Civilinė byla Nr. 3K-3-115/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
42.8; 52.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos
pirmininkė) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės „Vaivorykštė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
rugpjūčio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei „AR10“ dėl darbų priėmimo-perdavimo akto dalies, vienašalio darbų
priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl šalių statybos rangos
sutarties sąlygų – rangovo prisiimtų įsipareigojimų turinio.
Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančia
šalių 2008 m. lapkričio mėnesio detalizuoto darbų akto dalį 28 192,89 Lt
sumai, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui 28 192,89 Lt; 2) pripažinti
negaliojančiu atsakovo vienašalį 2008 m. gruodžio mėnesio detalizuotą
atliktų darbų aktą 86 059,31 Lt sumai; 3) priteisti delspinigius,
žalos atlyginimą ir procesines palūkanas. Šalys 2008 m. spalio 23 d.
sudarė statybos rangos sutartį. Pagal sutarties 2.1 punktą atsakovas
įsipareigojo ieškovui privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype,
esančiame Šiauliuose, Tilžės g. 233, bei už sklypo ribų atlikti
sklypo aukštų vietų nužeminimo iki 103,50 altitudės darbus
(2.1.1 punktas); taip pat sklypo sukėlimo 1 m aukščiu smėlingu gruntu
darbus: smėlingo grunto atvežimo, išlyginimo, sutankinimo darbus, darbų
kaina – 286 368 Lt (be PVM), t. y. 1 kub. m kaina
28,50 Lt ir PVM (2.2.1 punktas); betono laužo išstumdymo,
sutankinimo, išlyginimo buldozeriu darbus (2.2.2 punktas). Ieškovas nurodė,
kad jis atsisakė pasirašyti atsakovo nepagrįstai surašytą 2008 m. gruodžio
mėn. detalizuotą atliktų darbų aktą apie tai, kad atlikta darbų už
86 059,31 Lt (su PVM), bei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, nes
atsakovas 13 980,50 kv. m žemės sklypą smėlingu gruntu sukėlė ne
1 m, bet tik vidutiniškai 0,73 m. Vykdant sutartį, atsakovui sumokėta
iš viso 300 190 Lt (be PVM), todėl, ieškovo teigimu, atsakovas 28 192,89 Lt
gavo už neatliktą darbą. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypo sukėlimas ne 1 m,
kaip buvo susitarta sutartyje, bet tik 0,73 m, nėra akivaizdus trūkumas,
tam reikalingos specialios žinios ir geodeziniai prietaisai. Ieškovas pažymėjo,
kad sutarties dalykas buvo ne 1 m smėlio sluoksnio papylimas ant žemės
sklypo, o sklypo sukėlimas 1 m aukščio smėlingu gruntu, atliekant
atvežimo, išlyginimo, sutankinimo darbus, nes po sutarties įvykdymo sklypas
turėjo paaukštėti 1 m, o atsakovas privalėjo atvežti tiek smėlio, kad jį
sutankinus būtų pasiektas sutartyje nustatytas rezultatas.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu
ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia šalių pasirašyto 2008 m.
lapkričio mėn. detalizuoto atliktų darbų akto dalį 28 192,89 Lt sumai,
taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo 28 192,89 Lt; pripažino
negaliojančiu atsakovo vienašalį 2008 m. gruodžio mėn. detalizuotą atliktų
darbų aktą 86 059,31 Lt sumai; priteisė iš atsakovo ieškovui
11 196,72 Lt delspinigių ir 952 Lt žalos
atlyginimo; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovui procesines
palūkanas, taip pat 7327,86 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo
atsakovui 632,39 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad
2008 m. spalio 23 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria
atsakovas (rangovas) įsipareigojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. atlikti sklypo
sukėlimo 1 m aukščiu smėlingo grunto darbus: smėlingo grunto atvežimą,
išlyginimą, sutankinimą; darbai turėjo būti baigti iki 2008 m. gruodžio 31 d.
Atkreipęs dėmesį į tai, kad ekspertas patvirtino, jog sklypo danga užpilta
vidutiniškai 0,73 m, teismas sprendė, jog, pateikdamas 2008 m.
