Civilinė byla Nr. e3K-3-105-916/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01486-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.6.14.4

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei N. R. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir atsakovės N. R. patikslintą priešieškinį ieškovui A. R. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsiskaitymo su kreditoriumi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Luminor Bank“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos būstas LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymą iki gyvos galvos, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą 2001 m. birželio 13 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui M. R. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės; santuokos metu įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalyti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 62,89 kv. m bendro ploto (vertė 64 000 Eur); automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (vertė 125 000 Eur); 13/29 dalių žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (vertė 9144 Eur); automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės 1100 Eur piniginę kompensaciją už sutuoktinių jungtinės nuosavybės sumažinimą (už parduotus atsakovės šuniukus) ir 1098 Eur kompensaciją už jo sumokėtas sąskaitas už komunalines paslaugas; priteisti iš atsakovės 3990 Eur piniginę kompensaciją už sutuoktinių jungtinės nuosavybės sumažinimą (už atsakovės pasisavintus daiktus) ir 1705 Eur nuostolių atlyginimo už apleistos namo aplinkos teritorijos sutvarkymą, 100 Eur nuostolių atlyginimo už išdaužtą garažo langą; prievolę pagal 2010 m. spalio 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2305-2010-6533 kreditorei AB „Luminor Bank“ pripažinti šalių solidariąja prievole; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti jos santuokinę R. pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad su atsakove negyvena santuokinio gyvenimo, tolesnis jų bendras gyvenimas nebegalimas, susitaikyti nėra galimybių. Sūnus neturi jokių ypatingų poreikių, dėl kurių reikėtų mokėti didesnę išlaikymo sumą nei 250 Eur. Sutiko dėl nekilnojamojo turto ir transporto priemonių pasidalijimo būdo ir tvarkos, tačiau nesutiko dėl atsakovės nurodytų dalytino turto verčių. Sutiko, kad, jam asmeninės nuosavybės teise priteisus turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jam pereitų prievolė mokėti kreditą nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovo teigimu, atsakovė niekada nedirbo, todėl jos teiginiai, kad ji pagal 2002 m. balandžio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį išlaikė savo senelį N. S. (N. S.) iki gyvos galvos, neteisingi. Kadangi būtent ieškovas išlaikė senelį, lėšos, gautos pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, panaudotos ne asmeniniam turtui įgyti, o įsigyjant turtą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę.

4.       Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė teismo ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę R. pavardę; po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos, iki vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; padalyti santuokos metu įsigytą nekilnojamąjį turtą – ieškovui priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 155 000 Eur); 13/29 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (vertė 9000 Eur); ieškovui priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvardytą kilnojamąjį turtą; atsakovei priteisti nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinės rinkos vertė 59 700 Eur); automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvardytą kilnojamąjį turtą; priteisti iš ieškovo 22 178 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo priteisiamą didesnės vertės santuokos metu jungtinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto dalį; nustatyti, kad 2002 m. balandžio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu atsakovei perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, ir iš ieškovo atsakovei priteisti 11 150,13 Eur dydžio kompensaciją už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudotas asmenines atsakovės lėšas; nustatyti, kad prievolės AB „Luminor Bank“ pagal 2010 m. spalio 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2305-2010-64533 po santuokos nutraukimo lieka solidariosiomis prievolėmis, tačiau vidiniuose santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių.

5.       Atsakovė nurodė, kad šeima yra iširusi ir nebėra jokių prielaidų manyti, jog santuoką įmanoma išsaugoti. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 600 Eur (maitinimui, drabužiams, mokslui, papildomam ugdymui ir sporto treniruotėms, pramogoms ir kt.), todėl, atsižvelgiant į ieškovo, atsakovės turtinę padėtį, vaiko poreikius, iš ieškovo sūnui priteistinas 350 Eur išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Sutiko su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir transporto priemonių padalijimo būdu, tačiau nesutiko dėl šio turto verčių. Atsakovė kilnojamojo turto vertes grindė interneto puslapiuose skelbiamomis kainomis, o nekilnojamojo turto vertę – turto vertintojų atliktu vertinimu. Pažymėjo, kad santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), (pagal UAB „Lovertus“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. vertinimo išvadą Nr. 180806LCH-02 vidutinė rinkos vertė – 59 700 Eur) įsigytas iš atsakovės asmeninių lėšų, pardavus jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisę atsakovei perleido jos senelis N. S. pagal 2002 m. balandžio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sudarė būtent N. S. ir atsakovė, ieškovas sutartyje nėra nurodytas rentos mokėtoju, šios sutarties jis nepasirašė ir neįsipareigojo išlaikyti rentos gavėjo. Nors atsakovė nedirbo, nes buvo vaiko gimdymo atostogose, tačiau gaudavo pajamų, be to, senelis pats prisidėdavo prie savęs išlaikymo, nes gavo pensiją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tik ieškovas išlaikė senelį.

