Administracinė byla Nr. eAS-26-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03721-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Valstybinei miškotvarkos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Litnedas“) dėl projekto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. spalio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės miškotvarkos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) regioninio skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą patvirtinti privataus miško valdos miškotvarkos projektą
Nr. 62021 sklype Nr. 4347/0004:0225 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas, grįsdamas prašymus atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir įpareigoti Tarnybą pateikti Sprendimą bei ginčo miškotvarkos projektą, tvirtino, kad jam nebuvo pranešta apie priimtą Sprendimą. Tarnyba 2019 m. balandžio 16 d. raštu jį informavo, kad leidimai kirsti ginčo sklype, esančiame greta pareiškėjui priklausančio sklypo, nėra išduoti, informacija apie išduotus leidimus neteikiama. Pareiškėjo teigimu, informacija apie Sprendimą teikiama tik Miškotvarkos projektų registre, tačiau pats Sprendimas prieinamas tik valstybės institucijoms ir miško savininkui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo R. S. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakyti priimti jo skundą, grąžinti sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju numatytas privalomas ginčijamo Sprendimo viešas paskelbimas Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje, todėl tai vertintina kaip objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia, t. y. skundo dėl Valstybinės miškų tarnybos sprendimo patvirtinti privataus miško valdos miškotvarkos projektą padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo. Teismas iš Valstybinės miškų tarnybos tinklalapio „Privačių miškų valdų miškotvarkos projektų registras“ (http://www.amvmt.lt:83/) nustatė, kad privataus miško valdos miškotvarkos projektas
Nr. 62021 sklype kadastro Nr. 4347/0004:0225 patvirtintas Tarnybos regioninio skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu ir paskelbtas 2018 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2019 m. spalio 29 d., todėl jis praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nedetalizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis sužinojo apie Sprendimą, taip pat nepaaiškino, kokios objektyvios aplinkybės lėmė skundo pateikimą tik 2019 m. spalio 29 d., nors jis jau 2019 m. balandžio 16 d. raštu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas pateikti informaciją. Pastebėta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI-5305-541/2019, atsisakė priimti pareiškėjo iš esmės analogiško turinio skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą, o teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI-5305-541/2019, pareiškėjui buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl skundo padavimo termino ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės teikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo svarbias priežastis, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir teikdamas naują skundą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

III.

Pareiškėjas R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo nuomone, teismo nutartis nepagrįsta ir pažeidžia jo teisę kreiptis į teismą, teismas neįvertino skunde paaiškintų aplinkybių. Pabrėžiama, jog Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, o registre paskelbto sprendimo turinys jam nėra pasiekiamas. Raštiški sprendimą priėmusio subjekto atsakymai patvirtina siekį nuslėpti priimtą Sprendimą ir jo turinį nuo pareiškėjo, įrodo aktyvų pareiškėjo bandymą išsiaiškinti apie Sprendimo priėmimą ir jo turinį. Pareiškėjas tvirtina iki skundo padavimo dienos nežinojęs apie Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti skundo padavimo termino pradžios momentą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymima, kad kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros (žr., pvz., 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Pastebėtina, kad tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija išliko nepakitusi ir vėlesnėje jurisprudencijoje (žr., pvz., 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-683/2014, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-985-520/2016, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-868-552/2017).

Kita vertus, tokiu atveju, kai teismui yra skundžiamas individualus administracinis aktas, kurio paskelbimas viešai nėra privalomas, tokio individualaus teisės akto paskelbimo, taigi ir jo apskundimo teismui termino eigos pradžia paprastai negali būti siejama su jo paskelbimu viešai atitinkamame leidinyje, o sprendžiant, ar paduodant skundą nebuvo praleistas skundo padavimo terminas, turi būti vertinama, kada pareiškėjas sužinojo, kas ir kada priėmė skundžiamą aktą ir koks yra šio akto turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-96-858/2015). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-438/2017).

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo, ar ginčijamam administraciniam aktui yra privalomas paskelbimas viešai, ir nustatęs, jog Sprendimui numatytas privalomas viešas paskelbimas Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje, skundo padavimo terminą skaičiavo nuo tokio paskelbimo dienos – 2018 m. lapkričio 8 d. 

Vadovaujantis Miškų įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus. Ginčui aktualiose Taisyklėse (2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. D1-577 redakcija) nurodyta, kad patvirtintas privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas registruojamas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre; priimtas sprendimas, registravimo numeris ir santrauka skelbiami Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje (33 p.). Ištyrusi šias teisės normas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad buvo privaloma Sprendimą paskelbti viešai Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje. Atskirajame skunde pareiškėjas nereiškia nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad Sprendimas privalėjo būti paskelbtas viešai ir kad ši pareiga buvo įvykdyta tinkamai.

Pastebėtina, kad Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje duomenis Privačių miško valdų miškotvarkos projektų registre galima surasti, pavyzdžiui, pagal sklypo kadastro numerį (šiuo atveju kaimyninio sklypo kadastro numeris pareiškėjui yra žinomas), registre pateikiami duomenys, be kita ko, apie kadastro numerį, valdos kaimą, projekto autorių, inventorizavimo metus, projekto registravimo numerį, projekto būklės datą, projekto būklę (pvz., patvirtintas, tikrinimo 1 etapas, tikrinimo 2 etapas), tikrinimo metu tikrintojo pareikštas pastabas. Šių duomenų pakanka nustatyti, kad privataus miško valdai, kadastro Nr. 4347/0004:225, esančiai Bajorėliuose, buvo parengtas miškotvarkos projektas Nr. 62021 (autorius – M. N.), kuris patvirtintas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu. Nors pareiškėjas su skundu nepateikė miškotvarkos projekto, su kurio sprendiniais nesutinka, nepaaiškino susipažinimo su šiuo projektu aplinkybių ir laiko, tačiau iš skundo turinio matyti, kad šio projekto turinys jam yra žinomas, taigi, Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje paskelbti duomenys sudarė pakankamas prielaidas pareiškėjui suprasti priimto Sprendimo esmę ir imtis tolimesnių veiksmų savo galbūt pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apginti.

Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių skundo padavimo terminas galėtų būti skaičiuojamas ne nuo duomenų apie Sprendimo priėmimą paskelbimo Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje momento – 2018 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2019 m. spalio 29 d. (žyma ant elektroninio dokumento, b. l. 1), t. y. kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, praleidęs terminą skundui paduoti.

Akcentuotina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jam nebuvo pranešta apie Sprendimo priėmimą, šis Sprendimas jam nebuvo įteiktas, jo vėlesnis sužinojimas apie Sprendimą negu informacija apie jį buvo paskelbta viešai, nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią nei išaiškinta nurodytoje administracinių teismų praktikoje. Šios aplinkybės vertintinos sprendžiant klausimą, ar yra svarbios termino atnaujinimo priežastys, o ne nustatant termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią, kuris skaičiuojamas nuo asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas akivaizdžiai,
t. y. beveik metus, praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-111-575/2019). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą skunde grindė tuo, kad jis nebuvo informuotas apie Sprendimo priėmimą ir šis Sprendimas jam nėra prieinamas per Privačių miško valdų miškotvarkos projektų registrą, bei užsiminė, kad Tarnyba 2019 m. balandžio 16 d. raštu jį informavo, jog leidimai kirsti ginčo sklype, esančiame greta pareiškėjui priklausančio sklypo, nėra išduoti, informacija apie išduotus leidimus neteikiama. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą, pažymėjęs, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nedetalizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis sužinojo apie Sprendimą, taip pat nepaaiškino, kokios objektyvios aplinkybės lėmė skundo pateikimą tik 2019 m. spalio 29 d., nors jis jau 2019 m. balandžio 16 d. raštu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas pateikti informaciją, taip pat atkreipęs dėmesį į tai, kad pareiškėjas su analogiško turinio skundu į teismą buvo kreipęsis anksčiau (administracinė byla Nr. eI-5305-541/2019) ir jam jau buvo išaiškina teisė teikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo svarbias priežastis. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pateiktų prašymo atnaujinti praleistą terminą motyvų, ir teigia apie Sprendimą nežinojęs iki skundo padavimo dienos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog pareiškėjas nebuvo nurodęs sužinojimo apie Sprendimą laiko ir aplinkybių. Pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepaaiškino, ar jis apie 2018 metais patvirtintą privataus miško valdos miškotvarkos projektą Nr. 62021 sužinojo atsitiktinai, ar jam apie tai kas nors pranešė, arba ar tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis pats pradėjo ieškoti Sprendimo ir juo patvirtinto miškotvarkos projekto. Kaip minėta, pareiškėjas nenurodė, kada susipažino su Sprendimu patvirtintu vidinės miškotvarkos projektu. Be to, jis nekonkretizavo, kodėl 2019 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas pateikti informaciją, ar privataus miško valdos, kadastro
Nr. 4347/0004:225, savininkui buvo išduotas leidimas kirsti mišką (b. l. 4), o iš kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, jog pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas apie žemės sklypą, kadastro Nr. 4347/0004:225, buvo sudarytas 2019 m. gegužės 6 d.
(b. l. 10–11). Pastarosios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas domėjosi kaimyninės privataus miško valdos tvarkymu, numanė apie vykdomą arba planuojamą vykdyti miško kritimą (skunde pareiškėjas ne kartą minėjo, jog ginčo miškas paženklintas kirtimui, išvardijo teisės aktus, kuriems prieštarautų toks kirtimas) prieš daugiau nei pusmetį iki kreipimosi į teismą. Pareiškėjas teigia, kad valstybės institucijos siekė nuslėpti nuo jo priimtą Sprendimą, tačiau neįvardija jokių teisės normų, kuriomis vadovaujantis jis turėjo būti asmeniškai informuotas apie priimtą sprendimą patvirtinti kitam asmeniui priklausančios privataus miško valdos vidinės miškotvarkos projektą, nenurodė kreipęsis į valstybės institucijas būtent dėl šio Sprendimo ar duomenų apie jį pateikimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina apie Sprendimą nežinojęs iki skundo padavimo dienos (laikytina – iki 2019 m. spalio 29 d.), tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas analogiško turinio skundą teismui jau buvo pateikęs 2019 m. spalio 2 d., todėl toks teiginys neatitinka tikrovės.

Ištyrusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių ir nuo jo valios priklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių savalaikiai kreiptis į teismą, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintinas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą ir šį skundą priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Skirgailė Žalimienė