Civilinė byla Nr. e2S-874-856/2017

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03987-2016-8

               Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.6.3; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 24 d.

Šiauliai

            Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2447-494/2017, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

                    Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas atsakovo S. M. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovas prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos išnagrinėjimą iš esmės.

2. Nurodė, kad 2017-03-10 atsakovas gavo raginimą iš antstolio D. B., 2017-03-11  prisijungė prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo ir sužinojo apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių. Atsakovas niekada nebuvo informuotas apie civilinę bylą Nr. e2-4695-494/2016, nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą, nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Atsakovas neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės, atsikirtimų į ieškinį. Nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, teikdamas ieškinį, teismui pateikė ne visus turimus dokumentus, o tai atliko selektyviai, kad teismui nebūtų jokių abejonių ir nebūtų matomi prieštaravimai. Taigi, įrodymai pateikti byloje prieštarauja vieni kitiems, kadangi taip ir nėra aišku, kokia buvo tikroji avarijos priežastis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė atsakovo S. M. pareiškimą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. eA2-2447-494/2017.

4. Teismas, įvertinęs atsakovo S. M. atstovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes dėl atsiliepimo nepateikimo bei ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovo atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, nelaikė atsakovo nurodytų aplinkybių svarbiomis, dėl kurių negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas 2017-04-26 Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog atsakovas 2008-10-02 deklaravo savo gyvenamąją vietą būtent tuo adresu, kuriuo teismas siuntė procesinius dokumentus – (duomenys neskelbtini).

5. Teismas konstatavo, kad atsakovo S. M. atstovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė kelias galimas avarijos priežasties versijas, tačiau jokių rašytinių duomenų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes, dėl kurių galėjo įvykti avarija, teismui nepateikė, išskyrus 2014-12-16 Išmokos aktą ir UAB „Konkretus“ 2014-12-09 pažymą, t. y. dokumentus, kuriuos pateikė ir ieškovė su ieškiniu. Teismo vertinimu, atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

6. Atsakovas S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7. 6.1. Iš bylos duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti klaidingu adresu, nes atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) , o teismas procesinius dokumentus siuntė (duomenys neskelbtini), t. y. vietoj M. kaimo buvo nurodytas R. kaimas, nors pačioje byloje nurodytas M. kaimas. Dėl šios techninės klaidos atsakovas negavo teismo siunčiamų procesinių dokumentų. Antstolis D. B., remdamasis Gyventojų registro duomenimis, raginimą atsakovui įteikė.

2. Atsakovo S. M. į bylą pateikti elektroninio susirašinėjimo laiškai su ieškove, kuriuose nurodomos skirtingos avarijos priežastys, turi būti laikomi įrodymais, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Sprendžiant klausimą dėl avarijos sukeltų pasekmių, turi būti išaiškintos tikrosios avarijos priežastys. Ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“, teikdama ieškinį teismui, pateikė ne visus turimus dokumentus, tai atliko selektyviai. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad įrodymų (specialistų paaiškinimų), kurie paneigtų UAB „Konkretus“ pažymoje nurodytą avarijos priežastį, teismui nepateikta. Atsakovas pateikė visus turimus įrodymus dėl avarijos priežasties ir nesutinka, kad jis atsakingas už avariją.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“ prašo atskirąjį skundą atmesti, bylos nagrinėjimo neatnaujinti, palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas neįrodė nei vienos iš privalomų sąlygų:  šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui;  byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovui buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, kadangi teismas siuntė dokumentus visais žinomais atsakovo adresais, bei pagal civilinio proceso normas teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių remiantis LR CPK 285 straipsniu. Ieškovės vertinimu, atsakovas nepateikė jokių rašytinių duomenų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes, dėl kurių galėjo įvykti avarija. Ieškovė pritaria teismo argumentams, kad įrodymų, kurie paneigtų UAB „Konkretus“ 2014-12-09 pažymoje nurodytą avarijos priežastį, teismui atsakovas nepateikė.

                          Teismas

    k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

Apelianto S. M. atskirasis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai, ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.

11. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

12. Teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

13. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Kalbant apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, būtina pabrėžti, kad turima omenyje ne tik nauji, bet ir jau byloje egzistuojantys aplinkybės bei įrodymai.

14. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad teismas negalėjo tenkinti ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, nes atsakovui S. M. nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą, nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinys kartu su procesiniais dokumentais 2016-10-03 atsakovui S. M. buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nurodžius, kad adresatas korespondencijos „neatsiėmė pašte“. Vilniaus rajono apylinkės teismas, gavęs informaciją, kad atsakovas dirba, 2016-10-24 procesinius dokumentus išsiuntė į atsakovo darbovietę MB „Š“ adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai atsakovui taip pat nebuvo įteikti, nurodžius, kad „neatsiėmė pašte“.  Gyventojų registro išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovas S. M. nuo 2008-10-02 savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo pirmosios instancijos teismas ir išsiuntė atsakovui procesinius dokumentus.

16. CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis). Neįteikus procesinių dokumentų nei atsakovo gyvenamosios vietos adresu, nei darbo vietoje, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi procesinius dokumentus atsakovui S. M. įteikė viešo paskelbimo būdu. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu  laikytinas tinkamu šalies informavimu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui S. M. buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis teisės normomis.

17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių teisėtumą, pažymėjo, kad atsakovas su pareiškimu pateikė kelias galimas avarijos priežasties versijas, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes, dėl kurių galėjo įvykti avarija, nepateikė.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių aplinkybių vertinimas nekelia abejonių dėl teismo padarytų išvadų ir priimto procesinio sprendimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių, be visų kitų įrodymų rėmėsi ir atsakovo S. M. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktais įrodymais: 2014-12-16 Išmokos aktu, 2014-12-09 UAB „Konkretus“ pažyma Nr. 2014/12/090, juos įvertindamas visų įrodymų kontekste. Kartu su pareiškimu pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovo atstovo ir ekspertų T. D. bei A. E. nepaneigia sprendime už akių padarytų išvadų. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad vien atsakovo atstovo samprotavimai ir prielaidos apie galimas avarijos priežastis, nėra įrodymai, kurių pagrindu būtų galima panaikinti 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių. Įvertinus atsakovo pateiktus įrodymus, nėra pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas už akių.

19. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2016 m. lapkričio 28 d. priimtas sprendimas už akių nekelia abejonių sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, jis priimtas nepažeidžiant įstatymo normų (CPK 285 straipsnio 6 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                    Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė