Administracinė byla Nr. eA-3040-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01688-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija, atsakovas) 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (4.14-05)3-573 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl V. J. priėmimo į konkurso būdu laimėtas (duomenys neskelbtini) pareigas. 

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas, VTD) (duomenys neskelbtini) paskelbė konkursą į (duomenys neskelbtini) pareigas (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)). VTD organizuoto konkurso metu pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. buvo pripažintas laimėjusiu konkursą į šias pareigas, tačiau ginčijamu Energetikos ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (4.14-05)3-573 „Informacija apie (duomenys neskelbtini) pareigas“ buvo nuspręsta nepriimti pareiškėjo į konkurso būdu laimėtas pareigas. Sprendimas priimtas įvertinus institucijų informaciją Energetikos ministerijos teisminių ir (ar) arbitražinių bylų kontekste, šių procesų svarbą valstybei ir galimas rizikas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, jog į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.

2.2.       Energetikos ministerija nepateikė objektyvių motyvų dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto neigiamo sprendimo. Pareiškėjas nepažeidė nei vieno Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo, todėl jis (pareiškėjas) atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Apie tai pareiškėjas nurodė Atitikties nepriekaištingos reputacijos deklaracijoje, kurią buvo privaloma pateikti dalyvaujant konkurse į (duomenys neskelbtini) pareigas. VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis atvejų, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, sąrašas, kuris negali būti plečiamas ar plečiamai interpretuojamas, nes priešingu atveju būtų pažeisti VTĮ įtvirtinti ir viešojo administravimo subjektams privalomi pagrindiniai VTĮ viršenybės ir teisėtumo principai. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. liepos 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1105/2014 pateiktais išaiškinimais.

2.3.       Energetikos ministerijos Sprendime ir institucijų raštuose, kuriais vadovaujantis priimtas ginčijamas Sprendimas, nėra nurodyta informacijos, kuria remiantis galima būtų konstatuoti, jog pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Vadovaujantis analogiškais institucijų raštais ir juose nurodytu turiniu, pareiškėjas anksčiau buvo priimtas į valstybės tarnybą – pareiškėjas 2012 m. sausio 5 d. buvo laimėjęs konkursą ir priimtas į karjeros valstybės tarnautojo, (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl nėra aišku, kodėl šiuo atveju tos pačios faktinės aplinkybės buvo įvertintos skirtingai.

3.       Atsakovas Energetikos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė: 

3.1.       Valstybės tarnybos departamentas 2020 m. kovo 4 d. raštu informavo Energetikos ministeriją, kad (duomenys neskelbtini) vykusį konkursą į (duomenys neskelbtini) pareigas laimėjo pareiškėjas V. J.. Atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) pareigybei keliamus reikalavimus (turėti leidimą dirbti su informacija, pažymėta „Riboto naudojimo“ žyma), Energetikos ministerija, gavusi pareiškėjo sutikimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT) dėl išvados pateikimo. Įvertinusi institucijų informaciją, taip pat Energetikos ministerijos vedamų arbitražinių ir (ar) teisminių procesų metu teisėtais būdais surinktą informaciją, Energetikos ministerija priėmė Sprendimą, kad atsisako priimti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) pareigas. Energetikos ministerija tokį sprendimą priėmė, įvertinusi institucijų informaciją Energetikos ministerijos teisminių ir (ar) arbitražinių procesų kontekste, šių procesų svarbą Lietuvos Respublikai ir galimas rizikas bei valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens pareigą užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.

3.2.       Atsakovas Sprendimą priėmė visapusiškai įvertinęs visas turimas aplinkybes, teisinį reguliavimą, gero viešojo administravimo principą. Jeigu Energetikos ministerija būtų ignoravusi visas surinktas ir turimas aplinkybes, jų kontekstą, viešąjį interesą ir būtų apsiribojusi tik formaliu klausimo išsprendimu, tokiais veiksmais būtų pažeidusi gero administravimo principą ir formaliai bei biurokratiškai vykdžiusi viešojo administravimo funkcijas. Energetikos ministerija yra politiką formuojanti institucija, jos darbuotojams keliami itin aukšti etinio bei moralinio pobūdžio ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Vienas iš reikalavimų, suformuluotų konstitucinėje doktrinoje, yra tai, kad valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Priešingai, į valstybės tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris dėl savo ankstesnio elgesio ar etinių bei moralinių savybių diskredituotų valstybės institucijos, į kurią pretenduoja, autoritetą.

3.3.       Pareiškėjo ankstesni veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis neatitinka aukštų valstybės tarnybai keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Valstybės tarnautojui taip pat yra keliami aukšti patikimumo ir lojalumo valstybei reikalavimai. Be Valstybės tarnybos įstatyme keliamų reikalavimų, Korupcijos prevencijos įstatymas įtvirtina asmens patikimumo reikalavimą. Pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi būti tikrinamas dar prieš jiems pradedant eiti pareigas.

2.       Atsakovas Energetikos ministerija į bylą pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl arbitražinio proceso, vykstančio Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre, su žyma „Konfidencialu“. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė: 

4.1.       (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) ir su ja susiję asmenys, panaudodami neteisėtas poveikio priemones (visų pirma, neskaidrius mokėjimus) politikams ir pareigūnams, sudarė galimybes (duomenys neskelbtini) įgyti teisę valdyti (duomenys neskelbtini). Energetikos ministerija turi duomenų, kuriuos surinko oficialiu ir leistinu būdu arbitražinio proceso metu, ir kurie yra pateikti šias bylas nagrinėjančioms institucijoms, kad pareiškėjas dalyvavo su arbitražiniu procesu susijusiuose įvykiuose. Aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo (duomenys neskelbtini) konkurse, pripažįstant (duomenys neskelbtini) konkurso laimėtoja bei sudarant su ja (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Kaip matyti iš arbitražinio proceso dokumentų, Energetikos ministerija arbitražiniame procese įrodinėja, kad pareiškėjas bendradarbiavo su įmonėmis ir asmenimis, turinčiais priešingą Energetikos ministerijai interesą vykstančiuose ginčuose. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo priėmimas į (duomenys neskelbtini) pareigas neabejotinai keltų tiesioginį pareiškėjo interesų konfliktą ir sudarytų prielaidas VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimams.   

4.2.       Jeigu pareiškėjas būtų priimtas į Energetikos ministeriją, įgytų galimybę prieiti prie arbitražinio proceso procesinių dokumentų, visos arbitražinio proceso kontekste surinktos medžiagos ir Energetikos ministerijos konsultacijų su jos teisiniais patarėjais. Visa arbitražinio proceso medžiaga yra konfidenciali, o bet koks jos paviešinimas gali turėti neigiamų padarinių Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas turėtų galimybę padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikos pozicijai ir galimybėms sėkmingai apsiginti nuo nepagrįstų (duomenys neskelbtini) kaltinimų. Tokia interesų konflikto situacija būtų nesuderinama su valstybės tarnybos veiklos ir tarnautojų etikos principais, reikalaujančiais užtikrinti valstybės tarnyboje gautos informacijos naudojimą tik tarnybos tikslais ir valstybės interesais, bei patikimumo reikalavimu. Pareiškėjas, iš viešų šaltinių tikėtina žinodamas apie arbitražinį procesą ir jame aptariamas aplinkybes, užpildė nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties anketą, tačiau neinformavo Energetikos ministerijos apie kilsiantį interesų konfliktą. Minėtos priežastys sudaro dar didesnį pagrindą abejoti pareiškėjo patikimumu. 