gruodžio mėn. detalizuotą atliktų darbų aktą Nr. 3, atsakovas iš
esmės turėjo būti baigęs atliktus darbus. Kadangi atsakovas neatliko sutartų
veiksmų, tai ieškovas turėjo teisę pagrįstai atsisakyti pasirašyti aktą ir
neprivalėjo už nepadarytus darbus sumokėti. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių
duomenų apie tai, kad, aktuojant darbus, buvo įmanoma juos sustabdyti, daryti
apmatavimus ir tik tokiu būdu visiškai tiksliai apskaičiuoti atsakovo atliktų
darbų apimtis kiekvieną mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal sutarties
2.1 punktą atsakovas įsipareigojo sklype bei už sklypo ribų atlikti sklypo
aukščių vietų pažeminimo iki 103,50 altitudės (2700 kv. m) darbus,
teismas sprendė, kad smėlingo grunto atvežimo, išlyginimo, sutankinimo darbai
buvo matuoti ne nuo buvusio žemės sklypo pagrindo sukėlimu per 1 metrą, o
nuo nustatytos altitudės. Kadangi sutarties projektą pateikė atsakovas, tai, kilus
abejonių dėl sutarties sąlygų, tos abejonės aiškintinos sutarties sąlygas
pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CPK
6.193 straipsnio 4 dalis). Teismas darė išvadą, kad šalių pasirašytas
2008 m. lapkričio mėn. detalizuotas atliktų darbų aktas iš dalies
pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus, kad atsakovas atliko mažiau darbų, nei
buvo sutarta, ir padarius balansą tarp atliktų darbų ir jų apmokėjimo, ieškovas
įgyja teisę reikalauti grąžinti iš atsakovo 28 192,89 Lt permoką. Teismas
sprendė, kad ieškovas, remdamasis sutarties 10.10 punktu, turi
teisę reikalauti delspinigių; ieškovo valia delspinigiai sumažinti nuo 0,2 iki
0,1 procento. Teismas sprendė, kad ieškovo patirtos išmokos žalai
įvertinti buvo būtinos ir protingos. Atsakovas, netinkamai vykdydamas savo
įsipareigojimus, privalo ieškovui mokėti procesines palūkanas (CK 6.210 straipsnio
2 dalis).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo
apeliacinį skundą, 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Šiaulių
apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeitė ir ieškinio
reikalavimus atmetė; paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria priimtas ieškovo
atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų ir atitinkama bylos dalis nutraukta; priteisė
iš ieškovo atsakovui 8740,41 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai
apmokėti, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 4679,23 Lt bylinėjimosi
išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 13 419,64 Lt
šių išlaidų. Kolegija konstatavo, kad sutarties 2.4 punkte nurodyta esminė
aplinkybė, kad, užpylus, sutankinus smėlį, neįvertintas esamo sluoksnio
(durpių) nusėdimas. Pažymėjusi, kad ieškovas neginčijo aplinkybės, jog atsakovas
tinkamai atliko sutarties 2.1 punkte nurodytą įsipareigojimą ir pažemino sklypo
aukštas vietas iki 103,50 altitudės, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad
ginčijamame 2008 m. lapkričio mėn. detalizuotų darbų atlikimo akte
Nr. 2 konstatuota, jog atsakovas šiuos darbus įvykdė, tokį pripažinimą
patvirtina 2008 m. gruodžio 10 d. ieškovo prezidento parašas. Sutarties
2.2 punkte nurodyta, kad sklypas turi būti sukeltas 1 m smėlingu
gruntu, o ne iki tam tikros altitudės. Ši aplinkybė, kolegijos nuomone,
patvirtina atsakovo teiginius, kad sudarydamos sutartį šalys žinojo, jog yra
galimas žemės sluoksnio (durpių) nusėdimas. Atsižvelgusi į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, kolegija sprendė, kad
abiem šalims iki sutarties pasirašymo buvo žinoma apie po sklypu esantį
nestabilų sluoksnį. Kolegijos vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad
sklypo aukštis nuo 2009 m. kovo mėn. pasikeitė dėl to, kad atsakovas
netinkamai atliko sutartyje sulygtus darbus (neatvežtas sutartyje numatytas
smėlingas gruntas, netinkamas jo sutankinimas, išlyginimas ir t. t.).
Teismo ekspertizę atlikęs ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino savo
išvadas, kad sklypo danga yra nuslūgusi, ir tai, jo nuomone, galėjo atsitikti
dėl durpių nusėdimo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be
pagrindo pripažino ieškovo teisę remtis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi
ir patenkino ieškinį. Kolegija konstatavo, kad ieškovas yra stambi statybos
korporacija, kuri, akivaizdu, turi reikiamą patirtį ir specialistus, būtinus
sprendžiant klausimus, susijusius su sutarčių dėl techniškai sudėtingų darbų atlikimo
sudarymu, todėl sutarties šalys labai konkrečiai ir aiškiai susitarė dėl jos
objekto bei vykdymo sąlygų; šios aplinkybės neteikia pagrindo ieškovą traktuoti
kaip silpnesniąją šalį. Nusprendusi, kad atsakovas nepažeidė sutarties, kolegija
atmetė ieškovo argumentus, susijusius su CK 6.659 straipsnio taikymu. Atsižvelgdama
į bylos sudėtingumą, jos apimtį, atsakovo teismui pateiktų procesinių dokumentų
skaičių (įvyko 4 teismo posėdžiai, ieškovas ne kartą keitė ieškinio
dalyką), taip pat į tai, kad abi šalys – juridiniai asmenys, dirbantys
statybų versle, kolegija sprendė, jog atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų
dydis neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, CPK 98,
88 straipsnio bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio
2 d. įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio nuostatoms. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas teismui pateikė
dokumentus, patvirtinančius 9747,86 Lt išlaidas advokato pagalbai
apmokėti.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių
apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atkreipęs dėmesį į CK
6.193 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo praktiką dėl sutarčių
aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų
kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“
v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.),
kasatorius nurodo, kad:
1.1. Pagal sutarties
2.2 punktą atsakovas įsipareigojo pasiekti tam tikrą rezultatą –
paaukštinti (sukelti) žemės sklypą 1 m, atvežant, išlyginant ir
sutankinant smėlingą gruntą. Kasatoriaus teigimu, nors šalys ir nebuvo
susitarusios, kad žemės sklypas bus paaukštintas iki tam tikros altitudės, tai
nereiškė, kad atsakovas neturėjo pasiekti rezultato, t. y. žemės sklypo paaukštinimo
1 m, taip pat nereiškia, kad nebuvo galima objektyviai nustatyti, ar
atsakovas pasiekė darbų rezultatą. Anot kasatoriaus, 103,50 altitudė buvo
atskaitos taškas, nuo kurio turėjo būti atliekami žemės sklypo paaukštinimo
(sukėlimo) 1 m darbai. Žodis sukelti reiškia „daugelį sudėti
aukščiau ar į vidų“ (DLKŽ, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos
institutas, Vilnius, 2000, 756 psl.). Kasatorius pažymi, kad atsakovo versija,
jog šalys susitarė dėl 1 m aukščio grunto sluoksnio įrengimo, o ne dėl žemės
sklypo paaukštinimo 1 m atsirado tik atsakovo triplike, tačiau nei darbų
priėmimo aktuose, nei ikiteisminiame šalių susirašinėjime, nei atsiliepime į
ieškinį ši versija iš viso nebuvo kelta.
