Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-11-900/2018
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00305-2017-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. kovo 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,
sekretoriaujant Vaivai Vilkei, Indrei Kučinskaitei ir Monikai Šiaulytei,
dalyvaujant pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) S. Č. ir jo gynėjui advokatui Audriui Vaičiūnui,
nukentėjusiajam D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) S. Č. 2017 m. balandžio 12 d. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto Gražvydo Gabenio 2017 m. balandžio 10 d. nutarimo nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį panaikinimo ir bylos jo atžvilgiu nutraukimo.
Teismas, išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė:
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas G. Gabenis 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu skyrė S. Č. 75 € baudą už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą, o būtent už tai, kad jis, vairuodamas krovininį automobilį „Iveco 65C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio didžioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t., bet ne didesnė kaip 12 t., 2017 m. sausio 31 d. 744 val. ties Vaidoto g. 1, Šiauliuose, norėjo sukti į minėto pastato dešinėje esantį kiemą, dėl savo vairuojamos transporto priemonės gabaritų negalėjo to padaryti nuo jo važiavimo krypties eismo juostos kraštinės padėties, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, iš priešingos krypties eismo juostos suko į dešinę, keisdamas važiavimo kryptį nepraleido kitos paskui krovininį automobilį tiesiai ta pačia kryptimi Vaidoto – Tilžės gatvių sankryžos link arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto važiuojančios transporto priemonės „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo D. V., priekinio bamperio dešine puse kliudė šią transporto priemonę ir apgadino lengvojo automobilio kairio šono galinę dalį (užpakalines kairės pusės duris, užpakalinį kairės pusės sparną), krovininio automobilio dešinio šono priekinę dalį (priekinį bamperį, priekinio dešinės pusės rato varžtą). Tokiu būdu S. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 107 punktą.
S. Č. 2017 m. sausio 31 d. paaiškinime (administracinė byla Nr. 17065192837, b. l. 8) nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 740 val. vairavo UAB „Palink“ priklausantį automobilį „Iveco 65C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaidoto gatve važiavo nuo Žemaitės gatvės į parduotuvę „Iki“. Suko į parduotuvės kiemą ir pajuto smūgį į automobilio priekinį dešinės pusės ratą. Apgadintas automobilio vairavimo mechanizmas (nesisuka ratai). Iš dešinės pusės važiavo automobilis „Opel Omega“. Buvo apgadintas kairės pusės šonas. Abu vairuotojai blaivūs.
D. V. 2017 m. sausio 31 d. paaiškinime (administracinė byla Nr. 17065192837, b. l. 9) nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 740 val. Vaidoto gatve automobiliu „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš darbo Tilžės gatvės link. Priešais jo vairuojamą automobilį važiavo krovininis automobilis „Iveco“. Krovininis automobilis, kaip ir kiti automobiliai prieš sankryžą, pradėjo stabdyti ir persirikiavo arčiau kairio krašto. Jis (D. V.) persirikiavo arčiau dešinio krašto ir, laikydamasis kelio dešinės važiuojamosios dalies, pristabdęs važiavo tiesiai 30 km/h greičiu. Beveik susilyginus automobiliams, įsijungė krovininio automobilio „Iveco“ posūkis ir krovininis automobilis „Iveco“ pradėjo sukti į dešinę, taip spausdamas jį (D. V.) prie borto. Vengdamas susidūrimo, jis (D. V.) važiavo kiek galima arčiau dešinės pusės. Beveik pravažiavus, į jo automobilio galą iš kairės pusės įvažiavo krovininis automobilis „Iveco“.
S. Č. prašymu 2017 m. vasario 9 d. apklaustas liudytojas A. J. (administracinė byla Nr. 17065192837, b. l. 16) parodė, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 735 val. sėdėjo savo automobilyje „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir laukė, kol atsidarys parduotuvė „Iki“, esanti Vaidoto gatvėje, Šiauliuose. Matė, kaip Vaidoto gatve nuo Žemaitės gatvės atvažiavo krovininis automobilis. Ties posūkiu į parduotuvės „Iki“ vidinį kiemą krovininis automobilis stabtelėjo. Tada krovininio automobilio vairuotojas įjungė dešinio posūkio signalą. Tuo pačiu metu Vaidoto gatve ta pačia kryptimi, kaip ir krovininis automobilis, važiavo tamsios spalvos lengvasis automobilis. Lengvasis automobilis važiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir, regis, neviršijo leistino 50 km/h greičio. Krovininis automobilis norėjo daryti dešinio posūkio manevrą, o lengvasis automobilis važiavo tiesiai arčiau dešinio krašto. Negali pasakyti, kada išgirdo smūgio garsą: kai krovininis automobilis tik ruošėsi suktis ar kai judėjo; kuriomis dalimis transporto priemonės kontaktavo.
Iš eismo įvykio vietos 2017 m. sausio 31 d. schemos (administracinė byla Nr. 17065192837, b. l. 11) matyti, kad įvykis įvyko dviejų eismo juostų kelyje Vaidoto g., Šiauliuose, važiuojant Tilžės g. link. Juostos skirtos priešingų krypčių eismui, jas skiria siaura brūkšninė linija, ją galima kirsti iš abiejų pusių (KET 3 priedo 1.5 p.). Kiekvienos juostos plotis yra po 4,5 m., leistinas greitis - 50 km/h. Krovininis automobilis „Iveco“ stovi ties įvažiavimu į Vaidoto g. 1 kiemą (neprivažiavus Vaidoto g. 1 pastato). Lengvasis automobilis „Opel Omega“ stovi automobilių stovėjimo aikštelėje prieš Vaidoto g. 1 pastatą.
Transporto priemonės techninės apžiūros 2017 m. gegužės 31 d. akte sakoma (b. l. 32), kad automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plotis yra 1,6 m, su veidrodėliais – 2 m.
Transporto priemonės techninės apžiūros 2017 m. gegužės 30 d. akte sakoma (b. l. 33), kad automobilio „Iveco 65C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plotis yra 2,7 m, su veidrodėliais – 2,85 m, galo plotis – 2,25 m.
Pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) S. Č. 2017 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismui apskundė Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą (b. l. 2). Skundą grindė tuo, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 744 val. ties Vaidoto g. 1, Šiauliuose, lengvojo automobilio Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. V. atsitrenkė į jo vairuojamą krovininį automobilį „Iveco 65C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai gali patvirtinti A. J.. Jis (S. Č.) KET nepažeidė, inkriminuoto nusižengimo nepadarė, nuobauda skirta nepagrįstai, neteisėtai ir turi būti panaikinta, o byla jo atžvilgiu nutraukta.
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2017 m. balandžio 14 d. atsiliepimu į pareiškėjo S. Č. skundą (b. l. 5-6) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje pareiškėjas S. Č. paaiškino, kad dirba UAB „Palink“ vairuotoju. Įvykio metu važiavo įmonės automobiliu Vaidoto g. Prie Vaidoto g. 1, Šiauliuose, yra parduotuvė „Iki“. Eismo įvykis įvyko 744 val., kai buvo intensyvus eismas. Transporto priemonės visą valandą judėjo į priekį ir atgal. Buvo tamsu, kelias slidus, padengtas plonu ledu.
Jis (S. Č.) sustojo ties įvažiavimu į parduotuvės kiemą. Buvo tamsu, negalėjo tiksliai nustatyti automobilio padėties. Įjungė posūkį. Automobilio gale yra trys signalai. Nuspaudus stabdžio signalą, įsijungia papildoma šviesa ir apšviečia šaligatvį. Sustojęs pažiūrėjo į kairę pusę, o į dešinės pusės ratą gavo smūgį. Automobilis „Opel Omega“ važiavo iš paskos Vaidoto gatve. Per šoninį langą pamatė, kaip tas automobilis trenkėsi. Kaip supranta, automobilis „Opel Omega“ lindo tarp jo (vairuojamo) automobilio ir dešinės pusės kelkraščio, paskui įvažiavo į parduotuvės aikštelę. Automobilio „Opel Omega“ vairuotojas per vėlai pamatė, kad jis (S. Č.) stabdo, todėl metėsi į dešinę pusę, kliudė kelkraščio bortą. Liko vėžės, nežino, kodėl jos nesimato nuotraukose. Jo (S. Č.) vairuotame automobilyje yra tik šoniniai veidrodėliai, galinių nėra. Jei sukdamasis užkerta pravažiavimą, vairuotojai duoda ženklą: mirksi, signalizuoja, o čia negavo jokio signalo. (Lengvojo automobilio) stabdymo kelio nebuvo. Visi normalūs automobilių vairuotojai pamato ir stabdo. Automobilio „Opel Omega“ vairuotojas nesilaikė distancijos.
