Civilinė byla Nr. e2-85-1139/2022

Teismo proceso Nr. 2-29-3-02715-2020-5

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.5.1; 3.2.6.5;

        3.4.11.4.3.2

        (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,

sekretoriaujant Kristinai Abramavičiūtė,

dalyvaujant atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui,

trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Aušrai Janušauskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB) „Vetfarmas“.

n u s t a t ė:

I.                      Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1.       ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo A. G. priteisti 900,25 Eur skolą, kurią sudaro 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidos, 102,18 Eur palūkanų ir 758,07 Eur skola, 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 310,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 10,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Vetfarmas“ atsakovui A. G. (toliau tekste atsakovas) pristatė prekes nurodytas PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VET-50-00324, kurioje buvo nurodyta, jog atsakovas privalo sumokėti 758,07 Eur. Atsakovas turėjo pareigą visą skolą sumokėti UAB „Vetfarmas“, tačiau atsakovas su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 2020 m. liepos 24 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Vetfarmas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai UAB „Vetfarmas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą A. G.. Ieškovė UAB „Juris LT“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, 2020 m. liepos 28 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Ieškovės paskaičiavimu 900,25 Eur skolą sudaro – 758,07 Eur skola, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, kurios skaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatas, kurių ieškovė, pagal suformuotą teismų praktiką, neturi įrodinėti ir 102,18 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019 m. kovo 20 d., t. y. nuo PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo termino.

2.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2018 m. balandžio 19 d. nieko nėra pirkęs iš UAB „Vetfarmas“. Iš UAB „Vetfarmas” prekes jis pirko nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. balandžio 19 d., o nuo 2018 metų gegužės mėnesio iki šiol kombinuotus pašarus jis perka tik iš akcinės bendrovės ,,Kauno grūdai“. Su UAB ,,Vetfarmas“ už pirktus iki 2018 m. balandžio mėnesio kombinuotus pašarus, mineralinius priedus jis yra visiškai atsiskaitęs. 2019 m. vasario 18 d. iš trečiojo asmens UAB „Vetfarmas“ kombinuotų pašarų nepirko ir šiai bendrovei nebuvo skolingas. Ieškovė į atsakovą su raginimais sumokėti susidariusią skolą niekada nesikreipė. Apie tai, jog jo vardu buvo išrašyti 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaita-faktūra ir važtaraštis jis sužinojo tik iš teismo gavęs šiuos dokumentus. Papildomai nurodė, kad trečiojo asmens išrašyta PVM sąskaita-faktūra nebuvo įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą. Atsakovas nurodytos PVM sąskaitos–faktūros neapmokėjo, nes ji yra neteisėta, o UAB „Vetfarmas“ veiksmai nesąžiningi.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Vetfarmas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsakovo prieštaravimus dėl teismo preliminaraus spendimo kuriuo prašė ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtim. Atsiliepime į ieškinį  patvirtino aplinkybę, kad 2020-07- 24 ji su ieškove UAB „Juris LT“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai ji perleido reikalavimo teisę į atsakovą A. G., todėl atsakovui yra teisėta prievolė sumokėti skolą naujajam kreditoriui – ieškovei UAB „Juris LT“. Reikalavimo perleidimo dienai reikalavimas į atsakovę buvo galiojantis ir neginčijamas skolininko. Byloje nėra duomenų apie atsakovo A. G. atsiskaitymą su ieškove. Pagal 2019-02-18 PVM sąskaitą-faktūrą ir važtaraštį atsakovui buvo patiektos šiose dokumentuose nurodytos prekės, už kurias jis neatsiskaitė su trečiuoju asmeniu. 2019-02-18 važtaraštį yra pasirašęs ir atsakovas A. G., taip parašu patvirtindamas, jog jis gavo prekes.

