Civilinė byla Nr. e2-642-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ ir kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“, uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“, uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“, uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ bei EOOD „Betelgeuse“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Lideres“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d., Lietuvos apeliacinio teismui 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi palikus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą.

2.       2024 m. birželio 6 d. įvyko Bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimti nutarimai šiais klausimais: 1) dėl susirinkimo sekretoriaus, pirmininkaujančio, balsų skaičiuotojo rinkimo; 2) dėl 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimo; 3) dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo; 4) dėl prekių ir paslaugų pirkimo taisyklių patvirtinimo; 5) dėl užklausų nekilnojamojo turto nuomos verslo subjektams siuntimo; 6) dėl įpareigojimo UAB „Lideres“ grąžinti perviršytas išlaidas už bankroto administravimą, ūkinę komercinę veiklą, bankroto administratoriaus atlyginimą, kt.; 7) dėl nemokumo administratorės bazinio atlygio visam bankroto procesui ir kintamo atlygio visam bankroto procesui nustatymo ir išmokėjimo tvarkos patvirtinimo; 8) dėl bankroto administravimo išlaidų, ūkinės – komercinės veiklos vykdymo išlaidų, kitų paslaugų maksimalių sumų nuo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto proceso pradžios iki pabaigos nustatymo, paslaugų teikėjų parinkimo taisyklių bei paslaugų apmokėjimo tvarkos patvirtinimo; 9) dėl pavedimo advokatų kontorai HubLegal advokatų kontora Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai atlikti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administravimo paslaugų išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo pajamų/patirtų išlaidų pagrįstumo, reikalingumo, realaus paslaugų suteikimo finansinį, teisinį įvertinimą ir/ar auditą; 10) dėl pavedimo UAB „Adagra“ laikinai teikti Nekilnojamojo turto objektų, nuosavybės teise priklausančių BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, valdymo, administravimo, nuomos operatoriaus paslaugas; 11) dėl pavedimo UAB „Findep“ teikti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalterinės, finansinės apskaitos paslaugas; 12) dėl pavedimo teismo ekspertui Sergejui Šutovui atlikti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise valdomuose pastatuose, patalpose, teritorijose vykdomų, vykdytų statybos, rekonstrukcijos, remonto, įrangos įrengimo, montavimo, kitų darbų realaus įvykdymo, pagrįstumo, būtinumo, medžiagų naudojimo, kainų įvertinimą ir/ar auditą/ekspertizę; 13) dėl pavedimo advokatui Povilui Gruodžiui ir advokato padėjėjui Mariui Vaškui BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) panaikinimo, atstovauti bendrovę ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo įstaigose, visų instancijų teismuose bei atlikti visus kitus teisinius, procesinius veiksmus, būtinus tinkamai atstovauti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokestiniame ginče, taip pat bet kokius kitus procesinius veiksmus, būtinus užtikrinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paskirtų mokestinių sankcijų proporcingumą ir skirtinų sankcijų atitiktį „non bis in idem“ principo reikalavimams; 14) dėl pavedimo advokatų kontorai HubLegal advokatų kontora Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai, advokatų profesinei bendrijai „Blaškevičius Legal“, advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei-Lankevičienei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, skolų priteisimo, patraukimo atsakingų asmenų baudžiamojon, administracinėn, drausminėn atsakomybėn, atstovauti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visose teisminėse ir neteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose (įskaitant bet kokias ikiteismines ginčų nagrinėjimo institucijas, nacionalinius. 

3.       2024 m. birželio 11 d. Bendrovės nemokumo administratorė pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti 2024 m. birželio 6 d. įvykusio Bendrovės kreditorių susirinkimo visus priimtus nutarimus. Be to, siekdama užtikrinti skundo reikalavimo užtikrinimą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Bendrovės kreditorių 2024 m. birželio 6 d. susirinkimo nutarimų vykdymą iki įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išnagrinėtas nemokumo administratorės skundas.

4.       Prašyme nurodyta, kad nemokumo administratorė skunde aiškiai nurodė, kokius teisės aktus skundžiami nutarimai ir susirinkimo sušaukimo tvarka pažeidžia, suformulavo aiškų skundo pagrindą ir dalyką, pateikė atitinkamus įrodymus. Taigi, egzistuoja pirmoji sąlyga, kuriai esant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – pareiškėjos skundas yra preliminariai pagrįstas, o pasirinktas teisių gynimo būdas yra leistinas.

5.       Prašyme pažymėta, kad 2024 m. birželio 6 d. Bendrovės kreditorių susirinkimas sušauktas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, 2024 m. birželio 3 d., t. y. likus 3 dienoms iki 2024 m. birželio 6 d. susirinkimo buvo pateikta visiškai nauja susirinkimo darbotvarkė, kuri nesutampa su pirmine darbotvarke. Be kita ko, nemokumo administratorė apskritai negali ir neturi teisės vykdyti tokio turinio kreditorių nutarimų. Kadangi kreditorių susirinkimo nutarimai įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, o jų apskundimas galiojimo ir privalomumo nesustabdo, nebent būtų pritaikytos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės, todėl nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad egzistuoja ir antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, tai yra tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi tenkino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė 2024 m. birželio 6 d. įvykusio BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą iki bus išnagrinėtas skundas dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimų.

7.       Teismas, susipažinęs su nemokumo administratorės pateiktais įrodymais, nutarė, kad nėra pagrindo spręsti, kad skunde reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar, kad nemokumo administratorė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Teismas konstatavo, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas.

8.       Teismas nurodė, kad ginčijamais Bendrovės 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimais nemokumo administratorei nustatyti itin trumpi terminai įpareigojimams (sudaryti tam tikras sutartis, pateikti viešus skelbimus, grąžinti lėšas ir kt.) įvykdyti. Kadangi skundo dėl kreditorių susirinkimo nagrinėjimas paskirtas 2024 m. liepos 4 d., o nutarties priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas septynioms dienoms, teismas vertino, kad tikėtinas teismo nutarties dėl skundo priėmimo terminas truks apie dvi savaites. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nutarė, kad nesustabdžius 2024 m. birželio 6 d. Bendrovės kreditorių nutarimų vykdymo, tarp kreditorių ir nemokumo administratorės gali kilti kiti ginčai, dėl kurių sprendimo, tikėtina, šalys vėl gali kreiptis į teismą. Taigi, bankroto procedūros nebus vykdomos sklandžiai iki skundo išnagrinėjimo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9.       Kreditorė UAB „Rentopa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti nemokumo administratorės UAB „Lideres“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos nepagrįstai, nes nėra jokios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Visų pirma, skundžiama nutartimi sustabdytas 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 9 klausimu, jau yra įvykdytas dar iki nutarties priėmimo – HubLegal advokatų kontoros Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai atliko UAB „Lideres“ ir jos įgaliotinių veiksmų teisinį įvertinimą. Gautos išvados nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Priešingai, jos patvirtina daugumos Bendrovės kreditorių nuogąstavimus, jog UAB „Lideres“ per savo įgaliotinius, jų gimines be jokio faktinio, teisinio pagrindo yra išleidusi daugiau nei 1 500 000 Eur Bendrovės lėšų per nepilnus tris Bendrovės bankroto metus. Antra, skundžiama nutartimi sustabdytas 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 12 klausimu, taip pat yra įvykdytas dar iki nutarties priėmimo – teismo ekspertas Sergėjus Šutovas pateikė detalią išvadą, kad UAB „Lideres“ Bendrovės vardu pirkti bei apmokėti statybos, remonto darbai iš UAB „BFS group“ realiai nebuvo atlikti, senos medžiagos, nurodytos kaip naujos, neva nurodomos pirktos medžiagos, realiai pirktos nebuvo ir pan. Taigi, gautos teismo eksperto išvados nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Trečia, skundžiama nutartimi sustabdytas 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 5 klausimu, yra tik organizacinio pobūdžio ir jis neįtakoja būsimo teismo sprendimo, jo niekaip neapsunkina, bet yra ekonomiškai naudingas tiek pačiai Bendrovei, tiek jos kreditoriams. Ketvirta, skundžiama nutartimi sustabdytas 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 4 klausimu, kuriuo patvirtintos Bendrovės prekių ir paslaugų pirkimo taisyklės, yra įprastas reiškinys juridinių asmenų bankroto procesuose. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ) nenumato draudimo kreditorių susirinkimui tvirtinti bankrutuojančios bendrovės prekių ir paslaugų pirkimo taisykles. Taisyklių tikslas – organizuoti Bendrovės prekių ir paslaugų pirkimą konkursų/atrankų keliu, pirkti prekes ir paslaugas pigiausia kaina, siekiant pirkti tik būtiniausias paslaugas, prekes, už jas nepermokant. Taigi šis nutarimas yra organizacinio pobūdžio ir nekelia jokios grėsmės būsimam teismo sprendimui ar jo įvykdymui.

9.2.                      Neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinoji sąlyga: skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Nemokumo administratorė nenurodė argumentų, kodėl turi būti panaikinti priimti nutarimai dėl prekių ir paslaugų pirkimo taisyklių patvirtinimo, nuomos operatoriaus atrankos. Atmestini, kaip melagingi nemokumo administratorės argumentai, kad kreditoriai kreditorių susirinkimą sušaukė, darbotvarkę pildė, kreditorių susirinkimą pravedė neteisėtai, nesilaikydami nustatytų terminų. Kadangi nemokumo administratorės skundas nėra tikėtinai pagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos nepagrįstai, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

9.3.                      Nemokumo administratorės atžvilgiu dėl jos vykdomo Bendrovės piniginių lėšų pervedinėjimo jos įgaliotiems asmenims, jų giminaičiams, verslo partnerių įmonėms yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris įrodo kreditorių susirinkimo nutarimų galiojimo būtinumą. Nemokumo administratorės veikloje yra rimtų pažeidimų ir kreditoriai pagrįstai kreditorių susirinkime priėmė nutarimus, kurie riboja nemokumo administratorės galimybes vogti Bendrovės lėšas.

10.       Kreditoriai EOOD „Betelgeuse“, UAB „Krestan“, UAB „Interlan“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Primestus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti nemokumo administratorės UAB „Lideres“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Nemokumo administratorės skundas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus visais darbotvarkės klausimais nėra tikėtinai pagrįstas ir juo siekiama neteisėtų tikslų. Pirma, kreditorių susirinkime balsavo 85,66 proc. Bendrovės kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti teismo. Visi arba praktiškai visi Bendrovės kreditoriai balsavo „už“ susirinkimo metu priimtus nutarimus. Antra, procedūrinių susirinkimo pažeidimų nebuvo, visi Bendrovės kreditoriai buvo supažindinti su 2024 m. birželio 6 d. susirinkimo darbotvarke ir turėjo galimybę balsuoti visais darbotvarkės klausimais. Darbotvarkės papildymas neprieštarauja JANĮ nuostatoms. Net jeigu ir būtų nustatyti procedūriniai pažeidimai, tai niekaip neįtakotų kreditorių daugumos valios. Trečia, dėl nemokumo administratorės veiklos, administruojant Bendrovę, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ketvirta, nemokumo administratorė teikiamu skundu gina savo asmeninius interesus, galimą Bendrovės netinkamą naudojimą ir grobstymą, t. y. siekia neteisėtų tikslų. Šiuo atveju taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nemokumo administratorė ir toliau neribotą laiką galėtų savintis bendrovės lėšas ir daryti žalą. Penkta, nemokumo administratorės veiksmai (išprašant susirinkusius kreditorius iš nemokumo administratorės patalpų, siunčiant pranešimus, skatinančius nevykti kreditorius į susirinkimą ir kt.) patvirtina nemokumo administratorės kryptingą siekį, kad Bendrovės kreditoriai nepriimtų Bendrovei ir kreditoriams naudingų sprendimų. Šešta, susirinkimo nutarimai yra naudingi Bendrovei ir visiems jos kreditoriams ir jų palikimas vykdyti iki skundo išnagrinėjimo objektyviai negali pakenkti nei Bendrovei, nei jos kreditoriams. Septinta, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka skundo pagrindo. Nors nemokumo administratorė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiems darbotvarkės klausimams, tačiau skundo argumentai susiję tik su keletu iš darbotvarkės klausimų. Aštunta, 2024 m. birželio 20 d. galutinės finansininkų išvados dėl trijų su nemokumo administratore susijusių įmonių patvirtina, kad: konsultacijų ir transporto paslaugos nėra tipinės šio sektoriaus įmonėse ir neturi būti perkamos; buhalterinės paslaugos nėra suteiktos tinkamai. Nemokumo administratorė savo sprendimais Bendrovei padarė 650 572 Eur be PVM žalą, susijusią su šiomis paslaugomis. Devinta, iš Bendrovės banko sąskaitos nemokumo administratorė sumokėjo UAB „BFS Group“ 69 826,89 Eur sąskaitą už tariamai atliktus remonto darbus, kuri yra fiktyvi, išrašyta už realiai nesuteiktus bei neatliktus remonto darbus. Dešimta, byloje pateiktas HubLegal advokatų kontoros Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai teisinis vertinimas, kuris patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje neturėtų būti taikomos. Vienuolika, susirinkimo metu nebuvo padaryti JANĮ procedūriniai pažeidimai, buvo laikytasi JANĮ įtvirtintos susirinkimo sušaukimo tvarkos ir terminų ir kt. Be to, neegzistuoja skunde nurodyti materialieji JANĮ pažeidimai.