Pareiškėjas sutinka su po eismo įvykio nubraižyta schema. Jo automobilis yra 8,5 m ilgio, kelias yra 4,5 m pločio. Pagal automobilio gabaritus buvo savo juostoje. Galėjo kirsti punktyrinę liniją, bet į priešingą pusę neišvažiavo, nesukliudė kitam transportui. Į priešingą eismo juostą buvo išsikišęs tik jo (vairuojamo) automobilio galas.
Per įvykį automobilis „Opel Omega“ kliudė jo vairuoto automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, dešinės pusės ratą, buvo nutraukta vairo traukė, išmušta stebulė, pažeistas guolis, automobilis nebegalėjo važiuoti. Automobiliui „Opel Omega“ buvo sugadinta kairės pusės galinė dalis. Negali paaiškinti, kodėl neapgadinta lengvojo automobilio „Opel Omega“ priekinė dalis (jei į jo vairuojamą krovininį automobilį trenkėsi automobilis „Opel Omega“). Mano, kad kažkas slepiama. Nepatenkintas policijos darbu. Protokole rašo, kad sugadintas automobilio rato varžtas, nors tokios detalės automobilyje išvis nėra.
Teismo posėdyje nukentėjusysis D. V. parodė, kad po darbo priešgaisrinėje tarnyboje važiavo Vaidoto gatve Tilžės gatvės link. Ten yra dvipusis eismas. Priešais jį važiavo sunkvežimis „Iveco“ ir daugiau automobilių. Prieš sankryžą visos mašinos rikiavosi į kairę kelio pusę sukti į kairę pusę. Dešinė pusė buvo laisva. Krovininis automobilis „Iveco“ irgi rikiavosi arčiau kairės pusės. Atrodė, lyg krovininis automobilis ketintų važiuoti į kairę pusę. Iki sankryžos buvo toli, todėl (krovininis automobilis) posūkio dar nerodė. Krovininio automobilio priekiniai ratai turėjo būti užvažiavę ant skiriamosios linijos. Nuo dešinio borto iki sunkvežimio galinio rato buvo 3,1 m. Jam (nukentėjusiajam) pravažiuoti vietos būtų užtekę. Jis (nukentėjusysis) važiavo tiesiai. Prieš jo akis ant krovininio automobilio „Iveco“ dešinio veidrodėlio pasirodė posūkio signalas. Pamatė, kad krovininis automobilis „Iveco“ įjungė (dešinį) posūkį ir ėmė suktis (dešinėn). Tuo metu jis (nukentėjusysis) jau buvo beveik pravažiavęs pro krovininį automobilį „Iveco“. Metėsi į šoną, arčiau dešinio krašto, nes buvo vietos iki borto, ant borto neužvažiavo. Krovininis automobilis „Iveco“ ėmė jį spausti. Bandė išvengti susidūrimo. Tačiau krovininis automobilis „Iveco“ kliudė jo lengvojo automobilio galą. Pavažiavo ir ramiai sustojo prie parduotuvės, didelio greičio nebuvo. Krovininis automobilis „Iveco“ liko stovėti (gatvėje) skersas. Schemoje užfiksuota įvykis po susidūrimo. Policija tvarkingai nubraižė.
Teismo posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad įvykis įvyko ryte prieš 8 val., buvo prietema. Jis sėdėjo savo automobilyje, esančiame viduryje aikštelės kitoje gatvės pusėje priešais parduotuvę „Iki“. Jo automobilis stovėjo priekiu į (Vaidoto) gatvę. Pakėlė akis ir pamatė sunkvežimį su įjungtu posūkiu. Mano, kad degė dešinysis posūkis. Šviesas matė automobilio gale. Matė, kad lygtais pro dešinę pusę pravažiavo automobilis ir išgirdo bumbtelėjimą. Atvyko pareigūnai. Nuėjo pažiūrėti, kas įvyko. Po įvykio krovininis automobilis ir nukentėjusiojo automobilis stovėjo taip, kaip nurodyta schemoje. Daugiau nieko nematė.
Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertas E. Grigelis 2017 m. gruodžio 1 d. ekspertizės akte nurodė (b. l. 63-71), kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: D. V., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vaidoto gatve prie sankryžos su Tilžės gatve. Ta pačia kryptimi priekyje važiavo S. Č. vairuojamas automobilis „Iveco 65C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Artėjant prie dešinėje gatvės pusėje esančio įvažiavimo į Vaidoto g. 1 kiemą, S. Č. vairuojamas automobilis „Iveco 65C15“ ne mažiau kaip 0,85 m atstumu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo važiuoti dešinio posūkio kreive į Vaidoto g. 1 kiemo įvažiavimą. S. Č., važiuodamas dešinio posūkio kreive, dešinėje eismo juostoje (Tilžės gatvės link), o kelio išilgine kryptimi - iki po eismo įvykio užfiksuotos automobilio „Iveco 65C15“ priekinio dešinės pusės rato padėties, automobilio dešinio šono priekine dalimi kontaktavo su dešiniau jo didesniu greičiu važiavusio automobilio „Opel Omega“ kairės pusės galine dalimi (vizualiai ties galinių kairės pusės durelių viduriu). Slystamojo kontakto metu, automobiliui „Opel Omega“ judant didesniu greičiu tiesiai ir į dešinę (Tilžės gatvės link), minėtam automobiliui buvo sugadinta kairės pusės galinė dalis. Po susidūrimo automobilis „Opel Omega“ sustojo gatvės dešinėje pusėje buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje. Automobilis „Iveco 65C15“ po eismo įvykio sustojo pasisukęs įstrižai Vaidoto g. 1 kiemo įvažiavimo link, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje.
Šio eismo įvykio metu automobiliui „Iveco 65C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas priekinio bamperio plastikinio gaubto dešinysis šonas bei apdaila virš jo, priekinio dešinės pusės rato arkos priekinė dalis, o automobiliui „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - galinės kairės pusės durelės, galinis kairės pusės sparnas, galinio bamperio plastikinio gaubto kairysis šonas. Iš tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų negalima nustatyti, ar S. Č. nurodyti automobilio „Iveco 65C15“ sugadinimai (dešinio šono galinio vaizdo veidrodėlis, dešinė vairo traukė) susidarė susidūrimo su automobiliu „Opel Omega“ metu.
Šioje eismo situacijoje automobilio „Iveco 65C15“ vairuotojas S. Č. dėl transporto priemonės gabaritų negalėdamas pasukti į dešinę, pasitraukė arčiau jo važiavimo juostos dešiniojo krašto, sukdamas į dešinę, sudarė kliūtį dešiniau jo arčiau kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto važiavusio automobilio „Opel Omega“ judėjimui bei su juo susidūrė. Techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. S. Č. galėjo sukti ir ne nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tačiau turėjo nesudaryti kliūties bei nesukelti pavojaus kitoms transporto priemonėms.
Krovininiam automobiliui „Iveco 65C15“ pradėjus važiuoti dešinio posūkio kreive į Vaidoto g. 1 kiemo įvažiavimą, automobilio „Opel Omega“ vairuotojas D. V. privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį. Jeigu šioje eismo situacijoje, iškilus grėsmei eismo saugumui, S. Č. vairuojamam automobiliui „Iveco 65C15“ pradėjus važiuoti dešinio posūkio kreive, D. V. vairuojamas automobilis „Opel Omega“, važiuodamas jo nurodytu 30 km/h greičiu, buvo neprivažiavęs transporto priemonių susikirtimo vietos didesniu nei 14,3 m atstumu, tokiu atveju automobilio „Opel Omega“ vairuotojas D. V., važiuodamas jo nurodytu 30 km/h greičiu, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei susidūrė su automobiliu „Iveco 65C15“ ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Teismo posėdyje ekspertas E. Grigelis paaiškino, kad jei dėl gabaritų transporto priemonė negali sukti nuo krašto, ji gali sukti pasitraukusi toliau, bet turi duoti kelią (kitai transporto priemonei). Būtina įsitikinti, kad nesudarys kliūties, nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Posūkio įjungimas nesuteikia pirmumo teisės. Jeigu kitas vairuotojas mato, kad vyksta dešinio posūkio manevras, turi stabdyti vairuojamą automobilį.
Susidūrimo metu krovininis automobilis „Iveco“ priekiniu dešiniu kampu atsirėmė į lengvojo automobilio kairės pusės galines dureles. Šioje eismo situacijoje grėsmė eismo saugumui kilo tada, kai krovininis automobilis „Iveco“ pradėjo važiuoti dešinio posūkio kreive. Nuo to momento nukentėjusysis privalėjo stabdyti lengvąjį automobilį. Ekspertas negalėjo atsakyti, ar nukentėjusysis turėjo techninę galimybę tai padaryti, kad neįvyktų susidūrimas, nes pagal pateiktą medžiagą negalima nustatyti, kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos buvo nukentėjusysis tuo momentu, kai krovininis automobilis „Iveco“ pradėjo važiuoti dešinio posūkio kreive, kokie buvo abiejų automobilių greičiai. Ekspertas negalėjo pasakyti, ar lengvojo automobilio vairuotojas stabdė, nes nėra objektyvių duomenų, eismo įvykio vietoje neužfiksuota pėdsakų. Negalima to nustatyti iš automobilių apgadinimų, iš automobilių padėties, nes nukentėjusiojo automobilis buvo priparkuotas stovėjimo aikštelėje. Dėl šių priežasčių negali nustatyti ir greičio. Nukentėjusysis nurodė nedidelį lengvojo automobilio greitį – 30 km/h. Ekspertas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti tokio greičio, nes nėra kitų duomenų. Todėl išvada sąlyginė: jei, iškilus grėsmei eismo saugumui, lengvasis automobilis „Opel Omega“ nuo susikirtimo vietos buvo didesniu nei 14,3 m atstumu ir važiavo D. V. nurodytu 30 km/h greičiu, tai D. V. galėjo sustabdyti lengvąjį automobilį iki automobilių važiavimo trajektorijų susikirtimo ir taip išvengti susidūrimo.
Krovininis automobilis „Iveco“ ne mažiau kaip 0,85 metro išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tarpo tarp krovininio automobilio „Iveco“ ir kelio dešinio krašto lengvajam automobiliui „Opel Omega“ pakako saugiai pravažiuoti.
Susidūrimo momentu abi transporto priemonės judėjo. Ant automobilio šono yra trasos. Vienos trasos labiau lygiagrečios, o prie rato nubraukimai įstriži. Tokie susidaro tik kontaktuojant judančioms transporto priemonėms. Ekspertas negalėjo pasakyti, kada prieš eismo įvykį krovininis automobilis „Iveco“ buvo sustojęs. S. Č. pateikta transporto priemonės judėjimo diagrama nepaneigia, kad įvykio metu abu automobiliai judėjo. Kažkur yra neatitikimai (tarp diagramos ir administracinio nusižengimo protokolo), greičiausiai laike. Reikėtų klausti policijos, kaip jie užfiksuoja eismo įvykio laiką, gali būti pagal tai, kada gauna pranešimą apie įvykį.
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 str. 1 d.). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str. 4 d.). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Pagal jį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-78-788/2016).
Skundžiamu nutarimu pareiškėjas S. Č. nubaustas už tai, kad, keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio kitai transporto priemonei (ANK 417 str. 3 d.). Nutarime nurodyta, kad šiuo atveju reikalavimas duoti kelią kilo iš KET 107 punkto. KET 107 punktas numato, kad kai dėl gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jei tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. (Pareiškėjas) S. Č. sukliudė kitai transporto priemonei ir pažeidė KET 107 punktą, nes jo vairuojamas krovininis automobilis „Iveco“ kliudė lengvąjį automobilį „Opel Omega“.
Posūkis ne iš kraštinės padėties yra padidinto pavojingumo manevras. Yra didesnė tikimybė, jog toks posūkis bus netikėtas kitiems eismo dalyviams, juos suklaidins, suglumins. Todėl įstatymų leidėjas KET 107 punktu numato didesnio atidumo reikalavimą šį manevrą atliekančiam vairuotojui. Jis turi įsitikinti, jog manevras nesudarys kliūties kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, įskaitant iš paskos arba greta važiuojančias transporto priemones. Ši nuostata turi būti aiškinama KET III skyriuje įtvirtintų principų kontekste. Manevrą atliekantis vairuotojas turi teisėtą lūkestį manyti, jog kiti eismo dalyviai elgsis protingai, atsargiai, laikysis savitarpio pagarbos reikalavimo (KET 4, 9 p.), nepažeis KET ir įstatymų (KET 5-6 p.). KET 107 punkto frazė „jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms“ nereiškia, kad vairuotojas turi numatyti, jog atlikdamas manevrą jis sukliudys kitai transporto priemonei atlikti pavojingą, neteisėtą manevrą. KET 107 punkto formuluotė „jeigu tai [...] nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams“ reiškia, jog vairuotojas turi numatyti tokį pavojų, kurį sukels jo manevras. KET 107 punktas nereikalauja vairuotojo numatyti pavojų, kurį gali sukelti ne jo manevras, bet kitų vairuotojų pavojingas elgesys. Būtina įvertinti, ar vairuotojo ne iš kraštinės padėties atliekamas posūkis galėjo kliudyti kitoms transporto priemonėms ir kelti pavojų kitiems eismo dalyviams, jeigu jie, t. y. kiti eismo dalyviai elgiasi pakankamai atidžiai ir laikosi visų teisės aktų keliamų reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-371-195/2011).
Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertas E. Grigelis 2017 m. gruodžio 1 d. ekspertizės akte (b. l. 63-71) bei teismo posėdyje nurodė, kad šioje eismo situacijoje grėsmė eismo saugumui iškilo tada, kai krovininis automobilis „Iveco“ pradėjo važiuoti dešinio posūkio kreive. Pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo ta, kad krovininio automobilio „Iveco“ vairuotojas S. Č. sudarė kliūtį arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto važiavusio lengvojo automobilio „Opel Omega“ judėjimui. Kadangi įvykio vietoje neužfiksuota stabdymo pėdsakų ir lengvasis automobilis „Opel Omega“ po įvykio priparkuotas automobilių stovėjimo aikštelėje, negalima nustatyti lengvojo automobilio „Opel Omega“ padėties ir greičio tuo metu, kai S. Č. pradėjo dešinio posūkio manevrą. Taip pat negalima nustatyti, ar lengvasis automobilis „Opel Omega“ stabdė. Priklausomai nuo lengvojo automobilio „Opel Omega“ padėties ir greičio, techniniu požiūriu priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu galėjo turėti ir lengvojo automobilio „Opel Omega“ vairuotojo D. V. veiksmai. Gali būti, kad jis galėjo laiku sustabdyti lengvąjį automobilį „Opel Omega“ ir išvengti susidūrimo.
Ekspertizėse eismo įvykis, eismo dalyvių veiksmai vertinami techniniu požiūriu. Teisinis administracinio nusižengimo sudėties elementų nustatymas yra teismo kompetencija. Teismas visapusiškai įvertina surinktus įrodymus, įskaitant parodymus, juos sulygina. Rėmimasis vien tik specialisto (eksperto) išvada gali lemti netinkamą įstatymo taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-47-696/2017, 2K-359-697/2017).
Eismo įvykio vietos schemoje (administracinė byla Nr. 17065192837, b. l. 11) užfiksuota, kad susidūrimas įvyko Vaidoto gatvėje, neprivažiavus Vaidoto g. 1 pastato (įvykio metu – PC „Iki“, šiuo metu – PC „Čia“). Iš Vaidoto ir Tilžės gatvių nuotraukų ties Vaidoto g. 1, Šiauliuose, esančių duomenų bazėje „Google Maps“ (b. l. 96-97), matyti, kad Vaidoto ir Tilžės gatvių sankryža „T“ raidės formos, už prekybos centro Vaidoto gatvė atsiremia į Tilžės gatvę ir baigiasi (toliau nėra kelio tiesiai). Vaidoto gatvės gale, už priešais prekybos centrą esančios automobilių stovėjimo aikštelės, yra papildoma eismo juosta sukti į dešinę. Iš eismo juostos, kuria Vaidoto gatve važiavo pareiškėjas S. Č. ir nukentėjusysis D. V., galima sukti tik į kairę. Vaidoto gatvės pabaigoje prie sankryžos su Tilžės gatve priešingos krypties eismo juostas skiria betono salelė su kelio ženklu „Kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės“ (kelio ženklas Nr. 407). Dėl betoninės salelės kelio juosta, kuria važiavo pareiškėjas S. Č. ir nukentėjusysis D. V., Vaidoto gatvės pabaigoje iš kairės pusės susiaurėja.
Nustatyta, kad pareiškėjo S. Č. vairuojamas krovininis automobilis „Iveco“ prieš sukdamas į prekybos centro įvažiavimo kiemą ne mažiau kaip 0,85 m kirto priešingos krypties eismo juostas skiriančią brūkšninę liniją. Krovininio automobilio „Iveco“ plotis su veidrodėliais yra 2,85 m (b. l. 33), lengvojo automobilio „Opel Omega“ plotis su veidrodėliais – 2 m (b. l. 32), eismo juostos plotis – 4,5 m (administracinė byla Nr. 17065192837, b. l. 11). Kol pareiškėjo S. Č. vairuojamas krovininis automobilis „Iveco“ ne mažiau kaip 0,85 m buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, tarp pareiškėjo S. Č. vairuojamo automobilio „Iveco“ ir dešinio kelkraščio buvo pakankamas tarpas pravažiuoti lengvajam automobiliui „Opel Omega“. Pareiškėjas S. Č. su krovininiu automobiliu „Iveco“ priešingoje eismo juostoje turi būti kuo trumpiau, nes priešinga eismo juosta skirta priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Krovininis automobilis „Iveco“ sukosi į dešinę. Tuo laiku lengvasis automobilis „Opel Omega“ važiavo minėtu tarpu ir įvyko susidūrimas. Eksperto teigimu, eismo įvykio metu abu automobiliai judėjo, lengvasis automobilis „Opel Omega“ judėjo greičiau (už krovininį).
Nukentėjusysis D. V. teisme tvirtino, kad prieš pareiškėjui S. Č. atliekant dešinio posūkio manevrą, matė, jog krovininio automobilio „Iveco“ padėtis buvo tokia, lyg jis sankryžoje ruoštųsi sukti į kairę pusę, turėjo užvažiuoti ant skiriamosios linijos. Visi automobiliai, kurie sankryžoje ruošėsi sukti į kairę, rikiavosi kairiau. Todėl jis (nukentėjusysis) važiavo tiesiai krovininiam automobiliui „Iveco“ iš dešinės, vietos prasilenkti užteko.
Toks nukentėjusiojo D. V. įvykio situacijos vertinimas, atsižvelgiant į įvykio vietos ypatumus, nelogiškas. Taikant bonus pater familias (liet, protingo, apdairaus žmogaus) elgesio standartą, ketinantis sukti į kairę vairuotojas nesielgtų taip, kaip elgėsi krovininio automobilio „Iveco“ vairuotojas (S. Č.). Kadangi Vaidoto gatvės gale yra betono salelė ir eismo juosta iš kairės pusės netgi susiaurėja, ruošiantis posūkiui į kairę nerekomenduotina prieš prekybos centrą rikiuotis prie pat kairiojo eismo juostos krašto ar juo labiau kirsti skiriamąją juostą. Automobilis, užvažiavęs ant skiriamosios juostos ir važiuodamas ta pačia trajektorija tiesiai, atsitrenktų į betono salelę su kelio ženklu. Taigi nukentėjusysis D. V. neturėjo pagrindo manyti, kad priekyje važiuojančio krovininio automobilio „Iveco“ vairuotojas S. Č. ketina sukti į kairę. Atvirkščiai, jeigu didelių gabaritų krovininio automobilio (su prekybos centro „Iki“ skiriamaisiais ženklais) vairuotojas netoli įvažiavimo į prekybos centro „Iki“ kiemą, ženkliai mažina greitį ir iš dalies kerta brūkšninę liniją, vienintelė protinga išvada ta, kad jis ketina sukti į dešinę, t. y. į kiemą. Iš paskos krovininiam automobiliui važiuojantis vairuotojas turėtų tokį manevrą numatyti, o jei jis abejoja, nesuvokia atliekamo manevro, juo labiau turėtų pasirinkti tinkamą greitį, būti pasirengęs stabdyti (KET 127-128 p.).