4.3.       Energetikos ministerija pateikė ieškinį nacionaliniuose teismuose prieš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kitus susijusius asmenis, iš kurių prašoma priteisti Lietuvos Respublikai neteisėtais veiksmais padarytą žalą – daugiau nei 240 milijonų Eur (Bylos Nr. e2-3651-614/2020). Byloje yra nagrinėjamos analogiškos, su pareiškėju susijusios, aplinkybės. Taigi pareiškėjui taip pat kiltų interesų konfliktas dėl nacionaliniuose teismuose nagrinėjamos bylos. Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras 2019 m. rugsėjo 30 d. įpareigojo arbitražinio proceso šalis, tarp jų ir Lietuvą, susilaikyti nuo bet kokio kontakto su (duomenys neskelbtini), kuris taip pat minimas arbitražiniame procese. Pareiškėjas buvo minėto asmens (duomenys neskelbtini). Jeigu pareiškėjas butų priimtas į Energetikos ministeriją, sudarant pareiškėjui prieigą prie konfidencialios arbitražinio proceso medžiagos, kiltų didelė rizika, kad tarptautinio arbitražo teismo įpareigojimas nebus įgyvendintas, kas gali pakenkti Lietuvos Respublikos pozicijai arbitražiniame procese. 

4.4.       Atsižvelgdama į išdėstytą situaciją, Energetikos ministerija sprendė, kad dėl susidarančio interesų konflikto pareiškėjo priėmimas į valstybės tarnybą būtų nesuderinamas su patikimumo ir lojalumo reikalavimais, taip pat korupcijos mažinimo tikslu. Skundžiamame Sprendime buvo išdėstytos objektyvios atsisakymo priimti pareiškėją į valstybės tarnybą priežastys ta apimtimi, kuria atsakovas turėjo teisę šias aplinkybes išdėstyti. Su arbitražiniu procesu susijusi informacija laikoma konfidencialia, todėl į Sprendimą negalėjo būti įtraukti detalių motyvai ir pridėti juos pagrindžiantys dokumentai. Objektyvios atsisakymo priimti pareiškėją į valstybės tarnybą priežastys yra išdėstytos tiek, kiek neprieštarauja procedūriniam įsakymui.

II.

3.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

4.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

5.       LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2384-756/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies –panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.       LVAT teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo iš esmės tik atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ar nuomone, išreikšdamas savo sutikimą su ja, tačiau pats tinkamai nevertino atsakovo nurodytų duomenų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo, neanalizavo jų svarbos nagrinėjamam ginčui. Teismas taip pat neanalizavo, ar (duomenys neskelbtini) pareigybė, pagal jos aprašymą, yra susijusi su Energetikos ministerijos dalyvavimu teisminiuose ginčuose. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas dirbo su (duomenys neskelbtini) sutartimis ar kitais arbitražiniame procese galimai nagrinėjamais dokumentais, bendradarbiavo su įmonėmis ir asmenimis, turinčiais priešingą Energetikos ministerijai interesą vykstančiuose ginčuose. Teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad tokia situacija pirmosios instancijos teismui sudarė esmines kliūtis priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 d.), todėl teismo sprendimas buvo panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1, 2 p.).

III.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutikimą su atsakovo Sprendimu grindžia aplinkybėmis, jog VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis atvejų dėl nepriekaištingos reputacijos patvirtinimo sąrašas. Taip pat, kad ginčo atveju pareiškėjui nėra taikomas nei vienas sąraše nurodytas pagrindas. Pareiškėjas remiasi LVAT 2014 m. liepos 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1105/2014 pateiktais išaiškinimais. 

9.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, pažymėjo, kad LVAT 2014 m. liepos 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1105/2014 konstatavo, jog ,,kalbant apie patį Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnį, kolegija pažymi, kad laikantis konstitucinių teisinės valstybės bei teisinio tikrumo principų nėra galima ir toleruotina situacija, kai vienos iš svarbiausių žmogaus vertybių – nepriekaištingos reputacijos – aiškinimas viešojo administravimo srityje nebūtų tiksliai apibrėžtas įstatymo lygmeniu, t. y. kad toks aiškinimas priklausomai nuo tam tikrų, nors ir pakankamai svarbių, aplinkybių būtų paliktas viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju atsakovo) diskrecijai. Tam tikri sugriežtinti reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam užimti tam tikras pareigas valstybės tarnyboje, gali būti nustatyti tik pareigybių, kurias užimti yra siekiama, aprašyme, tačiau negali būti taikomi asmens atžvilgiu laisvai ir plečiamai aiškinant įstatymo nustatytus tokio pobūdžio reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeisti ne tik paminėti teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principai, bet ir žmogaus lygybės prieš įstatymą principas“.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad minimoje LVAT nutartyje teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog ,,asmens galimybė eiti tam tikras pareigas valstybės tarnyboje Valstybės tarnybos įstatymo (be kitų, nagrinėjamai bylai neaktualių sąlygų) yra sąlygojama tik nepriekaištingos reputacijos turėjimo. Tai reiškia, kad kiti asmens, pretenduojančio užimti tam tikras valstybines pareigas, asmeninių savybių vertinimai (patikimumas, lojalumas ir pan.) Valstybės tarnybos įstatymo taikymo prasme negali būti suprantami kaip atskiri ir savarankiški asmens (jo turimų savybių) vertinimo kriterijai, o turi būti aiškinami tik šio įstatymo naudojamos sampratos „nepriekaištinga reputacija“ kontekste, t. y. visi kiti hipotetiškai galimi asmens vertinimai neturi išeiti iš šios sampratos įstatymo nustatyto apibūdinimo ribų“.

11.       Teismas nurodė, kad į bylą pateikti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1-259 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 1-322 redakcija) patvirtintas (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas ir VTD 2019 m. gruodžio 31 d. skelbimas Nr. 43324 į (duomenys neskelbtini) pareigas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) pareigybė reikalinga užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų investicijų administravimą Energetikos ministerijos kompetencijos ribose; šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo specialiosios veiklos srities – Europos Sąjungos fondų investicijų administravimo funkcijas; jis privalo atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma, ši pareigybė nustatyta energetikos ministro patvirtintame administracijos padalinių pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąraše.

12.       Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: dalyvauja keičiant 2014–2020 metų ir rengiant 2021–2027 metų Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartį ir Veiksmų programą bei teikia paaiškinimus dėl jų; pagal kompetenciją dalyvauja rengiant metines ir galutinę Veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitas, Partnerystės sutarties ataskaitas ir užtikrina, kad visa pateikta informacija ir skaičiavimai būtų teisingi (esant poreikiui, rengia papildomas ataskaitas); rengia projektų specialiuosius ir prioritetinius atrankos kriterijus koordinuojamoms priemonėms; pagal skyriaus kompetenciją dalyvauja sudarant valstybinių projektų, kuriuos siūloma finansuoti ES fondų investicijomis, sąrašą; dalyvauja projektų, atrenkamų konkurso būdu, naudos ir kokybės vertinimo rezultatų bei skundų dėl projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatų nagrinėjime; dalyvauja rengiant ir tobulinant kitus su ES fondų investicijomis susijusius teisės aktų projektus, teikia pastabas ir išvadas juos derinant, nagrinėja ir dalyvauja aptariant kitų valstybės institucijų parengtus teisės aktų projektus; skyriaus kompetencijos ribose dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijos prioritetinių projektų valdyme; esant poreikiui, pagal skyriaus kompetenciją, dalyvauja rengiant valstybės pagalbos derinimo su Europos Komisija dokumentus, susijusius su ES fondų lėšų investavimu; pagal skyriaus kompetenciją kontroliuoja projektų, atsižvelgiant į ES teisės aktuose numatytas išimtis, įgyvendinamo tinkamumą pagal Veiksmų programoje numatytą teritoriją; pagal skyriaus kompetenciją dalyvauja užtikrinant, kad ES fondų lėšos nebūtų prarastos pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L347, p. 320), 136 straipsnio nuostatas ir būtų pasiekti Veiksmų programos veiklos peržiūros plane nustatyti rodikliai <..>.

13.       Teismas vertino, kad (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos patvirtina, jog šiai pareigybei keliami itin aukšti etinio bei moralinio pobūdžio ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Šis tarnautojas turi laikytis teisėtumo reikalavimų, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Taigi į valstybės tarnybos pareigybę negali būti priimtas asmuo, kuris dėl savo ankstesnio elgesio ar etinių bei moralinių savybių diskredituotų valstybės institucijos, į kurią pretenduoja, autoritetą.

14.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Energetikos ministerija į bylą yra pateikusi duomenis ir įrodymus apie tai, jog dėl Energetikos ministerijos atstovavimo Lietuvos Respublikai tarptautiniame arbitraže vykstančiame arbitražiniame procese yra minimi ir aptariami pareiškėjo atlikti veiksmai, šiam anksčiau ėjus valstybės tarnautojo pareigas, todėl pareiškėjo tarnyba Energetikos ministerijoje būtų nesuderinama su patikimumo ir lojalumo reikalavimais. Pareiškėjas atsidurtų interesų konflikto situacijoje ir atsirastų korupcijos rizika.  

15.       Teismas pagal byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad (duomenys neskelbtini) inicijavo arbitražinį procesą prieš Lietuvos Respubliką dėl tariamo (duomenys neskelbtini) pažeidimo. Arbitražiniame procese (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos beveik 80 milijonų Eur. Energetikos ministerija pateikė ieškinį nacionaliniuose teismuose prieš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kitus susijusius asmenis, iš kurių prašoma priteisti Lietuvos Respublikai neteisėtais veiksmais padarytą žalą – daugiau nei 240 milijonų Eur (bylos Nr. e2-3651-614/2020). Energetikos ministerija arbitražiniame procese įrodinėja, kad pareiškėjas bendradarbiavo su įmonėmis ir asmenimis, turinčiais priešingą Energetikos ministerijai interesą vykstančiuose ginčuose. Energetikos ministerija surinko ir pateikė duomenis, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), asmeniui, įvardintam „V. J..“, „J. V.“, „J.“, „J..“ (duomenys neskelbtini) atstovai beveik kas mėnesį mokėjo 8 000 Lt atlyginimą. Greta daugumos mokėjimų figūruoja kodas, reiškiantis, jog mokėjimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovo (duomenys neskelbtini) vardu. Mokėjimus V. J. patvirtina ir gausybė užfiksuotų telefoninių pokalbių, kurie taip pat yra aptariami Energetikos ministerijos procesiniuose dokumentuose. Be kita ko, Energetikos ministerija surinko ir arbitražiniame procese pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) investicijos Lietuvos Respublikoje buvo atliktos neteisėtai, todėl nėra ginamos (duomenys neskelbtini) sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Energetikos ministerija įrodinėja, kad per visą (duomenys neskelbtini) veiklos Lietuvoje laikotarpį, šios grupės atstovai atliko neteisėtus veiksmus, leidusius pasipelnyti (duomenys neskelbtini) sąskaita. Energetikos ministerija taip pat įrodinėja, kad (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) ir su ja susiję asmenys, panaudodami neteisėtas poveikio priemones (visų pirma, neskaidrius mokėjimus) politikams ir pareigūnams, sudarė galimybes (duomenys neskelbtini) įgyti teisę valdyti (duomenys neskelbtini). Vėliau tokios neteisėtos poveikio priemonės buvo tęsiamos, (duomenys neskelbtini) siekiant užsitikrinti nekontroliuojamą veikimą ir galimybę neteisėtai pasipelnyti vartotojų sąskaita.   

16.       Teismas, įvertinęs Energetikos ministerijai Vyriausybės pavestas funkcijas, arbitražinio proceso metu oficialiu ir leistinu būdu surinktus duomenimis, papildomai pateiktus dokumentus, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas dalyvavo su arbitražiniu procesu susijusiuose įvykiuose, kurie šiuo metu yra nagrinėjami Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo (duomenys neskelbtini), pripažįstant (duomenys neskelbtini) konkurso laimėtoja bei sudarant su ja (duomenys neskelbtini) sutartį), sprendė, kad aptariamas arbitražinis procesas daro reikšmingą įtaką Lietuvos Respublikai. Arbitražiniame procese (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos beveik 80 milijonų Eur. Be reikšmingo piniginio reikalavimo, toks tarptautinis investicinis arbitražas daro didelę neigiamą įtaką Lietuvos Respublikos reputacijai ir potencialių investuotų atėjimui į Lietuvą ateityje.  

17.       Teismas sutiko su Energetikos ministerijos pateiktu ginčo situacijos vertinimu, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl arbitražinio proceso, pareiškėjo priėmimas į Energetikos ministeriją keltų tiesioginį pareiškėjo interesų konfliktą ir sudarytų prielaidas VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimams. Atsakovas nurodė, kad visa arbitražinio proceso medžiaga yra konfidenciali, o bet koks jos paviešinimas gali turėti neigiamų padarinių Lietuvos Respublikai. Dar didesni neigiami padariniai Lietuvos Respublikai kiltų, jeigu Energetikos ministerijos turima informacija ar strategija būtų perduota priešingoms šalims arbitražiniame procese. Taigi Energetikos ministerija turi imtis visų priemonių tinkamai Lietuvos Respublikos interesų gynybai užtikrinti. 

18.       Teismo įsitikinimu, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias pagrindžia rašytiniai įrodymai, Energetikos ministerija pagrįstai iš institucijų gautą informaciją dėl ankstesnio pareiškėjo elgesio jam dirbant valstybės tarnyboje vertino teisminių ir (ar) arbitražinių procesų kontekste, teisingai sprendė dėl pareiškėjo tinkamumo užimti konkurso būdu laimėtas pareigas, dėl galimo pareiškėjo nepatikimumo, ne lojalumo valstybei. Šios pareiškėjo savybės, patvirtintos ankstesniu jo paties elgesiu, pagrįstai buvo įvertintos išimtinai „nepriekaištingos reputacijos“ sąvokos kontekste.

19.       Teismo vertinimu, pareiškėjo nepatikimumą patvirtina ir tai, kad pareiškėjas pagrįstai tikėtina, jog žinodamas apie arbitražinį procesą ir jame aptariamas aplinkybes, susijusias su jo asmeniu, neinformavo Energetikos ministerijos apie galintį kilti interesų konfliktą. Pareiškėjas, susipažinęs su šiais atsakovo atsiliepimo argumentais, jų nepaneigė, neginčijo.

20.       Teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas išvadai, jog nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo siekį būti patikimu, lojaliu, sąžiningu valstybei. Energetikos ministerija šiuo atveju pagrįstai nurodė, kad esant asmeniniam suinteresuotumui ir glaudiems santykiams su arbitražo procese Lietuvos Respublikai priešingą interesą turinčiais asmenimis, pareiškėjas, jei būtų priimtas į Energetikos ministeriją, įgytų galimybę prieiti prie arbitražinio proceso procesinių dokumentų, visos arbitražinio proceso kontekste surinktos medžiagos bei Energetikos ministerijos konsultacijų su jos teisiniais patarėjais, tokiu būdu galėtų padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikos pozicijai bei galimybėms sėkmingai apsiginti nuo nepagrįstų (duomenys neskelbtini) kaltinimų. Energetikos ministerija taip pat pagrįstai sprendė, kad dėl susidarančio interesų konflikto pareiškėjo priėmimas į valstybės tarnybą Energetikos ministerijoje, kuri atstovauja valstybę arbitraže, būtų nesuderinamas su patikimumo ir lojalumo reikalavimais, taip pat korupcijos mažinimo tikslu. Šiuo atveju, įvertinęs visą turimą informaciją apie pareiškėją, atsakovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti VTĮ 4 straipsnio 3 dalį, vertino pareiškėjo nepriekaištingą reputaciją ne tik pagal VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, tačiau ir rėmėsi valstybės tarnautojui, siekiančiam būti priimtam į valstybės tarnybą, keliamais kitais reikalavimais, įvardintais įstatymuose, t. y. patikimumo, lojalumo valstybei reikalavimais.

21.       Teismas sprendė, kad skundžiamame Sprendime yra išdėstytos aiškios ir objektyvios aplinkybės ir priežastys, sudarančios pagrindą atsisakyti priimti pareiškėją į valstybės tarnybą, t. y. nurodyta, kad priimant Sprendimą buvo vertinta institucijų informacija Energetikos ministerijos teisminių ir (ar) arbitražinių procesų kontekste, vertinta šių procesų svarba valstybei ir galimos rizikos bei nurodyta, kad Energetikos ministerijos, kaip valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens pareiga, yra užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, priimtas visapusiškai įvertinus visas turimas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, gero viešojo administravimo principą, viešąjį interesą. Sprendimo turinys atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas, dėl to nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

22.       Netenkinęs pareiškėjo pagrindinio reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo priimti jį į konkurso būdu laimėtas pareigas.

IV.

23.       Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. 

24.       Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.       Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir išreikalavęs iš atsakovo papildomus dokumentus, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą iš esmės taip pačiais motyvais, kaip ir pirmą kartą bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartyje nurodytus argumentus, todėl, formaliai taikydamas teisės aktų nuostatas ir netinkamai aiškindamas suformuotą teismų praktiką, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Energetikos ministerijos Sprendime ir institucijų raštuose, kuriais remiantis priimtas ginčijamas Sprendimas, nėra nurodyta informacija, kuria remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis atvejų, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, sąrašas, kuris negali būti plečiamas ar plečiamai interpretuojamas, nes priešingu atveju būtų pažeisti VTĮ įtvirtinti ir viešojo administravimo subjektams privalomi paisyti pagrindiniai VTĮ viršenybės ir teisėtumo principai. Pareiškėjas neatitiko nei vieno VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kriterijaus, dėl kurio jis negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

26.2.       Pareiškėjo nepatikimumo, ne lojalumo faktai nebuvo nustatyti jam dirbant valstybės tarnyboje, drausminio poveikio priemonės jo atžvilgiu nebuvo taikytos. Joks įstatymas nenumato, kad asmuo, pretenduojantis į valstybės tarnautojo pareigybę, turėtų būti vertinamas pagal prognozuojamą, galimą jo elgesį ateityje. Tokiu atveju vertinamas tik ankstesnis pretendento elgesys, kurio vertinimo kriterijai yra tiksliai nustatyti ir negali būti vertinami plečiamai. Taigi teismas sprendime neteisingai taikė LVAT 2014 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1105/2014 suformuotą praktiką.

26.3.       (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme kalbama tik apie su ES fondų investicijų administravimu susijusių funkcijų vykdymą. ES fondų investicijų administravimas neturi jokio ryšio su Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre nagrinėjama byla, susijusia su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo V skyriuje detaliai nurodomos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos. Šiame skyriuje (duomenys neskelbtini) funkcijoms nepriskiriamos funkcijos, susijusios su ginčų dėl kuruojamos srities nagrinėjimu. Taigi teismui nenustačius, kad (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme yra nustatytų sugriežtintų reikalavimų asmeniui, pretenduojančiam užimti šias pareigas, darytina išvada, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo reputaciją, turėjo vadovautis VTĮ 4 straipsnyje nustatytais kriterijais.

26.4.       Nei Korupcijos prevencijos įstatyme, nei kituose teisės aktuose, kuriais teismas vadovavosi, nepateikta lojalumo sąvoka, taip pat lojalumo patikros vykdymo pagrindai. Energetikos ministerija bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokio savo lokalaus ar kito poįstatyminio teisės akto, kuriuose būtų nustatyta asmens, siekiančio eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumo patikros vykdymo tvarka. Energetikos ministerija neturėjo teisinio pagrindo ne tik tikrinti pretendento lojalumą, bet ir atsižvelgti į jį priimant Sprendimą.

