Civilinė byla Nr. e2A-2769-601/2025

                                                                                      Teisminio proceso Nr.

  Procesinio sprendimo kategorijos:

  2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Laimos Kriaučiūnaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-219-1107/2025 pagal ieškovės B. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nustatyti tėvystę, pripažįstant atsakovą A. Š. nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o vaiką E. S., atsakovo A. Š. vaiku; 2) palikti nepilnamečio vaiko E. S. pavardę – S.; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko, E. S. gyvenamąją vietą su motina - ieškove B. B.; 4) nustatyti, kad atsakovas A. Š. su nepilnamečiu vaiku E. S. bendraus tik iš anksto prieš 3 (tris) dienas perspėjęs ieškovę B. B.; 5) priteisti iš atsakovo A. Š. nepilnamečiui vaikui E. S. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 355 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-07-30) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkymą uzufrukto teise pavesti vaiko motinai B. B.; 6) priteisti iš atsakovo A. Š. 10 651 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui E. S. už laikotarpį nuo 2021-07-30 iki 2024-07-31; 7) priteisti iš atsakovo ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 metais ji ir atsakovas pradėjo bendrauti. Maždaug du metus šalys kartu bendravo, ko pasėkoje apsigyveno atsakovui priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su kitu ieškovės nepilnamečiu vaiku. Gyvenant kartu, šalys buvo pradėję kurti bendrą šeimos ūkį, ko pasėkoje ieškovė pradėjo lauktis judviejų bendro vaiko. Tačiau po dviejų mėnesių, ieškovei būnant nėščiai, antrą mėnesį, prasidėjo barniai, todėl ji buvo priversta išsikraustyti iš atsakovo gyvenamosios vietos. Po ieškovės išsikraustymo, šalys palaikė bendravimą, tačiau ieškovei būnant nėščiai septintąjį mėnesį atsakovas dingo. (duomenys neskelbtini) šalims gimė vaikas - E. S.. Atsakovas iki šiol nėra rūpinęsis savo sūnumi, neskyrė jokio išlaikymo, nesuteikė jam jokių galimybių tinkamai augti, nepaisant to, kad yra jo biologinis tėvas ir tai puikiai žinojo. Visa nepilnamečio sūnaus išlaikymo našta iki šiol teko vienai ieškovei. Nepilnametis sūnus privalo žinoti savo tikruosius tėvus. Todėl, siekiant užtikrinti vaiko interesus ir teises, ieškovė kreipėsi dėl tėvystės nustatymo. Nuo pat sūnaus gimimo atsakovas nesirūpina ir nesidomi savo nepilnamečiu sūnumi, nepalaiko jokio kontakto su juo, kas ieškovės požiūriu iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti tėvystę. Kadangi atsakovas vaiko tėvystės gera valia nepripažino, sūnui buvo suteikta buvusi motinos pavardė – S.. Vaikas ilgą laiką augo turėdamas motinos pavardę, o su atsakovu nėra bendravęs, šiuo metu tarp jų nėra jokio artimo emocinio ryšio, todėl pavardės pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiko socializaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustačius, kad atsakovas yra nepilnamečio E. S. tėvas, vaikui paliktina pavardė – S.. Vadovaujantis nepilnamečio vaiko E. S. interesais, jo poreikiais, prisirišimu prie ieškovės, nuolatinė sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Šiuo metu sūnus gyvena kartu su motina, nuo gimimo, jų gyvenimo sąlygos yra geros, tarpusavio ryšys su motina stiprus. Esant tokioms aplinkybėms nėra poreikio keisti nepilnamečio vaiko dabartinę gyvenamąją vietą. Iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakovu tvarkos, nes atsakovas niekada su vaiku nebendravo, todėl mano, jog atsakovo bendravimas su sūnumi gali vykti bendru šalių sutarimu ne vėliau kaip prieš tris dienas su ieškove suderintu laiku. Ieškovė nesudaro jokių kliūčių atsakovo ir sūnaus bendravimui, jeigu tik toks poreikis būtų. Kadangi nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, todėl iš atsakovo sūnui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Prašo iš atsakovo priteisti 355,00 Eur mėnesinį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, kuris prilygsta rekomendacijai vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo ½ dalį minimalios algos. Nuo 2024-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra apie 709 Eur, taigi kiekvienas iš tėvų turi mokėti po ~ 355 Eur (709 Eur / 2). Vaiko maitinimui vidutiniškai per mėnesį reikia ne mažiau kaip po 200,00 Eur. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaiko amžių, tai nėra maksimali suma, tik realiai minimalūs poreikiai. Vaiko sveikatos priežiūros paslaugoms bei prekėms yra reikalinga 70,00 Eur suma Nepilnamečio vaiko aprangai ir avalynei vidutiniškai mėnesiui skiriama po 100,00 Eur. Higienos priemonėms per mėnesį vidutiniškai skiriama po 50,00 Eur. Vaikui skiriamoms buities priežiūros prekėms bei komunaliniams mokesčiams, transporto išlaidoms skiria apie 100,00 Eur per mėnesį. Taip pat nepilnametis vaikas lanko darželį, kurio mėnesinė kaina siekia 50,00 Eur. Kanceliarinėms, lavinimo priemonėms, knygoms, žaislams ir pan. skiria apie 80,00 Eur. Laisvalaikio išlaidos (kino teatras, draugų gimtadieniai, baseinas, pramogų parkai, išvykos prie jūros, ežero) sudaro apie 150,00 Eur per mėnesį. Nenumatytoms išlaidoms ieškovė skiria po 70,00 Eur. Taip pat, ieškovė moka už nepilnamečio vaiko sveikatos draudimą (nuo nelaimingų atsitikimų, traumų ir kt.), esantį ADB Compensa, kurio mėnesinė išlaidų suma sudaro 30,00 Eur. Taigi, ieškovė patiria didelę finansinę naštą, siekiant patenkinti bylos šalių nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, suteikti jam komfortišką gyvenimą. Ieškovė turi ir kitą nepilnametį vaiką, kuriuo privalo rūpintis, todėl šiai dienai jai tenka ypatinga sunki finansinė našta išlaikyti abu nepilnamečius vaikus, patenkinti jų būtinuosius poreikius. Ieškovė viena rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, todėl kiekvieną mėnesį už jo būtinųjų poreikių patenkinimą patiria viso apie 900,00 Eur išlaidų. Ieškovė kiekvieną mėnesį gauna išmokas iš valstybės vaikui, kuri siekia 96,25 Eur. Tai šiek tiek palengvina jos turimas išlaidas vaiko atžvilgiu, tačiau nepakankamai, jog būtų suteikti būtinieji poreikiai augimui ir vystymuisi. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą iš atsakovo, kuris tenkintų jo būtinuosius poreikius. Ieškovė prašo priteisti po 355 Eur į mėnesį, o toks išlaikymo dydis yra minimalus, vadovaujantis teismų praktika, šio išlaikymo įrodymui ieškovė neprivalo teikti detalius įrodymus. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisidėjo, todėl yra reiškiamas reikalavimas, ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-07-30 iki 2024-07-31 pagal ieškinyje pateiktą paskaičiavimą, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant pagal ½ minimalios mėnesio algos sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra teikiamas 2024-07-31, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui E. S. nuo 2021-07-30 iki ieškinio pateikimo dienos. Remiantis minimalios mėnesinės algos dydžiais, atsakovas, laikotarpiu nuo 2021-07-30 iki 2024-07-31, turėjo iš viso sumokėti 10 651 Eur išlaikymo. Kadangi tokio išlaikymo neteikė, ši suma laikoma išlaikymo įsiskolinimu.

3.       Taip pat nurodė, kad sūnus neturi sveikatos sutrikimų ar specialių poreikių. Ji yra darbinga, sūnui gali teikti išlaikymą. Turi gyvenamąjį būstą, automobilį, darbą. Vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 800,00 Eur atskaičiavus mokesčius.

4.       Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad, jeigu bus nustatyta, kad atsakovas yra biologinis E. S. tėvas, jis sutinka teikti išlaikymą E. S.. Atsakovas mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš jo įsiskolinimą dėl vaiko išlaikymo, yra nepagrįstas. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Šiuo atveju vaiko išlaikymo atsiradimo momentas turi būti laikomas nuo teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo įsiteisėjimo dienos. Dabar išlaikymo negali teikti iš viso, nes įmonė, kurią turėjo yra likviduota, jis neturi jokių pajamų, Užimtumo tarnyboje yra užsiregistravęs kaip oficialus bedarbis daugiau nei mėnesį laiko. Periodinį išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį turi mokėti dar vienam vaikui, kuriam bus 17 metų šiemet, jis gyvena Anglijoje. Atsakovas gyvena su sutuoktine, kuri taip pat turi nepilnametį vaiką, todėl išlaidos patiriamos kitų asmenų išlaikymui. Šiuo metu jo sutuoktinė laukiasi. Anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ autovežio vairuotoju, bet buvo atleistas iš darbo. Jokių pajamų šiuo metu negauna. Oficialiai nustatytų sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti neturi. Iki šiol darbo rasti nepavyksta. Turi nekilnojamąjį turtą – butą, keletą transporto priemonių. Su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu nesutinka, nes ieškovė jam neleido susitikti su vaiku, visaip jam kėlė abejones, kad jis yra vaiko tėvas.

5.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovės šeima vaiko teisių apsaugos institucijoje nėra žinoma. Sutinka su pareikšto ieškinio reikalavimais, kadangi jie atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) nustatė, kad, A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvoje, (Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvas, o E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus; 2) paliko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę „S.“; 3) nustatė nepilnamečio vaiko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 4) nustatė atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: atsakovas A. Š. su nepilnamečiu vaiku E. S. bendrauja nenustatant konkrečių bendravimo dienų, iš anksto prieš 3 (tris) dienas perspėjęs ieškovę B. B. apie bendravimo su sūnumi laiką; 5) priteisė iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 355,00 Eur per mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisė iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą – 10 651 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2024 m. liepos 31 d.; 7) paskyrė ieškovę B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 8) priteisė iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 1 647,44 Eur; 9) priteisė iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei – 336,­­00 Eur žyminio mokesčio.

7.       Teismas, atsižvelgus į byloje ištirtus ir įvertintus rašytinius įrodymus, nurodytas faktines aplinkybes ieškinyje, sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti ir nustatyti, jog atsakovas A. Š. yra biologinis E. S. tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis). Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko pavardės, vadovaujantis CK 3.167, 3.161 straipsniais, teismas nepilnamečiui E. S. paliko jo gimimo fakto įregistravimo metu jam suteiktą pavardę „S.“.

8.       Teismas, nustatęs, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl sūnaus E. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

9.       Teismas, išanalizavęs ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių (šiuo metu 5 metai), aplinkybes, jog iki šiol atsakovas yra visiškai nebendravęs su sūnumi, darė išvadą, jog ieškovės ieškinyje pasiūlyta nesukonkretinta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tuo pačiu susitikimuose dalyvaujant ieškovei, šiuo metu atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus, kadangi jos įgyvendinimas, tuo atveju, jeigu atsakovas sieks bendravimo su vaiku, gali padėti sukurti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį. Tokiu būdu teismas bendravimo tvarką tarp atsakovo ir nepilnamečio sūnaus nustatė pagal ieškinyje nurodytas bendravimo sąlygas.

10.       Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė yra dirbanti; turi gyvenamąjį būstą – namą, transporto priemonę; ieškovės pajamos per mėnesį siekia apie 1 800,00 Eur atskaičius mokesčius; turi kitą nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) metais, o atsakovas turi keletą automobilių; gyvenamąjį būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (šias aplinkybes byloje patvirtina teismo iniciatyva gauti įrodymai iš viešųjų registrų (t. 1 b. l. 30-34, 35-37); šiuo metu jis negauna jokių pajamų, yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi kitų išlaikytinių (nepilnametį sūnų), tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė byloje rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į šalių pateiktus ir teismo iniciatyva gautus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas darė išvadą, jog, nors šiuo metu ieškovės finansinės galimybės išlaikyti nepilnametį sūnų E. S. yra geresnės nei atsakovo, tačiau atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, sveikas, šiuo metu laikinai (vieną mėnesį) nedirbantis ir aktyviai naujo darbo ieškantis asmuo, todėl privalo vykdyti savo pareigą teikti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Nurodytų motyvų pagrindu, teismas darė išvadą, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 355,00 Eur per mėnesį yra pagrįstas, atsižvelgiant į aplinkybes, jog ieškovė nurodė patirianti nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas apie 900,00 Eur per mėnesį, o atsakovo turtinė padėti šiuo metu yra prastesnė nei ieškovės, prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas periodinėmis išmokomis galėtų tenkinti bent minimalius šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kuriuos privalo užtikrinti abu nepilnamečio vaiko tėvai, ieškovei prie sūnaus išlaikymo prisidedant didesne suma pagal poreikį. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas sprendė, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis atitinka nepilnamečio vaiko interesus gauti bent minimalius jo poreikius tenkinantį išlaikymą iš abiejų tėvų.

