Baudžiamoji byla Nr. 1A-282/2011

                                                                            Proceso Nr. 1-94-1-00619-2010-4

                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3; 1.2.25.4.5

 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Viktoro Kažio, Svajūno Knizlerio,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

nuteistajam T. N. ,

gynėjui advokatui Rolandui Stirbinskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. ir nukentėjusiųjų D. V. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams ir pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš nuteistojo T. N. konfiskuoti automobilis „Subaru Legacy“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaip automobilio priklausiniai - automobilio galinės ratų pakabos stabilizatoriaus traukių dalis, priekinio dešiniojo rato stabilizatoriaus traukės dalis, automobilio priekinio dešiniojo rato ratlankis ir padanga, galinio dešiniojo rato ratlankis ir padanga bei automobilio galinė sėdynė su atlošu.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

T. N. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus), 3 punkto ir 3.3. papunkčio reikalavimus, numatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, 2010 m. rugpjūčio 12 d., apie 16 val., Šilutės rajone, Sausgalvių kaime, automobiliu „Subaru Legacy“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 9883 pakelius cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, 64657,65 Lt.

Be to, T. N. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d., apie 16 val., Šilutės rajone, Sausgalvių kaime, kelio Juknaičiai – Sausgalviai – Tatamiškis ketvirtame kilometre, vairuodamas cigaretėmis pakrautą automobilį „Subaru Legacy“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nepaklusęs policijos patrulio reikalavimui sustoti, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 133 punkto reikalavimą važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, vengdamas sulaikymo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelės medį. Dėl to įvykio vietoje žuvo kartu su T. N. automobilyje važiavęs E. V. .

Nuteistasis T. N. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti: už Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam paskirti baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, baudžiamąją  bylą dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį nutraukti kaltininkui susitaikius su nukentėjusiais; arba už Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti; arba už abi nusikalstamas veikas paskirti švelnesnes laisvės atėmimo bausmes ir nustatytą galutinę bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį, nes nėra pagrindo manyti, kad jis (T. N. ) nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šią išvadą teismas grindė tuo, kad T. N. yra baustas administracine tvarka. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis praeityje nėra teistas, o ankščiau paskirtos administracinės nuobaudos jau negalioja. Be to, administracine tvarka ankščiau jis baustas už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugo diržo bei už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį. Apelianto nuomone, jam paskirtos ir šiuo metu nebegaliojančios administracinės nuobaudos neduoda pagrindo išvadai, kad ateityje jis darys naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2010). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis su nukentėjusiaisiais susitaikė, jie taip pat prašė jo baudžiamąją bylą nutraukti, todėl mano, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatomis.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad įvykio metu T. N. ir E. V. važiavo viename automobilyje, abu turėjo savanaudišką tikslą pasipelnyti, todėl jei ne E. V. mirtis, tikėtina, kad jam taip pat būtų pareikšti įtarimai dėl Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis teigia, kad jie norėjo išvengti sulaikymo, todėl paragintas E. V. padidino greitį ir nesustojo, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų. Apelianto nuomone, visos šios aplinkybės turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, kurio metu žuvo E. V. . Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad cigaretes gabeno dėl sunkios materialinės padėties.

Apelianto nuomone, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, jam nebuvo paskirta bauda tik todėl, kad iki nusikaltimo padarymo jis niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuteistasis teigia, kad ši situacija susiklostė tik dėl ekonominės padėties Lietuvoje, tačiau jis yra darbingas, ieško darbo ir mano greitu metu jį susirasti. T. N. nurodo, kad šiuo metu dirba pagalbinius žemės ūkio ir statybų darbus, iš savo asmeninių lėšų jis sumokėjo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi jam paskirtą 3000 litų baudą. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad jis negalėtų sumokėti paskirtos baudos.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bausmės atlikimo vietos. Nuteistojo nuomone, laisvės atėmimo bausmę jam galėjo būti paskirta atlikti atviroje kolonijoje.

Nukentėjusieji D. V. ir A. V. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d.nuosprendį pakeisti: už Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti nuteistajam T. N. baudą, o baudžiamąją bylą dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį nutraukti nuteistajam T. N. susitaikius su nukentėjusiais (Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnis).

Nukentėjusieji nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos T. N. labai gailisi, atlygino jiems turtinę bei neturtinę žalą. Jie pažymi, kad E. V. ir nuteistasis buvo draugai, įvykio metu, dėl sunkios materialinės padėties abu vežė cigaretes. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl nelaimingo įvykio iš dalies kaltas ir E. V. . Nukentėjusieji mano, kad paskirta reali laivės atėmimo bausmė gali turėti neigiamos įtakos tolimesniam nuteistojo T. N. gyvenimui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliaciniuose skunduose neginčijamas veikų, už kurių padarymą T. N. nuteistas, įrodytumas, veikų kvalifikavimas. Skunduose keliami tik klausimai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo ir jos dydžio.

Nuteistojo ir nukentėjusiųjų prašymas taikyti T. N. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais negali būti patenkintas, nes šis straipsnis gali būti taikomas tik asmenims, padariusiems ne sunkesnį kaip apysunkį tyčinį nusikaltimą (įstatyme numatytos ir kitos būtinos šio Lietuvos Respublikos BK straipsnio taikymo sąlygos), o T. N. nuteistas ir už Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą, už kurį numatyta laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė. Pagal šią sankcijos aukštutinę ribą toks nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl T. N. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio tvarka. Atsižvelgiant į jau minėtą T. N. padaryto nusikaltimo sunkumą, negali būti tenkinamas ir kitas jo apeliacinio skundo prašymas – taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatyta, kad gali būti atidėtas tik bausmių, paskirtų už ne sunkesnį kaip apysunkį tyčinį nusikaltimą, vykdymas (įstatyme numatytos ir kitos būtinos šio straipsnio taikymo sąlygos).

Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalies sankcija numato ne tik laisvės atėmimo iki 7 metų, bet ir baudą. Nuteistasis ir nukentėjusieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu T. N. skirti ne baudą, o laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas pakankamai argumentuotai motyvavo, kodėl už šio nusikaltimo padarymą T. N. baudžiamas būtent laisvės atėmimo bausme.  Padarytas nusikaltimas sunkus, padarytas dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai gabentų cigarečių vertė gana didelė, o kaltininko bėgimas nuo stabdyti bandžiusių pareigūnų taip pat patvirtina jo padidintą pavojingumą visuomenei. Pats kaltininkas nusikaltimo padarymo metu nedirbo, legalių pajamų šaltinio neturėjo, yra ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus. T. N. apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, kad tos nuobaudos negaliojančios. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnis numato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. T. N. baustas 2008-10-24, 2009-07-18, 2009-08-18, t. y. metų tarpo tarp šių nuobaudų paskyrimo, taip pat tarp paskutinės iš šių nuobaudų paskyrimo ir nusikaltimų padarymo nepraėjo. Taigi, nusikaltimų padarymo metu visos šios nuobaudos galiojo. Esant tokiems nusikaltimą ir jį padariusį asmenį apibūdinantiems duomenims, pirmosios instancijos teismo pagal  Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta bausmė savo rūšimi nėra neteisinga ir per griežta.

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų.  T. N. nubaustas artimesne minimaliai 2 metų laisvės atėmimo bausme. Skirdamas šią bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į nuteistajam palankią nukentėjusiųjų poziciją, todėl dar kartą į tai atsižvelgti ir švelninti bausmę dėl šių aplinkybių nėra pagrindo. Teigti, kad yra kita lengvinanti aplinkybė – veikos padarymas dėl sunkios materialinės padėties, nėra pagrindo. Tokia aplinkybė teoriškai galima tik tyčiniam nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, o ne neatsargiam nusikaltimui. Tačiau tokios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti apskritai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors T. N. ir nedirbo, 2010 m. pavasarį nusipirko automobilį, kuriuo ir naudojosi padarydamas nusikaltimus. Be to, tiek šiuo, tiek kitais automobiliais naudojosi darydamas kitus administracinius teisės pažeidimus, nedirbo. Tai leidžia teigti, kad jo turtinė padėtis nebuvo tiek bloga, kad išeitis iš jos būtų galima tik darant nusikaltimus.

Kaip jau minėta, T. N. buvo net 3 kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu. Atsižvelgiant į tai, taip pat į itin didelį jo neatsargumą, sukėlusį autoįvykį, jam paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį bausmė, kuri savo dydžiu artima minimaliai, savo dydžiu nėra per griežta ir nešvelnintina. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šį nusikaltimą pirmosios instancijos teismas be pagrindo įvertino kaip sunkų, nes Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis nustato, kad sunkiu gali būti tik tyčinis nusikaltimas. Tačiau ši klaida nenulėmė bausmės dydžio, kuris kaip minėta , tikrai nėra per didelis.

Už Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė savo dydžiu taip pat artima minimaliai, ji nėra per griežta ir taip pat nešvelnintina. Nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos jam palankiausiu apėmimo būdu, todėl ir šiuo atveju įstatymas pritaikytas teisingai.

Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl paskirtų bausmių nepaneigia ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad jis dirba. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos darbo sutarties bei pažymos matyti, kad T. N. UAB „Arenijaus servisas“ dirbti pradėjo tik nuo 2011 m. balandžio 5 d. Tačiau nuteistojo įsidarbinimas  tik prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, taip pat neduoda pagrindo paskirti švelnesnes bausmes.

Apeliantas taip pat prašo nustatytą galutinę laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalis numato, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Kaip jau buvo minėta, vienas iš T. N. padarytų nusikaltimų yra sunkus (Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalis), todėl ir šis nuteistojo prašymas negali būti patenkintas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio  1 dalies  1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

            nuteistojo T. N. ir nukentėjusiųjų D. V. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas   Teisėjai

Aloyzas Kruopys   Viktoras Kažys   Svajūnas Knizleris