Baudžiamoji byla Nr. 2K-115/2007

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                1.2.4.6; 2.2.5.4

                                                                                               

                                                                                                                                                           

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. vasario 6 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,

gynėjui advokatei G. Leškevičienei,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3 dalimis, bausmės sudėtos, paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius atsiprašyti nukentėjusios, įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms. Iš A. P. priteista 1060 Lt už nukentėjusiosios gydymą Valstybinei ligonių kasai, 10 000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiai I. I.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria atmestas A. P. apeliacinis skundas.

            Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

 

n u s t a t ė:

 

A. P. nuteistas už tai, kad:

2004 m.gruodžio 21 d., apie 14 val., prie namo, esančio Kaune, V. Krėvės pr. 14 b, dėl chuliganiškų paskatų tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiai I. I. į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, skruostuose, nosies srityje, dešinėje pažandėje, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nesunkiai sutrikdė jos sveikatą;

tuo pačiu metu, toje pačioje viešoje vietoje įžūliais veiksmais, t. y. tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiai I. I. į veidą, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą bei išplūsdamas ją necenzūriniais žodžiais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nuteistasis A. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 6 d. nutartį, bylą nutraukti. Nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasatoriaus teigia, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Jo manymu, teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią teismą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. A. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nuosprendį grindė vien nukentėjusiosios I. I. bei bylos baigtimi suinteresuotų asmenų – jos motinos D. B., sugyventinio A. Č., ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų M. Jakaičio bei J. Petraškos parodymais, kurių nepatvirtino kiti bylos faktiniai duomenys. Teismas nepašalino akivaizdžių prieštaravimų, neatliko lyginamosios įrodymų analizės, neįvertino jų visumos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu padarytais atpažinimais, nors jie buvo atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus. BPK 191 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat žymes ir ypatybes, pagal kurias gali jį atpažinti. Vadinasi, įstatymas numato būtinybę prieš atpažinimą kuo detaliau  apklausti atpažįstantįjį  apie atpažintino asmens išvaizdos išskirtinius bruožus. Be to, atpažįstantysis negali turėti galimybės iš anksto pamatyti atpažintiną asmenį. Kasatoriaus manymu, visi šie reikalavimai buvo pažeisti. Nei nukentėjusioji, nei jos motina nenurodė jokių konkretesnių I. I. užpuoliko požymių, pasitenkindamos abstrakčiais bendrais požymiais. Nežiūrint to, atpažinimo metu jos iš karto atpažino A. P. Kasatorius daro prielaidą, kad šią aplinkybę galima paaiškinti tik tuo, jog policijos pareigūnai nukentėjusiajai ir liudytojai iš anksto jį parodė, paaiškindami, kad būtent A. P. jos turės atpažinti. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino liudytojų A. Č., D. B. parodymuose esančių prieštaravimų, tiksliai neišsiaiškino nusikaltimo padarymo vietos. Kasatoriaus įsitikinimu, apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas išsamiai ir nešališkai išnagrinėtais įrodymais, todėl tiek savo forma, tiek turiniu šis procesinis dokumentas neatitinka BPK 302-307 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo klaidos nebuvo ištaisytos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. A. P. apeliaciniame skunde akcentuoti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai apeliacinės instancijos teismo išnagrinėti nebuvo, apsiribojant lakoniškais motyvais, pagrįstais pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais. Nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko neišsamiai, nes nepašalino tarp įrodymų esančių prieštaravimų, apeliacinis teismas įrodymų tyrimo neatliko, šio teismo posėdis buvo formalus, nutartis pasirašyta iš anksto, t. y. 2006 m. gegužės 6, nors posėdis įvyko tik po mėnesio. Be kitų procesinių pažeidimų kasatorius mini ir neteisingą bausmių subendrinimą. Esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, teismas privalėjo bausmes ne iš dalies ar visiškai sudėti, o, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalimi, jas subendrinti, taikant apėmimo būdą.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina priimtus teismų procesinius sprendimus, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą, remdamasis teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato. Kasacinis teismas taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti tiriant bylą ar ją nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus A. Petraičio argumentai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, nenagrinėtini. Kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), ar nepadarė kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

 

            Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

 

            Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai. Kasatoriaus teiginys, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvados nepagrįstos objektyviais įrodymais, paneigiamas byloje atlikta išsamia įrodymų analize. Teismų išvada apie nuteistojo A. P. kaltę, padarius inkriminuotas veikas, pagrįsta nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios I. I. parodymais, užfiksuotais atpažinimo, parodymų patikrinimo protokoluose, teisminio tyrimo metu, liudytojų D. B., A. Č., M. J. bei J. P. parodymais, specialisto išvada apie kūno sužalojimus, kitais įrodymais. Nors nė vienas liudytojų tiesiogiai nusikalstamo įvykio nematė, tačiau jų apibūdintos aplinkybės apie A. P. elgesį, jam sugrįžus į nusikaltimo vietą, nukentėjusiosios išvaizdą prieš įvykį ir po jo, nukentėjusiosios sužalojimus, duoda pagrindą tvirtinti, kad A. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Visi bylos faktiniai duomenys iš esmės sutampa. Jie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Nors prieš įvykį nukentėjusioji buvo vartojusi alkoholio, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl apsvaigimo nesuvoktų reikšmingų bylai aplinkybių.

Nepagrįsti skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. P. pateikiant nukentėjusiajai I. I. ir liudytojai D. B. atpažinti, buvo pažeista parodymo atpažinti tvarka. Asmens parodymas atpažinti buvo vykdomas, laikantis tvarkos, nustatytos BPK 191, 192 straipsniuose. Prieš parodant atpažinti A. P., atpažįstančiosios baudžiamojoje byloje apklaustos, jos apibūdino atpažintino asmens individualius požymius. Atpažintinas asmuo parodytas atpažinimui drauge su kitais dviem tos pačios lyties asmenimis, panašiais išore į kasatorių. Atpažįstančiųjų parodymai užfiksuoti protokoluose, kurie patvirtinti atpažintino asmens A. P. parašais. Pastabos dėl procesinių pažeidimų atpažįstant asmenį negautos. Taip pat laikantis procesinių taisyklių, numatytų BPK 191, 192 straipsniuose, buvo atliktas asmens atpažinimas ir pagal nuotraukas.

 

Dėl BPK 305 straipsnio

 

Aprašomosios nuosprendžio dalies turinys atitinka BPK 305 straipsnio  reikalavimus. Teismas nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis paneigė kaltinimui prieštaraujančius įrodymus. Kaltinamojo versijos, prieštaravimai patikrinti ir įvertinti.

Kolegija nepagrįstu laiko kasacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino nusikaltimo padarymo vietos. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, tarp kitų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių, nuosprendyje nurodė tikslią nusikalstamų veikų padarymo vietą, konstatuodamas, kad A. P. nusikaltimus padarė prie namo Nr. 14 b, esančio V. Krėvės pr., Kaune. Tai, kad nusikaltimai buvo padaryti prie parduotuvės „Media“, esančios minėtu adresu, patvirtino nukentėjusioji ir byloje apklausti liudytojai. Atmestinas ir kasatoriaus argumentas, kad teismas nepašalino esminių prieštaravimų tarp liudytojų D. B. ir A. Č. parodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtų liudytojų parodymai iš esmės sutapo – tiek D. B., tiek A. Č. kategoriškai patvirtino, jog nuteistasis A. P. po I. I. sužalojimo sugrįžo į nusikaltimo vietą ir pareikalavo, kad nukentėjusioji iš ten pasišalintų. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji I. I. Esminių prieštaravimų tarp šių parodymų nėra, o juose esantys netikslumai įtakos nuosprendžio teisėtumui neturi.

 

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties

 

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrino ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai atskleidė nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikė įstatymą, ir skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nurodė argumentus, kodėl nuosprendį laiko pagrįstu ir teisingu. Negalima sutikti su nuteistojo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinis teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, tam kad pašalinti, kasatoriaus nuomone, byloje esančius prieštaravimus. BPK 324 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta apeliacinio teismo teisė, o ne pareiga atlikti įrodymų tyrimą, todėl atlikti ar neatlikti įrodymų tyrimą nusprendžia teismas. Pažymėtina, kad dauguma kasacinio skundo argumentų, tarp jų ir dėl nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų prieštaringumo, buvo nurodyti apeliaciniame skunde, ir dėl jų teismas pasisakė. Apelianto skundas išnagrinėtas, laikantis baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo nutartis tiek forma, tiek turiniu atitinka jai keliamus procesinius reikalavimus (BPK 332 straipsnis).  Ją surašant buvo atsižvelgta ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ išaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties įžanginėje dalyje nurodant datą (2006 m. gegužės 6 d.), padaryta techninė klaida. Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarties priėmimo diena sutampa su teismo posėdžio data, t. y. 2006 m. birželio 6 d. Šią techninę klaidą ištaisyti turi nuosprendį priėmęs teismas, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl nuosprendyje padarytų rašybos ir aritmetikos klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.

 

Dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties

 

Nusikalstamų veikų sutaptimi yra laikomi atvejai, kai vienas asmuo padaro du ar daugiau nusikaltimų, kurie atitinka kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius ir už juos asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Sutaptis gali būti dviejų rūšių – reali ir ideali. Nors Baudžiamajame kodekse idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos tiesiogiai nesuformuluotos, tačiau jas galima atskleisti pagal įstatymo prasmę. Reali sutaptis yra tuomet, kai asmuo keliais savarankiškai veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltimų, numatytų BK Specialiosios dalies straipsniuose, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Idealia nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Byloje nustatyta, kad A. P. viena veika pasikėsino į  du skirtingus objektus – kito asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jis suvokė veikos pavojingumą – tai yra suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir numatė, kad dėl jo veikimo gali būti ne tik sutrikdyta I. I. sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kasatorius už vieną veiką buvo nuteistas pagal du Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnius – BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde nuteistasis pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, ir atkreipia dėmesį į bausmių bendrinimą, esant šiai sutapties rūšiai. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį bausmės yra skiriamos už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau galutinei bausmei, jos dydžiui ir rūšiai turi reikšmės, kokia yra nusikalstamų veikų sutaptis. Kadangi įstatymų leidėjas idealiąją sutaptį laiko mažiau pavojinga už realiąją, BK 63 straipsnio 5 dalyje įtvirtina nuostata, kad, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės turi būti subendrinamos apėmimo būdu. Kolegija konstatuoja, kad teismas, subendrindamas bausmes visiško sudėjimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 6 d. nutartį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą laisvės atėmimą dvejiems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimą vieneriems metams subendrinti apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą dvejiems metams.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                      Alvydas Pikelis

 

 

                                                                                                                                 Lidija Liucija Žilienė

 

 

        Benediktas Stakauskas