtis negali kaip patikimais duomenimis. Be to, minėtų asmenų parodymai dėl pareiškėjo sportinių batelių buvo skirtingi. Liudytojai A. K. ir D. K. nurodė, jog jie buvo laikomi kartu su kita sportine apranga krepšyje gyvenamojoje patalpoje po lova, tuo tarpu liudytojas A.L. nurodė, jog jie buvo laikomi koridoriuje sporto dėžėj. Pažymėtina tai, jog pareiškėjas pretenzijų dėl kitos sportinės aprangos nereiškia, skunde Kalėjimų departamente (b.l. 158) nurodė, jog po kratos pasigedo avalynės, tačiau konkrečiai jos nenurodė bei neįvardijo avalynės paskirties, tik skunde teismui nurodė, jog tai buvo sportiniai batai futbolui žaisti. Atsižvelgiant į pareiškėjo nenuoseklius paaiškinimus ir liudytojų prieštaringai nurodytas aplinkybes, skundo argumentai dėl skunde įvardintų sportinių batų turėjimo ir dingimo kratos metu vertinami kritiškai.
Pagal liudytojų A.L., A.K., D.K. paaiškinimus spręstina, jog plastikine naujametine eglute su girliandomis būryje buvo naudojamasi bendrai, objektyvių duomenų apie tai, kad ji priklausė pareiškėjui, byloje nesurinkta. Taip pat nėra objektyvių duomenų ir apie kanceliarinius reikmenis, maisto produktus, kurie būtų paimti iš pareiškėjo kratos ir daiktų svėrimo metu. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teismui nekonkretizavo aplinkybių dėl minėtų daiktų turėjimo. Skunde Kalėjimų departamentui (b.l.158) tokių daiktų apskritai nenurodė. Todėl jo argumentai dėl pastarųjų daiktų dingimo ginčo įvykio metu atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Pareiškėjas 2014-10-20 ( prieš dieną iki kratos) pareiškime Nr. 42-13771 (b.l. 51) nurodė, jog išvykdamas iš įstaigos paėmė savo asmeninius daiktus, įstaigos administracijai pretenzijų neturi. Vertindamas šio pareiškimo turinį, teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, jog esant šiai situacijai atsakovas negalėjo būti atsakingas už pareiškėjo asmeninius daiktus. Pareiškėjo įsitikimu, apie atliekamą kratą jam turėjo būti pranešta iš anksto, tačiau, teismo nuomone, tuo atveju nebūtų pasiekti kratos, kaip pataisos įstaigų režimo priemonės, tikslai ir uždaviniai (BVK 112 str., Instrukcijos 148 p.).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo verčiamas parašyti 2014-10-20 pareiškimą Nr. 42-13771, nes pataisos namų administracija nebūtų išleidusi išvykti, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų teismui nepateikta. Pareiškėjas teisme patvirtino savo parašo tikrumą, akivaizdu, jog turėjo galimybę skųsti pareigūnų veiksmus, susijusius su jo teisių apribojimu, tačiau apie tai byloje duomenų nėra. Teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog pareiškėjui buvo gerai žinoma pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, kuria jis ne kartą naudojosi ( Kauno apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-3556-406/2014, I-3267-406/2014, I-2927-428/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas pataisos namuose buvo daug kartų etapuotas į kitas įstaigas (b.l. 84), jam buvo žinoma Aprašu nustatyta daiktų apskaitos, tikrinimo ir laikymo tvarka išvykimo iš įkalinimo įstaigos atveju. Šią aplinkybę patvirtino ir jo iniciatyva kvieti liudytojai A.K., D.K., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis 2014-10-20 išvykdamas etapu į Kauno tardymo izoliatorių, būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl minėtų daiktų patikrinimo, jų apsaugos. Įvertinus pareiškėjo rašytiniame 2014-10-20 pareiškime Nr. 42-13771 (b.l. 51) nurodytas aplinkybes, liudytojų R.K., K.K., A.K., J.S. parodymus, 2014-10-21 kratos rašytinius dokumentus, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (esminės civilinės atsakomybės sąlygos) dėl skunde nurodytų jo asmeninių daiktų dingimo, todėl jo skundas kaip nepagrįstas atmestinas (CK 6.271str., 6.250 str., ABTĮ 57 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė