Civilinė byla Nr. 2-1013-772/2011
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00358-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.;116.1.
(S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,
dalyvaujant ieškovei L. K. bei jos atstovui adv. A. Zakrasui, atsakovui E. K., Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymui nustatyto dydžio pakeitimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė ir jos atstovas 2011-01-13 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą, kuriuo nustatytą, kad E. K. nepilnamečio sūnaus K. K. išlaikymui mokės periodinėmis išmokomis po 130 Lt kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės.
Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad nors atsakovas ankstesniu teismo sprendimu įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 130,00 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių šis išlaikymo dydis keistinas. Pirmiausia, pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Antra, sūnus paaugo ir pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Trečia, auganti infliacija sumažino lito perkamąją galią. Dėl to prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo E. K. sūnaus K. K. išlaikymui po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašė priteisti vaikui skirtą išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Atskirai ieškovės atstovas prašė priteisti iš atsakovo valstybei su bylinėjimusi susijusias išlaidas, kadangi ieškovei skirta antrinė teisinė pagalba.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.
Ieškovė ir jos atstovas adv. A. Zakrasas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio nustatyto ieškovės ir atsakovo sūnui pakeitimo, grindžia konkrečiomis išlaidomis. Šis prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis sūnaus išlaikymui, kadangi vaikas auga ir ateityje išlaidos tik didės. Ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad nori, jog šalių vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu neturi didelių sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, kad jam reikalinga ir didesnė tėvo parama. Dėl to atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį sutinka, jog tėvas sūnaus išlaikymui kol kas mokėtų po 350 Lt kiekvieną mėnesį. Nurodė, jog dėl vaiko pomėgių ieškovė patiria ir papildomų išlaidų. Atstovas teigė, jog vaiko motina norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, šiuo metu negali viena teikti sūnui reikalingo išlaikymo. Kadangi ieškovė nors ir dirba, tačiau gauna tik nedidelį atlyginimą, dėl to jai pastoviai trūksta lėšų sūnaus išlaikymui. Taip pat jis nurodė teismui, kad visas savo gaunamas pajamas ieškovė išleidžia sūnaus K. išlaikymui, bei dalį gaunamų lėšų skiria gyvenamojo buto išlaikymui ir sutvarkymui. Teigė, kad atsižvelgiant į sūnaus ir šeimos buities poreikius dar reikia įsigyti ir kitų būtinų reikmenų. Nurodė, jog vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas ją teikia tik minimalaus dydžio, tai yra po 130 Lt. Todėl toks tėvo elgesys ir atsakovo paaiškinimuose siūlomas didesnis išmokos dydis vaikui, laikytini ne tik neatitinkančiais sūnaus poreikių, bet ir nesudarančiais normalių sąlygų vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas privalo teikti sūnui išlaikymą bent jau artimą minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Teigė, jog vaiko tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog ieškovės reikalavimas vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsakovas E. K. nors teismui ir nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Teigė, kad ieškovės teismui pateiktas sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimas yra tik formalus sąrašas, todėl mano, jog išlaidos yra aiškiai per didelės. Papildomai nurodė, kad ieškovė gyvena su sugyventiniu, todėl visos jos nurodytos išlaidos turi būti dalinamos į tris dalis. Pripažino, kad sūnaus išlaikymui Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimu nustatyta 130 Lt išmoką mokomą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės jis teikia per savo motiną. Todėl mano, jog teismas, esant nurodytai situacijai turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris leistų normaliai patenkinti sūnaus poreikius, atsižvelgiant į tėvo dabartinę padėtį. Be to paaiškino, kad neturi jokio nuosavo būsto ir nėra savo vardu įregistravęs jokių transporto priemonių. Teigė, kad sūnaus išlaikymui kol kas tegali mokėti tik po 200,00 Lt mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, dėl to likusioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą prašė teismo atmesti. Pripažino, jog yra visada pasiruošęs vaikui teikti didesnį išlaikymą pagal galimybes, tačiau dabartiniu metu to negali padaryti.
Liudytoja A. U. parodė teismui, kad yra atsakovo motina ir kol pastarasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ji už jį moka išmokas vaikaičio išlaikymui. Nurodė, kad šiuo metu yra likęs trijų mėnesių išmokų įsiskolinimas, tačiau pažadėjo artimiausiu metu šį įsiskolinimą padengti. Neneigė, kad neprieštarautų, jog vaikaitis galėtų dalį laiko leisti ir jos namuose, tačiau dėl to buvusi marti turi tam neprieštarauti. Nurodė, kad kur būdavo sūnus kuomet jis nutraukė santuoką su marčia ji nežino. Teigė, kad jos manymu vaikaičio išlaikymui užtektų, jog tėvas skirtų po 200 Lt, nors kiek reikia išleisti pinigų vaiko maitinimui per vieną dieną ji negali pasakyti.
Atsakovas nepateikė teismui daugiau įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimus dėl ieškovės reikalavimo.
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, o atstovas paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimą atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, bet motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų jos ir atsakovo vaiko išlaikymui. Todėl atstovas siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą dėl sūnui reikalingo išlaikymo iš tėvo padidinimo. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, jog vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. K. yra E. K. ir L. K. sūnus (b.l. 4). Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (b.l.3). L. K. šiuo metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusį nedidelį darbo užmokestį, kurio dalį skiria sūnaus išlaikymui (b.l. 7, 10-11). Atsakovas nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b.l.21-22). Atsakovas nurodė, kad šiuo metu dar nėra pasiruošęs sūnaus išlaikymui mokėti ieškovės prašomą išmokos dydį ar teikti kitą jų sūnui reikalingą paramą. Tačiau ieškovės teigimu ji norėtų, kad sūnus ne tik sėkmingai mokytųsi pradinėje mokykloje, bet ir vėliau mokytųsi toliau. Nors ieškovė šiuo metu ir dirba, tačiau ji viena negali sudaryti sūnui reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir mokymuisi. Atsakovas kol kas geranoriškai didesnio sūnui reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia, išskyrus dar nuo 2009-02-20 nustatyta minimalią išmoką. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, priteisti didesnę išmoką iš atsakovo skirtą sūnaus išlaikymui, daro išvadą, kad abu tėvai privalo sūnaus išlaikymui teikti reikalingą realią paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat jas teikti tokio dydžio, jog ieškovė būtų garantuota, kad tokia būtina parama vaikui bus teikiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.
Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt. iki 10,9 Lt. per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 12-20 litų per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.
Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą vaiko šiems poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems
mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.
Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vežti vaikus prie jūros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarą leisti laiką prie jūros vaikams - didžiausia pramoga. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra pirkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.
Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.
Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3. 192 str., 3. 194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu nors nereguliariai, teikia sūnaus išlaikymui reikalingą minimalią paramą ir sutinka, kad ji turėtų būti didesnė. Nors pasisakyme dėl ieškovės ieškinio jis sutiko mokėti sūnaus išlaikymui po 200 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau toks atsakovo siūlymas leidžia užtikrinti tik iš dalies sūnaus poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių ir šalių turtinę padėtį. Tačiau individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės L. K. ir atsakovo E. K. sūnus šiuo metu yra pradinės mokyklos mokinys, mokosi mokykloje, kurioje sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Dėl to kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip
pat berniukui mokantis ir baigiant pradinę mokyklą, gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo sūnų, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo dabartinis siūlymas dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, šiandien jau būtų aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas realaus išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo, kaip yra ginčo atveju. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas pakeisti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, atsižvelgiant į jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.
Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3. 192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo trijų šimtų penkiasdešimties litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimą mokėti po 200,00 Lt. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turėjo galimybe ir anksčiau pradėti nuolat teikti nepilnamečiam sūnui
reikalingą didesnį išlaikymą, kuomet dar nebuvo suvaržyta jo laisvė, o ne siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, buvusiai sutuoktinei ar kitiems jos artimiesiems. Be to teismas mano, jog dabartinė atsakovo padėtis objektyviai leidžia priteisti iš tėvo vaiko išlaikymui motinos nurodytą dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas jų sūnaus vystymuisi. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau duomenų, jog ateityje negalės dirbti teismui jis nepateikė.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Be to atsakovas sūnui skirtą išlaikymą gali pervesti į jo vardu atidarytą asmeninę sąskaitą, o ieškovė tokiu atveju atsakovui pareikalavus turėtų pateikti pastarajam sūnaus išlaikymui skirtų išlaidų ataskaitą (CK 3. 186 str., 190 str.)
Atskirai pažymėtina, kad K. K. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas.
Ieškovės atstovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Be to kadangi teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl padidinto išlaikymo vaikui priteisimo, tai bylinėjimosi išlaidos, ir tos nuo kurių ieškovė buvo atleista, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto K. K. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.192, 3.194, 3. 169 str., LR CPK 259- 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės L. K. ieškinį atsakovui E. K. tenkinti visiškai.
Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) priteisti iš atsakovo E. K. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui K. K. (a/k (duomenys neskelbtini) po 350,00Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme 2011-01-17 dienos iki jo pilnametystės“.
Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš E. K., (a/k (duomenys neskelbtini) 79,00 Lt (septyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas bei 3,15 Lt (tris litus 15 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per kurjerių tarnybą, iš viso: 82,15 Lt (aštuoniasdešimt du litus 15ct).
Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš E. K., (a/k (duomenys neskelbtini) 646,36 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt šešis litus 36 ct) išlaidų už valstybės suteiktą teisinę pagalbą ieškovei.
Sprendimą dėl išlaikymo K. K. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.
Teisėjas Jonas Stubrys