Baudžiamoji byla Nr. 1S-287-576/2023

        Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00082-2022-1

        Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.3.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ajame policijos komisariate 2022 m. vasario 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas G. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį.

Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2023 m. liepos 18 d. buvo pateikta teismui. G. Š. kaltinama tuo, kad ji viešai žodžiu ir raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją V. A. dėl jo veiklos, o būtent: ji 2020 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo patalpose, teismo posėdžio salėje, viešo teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-344-905-2020, viešai, girdint kitiems teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims, užgauliai, kalbėdama apie teisėjo asmenybę ir profesines savybes, vadino jį šališku, aplaidžiai dirbantį darbą, teigdama, kad teisėjas V. A. ,,panaudojo apgaulę įteikdamas apgaulės būdu savo sprendimus“, kad V. A. gali naudoti bet kokią apgaulės formą, kad teisėjas pridengia antstolio nusikaltimus, kuris aiškiai žino apie banko nusikaltimus jos atžvilgiu.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo patalpose, civilinėje byloje Nr. 2-344-905-2020 pateikdama skundą dėl teisėjo V. A. nušalinimo, nurodė, kad: ,,<....> teisėjas panaudojo apgaulę ir dokumentų falsifikaciją <...> su tikslu ją apgauti, apšmeižti <...>, kad teisėjas V. A. pažeidė jos procesines teises ir veikė kaip korumpuotas teisėjas, kuris apgauna ir slepia nusikaltimus, taip tyčia viešai žodžiu ir raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją V. A. dėl jo veiklos. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nuspręsta baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nes bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatyta, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad BPK 219 straipsnio 7 punktas nustato, jog kaltinamajame akte turi būti nurodyta įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu, tačiau teismui pateiktame kaltinamajame akte ne tik nenurodyta kaltinamosios G. Š. pozicija, bet kaltinamoji net neapklausta ikiteisminiame tyrime, taip pat nėra duomenų, kad kaltinamoji atsisakė duoti parodymus. Kaltinamojo pozicijos neišsiaiškinimas byloje ir jos nenurodymas kaltinamajame akte pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus yra esminis kaltinamojo akto trūkumas, nes kaltinamajai turi būti suteikta galimybė duoti parodymus dėl jai pareikšto įtarimo.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Prokuroras, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė skundą, prašydamas nutartį panaikinti ir baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti Vilniaus regiono apylinkės teismui naujo sprendimo priėmimui.

1.1.                      Skunde prokuroras nurodo, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui, todėl teisę grąžinti bylą suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Toliau nurodo, kad teismas konstatavo, jog kaltinamajame akte nenurodyta ne tik kaltinamosios pozicija, bet ji apskritai neapklausta ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tokie motyvai yra nepagrįsti. Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00082-22 duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 30 d. G. Š. įteikus pranešimą apie įtarimą ji buvo apklausta kaip įtariamoji. Be to, įteikiant pranešimą apie įtarimą dalyvavo vertėjas, tyrėja, advokatas, tačiau G. Š. atsisakė pranešimą apie įtarimą pasirašyti. Prieš atliekant įtariamosios apklausą jai buvo išaiškintos jos teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje (tame tarpe – teisė duoti parodymus, teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką), jai įteiktas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedas, kuriame atskleistas išaiškintų teisių turinys. Tačiau G. Š. atsisakė duoti parodymus ir paprašė suorganizuoti kitą apklausą tam, kad ji galėtų tinkamai pasiruošti; taip pat G. Š. paprašė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas. G. Š. nurodė, kad išsakyti savo poziciją dėl kaltės galės tik po to, kai susipažins su tyrimo medžiaga. Prokuroras pažymi, kad įtariamasis turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus dėl jam pareikšto įtarimo. Atitinkamai įtariamojo tylėjimas, neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, parodymų davimas turi būti vertinami kaip vienas iš asmens pasirinktų gynybos būdų.

1.2.                      Taip pat prokuroras nurodo, kad G. Š. tyčia vengė bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, šaukiama neatvykdavo į apklausas be pateisinamos priežasties ir tokiu būdu sąmoningai vilkino procesą. G. Š. buvo leista susipažinti su visais bylos duomenimis, pasidaryti kopijas. 2022 m. gruodžio 6 d. susipažindama su bylos duomenimis G. Š. paprašė susipažinimą su bylos duomenimis atidėti iki 2022 m. gruodžio 19 d. ir protokole nurodė, kad bylos duomenis peržiūrėjo, tačiau pagrindiniai procesiniai dokumentai nėra išversti į rusų kalbą, dėl ko būtina gauti dokumentų vertimą, tuo pačiu paprašė pakeisti jai parinktą gynėją ir nurodė, kad kartu su naujai parinktu gynėju ji galės susipažinti su išverstais procesiniais dokumentais bei tokiu būdu pratęsti susipažinimą su byla. Laiko, kada ji galės duoti parodymus, nenurodė, tačiau pažymėjo, kad nori gauti visų dokumentų kopijas ir kad ji pati kreipsis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių. Po 2022 m. gruodžio 19 d. G. Š. prašymų susipažinti su bylos medžiaga nepateikė, taip pat nesikreipė dėl dokumentų kopijų darymo ir parodymų davimo. Toliau teigia, kad pasikreipus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą jam buvo nurodyta, jog G. Š. nesikreipė dėl advokato jai parinkimo (pakeičiant turimą gynėją). Be to, G. Š. reiškiami prašymai bei paduoti skundai buvo išnagrinėti, atsakymus išsiunčiant G. Š. nurodytu adresu. Taigi, G. Š. proceso metu turėjo realią galimybę išreikšti savo poziciją dėl pareikšto įtarimo, tačiau ji to nepadarė. Prokuroras nurodo, kad baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nenumatytos poveikio ar kitokios priemonės, kurių pagalba, nepažeidžiant įtariamojo teisių, būtų galima atskleisti įtariamojo poziciją. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte nenurodyta kaltinamosios pozicija ne dėl prokuroro aplaidumo, o dėl pačios G. Š. sąmoningo ir tyčinio atsisakymo išreikšti savo poziciją.

1.3.                      Skunde prokuroras pabrėžia, kad bylos nagrinėjimas teisme nėra apsunkintas ir teismo nuožiūra G. Š. galės būti apklausta, kaltinamoji galės išsakyti savo poziciją. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Nurodo, kad bylos perdavimas prokurorui prieštarautų bylos nagrinėjimo operatyvumo principui, galimai pažeistų nukentėjusiojo ir kaltinamojo teises, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes prokuroras pastebi, kad BPK 254 straipsnio 3 dalis įpareigoja teismą nustatyti konkretų terminą, per kurį prokuroras turi pašalinti kaltinamojo akto trūkumus, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas to nepadarė, taip pat nutartis yra nemotyvuota, dėl ko buvo padarytas procesinis pažeidimas.

G. Š. 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsiliepimą į prokuroro skundą. Atsiliepime prašo prokuroro skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes kaltinamajame akte aprašytos aplinkybės, kurios nenustatytos. Nurodo, kad ji ikiteisminiame tyrime nebuvo apklausta, jai suprantama rusų kalba nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, buvo užkirsta galimybė išreikšti savo poziciją. Nebuvo paskirta kalbos ekspertizė, nėra išvadų dėl jos pasakytų žodžių. Ji išreiškė tik nuomonę dėl teisėjo V. A. šališkumo, pareiškė nušalinimą. Mano, kad pats teisėjas pažeidė procesinius įstatymus, nepateikė jai suprantama rusų kalba procesinių dokumentų. Todėl atsiliepime ji visų faktų motyvuotai pateikti negali. Atsiliepime teigia, kad kaltinamasis aktas nepagrįstas, jame nėra pateikiama įrodymų, todėl jis turi būti grąžinamas prokuratūrai papildyti ir ištaisyti. Nurodo, kad kaltinamasis aktas turėtų būti panaikintas. Prokuroras melagingai nurodė, kad ji buvo apklausta, nes nėra dokumentų, kuriuose tai parašyta. Be to, prokuroras Ž. Katkevičius melagingai nurodo, kad ji nesikreipė dėl advokato K. P. pakeitimo. Ji nėra susipažinusi su visa bylos medžiaga, nes nėra vertimų pagrindinių procesinių dokumentų. Teigia, kad ji tik 2023 m. rugsėjo 7 d. iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų gavo procesinių dokumentų vertimą, todėl turi teisę per 14 dienų pateikti atsiliepimą, kurį surašyti jai privalo padėti gynėjas. Prašo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo advokatą K. P., kuris nevykdo savo gynėjo pareigų. Be advokato, esant silpnam regėjimui, ji negali perskaityti procesinių dokumentų. Dar nurodo, kad ji 2023 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į teismą su prašymu padaryti visų procesinių dokumentų kopijas. Prašo 2023 m. rugsėjo 14 d. 9,30 val. teismo posėdį atidėti, kol nebus paskirtas kitas privalomas gynėjas ir jai bus suteikta teisė susipažinti su visa bylos Nr. 1S-287-576/2023 medžiaga ir bus padarytos visos bylos procesinių dokumentų kopijos. Teigia, kad jos atsiliepimą privalo surašyti teisiškai ir teisingai privalomas Lietuvos Respublikos valstybės gynėjas

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokuroro skundas tenkintinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, o baudžiamojoje byloje įžvelgtas bylos perdavimo prokurorui pagrindas nagrinėjamoje situacijoje yra formalus ir netrukdė bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje, todėl teismo nutartis naikintina.

Apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus skundą, prokuroras prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti Vilniaus regiono apylinkės teismui naujo sprendimo priėmimui. Taigi šioje byloje apeliacinio nagrinėjimo ribas lemia prokuroro apeliaciniame skunde suformuluoti prašymai.

G. Š.

BPK 440 straipsnis, reglamentuojantis žemesniųjų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarką, nustato, kad nutartį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas suinteresuotiems asmenims praneša, apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus (BPK 440 straipsnio 2 dalis). Taigi, terminas atsiliepimui pateikti skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Šiuo atveju pranešimas G. Š. išsiųstas 2023 m. rugpjūčio 25 d., G. Š. teise teikti atsiliepimą pasinaudojo ir jį pateikė 2023 m. rugsėjo 13 d., todėl prašymas dėl teismo posėdžio datos perkėlimo nėra tenkinamas.

2023 m. rugsėjo 14 d. G. Š. pateikė pareiškimą - papildymą, kuriame aprašo prokuroro, tyrėjo, advokato veiksmus, kelia susipažinimo su byla klausimą ir dar kartą prašo 2023 m. rugsėjo 14 d. 09.20 val. posėdį atidėti. Vis tik nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismo posėdžio atidėjimui, nes šiuo atveju sprendžiamas tik bylos grąžinimo prokurorui pagrįstumo klausimas, prašymai gali būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o teisė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga gali būti įgyvendinama ne tik apeliacinėje instancijoje, bet ir pirmosios instancijos teisme.

Pagal BPK 219 straipsnį, kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto turinio sąrašas yra baigtinis ir išsamus.

Apylinkės teismas vadovavosi BPK 219 straipsnio 7 punktu ir skundžiama nutartimi bylos perdavimą prokurorui grindė tuo, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta kaltinamosios G. Š. pozicija, be to, ji nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nenustatyta, kad kaltinamoji atsisakė duoti parodymus.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis neturi tokių BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančių trūkumų, kurie sudarytų pagrindą grąžinti bylą prokurorui. Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame iš tiesų nurodyta, jog G. Š. pozicija dėl įtarimo nežinoma. Tačiau tuo pačiu aukštesnysis teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl kaltinamojo akto trūkumų negali būti formalus, būtina atsižvelgti į bylos visumą ir susiklosčiusias aplinkybes. Šiuo atveju G. Š., priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 30 d. (3 t., b. l. 54), byloje yra surašytas jos kaip įtariamosios apklausos protokolas, apklausos metu dalyvavo gynėjas, vertėja. Antra, nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. Š. pozicijos dėl pareikšto įtarimo neišsakė, tačiau nepaisant minėtos aplinkybės, teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas, ar kitas ikiteisminio tyrimo metu padarytas pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.

Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad G. Š. buvo išaiškintos jos teisės, teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedas buvo išverstas ir į rusų kalbą (3 t., b. l. 38, 41–48). Teisių įtariamajam išaiškinimo protokolą G. Š. pasirašyti atsisakė. Pastebėtina ir tai, kad 2022 m. lapkričio 30 d. įtariamojo apklausos protokole yra užrašyta, kad G. Š. parodymus duoti atsisako, tačiau žodis „atsisakau“ yra nubrauktas, ranka užrašyta “negaliu“, yra parašas, tačiau asmens atlikusio taisymus vardas ir pavardė nėra nurodomi. Kaip pagrįstai nurodyta prokuroro skunde, teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priede taip pat nurodyta įtariamojo teisė duoti parodymus, tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog įtariamoji, supažindinta su savo teisėmis, galėjo laisvai pasirinkti savo elgesio modelį, ką šiuo atveju ir padarė. Pažymėtina, kad tokia pasirinkimo laisvė kaip tik gali būti pažeidžiama tuo atveju, kai, įtariamajam apklausos metu pasirinkus tylėti ir (ar) atsisakius duoti parodymus, institucijos imasi gudrybių, siekdamos išgauti prisipažinimą ar kitus kaltinamojo pobūdžio parodymus, kurių negali gauti apklausos metu, ir tokie išgauti parodymai pateikiami kaip įrodymai teisme (EŽTT 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Allan prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 48539/99).

Taigi, G. Š. pozicijos neišreiškimas dėl jai pareikšto įtarimo, parodymų nedavimas nesudaro pagrindo spręsti, kad toks pažeidimas yra esminis, sudarantis pagrindą perduoti bylą prokurorui. G. Š. kaip kaltinamoji bus apklausiama teismo posėdžio metu, ir tai sudarys sąlygas tiek išreikšti savo poziciją dėl kaltinimo, tiek ir duoti parodymus.

Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo įvardinti kaltinamojo akto trūkumai negali būti laikomi iš esmės trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl ją grąžinti prokurorui nebuvo pakankamo teisinio pagrindo.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 442 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti tos pačios sudėties pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                        Nida Vigelienė