6.       Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi prisiimta atsakovės prievolė N. S. buvo asmeninė. Nors šis sandoris buvo sudarytas gavus ieškovo sutikimą, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Prievolė išlaikyti N. S. buvo asmeninė atsakovės prievolė, todėl ir turtas, įgytas vykdant šią prievolę, laikytinas asmenine atsakovės nuosavybe.

7.       Atsakovė pažymėjo, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė sau asmeninės nuosavybės priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 77 000 Lt (22 300,74 Eur), o panaudodami šias atsakovės asmenines lėšas, ieškovas ir atsakovė 2002 m. rugsėjo 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 100 000 Lt. Tuo pagrindu atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteisiama 11 150,13 Eur kompensacija už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti panaudotas asmenines atsakovės lėšas.

8.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Klaipėdos būstas Lt“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 173,57 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9.       Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens UAB „Klaipėdos būstas LT“ ieškinį tenkino visiškai. Ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes: N. R. – „R.“, A. R. – „R.“; nustatė nepilnamečio M. R. gyvenamąją vietą su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, nustatė, jog ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku geranoriškai tėvų susitarimu ir šalių sutarta tvarka ir laiku; priteisė iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2017 m. gegužės 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko M. R. išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės; nustatė, kad nė vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka; padalijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (vertė 140 000 Eur); 13/29 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (vertė 9000 Eur); išvardytą kilnojamąjį turtą. Atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 61 850 Eur); išvardytą kilnojamąjį turtą. Priteisė atsakovei iš ieškovo 21 283,22 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Pripažino, kad ieškovo ir atsakovės prievolės kreditorei AB „Luminor Bank“ yra solidariosios pagal 2010 m. spalio 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2305-2010-64533, nekeičiant šios sutarties sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį vykdys ieškovas iš savo asmeninių lėšų. Kitą patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmetė. Priteisė UAB „Klaipėdos būstas LT“ solidariai iš ieškovo ir atsakovės 173,57 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas, įvertinęs šalių pozicijas, konstatavo, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant ginčo dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovo bendravimo tvarkos su sūnumi, paliko atsakovei po santuokos nutraukimo R. pavardę, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, nustatė, jog šalių susitarimu sutarta tvarka ir laiku ieškovas bendrauja su sūnumi. Teismo vertinimu, 480 Eur kas mėnesį yra būtina ir pakankama šalių sūnaus poreikiams tenkinti, todėl, įvertinęs šalių gaunamas pajamas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, teismas sprendė iš ieškovo priteisti 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui.

11.       Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir 13/29 dalių žemės sklypo, 1/2 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais bei sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini), būtų priteista natūra ieškovui, o atsakovei – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini), vertės (9000 Eur) nėra. Šalims neprašius skirti teismo ekspertizės dėl kito nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais bei buto) verčių nustatymo, teismas rėmėsi šalių pateiktų vertinimų vidurkiu ir nustatė, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), vertė – 140 000 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), – 61 850 Eur. Teismo vertinimu, ieškovui priteistino žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais vertė mažintina iki 65 476,19 Eur, t. y. kreditorei AB „Luminor bank“ negrąžinto kredito suma.

12.       Atsižvelgdamas į tai, kad šalys ginčijosi dėl neregistruotino kilnojamojo turto verčių, tačiau objektyviais įrodymais nepagrindė realios turto vertės, neprašė skirti teismo kilnojamojo turto ekspertizės, teismas vadovavosi šalių nurodytu turto vertės vidurkiu ir sprendė, jog ieškovui tenka 11 860 Eur vertės kilnojamojo neregistruotino turto, o atsakovei – 1635 Eur vertės šio turto. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus dėl transporto priemonių verčių, remdamasis šių verčių vidurkiu, sprendė, kad ieškovui priteisiamo automobilio vertė – 2162 Eur, o priteisiamo atsakovei – 3228 Eur. Nustatęs, kad ieškovui po santuokos nutraukimo atitenka 88 498,19 Eur vertės santuokos metu įgyto turto, o atsakovei – 66 713 Eur vertės, atskaičius ieškovui atsakovės mokėtiną 501,97 Eur sumą už sumokėtas paslaugas, teismas sprendė, kad iš ieškovo priteistina atsakovei 21 283,22 Eur kompensacija.

13.       Kreditorei AB „Luminor Bank“ neprieštaravus dėl ieškovo prievolės pagal 2010 m. spalio 25 d. kreditavimo sutartį vykdymo tvarkos, nesant šalių ginčo, teismas pripažino ieškovo ir atsakovės prievolę pagal nurodytą kreditavimo sutartį solidariąja.

14.       Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą dėl išdaužto garažo lango ir namo aplinkos netvarkymo iš atsakovės, neįrodžius visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

15.       Teismas nustatė, kad 2002 m. balandžio 30 d. atsakovė N. R. ir jos senelis N. S. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu atsakovei perduota nuosavybė teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos N. S.. Pagal šios sutarties 7 punktą atsakovė gali perleisti gautą turtą tik turėdama išankstinį notaro patvirtintą N. S. sutikimą. Ieškovas ir atsakovė su N. S. sutikimu 2002 m. rugsėjo 10 d. įsipareigojo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje aiškiai nurodyta, jog parduodamas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir priklauso pardavėjams pagal 2002 m. balandžio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir VĮ Registrų centro duomenis. Atsakovė 2002 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įregistruotas atsakovės vardu. Šio buto vertė pagal UAB „Domus Optima“ 2018 m. balandžio 19 d. vertinimą – 64 000 Eur; pagal UAB „Lovertus“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. vertinimą – 59 700 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė duomenų apie nuosavybės teisės įregistravimą į N. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2002 m. balandžio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį teismui nepateikė.

16.       Remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė 2002 m. balandžio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu jau buvo sudariusi santuoką su ieškovu ir augino vaiką iki trejų metų, nes laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 26 d. iki 2001 m. balandžio 15 d. atsakovė dirbo R. R. individualioje paslaugų įmonėje (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. iki 2004 m. gruodžio 17 d. gavo išmokas augindama vaiką iki trejų metų (25 Eur (86 Lt)). Ieškovas nuo 2000 m. rugsėjo 21 d. iki 2004 m. rugpjūčio 13 d. dirbo UAB „Persolita“, gavo didesnes nei atsakovė pajamas (434 Eur (apie 1500 Lt)). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas sprendė, kad atsakovės senelis buvo labiau materialiai išlaikomas ieškovo nei atsakovės.

17.       Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai, neturėdami savo gyvenamojo būsto, buvo sutarę su atsakovės seneliu, jog būtent jie kartu vykdys prievolę ir išlaikys atsakovės senelį iki gyvos galvos, atsakovės senelis su tuo sutiko ir davė abiem sutuoktiniams sutikimą parduoti butą, nurodant, jog tai jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sudarant 2002 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovės senelis N. S. leido abiem sutuoktiniams parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi notariškai patvirtinta sutartimi šalys pripažino ir patvirtino, kad butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Tą pačią dieną 2002 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis taip pat yra šalių įgytas kaip bendroji nuosavybė. Atsakovė nebuvo išreiškusi valios šį butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Šiame bute apsigyveno atsakovės senelis ir ginčo šalys, taigi ieškovas ir atsakovė suteikė atsakovės seneliui gyvenamąjį būstą ir abu jį išlaikė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos už šiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudotas lėšas.

18.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas iš ieškovo išlaikymo vaikui dydis pakankamas vaiko poreikiams užtikrinti, atsakovė nepagrindė didesnio išlaikymo dydžio vaikui būtinybės.

20.       Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į dalytino turto sąrašą neįtraukė santuokos metu įsigyto televizoriaus, nes būtent ieškovas jau faktiškai iširus santuokai sumokėjo už televizorių, įsigytą lizingo sutarties pagrindu. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo šalių dalytino turto kainos nustatymu pagal ieškovo ir atsakovės nurodytų turto verčių vidurkį, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos šalių dalytino turto vertės (sklypo, namo, automobilių, neregistruotino kilnojamojo turto).

21.       Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2002 m. balandžio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu atsakovei perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei nepriklausė asmeninės nuosavybės teise. Tai patvirtina 2002 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurios 1 punkte nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pardavėjų ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklauso pardavėjams pagal 2002 m. balandžio 30 d. sutartį Nr. K1AK-5951, patvirtintą Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro, taip pat pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Klaipėdos filialo 2002 m. rugpjūčio 6 d. pažymėjimą ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Klaipėdos filialo 2002 m. rugpjūčio 7 d. pažymą Nr. 50/83094. Pardavus šį butą tą pačią dieną buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi atsakovė nebuvo išreiškusi valios šį butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise.

22.       Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė, neįrodžiusi, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės reikalavimas nustatyti, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu atsakovės įgytas nekilnojamasis turtas atsakovei priklausė asmeninės nuosavybės teise, bei iš ieškovo priteisti piniginę kompensaciją, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nustatyti, kad 2002 m. balandžio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu atsakovei perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausė asmeninės nuosavybės teise, ir iš ieškovo atsakovei priteisti 11 150,13 Eur dydžio kompensaciją už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti panaudotas asmenines atsakovės lėšas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymą iki gyvos galvos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimą. Atsakovės ir rentos gavėjo N. S. sudaryta 2002 m. balandžio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija byloje nuginčyta (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Rentos gavėjas išreiškė valią sudaryti sutartį būtent su atsakove, išreikšdamas pasitikėjimą bei sutikdamas už jai perduotą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą gauti iš atsakovės išlaikymą iki gyvos galvos. Ieškovas nurodytos sutarties nepasirašė ir neišreiškė valios dėl tokio sandorio sudarymo, sutartyje nėra nurodytas rentos mokėtoju, neįsipareigojo išlaikyti rentos gavėjo. Ieškovo veiksmai – pagalba buityje, bendravimas su rentos gavėju ar jo priežiūrai sutuoktinių lėšų panaudojimas – nepatvirtina ieškovo dalyvavimo išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose (CK 6.460, 6.461 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019 yra konstatavęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi negali būti įpareigotas teikti išlaikymą, t. y. priežiūrą, gyvenamąją vietą, maitinimą ir t. t., rentos mokėtojo sutuoktinis, kuris įstatyme nustatyta forma nėra išreiškęs savo valios atlikti tokius veiksmus rentos gavėjui, o šis savo ruožtu nėra išreiškęs pasitikėjimo rentos mokėtojo sutuoktiniu ir gali nepageidauti būti nuo jo priklausomas (nuolat prižiūrimas, esant reikalui, maitinamas, slaugomas ir pan.).

24.       Ieškovas atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.                      Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir 2 dalį turtas, gautinas vieno iš sutuoktinių santuokos metu pagal rentos sutartį, gali tapti tiek asmenine jo nuosavybe, tiek bendrąja jungtine nuosavybe su kitu sutuoktiniu. Atsakovė, pagal rentos sutartį gaunamą butą norėdama valdyti asmeninės nuosavybės teise, privalėjo tokią valią išreikšti rentos sutartyje, tačiau, tokios valios neišreiškus, butas tapo bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe. Be to, 2002 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1 punktas, kuriame nurodyta, kad parduodamas butas yra bendroji jungtinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, patvirtina, jog atsakovė nebuvo išreiškusi valios butą įgyti asmenine nuosavybės teise.

