Pirmosios instancijos teismo teisėja              Civilinė byla Nr. 2S-232-280/2015

Snaigė Juknevičienė              Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04117-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija:

121.14; 122.4; 128.12 (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4771-470/2014 pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. J. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą panaikinimo ir įpareigojimo jį atlikti, suinteresuotiems asmenims I. V. ir A. V., ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. V. pareiškė skundą dėl notarės E. J. veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti notarę E. J. atlikti notarinį veiksmą - notariškai patvirtinti 2002-10-05 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 8644, sudarytos tarp A. V., A. V. bei I. V., papildymą sutartyje numatant tokią arbitražinę išlygą: „Kiekvienas ginčas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, galutinai sprendžiamas ad hoc arbitraže pagal Uncitral Arbitražo taisykles (angl. UNCITRAL Arbitration Rules) ar kitas Šalių ad hoc suderintas taisykles. Ginčo (-ų) sprendimų kalba - lietuvių kalba. Arbitras, kuris bus vienas, Šalių suderintas asmuo, turintis tinkamą kvalifikaciją tokiems ginčams nagrinėti. Arbitražo vieta - Vilnius, Lietuva. Ginčui taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teise.“ Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2002-10-05 notarės E. J. biure buvo patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (toliau Sutartis), registro Nr. 8644, sudaryta tarp pareiškėjo, I. V. ir A. V.. Sutartyje nebuvo numatyta jokia ginčų nagrinėjimo tvarka. 2014-08-14 pareiškėjas kreipėsi į Alytaus m. 3-iąjį notarų biurą prašydamas sutartį patvirtinusią notarę papildyti Sutartį, įtraukiant į ją arbitražinę išlygą. Su šiuo Sutarties papildymu sutiko abi Sutarties šalys. 2014-09-05 raštu notarė atsisakė tenkinti prašymą dėl Sutarties sąlygų papildymo. Nurodė, jog Sutartis jau yra įvykdyta, todėl jos keisti negalima, o Šalys gali numatyti arbitražinę išlygą atskiru susitarimu. Pareiškėjas nesutinka su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, kadangi Šalys turi teisę numatyti ginčų nagrinėjimo tvarką net ir po nuosavybės teisės perleidimo pirkėjui, tačiau notarinės sutarties papildymas gali būti atliekamas tik notarine forma. Įstatyme nesant normos, draudžiančios įtvirtinti nekilnojamojo daikto sutarties pakeitimą po nuosavybės teisės perleidimo, tokie veiksmai yra leidžiami. Be to, įvykdžius sutartį, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nepasibaigia. Net ir pardavėjui perdavus daiktą, pirkėjas turi teisę reikalauti pašalinti daikto kokybės trūkumus, sumažinti pirkimo kainą ar net atsisakyti sutarties. Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą (toliau - KAĮ) arbitražinę išlygą galima įtraukti ir po sutarties „įvykdymo". Šiuo atveju Pareiškėjas neprašė pakeisti esminių Sutarties sąlygų, o tik įtraukti nuostatą dėl ginčų sprendimo būdo arbitraže, nes Sutartyje apskritai nebuvo numatyta jokia ginčų nagrinėjimo tvarka. Su šiuo Sutarties papildymu sutiko abi Šalys, todėl, siekiant išvengti bereikalingų ginčų, Sutarties pakeitimas turi būti įtvirtintas notarine forma.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo A. V. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikinimo ir įpareigojimo jį atlikti atmetė. Teismas nustatė, kad 2002-10-05 Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. J. kontoroje patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 8644, visos esminės sąlygos yra visiškai ir tinkamai įvykdytos, parduoti nekilnojamieji daiktai pirkėjui A. V. buvo perduoti, tai patvirtina 2002-10-05 perdavimo priėmimo aktas, registro Nr. 8646, už nupirktus daiktus pirkėjas su pardavėjais visiškai ir tinkamai atsiskaitė. Šias aplinkybes teismas laikė pagrindu skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismas taip pat paaiškino, kad arbitražinį susitarimą šalys gali sudaryti ne tik įtraukdami išlygą į pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir sudarydami atskirą sutartį, kurioje susitariama ginčus spręsti teisme.

