Civilinė byla Nr. e2A-764-798/2018

Teisminio proceso Nr.2-58-3-00408-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.18.1.;3.4.3.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telšių kuras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telšių kuras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., ieškinį atsakovei kredito unijai „Germanto lobis“ dėl neteisėtai gautų lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-664-124/2015 (dabar Nr. B2-68-883/2018) iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Telšių kuras“; bankroto administratoriumi paskirtas R. B.. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 12 d. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, kuris nutrauktas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi BUAB „Telšių kuras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Ieškovė bankrutavusi BUAB „Telšių kuras“ ieškiniu prašė priteisti ieškovei iš atsakovės kredito unijos (toliau – ir KU)„Germanto lobis“ 90 903,74 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė sudarė 2009 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. 09-00078, kuria atsakovė suteikė ieškovei 291 000,00 Lt paskolą, kuri turėjo būti grąžinta 2014 m. balandžio 20 d (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 1). Šios paskolos grąžinimas užtikrintas laidavimo sutartimis: a) Nr. 201307-00029, kuria laidavo R. B. ir b) Nr. 09-00078-1, kuria laidavo V. R.. Taip pat sutartine hipoteka Nr. 09120090000412 buvo įkeistas laiduotojai R. B. nuosavybės teise priklausantis turtas. Taip pat ieškovė ir atsakovė sudarė 2011 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį Nr. 11-00380, kuria atsakovė suteikė ieškovei 220 00,00 Lt paskolą, kuri turėjo būti grąžinta 2014 m. rugsėjo 27 d. (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 2). Šios paskolos gražinimas užtikrintas 2011 m. spalio 6 d. sutartine hipoteka, ID Nr. 09220110002347, įkeistas R. B. priklausantis turtas, įkeičiamo turto vertė 55 000,00 Lt ir 2011 m. spalio 10 d. laidavimo sutartimi Nr. 11-00380-1, kuria laidavo R. B.. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl paskolos gražinimų anksčiau sutartimis nustatytų terminų. Ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu atsakovei pervedė 260 000,00 Lt (operacijos Nr. 54920, mokėjimo paskirtis – paskolai dengti); 2014 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu UAB „Telšių kuras“ kredito unijai pervedė 31 838,11 Lt (operacijos Nr. 55421, mokėjimo paskirtas – paskolai dengti). Bankroto administratoriaus teigimu, ieškovė ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ir iki bankroto bylos iškėlimo neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais; mokėjimus atsakovei atliko pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eiliškumą ir neteisėtai suteikė pirmenybę kredito unijai. Dėl to reikalauja ginčijamais mokėjimų nurodymais pervestų pinigų (90 903,74 Eur) grąžinimo.
4. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-403-883/2017 ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančiais 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovė pervedė atsakovei 75 301,2 Eur (260 000,00 Lt, operacijos Nr. 54920, mokėjimas paskirtis – paskolai dengti) ir 2014 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovė pervedė atsakovei 9 220,95 Eur (31 838,11 Lt, operacijos Nr. 55421, mokėjimo paskirtis – paskolai dengti); 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 84 522,15 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisė valstybei iš atsakovės 1 979,00 Eur žyminio mokesčio; 4) priteisė atsakovei iš ieškovės 7,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-723-370/2017 Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, pripažįstant negaliojančiais 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo UAB „Telšių kuras“ pervedė KU „Germanto lobis“ 75 301,2 Eur (260 000,00 Lt, operacijos Nr. 54920, mokėjimo paskirtis – paskolai dengti) ir 2014 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovė pervedė atsakovei 9 220,95 Eur (31 838,11 Lt, operacijos Nr. 55421, mokėjimo paskirtis – paskolai dengti) ir ieškovei iš atsakovės priteista 84 522,15 Eur, 5 proc. dydžio procesinės palūkanas, taip pat iš atsakovės valstybei priteista 1 979,00 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei iš ieškovės 7,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės BUAB „Telšių kuras“ atsakovei KU „Germanto lobis“ 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant iš administravimui skirtų lėšų.

Dėl sandorių atitikimo CK 1.80 ir CK 6.9301 straipsnių nuostatoms

6. Teismas iš esmės sutiko su atsakovės argumentais, kad priimdama įmokas iš ieškovės nežinojo ir nebuvo informuota apie būsimą bankrotą, jokio pranešimo apie tai, kad ieškovė ketina bankrutuoti nei 2014 m., nei 2015 m. negavo. Ieškovė, atsiskaitydama su kreditore, paskolos sutartyse aptartų sąlygų nepažeidė, su atsakove atsiskaitė visiškai, visi finansiniai įsipareigojimai buvo įvykdyti 2014 m. balandžio mėn., t. y. vieneriais metais anksčiau negu buvo iškelta bankroto byla ir įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Telšių kuras“. Vykdant įsipareigojimus kreditorei pagal paskolų sutartis UAB „Telšių kuras“ buvo moki, įmonės nemokumas konstatuotas 2015 m. balandžio 30 d. Paskolas ieškovė dengė iš piniginių lėšų, kurias 2014 m. balandžio 10 d. į sąskaitą pervedė UAB „Ajuva“ pagal PVM sąskaitas–faktūras ir iš papildomo pajaus, kuria paskolos gavėjas turi teisę padengti likusią paskolos dalį (Paskolos sutarties Nr. 1 bendrosios dalies 7.2 p.).Teismo vertinimu, BUAB „Telšių kuras“ sąskaitos išrašai patvirtina nuolatinį lėšų judėjimą ieškovės banko sąskaitoje. Tiek iki, tiek ir po ginčo mokėjimų nurodymų atlikimo buvo vykdomi atsiskaitymai su kreditorėmis UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“. Ieškovės 1 255, 40 Eur dydžio prievolės kreditorei UAB „Medžista“, atsiradusios iki ginčijamų sandorių, apmokėjimo terminas ginčijamų sandorių metu nebuvo suėjęs. Taip pat ir BUAB „Telšių kuras“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė vien per 2014 m. balandžio mėn. galėjo iš dalies vykdyti atsiskaitymus su tais kreditoriais, kuriems atsiskaitymo terminai buvo suėję 2014 m. spalio 10 d.–11 d., ir kurių reikalavimai kilę iki ginčo laikotarpio nepasikeitė, nebuvo padengti ir išliko bankroto bylos iškėlimo metu. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prievolė atsakovei atsirado 2009 m. ir 2011 m. paskolos sutarčių pagrindu t. y. anksčiau sudarytų sandorių pagrindu, nei įsipareigojimai pagal einamuosius komercinius sandorius kreditorėms UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“ ir UAB „Medžista“. Pripažino, jog BUAB „Telšių kuras“ pagal paskolos sutartis turėjo privalomą pareigą atsiskaityti su atsakove iki nustatyto termino. Todėl paskolos padengimo pagal Paskolos sutartį Nr. 1 likus kelioms dienoms iki sutarties termino pabaigos teismas nevertino kaip išankstinio apmokėjimo, priešingai, pripažino kaip paskolos padengimą laiku, nustatytu terminu, nes sekanti diena po šio termino – 2014 m. spalio 21 d., jau būtų vertinama kaip sutarties termino pažeidimas. Likusią paskolos dalį atsakovė turėjo teisę gauti ir iš papildomos pajaus sąskaitos, kuria paskolos gavėjas ir padengė likusią paskolos dalį. Teismas sprendė, kad atliktas mokėjimas nepažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį įsipareigojimai kitiems kreditoriams neatsirado vėliau nei atsakovei. Pripažino, jog ginčijami mokėjimai neapribojo dalinio atsiskaitymo su kitais kreditoriais.

Dėl sandorio pasekmių

7. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės grąžintą paskolą, pareikštas ne paskolos sutarties negaliojimo pagrindu, bet paskolos grąžinimo (paskolos sutarties įvykdymo) negaliojimo pagrindu. Ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, kad priimdama įmokas nežinojo ir nebuvo informuota apie būsimą bankrotą, kadangi jokio pranešimo apie tai, kad UAB „Telšių kuras“ ketina bankrutuoti nei 2014 m., nei 2015 m. atsakovė negavo. Apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Telšių kuras“ atsakovė sužinojo 2016 m. birželio 9 d. gavusi bankroto administratoriaus elektroninį laišką bei prašymą dėl sutarties pateikimo. Teismas sprendė, kad paskolos sutarties įvykdymo pobūdis t. y. pinigų grąžinimas jų savininkei – kredito įstaigai lemia, kad taikius vienašalę restituciją ir išreikalavus pinigų sumą, priklausančią KU „Germanto lobis“, atsakovė patektų į nelygiavertę padėtį su bankrutavusia įmone, taip nepagrįstai ir nesąžiningai ją pasunkinant, atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o tai prieštarauja CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

8. Kadangi atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas 600,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisė šią sumą iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Telšių kuras“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti.
10. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Paskolų sumokėjimui buvo panaudotos visos įmonės apyvartinės lėšos tuo metu, kai apeliantė nebuvo pajėgi veiklą tęsti ir jai buvo inicijuota bankroto byla. Kadangi įmonės finansinės galimybės 2014 m. buvo sumažėjusios, ji turėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio reikalavimų. Į bylą yra pateiktos neapmokėtos 2012 m. ir 2013 m. sąskaitos faktūros, kurių mokėjimo terminai 2014 m. buvo suėję. Atsiskaitymo su atsakove metu apeliantė turėjo pradelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams: 2014 m. balandžio 10 d. skolos sudarė 44 978,04 Eur, o 2014 m. balandžio 11 d. – 44 903,90 Eur. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvo vykdomi atsiskaitymai su kreditorėmis UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“ ir UAB „Medžista“, tačiau pažymi, jog įsiskolinimo terminai su šioms kreditorėms jau buvo suėję, tačiau su jomis buvo atsiskaityta tik iš dalies, o su atsakove – visiškai. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji turėjo teisę pasinaudoti paskolos sutarties sąlygomis dėl paskolos sugrąžinimo anksčiau numatyto termino, tačiau akcentuoja, jog esant pradelstiems įsipareigojamas kitiems kreditoriams BUAB „Telšių kuras“ turėjo pareigą pirma atsiskaityti su jais, o ne prieš paskolos sutartyje numatytą laiką su atsakove. Todėl buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnis. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad paskolos sumokėjimas likus kelioms dienoms iki sutarties termino pabaigos nėra išankstinis paskolos sumokėjimas, nes sekanti diena (2014-10-21) būtų vertinama kaip pavėluotas paskolos padengimas. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į paskolos sutarties sąlygą, jog paskolos sumokėjimui prieš terminą buvo reikalingas atsakovės sutikimas, kuris nebuvo gautas. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė nežinojo apie būsimą bankrotą. Paskolos sutartis įpareigojo atsakovę domėtis apeliantės finansine padėtimi, tikrinti jos finansinius duomenis (turtą, pajamas ir įsipareigojimus), todėl atsakovė turėjo pareigą domėtis BUAB „Telšių kuras“ finansine padėtimi, tačiau savo pareigas atliko nerūpestingai, nes, kaip teigė, apie įmonės kritinę finansinę būklę (nemokumą) nežinojo. Taip pat apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad vykdydamas įsipareigojimus kreditorei KU „Germanto lobis“ apeliantė buvo moki, o nemokumas konstatuotinas tik 2015 m. balandžio 30 d. Bylos medžiaga įrodo, kad apeliantė objektyviai nemoki buvo anksčiau, nei konstatuotas teisinis jos nemokumas.
11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė KU „Germanto lobis“ prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog apeliantė buvo moki iki ginčo mokėjimų atlikimo ir po ginčo mokėjimų. Įmonė vykdė atsiskaitymus kreditorėms UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“ ir UAB „Medžista“; UAB „Medžista“ 1 255,40 Eur mokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Pažymi jog pagal CK 6.9301 straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų kalendorinio eiliškumo tvarka. Ginčijamų mokėjimų atlikimo metu apeliantė neturėjo skolų kitiems kreditoriams, nebuvo pirmesnės eilės reikalavimų. Įmonė turėjo pakankamai lėšų ir atsiskaitydavo su savo kreditoriais, jokie reikalavimai dėl skolų mokėjimo jai nebuvo pareikšti. Be to bankroto administratorius negali ginčyti sandorių, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, jog jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Apeliantės prievolė atsakovei atsirado 2009 m. ir 2011 m. paskolos sutarčių pagrindais, t. y. anksčiau nei minėtų kreditorių. Aplinkybės, jog 2014 m., 2015 m. apeliantė ketino bankrutuoti atsakovei nebuvo žinomos, apie iškeltą bankroto bylą sužinojo tik 2016 m. birželio 9 d. Nesutinka su apeliantės nurodytais duomenimis dėl 2014-04-10–2014-04-11 buvusio įmonės nemokumo. Pasak atsakovės, priešingai, į bylą pateikta įmonės kasos knyga patvirtina aplinkybę, jog 2014 m. balandžio 10 d. apeliantė turėjo 240 148,84 Lt pajamų, o 2014 m. balandžio 11 d. – 32 510,99 Lt, todėl įmonė buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė 2014 m. balandžio 11 d. pervedė atsakovei 31 838,11 Lt dalį negrąžintos paskolos. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog BUAB „Telšių kuras“ reikalavimas grąžinti sumokėtą paskolos dalį pareikštas ne paskolos sutarties negaliojimo pagrindu, o paskolos grąžinimo (vykdymo) negaliojimo pagrindu.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
14. Apeliacijos objektas – Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl CK 1.80 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

15. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio  dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Atsiskaitymas vykdant prievolę pagal sutartį gali būti ginčijamas teisme kaip sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017, 34 p.). Atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius ir gali būti ginčijamas, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Dėl CK 6.9301 straipsnio aiškinimo ir taikymo

16. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir  išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos  draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 str. 1 d.). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 str. 2 d.).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 akcentavo, jog tam, kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir niekiniu, turi būti nustatyta CK 6.9301 str. nurodytų sąlygų visuma: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.
18. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu apeliantė turėjo pradelstų vykdytinų mokėjimų CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatyta pirmąja–ketvirtąja eile. Nagrinėjamu atveju buvo atlikti ginčijami 2014 m. balandžio 10–11 d. mokėjimai penktos eilės kreditorei (atsakovei) prieš terminą esant kitiems pareikštiems tos pačios eilės kreditorių pradelstiems reikalavimams.

Dėl 2014 m. balandžio 10 d. ir 11 d. mokėjimų

19. Ginčijamų sandorių sudarymo metu prievolės kreditorei (atsakovei) pagal 2009 m. ir 2011 m. Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo suėjusios. Pagal Paskolos sutarties Nr. 1 sąlygas apeliantei buvo suteikta 291 000,00 Lt (84 279,42 Eur) paskola, kurios grąžinimo terminas suėjo 2014 m. balandžio 20 d. Pagal Paskolos sutarties Nr. 2 sąlygas apeliantei buvo suteikta 22 000,00 Lt (6 371,64 Eur) paskola, kurios grąžinimo terminas suėjo 2014 m. rugsėjo 27 d. Paskolos sutarties Nr. 1 Bendrosios dalies 7.1 papunktyje numatyta apeliantės teisė grąžinti paskolą arba jos dalį anksčiau numatyto termino, prieš tai žodžiu ar raštu suderinus su atsakove. Iš 2017 m. sausio 10 d. atsakovės papildomų paaiškinimų nustatyta, jog apeliantės įstatyminis atstovas V. R. 2014 m. balandžio 10 d. žodžiu pareikalavo atsakovės apeliantės atsiskaitomojoje sąskaitoje esančias 260 000,00 Lt (75 301,20 Eur) lėšas, kurias 2014 m. balandžio 10 d. pervedė UAB „AJUVA“, panaudoti likusios paskolos dalies pagal Paskolos sutartį Nr. 1 sugrąžinimui. Atsakovė sutiko su paskolos dalies sugražinimu anksčiau nustatyto grąžinimo termino. Apeliantė 2014 m. balandžio 10 d. sumokėjo atsakovei likusią 75 301,20 Eur paskolos dalį. Paskolos sutarties Nr. 1 specialiosios dalies 2.15 papunkčiu nustatyta papildoma sąlyga – 29 100,00 Lt (8 427,94 Eur) papildomas pajus, kurį iki šios paskolos suteikimo apeliantė turėjo išpirkti iš kredito unijos (Paskolos sutarties Nr. 1 bendrosios dalies 6.3 p.). Taigi, pagal Paskolos sutartį Nr. 1 BUAB „Telšių kuras“ įmokėtas 8 427,94 Eur papildomas pajus priklausė KU „Germanto lobis“ ir turėjo būti sugrąžintas apeliantei pilnai įvykdžius prievoles pagal Paskolos sutartį Nr. 1 (Paskolos sutarties Nr. 1 bendrosios dalies 6.3 p.). Paskolos sutarties Nr. 2 Bendrosios dalies 9.1 papunktyje nustatyta apeliantės teisė grąžinti visą paskolą arba jos dalį anksčiau numatyto termino, prieš tai žodžiu ar raštu suderinus su atsakove. Atsakovė 2017 m. sausio 10 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad grąžinusi paskolą BUAB „Telšių kuras“ paprašė įskaityti 8 427,94 Eur papildomą pajinį įnašą negrąžintai paskolos daliai padengti. Šį prašymą atsakovė tenkino 2014 m. balandžio 11 d., todėl 9 220,95 Eur (31 838,11 Lt) paskolos dalis pagal Paskolos sutartį Nr. 2 buvo sugrąžinta anksčiau nustatyto termino, o 8 427,94 Eur papildomas pajinis įnašas įskaitytas negrąžintai paskolos daliai padengti.
20. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Paskolos grąžinimas prieš terminą neprieštarauja CK normoms (CK 6.873 str. 3 d.).  Taip pat kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015).
21. Pagal bankroto administratoriaus pateiktos įsiskolinimo kreditoriams lentelės duomenis, 2014 m. balandžio 10 d.–11 d. BUAB „Telšių kuras“ iš viso turėjo 44 978,04 Eur dydžio pradelstų įsipareigojimų penkioms kreditorėms (UAB „Baltic oil“ 2 140,09 Eur + UAB „Medžista“ 2 672,81 Eur + UAB „Belfuel“ 13 586,40 Eur + UAB „Dameta“ 25 240,21 Eur + UAB „Lukoil Baltija“ 1 338,53 Eur). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Medžista“ 1 255,40 Eur mokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Taigi, ginčijamų mokėjimų atlikimo datai BUAB „Telšių kuras“ iš viso turėjo 43 722,64 Eur pradelstų įsipareigojimų minėtoms kreditorėms.
22. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad kreditorės UAB „Dameta“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Telšių kuras“ Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2015 m. kovo 13 d., o bankroto byla įmonei iškelta 2015 m. balandžio 30 d. Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad BUAB „Telšių kuras“ nepateikė Juridinių asmenų tvarkytojui 2014 m. ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovės paaiškinimais ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ji nežinojo apie įmonės ketinimą bankrutuoti. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi apeliantę pripažino nemokia įvertinęs 2013 m. turto ir 2015 m. pradelstų įsipareigojimų santykį, t. y. duomenis, jog BUAB „Telšių kuras“ turtas 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 146 776,24 Eur (506 786,00 Lt), o 2015 m. pradelsti įsiskolinimai kreditoriams buvo 151 628,24 Eur (523 542,00 Lt). Į bylą nėra pateikta tikslių duomenų apie apeliantės turėtą turtą 2014 m. balandžio 10–11 d., todėl formaliai įvertinus 2013 m. turto (146 776,24 Eur) ir 2014 m. balandžio 10–11 d. pradelstų įsipareigojimų santykį (43 722,64 Eur), spręstina, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė buvo moki.
23. Apeliaciniame skunde teigiama, jog 2014 m. balandžio 10 d. įmonės sąskaitoje ir kasoje buvo 240 148,84 Lt (69 551,91 Eur). BUAB „Telšių kuras“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 2014 m. balandžio 10 d. apeliantė iš UAB „AJUVA“ iš viso gavo 76 083,18 Eur (262 700,00 Lt) pajamų (80 000,00 Lt + 56 267,75 Lt +100 000,00 Lt +3 880,54 Lt + 3 880,54 Lt + 19 551,71 Lt + 3 000,00 Lt). 2014 m. kovo mėn.–gegužės mėn. BUAB „Telšių kuras“ kasos knygos duomenimis apeliantė 2014 m. balandžio 10 d. iš viso turėjo 69 551,91 Eur grynųjų ir negrynųjų pinigų. Įvertintinus 2014 m. balandžio 10 d. BUAB „Telšių kuras“ turėtas 76 083,18 Eur lėšas (gautas pajamas) bei 43 722,64 Eur dydžio pareikštų reikalavimų apimtį, konstatuotina, jog 2014 m. balandžio 10 d. atsiskaitymo su atsakove metu BUAB „Telšių kuras“ turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.