1.2. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų posėdžiuose kasatoriaus atstovai aiškino, kad kasatoriaus
tikslas sudarant sutartį buvo pasiekti, kad žemės sklypo paviršius pasiektų tam
tikrą aukštį Tilžės g. atžvilgiu, nes žemės sklypas buvo gerokai žemiau
nei Tilžės g., dėl to į sklypą bėgdavo ir susilaikydavo gruntinis vanduo
ir pan. Buvo apskaičiuota, kad toks aukštis bus pasiektas iki 103,50 altitudės
išlyginus žemės sklypą ir jį paaukštinus 1 m smėlingo grunto sluoksniu.
Apeliacinės instancijos teismas sutarties nevertino sistemiškai ir neatsižvelgė
į sutarties 3.1 punkte nurodytą sutarties tikslą; neatsižvelgė į tai, kad
jeigu kasatoriaus tikslas būtų tam tikro smėlingo grunto kiekio atvežimas į
žemės sklypą, šalys ne tik nebūtų įtraukusios į sutartį nuostatos dėl dalies
sklypo nužeminimo iki 103,50 altitudės, bet ir sutarties dalyką būtų
aptarusios kaip tam tikro smėlingo grunto kiekio atvežimą, išlyginimą ir
sutankinimą, nesiejant to su sklypo paaukštinimu 1 metru. Itin reikšminga
aplinkybė, kasatoriaus nuomone, yra ta, kaip šalys buvo aptarusios ir skaičiavo
darbų rezultatą. Jeigu sutarties dalykas būtų tam tikro kiekio, t. y. 14 603 kub. m,
smėlingo grunto atvežimas, šalys būtų skaičiavusios atvežamo grunto
kiekį.
1.3. Apeliacinės
instancijos teismas, aiškindamas sutarties 2.2 punktą, rėmėsi ir sutarties
2.4 punkto paskutiniu sakiniu „Užpylus, sutankinus smėlį neįvertintas esamo
sluoksnio (durpių) nusėdimas“. Kasatoriaus nuomone, skundžiamoje nutartyje
neatskleidžiama, kodėl šį sakinį teismas įvertino kaip atleidžiantį atsakovą
nuo pareigos pasiekti sutarties 2.2 punkte nustatytą darbų rezultatą ir
nuo bet kokios atsakomybės. Kasatorius šį sakinį supranta taip, kad darbų
rezultatas – sklypo sukėlimas (paaukštinimas) 1 m turi būti pasiektas
neatsižvelgiant į esamo sluoksnio (durpių) nusėdimą, jeigu toks nusėdimas būtų,
juolab kad sutarties 2.2 punktas koreliuoja su 4.4 punkte esančia rangovo
deklaracija, kad jis yra susipažinęs su statybos objekte esančiomis
aplinkybėmis bei projektine dokumentacija.
1.4. Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatos
netaikytinos, nes kasatorius yra stambi statybos korporacija, tačiau tokia
išvada neatitinka tikrovės, neparemta byloje esančiais įrodymais, išskyrus
nepagrįstus atsakovo parodymus. Nei įstatymų leidėjas, nei teismų praktika
neriboja CK 6.193 straipsnio 4 dalies taikymo tais atvejais, kai abi
sutarties šalys yra juridiniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismas
neatsižvelgė į tai, kad sutartis nebuvo pirmoji šalių sutartis dėl darbų žemės
sklype atlikimo; teismas netaikė sisteminio sutarčių aiškinimo principo,
nevertino šalių sutartinių santykių eigos, sudarytų sutarčių viseto, nors
kasatorius buvo nurodęs aplinkybes, susijusias su 2008 m. rugsėjo 22 d.
sutartimi.
2. Dėl statybos rangą
reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir įrodinėjimo taisyklių
pažeidimo.
2.1. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė proceso įstatymuose nustatytas ir kasacinio teismo
nutartyse išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. įmonė „Alna“ v.
Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2010; kt.);
neteisingai paskirstė ir įrodinėjimo naštą, dėl to netinkamai taikė įrodinėjimą
reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos
įrodinėjimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).
2.2. Anot kasatoriaus, jeigu atsakovas negalėjo tinkamai atlikti
darbų dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo, jis pagal CK 6.659 straipsnio
1 dalies 3 punktą privalėjo nedelsdamas įspėti kasatorių, ir, kol
gaus nurodymus, sustabdyti darbus. Kasatoriaus teigimu, esant rangos teisiniams
santykiams, įrodinėjimas ir atitinkamai įrodinėjimo naštos paskirstymas turi
savo specifiką (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje
pripažįstama, kad rangos darbų defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų
susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pineka“
v. UAB „Liuks“, bylos Nr. 3K-3-128/2009; kt.). Anot kasatoriaus,
jis pateikė įrodymus ir byloje nebuvo ginčo dėl to, kad žemės sklypas
vidutiniškai nuo 103,50 altitudės pagal 2009 m. liepos 17 d.
būklę buvo paaukštintas tik 0,73 m. Paneigti šiuos kasatoriaus argumentus
ir įrodymus, siekiant palankaus procesinio sprendimo, buvo atsakovo pareiga
(CPK 178 straipsnis). Anot kasatoriaus, atsakovas turėjo pateikti įrodymus
(sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius ir kt.), kad jis
nupirko tokį smėlio kiekį, kurį sutankinus susidarytų 14 603 kub. m
kiekis, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovui atsisakant pateikti įrodymus
apie nupirkto ir atvežto smėlingo grunto kiekį, buvo pagrindas taikyti contra
spoliatorem prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Telegausa“ v. UAB „Tele 2“, bylos
Nr. 3K-3-176/2010).
2.3. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, esminiu ir pakankamu
įrodymu, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį, pripažindamas 2009 m.
sausio 14 d. smėlingo grunto pasluoksnio storio kontrolinių matavimų išpildomąja
nuotrauką (toliau – išpildomoji nuotrauka). Anot kasatoriaus, įrodymų
vertinimo taisyklės buvo pažeistos, nes buvo vertinami nelygiaverčiai įrodymai.
Nors kasatorius ne kartą siūlė šalims kreiptis į nepriklausomus ekspertus (CK
6.662 straipsnio 5 dalis), tačiau atsakovas su tokiais pasiūlymais
nesutiko. Kasatoriaus nuomone, itin reikšminga tai, kad išpildomoji nuotrauka
daryta 2009 m. sausio 14 d., žiemą, kai sausio mėn. vidutinė
temperatūra buvo – 16°C, žemės paviršius buvo įšalęs, o sniego sluoksnis
siekė iki 1 m.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas nesirėmė ekspertizės aktu,
tačiau nemotyvavo, kodėl ignoruoja akte nurodytas aplinkybes. Tokia teismo nutartis
neatitinka nei proceso įstatymų, nei kasacinio teismo formuojamos teismų
praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB-F „VITI“
v. UAB „SNS“, bylos Nr. 3K-3-214/2010).
2.5. Išvadą apie durpių
nusėdimą būtų galima daryti tik nustačius, kad durpės tikrai nusėdo, ir kad
nusėdo ne mažiau, kaip 0,27 m. Atkreipęs dėmesį į tai, kad pagal CPK
13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, taip pat į tai, kad šaliai,
nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų
padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D.,
bylos Nr. 3K-7-300/2010), kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos
teismo išvada apie durpių nusėdimą buvo tik niekuo nepagrįsta atsakovo
hipotezė, nors atsakovas, remdamasis šia aplinkybe, turėjo šią aplinkybę įrodyti
(CPK 178 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, atsakovo samprotavimai apie
galimą durpių nusėdimą bei sutarties 2.4 punkto nuostatos galėtų būti
vertinami nebent kaip netiesioginiai įrodymai, tačiau tokie įrodymai turi
silpnesnę įrodomąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos
Nr. 3K-7-540/2009). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai,
kad pagal sutartį atsakovas turėjo ne tik atvežti smėlingą gruntą, bet ir jį
sutankinti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie technikos, galinčios
sutankinti gruntą, įsigijimą ar nuomą, nors tokius darbus gali atlikti tik
speciali sunkiasvorė technika. Anot kasatoriaus, ši aplinkybė itin reikšminga, nes
smėlingas gruntas tankinamas koeficientu 1:1,3. Panašiai tiek, t. y.
0,27 m, pritrūko iki vidutinio sklypo paaukštinimo 1 m.
2.6. Tais atvejais, kai
sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai
ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją
įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK
6.256 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Pineka“ v. UAB „Liuks“, bylos Nr. 3K-3-128/2009; kt.).
3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius
neturi teisės ginčyti darbų priėmimo-perdavimo aktų, yra nepagrįsta (CK
6.662 straipsnio 3, 4 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Laugina“ v. UAB „Agaras“, bylos
Nr. 3K-3-585/2008). Anot kasatoriaus, šiuo atveju trūkumai negalėjo būti
nustatyti normaliai perduodant ir priimant darbų rezultatą. Apeliacinės
instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad kasatorius, gavęs atsakovo
2009 m. sausio 14 d. bendrą darbų priėmimo aktą, atsisakė jį pasirašyti
ir 2009 m. sausio 16 d. raštu pareiškė motyvuotas pretenzijas, be
kita ko, susijusias su tuo, kad žemės sklypas nebuvo paaukštintas 1 m. Kadangi
atsakovas nesutiko, kad būtų skiriama ekspertizė (CK 6.662 straipsnio
5 dalis), tai kasatorius užsakė atlikti geodezinius matavimus, kurie buvo
atlikti 2009 m. kovo 9 d. ir kurių metu nustatyta, jog sklypas vidutiniškai
sukeltas tik 0,77 m (vėliau gruntas dar susmuko 4 cm). Atsakovas ne
tik netinkamai vykdė sutartį, bet ir nevykdė pareigos kooperuotis ir
bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio
2 dalis, 6.691 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agaras“ v. K. V. firma-prekybos
namai „Transis“, bylos Nr. 3K-3-55/2009; kt.).
4. Apeliacinės
instancijos teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ypač išlaidos
apeliacinės instancijos teisme, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos advokatų
tarybos 2004 m. kovo 28 d. nutarimu ir teisingumo ministro
2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms
Rekomendacijoms bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį
skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Atsakovo įsitikinimu,
skunde kasatorius neįrodė, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde
nurodomas sutarčių aiškinimo taisykles. Priešingai, atsakovo nuomone, nurodytų sutarčių
aiškinimo taisyklių nesilaikė pirmosios instancijos teismas. Anot atsakovo, jis
kasatoriui pateikė net tris komercinius pasiūlymus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad
siūlomi darbai yra „1 metro storio sluoksnio įrengimas“, papildomai pažymėta,
kad „užpylus, sutankinus smėlį, neįvertintas esamo sluoksnio (durpių) nusėdimas“.
2. Atsakovo nuomone, būtent
apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos,
analizavo visų sutarties nuostatų tarpusavio ryšį ir susiejo tai su
ikisutartiniais santykiais, kita bylos medžiaga (inžineriniais geologiniais
tyrimais, eksperto paaiškinimais). Anot atsakovo, šiuo atveju 103,5 altitudė
buvo optimalus aukštis tam, kad būtų galima nevežant papildomų gruntų kiek
galima labiau išlyginti sklypą, t. y. parengti kaip galima lygesnę aikštę
1 m storio sutankinto smėlingo grunto sluoksnio įrengimui.
3. Atsakovo nuomone, kasatorius
klaidina teismą teigdamas, jog atsakovo versija dėl 1 m storio sutankinto
smėlingo grunto sluoksnio įrengimo atsirado tik triplike. Tokia atsakovo
pozicija yra minima ikiteisminiame susirašinėjime ir motyvuojama nuo pat
pirmojo atsiliepimo į ieškinį.
4. Atsakovas atkreipia dėmesį
į tai, kad ekspertizės metu ekspertas nustatinėjo sklypo aukštį naudodamas
altitudžių matavimo sistemą, t. y. tikrino sklypo pakėlimo faktą
1 metru nuo 103,5 altitudės. Tuo tarpu 2009 m. sausio 14 d.
matavimų metu buvo matuotas sutankinto smėlingo grunto sluoksnio storis. Atsakovas
pažymi, kad atliekant šiuos matavimus dalyvavo kasatoriaus atstovas, kuris sutiko
su jų vykdymo būdu, rezultatais. Dėl to kasatorius neturi jokio protingo
pagrindo teigti, kad 2009 m. sausio 14 d. matavimai yra nesusiję su sutarties
įvykdymu ar neobjektyvūs. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ekspertizės
akto dėl to, kad minimas įrodymų šaltinis nebuvo susijęs su teismo nustatytu sutarties
dalyku, o ne dėl jo trūkumų ar prieštaringumo kitiems įrodymams.
5. Apeliacinės
instancijos teismo išvada dėl durpių nusėdimo sklype pagrįsta „Inžinierinių
geologinių tyrimų rezultatų išvada“, eksperto paaiškinimais, tokią galimybę sutarties
šalys pripažino ir sutarties 2.4 punkte. Dėl to apeliacinės instancijos
teismo išvada pagrįsta vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 177,
185 straipsniai). Galimo durpių nusėdimo fakto įrodymas nėra būtinas šiam
ginčui, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai
įvykdė sutartį įrengdamas sklype 1 m storio sutankinto smėlingo grunto
sluoksnį. Kasatoriui (užsakovui) neįrodžius darbų defektų fakto, atsakovui
(rangovui) neatsiranda pareiga įrodinėti priežastis šalinančias jo civilinę
atsakomybę.
