PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 23 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

sekretoriaujant Vitai Jokšaitei, Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams R. P., advokatei Astai Jakštienei, advokato padėjėjui Daliui Jurjonui, atsakovui A. R., atsakovų atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plokštinių pamatų meistrai“ ieškinį atsakovams A. R. personalinei įmonei ir A. R. dėl nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plokštinių pamatų meistrai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. R. personalinės įmonės, j.a.k. „(duomenys neskelbtini)“, o jai neturint turto ar piniginių lėšų, pakankamų įsiskolinimui atlyginti, subsidiariai priteisti iš atsakovo A. R. ieškovės naudai 6 590,86 Eur nuostolių; 131,61 Eur palūkanų pagal įstatymą už uždelsimą atsiskaityti; 5 % metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašomos priteisti bendros skolos su palūkanomis sumos (6 700,54 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovė su atsakovu A. R. personaline įmone sudarė žodinę rangos sutartį dėl pastate adresu: „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Pastatas) esančių A, B, C, D, E butų grindų išlyginimo darbų. Šalys susitarė, kad A. R. personalinė įmonė atliks grindų išlyginimo darbus su UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ pateiktomis medžiagomis. A. R. personalinė įmonė nurodė, kad darbus atliks už 1 000 Eur. Pastato grindų išlyginimo darbai buvo pradėti 2018-08-24. A. R. personalinė įmonė darbus atliko, panaudodama savaime išlyginantį cementinį mišinį C610 MITTO 25 kg ir gruntą IGIS AG-10 l. A. R. personalinė įmonė darbus baigė 2018-09-03 ir juos pateikė ieškovei darbų atlikimo - priėmimo akto pasirašymui. Darbai priimti 2018-09-03 ir tą pačią dieną atsakovei sumokėta 500 Eur suma pagal kasos pajamų orderį kvitą Serija 43168 Nr. 1. Likusią 500 Eur sumą ieškovė sumokėjo 2019-09-19 bankiniu pavedimu.

3.       Praėjus 2 savaitėms nuo darbų atlikimo, ieškovė iš Pastato savininko M. P. gavo pretenziją su vaizdo įrašu dėl nekokybiškai atliktų grindų išlyginimo darbų. Vaizdo įraše matyti, kad betoninės grindys sutrūkinėjo, suskilo paviršiuje ir todėl prarado sukibimą, stabilumą, atsparumą bei kitas tokiam sluoksniui būtinas savybes.

4.       Ieškovė kreipėsi į A. R. personalinę įmonę su reikalavimu paaiškinti, kaip galėjo susiklostyti tokia situacija. Atsakovės A. R. įmonės atstovas A. R. paaiškino, kad atlikus pirmo sluoksnio (iki 20 mm) storio išlyginimą, po 4 parų pastorino grindis dar 20 mm, išpildama antrą sluoksnį. Pagal mišinio C610 MITTO 25 kg naudojimo instrukcijas ir technologinius aprašus antro sluoksnio pilti tuo pačiu C610 MITTO mišiniu negalima, todėl atsakovė netinkamai atliko darbus, ko pasėkoje grindys ir sutrūkinėjo.

5.       Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė savo jėgomis ir sąnaudomis ištaisytų broką. Atsakovė atvyko į objektą taisyti broką, tačiau Pastato savininkas M. P. neleido grindis ardyti perforatorių pagalba, nes tai būtų sugadinę per tas kelias savaites butuose jau sumontuotos brangios šildymo sistemos įrangos daviklius. Pastato savininkas M. P. pareikalavo atliktų darbų trūkumą pašalinti technologiškai saugiu būdu (iškalant sutrūkinėjusį sluoksnį kaltuku). Atsakovės atstovai pasišalino iš objekto ir daugiau nebeatvyko taisyti padaryto broko.

6.       Kadangi atsakovai visiškai nutraukė bet kokį bendravimą ir bendradarbiavimą su ieškove, ieškovė 2018-10-16 pareiškė pretenziją (toliau – Pretenzija1), kurioje nurodė, kad A. R. personalinė įmonė pastato pirmo aukšto grindų išlyginimo darbus atliko nekokybiškai, dėl ko skaičiuojami nuostoliai: už panaudotas ir sugadintas medžiagas 1 767,23 Eur bei už darbą A. R. personalinei įmonei 1 000 Eur, iš viso ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 2 767,23 Eur nuostolių. Taip pat Pretenzijoje ieškovė nurodė, jog, neatsiliepus ir negavus atsakymo iki 2018-10-17 apie grindų išlyginimo broko šalinimo sprendimus, ieškovė samdys kitą įmonę broko šalinimo darbams ir už kitos įmonės atliktus darbus bei papildomai patirtus nuostolius perkant naujas medžiagas, atsakovė turės atlyginti.

7.       Atsakovei neatsakius į Pretenziją, ieškovė 2018-10-24 pareiškė dar vieną pretenziją (toliau – Pretenzija 2), kurioje nurodė, kad, atsakovei neatsiliepus į Pretenziją 1, ieškovė kreipėsi į kitą, patikimesnį rangovą, t.y. į V. G., individualios veiklos pažymėjimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuris atliko defektų taisymo darbus ir tuo pagrindu ieškovė patyrė 1 513,63 Eur papildomų išlaidų. 

8.       Kadangi atsakovė netinkamai darbus atliko visuose A, B, C, D, E butuose, o V. G. darbus atliko E, A, D butuose ir po šių darbų liko nesutvarkytos B ir C butų grindys, ieškovė Pretenzijoje2 taip pat nurodė, kad yra galimybė atsakovui susimažinti nuostolius, jei ji sutvarkytų tų dviejų butų grindis. Kitu atveju, atsakovė turės atlyginti ieškovės visus patirtus nuostolius už atsakovės nekokybišką darbą. Pretenzijoje 2 atsakovė buvo įspėta, kad, nesumokėjus už broko šalinimo išlaidas pagal pateiktas sąskaitas ir negavus atsakymo iki 2018-10-26 dienos apie grindų broko šalinimo sprendimus, bus kreiptasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

9.       Ieškovė nesulaukė atsakymo iš atsakovo į Pretenziją 2 ir 2018-12-14 pareiškimu kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka.

10.       Nors išieškojimas iš atsakovo ir buvo pradėtas, tačiau ieškovei dar reikėjo sutvarkyti atsakovės atliktų B ir C butų grindų išlyginimo darbų broką, todėl ieškovė su A. K., dirbančiu pagal individualios veiklos pažymą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2019-02-20 sudarė rangos sutartį Nr. 18-3, B ir C butų grindų išlyginimo broko šalinimo darbams atlikti. Pabaigus visus grindų išlyginimo broko šalinimo darbus, ieškovė 2019-03-19 pareiškė dar vieną pretenziją (toliau – Pretenzija 3) atsakovei, kurioje nurodė, kad baigti broko šalinimo darbai B ir C butuose, dėl ko ieškovė patyrė papildomų 2 310 Eur išlaidų. 

11.       Atsakovei nesiėmus veiksmų dėl jo atliktų Pastato A, B, C, D, E butų grindų išlyginimo darbų broko, ieškovė buvo priverstas iš savo lėšų samdytis kitus (pakeičiančius) rangovus, iš savo lėšų pirkti naujas medžiagas darbų atlikimui, dėl ko ieškovė iš viso patyrė 6 590,86 Eur išlaidų, kurios yra ieškovės nuostoliai dėl atsakovės nekokybiškų darbų atlikimo.

12.       Ieškovas be pagrindinės skolos sumos (6 590,86 Eur), reikalauja priteisti iš atsakovės 131,61 euru palūkanų pagal įstatymą sumą už vėlavimą atsiskaityti su ieškove. Bendra ieškovės prašoma priteisti skolos suma su 6,00 procentų dydžio metinių palūkanų suma, apskaičiuota kreipimosi į teismą dienai (2019-04-17), sudaro 6 722,47 Eur (6 590,86 Eur + 131,61 Eur = 6 722,47 Eur).

13.       Individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 str. 4 d.). Ieškovė turi reikalavimo teisę ir į atsakovą A. R. (A. R. personalinės įmonės savininką), kaip į subsidiarų skolininką, kad šis atlygintų įmonės turtu nepadengtą skolą.

14.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovės nupirkta medžiaga grindų lyginimui buvo tinkama tokiam darbui atlikti, tik panaudota netinkamai. Medžiagą nurodė atsakovas. Atsakovas apie medžiagos netinkamumą ieškovės neįspėjo, todėl privalo atsakyti kaip profesionalas be kaltės. Kaltę paneigiančių įrodymų, atsakovas nepateikė. Su ieškove dėl trūkumų pašalinimo nebendradarbiavo.

Atsakovo procesinė pozicija

15.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsiliepime nurodo, kad objekte kuriame reikėjo atlikti grindų išlyginimo darbus, grindys buvo itin nelygios, vietomis siekė net 6-7 cm nuolydis. Objekte Ieškovė statė pamatus, juos padarė nekokybiškai, visa namo pusė buvo nusileidusi. Ieškovė atsakovus pasikvietė, kad kažkaip ištaisytų situaciją. Ieškovei buvo pasiūlyta betonuoti tą dalį, tačiau jie atsisakė dėl laiko stokos. Ieškovei buvo paaiškinta, kad tokio mišinio, kuriuo būtų galima išlyginti tokį didelį nuokrypį, nėra, storiausias galimas sluoksnis 5 cm, todėl bet kuriuo atveju reikės pilti du kartus. Ieškovė teiravosi, kokį atsakovas patartų mišinį pasirinkti. Ieškovei buvo nurodyta, kad atsakovas gali garantuoti tik už SCHONOX mišinius, tačiau šis variantas ieškovei netiko, nes tai buvo per brangios medžiagos. Atsakovas patikino ieškovę, kad už medžiagas neatsako, garantuoti gali tik, kad išpils viską lygiai. Ieškovė norėjo, kad grindų išlyginimo darbai būtų atlikti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tada buvo nuspręsta kartu nuvykti į Palangoje esančią statybinių prekių parduotuvę, pasikonsultuoti dėl grindų išlyginamųjų mišinių ir išsirinkti grindų išlyginimo darbams reikalingas medžiagas. Minėtoje parduotuvėje, atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą, kad medžiagos būtų nebrangios, parduotuvės savininkas pasiūlė savaime išlyginantį cementinį mišinį C610 MITTO 25 kg ir gruntą ĮGIS AG-10 1. Buvo savininko teirautasi, ar toks mišinys bus tinkamas, nes reikalinga pilti net du sluoksnius, savininkas patikino, kad šiuo mišiniu galima atlikti ir antro sluoksnio grindų išlyginimą. Ieškovę tenkino parduotuvėje suteikta informacija apie mišinį bei kaina. Ieškovė nusprendė, kad grindų išlyginimo darbai bus atlikti būtent su tokiu mišiniu. Atsakovas su tokiu mišiniu nebuvo dirbęs, todėl garantuoti už šio mišinio kokybę bei darbų kokybę negalėjo. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovė nusprendė pirkti būtent tokias medžiagas ir žodžiu buvo susitarta su atsakovu, kad atsakovas atliks grindų lyginimo darbus (dviejų išlyginamojo sluoksnio išpylimą) už 1000 Eur su ieškovės nupirktomis medžiagomis, t.y. už darbą 250 kv. m. plote - 1000 Eur ( už 1 kv. m. 4 Eur). Rašytinė sutartis dėl atliekamų darbų tarp šalių nebuvo pasirašyta. Kadangi atsakovas turėjo dirbti su ieškovės nupirktomis medžiagomis, kurios ieškovės iniciatyva buvo pasirinktos vienos iš pigesnių, todėl atsakovas neturėjo jokių galimybių garantuoti atliktų darbų kokybės, t.y. suteikti ieškovei garantiją dėl kokybės ir prisiimti atsakomybę, jei atsirastų kokių trūkumų. Ieškovė samdydama atsakovą tik darbų atlikimui, kuriam atsakovas jokios garantijos net negalėjo suteikti (dėl itin žymaus grindų nelygumo; ieškovės pasirinktų medžiagų ir darbų proceso - išpilti du sluoksnius), elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai, bet kokia kaina siekdamas mažinti atliekamų statybos darbų išlaidas. Ieškovė savo rizika ir iniciatyva nusprendė, kokio pobūdžio ir kokios apimties bus atlikti grindų išlyginamieji darbai, o atsakovas turėjo tik įvykdyti ieškovės nurodymus, t.y. atlikti tik darbo procesą.

1.       2018-08-21, kai buvo nupirktos medžiagos viename bute, atsakovas išpylė pirmą sluoksnį. Kelias dienas palaukus ir įsitikinus, kad niekur neatitrūko, buvo išpiltas pirmas sluoksnis likusiuose 4 butuose. Maždaug po savaitės, įsitikinus, kad pirmasis sluoksnis tikrai išdžiūvęs, ieškovei vėl nupirkus tas pačias medžiagas, tik iš kitos parduotuvės, per kelis kartus buvo išpiltas ir antras sluoksnis. Atsakovui vykdant darbus, ieškovė nepateikė jokių pastabų ar pretenzijų dėl atsakovo atliekamų darbų, nors visą darbų eigą stebėjo nuolatinai.

2.       Viena iš priežasčių įtakojusi grindų išlyginamojo sluoksnio įtrūkimus buvo ne nekokybiškai atlikti cementinio grindų pagrindo - išlyginamojo sluoksnio darbai, o nekokybiškai atlikti grindų betonavimo darbai (kuriuos atliko ne atsakovas) bei namo pamato leidimasis. Objekte aiškiai buvo matyti itin nelygios grindys. Grindų nuolydis vietomis buvo 6-7 cm. Pagal rekomendacijas grindų išlyginimas savaiminiu išsilyginančiu mišiniu atliekamas, kai grindų nuolydis būna iki 4-5 cm. Šiuo atveju, esant tokiam žymiam grindų nelygumams, buvo akivaizdu, kad su ieškovės nupirktu specialiu mišiniu iš vieno karto išlyginti grindų nepavyks, todėl reikės pilti ir antrą sluoksnį. Faktas, kad grindų išlyginimui bus reikalinga išpilti ir antrą sluoksnį, buvo žinomas tiek ieškovei, tiek atsakovui. Prieš atliekant grindų išlyginimo darbus, su ieškove iš anksto buvo sutarta dėl „dviejų sluoksnių išpylimo“, t.y. ieškovės sumokėtas 1000 Eur užmokestis atsakovui ir buvo už dviejų sluoksnių išpylimą. Atsakovas jokių savavališkų papildomų darbų neatliko. Atsakovas savo iniciatyva nebūtų išpylęs antrojo sluoksnio, nes nebūtų turėjęs tam reikalingų medžiagų, o medžiagas pirko būtent Ieškovė.

3.       Kita iš priežasčių galimai lėmusių grindų įtrūkimus yra tai, jog ieškovas naudojo ne itin kokybiškas medžiagas. Kaip jau minėta, objekte grindys buvo itin nelygios, nepaisant Atsakovo rekomendacijų tokio nelygumo grindis betonuoti arba lyginti su kokybiškais mišiniais, Ieškovas pasirinko vieną iš pigesnių medžiagų. Be to pats priimdamas riziką tokio nelygumo grindis lyginti iš dviejų kartų (t.y. pilti dviejų sluoksnių savaiminį išsiliginamąjį mišinį).

4.       Taigi tikrosios grindų įtrūkimo priežastys - netinkamai išbetonuotos grindys, pamatų leidimasis, pigių medžiagų naudojimas, galimai netinkamo grunto nupirkimas, taip pat galimai įjungtas šildymas. Visai tai suponuoja išvadai, kad atsiradę statybiniai trūkumai buvo įtakoti paties Ieškovo netinkamo ir aplaidaus požiūrio į objekto statybas. Taigi Ieškovo bandymas atsiradusius objekto pakitimus (nusileidęs pamatas), pigių medžiagų naudojimą ir kt., kas iš esmės ir įtakojo grindų įtrūkimus susieti su Atsakovo atliktais darbais yra visiškai nepagrįstas ir nesąžiningas.

5.       Atsakovas niekada nesutiko, kad jis netinkamai atliko darbus, t.y., kad jo atliktų darbų procesas įtakojo grindų įtrūkimus. Vien tai, kad ieškovo prašymu atsakovas sutiko padėti ieškovui išspręsti susidrausią situaciją - atsiradusius grindų įtrūkimus, niekaip nepagrindžia fakto, kad šie įtrūkimai atsirado dėl atsakovo kaltės ir, kad netinkamų darbų atlikimą pripažino pats atsakovas.

6.       Praėjus keletai savaičių po darbų užbaigimo, ieškovė paskambino atsakovui ir pasakė, kad keliuose vietose sutrūkinėjo grindys. Kartu su ieškove atsakovo sūnus A. R. nuvyko į objektą. Nuvykus į vietą buvo matyti, kad trijuose iš penkių butų, keliose vietose (ten kur antras sluoksnis buvo piltas storiausiai), atšoko antras sluoksnis. Kituose dviejuose butuose jau buvo išklijuotos plytelės ir ten viskas buvo gerai. Sekančią dieną buvo nuvykta į objektą ir išmuštos atšokusios vietos dviejuose butuose, užlygintos plytelių klijais. Įtrūkusios vietos buvo išmuštos plaktuku, perforatoriaus A. R. neturėjo. A. R. bedirbant, atėjo objekte buvęs darbų vadovas ir pareiškė, kad taip netiks ir liepė darbus stabdyti. Praėjus dar keletui dienų, ieškovė vėl paskambino ir pareikalavo išmušti visur atšokusius plotus ir juos išlyginti SCHONOX mišiniu, viską darant savo lėšomis. Akivaizdu, kad ieškovė dėl savo sprendimų kaltino atsakovą.

7.       Laikantis ieškovės pozicijos ir pateiktais reikalavimais išeitų, kad atsakovas turi atlyginti visas ieškovės išlaidas, susijusias su objekte atliktais grindų išlyginimo darbais, nors pačių grindų išlyginimo poreikį įtakojo ne atsakovo veiksmai, t.y. ieškovė reikalauja ne tik, kad grąžinti už darbą sumokėtą sumą ir išlaidas už panaudotas medžiagas, bet ir reikalauja atlyginti visas išlaidas susijusias su atliktais grindų pagerinimo darbais. Jei toks ieškovės reikalavimas būtų tenkintas, išeitų, kad ieškovė visus grindų išlyginimo darbus atliktų atsakovo sąskaita, nors poreikį atlikti grindų išlyginimą suponavo ne atsakovo atlikti darbai.

8.       Atkreiptinas dėmesys, kad skiriasi medžiagos kurias naudojo atsakovas ir kurias naudojo V. G.. Atsakovo atliekamiems darbams ieškovė pirko savaime išlyginantį cementinį mišinį C610 MITTO 25 kg ir gruntą ĮGIS AG-10 1. Vienas maišas C610 MITTO (25 kg) mišinio ieškovei kainavo apie 7,28 Eur, o grunto (101) kaina apie 7,23 Eur. Tuo tarpu V. G. naudojo žymiai kokybiškesnes ir brangesnes medžiagas, t.y. savaime išlyginantį mišinį CascoFlexplanXa (25 kg.) kurio kaina apie 15 Eur, mišinį CascoRenoRapid 25 kg, kurio kaina apie 16,34 Eur, mišinį SchonoxFin 15 kg, kurio kaina apie 26,14 Eur, gruntą CascoPrimer gruntą 5 1, kurio kaina 26,14 Eur. Akivaizdu, kad šiuo atveju V. G. atliko ne grindų trūkumų pašalinimo darbus, o iš esmės atliko grindų pagerinimo darbus su žymiai kokybiškesnėmis ir brangesnėmis medžiagomis.

9.       Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jos nuomone, nesant rangos sutarties, ieškovė neturėjo teisės samdyti subrangovą, nebuvo užsakovo rašytinio pritarimo subrangai. Atsakovas atliko tik fizinį darbą, prieš tai įspėjęs ieškovę apie galimą darbų rezultatą – įtrūkimus. Ieškovė nusprendė, kokią medžiagą nupirkti ir su kokia atsakovui dirbti. Atsakovas siūlė geresnį mišinį, bet jis ieškovei buvo per brangus. Kadangi atsakovas dirbo su ieškovės parinkta ir pateikta medžiagos, todėl negalėjo garantuoti darbų kokybės. Nesant statybos darbų žurnalo, negali įrodyti, kad ieškovės darbai dėl pamatų įrengimo buvo blogai atlikti, grindų nuolydis buvo didelis 6-7 cm ir tokiu būdu, grindų lyginti nebuvo galima.   

Ekspertizės išvados

10.       Teismo ekspertizės akte Nr. 20-08/01 nurodyta, kad iki atsakovės darbų pradžios galimi grindų nelygumai sudarė nuo 0 iki 46 mm, esant grindų nelygumams daugiau kaip 20 mm pagal savaime išsilyginančio mišinio MIITO gamintojų rekomendacijas, šio mišinio panaudojimas nerekomenduojamas. UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ atsakovo A. R. įmonės atliktų grindų lyginimo darbų perdarymui naudojo kitas medžiagas.

11.       Teismo posėdžio metu ekspertas A. S. paaiškino, kad grindys buvo lyginamos gyvenamajame name, todėl STR grindims netaikomas. Statybos taisyklės nėra privalomas teisės aktas šalims, bet vertinant darbų kokybę jos taikomos kaip įprastiems reikalavimams. Išvadas darė pagal bylos medžiagą, panaudotas medžiagas, jų kiekis, lyginant grindis. Nuolydis buvo nevienodas, todėl ir piltas sluoksnis buvo nevienodas. Dėl to ir dėl to, kad nebuvo konkrečių matavimų, tiksliai paskaičiuoti lyginto paviršiaus plotą nėra galimybės. Naudota medžiaga iš esmės tinkama tokiems darbams atlikti, tik jos pilti dviem sluoksniais, negalima, t.y. medžiaga panaudota netinkamai. Jei atšoko ir pirmas sluoksnis, tai blogai buvo atliktas gruntavimas, bet šiuo metu tai nustatyti nėra galimybės, nes viskas butuose jau sutvarkyta. Yra mišinių, kuriuos galima pilti dviem sluoksniais, bet tai būna nurodyta prekės specifikacijoje. Lyginti grindis mišiniu technologiškai galima. Jei medžiaga netinkama, atsakovas turėjo su ja nedirbti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

28.       Bylos nagrinėjimo metu iš ieškovės atstovų, atsakovo ir atsakovų atstovės paaiškinimų, pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės atstovai žodžiu susitarė, kad atsakovė A. R. personalinė įmonė atliks grindų išlyginimo darbus pastate adresu: „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Pastatas) esančiuose A, B, C, D, E butuose su ieškovės pateiktomis medžiagomis. Šalys medžiagas sutartiems darbams atlikti išsirinko kartu Palangoje, A. V. komercinėje įmonėje. Pasirinkta medžiaga – savaime išsilyginantis mišinys Mitto C610. Ieškovė šias medžiagas pirko laikotarpiu nuo 2018-08-21 Palangoje iki 2018-08-31 UAB “Makveža”, už kurias iš viso sumokėjo 1767,23 Eur ( 2018-08-21 PVM sąskaita faktūra VČ Nr. 019049; 2020-08-22 PVM sąskaita faktūra MAK Nr.3114523; 2020-08-28 PVM sąskaita faktūra MAK Nr.3114809; 2020-08-30 PVM sąskaita faktūra MAK Nr.3114905; 2020-08-31 PVM sąskaita faktūra MAK Nr.3114976). Atsakovas A. R. kaip personalinės įmonės atstovas, pasitelkęs sūnų A. R., darbus atliko 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. 2018-09-03 atsakovė ieškovei išrašė sąskaitą už darbus - 1000 Eur. Ieškovė darbus priėmė ir atsakovui už darbus sumokėjo: 2018-09-03 - 500 Eur ir 2018-09-19- 500 Eur. Pastato savininkui M. P. pareiškus pretenzijas dėl grindų išlyginamojo sluoksnio, pastarajam sutrūkinėjus, ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama pašalinti darbų broką: 2018-10-16 pareiškė rašytinę pretenziją, nurodė, jei atsakovė nepašalins darbų broko, ieškovė samdys kitą įmonę ir reikalaus atsakovės atlyginti nuostolius. Atsakovei nepašalinus broko, jį pašalino ir naujai grindis išlygino V. G. ir A. K., kuriems ieškovė sumokėjo iš viso 1920 Eur: V. G. 520 Eur už grindų defektų šalinimo darbus laikotarpiu nuo 2018-10-16 iki 2018-10-19 ir 2019-03-18 A. K. – 1400 Eur už grindų išgriovimą ir betonavimą, glaistymą bei šlifavimą, taip pat patyrė išlaidas dėl naujų medžiagų, reikalingų grindų išlyginimui, įgijimo –iš viso 1903,63 Eur. 

Teisinė ginčo kvalifikacija

29.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

30.       Kaip matyti iš ieškovės atstovų ir liudytojo M. P. paaiškinimų, pastarojo pateiktų į bylą rašytinių duomenų apie žemės sklypą, butų statybas, adresu „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė buvo sudariusi žodinę rangos sutartį su M. P. dėl pastato pamatų įrengimo darbų. Po pamatų įrengimo, esant grindų nelygumams, ieškovė įsipareigojo atlikti grindų išlyginimo, kaip savo darbo broko pašalinimo darbus. Šį darbą atlikti ieškovė pasamdė atsakovę.  

31.       Vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 1 dalimi, jeigu užsakovo ir rangovo sutartis nedraudžia ir tokio draudimo nenustatyta atitinkamus santykius reglamentuojančiose teisės normose, rangovas turi teisę pasitelkti subrangovą prisiimtoms pagal sutartį su užsakovu prievolėms vykdyti. Jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu.

32.       M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jam buvo nesvarbu, kas atliks grindų lyginimo darbus, svarbu, kad darbai būtų padaryti. Iš to seka, kad ieškovė galėjo pasitelkti subrangovą prisiimtiems pagal sutartį su M. P. prievolėms atlikti, nes kaip parodė ieškovės atstovas, jie tokių darbų neatlikinėjo. Kad nagrinėjamu atveju teisės aktais būtų draudžiama subranga,  nenustatyta. 

33.       Generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

34.       Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Lietuvos Respublikos CK 6.159 straipsnyje nurodoma, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, įstatymų nustatytais atvejais ir sutarties forma. Šiuo atveju įstatymas šalims nenustatė privalomos rašytinės statybos rangos sutarties formos, ieškovė ir atsakovė susitarė dėl esminių statybos rangos sutarties sąlygų: dėl konkrečių statybos darbų, jų kainos, šalims buvo žinoma konkreti statybos darbų atlikimo vieta, atsakovė buvo supažindinta su objektu ir jame atliko statybos (grindų lyginimo) darbus, kuriuos ieškovė priėmė ir už juos atsiskaitė, todėl, remiantis rašytiniais įrodymais (atsakovės išrašyta sąskaita faktūra) bei atsižvelgiant į pagal susitarimą atliktų darbų pobūdį, pripažintina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis ir atsakovei kyla įstatyme nustatytos rangovo pareigos. Atsakovų atstovės paaiškinimai, kad atsakovas buvo ne rangovas, o tik fiziniam darbui pasamdytas darbininkas, patvirtina šalių susitarimą ir jo įvykdymą, o nesant darbo sutarties tarp šalių, susitarimas pagal jo dalyką ir kvalifikuojamas kaip rangos sutartis.

Dėl darbų kokybės

35.       Ginčas byloje kilo tarp dviejų verslo subjektų – ieškovės (rangovo) ir atsakovės (subrangovo) dėl atliktų darbų kokybės ir nuostolių už darbų broko pašalinimą atlyginimo. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės blogai atliktų darbų samdė kitus subrangovus, kuriems sumokėjo už atsakovės darbo broko ištaisymą, todėl prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą sumą už darbą, sugadintas medžiagas bei naujiems subrangovams sumokėtas lėšas už darbus ir medžiagas. Atsakovė nurodo, kad darbus atliko iš ieškovės medžiagų ir taip, kaip ieškovė pageidavo, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti nuostolių už darbų kokybę, nes pati prisiėmė riziką dėl darbų rezultato.

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą.

37.       Kaip jau buvo nurodyta, subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).

38.       Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. 

39.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

40.       Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

41.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

42.       CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti.

43.       Jeigu darbai atlikti nukryptant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis).

44.       Atsakovės atliktus darbus ieškovė priėmė ir už juos atsiskaitė, nes priėmimo metu grindys nebuvo sutrūkinėjusios (nebuvo pilnai išdžiuvusios). Po darbų priėmimo, M. P. nustačius jų trūkumus, ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama pašalinti trūkumus. Šalys paties darbų broko (grindų išlyginamojo sluoksnio sutrūkinėjimo) neginčija, nes jis akivaizdus, kas matyti ir iš ieškovės pateiktos vaizdo medžiagos, fotonuotraukų ir iš pačių šalių paaiškinimų bei paskesnių veiksmų visumos.

45.       Ieškovė teigia, kad darbų brokas atsirado dėl atsakovės blogai atliktų darbų. Atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad ieškovė pati pasirinko netinkamas, pigias medžiagas ir iš jų atsakovė atliko darbus, todėl neprisiima atsakomybės už darbo rezultatą. Grindų nelygumai buvo dideli, ką matė ir ieškovės atstovai, dėl ko teko pilti du išlyginamojo mišinio sluoksnius, bet apie tai ieškovė irgi žinojo ir sutiko su tokia darbų technologija.

46.       Teisme apklaustas ekspertas patvirtino, kad vietomis grindų nelygumai buvo iš tiesų dideli, dėl ko vienu sluoksniu grindų išlyginti ir nepavyko, buvo pilamas antras sluoksnis. Pats savaime išsilyginantis mišinys Mitto C610 yra tinkamas tokio pobūdžio darbams atlikti, tik jo nebuvo galima pilti dviem sluoksniais, nes juo išlyginti galima nelygumus iki 20 mm, o objekte nelygumų buvo ir iki 46 mm. Kad šio mišinio negalima pilti dviem sluoksniais, patvirtino ir prekę pardavęs bei teisme liudytoju apklaustas A. V., kuris taip pat nurodė, kad visi pagrindiniai medžiagos parametrai nurodyti ant paties mišinio maišo. Atsakovo sūnus A. R. teisme taip pat patvirtino, kad po įvykio, paskambinęs į medžiagos gamyklą, gavo patvirtinimą, jog dviejų sluoksnių šio mišinio pilti negalima.

47.       Atsakovas kėlė įvairias grindų sutrūkinėjimo versijas: buvo įjungtas grindų šildymas, pamatų nusėdimas ir pan., bet jokių įrodymų, kurie jas pagrįstų, nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis)

48.       Teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma, eksperto išvados patvirtina, jog atsakovės atliktų darbų broką lėmė netinkama darbų atlikimo technologija, t.y. savaime išsilyginančio mišinio Mitto C610 panaudojimas dviems sluoksniams, didesniems nei leistinas 20 mm grindų nelygumams. Atsakovė teigė, kad buvusio grindų nuolydžio dėl jo dydžio iš viso nebuvo galima lyginti savaime išsilyginančiu mišiniu, tačiau šį atsakovės argumentą paneigė ekspertas, kuris parodė, kad pasirinktas grindų išlyginimo būdas buvo tinkamas, tik pasirinkta medžiaga esamai situacijai buvo netinkama. Analogiškos paskirties mišinių, kuriuos galima pilti ir dviem sluoksniais, yra.   

49.       Akivaizdu, kad šalių pasirinkta sutarties forma apriboja įrodinėjmo galimybes, nes be paties fakto, kad atsakovė dirbo su ieškovės pateiktomis medžiagomis, visi kiti argumentai įrodinėjami tik žodiniais suinteresuotų šalių paaiškinimais. Atsakovas teigia, kad įspėjo ieškovę apie medžiagos netinkamumą darbams ir galimas pasekmes, tačiau ieškovė sutiko, kad darbai būtų atliekami, todėl neprivalo atsakyti už darbų broką.

50.       CK 6.659 straipsnyje rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo.

51.       Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės, taigi žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl to būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją. Be to, CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įpareigoja rangovą imtis priemonių kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, šios rangovo pareigos veikti neapribojant nei CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų kliūčių, nei priemonių joms pašalinti sąrašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).

52.       Užsakovas (šiuo atveju ieškovė), sudarydamas statybos rangos sutartį, paprastai siekia, kad rangovas darbus atliktų kokybiškai, o darbų rezultatas atitiktų įprastus ir normatyviniuose statybų dokumentuose nustatytus reikalavimus. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo to, koks yra esamų darbų rezultatas, užsakovas, sudarydamas naują rangos sutartį, kuria numatyta užbaigti statybos darbus objekte, paprastai siekia, kad galutinis darbų rezultatas atitiktų įprastus ir normatyviniuose statybų dokumentuose nustatytus reikalavimus. Žinoma, negali būti atmesta ir galimybė šalims sudarant sutartį ar ją vykdant susitarti taip, kad galutinio darbų rezultato kokybė užsakovui nėra svarbi, kad jis sutinka, jog galutinis darbų rezultatas turėtų tam tikrų kokybės trūkumų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad toks susitarimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kilus ginčui tarp šalių, būtent rangovui tenka našta įrodyti, kad šalys pasiekė susitarimą, pagal kurį užsakovas sutiko, kad galutinis darbų rezultatas gali turėti kokybės trūkumų. Be to, šalių susitarimas, kad galutinis darbų rezultatas gali turėti trūkumų, turėtų būti pakankamai konkretus, t. y. turėtų būti aišku, kokie defektai ar trūkumai, kokie nuokrypiai nuo įprastų ar normatyviniuose statybos dokumentuose įtvirtintų reikalavimų yra galimi. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad užsakovas (ieškovė) sutiko, jog galutinis rangovo (atsakovės) darbų rezultatas būtų nekokybiškas.

53.       Byloje nesant rašytinės rangos sutarties, šalių susitarimo turinys nustatomas pagal šalių paaiškinimus, byloje esančius netiesioginius rašytinius įrodymus. Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų, pateiktų įrodymų nustatyta, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl statybos darbų atlikimo bei esminių sąlygų – darbų apimties, medžiagų, iš kurių bus atliekami statybos darbai, kainos už darbus.

54.       Susitarimas dėl galimų darbų rezultato trūkumų pasirašytas nebuvo, todėl negalima sutikti su atsakovės teiginiu, kad ieškovė sutiko su bet kokiu darbų rezultatu. Byloje nepakanka įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad užsakovas (ieškovė) buvo informuotas apie konkrečius medžiagos ir/ar darbų trūkumus, kurie liks atsakovei (rangovui) pabaigus darbus, ir jų galimus padarinius. Vadinasi, ieškovė neturėjo galimybių ir sutikti su tokiais trūkumais, kurie paaiškėjo tik atlikus darbus, ir jų padariniais. Aplinkybė, kad rangovas (atsakovė) galbūt užsiminė apie tam tikrus trūkumus, kurie egzistavo ginčo objekte prieš atsakovei pradedant darbus, nereiškia, kad užsakovas buvo konkrečiai informuotas apie tai, kokie bus galutinio darbų rezultato trūkumai, ir jiems pritarė. Juolab, kad pradinių darbų trūkumai paprastai gali būti pašalinti ar pataisyti atliekant kitus (vėlesnius) statybos darbus. Atsakovės nurodomas ieškovės atstovų lankymasis ginčo objekte nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė tokiu būdu sutiko, jog galutinis darbų rezultatas būtų nekokybiškas. Atsakovo paaiškinimai ir suinteresuoto liudytojo A. R. parodymai anksčiau paminėtų išvadų nepaneigia, nes jų įrodomoji vertė nėra didelė, atsižvelgiant į jų suinteresuotumą bylos baigtimi.

55.       Atsakovė, įvertinusi ieškovės atliktus pamatų įrengimo darbus ir nusprendusi vykdyti šalių sutartus darbus, prisiėmė atsakomybę atlikti visus darbus savo rizika ir atsako už galutinio darbų rezultato trūkumus. Atsakovė, matydama, kad ieškovės medžiagos yra netinkamos ir ji negalės pasiekti kokybiško galutinio darbų rezultato, turėjo arba atsisakyti sutarties (CK 6.659 straipsnio 3 dalis) arba aiškiai ir konkrečiai susitarti už kokius galutinio darbų rezultato trūkumus ji neatsako. Atsakovė yra atliktų darbų profesionalė ir būtent jai ir yra suponuota pareiga žinoti, kokios medžiagos ir kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus.

56.       Atsakovė, būdama savo darbų atlikimo srities profesionalė, prisiėmė visą darbų atlikimo riziką ir yra viena atsakinga už nuostolių atsiradimą; atsakovė, įžvelgusi netinkamai suformuotus nuolydžius, netinkamas pateiktas darbui medžiagas, turėjo jai priskirtų darbų neatlikti, o kelti klausimą dėl nekokybiškai ieškovės atliktų darbų, pateiktų medžiagų, tačiau to nepadarė, o darbus atliko, taip didindama nuostolius, ir veikė savo rizika.

57.       Ieškovė, sudarydama su atsakove sutartį dėl grindų išlyginimo, pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė turi pakankamai žinių, kad įvykdytų ieškovės užsakymą. Kad medžiagos, kurių pasirinkimo procese dalyvavo ir pati atsakovė buvo netinkamos pasirinktai technologijai – pylimui dviem sluoksniais, atsakovei tapo žinoma tik po įvykio, kas rodo, jog atsakovė elgėsi neatsakingai ir rizikingai, ir įrodo, jog ir negalėjo ieškovės įspėti dėl jų netinkamumo, kaip to reikalauja CK 6.659 straipsnis.

Dėl nuostolių dydžio atlyginimo

58.       Kadangi atsakovė statybos darbus atliko su esminiais trūkumais – atsakovės išpiltas grindų išlyginamasis sluoksnis sutrūkinėjo, dėl ko nebuvo galima toliau įrenginėti gyvenamųjų patalpų grindų, nes pagrindas tapo netvirtas, t.y. ieškovė įrodė atsakovės atlikto darbo defektus, atsakovė, kaip rangovas neįrodė jos atsakomybę šalinančių priežasčių, defektų apimties neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl įstatymo nustatytu pagrindu (CK 6.665 straipsnio 1 dalis) privalo atsakyti ieškovei už savo neteisėtus veiksmus, atlygindama ieškovės patirtus nuostolius, nes padaryto broko neištaisė, su ieškove nebendradarbiavo, į siunčiamas pretenzijas nereagavo.

59.       Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai (sąskaitos faktūros), kiek ieškovė sumokėjo už grindų išlyginimo darbus atsakovei, kiek už šiam darbui panaudotas medžiagas, taip pat kiek kitiems rangovams V. G. ir A. K. už atsakovės broko ištaisymą bei naujai grindų išlyginimą.

60.       Ieškovė atsakovei už darbą sumokėjo 1000 Eur. Už atsakovės darbui panaudotas medžiagas ieškovė sumokėjo iš viso 1767,23 Eur. V. G. už darbus ieškovė sumokėjo 520 Eur, A. K. – 1400 Eur. Už naujas medžiagas ieškovė sumokėjo iš viso 1765,63 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, jog patyrė papildomas išlaidas už betono šlifavimo mašinos ir priekabos nuomą bei statybnių atliekų išvežimą, iš viso 138 Eur, tačiau pateikė įrodymus tik dėl betono šlifavimo mašinos ir priekabos nuomos.

61.       Ieškovei prašant atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, teismas laiko pagrįstomis išlaidas, kurias sudaro atsakovei sumokėtas atlygis už darbą ir atsakovės panaudotas medžiagas bei šių darbų pašalinimo išlaidos. A. K. darbų sąmatoje nurodyta, kad grindų išgriovimo kaina yra 250 Eur, tuo tarpu V. G. sąskaitoje 520 Eur suma įvardinta bendrai kaip grindų defekto šalinimo darbai. Kadangi ieškovė pripažino, kad V. G. buvo sumokėta ne tik už atsakovo netinkamai įrengtų grindų išlyginamojo sluoksnio pašalinimą, bet ir naujai jų išlyginimą, atsižvelgiant į A. K. sąmatą, kad grindų griovimo darbai sudaro 20 proc. darbų vertės, teismas laiko, kad ir V. G. sumokėtų lėšų sumoje už analogiškus darbus ši suma yra 20 proc. – 104 Eur (520X20 proc.). Vadinasi bendra suma, kurią atsakovė privalo atlyginti ieškovei yra 3180,00 Eur (1000+1767,23+250+104+58). Teismo pareikalavimu, ieškovės 2020-11-17 pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad grindų defektų šalinimo darbai, medžiagos, statybinių atliekų išvežimas ir utilizavimas sudaro 945,00 Eur neatinka prie ieškinio pateiktų, šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas ja nesivadovauja.

62.       Grindų nelygumai ir būtinybė jas išlyginti buvo ieškovės įsipareigojimas prieš užsakovą M. P. ir atsakovė šiuo atveju turėjo ištaisyti ieškovės darbo broką, todėl atsakovei nekokybiškai atlikus šį darbą, kyla pareiga atlyginti tik savo, o ne ieškovės darbo broką. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atsakovei atlyginti išlaidas ir už naujų subrangovų darbus bei panaudotas medžiagas, pakartotinai lyginant grindis, t.y. vykdant ieškovės įsipareigojimą, nepagrįstas, todėl ši ieškinio dalis laikytina nepagrįsta ir atmestina.

63.       Ieškovė papildomų išlaidų nei jos buvo būtinos jos įsipareigojimui įvykdyti nepatyrė, nes termino iki kada grindys turi būti išlygintos, su užsakovu M. P. neturėjo, šalys buvo apsiribojusios susitarimu „kuo greičiau“. Dėl grindų kartotinio lyginimo, ieškovė sankcijų iš M. P. nepatyrė, o išlaidos naujiems subrangovams yra pagrįstos ieškovės naujais susitarimais su jais pagal darbų kiekį, pobūdį, naudotas medžiagas ir pasirinktą grindų išlyginimo technologiją bei neįtakotos atsakovės veiksmų. Byloje nenustatyta, kad po to, kai buvo pašalintas atsakovės nekokybiškas darbas - išpilti grindų išlyginimo sluoksniai, pakartotinis grindų lyginimas tapo brangesniu ir sudėtingesniu darbu, kurį turėtų kompensuoti atsakovė. Naujų grindų lyginimo darbų kainą įtakojo tik subrangovų darbų įkainis ir pasirinktas darbų atlikimo būdas, medžiagos, kurios pagal pateiktus įrodymus (sąskaitas) skiriasi nuo atsakovės naudotų ir priklausė tik nuo ieškovės ir naujų subrangovų susitarimo.

Dėl subsidiarinės atsakovų atsakomybės

64.       CK 2.50 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. A. R. personalinės įmonės savininkas yra A. R.. Todėl, remiantis nurodytomis įstatymų nuostatomis, ieškovės patirti nuostoliai iš atsakovų A. R. personalinės įmonės ir A. R. priteistini subsidiariai.

Dėl palūkanų

65.       Ieškovė ieškiniu prašo be pagrindinės skolos, priteisti ir 131,61 Eur palūkanų pagal įstatymą už uždelsimą atsiskaityti bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašomos priteisti bendros skolos su palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo vsiško įvykdymo.

66.       Skaičiuodama palūkanas, ieškovė vadovaujasi įstatymu (CK 6.210 straipsniu) ir terminus skaičiuoja nuo ieškovės pareikštų atsakovei Pretenzijose nurodytų terminų.

67.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 

68.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė teisiniai rangos santykiai ir atsakovės atsakomybė kildinama ne iš sutarties neįvykdymo, bet susitarimo pagrindu atliktų darbų kokybės, dėl kurių šalys jokio susitarimo nesudarė ir neaptarė nei jų šalinimo būdų, nei terminų, todėl šiuo atveju teisės norma dėl palūkanų skaičiavimo kaip už uždelsimą atsiskaityti netaikytina ir šis reikalavimas atmestinas.   

69.       CK

70.       Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovei priteistina kaip prašoma ieškiniu iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-17 - teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

71.       Plungės apylinkės teismo 2019-04-19 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas A. R. personalinės įmonės ir A. R. turtas bendrai 6722,47 Eur sumai. Iš dalies patenkinus ieškinį byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažintinas iki 3180,00 Eur, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 145 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnio 3 dalis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

72.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Be to, teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipnio 4 dalis).

73.       Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 4193,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (3300,00 Eur atstovo pagalbai apmokėti ir 893,87 Eur kitos bylinėjimo išlaidos), atsakovai – 2700,00 Eur (1200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 1500,00 Eur ekspertizės atlikimui).  

74.       Vertinant tai, kad priimtu sprendimu ieškovė iš esmės ginčą dėl teisės laimėjo, iš atsakovės ieškovei priteistinos išlaidos, patirtos dėl įrodymų, kuriais ieškovė pagrindė savo reikalavimą: eksperto atvykimas į teismą (400,00 Eur), vykdymo išlaidos, patirtos vykdant 2018-12-17 priimtą teismo įsakymą (194,79 Eur), už Registrų centro išrašą (9,27 Eur) ir liudytojo M. P. kelionės išlaidos (34,49 Eur (ieškovės avansu permokėta suma 28,32 Eur pagal 2019-11-22 teismo nutartį grąžintina ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos). Ieškinio reikalavimai pinigine verte patenkinti iš dalies, patenkintas 50 proc., todėl šalys turėtų viena kitai atlyginti po puse jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, šiuo atveju atstovavimo išlaidų. Akivaizdu, kad šalių patirtos šios bylinėjimosi išlaidos skiriasi savo finansine verte (dėl atstovų taikytų paslaugų įkainių). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir bylos rezultatą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, ieškovei ir atsakovės priteistina 50 proc. ieškovės  sumokėto žyminio mokesčio – 56,50 Eur (113X50 proc.), nes ieškovė, prašydama išduoti teismo įsakymą sumokėjo 24,00 Eur žyminio mokesčio ir 38,00 Eur už laikinąsias apsaugos priemones, iš viso 62,00 Eur, paduodama ieškinį sumokėjo 89,00 Eur žyminio mokesčio ir 38,00 Eur už laikinąsias apsaugos priemones, iš viso 127,00 Eur. Taip pat iš atsakovės priteistinas 38,00 Eur žyminis mokestis už taikytas laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškinį bei 600,00 Eur atstovavimo išlaidų. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 1333,00 Eur bylinėjimo išlaidų.

75.       Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (9,02 Eur), nepriteistinos, nes atsižvelgiant į bylos baigtį ir jų paskirstymą tarp šalių neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plokštinių pamatų meistrai“, j.a.k. 303704386, iš atsakovės A. R. personalinės įmonės, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, o jai neturint turto ar piniginių lėšų, pakankamų skolai atlyginti, subsidiariai iš įmonės savininko - atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3180,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1333,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimo išlaidų. 

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir sumažinti areštuojamo atsakovų A. R. personalinės įmonės (įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas „(duomenys neskelbtini)“) bei A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. „(duomenys neskelbtini)“) turto mastą iki 3180,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. 

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plokštinių pamatų meistrai“, j.a.k. 303704386, iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 28,32 Eur, sumokėtus pagal 2019 m. lapkričio 22 d. teismo nutartį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                                                                        Jurgita Ališauskaitė