Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-354/2022

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00020-2016-9

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                  1.2.14.11.2; 1.2.19.6; 1.1.12.1; 2.1.3.2;

                                                                                  2.4.6.3.1.     

                                                                                  (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei,

dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,

gynėjui advokatui T. J.,

nuteistajai R. T.,

ekspertui A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 229 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nuteistosios R. T. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 14 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutarties dalis, kuria buvo atmesta nuteistosios R. T. apeliacinio skundo dalis dėl suėjusios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, ir ši bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Tuo pačiu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu V. L. ir V. M. pripažinti kaltais pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi nuteistųjų V. M. ir V. L. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       R. T. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) projektavimo, restauravimo ir statybos instituto projektų vadove ir direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) būdama paskirta objekto „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ projekto vadove bei projekto vykdymo priežiūros vadove, turėdama administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. rengdama projektą, privalėdama pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ įgyvendinti esminį statinio reikalavimą „Gairinė sauga“ ir vykdydama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ansamblio statinio, (duomenys neskelbtini), projekto vykdymo priežiūrą pagal STR 1.09.04:2007 Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašo VII skyriaus 24.4 ir 24.6 punktų reikalavimus, privalėdama tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą, į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimam ištaisyti, netinkamai atliko savo pareigas, t. y., rengdama techninius ir darbo projektus bei vykdydama jų priežiūrą pagal projekto „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms, (duomenys neskelbtini)“ dalį „Šildymas-vėdinimas“, netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimą „Gaisrinė sauga“, nes rengdama projektus nepateikė reikalavimų kietojo kuro įrenginių dūmtraukiams, kaip nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“, kuriuo patvirtintos Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės ST 8860237.02:1998, – nenurodė saugių atstumų nuo kietojo kuro įrenginių dūmtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kietojo kuro įrenginių dūmtraukio įrengimo tvarkos ir pan., darbo projekto „Šildymas-vėdinimas“ aprašomojoje dalyje nenurodė gaisrinės saugos reikalavimų, t. y. taip pat nepateikė saugių atstumų nuo kietojo kuro įrenginių dūmtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kietojo kuro įrenginių dūmtraukio įrengimo reikalavimų, projekto vykdymo priežiūros metu nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal darbo projekto „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ dalies „Šildymas-vėdinimas“ reikalavimus, statybos rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. kovo 29–31 d. įrengus dūmtraukį pažeidžiant Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/kub. m ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 ?C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 ?C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 30(0) kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm), 4.16 punkto (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti: 130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus. Taip pakeitus kamino konstrukcijas (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje, R. T. nepatikrino statybos metu sumontuotų kietojo kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dūmtraukių, kurie buvo įrengti (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje ir sumontuoti su išlinkimu, metalinius dūmtraukius sujungus savisriegiais bei įrengus pravalymo dureles išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ir neįrašė į statybos darbų žurnalą šių atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendinių, t. y., kad kietojo kuro katilų ir granulinio kuro katilo metaliniai dūmtraukiai, įrengti (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje, buvo sumontuoti su išlinkimu ir pravalymo durelėmis išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ne pagal darbo projekto „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ dalies „Šildymas-vėdinimas“ statinio projekto nustatytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad dūmtraukiai privalo būti įrengti vertikalūs (be išlenkimų), nepateikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimam ištaisyti, nepažymėjo dūmtraukio ir kamino konstrukcijos bei jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikė šių pakeitimų 2011 m. lapkričio 28 d. surašant statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to jų eksploatavimo metu, aukštai temperatūrai veikiant metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio 25–26 d. naktį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastatas, T. Š.. M. M. bažnyčios pastatas, sunaikintos bei sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės; iš viso gaisro metu padaryta didelė – ne mažiau kaip 1 862 296 Eur žala Lietuvos valstybei ir T. Š.. M. M. parapijai.

II.       Apeliacinio skundo argumentai 

2.       Nuteistoji R. T. apeliaciniu skundu prašydama panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos argumentus dėl suėjusios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dūmtraukį įrengė 2010-03-29 - 31 laikotarpiu (ši data nurodoma ir kaltinime). Apeliantės įsitikinimu, šioje byloje, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, buvo pagrindas taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, nes nuo projektavimo darbų užbaigimo ir dūmtraukio įrengimo yra praėję daugiau nei penkeri ir net daugiau nei aštuoneri metai.

3.       Apygardos teismo posėdyje nuteistoji R. T. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nutraukti bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.       Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4.       Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), prireikus ištaisyti bet kurias fakto arba teisės taikymo klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės aktų bei normų. Nuosprendis laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos fakto, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

5.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartyje išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai (Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis) įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK nuostatų nepažeidė, kad priežastinis ryšys tarp nuteistųjų R. T., V. M. ir V. L. padarytų pažeidimų (neveikimo) ir kilusių padarinių teismų nustatytas pagrįstai ir motyvuotai, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija apeliantės R. T. kaltės klausimo nesprendžia, o pasisako tik dėl galimybės jos atžvilgiu taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį.