6. Kasatoriaus teisė
ginčyti aktus CK 6.662 straipsnio 3 dalies pagrindu yra susijusi su
faktu, ar buvo pažeista sutartis. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad
atsakovas tinkamai įvykdė sutartį, kasatorius neturi teisės ginčyti darbų
priėmimo-perdavimo aktų teisėtumo CK 6.662 straipsnio 3 dalies
teisiniu pagrindu.
7. Teigdamas, kad atsakovas
nevykdė pareigų kooperuotis ir bendradarbiauti, nesutiko skirti ekspertizę, kasatorius
nenurodo, kokių neigiamų padarinių tai sukėlė, kokią žalą padarė, ką tai turi
bendra su skundžiamos nutarties teisėtumu. Be to, kasatoriaus argumentai dėl
kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos nevykdymo yra visiškai nepagrįsti, nes
šalių ginčas atsirado dėl sutarties dalyko (rezultato), o ne dėl sutarties
dalyko kokybės ar dalyko sukūrimo proceso.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių
sutarties aiškinimo
CK
6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai.
Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių
ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu
šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama
atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę
analogiški šalims protingi asmenys (straipsnio 1 dalis). Visos sutarties
sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę
ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir
į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (straipsnio 2 dalis).
Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms
priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei
jos dalyką, reikšmė (straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties
sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas
priėmusios šalies naudai (straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat
turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių
tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius
(straipsnio 5 dalis).
Kasacinis
teismas yra suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą pirmiau nurodytų CK
6.193 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, kuri, kaip tokia,
iš esmės tinkamai atskleidžiama UAB „Vaivorykštė“ pateiktame kasaciniame
skunde. Vadovaudamiesi pirmiau nurodytomis materialiosios teisės normomis,
reglamentuojančiomis sutarčių aiškinimą, ir jų aiškinimo bei taikymo praktika,
bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė skirtingas
išvadas dėl šalių sutarties dalyko. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių
sutartyje sulygtas žemės smėlingo grunto atvežimas, išlyginimas, sutankinimas sietinas
su sklypo sukėlimu 1 m aukščiu, kuris matuojamas ne nuo žemės sklypo
pagrindo, bet iki pat numatytos altitudės. Tuo tarpu apeliacinės instancijos
teismas sprendė, kad pagal šalių sutartį sklypas turi būti sukeltas 1 m
smėlingu gruntu, o ne iki tam tikros altitudės.
Iš nagrinėjamos
bylos duomenų matyti, kad šalių 2008 m. spalio 23 d. sutartimi atsakovas
(rangovas) įsipareigojo atlikti sklypo aukštų vietų nužeminimo iki
103,50 altitudės darbus. Konkretūs sklypo aukštų vietų nužeminimo darbai
nurodyti sutarties 2.1.1, 2.1.2 punktuose, pagal kuriuos sklypo aukštų
vietų nužeminimo darbų kaina – 0 Lt, t. y. šalys sulygo, kad šiuos
darbus atsakovas (rangovas) atliks nemokamai. Taigi sutartyje aiškiai išreikšta
šalių valia prieš pradedant sklypo sukėlimo 1 m aukščiu darbus sklypo
aukštas vietas pažeminti iki 103,50 altitudės. Sutartyje taip pat aiškiai
išreikšta ir šalių valia dėl sklypo sukėlimo darbų – šių darbų masto ir
turinio. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad atsakovas (rangovas)
įsipareigoja sklype atlikti sklypo sukėlimo 1 m aukščiu smėlingu gruntu
darbus: smėlingo grunto atvežimo, išlyginimo, sutankinimo darbus (sutarties
2.2.1 punktas) ir betono laužo išstumdymo, sutankinimo, išlyginimo
buldozeriu darbus (sutarties 2.2.2 punktas). Pažymėtina, kad sutarties
2.2 punkto nuostatose šalys darbų rezultatą siejo ne su tam tikru pasiektu
galutiniu aukščiu, o būtent su 1 m smėlingo grunto. Teisėjų kolegija
pažymi, kad pirmiau nurodytos šalių sutarties nuostatos yra aiškios ir
suprantamos (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), dėl jų turinio nekyla
abejonių, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi CK
6.193 straipsnio 4 dalimi – nagrinėjamu atveju nėra pagrindo
taikyti šios teisės normos.
Nors kasaciniame
skunde teigiama, kad, pridėjus 1 m smėlingo grunto aukštį prie iki
sukėlimo darbų pradžios pasiekto (turėto pasiekti) 103,50 altitudės
aukščio, turėtų būti gaunamas galutinis 104,50 altitudės aukštis, tačiau
kolegija pažymi, kad pagal sutarties sąlygas sklypo sukėlimas iki
104,50 altitudės nebuvo nustatytas, t. y. sklypo sukėlimas iki
104,50 altitudės nebuvo nustatytas kaip sutarties galutinis tikslas,
kuris, minėta, buvo sklypo sukėlimas 1 m aukščiu smėlingu gruntu. Kita
vertus, pripažįstant pirmiau nurodytus kasatoriaus argumentus pagrįstais, būtų
neteisėtai ignoruojama šalių sutarties 2.4 punkto nuostata, jog šalys
neįvertina esamo sluoksnio (durpių) nusėdimo, t. y. kad atliktų darbų
išlikimo rizika nepatenka į sutarties dalyką, taip pat būtų nepagrįstai
neatsižvelgiama į bylos duomenis, patvirtinančius, kad šalims dar iki sutarties
sudarymo buvo žinoma, jog yra galimas žemės sluoksnio (durpių) nusėdimas. Nurodytos
aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad tiek
sutarties šalių ketinimai sudarant sutartį, tiek ir sutarties nuostatos atsakovo
(rangovo) darbų sukeliant sklypą 1 m aukščiu rezultatą siejo ne su tam
tikros altitudės pasiekimu, o būtent su 1 m aukščiu smėlingo grunto sukėlimu.
Priešingu atveju, atsižvelgiant į nestabilaus sluoksnio (durpių) galimus
nusėdimus, sklypo paviršiaus konkretaus aukščio pasiekimas ir (arba)
užfiksavimas ilgalaike prasme būtų sunkiai įvykdomas (CK
6.204 straipsnis). Ta aplinkybė, kad šalims iki sutarties sudarymo buvo
žinoma apie sklype esantį durpių sluoksnį, teisėjų kolegijos vertinimu, tik
patvirtina sutarties nuostatų (dėl durpių nusėdimo neįvertinimo) traktavimą,
kaip nuostatų, pateisinančių galutinio sklypo paviršiaus įmanomus (tikėtinus) nusėdimus
po atliktų sukėlimo darbų, nes sutartyje nenustatyta rangovo ilgalaikio
pobūdžio pareigų užtikrinti, kad galutinis sklypo paviršius (jo aukštis) nebūtų
žemesnis, t. y. dėl sluoksnio (durpių) galimų nusėdimų atlikinėti
papildomus nusėdusių sklypo vietų sukėlimo-lyginimo darbus. Šiuo aspektu
pažymėtina, kad šalių sutartyje darbų pabaiga apibrėžta 2008 m. gruodžio
15 d. (kuri 2008 m. spalio 30 d. buvo pakeista į 2008 m.
gruodžio 31 d.). Taigi sutartimi rangovas neprisiėmė įsipareigojimų,
baigęs sutartyje nurodytus sukėlimo darbus, dar kurį laiką sklypą prižiūrėti ir
(arba) užtikrinti, kad sklypo paviršius ilgainiui dėl sluoksnio (durpių)
nusėdimo(-ų) nepažemėtų. Taigi šalių sutarties nuostatos dėl esamo sluoksnio
(durpių) neįvertinimo kasaciniame skunde nepagrįstai traktuojamos kaip
įpareigojančios atsakovą (rangovą) besąlygiškai, bet kokiomis priemonėmis sukelti
sklypą būtent iki 104,50 altitudės.
Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo dokumentų, pavyzdžiui,
kasatoriui adresuoto atsakovo 2009 m. vasario 6 d. rašto
Nr. 1098 (T. 1, b. l. 47-49), matyti, kad jau tuo metu
atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus suvokė kaip pareigą sukelti sklypą
1 m smėlingu gruntu (o ne iki tam tikro aukščio). Taigi atsakovo atsiliepime
į kasacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad kasatorius
klaidingai teigia, jog atsakovo versija dėl 1 m storio sutankinto smėlingo
grunto sluoksnio įrengimo neva atsirado tik triplike.
Atsižvelgdama į
pirmiau nurodytus motyvus ir išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad
apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių sutartį ir darydamas išvadas
dėl atsakovo (rangovo) sutartinių įsipareigojimų turinio, t. y. kaip įsipareigojimo,
atlikus sklypo aukštų vietų pažeminimo iki 103,50 altitudės darbus, sklypą
sukelti 1 m aukščiu smėlingu gruntu, nepažeidė CK 6.193 straipsnio
nuostatų ir nenukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Dėl atsakovo
(rangovo) sutartinių įsipareigojimų vykdymo
Pagal
įrodinėjimo taisykles būtent užsakovui (kasatoriui) tenka pareiga įrodyti rangovo
(atsakovo) neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CPK
178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis).
Nagrinėjamu
atveju padarius išvadą, kad šalių sutartimi atsakovas (rangovas) prisiėmė
įsipareigojimus pažeminti sklypo aukštas vietas iki 103,50 altitudės ir po
to sklypą sukelti 1 m aukščiu smėlingu gruntu, kasaciniame skunde,
teigiant apie statybos rangą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir
įrodinėjimo taisyklių pažeidimus, nepagrįstai remiamasi klaidingu požiūriu, jog
kasatorius (užsakovas) turėjo įrodyti (tik) faktą, kad sklypas nebuvo sukeltas
iki 104,50 altitudės. Šie kasacinio skundo argumentai, kurie grindžiami
aplinkybe, kad atsakovas nesukėlė sklypo iki 104,50 altitudės,
nepatvirtina ir negali patvirtinti atsakovo (rangovo) neteisėtų veiksmų –
sutarties netinkamo įvykdymo. Taip pat kasaciniame skunde atsakovui nepagrįstai
uždedama pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė sutartį, be kita ko, kad
atvežė pakankamai smėlio, kad jį tinkamai sutankino, kad turėjo tam reikalingą
techniką, įrenginius ir pan. Nagrinėjamu atveju užsakovui, teigiančiam,
kad rangovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, teko pareiga
įrodyti, kad, pavyzdžiui, sklypas sukeltas mažiau negu 1 m aukščiu
smėlingu gruntu, t. y. kad smėlingo grunto sluoksnis (aukštis) yra
mažesnis negu 1 m. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas
netinkamai atliko sutartyje sulygtus darbus (neatvežė sutartyje numatyto
smėlingo grunto, netinkamai jį sutankino, išlygino ir t. t.), byloje nepateikta
(CPK 178 straipsnis); tai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje
apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Taigi nei bylos duomenys, nei
kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo
konstatuoti, kad atsakovas (rangovas) netinkamai įvykdė sutartį. Nagrinėjamoje
byloje kasatoriui (užsakovui) neįrodžius, kad atsakovas (rangovas) pažeidė
sutartį, t. y. nenustačius rangovo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės
atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnis), nėra pagrindo sutikti su kasacinio
skundo argumentais, kuriuose nurodoma, kad atsakovas (rangovas) ir (arba)
apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde nurodomas materialiosios ir
proceso teisės normas (CK 6.38, 6.200, 6.256, 6.659, 6.662, 6.691, 6.697 straipsniai,
CPK 13, 178 straipsniai ir kt.).
Dėl skundžiama
nutartimi priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Iš bylos duomenų
matyti, kad kasatorius pirmosios instancijos teisme patyrė 3630 Lt išlaidų
advokato pagalbai apmokėti (T. 3, b. l. 104, 105) ir 2420 Lt
apeliacinės instancijos teisme (T. 3, b. l. 169). Tuo tarpu
atsakovas šių išlaidų patyrė 8740,41 Lt pirmosios instancijos teisme ir
4679,23 Lt apeliacinės instancijos teisme. Tokie atsakovo patirtų išlaidų
dydžiai, viena vertus, viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo
26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintus
maksimalius dydžius, tačiau, kita vertus, skundžiamoje nutartyje apeliacinės
instancijos teismas nurodė konkrečias priežastis (bylos sudėtingumas ir apimtis,
atsakovo teismui pateiktų procesinių dokumentų ir įvykusių teismo posėdžių skaičius,
ieškinio dalyko keitimai, abi šalys – juridiniai asmenys, dirbantys
statybų versle), kurios, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teikė pagrindą
spręsti, jog šių išlaidų dydis nagrinėjamu atveju neprieštarauja protingumo,
teisingumo ir sąžiningumo principams, CPK 88, 98 straipsnių bei
Rekomendacijų nuostatoms. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,
kad Rekomendacijų 11 punkte įtvirtinta teismo teisė, atsižvelgiant į
konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo kriterijais, išimtiniais atvejais nukrypti nuo Rekomendacijų
8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Tuo tarpu kasacinio skundo
argumentai, kurie grindžiami iš esmės tik ta aplinkybe, kad priteistų išlaidų
advokato pagalbai dydžiai, kasatoriaus nuomone, akivaizdžiai prieštarauja
Rekomendacijoms bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, teisėjų
kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmiau nurodytų apeliacinės instancijos teismo
motyvų, kuriais teismas grindė sprendimą nemažinti atsakovo prašytų priteisti
išlaidų dydžio. Dėl to ši kasacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK
346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 347 straipsnio
1 dalies 3 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų
kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad ją naikinti
kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis,
359 straipsnio 3 dalis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
Kasaciniame
teisme patirta 44,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie
išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį
skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš
kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies
3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis,
340 straipsnio 5 dalis).
Be to, iš
kasatoriaus atsakovo naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai kasaciniame
teisme apmokėti (CPK 98 straipsnis). Prie atsiliepimo į kasacinį skundą
atsakovas pridėjo įrodymus, patvirtinančius 2673,85 Lt išlaidas už
advokato pagalbą kasaciniame teisme (T. 3, b. l. 214, 223, 224).
Rekomendacijų 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už
advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai,
kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu
Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m.
sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį –
800 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 papunktyje nustatytas rekomenduojamas
priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą
apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant
iš MMA. Vadovaudamasi CPK
98 straipsnio
2 dalimi ir nurodytomis rekomendacijomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui
iš kasatoriaus priteistina 1600 Lt
išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (į. k. 144050881)
44,98 Lt (keturiasdešimt keturis litus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų
valstybės naudai.
Priteisti iš
kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (į. k. 144050881)
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AR10“ (į. k. 145904587) naudai
1600 (tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Janina Stripeikienė
Pranas Žeimys