Administracinė byla Nr. TA-548-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02606-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 37.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas E. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovas) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1341 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 2S-4158 „Dėl E. V. skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtimuose nurodė:
2.1. Nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti.
2.2. Pareiškėjas šių pažeidimų nepadarė, laikėsi pataisos namuose nustatytos dienotvarkės ir įvykio metu miegojo. Pareiškėjas nežino, kas pataisos namuose kėlė neramumus.
2.3. Pareiškėjui nuobauda paskirta nemotyvuotai, tyrimas atliktas paviršutiniškai, pažeidimo padarymo faktą atsakovas grindė tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir prielaidomis, jog pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nėra jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų. Nutarime nėra įvardinti konkrečiai pareiškėjo padaryti neteisėti veiksmai, nenurodyta su kuriais nuteistaisiais pareiškėjas šiuos veiksmus atliko, nedetalizuojama, kokį inventorių jis, kaip teigiama, niokojo, bei kokia žala dėl to kilo.
2.4. Pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti ir pasisakyti Drausmės komisijos posėdyje, neapklausti kartu su juo kameroje buvę nuteistieji.
2.5. Departamentas pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjo formaliai, atkartodamas Nutarime surašytus teiginius, neįsigilinęs į ginčo situaciją.
2.6. Nutarimas ir Sprendimas yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini.
3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą ir papildomuose paaiškinimuose buvo nurodyta:
3.1. Nuobauda pareiškėjui buvo teisėtai paskirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus: viešos tvarkos pažeidimą, dienotvarkės nesilaikymą ir teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą. Pareiškėjas atliko bausmę 9 būryje. Neramumai kilo visose 9, 10, 11 ir 12 būrių kamerose, nuteistiesiems nuraminti buvo pasitelktos fizinės prievartos priemonės. Dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris dar nėra baigtas. Skiriant nuobaudą, nekilo jokių objektyvių abejonių, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Be to, per vienerius metus iki šio pažeidimo padarymo, pareiškėjas jau buvo baustas drausminėmis nuobaudomis šešis kartus. Dėl to jis pagrįstai pripažintas piktybiškai ir sistemingai pažeidinėjančiu bausmės atlikimo režimą.
3.2. Savo pasiaiškinime pareiškėjas sąmoningai nenurodė, ką jis veikė įvykio metu, padaryto pažeidimo neneigė, tendencingai stengėsi iškraipyti bylos faktines aplinkybes. Paskirta nuobauda buvo adekvati ir proporcinga, be to, nėra pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais.
3.3. Nagrinėjamą bylą būtina sustabdyti kol nebus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00166-19 dėl 2019 m. liepos 24 d. sukeltų masinių neramumų.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Nutarimą bei Sprendimą.
5. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Nutarimo bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:
6.1. Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (persikėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) už tai, kad 2019 m. liepos 24 d. naktį sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, tuo šiurkščiai pažeisdamas bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, viešąją tvarką. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362.
6.2. Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Sprendimu buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.
7. Teismas apžvelgė BVK nuostatas (5 str., 10 str. 1 d., 11 str., 12 str. 1 d. ir 2 d., 110 str. 1 d. 1 p., 2 p., 142 str. 1 d.), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, įvertino bylos medžiagą (tarnybinius pranešimus, Nutarimą) ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris ir grotas, šaukė necenzūrinius žodžius. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog šių aplinkybių nustatyti buvo neįmanoma, kadangi nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadintų durų ar inventoriaus į bylą nepateikė. Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje konkrečioje kameroje pareiškėjas kalėjo, kokius konkrečius veiksmus atliko būtent jis. Skiriant nuobaudą buvo apsiribojama vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių (nenurodyta, kokį).
9. Teismas akcentavo, kad Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Teismas pabrėžė, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad pažeidimo padarymo metu jis miegojo savo lovoje. Priešingai, tarnybiniuose pranešimuose, kurie buvo pagrindinis nuobaudos skyrimo pagrindas, nurodyta, kad neįmanoma nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji atliko neteisėtus veiksmus, kadangi kamerų durys buvo užrakintos. Teismas padarė išvadą, kad Nutarime nurodytas kaltinimas tik formalus ir abstraktus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).
10. Teismo vertinimu, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimu skirtos nuobaudos, objektyvaus ir nešališko vertinimo šiuo atžvilgiu neatliko ir Departamentas.
11. Teismas konstatavo, kad tiek Nutarimas, tiek Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
III.
12. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma:
13.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas dėl įrodymų vertinimo (56 str. 6 d.), nes vadovavosi tik pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, jo pateikta subjektyvia įvykių versija, kad masinių neramumų metu jis neva miegojo savo lovoje ir jokių veiksmų neatliko. Tokią įvykių versiją pareiškėjas teismui pateikė tik skunde, nors pirminiame paaiškinime, surašytame 2019 m. liepos 25 d., iškart po įvykio, pareiškėjas savo kaltės neneigė, savo veiksmų nepaaiškino, tik prašė susipažinti su pareigūnų tarnybiniu pranešimu.
13.2. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo atsakovo prašymo sustabdyti bylą, nors turėjo priimti nutartį, dėl kurios gali būti paduodamas atskirasis skundas.
13.3. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas nepateikė į bylą jokio akto dėl sugadinto inventoriaus, yra nepagrįstas, nes pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl turtinė žala nėra privalomasis nustatyto režimo pažeidimo požymis. Be to, teismas, matydamas, kad jam trūksta duomenų, turėjo veikti aktyviai ir juos išsireikalauti. Byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, t. y. teismas, vykdydamas pareigą būti aktyviam, ne tik turėjo galimybę išreikalauti įrodymus, bet ir šaukti į teismo posėdį pareigūnus, mačiusius įvykį ir apklausti juos teismo posėdyje liudytojais.
13.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. kad masiniuose neramumuose dalyvavo ir analogiškus pažeidimus padarė 98 nuteistieji. Tokiu būdu buvo sukelta ypatingai pavojinga situacija – nuteistieji iš anksto suderintais organizuotais veiksmais siekė išsiveržti iš kamerų, ir tik pataisos įstaigos pareigūnų ryžtingais profesionaliais veiksmais nuteistųjų ketinimai buvo nutraukti.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.
15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:
15.1. Pareiškėjas, prašydamas susipažinti su pareigūnų tarnybiniais pranešimais, norėjo suprasti kuo yra kaltinamas, o ne parengti gynybos taktiką, kaip teigia atsakovas.
15.2. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas tik pirmosios instancijos teismui pateikė argumentus, jog jis pažeidimo nepadarė, yra nepagrįsti, nes jau skunde Departamentui pareiškėjas nurodė visas su įvykiu susijusias reikšmingas aplinkybes.
15.3. Ikiteisminis tyrimas yra pradėtas ne dėl atsakovo nurodytų veiksmų, o dėl pareiškėjo atžvilgiu panaudoto smurto, t. y. atsakovas klaidina teismą.
15.4. Atsakovas nepagrįstai perkelia atsakomybę teismui, teigdamas, jog teismas neveikė aktyviai, tačiau pats atsakovas nenurodo dėl kokių priežasčių negalėjo pateikti teismui visų bylai išnagrinėti svarbių duomenų.
15.5. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad identifikuoti nei vieno pažeidėjo nėra (nebuvo) galimybių, tačiau atsakovas nepagrįstai bando susidoroti su pareiškėju ir skyrė jam nuobaudą.
15.6. Pareiškėjas nepadarė jokio pažeidimo, laikėsi pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir miegojo, be to, kameroje kartu su juo buvo dar 3 nuteistieji.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. Nr. 69-1341, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, ir Departamento 2019 m. spalio 3 d. sprendimas 2S-4158, kuriuo Nutarimas paliktas galioti, pagrįstumas ir teisėtumas.
17. Byloje nustatyta, kad drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl to, jog jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 min. sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti, tuo pažeisdamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, t. y. pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, ginčo laikotarpiu galiojusių Taisyklių 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362.
18. Pirmosios instancijos teismas panaikino Nutarimą, nustatęs, kad pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra.
19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte nurodyta, kad jie privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
20. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).
22. Pažymėtina, kad įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.
23. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pripažįstant, kad pareiškėjui už Nutarime nurodytus jo atliktus veiksmus (pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti) nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda.
24. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
25. Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
26. Šios bylos kontekste akcentuotina, kad BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam.
27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuobaudų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skyrimo, taip pat akcentuoja, jog nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).
28. Įvertinus Nutarime nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė aplinkybę, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytus pažeidimus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra.
29. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad jis, priimdamas Nutarimą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo veiksmais (neveikimu) įvykio metu, tiek kitus įrodymus, kuriuos jis surinko atlikdamas tyrimą dėl įvykio aplinkybių, iš kurių jis nustatė, kad būtent pareiškėjas triukšmavo, kėlė neramumus, daužė kameros duris, niokojo turtą. Iš pirmosios instancijos teismui teiktų atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas negali pateikti įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, duris, niokojo inventorių. Pažymėtina, jog, pareiškėjo teigimu, jis kameroje buvo kartu su kitais nuteistaisiais, šių duomenų atsakovo atstovas nepaneigė, o tarnybiniuose pranešimuose pripažinta, jog nebuvo įmanoma nustatyti, kurie nuteistieji daužė kamerų duris, kadangi nuteistieji buvo užrakinti kamerose (b. l. 66–67).
30. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių įrodymų, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui ir kurie patvirtino, kad būtent pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą pažeidimą, o pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus netinkamai įvertino (ar iš viso neįvertino).
31. Teismų praktikoje taip pat nustatyta, kad analogiško pobūdžio suformuluotas kaltinimas kitam nuteistajam, nesant pateiktų konkrečių įrodymų, patvirtinančių padarytus atsakovo nurodytus pažeidimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4077-624/2021).
32. Kaip minėta, būtent pataisos įstaiga, skirianti drausminę nuobaudą nuteistajam, turi įrodyti pažeidimą padariusio asmens kaltę. Tai šiuo atveju tokie įrodymai nebuvo pateikti. Atsakovui buvo sudaryta galimybė teikti įrodymus ir įrodinėti Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas dėl to, kad teismas neveikė aktyviai.
33. Atsakovas nurodo, kad ši administracinė byla pagal ABTĮ 100 straipsnio 3 punktą turėjo būti sustabdyta, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, tačiau nenurodo jokios teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, todėl nėra suprantama, dėl kokių priežasčių ši administracinė byla turėjo būti sustabdyta minėtu pagrindu. Apeliaciniame skunde kalbama apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl panaudotų specialiųjų priemonių teisėtumo, tačiau šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, o ne dėl pareiškėjo patirtų (nepatirtų) sužalojimų ir / ar pagrįstai buvo panaudotos specialiosios priemonės.
34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas bei trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimas prie atsakovo apeliacinio skundo atmetami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė