Administracinė byla Nr. I-1219-426/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04216-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja A. B. skunde teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1969(02070) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei A. B., panaikinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo atsakovas panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi; I t, b. l. b. l. 1–3).
Skunde pareiškėja nurodo, kad Sprendimas yra nepagristas ir neteisėtas. Pareiškėja paaiškina, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) įkurta 2007 m., pagrindinė įmonės veikla – maitinimo paslaugos. Bendrovė turi nuosavas patalpas (kavinė): (duomenys neskelbtini), kurioje teikiamos maitinimo paslaugos. Nurodo, kad Bendrovės valdyba sudaryta iš keturių narių, renkamų ketverių metų kadencijai. Pareiškėja išrinkta valdybos nare, ji yra Bendrovės akcininkė. Jai priklauso 540 nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų (įstatinio kapitalo, kuris sudaro 868 800 Eur, vienos akcijos nominali vertė – 28,96 euro). Pareiškėjos, kaip akcininkės, piniginės lėšos – 134 480 Eur, investuotos į Bendrovės ilgalaikį turtą.
Skunde atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Bendrovė visada vykdo Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – Įstatymas), 45 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. pakeitė įstatinį kapitalą; priėmė sprendimą sudaryti Bendrovės valdybą; į darbą priėmė keturis Lietuvos Respublikos piliečius. Nurodo, jog 2017 m. kovo 1 d. bendrovė turėjo devynis darbuotojus. Šiuo metu liko šeši darbuotojai. Pažymi, kad Bendrovė ieško darbuotojų, tačiau šiuo metu sunku rasti kvalifikuotų darbuotų, paieškos tęsiamos.
Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vedėja priėmė sprendimą, netaikydama Europos Sąjungos teisės normos kaip prevencinės teisės normos – įspėjimo apie pažeidimą.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą (I t., b. l. 84–87).
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai, kaip Bendrovės dalyvei, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. birželio 14 d. Migracijos departamento priėmė sprendimą pakeisti jai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.
Nurodo, kad vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2017 m. lapkričio 30 d. patikrino, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinę sistemą, nustatė, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys: du Lietuvos Respublikos piliečiai, du užsieniečiai, turintys leidimus nuolat gyventi, ir du užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi. Atkreipia dėmesį, kad įmonėje nuo 2016 m. lapkričio 1 d. užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi, nebuvo mokamas darbo užmokestis (išskyrus 2017 m. rugsėjo mėnesį, kai užsieniečiams buvo sumokėtas 200 eurų darbo užmokestis), o dviem Lietuvos Respublikos piliečiams buvo mokamas mažesnis nei minimalus darbo užmokestis. Atsakovas padarė išvadą, kad įmonė faktiškai jau 2016 m. lapkričio 1 d. neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo.
Atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėja ir Bendrovė nuo 2016 m. lapkričio 1 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi Bendrovėje nėra įsteigtų ne mažiau kaip trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsakovas padarė išvadą, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų ir pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėja turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolatos sekti, ar Bendrovė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek ji, tiek jos valdoma įmonė atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju jai gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi.
Pažymi, kad pareiškėja taip pat pažeidė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Atsakovo teigimu, Sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, remiantis disponuojamais Sodros informacinės sistemos duomenimis dėl Bendrovės, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos. Teigia, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek teisės aktų reikalavimus, tiek gero administravimo principą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovo atstovams nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas Leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 14 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės dalyvė, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (I t., b. l. 89–98).
Atsakovas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi ir 2016 m. birželio 27 d. išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. birželio 27 d. (I t., b. l. 8–9).
Atsakovas Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikino leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. gegužės 4 d. (I t., b. l. 6–7). Sprendime konstatavo, kad šiuo metu pareiškėja ir Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimų. Be to, nustatė, kad pareiškėjas Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes atsakovo neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.
Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Atsakovas nustatė, kad pareiškėja neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų. Šioje normoje buvo įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra Bendrovės valdybos narė, akcininkė ir jai priklauso 540 nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų (I t., b. l. 72–74, 76, 114, 136). Pareiškėja Bendrovėje dirba pardavimo vadove (I t., 46–50).
Ta aplinkybė, kad pareiškėja yra Bendrovės dalyvė (akcininkė ir valdybos narė) ir Bendrovė vykdo veiklą, nepaneigia imperatyvaus reikalavimo įsteigti ne mažiau kaip tris darbo vietos ir jose visą darbo laiką privalo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovo išvados, kad Bendrovė patikrinimo metu minėto reikalavimo nebeatitiko. Duomenys vertintini Sprendimo priėmimo metu.
Atsakovas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, remdamasis Sodros informacinės sistemos duomenimis (II t., b. l. 13–19), 2017 m. lapkričio 30 d. patikrino, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Minėta, kad leidimas laikinai gyventi išduotos būtent teisėtos veiklos pagrindu. Patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovėje dirbo šeši asmenys pagal darbo sutartis (I t. b. l. 29–50). Atsakovas, remdamasis VSDFV informacine sistema, nustatė kad Bendrovėje buvo įdarbinti šeši asmenys, t. y. du Lietuvos Respublikos piliečiai, du užsieniečiai, turintys leidimus nuolat gyventi, ir du užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi (II t., b. l. 39). Taip pat nustatė, kad 2016 m. lapkričio 1 d. užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi, nebuvo mokamas darbo užmokestis, išskyrus 2017 m. rugsėjo mėnesį, užsieniečiams buvo sumokėtas 200 eurų darbo užmokestis (II t., b. l. 40–43), o dviem Lietuvos Respublikos piliečiams buvo mokamas mažesnis nei minimalus darbo užmokestis. Be to, nuo 2016 m. gruodžio mėnesio darbuotojai iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis (II t., b. l. 47).
Teismo vertinimu, atsakovo išvada, kad Bendrovė faktiškai jau 2016 m. lapkričio 1 d. neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, yra pagrįsta oficialiais duomenimis. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ieškoma naujų darbuotojų, kad sunku išmokėti darbo užmokestį, negali paneigti atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo įspėti apie planuojamą Bendrovės patikrinimą. Šiuo atveju pareiškėja turėjo pareigą atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus visą leidimo laikinai gyventi laikotarpį.
Be to, pareiškėjos su skundu pateiktos sutartys dėl atliekų tvarkymo, gamtinių dujų pirkimo-pardavimo, elektros energijos persiuntimo negali paneigti atsakovo nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjos ir Bendrovės neatitikties Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams. Nagrinėjamu atveju tiriamas ne Bendrovės vykdomos veiklos realumas.
Taip pat pareiškėja atsakovui neteikė informacijos apie pasikeitusią padėtį Bendrovėje, nors tokią pareigą turėjo pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra imperatyvi, kurios, kaip minėta, pareiškėja ir Bendrovė neatitiko.
Be to, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatyme nustatytais pagrindai (žr., pvz., 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017). Taip pat praktikoje susiformavusi nuostata, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2017 m. spalio 2 d. Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. Nr. A-4926-662/2017).
Konstatuotina, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, ginčijamame Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja ir Bendrovė nuo 2016 m. gruodžio mėnesio neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl atsakovo Sprendimas panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi yra teisėtas ir pagrįstas. Jokių išimčių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra proporcingas ir adekvatus ir šiuo atveju pareiškėjui kyla teisinė pasekmė – leidimo laikinai gyventi panaikinimas. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.
Pažymėtina, kad atsakovo priimtas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į Migracijos departamentą su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Rūta Miliuvienė
Henrikas Sadauskas