24.2.                      Net ir laikant, kad rentos sutartimi įgytas butas priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise, CK neįtvirtinta pareiga vienam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui už pastarojo panaudotas asmenines lėšas bendram turtui įgyti. Santuokos metu vienam iš sutuoktinių naudojant asmenines lėšas turtui įgyti taikomos bendrosios normos, reglamentuojančios, kad turtas tampa bendrąja jungtine nuosavybe, jei sutuoktinis, kuris tokiam turtui įgyti naudoja asmenines lėšas, neišreiškė valios tos turto dalies, kuri įgyjama už jo asmenines lėšas, turėti savo asmenine nuosavybe. Taigi net jei būtų konstatuota, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti atsakovė panaudojo asmenines lėšas, butas vis tiek tapo bendrąja jungtine šalių nuosavybe, nes jo pirkimo–pardavimo sutartyje nėra išreikšta atsakovės valia naudoti asmenines lėšas turtui įgyti ir kad ji ta dalimi turtą siekia turėti asmenine nuosavybe.

25.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nekilnojamojo turto, vieno iš sutuoktinių įgyto išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

26.       Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

27.       Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytos fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.). Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

28.       CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

29.       Kasaciniame skunde atsakovė teigia, jog santuokos nutraukimo bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, kurią sudarė atsakovė, kaip rentos mokėtoja, ir jos senelis N. S. – rentos gavėjas, pagrindu jai perduotas nekilnojamasis turtas yra bendroji ieškovo ir atsakovės nuosavybė. Dėl to teismai nepagrįstai sprendė netenkinti jos prašymo priteisti iš ieškovo kompensaciją už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudotas asmenines atsakovės lėšas, gautas pardavus pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį gautą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

30.       Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymas, vykdymas ir pasibaigimas reglamentuotas CK šeštosios knygos IV dalies XXVI skyriaus ketvirtame skirsnyje. Šio skirsnio 6.460 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. CK 6.461 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra. Sutartyje gali būti nustatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas. Jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą (CK 6.464 straipsnio 2 dalis).

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, aiškinimo ir taikymo praktiką, konstatavo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pagal savo prigimtį yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, kad rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, nes rentos gavėjas tampa priklausomas nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo. Taigi išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos gavėjas išreiškia pasitikėjimą konkrečiu asmeniu, sutikdamas būti jo prižiūrimas, šiam teikiant atitinkama forma išlaikymą natūra, ir perduodamas rentos mokėtojui nuosavybės teisę į savo nekilnojamąjį turtą. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi negali būti įpareigotas teikti išlaikymą, t. y. priežiūrą, gyvenamąją vietą, maitinimą ir t. t., rentos mokėtojo sutuoktinis, kuris įstatyme nustatyta forma nėra išreiškęs savo valios atlikti tokius veiksmus rentos gavėjui, o šis savo ruožtu nėra išreiškęs pasitikėjimo rentos mokėtojo sutuoktiniu ir gali nepageidauti būti nuo jo priklausomas (nuolat prižiūrimas, esant reikalui, maitinamas, slaugomas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019 31–34, 39 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Cituojamoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad aplinkybė, jog rentos gavėjas sudaro sutartį su vienu iš sutuoktinių, antrajam neišreiškus valios prisiimti iš šio sandorio kylančių teisių ir pareigų, teikia pagrindą daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu rentos gavėjo perduotas kitai šios sutarties šaliai – rentos mokėtojui nekilnojamasis daiktas tampa asmenine rentos mokėtojo nuosavybe net ir tuo atveju, kai išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaroma ir daiktas perduodamas santuokos metu. Tokiu atveju tai pripažįstama pakankamu pagrindu paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją ir konstatuoti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu iš rentos gavėjo įgytą nekilnojamąjį daiktą, įgytą rentos mokėtojo asmeninėn nuosavybėn (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019 40 punktas).

32.       Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2001 m. birželio 13 d. sudaryta ieškovo ir atsakovės santuoka. 2002 m. balandžio 30 d. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurią pasirašė atsakovė N. R. ir N. S., atsakovės senelis. Sutartimi rentos gavėjas N. S. su sąlyga jį išlaikyti iki gyvos galvos perdavė atsakovei nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2002 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas ir atsakovė (pardavėjai), N. S. sutikus, pardavė J. B. (J. B.) butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 punkte nustatyta, kad parduodamas turtas yra bendroji jungtinė pardavėjų nuosavybė ir priklauso pardavėjams pagal 2002 m. balandžio 30 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Tą pačią dieną, 2002 m. rugsėjo 10 d., pardavėjas P. S. ir pirkėja atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo be nuomos mokesčio leisti gyventi ir naudotis šiuo butu iki gyvos galvos N. S. (sutarties 10 punktas).

33.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu įgyto buto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams, motyvavo tuo, kad abu sutuoktiniai buvo sutarę su atsakovės seneliu, jog jie kartu vykdys rentos mokėtojos prievolę ir išlaikys senelį iki gyvos galvos. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis priėjo prie šios išvados. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei nepriklausė asmeninės nuosavybės teise, kadangi jį parduodant pirkėjui J. B. pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkte nurodyta, jog butas priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismai pažymėjo, kad atsakovė, ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartimi nurodydama, jog butas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai ir ieškovui, pripažino šį faktą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pakankama ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi įgytą butą atsiradimo faktui konstatuoti.

34.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje yra įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kartu konstatuotina, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas tinkamam bylos ištyrimui ir pagrįstam sprendimui priimti. CPK 225 straipsnio 1 punkte įtvirtinta teismo pareiga prireikus patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti.

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad 2002 m. balandžio 30 d. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos mokėtoja, atsakovė, nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo bendrosios nuosavybės teise, kadangi ji nedirbo ir neturėjo materialinių galimybių išlaikyti rentos gavėjo. Šį savo teiginį ieškovas taip pat grindė aplinkybe, jog parduodant šį butą 2002 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkte yra įrašyta, kad parduodamas turtas yra bendroji jungtinė pardavėjų nuosavybė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju galėjo susiklostyti tokia situacija, kai vieno sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas tampa bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau tokiu atveju šios aplinkybės bei juridiniai faktai turi būti įrodyti ir teismų konstatuoti. Rentos mokėtojas gali perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į perduotą jam mainais už išlaikymą iki gyvos galvos nekilnojamąjį daiktą tik turėdamas išankstinį rašytinį rentos gavėjo sutikimą. Toks rašytinis sutikimas turi būti patvirtintas notaro (CK 6.463 straipsnio 1 dalis). Teismai nenustatė, kad rentos gavėjas – atsakovės senelis buvo davęs notaro patvirtintą sutikimą rentos mokėtojai – atsakovei perleisti dalį teisių į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu perleistą nekilnojamąjį daiktą ieškovui, kaip nustatyta CK 6.463 straipsnio 1 dalyje. Toks sutikimas galėjo būti duotas iki parduodant (duomenys neskelbtini), esantį butą pirkėjui J. B.. Be to, teismai, spręsdami buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo klausimą, nenagrinėjo rentos gavėjo suteikto sutikimo dėl buto pardavimo turinio. Byloje buvo vadovautasi tik buto pirkimo–pardavimo sutarties nuostata, kurioje nurodyta, kad butui parduoti yra gautas rentos gavėjo N. S. notariškai patvirtintas sutikimas, tačiau paties sutikimo egzistavimo faktas, jo turinys byloje liko nenustatytas ir neįvertintas. Taip pat pabrėžtina, kad aplinkybė, jog didžiąją dalį bendrų šeimos pajamų gaudavo ieškovas ir kad galimai ir iš šių lėšų buvo vykdoma rentos mokėtojos prievolė rentos gavėjui, pati savaime nesudaro pagrindo atsakovės asmenine nuosavybe priklausančio turto pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Ji gali būti teismo vertinama kaip reikšminga sprendžiant klausimą dėl atsakovės teisės į kompensaciją CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu apimties. 

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio statuso, tiek atsakovei sudarius išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir jos pagrindu įgijus šį nekilnojamąjį turtą, tiek parduodant šį turtą J. B., nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, aiškinimo ir taikymo, todėl vertintina kaip nepagrįsta.

37.       Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas reikalavimą dėl kompensacijos atsakovei už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudotas jos asmenines lėšas priteisimo grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38.       Kasacinis teismas patyrė 3,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį dėl kompensacijos atsakovei N. R. už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudotas jos asmenines lėšas priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Birutė Janavičiūtė

        Donatas Šernas

        Dalia Vasarienė