4.       2020 m. gruodžio 1 d. preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, tačiau atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, 2021 m. kovo 31 .d. sprendimu preliminarus sprendimas panaikintas ir ieškinys atmestas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi 2021 m. kovo 31 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

5.       Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad jis neužsakė šių prekių tuo laikotarpiu, nes jam jų nereikėjo, be to, jis dėl to, kad UAB „Vetfarmas“ pradėjo teikti nekokybiškus pašarus, jis pradėjo bendradarbiauti su AB „Kauno grūdai“. Su UAB „Vetfarmas“ sutartį sudarė 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir jos nėra nutraukęs. Kai norės, vėl galės užsisakyti iš jos pašarų. Prekes užsakydavo telefonu ir pagal sudarytą sutartį jas pristatydavo. Bendraudavo su vadybininku A. Š., kuris, kiek jam žinoma, dirbo iki 2018 m. pabaigos. Su kitais vadybininkais jis nedirbo, A. B. nepažįsta. Nuo 2018 m. jis nebeužsakė pašarų iš UAB „Vetfarmas“. Jis pašarus 2018 m. gruodžio mėnesį ir 2022 m. sausio mėn., užsakė iš AB „Kauno grūdai“. Kadangi iš viso buvo užsakęs 8 tonas, todėl jam 2019 m. vasario mėn. nebereikėjo pašarų, sekantį užsakymą darė tik 2019 m. kovo mėn. Paskutinis pirkimas iš UAB „Vetfarmas“ – 2018 m. gegužės 19 d. ir tuo metu iš jų nupirko 3 tonas pašarų. Mažiausiai pirko po 2,6 tonas, o pagal ginčo sąskaitą – 1,8 tonos, nors tokio kiekio jis niekada neužsakinėjo. Jam niekas pagal ginčo sąskaitą pašarų neatvežė ir jis jų nepriėmė. Nurodė, kad jis visada užsakinėdavo pašarų po 4 tonas, o ne po tiek mažai, kaip nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje. Kodėl ant važtaraščio Nr. VET-50-00324 yra jo vardas ir pavardė bei parašas, negali paaiškinti, tačiau ant PVM sąskaitos-faktūros nėra jo parašo, nors visą laiką jis pasirašydavo visus tris dokumentus: PVM sąskaitą-faktūrą, važtaraštį ir krovinio pristatymo dokumentą. Visą laiką buvo tokia praktika ir jokių išimčių nebūdavo, be to, visus šiuos dokumentų egzempliorius gaudavo ir jis, tačiau šiuo atveju jis tokių dokumentų neturi ir nebuvo įtraukęs į savo buhalterinę apskaitą. Nurodė, kad įmonės „Raben“ krovinio pristatymo dokumente nurodytas pašarų kiekis neatitinka PVM sąskaitoje-faktūroje ir važtaraštyje nurodyto pašarų kiekio, nors anksčiau tokių dalykų niekada nebuvo. Taip pat nurodė, kad pagal sutartį su UAB „Vetfarmas“, būtent PVM sąskaitos - faktūros pasirašymas prilygsta prekių priėmimo-perdavimo akto pasirašymui. Jei jis būtų žinojęs, kad yra skolingas, būtų tikrai atsiskaitęs, tačiau tik gavęs iš teismo dokumentus apie tai sužinojo, UAB „Vetfarmas“ su juo nebuvo susisiekęs dėl skolos, jokios pretenzijos negavo. Krovinius veža skirtingi vairuotojai, jis jų nežino.

7.       Atsakovo atstovas advokatas G. Gricius prašė ieškinį visiškai atmesti. Nurodė, kad nors ekspertas padarė išvadą, kad ant važtaraščio Nr. VET-50-00324, yra atsakovo parašas, tačiau dėl ieškinio pagrįstumo kyla daug abejonių. Jokio raštiško įspėjimo atsiskaityti su UAB „Vetfarmas“ atsakovas negavo. Pirkimo-pardavimo sutarties 1.2 punkte numatyta, kad PVM sąskaitos-faktūros pasirašymas yra laikomas prekių perdavimo-priėmimo aktu, tačiau atsakovas šios sąskaitos nepasirašė, o važtaraštis Nr. VET-50-00324 neprilygsta prekių perdavimo-priėmimo aktui. Todėl vien važtaraščio pasirašymas nepatvirtina, kad atsakovui buvo perduoti pašarai pagal 2019 m vasario 18 d. išrašytą PV sąskaitą-faktūrą Nr. VET-50-00324, kur nurodyta, kad atsakovas privalo sumokėti 758,07 Eur. Atsakovas pats neturi šio pirkimo dokumentų. Jeigu būtų skolingas, tikrai būtų atsiskaitęs. Ga dėl personalo kaitos, nesąžiningų vadybininkų atsirado šie dokumentai. Atsakovas paaiškino, kad jis tuo laikotarpiu jau nebendradarbiavimo su UAB „Vetfarmas“ ir pašarus pirko iš AB „Kauno grūdai“. Ir jokio poreikio pirki dar papildomai iš UAB „Vetfarmas“, nebuvo. Be to, PVM sąskaitoj-faktūroje ir važtaraštyje nurodyti pašarų kiekiai nesutampa su krovinio pristatymo važtaraštyje nurodytu pašarų kiekiu.

8.       Trečiojo asmens UAB „Vetfarmas“ atstovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė advokato padėjėja Aušra Janušauskaitė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad pagal byloje pateiktą važtaraštį, kuris pateiktas originalas, matyti, kad atsakovas prekes gavo. Visada važtaraštis su PVM sąskaita-faktūra yra atiduodami kartu. Kol nėra pasirašomas važtaraštis, tol prekės nėra atiduodamos. Vien tai, kad jis nepasirašė PVM sąskaitos-faktūros, nepaneigia šių prekių pristatymą jam. Galimai vairuotojas, atgabenęs šį krovinį, per klaidą atsakovui nepateikė tik PVM sąskaitos-faktūros. Dėl svorio skirtumo nurodė, kad tai galėjo būti dėl palečių ant kurių buvo sudėti pašarai, nes pasvertas buvo grynas svoris. Vertinant sutarties tarp UAB „Vetfarmas“ ir A. G. 1.2 punktą pažodžiui, sutinka, kad sąskaitos-faktūros pasirašymas šiuo atveju buvo būtinas, tačiau šiuo atveju esantis atsakovo parašas ant važtaraščio bei ant krovinio pristatymo važtaraščio, patvirtina, kad prekės jam buvo pristatytos. Dėl atsakovo informavimo apie įsiskolinimą nurodė, kad jis buvo informuojamas telefonu, jam skambino J. B.. Dėl pristatymo įmonės „Raben Lietuva“ nurodė, kad šią įmonę su UAB „Vetfarmas“ sieja sutartiniai santykiai ir siuntų pristatymo dokumentus asmeniui duodavo pasirašyti šios bendrovės vairuotojas. Dokumentų originalus važtaraštį, PVM sąskaitą-faktūrą, šios bendrovės atstovas grąžindavo kartą per mėnesį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas.

9.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Vetfarmas“ perleido reikalavimo teisę UAB „Juris LT“ į ūkininko A. G. skolą kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti pradiniam kreditoriui, reikalavimo teise į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su skolininko skolomis pradiniam kreditoriui, taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises. 2020 m. liepos 28 d. atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą bei buvo prašoma apmokėti skolą į naujojo kreditoriaus sąskaitą. Atsakovas teigė, kad negavo šio pranešimo, o apie skolą sužinojo tik gavęs dokumentus iš teismo, tačiau byloje pateiktas 2020 m. liepos 28 d. pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, siųstas atsakovui A. G., kuriame naujoji kreditorė UAB „Juris LT“ nurodė, kad UAB „Vetfarmas“ ir UAB „Juris LT“ 2020-07-24 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 200724/79 (pridedamas nuorašas); šia sutartimi pradinė kreditorė perleido naujajai kreditorei savo reikalavimo teisę į A. G. ūkininko skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais; skolą sudaro: 758,07 Eur pagrindinė skola pagal PVM sąskaitas-faktūras, 60,65 Eur netesybos už nesavalaikį atsiskaitymą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, iš viso 858,72 Eur; naujoji kreditorė prašė iki 2020-08-04 nurodytą sumą sumokėti į UAB „Juris LT“ sąskaitą. Iš siuntų sąrašo matyti, kad šis pranešimas A. G. buvo išsiųstas 2020 m. liepos 29 d. adresu (duomenys neskelbtini).