10.2.                      Kadangi nemokumo administratorė skunde aiškiai nurodo, kad susirinkimo nutarimų nevykdys, tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės galimam teismo sprendimo įvykdymui. Nemokumo administratorė nenurodė, kokie konkrečiai veiksmai kelia abejones būsimo teismo sprendimo vykdymui. Tokie veiksmai nebuvo nustatyti ir skundžiamoje nutartyje. Be to, nemokumo administratorė nepateikė argumentų kaip Bendrovės bankroto procesą apsunkins šių susirinkimo nutarimų galiojimas ir vykdymas.

11.       Atsiliepimu į kreditorės UAB „Rentopa“ ir kreditorių UAB „NT paslaugos“, UAB „Primestus“, UAB „Krestan“, UAB „Interlan“ bei EOOD „Betelgeuse“ atskiruosius skundus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė UAB „Linderes“ prašo: kreditorių atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Kreditoriai atskiruosiuose skunduose nepagrįstai dėsto argumentus, kuriais įrodinėja, kad nemokumo administratorės skundas preliminariai yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad nemokumo administratorė skunde, kuriuo prašo panaikinti visus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, nurodė visas faktines aplinkybes ir teisinius nesutikimo su kreditorių susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarka bei priimtais nutarimų argumentus. Teismas teisingai vertino, kad nėra pagrindo spręsti, kad skunde reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad nemokumo administratorė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo (ieškinio) pagrįstumas. Be kita ko, skundo pagrįstumą patvirtina aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės skundą ir panaikino visus 2024 m. birželio 6 d. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nesustabdžius kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo, tarp kreditorių ir administratorės gali kilti kiti ginčai, dėl kurių, tikėtina, šalys vėl gali kreiptis į teismą. Taigi, bankroto procedūros nebus vykdomos sklandžiai iki skundo išnagrinėjimo. Tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bet galutine teismo nutartimi galimai netenkinus nemokumo administratorės skundo, kreditorių susirinkimo nutarimai taps privalomai vykdomi. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtina susirinkimo priimtų nutarimų turinys bei kreditorių ir jų atstovų veiksmai, bei tai, kad 2024 m. birželio 6 d. Bendrovės kreditorių susirinkimas sušauktas ir vykdomas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pagrindu HubLegal advokatų kontora Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai atstovauja ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius. Ši aplinkybė bei ginčo kreditorių susirinkime priimtų nutarimų turinys sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo atveju kreditorių grupės tikslas priverstinai perimti nemokumo administratorės įgaliojimus, dėl to akivaizdu, jog laikinosios apsaugos priemonės šioje situacijoje yra būtinos.

11.3.                      Nemokumo administratorė negali ir neturi teisės vykdyti 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų. Viena vertus, dėl to, kad teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi juos panaikino (nutartis nėra įsiteisėjusi), antra vertus, dėl jų turinio prieštaravimų JANĮ nuostatoms. JANĮ yra viešosios teisės aktas, kas reiškia, jog kiekvienas nemokumo proceso dalyvis, kuriam šis teisės aktas taikomas, turi kompetenciją priimti tik tokius sprendimus, atlikti tik tokius veiksmus, kurie aprašyti JANĮ, t. y. priskirti jo kompetencijai. Kreditoriai negali nustatyti kitos, nei JANĮ imperatyviai nustatytos administratoriaus kompetencijos, atitinkamai, negali būti ribojama ir nemokumo administratoriaus kompetencija vykdyti jam priklausomas funkcijas. JANĮ nenumato galimybės šių teisių ir pareigų perleisti/perkelti Bendrovės kreditoriams ar kreditorių susirinkimo pirmininkui. JANĮ nenumato ir nereglamentuoja, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatinėti ir tvirtinti Bendrovės vykdomos ūkinės – komercinės veiklos išlaidas, ką, pažeisdami JANĮ nuostatas, būtent ir siekia padaryti kreditoriai. Kreditoriai nori kontroliuoti Bendrovės ūkinės – komercinės veiklos pajamas ir išlaidas, nors tokios teisės neturi. Šiuo atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

11.4.                      Atskiruosiuose skunduose dėstoma eilė kitų aplinkybių bei kaltinimų, tačiau, viena vertus, jie yra nepagrįsti, kita vertus, nesusiję su reikalavimu panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės. Šiai dienai nei viena institucija/įstaiga nėra nustačiusi ir (ar) konstatavusi, kad nemokumo administratorė, administruodama Bendrovės nemokumo procesą, būtų pažeidusi, kokį nors teisės aktą ar teisės normą, ar padaręs žalą Bendrovei ir (ar) jos kreditoriams.

12.       Atsiliepimu į kreditorės UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą kreditoriai UAB „NT paslaugos“, UAB „Primestus“, UAB „Krestan“, UAB „Interlan“ bei EOOD „Betelgeuse“ prašo: tenkinti UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti nemokumo administratorės 2024 m. birželio 11 d. skunde pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas į patikslintą atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Atskirajame skunde UAB „Rentopa“ pagrįstai teigia, kad dalis susirinkimo nutarimų jau yra įvykdyti iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momento ir yra naudingi pačiai Bendrovei, o kiti nutarimai yra tik organizacinio pobūdžio. Nemokumo administratorė skunde nurodė, kad susirinkimo nutarimų nevykdys. Šiuo atveju nemokumo administratorei nevykdant susirinkimo nutarimų, šių nutarimų vykdymo stabdymas netenka reikšmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apskritai neturi reikšmės galimam teismo sprendimo įvykdymui.

12.2.                      Nemokumo administratorė nenurodė, kokie konkrečiai veiksmai kelia abejones būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokie veiksmai nebuvo nustatyti ir skundžiamoje nutartyje. Be to, tiek nemokumo administratorė, tiek teismas nepateikė argumentų, kaip bendrovės nemokumo procesą apsunkins susirinkimo nutarimų galiojimas ir vykdymas.

12.3.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmė būsimam teismo sprendimui) nustatymas teismų praktikoje yra aiškinamas ir per bankroto proceso tikslus ir nemokumo proceso principus. Šiuo atveju, palikus patenkintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neribotam terminui sustabdžius susirinkimo nutarimų, padėsiančių sustabdyti galimai nemokumo administratorės vykdytą didelio masto Bendrovės turto grobstymą, žalos darymą, nesant pakankamos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bus pažeisti bankroto proceso tikslai, efektyvumo principas, proporcingumo principas, suteikiant nemokumo administratorės neteisėtiems interesams prioritetą prieš 85 proc. Bendrovės kreditorių interesus bei Bendrovės interesus.

12.4.                      Kreditorė UAB „Rentopa“ pagrįstai teigia, kad: nemokumo administratorės skundas nėra tikėtinai pagrįstas; dėl dalies susirinkimo nutarimų nemokumo administratorė net nepateikė argumentų; nemokumo administratorė tyčia nešaukė kreditorių susirinkimo; Bendrovės susirinkimo darbotvarkė buvo papildyta teisėtai; nemokumo administratorės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas; nemokumo administratorė ir jo įgaliotiniai dėl savo neskaidrios veiklos yra viešinami per nacionalinę žiniasklaidą. Taigi, skundo reikalavimas panaikinti susirinkimo nutarimus visais keturiolika darbotvarkės klausimų nėra tikėtinai pagrįstas ir juo yra siekiama neteisėtų tikslų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad yra įrodytas tikėtinas skundo pagrįstumas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

15.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2024 m. birželio 6 d. Bendrovės kreditorių susirinkime priimtų nutarimų vykdymą iki bus išnagrinėtas skundas dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

18.       Apeliantė UAB „Rentopa“ kartu su atskiruoju skundu pateikė: HubLegal advokatų kontoros Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai atliktą UAB „Lideres“ ir jos įgaliotinių veiksmų teisinį įvertinimą; teismo eksperto Sergėjaus Šutovo išvadą. Minėtais įrodymais apeliantė grindžia savo atskirojo skundo argumentus, susijusius su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu. 

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės UAB „Rentopa“ teikiamų įrodymų turinį, nustatė, kad tiek HubLegal advokatų kontoros Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai atliktas UAB „Lideres“ ir jos įgaliotinių veiksmų teisinis įvertinimas, tiek teismo eksperto Sergėjaus Šutovo išvada jau yra pateikti nagrinėjamoje byloje kartu su atsiliepimu į pareiškėjos 2024 m. birželio 11 d. skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo (DOK-23380). Atsižvelgiant į tai, pakartotinai pateikti įrodymai neprijungtini prie nagrinėjamos bylos, kadangi jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme.

20.       Nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į apeliančių atskiruosius skundus pateikė: 2024 m. birželio 10 d. HubLegal advokatų kontoros Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai vadovaujančio partnerio advokato Lauryno Lukošiūno pasirašytą raštą ,,Dėl teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių pasirašymo“; 2024 m. birželio 13 d. atstovavimo sutartį; 2024 m. birželio 17 d. el. laišką; 2024 m. birželio 10 d. teisinių paslaugų sutartį (nepasirašytą); 2024 m. birželio 17 d. HubLegal advokatų kontoros Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai advokato Vytauto Kaklio prašymą dėl informacijos pateikimo. Minėtais įrodymais nemokumo administratorė siekia pagrįsti savo atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentus, kad 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pagrindu HubLegal advokatų kontora Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai atstovauja ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius, kad tokia aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog kreditorių grupės tikslas priverstinai perimti nemokumo administratorės įgaliojimus, dėl to laikinosios apsaugos priemonės šioje situacijoje yra būtinos.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nemokumo administratorės kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateiktų įrodymų turinį, nustatė, kad tiek 2024 m. birželio 10 d. HubLegal advokatų kontoros Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai vadovaujančio partnerio advokato Lauryno Lukošiūno pasirašytas raštas ,,Dėl teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių pasirašymo“, tiek 2024 m. birželio 13 d. atstovavimo sutartis, tiek 2024 m. birželio 10 d. teisinių paslaugų sutartis (nepasirašyta) yra pateikti nagrinėjamoje byloje kartu su 2024 m. birželio 21 d. nemokumo administratorės papildomais paaiškinimais (DOK-22339), o 2024 m. birželio 17 d. HubLegal advokatų kontoros Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai advokato Vytauto Kaklio prašymas dėl informacijos pateikimo yra pateiktas nagrinėjamoje byloje kartu su 2024 m. birželio 20 d. kreditorių atsiliepimu į nemokumo administratorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-22587). Atsižvelgiant į tai, pakartotinai pateikti įrodymai neprijungtini prie nagrinėjamos bylos, kadangi jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme.

22.       Nemokumo administratorės kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateiktas 2024 m. birželio 17 d. el. laiškas, kuris, nemokumo administratorės vertinimu, patvirtina tai, kad 2024 m. birželio 17 d. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratoriui buvo atsiųsta pasirašyta 2024 m. birželio 13 d. atstovavimo sutartis, atsisakomas priimti, nes, viena vertus, jis galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kita vertus, remiantis nemokumo administratorės nurodytais argumentais, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad prašomas priimti įrodymas gali būti reikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CPK 180 straipsnis).

23.       Kreditoriai UAB „NT paslaugos“, UAB „Primestus“, UAB „Krestan“, UAB „Interlan“ bei EOOD „Betelgeuse“ kartu su atsiliepimu į apeliantės UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą pateikė 2024 m. liepos 11 d. nutarimą pripažinti „Betelgeuse“ EOOD civiliniu ieškovu, kurį, be kita ko, prašė laikyti nevieša bylos medžiagos dalimi. Remiantis kreditorių nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad prašomas priimti įrodymas gali būti reikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CPK 180 straipsnis), todėl atsisakoma jį priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

24.       JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

25.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui (pareiškėjui) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio (skundo) preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui (pareiškėjui) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Jos yra kumuliatyvios, todėl, nenustačius bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

26.       Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo. Pareiškėja, siekdama užtikrinti pareikšto skundo reikalavimo užtikrinimą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą iki įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išnagrinėtas 2024 m. birželio 11 d. skundas. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad pareiškėjos skundas yra preliminariai pagrįstas bei egzistuoja grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Apeliantės, kvestionuodamos pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atskiruosiuose skunduose savo argumentus iš esmės grindžia tuo, kad: pareiškėja nepagrindė skundo prima facie pagrįstumo – kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėti ir pagrįsti; pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja grėsmė palankaus sprendimo įvykdymui. Taigi, apeliantės ginčija abi nurodytas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinas sąlygas.

Dėl pareiškėjos skundo preliminaraus pagrįstumo

27.       Kaip jau buvo minėta, visų pirma, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai (prima facia) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.  Tikėtino ieškinio (skundo) pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio (skundo) pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio (skundo) faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023).

28.       Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1006-467/2023).

29.       Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su pareiškėjos skunde pareikštais reikalavimais bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo teigti, kad skunde reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad pareiškėja pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą gynybos būdą. Priešingai, pareiškėja pasirinko leistiną teisių gynimo būdą ir skunde nurodė teisinius bei faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad skunde išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti. Kartu su skundu pateikė įrodymus, kurie, jos įsitikinimu, pagrindžia skunde nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus. Pareiškėjai pakankamai aiškiai suformulavus skundo pagrindą ir dalyką, pateikus, jos nuomone, reikšmingus įrodymus, skundą padavus per įstatymo nustatytą terminą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo (ieškinio) pagrįstumas. 

30.       Apeliančių atskiruosiuose skunduose išdėstytos aplinkybės ir motyvai dėl pareiškėjos skundo preliminaraus nepagrįstumo iš esmės laikytini argumentais dėl ginčo esmės, kurie nenagrinėtini sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino skundo prima facie sąlygą.

31.       Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu priimta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2291-803/2024, kuria nutarta: tenkinti pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės UAB „Lideres“ skundą; panaikinti visus 2024 m. birželio 6 d. įvykusio BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Nors minėta nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka ir ji nėra įsiteisėjusi (dėl jos yra pateiktas atskirasis skundas), tačiau aplinkybė, jog išnagrinėjus pareiškėjos skundą iš esmės buvo priimtas pareiškėjai palankus teismo procesinis sprendimas, papildomai patvirtina pareiškėjos pateikto skundo tikėtiną (preliminarų) pagrįstumą.

32.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavus, kad pareiškėja skundo reikalavimą tikėtinai pagrindė, toliau vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus pareiškėjai, įvykdymui.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

33.       Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

34.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Bendrovės kreditorių 2024 m. birželio 6 d. susirinkime priimtus visus nutarimus (14 klausimų). Pareiškėja savo argumentus iš esmės grindė tuo, kad: Bendrovės kreditorių 2024 m. birželio 6 d. susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant JANĮ 46 ir 47 straipsnių nuostatas ir šie procedūriniai pažeidimai buvo esminiai, todėl yra pagrindas panaikinti Bendrovės kreditorių 2024 m. birželio 6 d. susirinkime priimtus nutarimus visoje apimtyje; Bendrovės kreditorių 2024 m. birželio 6 d. susirinkime priimti nutarimai nepatenka į kreditorių susirinkimo kompetenciją, šie klausimai yra susiję su ūkine – komercine veikla, todėl pažeidžia JANĮ 56 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio ir 66 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, nes Bendrovės ūkinės – komercinės veiklos priežiūra tiesiogiai priskiriama būtent nemokumo administratorės kompetencijai ir tokia situacija neatitinka operatyvaus ir veiksmingo bankroto proceso sąlygų, todėl yra pagrindas skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus panaikinti.

35.       Skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Bendrovės kreditorių 2024 m. birželio 6 d. susirinkimo nutarimų vykdymą iki bus išnagrinėtas nemokumo administratorės skundas dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimų. Prašymas grindžiamas tuo, kad kreditorių susirinkimo nutarimai įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, o apskundimas jų galiojimo ir privalomumo nesustabdo, nebent būtų pritaikytos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės, todėl netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas palankus teismo sprendimas praras prasmę, nes neteisėtai priimti sprendimai bus įvykdyti dar iki jų panaikinimo. 

36.       Taigi, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra prevencinis, užtikrinantis padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą bei užkertantis kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Teismų praktikoje pažymima, jog bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo aspektais, racionaliau pirmiau išnagrinėti ginčijamų kreditorių nutarimų teisėtumo klausimą ir tik po to šiuos kreditorių nutarimus, jeigu teismas atmes ieškinį dėl jų pripažinimo negaliojančiais, vykdyti. Taip racionaliau būtų naudojamos bankrutuojančios įmonės lėšos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-84/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1272/2010).

37.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčijamais Bendrovės kreditorių 2024 m. birželio 6 d. susirinkimo nutarimais nemokumo administratorei buvo nustatyti įpareigojimai (sudaryti tam tikras sutartis, pateikti viešus skelbimus, grąžinti lėšas ir kt.), kurių teisėtumą nemokumo administratorė kvestionuoja ir kuriems buvo nustatyti itin trumpi terminai. Kadangi teisminis procesas dėl skundo pagrįstumo nėra ilgas, todėl, teismas pagrįstai vertino, kad nesustabdžius kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo, tarp kreditorių ir administratorės gali kilti kiti ginčai, dėl kurių, tikėtina, šalys vėl gali kreiptis į teismą ir tai lems, kad bankroto procedūros iki skundo išnagrinėjimo nebus vykdomos sklandžiai. Be to, palankaus pareiškėjai sprendimo atveju (panaikinus 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimus), toks procesinis sprendimas prarastų prasmę, kadangi 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimai jau būtų įvykdyti dar iki jų panaikinimo. 

38.       Minėta, kad yra Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2291-803/2024, kuria tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino visus 2024 m. birželio 6 d. įvykusio BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Taigi, Vilniaus apygardos teismui 2024 m. liepos 11 d. nutartimi įvertinus pareiškėjos skundo reikalavimus ir pripažinus pagrįstu skundo reikalavimą dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo (nors minėtai nutarčiai ir neįsiteisėjus), būtų neprotinga ir neracionalu leisti vykdyti panaikintus kreditorių susirinkimo nutarimus, tam eikvojant bankrutuojančios bendrovės administravimui skirtas lėšas ir laiką.

39.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo atveju, jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas ir ši aplinkybė, siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo laikymąsi bankroto proceso metu bei status quo, sudaro pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir konstatuodamas, kad pareiškėja įrodė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, šią aplinkybę ir ją pagrindžiančius įrodymus vertino tinkamai, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai. 

40.       Įvertinęs skundo dalyką, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad apeliantų samprotavimai apie tai, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir dalis jų tarimai įvykdyti, savaime nepaneigia būtinybės išsaugoti status quo situacijos, kadangi šiuo atveju skundžiamų sprendimų pagrįstumo bei vykdytinumo klausimai nėra šios apeliacijos dalykas.

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirųjų skundų motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza