Civilinė byla Nr. 2-771/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:126.5; 126.8(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio (pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Blendžiava“ administratoriaus bei trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Vigrima“ bei R. L. ir A. L. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimai, civilinėje byloje Nr. 2-616-538/2008 pagal trečiųjų asmenų R. R. ir V. R. skundus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų uždarosios akcinės bendrovės „Blendžiava“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi UAB „Blendžiava“ iškelta bankroto byla, o įmonės administratoriumi paskirta UAB „Simpatija“. To paties teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Blendžiava“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti.
2007 m. gruodžio 14 d. bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Blendžiava“ pakartotinis kreditorių susirinkimas priėmė keletą nutarimų, tarp jų ir nutarimą patvirtinti administratoriaus UAB ,,Simpatija“ įgalioto asmens ataskaitą.
Trečiasis asmuo kreditorė R. R. 2007 m. gruodžio 29 d. skundu prašė panaikinti 2007 m. gruodžio 14 d. BUAB „Blendžiava“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus UAB „Simpatija“ įgalioto asmens ataskaita. Kreditorės įsitikinimu, administratoriaus ataskaitoje neteisėtai numatytas 12 664 Lt dydžio sėkmės mokesčio už parduotą turtą išmokėjimas administratoriui. Bankroto administratorius įpareigotinas šią sumą padalinti bankrutavusios bendrovės akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Trečiasis asmuo R. R. pažymėjo, kad nesutinka su BUAB „Blendžiava“ 2007 m. gruodžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo dalimi, kuria patvirtinta administratoriaus įgalioto asmens ataskaita. Ataskaitoje nurodytas sėkmės mokestis administratoriui (12 664 Lt), sudarantis 3 procentus nuo turto pardavimo pajamų, nėra numatytas teisės aktuose. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis tokių administravimo išlaidų nenumato. Įmonės bankrotą administruojančiai įmonei yra mokamas nustatyto dydžio atlyginimas. Už administravimą iki 2007 m. gruodžio 11 d. buvo sumokėta 94 448,38 Lt. Apie tokio sėkmės mokesčio išmokėjimą nenurodyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje. Sėkmės mokesčio nustatymas, kreditorės teigimu, kelia abejonių ir dėl to, kad su atskirais kreditoriais jis buvo aptartas iš anksto, todėl galėjo būti piktnaudžiaujama siekiant pažeisti bendrovės akcininkų interesus. Nurodyta piniginė suma turėjo būti paskirstyta akcininkams proporcingai jų turimam akcijų skaičiui.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. sausio 24 d. nutartimi kreditorės R. R. skundo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl BUAB „Blendžiava“ 2007 m. gruodžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo pagal kreditorės R. R. skundą nagrinėti iš naujo.
Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui R. R. skundo dėl 2007 m. gruodžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo nagrinėjimas teismo posėdyje buvo paskirtas 2008 m. balandžio 29 d.
BUAB „Blendžiava“ administratorius 2008 m. balandžio 15 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame buvo priimti nutarimai: 1. kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti UAB „Vigrima“ atstovą G. Š. ir įgalioti jį pasirašyti pavedimo sutarties papildymą su administratoriaus UAB „Simpatija“ įgaliotu asmeniu; 2. patikslinti 2007 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 8 patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, įtraukiant į ją sėkmės mokestį - 12 664 Lt, papildomai išmokamą administratoriui UAB „Simpatija“ už sėkmingą bankroto procedūrų užbaigimą; 3. patikslinti 2007 m. balandžio 15 d. pavedimo sutarties 1.2.2. punktą, išdėstant jį tokia redakcija: „už bankroto procedūrų vykdymą iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos administratoriui skirti 1 000 Lt + PVM, o už sėkmingą bankroto procedūrų užbaigimą papildomai administratoriui UAB „Simpatija“ 12 664 Lt sėkmės mokestį“.
Tretieji asmenys kreditoriai R. R. ir V. R. 2008 m. gegužės 6 d. skundu prašė panaikinti BUAB „Blendžiava“ 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimus.
Tretieji asmenys nurodė, kad nutarimai prieštarauja akcininkų interesams. Teisės aktai nenumato sėkmės mokesčio administratoriui, toks mokestis taip pat nebuvo numatytas ir 2007 m. balandžio 15 d. pavedimo sutartyje. Iš esmės visos bankroto procedūros jau baigtos, todėl sėkmės mokesčio nustatymas nepagrįstas. Turtas, likęs atsiskaičius su kreditoriais, turi būti grąžintas įmonės savininkams. Kreditoriai nenori savo turtu dalintis su bankroto administratoriumi, kuriam dėl netinkamo bankroto procedūrų vykdymo turi pretenzijų. Įmonės bankroto administratoriui mokamas nustatyto dydžio atlyginimas. 12 664 Lt dydžio suma turi būti paskirstyta akcininkams proporcingai jų turimam akcijų skaičiui. Apie sėkmės mokesčio išmokėjimą nenurodyta ir teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje. Kreditorių susirinkimas laikytinas neteisėtu ir dėl procedūrinių pažeidimų. Atsiųstuose balsavimo raštu biuleteniuose nenurodyti siūlomų nutarimų projektai, todėl nebuvo aišku, už ką reikėjo balsuoti.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi (skundžiama nutartis) panaikino BUAB „Blendžiava“ 2007 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimus bei priteisė kreditorei R. R. iš BUAB „Blendžiava“ 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nutartyje rašoma, kad kreditoriai, nustatydami administratoriui atlyginimą, gali numatyti ir premijinę atlyginimo formą, kuriai gali būti prilygintas sėkmės mokestis. Toks mokestis turi būti iš anksto nustatytas tik kreditorių susirinkimo nutarimu, skaidriai ir aiškiai aptarus jo paskirtį bei mokėjimo sąlygas. 2007 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimu toks sėkmės mokestis nebuvo nustatytas. Sėkmės mokestį (12 664 Lt) nustatė administratorius, o kreditoriai jį tik patvirtino kartu su administratoriaus ataskaita, nedetalizuojant jo paskirties bei mokėjimo tvarkos. Tai, kad kreditorių susirinkimas 2008 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo nustatė ir paskyrė bankroto administratoriui 12 664 Lt sėkmės mokestį, nereiškia, kad nutarimas yra teisėtas bei nepažeidžia įmonės akcininkų teisių. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju tokio dydžio sėkmės mokesčio išmokėjimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Dalis šios sumos gali būti grąžinta įmonės savininkams. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kreditorių susirinkimo nutarimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl juos panaikino ir įpareigojo šį klausimą spręsti pakartotinai. Teismas pažymėjo, kad nesant teismo nutarties dėl kreditorių sąrašo pakeitimo, kreditorių susirinkimo nutarimai laikomi priimtais, kai už juos balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Bet kokiu atveju kreditoriai, priimdami atitinkamus nutarimus, turi atsižvelgti į įmonės akcininkų interesus bei vadovautis principais, numatytais CK 1.5 straipsnyje.
Teismo manymu, kreditoriai UAB „Vigrima“ bei A. L. ir R. L. nepagrįstai teigė, kad R. R. ir V. R. skundas dėl 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo paduotas praleidus apskundimo terminą. Byloje nėra duomenų, kad skundžiamas 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimas ar siūlomas nutarimo projektas, kurį gavo kiti kreditoriai, būtų siųstas kreditoriams R. R. ir V. R. . Apie šį kreditorių susirinkimo nutarimą R. R. sužinojo 2008 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu. Skundas išsiųstas 2008 m. gegužės 7 d., todėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo padavimo terminas nėra praleistas. Patenkinus skundus, R. R. iš BUAB „Blendžiava“ priteista 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovo BUAB „Blendžiava“ administratoriaus UAB „Simpatija“ įgaliotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant, kad yra naikinami 2007 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimų nutarimai, nenurodyta, kokie konkretūs nutarimai panaikinami. 2007 m. gruodžio 14 d. susirinkime darbotvarkės klausimais buvo priimti keturi nutarimai, o 2008 m. balandžio 15 d. susirinkime - trys nutarimai.
- Kreditorių skundo dalyką sudarė 12 664 Lt sėkmės mokesčio išmokėjimas administratoriui. Teismas nenurodė, kodėl tokio dydžio sėkmės mokestis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
- Teismas nustatė, R. R. apie 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą sužinojo 2008 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu, skundą išsiuntė 2008 m. gegužės 7 d., todėl skundo padavimo termino esą nepraleido. Tokius teismo motyvus paneigia R. R. ir V. R. 2008 m. balandžio 15 d. faksimilinis pranešimas dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo, kuris yra pridėtas prie 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo ir kuriame nurodyta, jog siūlomų nutarimų projektai ir pats susirinkimas yra neteisėti. V. R. ir R. R. tame susirinkime nedalyvavo. Teismo motyvai, kad apie priimtus 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimus kreditoriai sužinojo tik 2008 m. balandžio 29 d., nepagrįsti.
Trečiųjų asmenų kreditoriaus UAB „Vigrima“, A. L. ir R. L. atstovas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti, o R. R. ir V. R. skundą atmesti. Atskirajame skunde rašoma:
- Pirmame kreditorių susirinkime R. R. ir V. R. balsavo už tai, kad jie apie kreditorių susirinkimus būtų informuojami faksu. Prieš 2008 m. balandžio 15 d. susirinkimą jie apie susirinkimą buvo informuoti faksu ir dar iki susirinkimo išdėstė savo poziciją. Tai, kad jie nedalyvavo susirinkime, bet žinojo apie susirinkimą, lemia tai, jog terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo susirinkimo dienos momento. Laikytina, kad jie, kreipdamiesi į teismą, praleido apskundimo terminą, todėl yra pagrindas skundą palikti nenagrinėtą.
- Nepagrįstas teismo argumentas, kad 2007 m. gruodžio 14 d. susirinkime nebuvo nustatytas sėkmės mokestis. Tokį mokestį UAB „Vigrima“ siūlė dar pirmame kreditorių susirinkime, o konkretų 3 procentų dydį nuo parduoto turto vertės pasiūlė prieš 2007 m. gruodžio 14 d. susirinkimą.
- Teismo išvada, kad nutarimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, yra nepagrįsta ir nepakankamai argumentuota. Kiekviena bankroto administravimo išlaidų suma mažina kreditoriams ir akcininkams tenkančią sumą, tačiau tai savaime neleidžia teigti apie jų teisėtų interesų pažeidimą ar apie mokamo atlyginimo neteisėtumą.
- Teismas nevertino tai, kad papildomas atlyginimas bankroto administratoriui paskirtas dėl to, jog jo dėka užteko lėšų atsiskaityti ne tik su visais kreditoriais, bet apie 50 000 Lt suma buvo paskirstyta dar ir įmonės akcininkams. Papildomas atlyginimas yra sąžiningas ir protingas.
- V. R. ir R. R. skundą motyvavo jų, kaip akcininkų, teisių pažeidimu. Jie, kaip akcininkai, į bankroto bylos dalyvavimą nebuvo įtraukti, todėl skundas yra paduotas byloje nedalyvaujančio asmens.
- Teiginys, kad pažeidžiamos akcininkų ir savininkų teisės bei interesai, yra nepagrįstas. Patys V. R. ir R. R. lėmė tai, kad bankroto veiksmai vyko ilgą laiką, o dėl to ir susidarė pakankamai didelė suma, mokėtina bankroto administratoriui.
- Teismas nepasisakė ir nepašalino prieštaravimų dėl teiginio, kad ginčijamas nutarimas pažeidžia akcininkų interesus. A. L. ir R. L. taip pat yra UAB „Blendžiava“ akcininkai, tačiau jų teisių ir interesų minėtas nutarimas nepažeidė. Teismas nenurodė argumentų, kodėl tas pats nutarimas gali pažeisti vienų akcininkų teises, o nepažeisti kitų.
Trečiasis asmuo kreditorius V. R. atsiliepimu į trečiųjų asmenų kreditorių UAB „Vigrima“, A. L. ir R. L. atskirąjį skundą prašo jų skundą atmesti. Trečiasis asmuo pažymi, kad 2006 m. vasario 23 d. pirmajame kreditorių susirinkime nebuvo nustatytas sėkmės mokestis administratoriui. 2007 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimu toks sėkmės mokestis taip pat nebuvo nustatytas. Tokį mokestį nustatė administratorius, o kreditoriai jį tik patvirtino, nedetalizuodami jo paskirties ir mokėjimo tvarkos. Teismas tinkamai vertino tai, jog toks mokestis turi būti nustatytas iš anksto, o ne atlikus visus bankroto procedūrų darbus. Tokie veiksmai prieštarauja ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir ĮBĮ nuostatoms.
Atskirieji skundai netenkintini.
Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas panaikino BUAB „Blendžiava“ 2007 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės nagrinėjo klausimus, susijusius su administravimo išlaidų (sėkmės mokesčio) patvirtinimu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Dėl termino paduoti skundą dėl 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių V. R. ir R. R. skundas dėl 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto apskundimo termino.
Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Šio termino pradžia siejama su subjektyviu kriterijumi, tai yra kreditoriaus sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį nutarimą.
Reikalavimai kreditorių susirinkimui sušaukti ir nutarimui priimti dėl klausimų, priskirtų kreditorių susirinkimo kompetencijai, išdėstyti ĮBĮ 22-24 straipsniuose. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ 22 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį tiek, kiek ši tvarka nereglamentuojama įstatyme, ji nustatoma kreditorių susirinkime. Iš BUAB „Blendžiava” 2006 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 (b. l. 148-149) matyti, kad 2 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta kreditorių susirinkimus šaukti ne mažiau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo datos, pranešant apie juos kreditoriams faksimiliniu ryšiu ir nurodant darbotvarkės klausimus. Dėl 2008 m. balandžio 15 d. organizuojamo BUAB „Blendžiava“ kreditorių susirinkimo kreditoriai V. R. , V. R. ir R. R. buvo informuoti faksu 2008 m. balandžio 3 d. Pranešime nurodyti darbotvarkės klausimai (b. l. 80). R. R. , V. R. ir V. R. pranešime dėl 2008 m. balandžio 15 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo, adresuotame BUAB „Blendžiava“ administratoriui (b. l. 78), nurodyta, kad kreditoriai 2008 m. balandžio 3 d. gavo faksimilinį pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą bei darbotvarkę. Paprašę šaukiamo susirinkimo medžiagos, jos negavo. 2008 m. balandžio 14 d. paprašę atsiųsti faksu balsavimo raštu biuletenius, gavo tik užpildytus darbotvarkės klausimus, o siūlomų nutarimų projektų langeliai buvę tušti. Kreditoriams pateiktame balsavimo raštu biuletenyje įrašyti tik darbotvarkės klausimai, o siūlomų nutarimų projektai nenurodyti (b. l. 79, 102). Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl BUAB „Blendžiava“ 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo kai kuriems kitiems kreditoriams siųstuose balsavimo raštu biuleteniuose buvo nurodyti tiek darbotvarkės klausimai, tiek ir nutarimų projektai (b. l. 74, 76-77). Taigi vieniems kreditoriams nurodžius darbotvarkės klausimus ir nutarimų projektus, o kitiems (V. R. , R. R. ) prie pranešimo apie numatomą BUAB ,,Blendžiava” kreditorių susirinkimą pridėtame balsavimo raštu biuletenyje nurodžius tik darbotvarkės klausimus, tačiau nepateikus siūlomų nutarimų projektų, iš kurių kreditoriai būtų galėję sužinoti apie numatomų priimti nutarimų turinį (b. l. 79, 102), buvo pažeistos šių kreditorių teisės. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog V. R. ir R. R. nebuvo tinkamai informuoti apie šaukiamame susirinkime nagrinėtinus klausimus – jiems nebuvo pateikti siūlomų nutarimų projektai, kaip tai buvo padaryta kitiems kreditoriams. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepateisinama, kai kreditorių dalis neinformuojama apie nutarimų projektus, siekiant nuslėpti tokius projektus ir išvengti galimo nepritarimo. Nežinodami nutarimų projektų kreditoriai negalėjo tinkamai ginti savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad visi kreditoriai turėjo aiškiai žinoti, kokie klausimai bus sprendžiami kreditorių susirinkime, o priklausomai nuo darbotvarkėje numatytų svarstyti klausimų pobūdžio bei turinio ir žinodami siūlomus nutarimų projektus spręsti, ar tikslinga dalyvauti šaukiamame susirinkime. Kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, ginti savo reikalavimus bei kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 str.), tačiau toks jų teisių realizavimas glaudžiai siejasi su jų žinojimu apie tai, kokie klausimai bus nagrinėjami bei sprendžiami šaukiamame kreditorių susirinkime, kokie yra siūlomų nutarimų projektai. Tai kartu apsprendžia ir pasirinkimo teisę, ar dalyvauti konkrečiame kreditorių susirinkime. ĮBĮ įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo ir tokios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus (ĮBĮ 24 str.). Šios galimybės realizavimas taip pat sietinas su išankstiniu žinojimu apie kreditorių susirinkime numatomus nagrinėti klausimus bei siūlomus nutarimų projektus. Nežinodami išsamių susirinkimo darbotvarkės nutarimų projektų, kreditoriai negalėjo įvertinti dalyvavimo tokiame susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudami jame, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog skundžiamas 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimas ar siūlomas nutarimų projektas, kurį gavo kiti kreditoriai, būtų siųstas kreditoriams R. R. ir V. R. .
Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu pagrįstai sprendė, kad kreditoriai V. R. ir R. R. apie skundžiamus nutarimus (konkretų jų turinį) faktiškai sužinojo teismo 2008 m. balandžio 29 d. posėdžio metu (b. l. 94-95). Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad V. R. ir R. R. apie skundžiamo 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų turinį būtų sužinoję anksčiau negu 2008 m. balandžio 29 d. R. R. ir V. R. skundas paštu išsiųstas 2008 m. gegužės 7 d. (b. l. 103). Kadangi pagal bylos duomenis V. R. ir R. R. realiai apie kreditorių susirinkimo 2008 m. balandžio 15 d. nutarimų turinį sužinojo tik 2008 m. balandžio 29 d., todėl pirmosios instancijos teismo nutarties išvada apie tai, kad kreditoriai nepraleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyto 14 dienų nutarimo apskundimo termino, yra pagrįsta. Nurodytų argumentų pagrindu apeliantų motyvai, kad kreditoriai V. R. ir R. R. , pateikdami skundą dėl BUAB „Blendžiava“ 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, praleido įstatymo nustatytą terminą skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, laikytini nepagrįstais ir atmestini.
Dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, susijusių su sėkmės mokesčio administratoriui nustatymu
ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos numato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Administravimo išlaidų paskirtis – užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą ir greitesnį jų užbaigimą.
ĮBĮ nustatytas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką bei nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 5, 9 p.).
BUAB „Blendžiava“ 2007 m. gruodžio 14 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime (protokolo Nr. 8) buvo nutarta: patvirtinti administratoriaus UAB „Simpatija“ įgalioto asmens ataskaitą (1 klausimas); patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nuo kreditorių susirinkimo dienos (nuo kreditorių susirinkimo dienos iki bankroto bylos pabaigos nustatytas bankroto administratoriui galutinis 1 000 Lt + PVM atlyginimas); patvirtinti piniginių lėšų paskirstymą (padengti administravimo išlaidas bei apmokėti einamuosius mokėjimus pagal bankroto administratoriaus ataskaitą); padengus kreditoriaus reikalavimus, administravimo išlaidas bei išmokėjus likusias lėšas akcininkams, įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos (b. l. 11-12). Administratoriaus įgalioto asmens ataskaitoje, patvirtintoje kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 8, nurodyta, jog iš pajamų, gautų už parduotą turtą, „išmokėtos administravimo išlaidos ir sėkmės mokestis 3 proc. nuo turto pardavimo pagal protokolą Nr. 8 patvirtinus ataskaitą – 12 664 Lt“ (b. l. 16). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2007 m. gruodžio 14 d. susirinkime kreditorių nutarimu 12 664 Lt dydžio sėkmės mokestis nebuvo nustatytas. Tokį mokestį nusistatė pats bankroto administratorius parengtoje ataskaitoje, kurią pateikė tvirtinti kreditorių susirinkimui. Kreditoriai patvirtino ataskaitą, atskirai neanalizuodami premijinio atlyginimo administratoriui nustatymo galimybės ir tikslingumo, nedetalizuodami administratoriaus ataskaitoje paminėto sėkmės mokesčio paskirties ir mokėjimo tvarkos. Teigiant, kad BUAB „Blendžiava“ 2007 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkime sėkmės mokestis administratoriui patvirtintas kaip sudėtinė administratoriaus pateiktos veiklos ataskaitos dalis, darytina išvada, jog buvo pažeista aukščiau nurodyta įstatyme nustatyta tokio klausimo sprendimo tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant tą patį klausimą, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kada ir kokiais kreditorių sprendimais tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą ar ją keičiant, buvo numatytas sėkmės mokestis administratoriui. Nesant kitų duomenų, tai reikštų, kad šis mokestis nusistatytas administratoriaus jo parengtoje ataskaitoje, kurią kreditoriai patvirtino ginčijamu nutarimu. Tai prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, įtvirtinančioms tik kreditorių susirinkimo kompetenciją tvirtinti ir keisti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat nustatyti disponavimo administravimo išlaidomis tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p., 36 str. 2 d.).
BUAB „Blendžiava“ 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime (protokolo Nr. 9) buvo nutarta: kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti UAB „Vigrima“ atstovą G. Š. ir įgalioti jį pasirašyti pavedimo sutarties papildymą su administratoriaus UAB „Simpatija“ įgaliotu asmeniu; patikslinti 2007 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 8 patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, įtraukiant į ją sėkmės mokestį - 12 664 Lt, kuris išmokamas papildomai administratoriui UAB „Simpatija“ už sėkmingą bankroto procedūrų užbaigimą; patikslinti 2007 m. balandžio 15 d. pavedimo sutarties 1.2.2. punktą, išdėstant jį tokia redakcija „už bankroto procedūrų vykdymą iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos administratoriui skirti 1 000 Lt + PVM, o už sėkmingą bankroto procedūrų užbaigimą papildomai administratoriui UAB „Simpatija“ 12 664 Lt sėkmės mokestį“ (b. l. 72-73). Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo bei keitimo klausimai priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau sprendžiant šiuos klausimus bet kuriuo atveju būtina atsižvelgti į šių išlaidų paskirtį, kreditorių teises, taip pat nepažeisti įmonės savininkų teisių ir interesų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamos bylos atveju 12 664 Lt dydžio sėkmės mokesčio nustatymas BUAB „Blendžiava“ 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimu neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2008 m. kovo 20 d. nutartyje pažymėjo, kad nustatydami atlyginimą administratoriui kreditoriai gali numatyti ir premijinę atlyginimo formą, kuriai gali būti prilygintas sėkmės mokestis. Vien aplinkybė, kad teisės aktuose nenumatytas vadinamasis sėkmės mokestis, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog tokio mokesčio nustatymas apskritai būtų neteisėtas. Tačiau toks mokestis gali būti nustatytas tik kreditorių susirinkimo nutarimu, iš anksto, skaidriai, aiškiai aptarus jo paskirtį ir mokėjimo sąlygas (b. l. 60-63). Iš bylos medžiagos matyti, jog BUAB „Blendžiava“ 2008 m. sausio 8 d. galutiniame kreditorių reikalavimų sąraše nurodyta, kad yra patenkinti 230 917,75 Lt sumos dydžio kreditoriniai reikalavimai (b. l. 26-32, 81-85). BUAB „Blendžiava“ akcininkams išmokėta 43 951,38 Lt (b. l. 34). Šie įrodymai patvirtina, kad bankroto procedūros jau buvo iš esmės baigtos, nes ne tik visiškai atsiskaityta su įmonės kreditoriais, bet ir dalis likusių po atsiskaitymo su kreditoriais lėšų išmokėta akcininkams. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sėkmės mokesčio (12 664 Lt), papildomai išmokėtino administratoriui už sėkmingą bankroto procedūrų atlikimą, nustatymas toje bankroto bylos stadijoje, kai visos bankroto procedūros iš esmės baigtos, visiškai patenkinti visų kreditorių reikalavimai, laikytinas nepagrįstu. Įstatyme nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjui arba įmonės valdymo organui, turinčiam teisę priimti nutarimą reorganizuoti įmonę ar ją likviduoti, turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 str. 6 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šioje situacijoje būtent ir turėtų būti sprendžiamas likusio turto grąžinimo, o ne papildomo atlyginimo administratoriui nustatymo klausimas. Dėl nurodyto sėkmės mokesčio (premijinio atlyginimo) bankroto administratoriui, kaip papildomos priemonės, skatinančios operatyviai ir sklandžiai atlikti įstatymo nustatytų bankroto procedūrų veiksmus, turi būti sprendžiama pirmuosiuose kreditorių susirinkimuose, t. y. toje bankroto proceso stadijoje, kai dar tik pradedami atlikti įstatyme numatyti veiksmai, o ne tada, kai procedūros jau baigtos. Premijinio atlyginimo administratoriui numatymas turi būti atitinkamai motyvuotas, skaidriai ir aiškiai pagrindžiant galimo jo mokėjimo paskirtį ir sąlygas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimu administratoriui paskirtas papildomas premijinis atlyginimas (12 664 Lt sumos dydžio sėkmės mokestis) neatitinka nurodytų kriterijų. Jo nustatymas jau užbaigus bankroto procedūras, kai likęs po atsiskaitymo su kreditoriais turtas (lėšos) turi būti grąžinamas ĮBĮ nurodytiems asmenims, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, bankroto proceso paskirties, įmonės savininkų interesų. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nurodytoje BUAB „Blendžiava“ bankroto proceso stadijoje nustatyti administratoriui papildomą sėkmės mokestį už bankroto procedūrų užbaigimą nebuvo pagrindo.