26.5.       Bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Energetikos ministerija 2022 m. sausio 26 d. pateikė į bylą kelis dokumentus, kurie, atsakovo teigimu, turėtų pagrįsti pareiškėjo sąsajas su arbitražinio ginčo priešinga šalimi. Tačiau iš Energetikos ministerijos pateiktų dokumentų teismas nepagrįstai padarė išvadą apie pareiškėjo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) konkurse, pripažįstant (duomenys neskelbtini) konkurso laimėtoja ir sudarant su ja (duomenys neskelbtini) sutartį; apie pareiškėjo bendradarbiavimą su priešingą Energetikos ministerijai interesą turinčiais asmenimis, apie mokėjimus pareiškėjui. Tokia Energetikos ministerijos pozicija pažeidžia pareiškėjo nekaltumo prezumpciją – nesant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu patvirtintų Energetikos ministerijos nurodomų pareiškėjo veiksmų bei jų teisinio įvertinimo, pastarosios aplinkybės negalėjo būti pagrindas vertinti pretendento į valstybės tarnybą neatitikimo patikimumo ir lojalumo kriterijų.

26.6.       Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjo dalyvavimą nusikalstamose veikose patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai su žyma „Konfidencialu“, išrašai iš bylos dėl vykstančio arbitražinio proceso Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre. Tačiau teismo įvertinti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ne tik pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų, bet ir apskritai jokių aplinkybių, nes: atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nėra įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl objektyviai negali patvirtinti asmens padarytos nusikalstamos veikos; atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, nėra surinkti oficialiu ir leistinu būdu, o yra gauti neteisėtu būdu. Teismas turėjo atskirąja nutartimi kreiptis į prokuratūrą dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo duomenų, kurie prieš daugiau kaip dešimt metų jau turėjo būti sunaikinti, paviešinimo; atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai iš arbitražo proceso neatitinka net ir administracinėje byloje taikomų įrodymų leistinumo reikalavimų, pati informacija pateikiama prielaidos, galimybės forma; atsakovo rašytiniuose įrodymuose yra pateikiamos priešingos aplinkybės, nei aplinkybės, kurias, remdamasis tais įrodymais, nustatė teismas; atsakovas nurodė, kad aptariamus neįvardintus įrodymus ir telefoninių pokalbių pasiklausymo protokolus išnagrinėjo generalinė prokuratūra, tačiau, jeigu pareiškėjas būtų padaręs atsakovo nurodomas veikas, pareiškėjas už jas būtų nuteistas, tačiau jokia byla jo atžvilgiu nebuvo perduota teismui. Be to, kitiems minėtame tyrime figūravusiems asmenims nutrauktas ikiteisminis tyrimas neužkirto kelio tęsti politinę karjerą.

26.7.       Teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo nepatikimumą patvirtina ir tai, jog jis, pagrįstai tikėtina žinojo apie arbitražinį procesą ir jame aptariamas aplinkybes, susijusias su jo asmeniu, tačiau Energetikos ministerijos neinformavo apie galintį kilti interesų konfliktą. Pareiškėjas, nebūdamas šio proceso dalyvis, neturėjo teisinio pagrindo žinoti proceso eigos, detalių bei kitų reikšmingų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo konkursui teikiamiems dokumentams. Kaip nurodo pati Energetikos ministerija, visa su arbitražo procesu susijusi medžiaga yra konfidenciali. Teismas pareiškėjui neišaiškino, kad jis gali papildomai atsikirsti į atsakovo atsiliepimą. Tik dėl šios proceso specifikos pareiškėjas neužginčijo atsakovo atsiliepime nurodytų faktų.

26.8.       Energetikos ministerija yra Lietuvos Respublikos (valstybės) atstovė, o ne atstovauja savo – Energetikos ministerijos interesams, todėl jos darbuotojai nėra niekaip susiję su Energetikos ministerijos vykdomomis atstovavimo valstybei funkcijomis. Teismas netinkamai aiškino interesų konflikto sąvoką. Pareiškėjas, užimdamas laimėtas pareigas, pagal pareigybės aprašą jokių sprendimų, susijusių su Energetikos ministerijos dalyvaujamame arbitražiniame procese negalėtų priimti ar dalyvauti juos priimant. Taip pat teismo teiginys, kad pareiškėjas „<...> galėtų padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikos pozicijai bei galimybėms sėkmingai apsiginti nuo nepagrįstų (duomenys neskelbtini) kaltinimų“ vertintinas kaip žmogaus teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija), pažeidimas, kai teismas a priori (iš anksto) konstatuoja neteisėtų veiksmų atlikimą ateityje.

26.9.       Pareiškėjui jokia teisėta forma nebuvo ir nėra uždrausta bendrauti su jokiais asmenimis, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negali būti diskriminuojamas, nagrinėjamu atveju – neskiriamas į konkurso keliu laimėtas pareigas, vien dėl tos aplinkybės, kad teisėtai ėjo pareigas vadovaujamas vienų ar kitų asmenų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) apskirtai vis dar palaiko kokius nors ryšius. Teismas nepagrįstai prognozavo faktą, kad pareiškėjas galimai gautą informaciją perduos kitiems asmenims, tuo pakenkdamas valstybės interesams. Ikiteisminis tyrimas prieš pareiškėją niekada nebuvo pradėtas, pareiškėjui jokie įtarimai nebuvo pareikšti, o ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas (duomenys neskelbtini) metais. Įsiteisėjusių teismų sprendimų / nuosprendžių, kuriose būtų nustatytas koks nors neigiamas pareiškėjo elgesys, susijęs su (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo priimta. Pareiškėjas, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, niekada nebuvo atleistas, baustas ar pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, dėl ko negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos įtvirtina naikinamąjį trejų metų terminą, kuriam pasibaigus netgi asmuo, padaręs šiurkštų pažeidimą, negalėtų būti nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.

26.10.        Nagrinėjamu atveju kaip analogija taikytini 2011 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo (Didžioji kolegija) (toliau – EŽTT), išnagrinėjusio bylą pagal R. P., apkaltos tvarka pašalinto iš Lietuvos prezidento posto, skundą, sprendimo motyvai. EŽTT nustatė, kad dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo iš prezidento posto pašalintam P. draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežta bausmė. Teismas pripažino, kad, neleisdama P. dalyvauti rinkimuose į Seimą, Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, garantuojančią teisę į laisvus rinkimus.

25.       Atsakovas Energetikos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo:

27.1.       Energetikos ministerija yra politiką formuojanti institucija, jos darbuotojams keliami itin aukšti etinio bei moralinio pobūdžio ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Vienas iš reikalavimų, suformuluotų konstitucinėje doktrinoje, yra tai, kad valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Priešingai, į valstybės tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris dėl savo ankstesnio elgesio ar etinių bei moralinių savybių diskredituotų valstybės institucijos, į kurią pretenduoja, autoritetą.

27.2.       Teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad Energetikos ministerija, siekdama tinkamai įgyvendinti VTĮ 4 straipsnio 3 dalį, vertino pareiškėjo nepriekaištingą reputaciją ne tik pagal VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, tačiau ir rėmėsi valstybės tarnautojui, siekiančiam būti priimtam į valstybės tarnybą, keliamais kitais reikalavimais, t. y. patikimumo, lojalumo valstybei reikalavimais. Šiuo atveju nustatyta aplinkybių visuma lėmė sprendimą dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos priimant jį valstybės tarnybą Energetikos Ministerijoje nebuvimo. Todėl pareiškėjo argumentas, kad VTĮ yra numatytas baigtinis nepriekaištingos reputacijos nebuvimo atvejų sąrašas, į kurį jo atvejis nepatenka, yra nepagrįstas.

27.3.       Be valstybės tarnautojui keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, Korupcijos prevencijos įstatymas įtvirtina asmens patikimumo reikalavimą. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikiama siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje. Teismas, atsižvelgęs į STT pateiktus duomenis, taip pat išnagrinėjęs visas teisines ir faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų, keliamų stojančiojo į valstybės tarnybą reputacijai. Pareiškėjas, tuo metu eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, sistemiškai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos teisės aktus. Toks pareiškėjo elgesys yra nesuderinamas su valstybės tarnyba Energetikos ministerijoje.

27.4.       Energetikos ministerija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad neva jos darbuotojai nėra susiję su Energetikos ministerijos vykdomomis atstovavimo valstybei funkcijomis. Energetikos ministerijai atstovaujant Lietuvos Respublikai tarptautiniame arbitraže, kuriame, be kita ko, aptariami pareiškėjo atlikti veiksmai, jo (pareiškėjo) tarnyba Energetikos ministerijoje būtų nesuderinama su patikimumo ir lojalumo reikalavimais. Pareiškėjas atsidurtų interesų konflikto situacijoje ir atsirastų korupcijos rizika. Teismo sprendime aptariamas arbitražinis procesas daro reikšmingą įtaką Lietuvos Respublikai.

27.5.       Energetikos ministerija turi duomenų, kuriuos surinko oficialiu ir leistinu būdu, kad pareiškėjas dalyvavo su arbitražiniu procesu susijusiuose įvykiuose, kurie šiuo metu yra nagrinėjami Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre. Energetikos ministerija yra įpareigota visą su arbitražiniu procesu susijusią informaciją laikyti konfidencialia, todėl atsakovas negalėjo į Sprendimą įtraukti detalių motyvų ir pridėti juos pagrindžiančių dokumentų. Arbitražiniame procese nagrinėjami klausimai yra jautraus pobūdžio, gali turėti reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai ir investicijų pritraukimui, energetikos sektoriui, daryti tiesioginį ir netiesioginį poveikį Lietuvos vartotojams bei ūkio subjektams. Be to, už procedūrinio įsakymo pažeidimą Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras gali taikyti sankcijas, o toks pažeidimas gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos Respublikos pozicijai arbitražiniame procese ir sumažinti Lietuvos Respublikos galimybes apginti savo poziciją. Energetikos ministerijos priimtame Sprendime objektyvios atsisakymo priimti pareiškėją į valstybės tarnybą priežastys yra išdėstytos tiek, kiek neprieštarauja procedūriniam įsakymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

26.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (4.14-05)3-573 „Informacija apie (duomenys neskelbtini) pareigas“, kuriuo buvo nuspręsta nepriimti pareiškėjo V. J. į konkurso būdu laimėtas (duomenys neskelbtini) pareigas, pagrįstumo ir teisėtumo.

27.       Ginčijamame Energetikos ministro Sprendime nurodyta, kad pagal Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 59 punktą buvo atlikta pretendento tikrinimo procedūra, būtina išduodant pareigybės aprašyme numatytą specialųjį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“. Įvertinus institucijų informaciją Energetikos ministerijos teisminių ir (ar) arbitražinių procesų kontekste, šių procesų svarbą valstybei ir galimas rizikas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, jog į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys (VTĮ 4 str. 3 d.), nuspręsta pareiškėjo nepriimti į (duomenys neskelbtini) pareigas.

28.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino ir taikė aktualias teisės normas.

29.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl taikytino teisinio reglamentavimo

30.       Energetikos ministras ginčijamu Sprendimu nepriėmė pareiškėjo į konkurso būdu laimėtas (duomenys neskelbtini) pareigas, įvertinęs Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka gautą informaciją ir konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka valstybės tarnautojams keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų (VTĮ 4 str.). Taigi nagrinėjamoje byloje vertinama, ar Energetikos ministras pagrįstai nusprendė nepriimti pareiškėjo į konkurso būdu laimėtas valstybės tarnautojo pareigas.

31.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, kad: iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 33 straipsnio 1 dalies, konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, konstitucinių valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principų, kyla valstybės pareiga imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų inter alia užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje; asmuo, įgyvendinęs Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo teisę stoti į valstybės tarnybą, privalo būti lojalus valstybei ir dirbti taip, kad jo ištikimybė valstybei ir patikimumas nekeltų jokių abejonių, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės tarnautojais (pareigūnais), kad valstybės tarnyba būtų kvalifikuota ir sugebėtų atlikti jai keliamus uždavinius, inter alia užkertant kelią piktnaudžiavimui valdžia ir korupcijai valstybės tarnyboje; siekiant užtikrinti tinkamą valstybės tarnybos funkcionavimą, jos skaidrumą ir viešumą, korupcijos apraiškų ar korupcinio pobūdžio veikų užkardymas valstybės tarnyboje pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, yra vienas iš konstituciškai svarbių valstybės tikslų; jei valstybės tarnautojas (pareigūnas) galimai daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, inter alia tarnybinius nusižengimus, pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, jam gali būti ribojamas naudojimasis inter alia teise stoti į valstybės tarnybą, siekiant konstituciškai svarbių tikslų, inter alia užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą. Konstitucinis Teismas ne kartą pabrėžė, kad viena iš stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų [gali būti] reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. (žr. 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimus), o jeigu yra pagrįstai konstatuotas asmens, siekiančio tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje, nepatikimumas, toks asmuo negali būti priimamas į atitinkamas pareigas (žr. 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pabrėžė ir tai, kad nors įstatymų leidėjas ir turi plačią diskreciją reguliuoti santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, jis negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas įstatymo įgaliotai valstybės institucijai, remiantis mažareikšmėmis aplinkybėmis, konstatuoti asmens, einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nepatikimumą ar ne lojalumą Lietuvos valstybei ir dėl to asmeniui netekti darbo valstybės tarnyboje. Taip pat asmuo, kuris mano, kad jam stojant į valstybės tarnybą buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, taigi ir jo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, pagal Konstituciją turi teisę siekti apginti savo pažeistą teisę teisme (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).

32.       Taigi piliečių konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, siekiant užtikrinti inter alia valstybės tarnybos skaidrumą, užkirsti kelią korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje, į valstybės tarnybą stojančių asmenų lojalumą, ištikimybę valstybei, patikimumą. Šios konstitucinės teisės ribojimai turi nepažeisti į valstybės tarnybą stojančių asmenų lygiateisiškumo principo, jie negali būti grindžiami mažareikšmėmis aplinkybėmis. Taip pat turi būti užtikrinta reali asmenų, kurių teisė stoti į valstybės tarnybą yra ribojama, ir kurie mano, kad jiems stojant į valstybės tarnybą buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, reali galimybė savo galbūt pažeistą teisę apginti teisme.

33.       Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo dalyką, pirmiausiai būtina įvertinti, kokios VTĮ ir Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teises ir pareigas gaunant informaciją apie priimamą asmenį, ją vertinant ir priimant sprendimą dėl tokio asmens priėmimo, yra taikomos (ir kokia apimtimi) esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju.

34.       Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai, įskaitant atvejus, kuomet asmuo į valstybės tarnautojo pareigas (net ir laimėtas konkurso būdu) negali būti priimtas, įtvirtinti VTĮ 9 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo: jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų (1 p.); kitų įstatymų nustatytais atvejais (5 p.).

35.       Iš pareiškėjo procesinių dokumentų turinio matyti, kad jis laikosi nuoseklios pozicijos, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėją laikyti neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų Valstybės tarnybos įstatymo prasme, nes jis negali būti priskiriamas nė vienam VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam atvejui, kurie yra baigtiniai ir negali būti aiškinami plečiamai.

36.       Vertinant, ar atsakovas turėjo pagrindą Sprendimą priimti vadovaudamasis VTĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pabrėžtina, kad šis asmens nepriėmimo į valstybės tarnybą pagrindas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) susietas su aplinkybe, jog toks asmuo neatitinka „nepriekaištingos reputacijos reikalavimų“. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija, taip pat ir taikant VTĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatoma vadovaujantis VTĮ 4 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu. VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Pastaruoju aspektu teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais remiantis atmesti pareiškėjo argumentai, kad VTĮ yra nustatytas baigtinis nepriekaištingos reputacijos nebuvimo atvejų sąrašas.

37.       Bylos duomenys patvirtina ir ginčo nėra dėl to, kad nei priimant Sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėją priimti į konkurso būdu laimėtas valstybės tarnautojo pareigas, nei bylos nagrinėjimo metu surinkta informacija (įskaitant, nurodytąją Informatikos ir ryšių departamento 2020 m. kovo 25 d. rašte Nr. 9R-A-6117, STT 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. 4-01-2443) nesudarė ir nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas atitiko bent vieną VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atvejį. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėją į paminėtas valstybės tarnautojo pareigas, vadovaujantis VTĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu. 

38.       Kita vertus, pagal VTĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo kitų įstatymų nustatytais atvejais. Vienas tokių pagrindų įtvirtintas Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas informacijos apie „asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje“ pateikimas ir vertinimas. Valstybės įstaiga Korupcijos prevencijos įstatymo prasme yra ir valstybės institucija (2 str. 3 d.), todėl Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas taikytinas inter alia pateikiant ir vertinant informaciją apie asmenį, kuris siekia šioje ministerijoje eiti valstybės tarnautojo pareigas.

39.       Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės įstaigoje, pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės įstaigos vadovui, siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės įstaigose; tokia informacija renkama, teikiama ir vertinama „neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne“. Taigi pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį į valstybės tarnautojo pareigas asmenį skiriantis asmuo turi teisę gauti atitinkamą informaciją apie jį nepriklausomai nuo to, ar toks asmuo atitinka VTĮ 4 straipsnyje įtvirtintuosius specialius valstybės tarnautojui keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

40.       Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad STT surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam subjektui pateikia informaciją apie: asmens teistumą (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnyko, ar panaikintas) (1 p.); procese dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius ar nutartis, kuriais baudžiamoji byla jam buvo nutraukta arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (2 p.); asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiose bylose (3 p.); asmens atžvilgiu taikomas ar taikytas organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemones pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą (4 p.); asmens atleidimą iš tarnybos ar pareigų dėl priesaikos sulaužymo, pareigūno (teisėjo) vardo pažeminimo (5 p.); asmens padarytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus (darbo pareigų pažeidimus) ir paskirtas tarnybines (drausmines) nuobaudas už juos (neatsižvelgiant į tai, ar nuobaudos galioja, ar nebegalioja) (6 p.); atvejus, kai asmuo buvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas (7 p.); tai, kad priimamas į valstybės tarnybą asmuo nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas (8 p.); įslaptintą informaciją dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos (9 p.); asmeniui paskirtas administracines nuobaudas ar administracinio poveikio priemones, kai nuo administracinio nurodymo įvykdymo ar nutarimo, kuriuo asmuo pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieni metai (10 p.); asmens atžvilgiu atliktus mokestinius patikrinimus, tyrimus, kurių metu buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo, kad STT pateiktų informaciją apie asmenį, gavimo dienos) (11 p.). Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 5 dalį STT, kriminalinės žvalgybos subjektai ar kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos turimą šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą įslaptintą informaciją į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui gali pateikti ir savo iniciatyva. Tuo atveju jeigu kyla abejonių dėl apie asmenį surinktos ar pateiktos informacijos pagrįstumo, STT savo iniciatyva ar į pareigas asmenį skiriančio ar paskyrusio subjekto prašymu privalo atlikti tokios informacijos patikrinimą (Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 9 d.).

41.       Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas asmenį su pateikta informacija supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija; mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimant sprendimą neskirti asmens į pareigas. Pagal šio straipsnio 13 dalį asmuo priimtą sprendimą neskirti į pareigas gali skųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

42.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendimas neskirti asmens į pareigas (VTĮ 9 str. 2 d. 5 p., Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 12, 13 d.) privalo būti motyvuotas. Šiuo aspektu primintina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).

43.       Apibendrinant konstatuotina, kad (i) nagrinėjamu atveju Energetikos ministras (į pareigas asmenį skiriantis valstybės institucijos vadovas) turėjo teisę nustatyta tvarka gauti Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie pareiškėją ir ją įvertinti pareiškėjo patikimumo ir korupcijos pasireiškimo tikimybės mažinimo valstybės institucijoje – kontekste, nepriklausomai nuo to, kad, kaip minėta, Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas atitiko specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, t. y. reikalavimus, įtvirtintus VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje (tai paneigiančių duomenų atsakovas teismui nėra pateikęs); (ii) Energetikos ministras turėjo teisę priimti sprendimą neskirti pareiškėjo į pareigas (VTĮ 9 str. 2 d. 5 p., Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 12, 13 d.); (iii) sprendimas neskirti pareiškėjo į pareigas privalėjo būti tinkamai motyvuotas, t. y. jame turėjo būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos šiam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, tokio sprendimo motyvai, tiesiogiai susieti su Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos vertinimu.

Dėl Sprendimo teisėtumo

44.       Pakartotinai įvertinusi Sprendimo motyvus, teisėjų kolegija sutinka su LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad atsakovas savo sprendimo nepriimti pareiškėjo į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas nepagrindė, t. y. nenurodė, dėl kokių konkrečiai priežasčių pareiškėjas laikomas asmeniu, neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos statuso, todėl toks atsakovo sprendimas yra ydingas.

