Civilinė byla Nr. e2-21-780/2017
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00619-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.3;
(S)
2.4.2.2; 2.4.2.13; 3.2.6.5.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 3 d.
Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka,
sekretoriaujant Joanai Kardokienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei Daivai Gvildienei,
atsakovui V. K.,
trečiųjų asmenų R. M. ir R. M. atstovei advokatei Astai Bilinskienei,
trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Mindaugui Kulakauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys R. M. ir R. M., K. S. ir A. S., Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytus 27,90 m ilgio, 32 mm diametro vandentiekio tinklus ir 28,50 m ilgio, 110 mm diametro nuotekų tinklus valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) Veisiejų miesto centrinėje dalyje, nekilnojamųjų vertybių teritorijoje, nuvestus į prekybos paskirties pastatą – kioską, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
Ieškovo atstovė paaiškino, kad pagal statybos metu galiojusią Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba buvo laikoma statinio statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas vandentiekio ir nuotekų tinklus pastatė be tuo meru privalomo statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui, kuris privalomas statant I grupės nesudėtingus inžinierinius statinius kultūros paveldo vietovėje, todėl statyba yra savavališka. Nuo 2017-01-01 pasikeitę statybą reglamentuojantys teisės aktai teisinio reglamentavimo iš esmės nepakeitė, nes statiniai ir dabar atitinka I grupės nesudėtingų inžinierinių statinių kategoriją ir jiems reikalingas leidimas statyti. Kadangi atsakovo tinklai nutiesti per trečiųjų asmenų R. M. ir R. M. nuomojamą žemės sklypą, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017-01-02 teismo sprendimu atsakovui nebuvo leista įteisinti savavališkos statybos padarinius be gretimo žemės sklypo naudotojų rašytinio sutikimo, tai šioje byloje galimas vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriauti statinius. Ieškovė prašo nustatyti atsakovui CPK 273 str. 3 d. numatytą baudą po 30 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu atsakovas teismo sprendimo neįvykdys.
Atsakovas V. K. ieškinį pripažįsta visiškai. Jis pripažįsta, jog vandentiekio ir nuotekų tinklus 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuo (duomenys neskelbtini), Veisiejuose esančios magistralinės linijos nutiesė per S. ir M. žemės sklypus į savo pastatą. Jis buvo suklaidintas UAB „Lazdijų vanduo“ ir Veisiejų regioninio parko atstovų, kad jokių leidimų statybai nereikia, todėl projekto neturėjo ir nebuvo gavęs rašytinių pritarimų jam. Taip pat neturėjo rašytinio M. sutikimo. Sutinka pašalinti nutiestus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, bet prašo nustatyti terminą iki 2017-10-01, nes per tris mėnesius nespės suderinti naujo tinklų projekto kitoje vietoje ir gauti leidimo, o atjungti šiuos tinklus nori prisijungęs prie vandentiekio teisėtu būdu, nes pastate vykdo su maisto gaminimu susijusią veiklą, kuriai būtinas vandens tiekimas.
Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) vyriausiasis specialistas 2015 m. rugsėjo 11 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-150911-00029-(14.51), kuriame konstatavo, kad statytojas V. K. savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), Veisiejų miesto centrinėje dalyje, Nekilnojamųjų vertybių teritorijoje nutiesė įvadinius tinklus – vandentiekio įvadą (ilgis – apie 27,90 m, diametras – 32 mm) ir kanalizacijos išvadą (ilgis – apie 28,50 m, diametras – 110 mm) į žemės sklype esantį prekybos paskirties pastatą – kioską. Inspekcijos Alytaus skyrius 2015 m. rugsėjo 22 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-10-150922-00028-(14.51), kuriuo iš V. K. pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 22 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti (išmontuoti) savavališkai pastatytus inžinerinius statinius. Inspekcijos Alytaus skyrius 2016-04-07 sprendimu Nr. RE-72-(14.51) privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. birželio 22 d. Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiasis specialistas, 2016 m. liepos 5 d. patikrinęs nurodymo įvykdymą, nustatė, kad V. K. nurodymo neįvykdė – savavališkai pastatytų inžinerinių tinklų nenugriovė. Atsakovas V. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 3 dalyje (naujo statinio savavališka statyba), buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal administracinį nurodymą 2015 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 144 Eur baudą. Įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017-01-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-780/2017 V. K. ir A. K. ieškinys R. M. ir R. M. dėl pastarųjų atsisakymo duoti sutikimą įteisinti inžinierinių tinklų statybą pripažinimo nepagrįstu buvo atmestas ir V. K. nebuvo leista įteisinti savavališkos statybos padarinius be gretimo žemės sklypo naudotojų rašytinio sutikimo.
Teismas konstatuoja.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.
Tiek statybos metu galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) redakcija (2 straipsnio 71 dalis), tiek šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija (2 straipsnio 46 dalis), numato, kad savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo ir nenuginčijo jam surašyto savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo nugriauti savavališką statinį, kurie yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, todėl juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 197 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažįsta savavališkos statybos faktą, kuriuo savo reikalavimą grindžia ieškovė (CPK) 187 str.), ir statybos metu neturėjo bei šiuo metu neturi inžinierinių tinklų statybai reikalingo statybą leidžiančio dokumento – statybos metu neturėjo rašytinio pritarimo supaprastinam statybos projektui (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau - STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.1 punktas), o šiuo metu neturi statybos leidimo naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje (Statybos įstatymo (nuo 2017-01-01 galiojanti redakcija) 27 str. 1 d. 1 p., 2016 m. gruodžio 12 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedas 1.1 punktas), todėl atsakovo inžinieriniai tinklai pripažintini savavališka statyba.
CK 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinamą reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Nors šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytas privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nuo 2017-01-01 yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka ir be teismo sprendimo, tačiau šiuo atveju tiek savavališkos statybos aktas, tiek privalomasis nurodymas buvo surašyti dar iki šių įstatymo pasikeitimų įsigaliojimo, todėl toks privalomasis nurodymas nuo 2017-01-01 savaime netapo vykdomuoju dokumentu, nes jis nebuvo surašytas galiojant dabartinei įstatymo redakcijai. Remiantis iki 2017-01-01 galiojusia Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies redakcija, ieškovė privalėjo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti atsakovui surašytą privalomąjį nurodymą, todėl šalinant savavališkos statybos padarinius teismas turi priimti vieną iš sprendimų dėl šio nurodymo įvykdymo, numatytų iki 2017-01-01 galiojusioje Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies redakcijoje, kuri numatė savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdus kai byla nagrinėjama teisme. Ieškovės reikalavimas atitinka šios redakcijos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą - statinio nugriovimą, todėl jis taikytinas atsakovui. Pažymėtina, kad ir šiuo metu tokius pat savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdus, kai byla nagrinėjama teisme, numato nuo 2017-01-01 galiojanti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalis ir ieškovės reikalavimas atitinka dabartinės įstatymo redakcijos 14 straipsnio 9 dalies 2 punkte numatytą statinio nugriovimą ir statybvietės sutvarkymą. Su tokiu savavališkos statybos padarinių šalinimo būdu atsakovas sutinka, todėl ieškinys tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju joks kitas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas negalimas, nes statybos įteisinimas pagal dabartinę Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punkto redakciją negalimas. Pagal galiojančią Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto redakciją, statybą leidžiančiam dokumentui gauti žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas, būtina sudaryti sutartį, gauti sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantį dokumentą (statant inžinerinius statinius). Atsakovo nutiesti inžinieriniai tinklai yra trečiųjų asmenų R. M. ir R. M. iš valstybės nuomojamame žemės sklype, o jie nesutinka, kad atsakovo savavališka statyba būtų įteisinta. Atsakovo V. K. ieškinys, kuriuo kitoje byloje jis siekė įgyti galimybę įteisinti savavališką statybą be gretimo žemės sklypo valdytojų R. M. ir R. M. sutikimo yra atmestas įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017-01-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-780/2017, todėl remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktu konstatuojama, kad tokios paskirties statinio statyba šioje vietoje negali būti įteisinta, nes be žemės sklypo, kuriame nutiesti atsakovo inžinieriniai tinklai, valdytojų sutikimo, tokia statyba negalima.
Pabrėžtina, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog sprendimas įpareigoti statytoją statinį nugriauti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas, Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-270/2012).
Sprendžiant kokį terminą savavališkų statybų padarinių šalinimui nustatyti pažymėtina, kad atsakovas, laikydamasis įstatymų, turi teisę statyti tokius inžinierinius statinius, kurie jam yra būtini, todėl įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytus inžinierinius tinklus nereiškia, kad atsakovas iš viso negali turėti tokių statinių. Kadangi atsakovas tuo pat metu nori teisėtai pastatyti tokius pat inžinierinius tinklus, o savavališkai pastatytus nugriauti tuomet, kai teisėtai galės užtikrinti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą į savo pastatą, tai siekiant nepalikti atsakovo be vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, jam nustatytinas ilgesnis terminas teismo sprendimui įvykdyti, nes trijų mėnesių gali nepakakti naujų inžinierinių tinklų projektavimui ir statybos leidimo dokumentų rengimui. Atsižvelgiant į atsakovo prašymą nustatytinas ilgesnis terminas teismo sprendimui įvykdyti – penki mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
CPK 273 straipsnio 1 dalis numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Be to, CPK 273 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.
Atsižvelgiant į nurodytą teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo reglamentavimą, siekiant efektyviai užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ieškovės prašymu jai suteiktina teisė nugriauti savavališkai pastatytą atsakovo statinį, jeigu jis pats to nepadarys per nustatytą terminą, ir skirtina bauda atsakovui už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės naudai. Baudos dydis nustatytinas CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytose ribose.
Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas, tai bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 31 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, ir 16,90 Eur už procesinių dokumentų siuntimą, priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Viso valstybei priteistina 47,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 28,59 Eur (8,91 Eur + 9,92 Eur + 9,76 Eur) kelionės išlaidas, susijusias su vykimu į 2016-11-22, 2017-01-25 ir 2017-03-15 teismo posėdžius. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys pripažintas pagrįstu, jos turėtas išlaidas patvirtina pridėti įsakymų išrašai, degalų pirkimo kvitų kopijos, tarnybinio lengvojo automobilio kelionės lapo kopijos, todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis bylai išnagrinėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys tenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Tretieji asmenys R. M. ir R. M. prašo priteisti iš atsakovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisines paslaugas. Įstatymas numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Kadangi R. M. ir R. M. byloje dalyvavo ieškovės pusėje ir ieškinį prašė patenkinti, o savavališkos statybos pažeidė jų teises naudotis jų valdomu žemės sklypu, tai ieškinį patenkinus jiems priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.
R. M. ir R. M. prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 400 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas teikiant konsultacijas, parengiant atsiliepimą į ieškinį, ir atstovaujant juos teisme, kurias patvirtina pateiktas mokėjimo nurodymas 400 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų atstovė surašė atsiliepimą į ieškinį bei atstovavo atsakovus dviejuose teismo posėdžiuose, teismas konstatuoja, kad 400 Eur dydžio advokatei sumokėtas honoraras už šias teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2. ir 8.19. punktuose numatytų priteistinų maksimalių dydžių, nes yra žymiai mažesnis nei būtų galima priteisti maksimalų leistiną bylinėjimosi išlaidų už šias teisines paslaugas dydį. Todėl trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos yra visiškai adekvačios advokatės suteiktoms paslaugoms ir priteistinos iš atsakovo R. M., kuri šią sumą sumokėjo advokatei.
Vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 273 str., teisėjas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti.
Įpareigoti atsakovą V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytus 27,90 m ilgio, 32 mm diametro vandentiekio tinklus ir 28,50 m ilgio, 110 mm diametro nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) Veisiejų miesto centrinėje dalyje, nekilnojamųjų vertybių teritorijoje, nuvestus į prekybos paskirties pastatą – kioską, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., ir sutvarkyti statybvietę.
Jeigu šio įpareigojimo atsakovas nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, į. k. 288600210, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
Jeigu atsakovas iki 2017 m. spalio 1 d. teismo sprendimo neįvykdys, skirti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimties eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, į. k. 288600210, naudai.
Priteisti iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 28,59 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 59 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, sumokant jas į sąskaitą LT 977300010002458424, įmokos kodas – 7290.
Priteisti iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47,90 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Šarka