Nukentėjusysis D. V. teigė, kad pareiškėjas S. Č. per vėlai įjungė dešinio posūkio signalą, posūkio signalas pasirodė prieš pat jo (nukentėjusiojo) akis, kai buvo beveik apvažiavęs krovininį automobilį „Iveco“. Pareiškėjas S. Č. aiškino, kad pirmiausia įjungė posūkį ir tik tada ėmė suktis. Liudytojas A. J. parodė, kad buvo automobilyje priešais prekybos centrą kitoje gatvės pusėje. Matė, kad degė krovininio automobilio „Iveco“ galinis posūkis, mano, kad degė ir dešinysis. Atkreiptinas dėmesys, kad kitoje gatvės pusėje priešais prekybos centrą „Iki“ buvęs liudytojas A. J. krovininio automobilio „Iveco“ galinį dešinįjį posūkį fiziškai galėjo matyti tik krovininiam automobiliui „Iveco“ iš dalies pasisukus į dešinę, ir negalėjo matyti, ar, prieš pradėdamas posūkį dešinėn, krovininis automobilis „Iveco“ buvo įjungęs posūkio signalą. Todėl daroma išvada, kad minėta nukentėjusiojo D. V. nurodyta aplinkybė kitais byloje surinktais duomenimis nei patvirtinta, nei paneigta. Nepaisant to, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės vertinant eismo įvykio dalyvių pareigas. Jeigu nukentėjusysis D. V. nematė, kad priekyje važiuojantis krovininis automobilis „Iveco“ rodo posūkio signalą, jis neturėjo pagrindo preziumuoti, jog krovininis automobilis „Iveco“ suks į kairę pusę.
Išnagrinėjęs skundą, teismas sprendžia, kad krovininis automobilis „Iveco“ Vaidoto gatvės viduryje trukdė abiejų krypčių eismui. Kai krovininis automobilis „Iveco“ pamažu ėmė judėti dešinio posūkio kreive, iškilo ne grėsmė eismo saugumui, o prielaidos grėsmei eismo saugumui, priklausomai nuo transporto intensyvumo ir kitų vairuotojų elgesio. Konkreti grėsmė eismo saugumui aptariamu atveju iškilo tada, kai, krovininiam automobiliui „Iveco“ judant dešinio posūkio kreive, iš paskos važiavęs lengvasis automobilis „Opel Omega“ nesustojo ir toliau judėjo tiesiai Vaidoto gatve sankryžos link, nors priekyje ta pačia eismo juosta važiavęs krovininis automobilis „Iveco“ užėmė didesnę šios juostos dalį ir iš esmės judėjo aplink savo ašį. Krovininio automobilio „Iveco“ vairuotojas, važiuodama lengvojo automobilio „Opel Omega“ priekyje, dešinio posūkio manevrą laiko aspektu pradėjo pirmiau už lengvojo automobilio „Opel Omega“ atsidūrimą susidūrimo taške, kai tas pastojo kelią krovininiam automobiliui „Iveco“ sukti į dešinę, todėl būtent šis turėjo pirmumo teisę užbaigti manevrą. Teismas nesvarsto ir plačiau nepasisako, ar lengvojo automobilio „Opel Omega“ vairuotojas turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo taško, t. y. išvengti susidūrimo, nes pastarasis nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas ir vietoj jo priimamas naujas sprendimas - administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo S. Č. atžvilgiu nutraukiama.
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4-6 dalimis, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) S. Č. 2017 m. balandžio 12 d. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto Gražvydo Gabenio 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą - administracinio nusižengimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį teiseną S. Č. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybai, pareiškėjui S. Č. ir nukentėjusiajam D. V..
Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.
Teisėja Alma Berniūnaitė