10.       Dėl nurodytų priežasčių, ieškovė UAB „Juris LT“ turėjo teisę pareikšti ieškinį, nėra. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas užsakė ir gavo prekes, kurios numatytos PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VET-50-00324 ir važtaraštyje Nr. VET-50-00324. Ieškovas teigia, kad atsakovas užsakė šias prekes, jam jos buvo pristatytos, tačiau atsakovas už jas neatsiskaitė ir šias aplinkybes įrodinėja PVM sąskaita-faktūra Nr. VET-50-00324 ir važtaraščiu Nr. VET-50-00324. Atsakovas teigia, kad jis tuo laikotarpiu su UAB „Vetfarmas“ nebendradarbiavo ir šių prekių neužsakė ir jos jam nebuvo perduotos, todėl neprivalo už jas sumokėti. Be to, nurodė, kad ant važtaraščio originalo yra ne jo parašas. Ir be to, pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp jo ir UAB „Vetfarmas“, 1.2 punktą, būtent PVM sąskaitos-faktūros pasirašymas gali patvirtinti prekių gavimą.

11.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp atsakovo ūkininko A. G. ir UAB „Vetfarmas“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią pardavėjas (UAB „Vetfarmas“) įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti pirkėjui (Ūkininkas A. G.), prekes, o pirkėjas įsipareigoja jas priimti ir atsiskaityti už Sutarties nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 p.). Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad pardavėjas pirkėjui perduoda prekes, kurių pavadinimas, kiekis bei kaina nurodytos pardavėjo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose. PVM sąskaitos-faktūros pasirašymas prilygsta prekių priėmimo-perdavimo akto pasirašymui.

12.       Pradinė kreditorė UAB „Vetfarmas” 2019 m. vasario 18 d. išrašė atsakovui ūkininkui A. G. 758,07 Eur sumai Pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. VET-50-00324 už atsakovui pristatytus kombinuotus pašarus ant kurios yra tik UAB „Vetfarmas“ atstovo parašas, atsakovas A. G. nėra pasirašęs šios sąskaitos. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad užsakytos prekės: Complet Extra (VMP galv.su mielėm)25 kg (kiekis-3) ir Komb. Paš. Melž.karv24 proc. (60-1172) 35 kg (kiekis 50), bendra sąskaitos suma 758,07 Eur. Pagal minėtą sąskaitą-faktūrą, 2019 m. vasario 18 d. išrašytas važtaraštis Nr. VET-50-00324, nurodyta, kad prekes (1750 kg kombinuotų pašarų) išdavė UAB „Vetfarmas“ sandėlio darbuotojas E. B., prekes priėmė A. G.. Ieškovė pateikė teismui Važtaraščio Nr. VET-50-00324, išrašytą 2019 m. vasario 18 d. originalą, kuriame nurodyta, kad prekes priėmė A. G.. Atsakovo įrašas ir parašas padaryti rankraštiniu įrašu.

13.       Atsakovas neginčija, kad nėra sumokėjęs šios skolos, tačiau teigia, kad jis neužsakė šių prekių ir jų negavo, todėl ir neprivalo mokėti. Tvirtino, kad nuo 2018 m. balandžio 19 d. nieko nėra pirkęs iš UAB „Vetfarmas“. Iš UAB „Vetfarmas” prekes jis pirko nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. balandžio 19 d., o nuo 2018 metų gegužės mėnesio iki šiol kombinuotus pašarus jis perka tik iš AB ,,Kauno grūdai“. Taip pat atsakovas teigė, kad ant važtaraščio originalo jis nepasirašė ir galimai jo parašas yra padirbtas. Be to, pateikė kitų PVM sąskaitų-faktūrų pavyzdžius, iš kurių matyti, kad visur yra paties atsakovo A. G. parašas (UAB „Vetfarmas“ išrašytos 2018 m. kovo 7 d., 2018 m. kovo 28, 2018 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitos-faktūros).

14.       Teismui 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitos-faktūros originalas nebuvo pateiktas. Trečiasis asmuo nurodė, kad originalo nerado fiziškai dėl dokumentų valdymo archyvavimo darbuotojų kaitos, tačiau byloje kartu su ieškiniu yra pateiktas skenuotas PVM sąskaitos-faktūros originalo variantas. Remiantis kasacinio teismo praktika, remtis PVM sąskaita-faktūra kaip pakankamu įrodymu galima tuo atveju, kai ji pasirašyta abiejų asmenų arba kai joje nurodyti duomenys yra patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011.). Nagrinėjamu atveju ant 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitos-faktūros nėra atsakovo parašo ir atsakovo pateikti duomenys rodo, kad  ankstesnė bendradarbiavimo praktika su UAB „Vetfarmas“ buvo kitokia, t. y. kad visada atsakovas pasirašydavo sąskaitą-faktūrą. Taip pat sutiktina su atsakovu, kad pagal sutartį šiuo atveju PVM sąskaitos-faktūros pasirašymas patvirtina ir prekių perdavimą-priėmimą. Tačiau šiuo atveju esant kitiems rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems, kad A. G. buvo pristatytos prekės pagal 2019 m. vasario 18 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, vien formaliai vertinti šį faktą eliminuojant kitas byloje nustatytas aplinkybes, negalima. Teismo vertinimu, vien PVM sąskaitos-faktūros nepasirašymas, šiuo atveju savaime nepaneigia, kad atsakovas šių prekių neužsakė ir kad jos nebuvo jam pristatytos.

15.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju byloje esantys kiti duomenys patvirtina, kad tarp A. G. ir UAB „Vetfarmas“ buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir prekės jam buvo pristatytos (CK 6.317 straipsnio 1 dalis).

16.       Įvertinus atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Vetfarmas“ bendradarbiavimo praktiką, nustatyta, kad visą laiką atsakovui su kroviniu būdavo pristatomi trys dokumentai: PVM sąskaita-faktūra, važtaraštis ir krovinio pristatymo važtaraštis ir visus šiuos tris dokumentus atsakovas pasirašydavo.

17.       Analizuojamu atveju nustatyta, kad ieškovo pateikta 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VET-50-00324, yra pasirašyta pardavėjo UAB „Vetfarmas“ sandėlio darbuotojo E. B.. Ši sąskaitą (serija ir numeris VET-50-00324, data 2019-02-18, prekių/paslaugų tiekimo data 2019-02-18) buvo pateikta ir registruota VMI i.SAF sistemoje – mokestinis laikotarpis nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28.

18.       Ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovui buvo pristatytos šios prekės ir kad jis jas priėmė pateikė ne tik minėtą PVM sąskaitą-faktūrą, bet ir 2019 m. vasario 18 d. važtaraštį Nr. VET-50-00324, iš kurio nustatyta, kad atsakovui A. G. buvo pristatytos prekės, nurodytos 2019 m. vasario 18 d PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VET-50-00324. Minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje ir važtaraštyje nurodytos prekės ir jų kiekis, atitinka. Nurodyta, kad prekes išdavė sandėlio darbuotojas E. B., o prekes priėmė A. G.. Ieškovė, teismui pareikalavus, pateikė važtaraščio originalą. Siekiant pašalinti abejones dėl atsakovo parašo ant važtaraščio originalo, tenkinus atsakovo prašymą, buvo atlikta A. G. rašysenos ekspertizė. 2022 m. kovo 2 d. ekspertizės akte Nr. 11-198(22) padaryta išvada, kad UAB „Vetfarmas“ važtaraštyje Nr. VET-50-00324 (dokumento data 2019-02-18; 2019-03-20), grafoje „prekes priėmė“, rankraštinį įrašą „A. G.“ parašė ir pasirašė A. G.. Kita vertus, nors atsakovas tvirtino, kad visą laiką visą savo apskaitą veda tvarkingai, tačiau negalėjo paaiškinti, kada ir kaip pasirašė šį važtaraštį.

19.       Byloje taip pat yra pateiktas 2019 m. vasario 18 d. krovinio pristatymo važtaraščio kopija, iš kurios matyti, kad įmonė UAB „Raben Lietuva“ 2019 m vasario 18 d. (laikas nurodytas 8.00 val.– 15:00 val.), A. G., adresu (duomenys neskelbtini), pristatė 2 paketus gyvūnų produktų (svoris 1 850 kg), siuntėjas UAB „Vetfarmas“. Krovinio pristatymo važtaraštį pristatė vairuotojas P. N., grafoje „gavėjas“ yra A. G. parašas, nėra nurodytas vardas ir pavardė. Nors atsakovas teigė, kad visada nurodo savo vardą ir pavardę, tačiau iš jo paties pateiktų teismui dokumentų matyti, kad ne visada jis nurodydavo savo vardą ir pavardę. Iš paties atsakovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų UAB „Jubana“ matyti, kad atsakovas yra pasirašęs tik parašu ir savo vardo bei pavardės nėra nurodęs, vadinasi, buvo atvejų, kada atsakovas ant dokumentų uždėdavo tik parašą. Be to, pats atsakovas, po šių dokumentų teismo posėdžio metu parodymo, pripažino, jog galėjo būti atvejų, kada jis uždėdavo tik parašą (2022-05-04 teismo posėdis).

20.       Trečiojo asmens teismui 2022 m. balandžio 22 d. rašte nurodyta, kad šis dokumentas yra atsiųstas iš „Raben“ dokumentų sistemos, originalo dokumento negaudavo, kadangi siuntos pristatymo dokumentai vedami el. būdu „Raben“ dokumentų sistemoje.

21.       Taigi byloje yra pateikti visi trys dokumentai, kuriuos atsakovas gaudavo ir gavo pristatant krovinį, tačiau iš jų atsakovo liko nepasirašyta tik PVM sąskaita-faktūra. Eksperto išvada patvirtina, kad ant važtaraščio yra būtent atsakovo padarytas rankraštinis įrašas ir parašas. Taigi, atsakovas savo parašu ant 2019 m. vasario 18 d. važtaraščio Nr. VET-50-00324, kuriame nurodyti duomenys visiškai atitinka 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytus duomenis, patvirtino apie prekių gavimą, t. y. pasirašė grafoje „prekes priėmė“. Be to, parašu patvirtino ir šių prekių atvežimą jam – yra jo parašas ant UAB „Raben Lietuva“ krovinio pristatymo. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu pastebėjo, kad nėra pateiktas šio dokumento originalas, tačiau neišreiškė prašymo išreikalauti šio dokumento originalo, prašė vertinti situaciją tokia, kokia yra (2022-05-04 teismo posėdis, 11:45val). Šį dokumentą kritikavo tik dėl to, kad jame neatitinka krovinio svoris, nurodytas PVM sąskaitoje-faktūroje ir važtaraštyje Nr. VET-50-00324. (CPK 178 straipsnis).

22.       Dėl 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitoj-faktūroje, 2019 m. vasario 18 d. važtaraštyje nurodytų pašarų kiekio neatitikimo su krovinio pristatymo važtaraštyje nurodytu kiekiu. Nustatyta, kad 2019 m. vasario 18 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje ir važtaraštyje nurodyta, kad užsakyta ir priimta prekių yra: 35 kg kombinuotų pašarų melžiamoms karvėms kiekis – 50) ir 25 kg Complett Extra (VMP galv. su mielėm) (kiekis- 3), viso 1825 kg (neto svoris – be pakuotės) ir 1832,75 kg (bruto svoris – su pakuote), o UAB „Raben Lietuva“ krovinio pristatymo važtaraštyje nurodyta, kad perduota 1850 kg gyvūnų produktų, t. y. 25 kg daugiau lyginant su neto svoriu ir 18 kg vertinant su bruto svoriu. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad toks skirtumas gali būti dėl palečių, nes į PVM sąskaitą-faktūrą įrašytas grynas pašarų svoris, o UAB „Raben Lietuva“ su paletėmis ir galimai svėrė su jomis. Atsakovas teigė, kad negali paletė tiek sverti, tačiau viešojoje erdvėje yra duomenys, kad bendras euro paletės svoris yra 25 kg. Kita vertus, įvertinus tai, kad 2019 m. vasario 18 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje ir 2019 m. vasario 18 d. išrašytame važtaraštyje, kurį, kaip nustatyta, pasirašė atsakovas A. G., nurodyti vienodi pašarų kiekiai ir tik neatitikimas yra krovinio pristatymo važtaraštyje, teismas, neturi pagrindo abejoti, kad A. G. buvo pristatytos ne tos prekės, kurios nurodytos 2019 m. vasario 19 d. PVM sąskaitoje-faktūroje ir važtaraštyje, juolab, kad krovinys pristatytas tą pačią dieną, kaip išrašyta PVM sąskaita-faktūra ir važtaraštis Nr. VET-50-00324.

23.       Atsakovas, teikdamas, kad jis neužsakė šių prekių ir jų negavo, įrodinėjo tuo, kad jis tuo laikotarpiu bendradarbiavo su AB „Kauno grūdai“ ir pateikė PVM sąskaitas - faktūras, iš kurių matyti, kad atsakovas pirko pašarus iš UAB „Kauno grūdai“ (2019 m. sausio16 d., 2019 m. kovo 13 d. PVM sąskaitos-faktūros). Be to, teigė, kad jis šio pirkimo neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Pažymėjo, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas krovinio svoris neatitinka krovinio važtaraštyje nurodyto svorio.

24.       Iš atsakovo pateikto Pinigų kasoje banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo 2019 m. matyti, kad iš UAB „Vetfarmas“ pagal ginčo sąskaitą ir važtaraštį gautos prekės nėra įtrauktos į apskaitą, tačiau tai, kad atsakovas šio pirkimo neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą, savaime nepatvirtina, kad jis tų prekių negavo.

25.       Atsakovo teismui pateikti duomenys patvirtina, kad jis 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn. 2019 m. kovo mėn., bendradarbiavo su AB „Kauno grūdai“, tačiau vien ši aplinkybė savaime nepaneigia, kad jis tuo pačiu laikotarpiu negalėjo bendradarbiauti ir su UAB „Vetfarmas“. Atsakovas teismui pateikė kombinuotų pašarų pirkimo žiniaraščius 2018-2019 m., kurie rašyti atsakovo ranka (prie 2022-06-09 prašymo) ir iš kurių matyti, kad 2019 m. vasario mėn. nepirko pašarų. Iš šio žiniaraščio taip pat matyti, kad 2018 m. užsakymus praktiškai darydavo kiekvieną mėnesį, o 2019 m. nedarė užsakymo vasario mėnesį, rugsėjo mėn. Remiantis vien atsakovo ranka pildyto žiniaraščio, negalima vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas tikrai 2019 m. vasario mėn. neužsakė pašarų gyvuliams. Be to, nors atsakovas 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu prašė atidėti teismo posėdį, kad galėtų pateikti 2019 m. vasario mėn. AB „Kauno grūdai“ PVM sąskaitą-faktūrą, patvirtinančią, kad tą mėnesį pašarus užsakė ne iš UAB „Vetfarmas“, o pirko iš AB „Kauno grūdai“, tačiau šios sąskaitos nepateikė ir tvirtino, kad įvertinus prieš tai pirktą pašarų kiekį (2018 m. gruodžio mėn., ir 2019 m. sausio mėn. (8 t.)), jam 2019 m. vasario mėn. nereikėjo dar pirkti pašarų, nes tuo metu buvo mažiau melžiamų karvių ir dėl to jam pakako prieš tai užsakyto pašarų kiekio. Tačiau vien vertinant tai, kad galbūt atsakovui tuo metu pakako pašarų ir nebuvo būtina jų pirkti, savaime nepaneigia, kad jis jų neužsakė ir kad dėl to negalėjo užsakyti mažesnio pašarų kiekio nei įprastai užsakydavo. Kita vertus, nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jis užsakydavo mažiausiai po 2,6 tonas, tačiau iš jo pateikto ranka rašyto kombinuotų pašarų pirkimo, matyti, kad yra užsakęs ir 2 tonas (2018 m. spalio 17 d.), be to, iš paties atsakovo pateikto UAB „Raben Lietuva“ krovinio pristatymo važtaraščio originalo matyti, kad jam buvo anksčiau pristatytas ir 1 580 kg krovinys, siuntėjas UAB „Vetfarmas“ (važtaraštyje data nenurodyta) (pateiktas su 2021 m. rugsėjo 24 d. prašymu).

26.       Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl šių prekių neužsakė ir negavo, šiuo atveju nepatvirtintos jokiais duomenimis. Pagal atsakovo ir UAB „Vetfarmas“ pasirašytą sutartį matyti, kad prekes buvo galima užsakyti telefonu (Sutarties 3.1 p.), būtent tokiu būdu, kaip teigė atsakovas, jis ir užsakinėjo prekes. Taigi rašytinių įrodymų dėl užsakymo nėra.

27.       Taigi byloje surinktų įrodymų visuma, vertinant juos visus kartu ir atskirai, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. G. buvo pristatytos prekės, nurodytos 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VET-50-00324, kurių bendra vertė 758,07 Eur,  ir 2019 m. vasario 18 d. važtaraštyje Nr. VET-50-00324. Atsakovas šiuo atveju neįrodė, kad jam šios prekė nebuvo pristatytos. Pastebėtina, kad atsakovui prašant dėl papildomų įrodymų pateikimo buvo atidėti keli teismo posėdžiai. Buvo gauti papildomi dokumentai iš UAB „Vetfarmas“, nutarta pripažinti UAB „Vetfarmas“ atstovo dalyvavimą būtinu, po jo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jokių prašymų atsakovas ir jos atstovas teismui neišreiškė.

28.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

29.       Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, kad atsakovui buvo pristatytos prekės pagal 2018 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VET-50-00324, todėl jis privalo už šias prekes atsiskaityti, t. y. sumokėti ieškovei 758,07 Eur skolos. Atsakovas neginčijo, kad už šias prekes nėra atsiskaitęs.

30.       Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, skolos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VET-50-00324 nesumokėjo, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

31.       Atsakovas praleido savo prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų palūkanas, paskaičiuotas už praleistą atsiskaityti terminą. Ieškovės paskaičiavimu už laiku neįvykdytą piniginę prievolę, atsakovas privalo sumokėti Įstatyme numatytas palūkanas, pagal pradelstą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VET-50-00324 (palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. kovo 20 d., kai suėjo PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas, kurių apskaičiavimas yra toks: 758,07 Eur skola x 8,00 proc. palūkanos x 615 pradelstos dienos/365 dienų = 102,18 Eur.). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, priteistina ieškovei iš atsakovo ieškovės prašomas 102,18 Eur palūkanas.

32.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimo išlaidų

33.       Teismas, bylinėjimosi išlaidų dydį, jų pagrįstumą vertina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas),

34.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai. Apeliacinės instancijos teismui, bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nebuvo priteistos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro sumokėtas žyminis mokestis – iš viso 20 Eur (10 Eur už ieškinio pateikimą, 10 Eur už apeliacinio skundo pateikimą) ir patirtos atstovavimo išlaidos - 300 Eur (už ieškinio parengimas). Atstovavimo išlaidas patvirtina 2020 m. lapkričio 22 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra ir 2020 m. lapkričio 3 d. atliktas apmokėjimas. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistiną užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos.

35.       Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovės naudai priteistina iš viso 320 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

36.       Trečiojo asmens UAB „Vetfarmas“ interesus civilinėje byloje pagal 2022 m. gegužės 17 d. sudarytą atstovavimo sutartį, atstovavo advokato padėjėja Aušra Janušauskaitė ir pateikė prašymą priteisti 600 Eur atstovavimo išlaidų (2022-06-09 prašymas). Nustatyta, kad UAB „Vetfarmas“ sumokėjo advokato padėjėjai Aušrai Janušauskaitei 600 Eur (2022-05-23 mokėjimo pavedimas). Prie prašymo nėra pateikta išlaidų paskaičiavimo ir jų pagrindimo, kaip tai numatyta CPK 98 straipsnio 1 dalyje. Advokato padėjėja dalyvavo viename teismo posėdyje (2022 m. birželio 10 d.), kuris truko 1 val. 15 min., jokių duomenų, kad advokato padėjėja būtų rengusi procesinius dokumentus, kiek valandų truko pasiregimas teismo posėdžiui, nėra.

37.       Teismas, įvertinęs Rekomendacijų 8.19 punkte numatytą koeficientą (paskelbtas 2022 m. I ketvirtis – bruto 1 729,9 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), advokato padėjėjos atliktus veiksmus (dalyvavimas teismo posėdyje (1 val. - 172 Eur)), į Rekomendacijų 5 punkto nuostatą, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija nustatytų maksimalių dydžių ir nėra pagrįstos. Nustačius, kad advokato padėjėja atstovavo trečiojo asmens interesus viename teismo posėdyje, kuris truko 1 val., iš atsakovo trečiojo asmens naudai priteistina 137,60 Eur atstovavimo išlaidų (Rekomendacijų 9 punktas). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 296 straipsnio 12 punktu, 301 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Juris LT“, j. a. k. 303262509:

900,25 Eur (devynis šimtus eurų 25 ct) skolą;

8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui                 UAB „Vetfarmas“ 137,60 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovui pateiktų dokumentų originalus, nurodytus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutarties, kuria paskirta rašysenos ekspertizė, 1-11 punktuose nurodytus dokumentus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja         Ilona Rimkuvienė