Pareiškėjas A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-09 nutartį, įpareigoti notarę E. J. atlikti notarinį veiksmą - notariškai patvirtinti 2002-10-05 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 8644, sudarytos tarp A. V., A. V. bei I. V., papildymą sutartyje numatant tokią arbitražinę išlygą: „Kiekvienas ginčas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, galutinai sprendžiamas ad hoc arbitraže pagal Uncitral Arbitražo taisykles (angl. UNCITRAL Arbitration Rules) ar kitas Šalių ad hoc suderintas taisykles. Ginčo (-ų) sprendimų kalba - lietuvių kalba. Arbitras, kuris bus vienas, Šalių suderintas asmuo, turintis tinkamą kvalifikaciją tokiems ginčams nagrinėti. Arbitražo vieta - Vilnius, Lietuva. Ginčui taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teise.“ Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad įvykdyta sutartis negali būti keičiama ar pildoma, nes net ir pardavėjui perdavus daiktą, pirkėjas turi teisę reikalauti pašalinti daikto kokybės trūkumus, sumažinti pirkimo kainą ar net atsisakyti sutarties, net ir įvykdytą sutartį galima ginčyti visais sandorių negaliojimo pagrindais. Teismas galėjo konstatuoti, kad šalys įvykdė kai kurias iš sutarties kylančias prievoles, todėl šios prievolės pasibaigusios, tačiau sutartinės prievolės neapsiriboja vien pinigų sumokėjimu ir daikto perdavimu, o pati sutartis yra galiojanti. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo normas arbitražinį susitarimą galima sudaryti ir po to, kai kilo ginčas, taigi ir arbitražinę išlygą įtraukti po sutarties įvykdymo. Atskirajame skunde taip pat pažymima, kad susitarimą dėl arbitražo šalims numačius atskiroje sutartyje, yra grėsmė, kad vėliau toks sprendimas gali būti nuginčytas teisme, o numačius arbitražinę išlygą, tokios grėsmės nebūtų. Kadangi notarine forma sudaryta sutartis gali būti keičiama ar pildoma tik notariškai, šalys negalėjo savo susitarimu numatyti arbitražinės išlygos, o privalėjo kreiptis į notarę. Pareiškėjas nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog sutartis yra įvykdyta, kadangi jos vykdymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, teismas tokių aplinkybių neanalizavo, o šalys dėl jų nepasisakė. Skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyta nei viena teisės norma, draudžianti įtraukti arbitražinę išlygą pirkimo-pardavimo sutartyje jau po to, kai sutarties objektas buvo perduotas pirkėjui. Nesant tokio draudimo, notarė galėjo pareiškėjo prašytus veiksmus atlikti. Apeliantas pažymėjo, kad teismas nevertino procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nenurodė, kodėl jie atmetami, todėl pažeidė CPK 12 str., 291 str. ir šiuo pagrindu priimta nutartis naikintina.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. V. ir jo sutuoktinė I. V. bei suinteresuotas asmuo A. V. 2002-10-05 sudarė Žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuo pareiškėjo sūnus A. V. iš savo tėvų įsigijo 0,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esantį 60 proc. baigtumo gyvenamąjį namą (b. l. 6-9). Tą pačią dieną pirkėjui Žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas įsigytas turtas (b. l. 10). Minėti sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas patvirtinti Alytaus miesto 3-iojo notarų biuro notarės E. J.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartimi parduodamas turtas buvo perduotas pirkėjui, o pirkėjas pardavėjams sumokėjo turto kainą. 2014-08-14 notarei E. J. pateiktas prašymas 2002-10-05 Žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutartį papildyti arbitražine išlyga, numatančia, jog iš šios sutarties kylantys ginčai bus sprendžiami ad hoc arbitraže pagal UNCITRAL Arbitražo taisykles. Notarė E. J. prašymą tenkinti atsisakė, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su notarės sprendimu, kreipėsi į teismą.

Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys taip pat turi teisę sutartis bendru sutarimu pakeisti ar papildyti (CK 6.223 str.). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2002-10-05 sutartis dėl žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo buvo išviešinta 2002-10-16 ir įregistruota A. V. nuosavybė (b. l. 32-33). Atskirajame skunde teigiama, kad prašoma pakeisti 2002-10-05 Žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutartis nėra įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad pirkimo-pardavimo sutarties tikslas yra už atitinkamą kainą perleisti nuosavybės teises į turtą, o šiuo atveju tiek parduodamas turtas buvo perduotas naujajam savininkui, tiek šio turto kaina buvo sumokėta pardavėjams, o naujojo savininko nuosavybės teisė įregistruota viešame registre. Taigi nagrinėjamu atveju iš sutarties kylančios prievolės įvykdytos, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sutartis buvo įvykdyta. Sutiktina, kad iš sutarties šalims gali atsirasti kitokių pareigų, pvz., pašalinti daikto kokybės trūkumus, tačiau šios prievolės yra šalutinės ir atsiranda tik tam tikrais atvejais – pvz., vienai iš šalių netinkamai vykdant pagrindines prievoles. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad 2011-05-27 buvo sudaryta kita pirkimo-pardavimo sutartis, kuria perleistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Turtą perleidus vėlesne sutartimi, ankstesnės sutarties sąlygų keitimas ar pildymas pažeistų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, kadangi modifikuotų santykius, kurie yra pasibaigę. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui žinoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu (civ. b. Nr. 2A-1155/2013) A. V. ir I. V. 2011 m. gegužės 27 d. sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. 1101-0021-0139, pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento actio Pauliana pagrindu, tačiau pats 2011 m. gegužės 27 d. sutarties sudarymo faktas liudija, jog šalys 2002-10-05 sutartį laikė įvykdyta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog sutarties šalys arbitražinį susitarimą sudaryti ne tik numatydami arbitražinę išlygą 2002 m. sudarytoje sutartyje, tačiau ir sudarydami atskirą sutartį – kompromisą. Nėra svarbu, ar arbitražinis susitarimas tarp šalių sudarytas kaip arbitražinė išlyga ar kaip atskira šalių sutartis. Abiejų rūšių esminė sąlyga yra, kad šalys tokiu susitarimu sutinka ir susitaria tarpusavio ginčus spręsti arbitraže. Taip pat pažymėtina, jog arbitražinis susitarimas gali būti sudarytas ne tik ginčams, kurie gali kilti ateityje, bet ir ad hoc, t. y. egzistuojantiems ginčams tarp šalių. Teismas atkreipia dėmesį, kad arbitražinį susitarimą šalys gali sudaryti ir notarine forma. Nors atskirajame skunde teigiama, kad sudarytas arbitražinis susitarimas gali būti ginčijamas ar pripažįstamas negaliojančiu, o arbitražinė išlyga, numatyta kaip pagrindinės sutarties sąlyga – ne, toks aiškinimas nepagrįstas, kadangi tiek atskirą sutartį, tiek vieną ar kelias sąlygas galima ginčyti ir pripažinti negaliojančiomis. Apelianto nurodoma LAT praktika (nutartis civ. b. Nr. 3K-3-419/2007) nagrinėjamu atveju nėra taikytina, kadangi nagrinėjamos ir nurodytos LAT bylos aplinkybės skiriasi: civ. b. Nr. 3K-3-419/2007 buvo vertinamas notarės atsisakymas papildyti sutartį techniniais duomenimis, kurie privalėjo sutartyje būti nurodyti iš pat pradžių, tuo tarpu šiuo atveju pareiškėjas pageidauja sutartį papildyti naujomis sąlygomis.

Atskirajame skunde nurodoma, kad nėra draudžiama arbitražinę išlygą į sutartį įtraukti jau perdavus sutarties objektą pirkėjui, tačiau pažymėtina, kad notarė prašymą atmetė argumentuodama ne vien sutarties objekto perdavimu, o sutarties įvykdymo faktu, juolab, kad dėl sutarties objekto buvo sudaryta vėlesnė sutartis, nustatanti naujus juridinius faktus. Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, tačiau su tokiu apelianto argumentu teismas nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė aplinkybes ir teisinį pagrindą, kuriais vadovaudamasis pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų atmetė. Tai, kad nutartyje eksplicitiškai nebuvo aptarti visi pareiškėjo argumentai, nereiškia, jog teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje į šiuos argumentus nebuvo atsakyta. Teismas vertina tą aplinkybę, kad sutartis sudaryta 2002 m.,  bet kokiems ginčams iš jos jau pasibaigė 10 m. senaties terminas. Taigi neaišku, dėl kokių prievolių gali kilti ginčai, kad įteisinti arbitražinę išlygą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

n u ta r i a:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja              Laimutė Sankauskaitė