6.       Kaip matyti iš bylos duomenų, R. T. nuteista už nusikalstamą neveikimą laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d., t. y. už tai, kad neužtikrino, jog statyba būtų atliekama pagal darbo projekto „Bendrabučio rekonstrukcija ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ dalies „Šildymas-vėdinimas“ reikalavimus, nepatikrino statybos metu sumontuotų kietojo kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dūmtraukių, kurie buvo įrengti (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje ir sumontuoti su išlinkimu, metalinius dūmtraukius sujungus savisriegiais bei įrengus pravalymo dureles išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, neįrašė į statybos darbų žurnalą šių atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendinių, nepateikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams ištaisyti, nepažymėjo dūmtraukio ir kamino konstrukcijos bei jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikė šių pakeitimų 2011 m. lapkričio 28 d. surašant statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-2403-(19.34).

7.       Esminis šios bylos nagrinėjimo dalykas, kaip nurodyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, – nustatyti, kokie R. T. padaryti tarnybiniai pažeidimai turėjo realios įtakos gaisro kilimui ir koks jų padarymo laikas.

8.       Byloje yra dvi svarbios datos: 2010 m. kovo 31 d. – dūmtraukio įrengimo darbų pabaiga (nuo jos skaičiuojamas senaties terminas V. M. ir V. L. ir jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) ir 2011 m. lapkričio 28 d. – data, kad buvo surašytas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2011 m. lapkričio 17 d. sudaryta komisija atliko šių statinių užbaigimo procedūras – „Bendrabučio 1C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimas pakeičiant paskirtį į (duomenys neskelbtini) T. B. (duomenys neskelbtini) ansamblio rekonstrukcija ir pritaikymas turizmo reikmėms, kultūros paskirtis, ypatingas“. Komisijai buvo pateikti dokumentai. Patikrinusi nurodytų statinių atitiktį statinio projektui ir pateikus dokumentus, komisija nustatė, kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus (9 t., b. l. 59-61).

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apie dūmtraukio įrengimo pakeitimus R. T. nepažymėjo statybos techniniame žurnale, darbų atlikimo žurnale, neatliko projekto keitimo ir neinformavo apie tai komisiją, to neginčija ir pati nuteistoji.

10. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme nuteistoji R. T. parodė, kad ją informavo rangovas, pasakė, jog taip suprojektuoto dūmtraukio įrengti negalima. Rangovui ji pasakė, kad turi būti parengtas projekto pakeitimas, nurodant jame taip, kaip bus pastatytas dūmtraukis. Ji laikė, kad tai nėra esminiai pakeitimai, nes taip įrengti dūmtraukį leido paties gamintojo taisyklės. Kieto kuro katilo dūmtraukis buvo įrengtas 2010 m. I ketvirtyje, nes darbai objekte negalėjo vykti dėl minusinės oro temperatūros. Pirmu etapu objekte buvo įrengtas šildymas, kad galėtų dirbti specialistai. Esant alkūnei perdangos lygyje, paslėpus jas statybinėse konstrukcijose, galima būtų išvengti gaisro. Tas slėpimas taip pat yra projekto keitimas, nes tai yra inžinerinis įrenginys, remonto ar avarijos atveju reikia žinoti, kur jis paslėptas ir kaip jį remontuoti. Tai turėjo atsispindėti projekto keitime.

11. 2018 m. rugpjūčio 1 d. duodama parodymus R. T. ir atsakydama į prokurorės klausimą, ar ji pagal savo pareigybes privalėjo pažymėti dūmtraukio įrengimą techninio projekto keitime – dūmtraukio išlinkimą, parodė, kad, jeigu nėra esminiai pakeitimai projekto, techninio projekto laida nauja nerengiama, įstatymas leidžia projektuotojui, kuris rengė techninį projektą, šitą pakeitimą patikslinti darbo brėžinyje (6 t., b. l. 88-104).

12. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro 2015 m. gegužės 8 d. teismo ekspertizės Nr. 65-3 (EA) išvadose atsakant į 7 klausimą nurodyta, kad dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimai, neatitinkantys Rekonstravimo projekte numatytų reikalavimų, turėjo būti pažymėti atitinkamuose projektiniuose ir statybos darbų eigos fiksavimo dokumentuose (techninio projekto keitime, statybos darbų žurnale). Visi šie pakeitimai turėjo būti pateikti surašant 2011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (už tai atsakingi statinio techninis prižiūrėtojas, statybos vadovas, projekto vykdymo priežiūros vadovas ir projekto vadovas, atsakymas į 1 klausimą) (1 t., b. l. 26-56).

13. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro 2012 m. birželio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gaisro tyrimo nurodyta, kad ne visi privalomi priešgaisrinės saugos reikalavimai prieš leidžiant naudotis (duomenys neskelbtini) pastatais buvo įvykdyti (1 t., b. l. 120-141).

14. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. T., būdama projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadove, pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“ (Žin., 2007, Nr. 112-4588; 2010, Nr. 114- 5853) 24.4, 24.5, 24.6 punktus. Nurodyta ir tai, kad projekto priežiūros vadovas privalėjo statybos žurnale nurodyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių (2 t., b. l. 38-45).

15. 2014 m. vasario 24 d. V. L. parodė (b. b. 1-13-471/2014), kad projekto vadovė R. T. turėjo padaryti įrašą projekte (3 t., b. l. 1-10).

16. 2015 m. rugsėjo 9 d. ekspertas A. R. parodė (b. b. 1-13-471/2014), kad statybos darbų žurnaluose žymos apie projekto pakeitimą ir dūmtraukio padarymą kitaip, turėjo būti pažymėtos ne tik statybos darbų žurnale, bet dar turėjo būti projekto keitinys (3 t., b. l. 26-32). 2018 m. balandžio 4 d. ekspertas A. R. paaiškino, kad visi pakeitimai, esminiai ar neesminiai, yra gaisrinės saugos reikalavimas, čia yra esminis reikalavimas ir jis turi būti įvykdytas viso projekto vykdymo eigoje ir tas turėjo būti įvykdyta, pažymėta ir tas turėjo būti prižiūrėta. Taip pat nurodė, kad projekto aprašomojoje gaisrinės saugos dalyje, visi atstumai turėjo būti paminėti, t. y. turėjo būti paminėta, kad, jeigu įrengiamas dūmtraukis, tai turi būti laikomasi tam tikrų atstumų reikalavimų (6 t., b. l. 2-15). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas A. R. paaiškino, kad pagal galiojusį statybos techninį reglamentą projektinėje dokumentacijoje dūmtraukio įrengimo pakeitimai turėjo būti užfiksuoti prieš atliekant darbus, įrašai į projektinius dokumentus turėjo būti padaryti iki statybos darbų pabaigos – 2010 m. kovo 31 d.

17. 2018 m. gegužės 2 d. specialistas R. D. parodė, kad, kai buvo keičiami projekto sprendiniai, turėjo būti pakoreguotas projektas pagal tuos sprendinius, turėjo būti atžyma statybos žurnale, kad yra daromi projekto pakeitimai. Kad yra pakeitimai, turėjo atsispindėti darbo ir techniniame projektuose (6 t., b. l. 31-44).

18. Apibendrinant anksčiau nurodytus bylos duomenis konstatuotina, kad R. T., būdama projekto vadovė bei projekto vykdymo priežiūros vadovė, netinkamai atliko savo pareigas ne tik dėl to, kad neužtikrino ir nekontroliavo, kad dūmtraukis būtų įrengiamas pagal projektą – (duomenys neskelbtini) kietojo kuro šildymo katilų dūmtraukis ir kaminas buvo faktiškai įrengti nesilaikant rekonstravimo projekto dalyje „Šildymas-vėdinimas“ nustatytų bei privalomų gaisrinės saugos reikalavimų, bet ir dėl to, kad neįrašė į statybos darbų žurnalą atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendiniams, nepažymėjo dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikė šių pakeitimų surašant 2011 m. lapkričio 28 d. surašant statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, R. T. inkriminuoti tarnybiniai pažeidimai po 2010 m. kovo 31 d., kai jau buvo baigti dūmtraukio įrengimo darbai, t. y. neįrašymas į statybos darbų žurnalą atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendiniams, nepažymėjimas dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikimas šių pakeitimų surašant 2011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo aktą, esminės įtakos gaisro kilimui neturėjo, nes, kaip konstatuota ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, ne tik būtinoji gaisro kilimo sąlyga, bet ir esminė bei veikianti kilusių pavojingų padarinių priežastis buvo dūmtraukio ir kamino faktinis įrengimas nesilaikant rekonstravimo projekto dalyje „Šildymas-vėdinimas“ nustatytų bei privalomų gaisrinės saugos reikalavimų, todėl R. T. inkriminuotas neveikimas po dūmtraukio įrengimo darbų pabaigos (neįrašymas į statybos darbų žurnalą atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendiniams, nepažymėjimas dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikimas šių pakeitimų surašant 2011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo aktą) laikytinas formaliu, neturėjusiu realios įtakos gaisro kilimui. Atkreipiamas dėmesys ir į apeliacinės instancijos teisme apklausto eksperto A. R. paaiškinimus, kad pagal galiojusį statybos techninį reglamentą projektinėje dokumentacijoje dūmtraukio įrengimo pakeitimai turėjo būti užfiksuoti prieš atliekant darbus, įrašai į projektinius dokumentus turėjo būti padaryti iki statybos darbų pabaigos – 2010 m. kovo 31 d.

19. Pažymėtina svarbi aplinkybė, kad dar iki 2011 m. lapkričio 28 d. statybos darbų užbaigimo akto surašymo kieto kuro katilas jau veikė. Kaip ir nurodė pati nuteistoji R. T., kieto kuro katilo dūmtraukis buvo įrengtas 2010 m. I ketvirtyje, nes darbai objekte negalėjo vykti dėl minusinės oro temperatūros. Taigi, akivaizdu, kad baigus dūmtraukio įrengimo darbus (2010 m. kovo 31 d.), įrašymas į statybos darbų žurnalą atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendiniams, taip pat pažymėjimas dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime (šių veiksmų neatlikimu kaltinama R. T.) nebūtų padėję išvengti byloje nustatytų neigiamų padarinių, nes tuo metu, kaip jau minėta, dūmtraukis jau buvo įrengtas ir naudojamas. Minėtus veiksmus R. T. privalėjo atlikti iki statybos darbų pabaigos (2010 m. kovo 31 d.), kaip nurodė ir ekspertas A. R.. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. T. pateikus dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimus surašant 2011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo aktą, jau įrengtas dūmtraukis būtų griaunamas ir statomas iš naujo.

20. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, R. T. veiksmų negalima vertinti atskirai nuo jau šioje byloje įvertintų statinio statybos vadovo V. M. ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. L. veiksmų, kadangi dėl kietojo kuro šildymo katilų dūmtraukio ir kamino įrengimo nesilaikant rekonstravimo projekto dalyje „Šildymas-vėdinimas“ nustatytų bei privalomų gaisrinės saugos reikalavimų, jie visi buvo atsakingi bendrai. Juo labiau, kaip ir nurodyta 2011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), V. L. dalyvavo kartu su R. T. ir kitais asmenimis priduodami baigtą statinį (9 t., b. l. 59-61). Taigi, nagrinėjamu atveju būtų visiškai nelogiška teigti, kad R. T. – projekto vadovė, skirtingai nei V. L. – statinio statybos techninis prižiūrėtojas ir V. M. – statybos vadovas, kuriems baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, yra atsakinga už pavojingų padarinių – didelės turtinės žalos – atsiradimą ir dėl jai inkriminuoto nusikalstamo neveikimo laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 31 d., kai buvo baigti dūmtraukio įrengimo darbai, iki 2011 m. lapkričio 28 d. (statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo data) ir kad jos padaryti tarnybiniai pažeidimai minėtu laikotarpiu būtų vertinami kaip turėję realios įtakos gaisro kilimui.

21.

22. Skundžiamu nuosprendžiu R. T. nuteista už dviejų neatsargių nusikaltimų, numatytų BK 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje, padarymą. Šiuo metu galiojančioje BK 95 straipsnio redakcijoje yra numatytas aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas neatsargus nusikaltimas (BPK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). R. T. inkriminuotas nusikaltimų padarymų laikas nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kaip jau aptarta anksčiau, kad R. T. nusikalstamų veikų pabaigos laikas sietinas su dūmtraukio įrengimo darbų pabaiga (kaip ir V. M. bei V. L.), t. y. 2010 m. kovo 31 d., R. T. atžvilgiu taikytina BK 95 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri galiojo iki 2010 m. birželio 29 d. ir kuri neatsargiems nusikaltimams nustatė penkerių metų senaties terminą. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismui 2018 m. spalio 26 d. priimant nuosprendį R. T. atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas jau buvo suėjęs.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2018 m. spalio 26 d., R. T. turėjo būti taikomos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nuostatos, įtvirtintos BK 95 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 29 d.). Šiaulių apylinkės teismas, netaikydamas minėtų BK 95 straipsnio nuostatų ir nenutraukdamas R. T. bylos dėl BK 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje nustatytų veikų, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir padarė esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies pažeidimą. Todėl tenkinamas nuteistosios R. T. apeliaciniame skunde pateiktas prašymas nutraukti jai baudžiamąją bylą dėl suėjusios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis R. T. atžvilgiu naikinamas ir baudžiamoji byla R. T. nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                          Boleslovas Kalainis

                                                         Nijolė Matuzevičienė

                                                                                                                         Virginija Žindulienė