11.       Teismas, nustatęs, kad atsakovas niekada neteikė išlaikymo vaikui, įvertinęs imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino, pagal ieškovės paskaičiavimą, priteisiant iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S. įsiskolinimą 10 651 Eur už laikotarpį nuo 2021-07-30 iki 2024-07-31, kuris paskaičiuotas pagal tuo laikotarpiu buvusio MMA ½ dalies dydį.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus: L. Š. gimimo liudijimą, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą, banko sąskaitos išrašus (2 vnt.), Užimtumo tarnybos pažymą, ikivedybinę sutartį, santuokos liudijimą, e. sveikata išrašą, šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. teismas dalyje dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priėmė nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nesivadovavo nusistovėjusia teismine praktika, pažeidė teisės normų reikalavimus;

12.2. teismas vadovavosi teismine praktika tiek, kiek tai atitiko ieškovės interesus, tačiau neatsižvelgė į atsakovo lengvinančias aplinkybes, jo šeiminio ir asmeninio gyvenimo faktų neanalizavo, nepasiūlė atsakovui kreiptis dėl valstybės garantuojamo advokato jam paskyrimo (nors atsakovas neturi teisinio išsilavinimo ir šalių galimybės atstovauti teisme buvo neproporcingos). Teismas tik užsiminė apie jo dar vieną nepilnametį išlaikytinį, darbo praradimą, įmonės bankrotą, sutuoktinės nėštumą, tačiau visos šios aplinkybės nebuvo įvertintos;

12.3. teismas nepagrįstai neminusavo ieškovės gaunamos išmokos (96,25 Eur) vaiko poreikiams tenkinti;

12.4. atsakovo turtinė padėtis yra sunki: 1) jis turi dar vieną nepilnametį sūnų L., gimusį (duomenys neskelbtini) kuriam moka išlaikymą po 200 Eur, padeda drabužiais, kartais tenkina kitus poreikius; 2) su sutuoktine laukiasi kūdikio; 3) bankrutavus jo individualiai įmonei, jis nebeturi darbo ir pajamų, registruotas darbo biržoje; 4) atsakovas turi butą, turi transporto priemones, kurios faktiškai nevažiuojančios, neturi materialinės vertės. Todėl ieškovė turi prisiimti didesnę naštą sūnaus išlaikyme. Atsakovas galėtų mokėti 250 Eur išlaikymą sūnui; 

12.5. išlaikymo įsiskolinimą (10 651 Eur) teismas priteisė neįvertinęs vaiko poreikių už praėjusį laikotarpį (ieškovė nepateikė skaičiavimų), neįvertinęs šalių turtinės padėties. Turėtų būti įvertinta ir tai, kad ieškovė pradžioje (SMS žinutėje) neigė atsakovo tėvystę.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

13.1. nors apeliantas savo apeliaciniu skundu ginčija, kad pirmosios instancijos teismas jo šeimyninio ir asmeninio gyvenimo faktų neanalizavo, taip pat, nepasiūlė kreiptis dėl valstybės apmokamo advokato jam paskyrimo, tai prieštarauja esančiai situacijai. Ieškovė su tokiais apelianto argumentais visiškai nesutinka, laiko tai tik gynybine apelianto versija, kuri prieštarauja jo patiems pirminiams veiksmams prasidėjus civiliniam procesui. Pirmiausiai, apeliantas dar 2024 m. lapkričio 19 d. pateikė per savo teisėtą atstovą (advokatą R. P.) atsiliepimą į ieškinį, kuriame jau tuomet nesutiko su ieškiniu, neigė pačią tėvystę, bet jokių jo teiginius pagrindžiančių dokumentų nepateikė, nors tokią teisę turėjo. Kadangi jį atstovavo kvalifikuotas teisininkas, manytina, kad tokia teisė jam buvo išaiškinta. Apeliantas turėjo tinkamą atstovą, kuris galėjo pateikti visus jo teiginius pagrindžiančius dokumentus (įrodymus), o kodėl anksčiau šių dokumentų nepateikė – apeliantas neaiškino teisme. Be to, apeliantas tolimesniame procese pasirinko atstovauti savo interesus be jokio kito teisėto atstovo (advokato), todėl jis pats prisiėmė riziką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinėse bylose atstovavimas nėra privalomas, nes asmenys gali dalyvauti teisme patys arba per atstovus, o įstatymo išimtys taikomos tik, kai asmuo yra nepilnametis, neveiksnus, arba kai to reikalauja įstatymas. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, analizavo ir rinko pats įrodymus apie apelianto turtinę padėtį, nes pats apeliantas teismui nesiteikė pateikti jokių duomenų. Tai reiškia, kad teismas aktyviai dalyvavo šiame procese, siekiant pateikti teisingą sprendimą;

13.2. pažymėtina tai, kad apeliantas nuo vaiko gimimo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo visiškai nebendravo su nepilnamečiu vaiku, todėl visiškai nesusidūrė su išlaidomis, kurios reikalingos vaikui, taigi, nepatiria ir įprastai tokio bendravimo metu patiriamų (net pačių smulkiausių) išlaidų. Vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaiko gerbūvio užtikrinimu (gaminti maistą, skalbti drabužius, tvarkyti namus ir pan.). Visa tai sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnametį vaiką. Tokiu atveju, rūpinimasis vaiku tampa tiek fiziškai, tiek emociškai dar sudėtingesne veikla. Šiuo pagrindu, nėra pagrindo mažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui sumą;

13.3. sprendžiant dėl vaikui mokamų išmokų įskaitymo į išlaikymo dydį klausimą, pažymėtina, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tačiau, šiuo atveju, ieškovė netgi išskaičiavo šią sumą iš viso reikalingo išlaikymo dydžio ir prašo apelianto prisidėti prie minimalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo;

13.4. pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad apeliantas niekuomet neteikė išlaikymo savo sūnui, nors žinojo apie jo gimimą. Paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo, apeliantas materialiai nesirūpino vaiku, todėl ieškovė įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už minėtą laikotarpį priteisimo. Ieškovės prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma - 10 651 Eur yra pagrįsta, apskaičiuota vadovaujantis paskaičiuotas pagal tuo laikotarpiu buvusio MMA ½ dalies dydį;

13.5. atsakovo prašymas prijungti naujus įrodymus atmestinas, nes, visų pirma, apeliantas turėjo teisėtą atstovą – advokatą R. P., kuris 2024 m. lapkričio 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame jau tuomet nesutiko su ieškiniu, bet jokių jo teiginius pagrindžiančių dokumentų nepateikė, nors tokią teisę turėjo. Be to, apeliantui nepavykus įteikti procesinių dokumentų, ieškovė 2024 m. spalio 14 d. lydraščiu pateikė informaciją apie apeliantą, kuris viešojoje erdvėje skelbėsi, kad kandidatuoja į Lietuvos Respublikos seimo rinkimus 2024 metams ir yra įtrauktas į Tauta ir teisingumas partiją 93 numeriu, kas rodo, jog asmuo yra mąstantis ir suvokiantis savo veiksmų riziką. Taip pat, prie pateikto išsilavinimo buvo aiškiai nurodoma, jog apelianto išsilavinimas yra aukštasis universitetinis, baigęs KTU tarptautinio verslo vadybą, kas rodo, kad apeliantui yra taikomi aukštesni kriterijai, tuo labiau, jog jis yra buvęs savo bankrutavusios įmonės vadovas. Taip pat apeliantui puikiai žinomi teisiniai procesai, kurių jis yra turėjęs ne vieną.

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinis skundas atmetamas.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

16.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

       Dėl naujų įrodymų priėmimo

17.       Atsakovas (apeliantas) prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – L. Š. gimimo liudijimą, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą, banko sąskaitos išrašus (2 vnt.), Užimtumo tarnybos pažymą, ikivedybinę sutartį, santuokos liudijimą, e. sveikata išrašą, šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas šiais naujais rašytiniais įrodymais siekia pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį.

18.       Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19.       Teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto teikiamus įrodymus, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to jų pateikimas neturi reikšmės sprendžiant šalių ginčą (byloje šie duomenys yra žinomi, jie buvo vertinami, dėl jų ginčo nėra).

20.       Apelianto argumentas, kad jis šių įrodymų nepateikė dėl advokato neturėjimo, laikytinas nepagrįstu, nes nustatyta, kad: 1) apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo advokatą R. P., kuris 2024 m. lapkričio 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį; 2) apeliantas 2024 metais kandidatavo į Lietuvos Respublikos seimą (įstatymų leidžiamoji institucija) ir buvo įtrauktas į Tauta ir teisingumas partijos sąrašą 93 numeriu; 3) apelianto išsilavinimas yra aukštasis universitetinis, jis baigęs KTU tarptautinio verslo vadybą; 4) apeliantas yra buvęs bankrutavusios įmonės vadovas; 5) apeliantas jau yra nutraukęs santuoką teismine tvarka su buvusia sutuoktine E. Č.-Š. (t. y. dalyvavo analogiškoje byloje Radviliškio rajono apylinkės teisme Nr. 2-86-156/2014); 6) apelianto pateikti nauji įrodymai nėra reikšmingi bylai, neatskleidžia jokių naujų aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo žinomos. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas turi pakankamai žinių bei patirties ir gali pats save atstovauti šalių ginče, kuris nėra sudėtingas, o advokato neturėjimas tam tikrose teisminio proceso stadijose buvo nulemtas paties apelianto nenoro turėti advokatą, be to nenustatyta, kad tai galėjo lemti jo kokių nors teisių pažeidimą.

Faktinės bylos aplinkybės

21.       Byloje nustatyta, kad apeliantas yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas.

22.       Byloje nėra ginčo, kad apeliantas niekuomet neteikė išlaikymo savo sūnui E..

23.       Ieškovė nurodo jog nepilnamečio sūnaus kasdieniams poreikiams tenkinti reikia skirti apie 900 Eur (ieškinyje nurodė, kas sudaro šią sumą), tačiau iš apelianto prašo priteisti periodinį išlaikymą atitinkantį ieškinio pateikimo metu buvusiam ½ minimalios mėnesio algos (MMA) dydžiui – 355 Eur. Taip pat prašo priteisti iš apelianto 10 651 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2024 m. liepos 31 d., kuris paskaičiuotas pagal tuo laikotarpiu buvusio MMA ½ dalies dydį (skaičiuotė pateikta ieškinyje, 1 t., b. l. 119-120).

24.       Apeliantas nurodo, kad tiek priteistas išlaikymas (355 Eur), tiek priteistas išlaikymo įsiskolinimas (10 651 Eur) yra per dideli, neatitinkantys šalių turtinės padėties.

25.       Šalių turtinė padėtis:

25.1.                      ieškovė yra sveika, dirbanti; pajamos per mėnesį siekia apie 1 800 Eur atskaičius mokesčius; turi gyvenamąjį būstą – namą, transporto priemonę. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) metais.

25.2.                      apeliantas šiuo metu nedirbantis (nors nuo 2025 m. spalio 11 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau sveikas ir darbingas; turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; turi dvi transporto priemones, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; turi dvi transporto priemones, kurių dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas, t. y. Ford Mondeo (pirma registracija 2018 m.; pirma registracija LT 2023 m. birželio 29 d.) ir Lancia Voyager (pirma registracija 2015 m.; pirma registracija LT 2025 m. lapkričio 13 d.). Apeliantas dar turi nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam teikia 200 Eur išlaikymą; taip pat jo dabartinė sutuoktinė laukiasi kūdikio.

       Dėl ginčo esmės

       Dėl išlaikymo priteisimo

26.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S. po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

27.       Apeliantas teigia, kad teismas, priteisdamas ieškovės prašomą išlaikymą vaikui: 1) neįvertino, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė, negu ieškovės, dėl ko ieškovė turėtų prisiimti didesnius įsipareigojimus nepilnamečio sūnaus išlaikyme; 2) nepagrįstai neminusavo ieškovės gaunamos išmokos (96,25 Eur) vaiko poreikiams tenkinti.

28.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.

29.       Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

30.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023, 22 punktas).

31.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

32.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad nepilnamečiui sūnui reikalinga kas mėnesį suma yra 900 Eur, tačiau prašo iš apelianto priteisti tik ½ dalį 2024 metų minimalios mėnesinės algos dydžio (355 Eur) išlaikymą. Apeliantas neginčija, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams reikalinga suma yra 900 Eur. Taigi, iš apelianto yra priteista mažesnė dalis išlaikymo, reikalingo sūnaus poreikių tenkinimui, t. y. priteista dalis, kuri gali užtikrinti tik minimalius, būtinuosius sūnaus poreikius, o likusi dalis sūnui reikalingo išlaikymo tenka ieškovei. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

34.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, turi tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto, į tai, kad priteista išlaikymo suma yra tik ½ dalis minimalios mėnesinės algos, į didėjančias kainas, į tai, kad apeliantui nereikia rūpintis kasdieniu materialiniu sūnaus aprūpinimu, sprendžia, jog mažinti priteistą 355 Eur sumą, kuri gali užtikrinti tik minimalius, būtinus vaiko poreikius, nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką (kuriam 17 metų) bei tai, kad jo dabartinė sutuoktinė laukiasi vaiko, taip pat nėra pagrindas mažinti priteistą išlaikymą. Svarbu pažymėti ir tai, kad minimali mėnesinė alga 2025 metais jau yra apie 777 Eur, atskaičius mokesčius, o 2026 metais ji bus – apie 846 Eur, atskaičius mokesčius, kas tik patvirtina, kad priteistas iš apelianto išlaikymas (355 Eur) negali būti vertinamas kaip neatitinkantis vaiko poreikių ir apelianto turtinės padėties.  

35.       Nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neminusavo ieškovės gaunamos išmokos (96,25 Eur) vaiko poreikiams tenkinti. Šiuo klausimu Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi, vaiko gaunamos išmokos ne visais atvejais turi būti išminusuojamos iš vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, t. y. kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios su išlaikymo vaikams priteisimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad: 1) apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad jis gali teikti sūnui 355 Eur išlaikymą, kuris yra minimalus, būtinas jo vystymuisi, 2) jis nesirūpina sūnumi ir neprisideda prie jo vystymosi ir auklėjimo, 3) sūnus gyvena su ieškove, kuriai tenka visi jo auginimo rūpesčiai, 4) ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta, - todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad mažinti sūnui reikalingo išlaikymo dydžio, vaiko gaunamomis išmokomis iš valstybės, nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

36.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. S. įsiskolinimą – 10 651 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2024 m. liepos 31 d.

37.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įsiskolinimą priteisė, neįvertinęs vaiko poreikių už praėjusį laikotarpį (ieškovė nepateikė skaičiavimų), neįvertinęs šalių turtinės padėties.

38.       Teisėjų kolegija apelianto argumentus laiko deklaratyviais ir nemotyvuotais. Apeliantas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl priteista įsiskolinimo suma yra neteisinga.

39.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantas niekuomet neteikė sūnui E. išlaikymo.

40.       Kaip jau minėta (nutarties 31 punkte), kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

41.       Nagrinėjamu atveju ieškovė įsiskolinimo sumą paskaičiavo pagal tuo metu (kiekvienais metais atskirai – 2021 m., 2022 m., 2023 m. ir 2024 m.) galiojusią minimalią mėnesinę algą, t. y. neprašo priteisti didesnės negu MMA įsiskolinimo sumos, todėl ieškovė neturi pareigos pagrįsti šią sumą. Tuo tarpu apeliantas, teigdamas, kad ši suma yra per didelė, neatitinkanti jo turtinės padėties, turi pagrįsti savo teiginius, ko šiuo atveju apeliantas nepadarė.

       Dėl procesinės bylos baigties

42.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisakė, yra nereikšmingi ir neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

43.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

44.       Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, t. y. 1 000 Eur (mokėjimą patvirtinantis dokumentai – 2 t., b. l. 139-140) (CPK 98 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą nepakeistą.

      Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                            Evaldas Burzdikas

                   Laima Kriaučiūnaitė

                   Albina Rimdeikaitė