24. BUAB „Telšių kuras“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis, įmonė 2014 m. balandžio 11 d. gavo iš viso 9 026,31 Eur (31 166,06 Lt) pajamų (29 100,00 Lt (8 427,94 Eur) papildomas pajus + 598,35 Eur (2 066,06 Lt) iš UAB „Litagros prekyba“). 2014 m. kovo mėn.–gegužės mėn. BUAB „Telšių kuras“ kasos knygos duomenimis apeliantė 2014 m. balandžio 11 d. turėjo 9 415,83 Eur (32 510,99 Lt) grynųjų ir negrynųjų pinigų. Įvertintinus 2014 m. balandžio 11 d. BUAB „Telšių kuras“ turėtas 9 763,29 Eur dydžio lėšas (736,98 Eur turto likutis po 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo + 9 026,31 Eur gautos pajamos) bei 43 722,64 Eur dydžio pareikštų reikalavimų apimtį, konstatuotina, jog 2014 m. balandžio 11 d. atsiskaitymo su atsakove metu BUAB „Telšių kuras“ neturėjo pakankamai lėšų  pareikštiems 43 722,64 Eur dydžio reikalavimams patenkinti.
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuo 2014 m. balandžio 10 d.–11 d. iki bankroto bylos iškėlimo apeliantė vykdė atsiskaitymus su kreditorėmis UAB „Baltic oil“, UAB „Medžista“, UAB „Belfuel“ ir UAB „Dameta“ ir minėtų kreditorių reikalavimai, išskyrus kreditorės UAB „Lukoil Baltija“ (dabar pavadinimas UAB „AMIC Lietuva“), iki bankroto bylos iškėlimo buvo ne padidinti, o svarbiausia, sumažinti: 1) UAB „Baltic oil“ pradelsta skola ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo 2 140,09 Eur, o BUAB „Telšių kuras“ bankroto byloje buvo patvirtintas 849,19 Eur dydžio finansinis reikalavimas, 2) UAB „Medžista“ iš viso pradelsta skola buvo 2 672,81 Eur, o apeliantės bankroto byloje buvo patvirtintas 2 112,46 Eur dydžio finansinis reikalavimas, 3) UAB „Belfuel“ pradelsta skola ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo 13 586,40 Eur, o BUAB „Telšių kuras“ bankroto byloje buvo patvirtintas 12 352,83 Eur dydžio finansinis reikalavimas, 4) UAB „Dameta“ pradelsta skola ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo 25 240,21 Eur, o apeliantės bankroto byloje buvo patvirtintas 16 986,04 Eur dydžio reikalavimas. Taigi, bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina aplinkybes, kad iki bei po ginčijamų mokėjimų atlikimo įmonė buvo moki, gavo pajamas ir iš gautų (turimų) lėšų iki bankroto bylos iškėlimo sistemingai vykdė prievoles kreditoriams.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra būtinų sąlygų visumos, suteikiančių pagrindą apeliantės BUAB „Telšių kuras“ 2014 m. balandžio 10 ir 11 d. atliktus mokėjimus pripažinti pažeidžiančiais CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Šiuo atveju skolininkė 2014 m. balandžio 10 d. atsiskaitymo metu turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, o atsiskaitymo 2014 m. balandžio 11 d. metu skolininkė nors ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau buvo moki ir neprivalėjo atsiskaitymus atlikti CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normoje nurodyta eile (įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai). Šiuo atveju nuo ginčijamų mokėjimų atlikimo momento iki bankroto bylos iškėlimo apeliantė sumažino minėtų kreditorių reikalavimus nuo 43 722,64 Eur iki 27 667,31 Eur (849,19 Eur +2 112,46 Eur + 12 352,83 Eur +12 352,83 Eur). Akcentuotina, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi yra sustabdytas bylos nagrinėjimas dėl BUAB „Telšių kuras“ bankroto pripažinimo tyčiniu iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Šiuo atveju į klausimą kas nulėmė įmonės bankrotą (verslo nesėkmė ar tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai) bus atsakyta sprendžiant dėl BUAB „Telšių kuras“ bankroto pripažinimo / nepripažinimo tyčiniu.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str.1 d. 1 p.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  dalies  punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                             Rasa Gudžiūnienė                           

                            Antanas Rudzinskas

                            Egidijus Žironas