45.       LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartyje nustatyta, kad (i) pareiškėjui kartu su sprendimu buvo pateikta ir informacija, surinkta iš atitinkamų institucijų Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio pagrindu (įskaitant, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Informatikos ir ryšių departamentas) 2020 m. kovo 25 d. raštą Nr. 9R-A-6117, STT 2020 m. kovo 26 d. raštą Nr. 4-01-2443), kurią įvertinęs pareiškėjas turėjo galimybę suprasti priežastis, dėl kurių atsakovas nusprendė nepriimti jo į (duomenys neskelbtini) pareigas ir padavė skundą teismui, ką pareiškėjas ir padarė; (ii) pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas, be kita ko, ir už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas) ir 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), šią nuosprendžio dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą, teistumas yra išnykęs, tačiau pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį sukčiavimas priskiriamas korupcinio pobūdžio nusikalstamai veikai. LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartyje konstatuota, kad (i) atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas dirbo su (duomenys neskelbtini) sutartimis ar kitais arbitražiniame procese galimai nagrinėjamais dokumentais, bendradarbiavo su įmonėmis ir asmenimis, turinčiais priešingą Ministerijai interesą vykstančiuose ginčuose; (ii) nėra pagrindo visiškai atmesti ir apelianto teiginių, jog (duomenys neskelbtini) pareigybė, kurią užimti konkursą laimėjo pareiškėjas, pagal jos aprašymą nesusijusi nei su dalyvavimu Ministerijos, kaip valstybės įgaliotinės atstovaujamuose teisminiuose procesuose, nei su Ministerijos dalyvavimu teisminiuose ginčuose apskritai.

46.       Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama šią administracinę bylą, be kita ko, atsižvelgdama į LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, vertino, ar, nepaisant Sprendimo ydingumo (t. y. netinkamų jo motyvų), atsakovas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą nuspręsti pareiškėjo nepriimti į (duomenys neskelbtini) pareigas faktą. Atsižvelgusi į tai, kad LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartį priėmusi teisėjų kolegija akcentavo bylos duomenimis nustatytą faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už sukčiavimą (BK 182 str. 1 d.), už kurią teistumas Sprendimo priėmimo metu jau buvo išnykęs, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, aktualaus teisinio reglamentavimo ir visų reikšmingų įrodymų kontekste vertino, ar paminėta aplinkybė galėjo būti pakankamu pagrindu Sprendimui priimti. Tuo tikslu pirmosios instancijos teismas rinko papildomus įrodymus dėl pareiškėjo darbo su (duomenys neskelbtini) sutartimis ar kitais arbitražiniame procese galimai nagrinėjamais dokumentais, bendradarbiavo su įmonėmis ir asmenimis, turinčiais priešingą Ministerijai interesą vykstančiuose ginčuose, ir dėl to, ar (duomenys neskelbtini) pareigybė, kurią užimti konkursą laimėjo pareiškėjas, pagal jos aprašymą susijusi su Ministerijos dalyvavimu teisminiuose ginčuose.

47.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų, aktualaus teisinio reglamentavimo, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų kontekste pakartotinai įvertinusi Energetikos ministro Sprendime neskirti pareiškėjo į valstybės tarnautojo pareigas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad jie (motyvai) neatitinka minimalių reikalavimų. Ginčijamame Sprendime nurodytas netinkamas teisinis ir faktinis pagrindas, t. y. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka gauta informacija sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjas neatitinka valstybės tarnautojams keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų (VTĮ 4 str.), ir kad vien dėl to jis negali būti priimtas į konkurso būdu laimėtas valstybės tarnautojo pareigas.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas kai kuriuos motyvus, kuriais galbūt grindė Sprendimą, išdėstė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, juos ne kartą tikslino ir pildė sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog tokiu būdu buvo reikšmingai pažeista pareiškėjo, kuris mano, kad jam stojant į valstybės tarnybą buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, taigi ir jo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, teisė siekti apginti savo pažeistą teisę teisme. Taip pat dėl atsakovo procesiniuose dokumentuose teikiamų argumentų, kuriais jis siekia jau teisminio proceso metu pagrįsti, kokiais motyvais esą jis grindė Sprendimą, pažymėtina, kad šie motyvai savo esme yra visiškai nauji, iš jų, pavyzdžiui, nėra aišku, kokia apimtimi (duomenys neskelbtini) pareigybė, kurią užimti konkursą laimėjo pareiškėjas, pagal jos aprašymą yra susijusi su Ministerijos, kaip valstybės įgaliotinės atstovaujamuose teisminiuose procesuose, veikla.

49.       Įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reglamentavimo ir LVAT praktikos kontekste, teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamas Sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu, t. y. kaip neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, kurių neįgyvendinus negalima administracinio sprendimo laikyti teisėtu ir pagrįstu.

50.       Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, atsakovui priėmus nemotyvuotą Sprendimą, pareiškėjo patikimumo ir korupcijos pasireiškimo tikimybės mažinimo valstybės institucijoje kontekste liko tinkamai neįvertinta aktuali informacija (įskaitant, nurodytąją Informatikos ir ryšių departamento 2020 m. kovo 25 d. rašte Nr. 9R-A-6117, STT 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. 4-01-2443) (Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 2 d.), kuri, teisėjų kolegijos nuomone, yra reikšminga priimant sprendimą dėl galimybės pareiškėją priimti į konkurso būdu laimėtas (duomenys neskelbtini) (valstybės tarnautojo) pareigas. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (Energetikos ministras) netinkamai įvykdė jam (i) iš Konstitucijos kylančią pareigą, be kita ko, imtis visų įmanomų priemonių, kad asmuo, įgyvendinęs Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo teisę stoti į valstybės tarnybą, būtų lojalus valstybei, ir kad jo ištikimybė valstybei ir patikimumas nekeltų jokių abejonių, taip pat (ii) iš Korupcijos prevencijos įstatymo kylančią pareigą tinkamai įvertinti šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją, ir, esant pakankamam teisiniam bei faktiniam pagrindui, priimti sprendimą neskirti asmens į pareigas (Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 12, 13 d., VTĮ 9 str. 2 d. 5 p.).

51.       Atmetant kaip nepagrįstą šio teismo sprendimo 26.10 punkte nurodytą apeliacinio skundo argumentą, pabrėžtina, kad nagrinėjamos ir pareiškėjo minimos bylos P. prieš Lietuvą, kurią išnagrinėjus priimtas EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pastarajame sprendime pateikti išaiškinimai yra reikšmingi nagrinėjant šią administracinę bylą.

52.       Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

53.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl V. J. priėmimo į konkurso būdu laimėtas (duomenys neskelbtini) pareigas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. J. skundą tenkinti, panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (4.14-05)3-573 ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl V. J. priėmimo į konkurso būdu laimėtas (duomenys neskelbtini) pareigas.

Sprendimas neskundžiamas. 

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Beata Martišienė