ĮBĮ redakcijos, kuri taikytina sprendžiant šią bankroto bylą, 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad įmonės savininku (savininkais) yra individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai. Kadangi turtas, likęs atsiskaičius su kreditoriais, turi būti grąžintas bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) (ĮBĮ 31 str. 6 d.), V. R. ir R. R. , būdami ne tik bankrutavusios įmonės kreditoriais, bet ir šios įmonės akcininkais, turėjo suinteresuotumą ir teisę reikšti nesutikimą dėl priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų, jų manymu, pažeidžiančių akcininkų teises. Kiekvienas akcininkas turi teisę subjektyviai įvertinti, ar priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia jo teises ir interesus. Tai, kad vienų įmonės akcininkų teisės, jų pačių nuomone, nėra pažeidžiamos, neatima teisės kitiems kreditoriams, kurie kartu yra ir įmonės akcininkai, nesutikti su priimtais kreditorių susirinkimo nutarimais nurodytu pagrindu (t. y., kad atsiskaičius su kreditoriais visas likęs turtas jiems turi būti grąžinamas kaip bankrutavusios įmonės savininkams). Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių pagrindu pagrįstai nusprendė, kad šiame bankroto bylos etape nustačius papildomą atlyginimą administratoriui (sėkmės mokestį) pažeidžiamos įmonės savininkų (akcininkų) teisės ir interesai. Kai jau yra atsiskaityta su įmonės kreditoriais bei turi būti sprendžiamas klausimas dėl likusio turto grąžinimo įmonės savininkams, papildomo atlyginimo nustatymas administratoriui vien dėl to, kad sėkmingai baigtos bankroto procedūros, nelaikytinas teisingu ir sąžiningu.
Šios nutarties motyvų dalyje dėl termino apskųsti 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimus konstatuota, kad vieniems kreditoriams nurodžius darbotvarkės klausimus ir nutarimų projektus, o kitiems (V. R. , R. R. ) prie pranešimo apie numatomą BUAB ,,Blendžiava” kreditorių susirinkimą pridėtame balsavimo raštu biuletenyje nurodžius tik darbotvarkės klausimus, tačiau nepateikus siūlomų nutarimų projektų, buvo pažeistos šių kreditorių teisės. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog V. R. ir R. R. nebuvo tinkamai informuoti apie 2008 m. balandžio 15 d. šaukiamame kreditorių susirinkime nagrinėtinus klausimus. Nustačius, kad kreditorių V. R. , R. R. atžvilgiu nebuvo užtikrinta galimybė aiškiai žinoti konkretų siūlomų nutarimų projektų turinį ir tuo pačiu teisė priklausomai nuo darbotvarkėje numatytų svarstyti klausimų pobūdžio bei turinio tinkamai ginti savo teises bankroto bylos procese, yra dar vienas pagrindas panaikinti minėtame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos aplinkybės patvirtina teismo nutarties, kuria buvo panaikinti skundžiami BUAB „Blendžiava“ 2007 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliantų atskirųjų skundų motyvais pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama iš esmės nepakeista. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2007 m. gruodžio 14 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo priimta keletas nutarimų įvairiais klausimais, o šiuo atveju buvo skundžiama ir sprendžiama tik dėl nutarimo, susijusio su sėkmės mokesčio administratoriui nustatymu, reikia patikslinti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, įvardinant konkrečius nurodytuose kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus, kurie panaikinti skundžiama nutartimi.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Patikslinti nutarties rezoliucinės dalies dalį, išdėstant ją taip: „panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Blendžiava“ 2007 m. gruodžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo (protokolo Nr. 8) pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kiek tai susiję su patvirtintoje bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodytu 3 (trijų) procentų dydžio (12 664 Lt) sėkmės mokesčio administratoriui nustatymu ir išmokėjimu, taip pat panaikinti 2008 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimus“.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Nijolė Piškinaitė