Baudžiamoji byla Nr. 1-98-327/2016

Teisminio proceso 1-01-1-40169-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1.2.;

1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.9.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.4.2.3.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS  TEISMAS

N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2016 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­toras Preikšas,

sekreto­riau­jant Audronei Stankevičiūtei,

dalyvaujant pro­ku­rorui Vytautui Gataveckui,

nukentėjusiajam J. Š.,

kalti­na­majai O. Š., jos gynėjai ad­vo­ka­tei Reginai Atkočaitienei,

viešame tei­siamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

O. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), ne­teis­ta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n   u   s   t   a   t   ė :

O. Š. 2015-07-18 apie 5.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nu­si­kals­ta­mos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sutuoktiniu J. Š. metu, tyčia vie­ną kar­tą dūrė peiliu jam į pilvą, tuo nukentėjusiajam J. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą  dėl kiauryminio durtinio – pjautinio pilvo ertmės sužalojimo su skersinės gaubtinės žarnos pasaito ir žar­nų pasaito pažeidimu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji O. Š. dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Parodė, kad 2015-07-17 namuose šventė savo gimtadienį. Buvo vyras J. Š., sūnus su drauge. Visi išgėrė du butelius brendžio. Apie 22 val. kaltinamoji nuėjo miegoti į dukters kambarį. Apie 5.20 val., jai miegant savo namų dukros kambaryje, ją be prie­žasties užpuolė sutuoktinis J. Š. ir gu­linčią pradėjo mušti, pešti plaukus, nuo piršto nutraukė vestuvinį žiedą. Kaltinamoji iš kažkur pa­griebė virtuvinį peilį ir juo dūrė vyrui, po to peilį numetė. Jį vėliau rado ir paėmė policijos pa­rei­gūnai. Po su­ža­lojimo J. Š. žaizdą užspaudė pagalve ir atsigulė ant lovos, o ji paskambino dukrai J. L. ir paprašė iškviesti pagalbą. Netrukus atvyko policijos ir greitosios ekipažai, kurie su­ža­lotą vyrą išvežė į ligoninę. Jei būtų buvusi blaivi, tai būtų pabėgusi nuo sutuoktinio smurto, nebūtų dūrusi. Dūrė dėl to, kad gynėsi nuo sutuoktinio smurto. Gailisi dėl įvykusių pasekmių.

O. Š. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad santuokoje su kaltinamąja nuo (duomenys neskelbtini), turi tris bendrus vaikus. Nuo 1998 m. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Sutuoktinė nedirba. Liepos 17 d. šventė žmo­nos gimtadienį. Dalyvavo sūnus, sūnaus draugė J. Dar buvo R., kuri prižiūrėjo sūnaus dukrą. Nukentėjusysis beveik negėrė, nes ruošėsi į darbą kitą rytą. Jokių nesutarimų nebuvo. Apie 22 val. nuėjo miegoti tame pačiame kambaryje, kur kiti dar sėdėjo prie stalo. Moteriškė tada miegojo duk­ros lovoje. Atsikėlė apie pusę penkių. Kaip visada, nuėjo į virtuvę pasidaryti kavos. Kavos nerado, nuė­jo į dukros kambarį ieškoti kavos. Paklausė žmonos, ar nėra kavos. Ji pasakė: „aš tave prigirdysiu“. Nu­ken­tėjusysis žengė žingsnį link šaldytuvo, pro lovą ir pajuto dūrį. Tada griebė jai už rankų, peilį pas­tūmė po lova. Po to griebėsi už pagalvės ir nukrito. Stengdamasis ištraukti kaltinamajai iš rankų peilį, galėjo sugriebti jai už plaukų ir išrauti. Dūris buvo į pilvą, po šonkauliais kairėje pusėje. Atsipeikėjo li­go­ninėje po operacijos. Šeimoje būdavo piktumų, nes žmona išgerdavo. Dabar gyvena kartu. Žmonos elgesys pasikeitė į gerą pusę, konfliktų nėra. Nenorėtų, kad ji sėdėtų kalėjime, nes ji rūpinasi šeima.

Liudytojas N. Š., kaltinamosios ir nukentėjusiojo sūnus, parodė, kad 2015 m. liepos 17 d. su savo sugyventine buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą pas tėvus, kur šventė motinos gim­ta­dienį. Kartu su tėvais ir sugyventine išgėrė brendžio ir šampano. Jokių konfliktų nebuvo. Apie 20-21 val. Motina nuėjo miegoti į sesers kambarį. Tėvas atsigulė miegoti kambaryje, kuriame visi šventė. Apie 23 val. liudytojas, jo draugė su dukra ir jaunesnioji sesuo išvažiavo namo. Tėvai liko miegoti vie­ni. Rytojaus dieną iš sesers J. sužinojo, kad motina peiliu sužalojo tėvą, kad tėvas ligoninėje, o motina suimta. Sesuo pasakojo, kad įvyko eilinis kivirčas tarp tėvų, tėvui buvo įdurta į pilvą. At­vy­kęs į tėvų namus virtuvėje ant grindų rado kruviną peilį. Kambaryje, kuriame miegojo motina, rado jos plau­kų kuokštą, dalį lovoje, dalį prie lovos. Tėvą aplankė ligoninėje. Kitą dieną jis papasakojo, kad at­si­kėlęs ieškojo kavos. Kadangi kavos nerado, ėmė žadinti mamą, tada ji jam dūrė peiliu. Ir anksčiau tarp tėvų buvo konfliktų. Tėvas muš­da­vo motiną, buvo išmušęs jai dantis, išrovęs plaukus. Kai pasiėmė motiną iš nuovados, jos plaukai de­ši­nė­je galvos pusėje buvo praretėję. Mo­ti­na jam pasakojo, kad tėvas puolė muštis, išrovė plaukus.

Liudytoja J. L., kaltinamosios dukra, parodė, kad nukentėjęs yra jos patėvis nuo metų laiko. Nuo 15-16 metų liudytoja gyvena pas močiutę, aplanko mamą su patėviu per metus porą kartų. Yra mačiusi, kad patėvis mušdavo mamą, varydavo iš namų. Bet susitaikę gyveno toliau. Abu išgerdavo, blaivūs nesimušdavo. 2015 m. liepos 18 d. paryčiais paskambino mama ir pasakė, kad patėvis ją puolė, sumušė ir peiliu sau į pilvą įsidūrė. Liudytoja paskambino į policiją ir pranešė. Kai paskambino antrą kartą, policija ir greitoji buvo iškviesta. Mama sakė, kad jis ją puolė su peiliu ir muštynių metu kažkaip slydo ant to peilio. Patėvis labai pavydus.

Liudytoja R. Š., kaltinamosios duktė, parodė, kad iš vakaro buvo namuose su tėvais, buvo mamos gimtadienis. Dalyvavo brolis, brolienė, dukterėčia, tėtis. Mama, tėtis, brolis, ir bro­lienė gėrė alkoholinius gėrimus. Jau sutemus atvyko brolienės sesė ir išsivežė juos į (duomenys neskelbtini). Tuo metu mama miegojo liudytojos kambaryje, tėvas ant savo lovos kambaryje, kur šventė. Jie nuėjo miegoti pusvalandis iki jiems išvažiuojant. 17 d. su mama uogavo ir parduotuvėje nusipirko skirtingų spalvų peilius. Liudytojos peilis buvo žalias, kitas – geltonas. Savo peilį liudytoja pasidėjo savo kambaryje ant baro, už poros žingsnių nuo lovos. 18 d. anksti ryte paskambino vyriausia sesė ir pasakė, kad mama komisariate, o tėtis ligoninėje. Taip pat sakė, kad tėvas atėjo į kambariuką, pradėjo rėkaloti su peiliu. Šeimoje būdavo barnių, tėvas liepė ieškotis darbo, ne kartą yra mušęs liudytoją. Dažnai dėl tėvo gėrimo bėgdavo iš namų. Mama buvo išvaryta iš namų.

Liudytoja D. M., vyriausioji tyrėja (duomenys neskelbtini) VPK, parodė, kad atliko ikiteis­mi­nį tyrimą šioje byloje, apklausė O. Š. Apklausa buvo atliekama dalyvaujant advokatei O. K. Į protokolą surašė tokius parodymus, kokius davė O. Š. Nevartojo nei psichologinio, nei fizinio smurto. Moteris tikrai gailėjosi, pergyveno, galvojo apie atsakomybę. O. Š. minėjo, kad peilį pagriebė nuo šalia lovos stovėjusios spintelės.

Iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo akistatos protokolo (t. 1, b. l. 129-130) matyti, kad nuken­tėju­sy­sis J. Š. parodė, kad žmonos neužpuolė, jos nemušė, žiedo nenumovė, ji tyčia du kartus dūrė jam peiliu į pilvą, nes jai dažnai būna nuotaikos svyravimai, gal iš pykčio. Įtariamoji O. Š. parodė, kad J. Š. užpuolė ją miegančią ir be priežasties pradėjo mušti, su čiužiniu nutraukė arba ji pati grumtynių metu nukrito nuo lovos, tada iš kažkur pagriebė peilį ir dūrė jam į pilvą.

Iš asmens blaivumo testo (t. 1, b. l. 117) matyti, kad 2015-07-18 06.52 O. Š. nus­ta­ty­tas 2.31 promilių girtumas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 75-77) matyti, kad J. Š. kliniškai nustatyta kiauryminis durtinis ? pjautinis pilvo ertmės sužalojimas su skersinės gaub­ti­nės žarnos, skersinės gaubtinės žarnos pasaito ir žarnų pasaito pažeidimu. Sužalojimas padarytas vei­kiant pilvo sritį aštriu, duriančio ? pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte, vieno trau­minio poveikio pasėkoje ir kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 81-83) matyti, kad suža­lo­ji­mo J. Š. padarymo galimybė, nukentėjusiajam žalojantis pačiam, mažai tikėtina. Suža­loji­mo padarymo galimybė, nukentėjusiajam laikant peilį ir atsiremiant į pasisukant ar stuktelint nu­kreip­tos peilio geležtės smaigalį, mažai tikėtina.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 86-88) matyti, kad J. Š. pilvo sienos dešinėje pusėje yra randas, susiformavęs pilvo sienos minkštųjų audinių vien­ti­su­mo pažeidimo (žaizdos) vietoje. Minkštųjų audinių pilvo sienos dešinėje pusėje vientisumo pažeidimas pa­darytas veikiant pilvo dešinę pusę aštriu, pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, neatmetama pažeidimo padarymo galimybė formuojant pilvo ertmės drenažą.

Iš apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 63-64) matyti, kad Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pa­teiktame pokalbio garso įraše girdėti, kaip J. L. praneša apie tai, kad (duomenys neskelbtini) galimai sumušta jos motina bei sužalotas jos patėvis, prašo patikrinti in­for­maciją.

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato  Operatyvaus valdymo skyriaus vyres­nio­jo postinio tarnybinio  pranešimo (t. 1, b. l. 1) matyti, kad 2015-07-18 apie 6.35 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad 2015-07-18 apie 6.15 val. į gydymo įstaigą GMP pristatė J. Š., kuriam nustatyta pilvo durtinė žaiz­da su vidaus organų suža­lo­jimu, paguldytas į chirurgijos skyrių.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 9-19) matyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant krosnies rastas peilis, kurio bendras ilgis 32,5 cm, kambaryje ant lovos rasta paklotė su kraujo dėmėmis.

Įrodymų vertinimas

Kaltinamosios O. Š. parodymuose nurodytos aplinkybės apie J. Š. sužalojimą yra pa­kan­kamai nuoseklios, logiškos ir iš esmės ati­tin­ka nukentėjusiojo J. Š. parodymus, specialistų išvadas ir visus kitus aukščiau ap­rašytus įrodymus. Todėl teismas nemato prie­žas­čių abejoti teismo posėdyje kaltinamosios O. Š. pateiktų parodymų tei­sin­gumu. Nedi­deli kalti­na­mosios parodymų skirtumai dėl nu­si­kal­timo pa­da­rymo aplinkybių ikiteisminio tyrimo eigo­je, teismo nuomone, susiję su O. Š. girtumu įvykio metu, su nusikaltimo padarymo mo­men­to įtampa. Šie skirtumai nepa­neigia šių paro­dy­mų įrodomosios vertės, todėl teismas šiais pa­ro­dy­mais vadovaujasi. Nuken­tėjusiojo J. Š. ir kaltinamosios O. Š. paro­dy­mų skir­tumai dėl nu­si­kaltimo padarymo aplinkybių, teismo nuomone, susiję su šių asmenų girtumu įvykio metu ir dėl to galimu iškreiptu aplinkybių suvokimu.

Liudytojų N. Š., J. L., R. Š. parodymai apie išvakarėse vykusias išgertuves ir po įvykio sužinotas aplinkybes patvirtina kal­ti­na­mo­sios ir nukentėjusiojo nuro­dy­tas aplinkybes. Spe­cia­lis­tų išvados ir visi kiti paminėti by­los įrodymai taip pat atitinka ir iš esmės patvirtina kaltinamosios ir nuken­tė­ju­sio­jo nu­ro­dytas aplinkybes.

Įvertinęs šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad jų visuma patvirtina O. Š. kaltę sunkiai sutrikdžius J. Š. sveikatą.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali ją sunkiai sutrikdyti, ir to nori.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pilvas (krūtinė) yra gyvybei svarbi ir labai pa­žei­džia­ma žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas peiliu kitam žmogui į pilvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai su­vok­da­mas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos su­ža­lo­ji­mai, tarp jų ir sunkūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).

BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – kaltė gali pa­si­reikš­ti tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Tiek nukentėjusysis J. Š., tiek kal­ti­na­mo­ji O. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktas tarp jų įvyko neti­kė­tai. Tuomet O. Š. ir smogė nu­ken­tėjusiajam peiliu, kurį savo kambaryje buvo pasidėjusi kaltinamosios ir nukentėjusiojo duktė R. Š. Byloje nėra duomenų, kad O. Š. būtų turėjusi išanks­tinį tikslą sunkiai su­ža­lo­ti J. Š. Teismas spren­džia, kad nuro­dy­to­mis aplinkybėmis kaltinamosios tyčia smogti nu­ken­tėjusiajam peiliu kilo staiga, reaguojant į J. Š. prieš ją pavartojo smurto veiksmus. Įver­ti­nęs byloje ištirtų įro­dymų bei nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad kal­ti­namoji O. Š., bū­da­ma pa­kal­ti­na­ma (t. 1, b. l. 111), pakankamos gyvenimo patirties, staiga kilusio buitinio kon­flikto metu smog­dama J. Š. pa­kankamai ilgu, smailiu ir aštriu vir­tu­vi­niu peiliu į pavojingą sveikatai pilvo sritį, negalėjo ne­su­prasti, jog tokie jos veiksmai pavojingi kito asmens sveikatai, numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė, tačiau tiksliau jų nedetalizavo. Ją tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius. Esant šioms aplinkybėms, teis­mas kons­tatuoja, jog O. Š. savo šeimos nario – sutuoktinio J. Š. sveikatą sunkiai su­trik­dė veikdama neapibrėžta tyčia.

Kaltinamoji ir liudytojai N. Š., J. L., R. Š. nurodė, kad su­tuoktiniai dažnai konfliktuodavo, nukentėjusysis keldavo pavydo scenas ir smurtavo prieš kaltinamąją ir vaikus. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) AVPK pažymos (t. 1, b. l. 104) matyti, kad nukentėjusysis J. Š. ne kartą buvo pristatytas į policijos įstaigą dėl konfliktų, triukšmavimo ir grasinimų na­muo­se, dėl to buvo baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 105-108). Kaltinamosios parodymus apie prieš nusikalstamą veiką nukentėjusiojo pavartotą smurtą iš dalies patvirtina ir liudytojo N. Š. nurodyta aplinkybė, kad jis matė kuokštą plaukų įvykio vietoje ir išpeštus plaukus kal­ti­na­mo­sios galvoje. Šios aplinkybės, taip pat faktas, kad konfliktas vyko kambaryje, kuriame kaltinamoji mie­gojo, nukentėjusiajam pačiam atėjus į šį kambarį ir, tikėtina, pirmam panaudojus prieš kaltinamąją fi­zinį smur­tą – išrovus plaukus, kaltinamajai staiga pagriebus ant spintelės buvusį peilį ir smogus juo nu­ken­tėjusiajam, iš esmės neprieštarauja kaltinamosios ir nuken­tėjusiojo nuro­dy­tai vykusio konflikto eigai.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo J. Š. netikėti smurtiniai veiksmai prieš kaltinamąją, nesant tam rimto pagrindo, teikė pa­grin­do kaltinamajai spręsti, kad kilo pa­vo­jus jos svei­ka­tai ir atsirado bū­ti­numas gintis, t. y. atitiko kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo sąlygas, nustatytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, įvertinęs visumą bylos duomenų – kaltinamosios girtumo laipsnį įvykio metu, nukentėjusiojo smurto pobūdį, aplinkybę, kad nukentėjusysis ir anksčiau vartodavo panašaus pobūdžio smurtą, kad jis neturėjo jokių įrankių, kaltinamajai nėra konstatuota kūno su­ža­lo­ji­mų, išskyrus jos ir liudytojo N. Š. nurodytą plaukų išrovimą, teismas konstatuoja, jog O. Š. panaudota gynyba – smogimas peiliu nukentėjusiajam į pilvą, sunkiai su­trik­dant J. Š. sveikatą, aiškiai neatitiko kėsinimo pobūdžio ir pavojingumo, todėl padarydama nu­ken­tėjusiajam – savo šeimos na­riui – sutuoktiniui sunkų sveikatos su­trikdymą, ji peržengė būtinosios gin­­ties ribas. Tokiu atveju O. Š. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 28 straips­nio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nu­si­kal­timams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Teismo paskirta bausmė turi atitikti du rei­ka­la­vi­mus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobūdį ir pa­vo­jingumo laips­nį – kal­ti­na­mo­sios O. Š. padaryta nusikalstama veika priskirta labai sun­kių nusikaltimų ka­te­go­rijai (BK 11 str. 6 d.), tačiau jos padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam J. Š. būtų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiškiniai. Nukentėjusysis J. Š. kaltinamajai tur­ti­nių ir kitokių pretenzijų neturi. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nu­si­kals­tamą veiką kilo staiga, ūmiai. O. Š. yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)), anks­čiau nebu­vo teista (t. 1, b. l. 96), buvo bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 98-102), psichiatro ir narko­lo­go įskaitoje neį­ra­šyta (t. 1, b. l. 111), nedirba, gyvenamojoje vietoje charak­teri­zuo­ja­ma nepatenkinamai (t. 1, b. l. 114), turi nepilnametę dukrą (t. 1, b. l. 94-95). Iš visų šių aplinkybių teis­mas turi pagrindo spręsti, kad O. Š. nėra linkusi nusikalsti ir nusikalto atsitiktinai.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos aplinkybių matyti, kad O. Š. pati pirmiausiai pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką savo dukrai J. L., kuri pranešė policijai. Toliau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamoji sava­noriškai, nuosekliai išdėstė visas savo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias teismas pri­pa­žįsta esant teisin­go­mis. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji taip pat pripažino savo kaltę, išreiškė apgai­les­ta­vi­mą dėl padaryto. Šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pri­pa­žinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą O. Š. atsakomybę leng­vi­nan­čią aplinkybę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įta­kos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kalti­nin­ko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nu­ken­tėjusiojo veiks­mus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis są­mo­ningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nu­kentėjusysis neat­sargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nu­ken­tė­ju­sysis leng­va­bū­diškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nu­si­kalstamą kalti­nin­ko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizi­kin­gas nukentėjusio as­mens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo mo­ra­lės nor­moms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pa­vo­jin­gi, netei­sė­ti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/­2011, 2K-450/­2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).

Iš bylos medžiagos ir aplinkybių matyti, kad įvykio naktį J. Š. atėjo į kam­barį, ku­riame miegojo kaltinamoji O. Š., pažadino ją, tarp sutuoktinių kilo konfliktas, nuken­tė­ju­sy­sis išrovė kal­tinamajai plaukus. Nukentėjusiojo veiksmai buvo susiję su fiziniu smurtu. Todėl teis­mas šiuos nu­ken­tėjusiojo tyčinius veiks­mus vertina kaip moraliai nepri­im­ti­nus, rizikingus, nukreiptus į kal­tinamąją, kurie galutinai nulėmė staigią kaltinamosios reakciją ir nu­si­kals­tamą veiką prieš nuken­tė­ju­sįjį. At­kreip­ti­nas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis J. Š. iš vakaro taip pat buvo var­to­jęs alkoholinius gė­rimus, kas taip pat galėjo turėti įtakos konfliktinei situacijai kilti. Įvertinęs šias ap­lin­kybes teis­mas pri­pažįsta, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamosios O. Š. atsakomybę leng­­vina ap­lin­ky­bė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elge­sys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Po nusikalstamos veikos padarymo O. Š. buvo kons­ta­tuotas 2,31 promilių neblai­vumas, kas atitinką vidutinį girtumo laipsnį. Pati kaltinamoji patvirtino, kad buvo išgėrusi al­ko­ho­linių gėrimų ir pripažino alkoholio įtaką jos veiksmams. Teismas sprendžia, kad toks gir­tu­mo laips­nis turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ir kad ši aplinkybė yra sunkinanti kaltinamosios atsa­ko­mybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltininkės veiksmus kvalifikavus pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skiriant bausmę už šį nusikaltimą BK 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė ją švelninti remiantis BK 62 straipsniu. Šio straipsnio an­tro­jo­je dalyje kaip viena iš alternatyvių, savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurioms esant gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, yra veikos padarymas peržengiant bū­ti­no­sios ginties ribas (BK 62 str. 2 d. 5 p.). Esant šiai aplinkybei baudžiamasis įstatymas leidžia paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, kad reikalavimas nus­ta­ty­ti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ne visada suprantamas vienodai. Kartais jis sie­ja­mas su visu BK 62 straipsnio 2 dalies tekstu, o kartais su šioje straipsnio dalyje paminėtais žodžiais „yra atsakomybę leng­vinančių aplinkybių“. Šis terminas paprastai vartojamas daugiskaitoje net ir tais at­ve­jais, kai įsta­tymas reikalauja bent vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Antai BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į „atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybės“ nepriklausomai nuo to, ar nustatyta viena ar kelios tokios aplinkybės. BK 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatant at­lei­di­mo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas tiesiai įvar­di­ja­ma, kad atleisti nuo baudžiamosios atsa­komybės galima asmenį tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplin­ky­bės. Tuo tarpu BK 62 straipsnio 2 dalyje tokių žodžių nėra. Taigi teismų praktikoje keliamas reikalavimas nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes sie­ja­mas su visu BK 62 straipsnio 2 dalies tekstu (be 1–6 punktų), o ne vien su jame vartojamu terminu „at­sa­komybę lengvinančios aplinkybės“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-525/2009, 2K-328/2013).

BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veika pa­da­ryta per­žen­giant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būti­no­sios ginties ribų peržengimą. Nors teismas pripažino esant dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančias ap­linkybes (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 6 p.), kaip aukščiau paminėta, teismas konstatuoja, kad sunkiai su­ža­lo­dama J. Š. kaltinamoji O. Š. veikė peržengdama būtinosios ginties ribas, todėl spren­džia, kad yra pagrindas šią aplinkybę laikyti ne tik kaip BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkte nu­matytą sąlygą, bet ir kaip savarankišką kal­ti­na­mo­sios atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas sprendžia, kad draudimas tą pačią aplinkybę pri­pa­žinti ir kaltininkės atsakomybę lengvinančia aplin­ky­be, ir pri­va­lo­ma sąlyga galimybei taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, neleistinai apribotų jos teisę tikėtis bau­džia­ma­jame įstatyme numatytos lengvatos taikymo.

Viena iš BK 62 straipsnio taikymo sąlygų, nurodyta šio straipsnio antroje dalyje – bent iš dalies at­ly­ginimas ar pašalinimas turtinės žalos. Tačiau ji privalo būti nustatyta tik tose bylose, kuriose tokia žala buvo padaryta. Kaltinime O. Š. tokia aplinkybė nėra konstatuota. Nukentėjusysis pre­ten­zijų dėl galimai padarytos turtinės žalos nepareiškė. Todėl spręstina kad nusikaltimu turtinė žala nebuvo padaryta.

Šiomis aplinkybėmis teismas nemato formalių kliūčių taikyti kaltinamajai O. Š. BK 62 straipsnyje nustatytas lengvatas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kaltinamosios O. Š. asmenybės bei jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl teismas daro išvadą, kad O. Š. paskyrus ir minimalią inkriminuoto nusikaltimo sank­cijoje numatytą dviejų metų laisvės atė­mi­mo bausmę savo rūšimi ji būtų per griežta, tokios baus­mės paskyrimas aiškiai prieštarautų tei­sin­gumo prin­ci­pui. Teismas sprendžia, kad tiek nusi­kals­tamos veikos pobūdis, tiek kaltinamosios asmenybę apibūdinantys duomenys atitinka BK 62 straipsnio tai­ky­mo sąlygas.

Teismo nuomone, pirmiau nurodytos kaltinamosios asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos vei­kos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­ją nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus, pritaikius jai BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir paskyrus švel­nesnę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sank­cijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio dydis nustatytinas di­desnis už vidurkį (BK 61 str.). Kadangi byloje yra duomenų, kad kaltinamoji, gyvendama su nu­ken­tė­ju­siuoju var­tojo alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos jų konfliktiškiems santykiams, O. Š. įpareigotina per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alko­ho­linių gėrimų, kas galėtų turėti tei­gia­mą įtaką jos elgesiui (BK 48 str. 7 d.). Kadangi kaltinamoji padarė smurtinę nusikalstamą veiką, ji įpareigotina neatlygintinai išdirbti nus­tatytą kiekį valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstai­go­se ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos rei­kalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu O. Š. buvo sulaikyta Lie­tuvos Res­publikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka 2015-07-18 (t. 1, b. l. 138), paleista 2015-07-19 (b. l. 139). 2015-07-19 nutarimu jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 140-142). Kadangi kal­ti­namajai skiriama laisvės apribojimo bausmė, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu, kardomoji prie­mo­nė panaikinama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sulaikyme išbūtas lai­kas įskaitomas į skiriamą bausmę (BK 65 str., 66 str.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 5029,83 Eur (17367 Lt) civilinį ieškinį at­ly­ginti žalai Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nu­ken­­tė­ju­siojo J. Š. gydymą (t. 1, b. l. 47-48). Žalos (nukentėjusiojo sužalojimo) pa­da­ry­mo faktas pa­tvir­tinamas aukščiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis patvirtinamas prie ieškinio pri­dė­ta pažyma (b. l. 49). Kaltinamoji O. Š. ieškiniui prieštaravimo nepareiškė, todėl ieš­ki­nys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietoje paimti peilis ir paklodė, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Logistikos skyriuje (b. l. 92), yra mažaverčiai, todėl sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

n   u   s   p   r   e   n   d   ž   i   a :

O. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 28 straips­nio 3 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą, paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaičius laiką, O. Š. išbūtą laikinajame su­lai­kyme – 2015 m. liepos mėn. nuo 18 d. iki 19 d., vieną sulaikymo dieną pri­ly­ginus dviem lais­vės apribojimo dienoms – viso dvi sulaikymo dienas pri­ly­gi­nus keturioms laisvės ap­ri­bojimo dienoms, galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą vieneriems metams penkiems mėne­siams dvidešimt šešioms dienoms.

Remiantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, O. Š. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu įpareigoti O. Š. nevartoti alkoholinių gėrimų.

Bausmės pradžią O. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę O. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš O. Š. Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 5029,83 Eur (pen­kis tūkstančius dvidešimt devynis eurus 83 centus) žalos atly­ginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – peilį ir paklodę – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.

Teisėjas              Viktoras Preikšas