Baudžiamoji byla Nr. 1-1689-213/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28163-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018m. lapkričio 19 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė, 

sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

kaltinamajam E. M., 

mažamečio nukentėjusiojo A. Č. atstovui pagal įstatymą (civiliniam ieškovui) - motinai J. K., atstovui advokatui Arūnui Aleknai,

mažamečio nukentėjusiojo M. V. atstovui pagal įstatymą (civiliniam ieškovui) - motinai V. V., atstovui advokatui Vidmantui Baumilai,

Valstybės

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), Šakių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio išsilavinimo, verčiasi individualia veikla, faktinė ir deklaruota gyv. vieta duomenys neskelbtini), teistas:

1. Šakių rajono apylinkės teismo 2005-10-26 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. galutine laisvės atėmimo bausme 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams), pritaikius LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 m. (dvejiems metams), teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis E. M., sukėlė fizinį skausmą mažamečiams, o būtent:

jis 2018 birželio 13 d. apie 21.36 val., Elektrėnų sav., Gilučių sen., Gilučių k., Liepų g. ties pastatu Nr. 15 priėjęs prie krepšinio aikštelėje žaidusių A. Č. ir M. V. sugriebė jiems už kaklų, vėliau vesdamasis nepilnamečius krepšinio aikštele, juos papurtė. Vėliau, paleidęs M. V., laikydamas A. Č., kairės kojos keliu vieną kartą spyrė jam į sėdmenis, po ko dešine ranka vieną kartą sudavė jam į galvos (pakaušio) sritį, tada vieną kartą dešine koja spyrė jam į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiams A. Č. ir M. V. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad incidento dieną jo dešimtmetis sūnus pasiskundė jam, kad kieme jį užgaulioja vaikai - Mantas ir Andrius. Tuomet jis nusprendė apginti savo sūnų ir nuėjęs prie jo sūnų užgauliojusių vaikų, sugriebė jiems už kaklų ir vesdamas juos papurtė ir paleido. Patvirtino, kad sutinka su viskuo, kas nurodyta kaltinime. Nurodė, kad jis pripažįsta tą aplinkybę, jog neturėjo taip elgtis, tokį savo poelgį vertina neigiamai, dėl padaryto gailisi. Nurodė, kad su mokėjo pinigus ligonių kasoms, o klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo palieka spręsti teismui, nes mano kad ieškinių reikalavimų sumos turi būti mažinamos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo mažamečio M. V. atstovė pagal įstatymą V. V. parodė, kad incidento dieną būdama savo namuose išgirdo kaltinamojo riksmus, todėl ji nubėgo pasižiūrėti kas vyksta aikštelėje, kurioje buvo jos mažametis vaikas. Nuėjus pamatė, kad vaikai neverkė, tačiau vakare jos vaikas pradėjo verkti, visą savaitę prašė, kad namų durys būtų užrakintos. Kaltinamasis jos vaiką išgąsdino, sukėlė stresą visai šeimai. Vaikas buvo pas psichologą. Palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo mažamečio A. Č. atstovė pagal įstatymą J. K. parodė, kad tos dienos vakare jos sūnus grįžo į namus ir nieko nepasakojo. Jos sūnus nesuprato, kodėl kaltinamasis juos užpuolė, nes jis tik juokavo su Mantu. Šiuo metu jos sūnus dar lankosi pas psichologą, nes sūnus patyrė stresą, visą vasarą bijojo išeiti į kiemą. Stresą patyrė visa šeima, todėl mano, kad 5000 Eur pareikštas ieškinys kaltinamajam yra pagrįstas.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. M. prisipažino padaręs pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą jam kvalifikuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu nepilnamečių nukentėjusiųjų A. Č. ir M. V. parodymais (1 t. b.l. 53-54, 87-88), jų įstatyminių atstovių parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b.l. 90-91), byloje esančiu vaizdo įrašu (1 t., b.l. 113-114), A. Č. medicininių dokumentų apžiūros protokolu (1 t., b.l. 103) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis E. M. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis mažametis A. Č. parodė, kad incidento dieną jie buvo pas nukentėjusįjį Mantą ir nusprendė eiti žaisti krepšinį. Krepšinio aikštelėje buvo Kevinas su savo sese, ir pussesere Kamile. Jis kalbėjo su Mantu apie spurgas ir visokias nesąmones ir juokėsi, o berniukas pagalvojo, kad jie kalbėjo apie jį, nes jis vis atsisukdavo. Tada jie pasišalino iš aikštelės. Po kažkiek laiko tas vaikas atvažiavo su vyru. Priekyje sėdėjo Kevinas, o už jo - tėtis. Nuo keturračio nulipo Kevino tėvas ir pradėjo rėkti „Kas spurga?“. Tas vyras pribėgo prie jų ir vienu metu paėmė juos už kaklų. Vyriškis klausė, kuris yra Andrius ir jis pasakė, kad jis Andrius. Tada tas vyras Mantą iš karto paleido, o jį patį pradėjo mušti, jis jį laikė už kupros, iš kelio spyrė į klubą, trenkė per galvą ranka, ir tada spyrė į pilvą. Vėliau atėjo Manto mama, ir vyras jį paleido, o jie nubėgo prie Manto mamos. Vyras pradėjo aiškintis su Manto mama. Vėliau ant jo kūno atsirado mėlynės. Grįžęs namo pajautė, kad labai skauda klubą, tačiau jis bijojo pasakyti apie šį įvykį savo tėvams, bijojo grįžti namo. Po šio įvykio bijojo išeiti į lauką. Mamos paskatintas lankėsi pas psichologę dėl šio įvykio. (b.l. 53-54)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis mažametis M. V. parodė, 2018-06-13 apie 16-17 val. su draugu Andriumi išėjo žaisti krepšinį. Išgirdo kaip vienas kitą pravardžiuoja. Ten ant laiptų sėdėjo dar trys vaikai - Kevinas, Kamilė ir Leila. Jie pakilo išeiti ir jo draugas Andrius pasakė: „Eik spurgiuk“. Tie trys vaikai išėjo iš aikštelės ir gal po 5 minučių atvažiavo keturratis, kurį vairavo vyras, o šalia buvo vaikas, kuriam pasakė „Eik spurgiuk“. Vyras pradėjo ant jų rėkti: „Kas spurgiukas!“, po to paėmė jį ir jo draugą Andrių už kaklo, atitempė juos iki savo vaiko, juos lankstė prie jo. Vyras paklausė savo vaiko, kuris iš jų yra Andrius. Tas vaikas parodė ant jo draugo, kad jis yra Andrius. Tada tas vyras jį paleido ir pradėjo mušti jo draugą Andrių, trenkė jam iš kojos į klubą, tada iš rankos į galvą, tada paėmė už krūtinės ir paklausė: „Tai kas dabar spurgiukas?“. Kol atsiprašinėjo, visą laiką laikė už kaklo. Fiziškai lenkė prie to vaiko ne vieną kartą. Tada tas vyras su vaiku nuėjo link keturračio, o jie atsisėdo ant suoliuko, kuris buvo netoli. Jie užsikūrė keturratį, o tuo metu atėjo jo mama ir močiutė, ir pradėjo rėkti: „Kodėl gąsdini vaikus?“. Jie nuėjo pas mamą. Mama iš pradžių galvojo, kad tai kaimynas, bet apsiriko. Jis išvažiavo, o jie grįžo namo. Po įvykio atsirado baimės jausmas (1 t., b.l. 87- 88)

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus įvykio vietos apžiūrą buvo nustatyta, kad Gilučių kaime, Liepų gatvėje buvo matomas įvažiavimas dešinėje pusėje į asfaltuotą lygia kelio dangą dengtą kvadratinės formos aikštelę. Prie jos dešinėje pusėje buvo plytinis pastatas, ant sienos stendas „Elektrėnų savivaldybės administracijos Gilučių seniūnija“. Pastato šonuose įmontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Aikštelės kairėje pusėje stovi krepšinio stovas su stendu ir lanku. Prie jo baltais dažnais nuspalvintos ribos. Prie stovo pastatytas žalios spalvos suoliukas, šiukšliadėžė, lipynės. Aplink aikštelę auga medžiai, krūmai. Prie minėto pastato pastatyti keli automobiliai. (1 t., b.l. 90-91)

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kitų objektų apžiūrą buvo nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės administracija pateikė vaizdo įrašą 2018-06-13.mp4. Vaizdo įrašo trukmė 1 min 23 s. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje matyti užfiksuoto įvykio data ir laikas, tai yra 2018-06-13, laikas prasideda nuo 20:36:35 ir baigiasi 20:37:59, dešinės pusės apačioje matyti užrašas - aikštelė. Paleidus vaizdo įrašą jame matyti Gilučių seniūnijos kiemo aikštelė, dešinėje pusėje matyti pastatytas krepšinio lankas prie kurio žaidžia du vaikai, kurie mėto į krepšinį kamuolį. Vienas iš vaikų apsivilkęs baltos spalvos marškinėlius apsiavęs juodos spalvos šortus rankose laiko kamuolį, kitas berniukas apsivilkęs juodos spalvos marškinėlius, apsiavęs tamsiai mėlynos spalvos kelnes, ant galvos dėvi raudonos spalvos kepurę su snapeliu. Taip pat matyti, kaip į minėtą aikštelė atvažiuoja keturratis ant kurio matyti sėdintis mažametis vaikas, kuris apsivilkęs šviesiai mėlynos spalvos marškinėlius, apsiavęs juodos spalvos šortus, o už jo vyriškis savo išvaizda panašus į E. M., kuris apsivilkęs tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius, apsiavęs pilkos spalvos, su šonuose ir kelių srityje juodos spalvos juostomis kelnes. Vaizdo įrašo 5 s matyti, kaip keturratis atvažiuoja į vidurį aikštelės, sustoja ir nuo keturračio nulipa vyriškis, kuris savo išvaizda panašus į E. M.. Nulipęs vyriškis nuo keturračio iš karto prieina prie berniukų, kurie žaidė su kamuoliu prie įrengto krepšinio lanko. Vyriškiui priėjus prie berniukų nuo keturračio nulipa ir vaikas, kuris atvažiavo kartu su E. M.. Vaizdo įrašo 12 s matyti, kaip priėjęs vyriškis, savo išvaizda panašus į E. M., priėjęs prie berniuko apsirengusio baltos spalvos marškinėliais ir rankose laikančio kamuolį, suduoda vieną kartą į galvos sritį ir suima jam už kaklo, kitas berniukas, kuris apsivilkęs juodos spalvos marškinėliais stovi prie jų. Vaizdo įrašo 15 s matyti, kaip vyriškis laikydamas berniuką, kuris apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, už kaklo prisiveda prie berniuko, kuris apsirengęs juodos spalvos marškinėliais ir suima jam už kaklo ir laikydamas juos abu už kaklo vedasi link berniuko su kuriuo jis atvažiavo. Paėjęs kelis žingsnius laikomus vaikus papurto, papurtęs vaikams kažką sako, vaikai stovi per liemenį palinkę į priekį. Vaizdo įrašo 33 s matyti, kaip berniuką, kuris apsirengęs baltos spalvos marškinėliais vyriškis palenkia dar labiau į priekį ir kairės kojos keliu įspiria jam į sėdmenis, nuo spyrimo berniukas pastumiamas į priekį, tada paleidžiamas berniukas, kuris apsirengęs juodos spalvos marškinėliais ir vyriškis dešine ranka už plaukų suima berniukui su baltais marškinėliais, laikydamas už plaukų berniuką palenkia žemyn, vėliau už plaukų laikydamas pakelia berniuko galvą aukštyn ir prisilenkęs jam kažką sako. Kaip vyriškis paleidžia berniuką, kuris apsivilkęs juodos spalvos marškinėliais, matyti kaip jis laikydamasis rankomis už kaklo nueina link suoliuko esančio prie krepšinio lanko. Vaizdo įrašo 44 s matyti, kaip vyriškis laikydamas berniuką, apsivilkusį baltos spalvos marškinėliais, už plaukų veda link suoliuko, vėliau jį apsuka ir papurto. Vaizdo įrašo 46 s matyti, kaip paleidžia berniuką ir dešine ranka suduoda jam vieną kartą į galvos (pakaušio) sritį, spiria vieną kartą dešine koja į pilvo sritį, vyriškiui nukrenta batas, berniukas susiėmęs už pilvo paeina kelis žingsnius į priekį. Vyriškis prieina prie nukritusio bato jį apsiauna ir kartu su berniuku, su kuriuo kartu atvažiavo nueina link stovinčio keturračio. Berniukas, apsivilkęs baltos spalvos marškinėliais, susiėmęs už pilvo nueina prie ant suoliuko sėdinčio berniuko, apsivilkusio juodos spalvos marškinėliais, ir atsisėda šalia jo. Vyriškis priėjęs prie keturračio atsisuka į berniukus sėdinčius ant suoliuko ir kaire ranka moja kažką sakydamas. Berniukas, kuris kartu su vyriškiu atvažiavo atsisėda ant keturračio, jam atsisėdus prie keturračio prieina vyriškis, kuris berniukui keturratį uždegus priekinį žibintą atsisėda ant jo. Keturračiu pradėjus važiuoti vyriškis kaire ranka atsisukęs į berniukus sėdinčius ant suoliuko moja ir kažką jiems sako. Keturratis sustoja, vyriškis berniukams sėdintiems ant suoliuko kažką sako. Vaizdo įrašas pasibaigia. (1 t., b.l. 113, 114)

Iš A. Č. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad sužalojimų požymių neužfiksuota. Sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b.l. 103)

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėję asmenys A. Č. gim. duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. duomenys neskelbtini), dar nebuvo sulaukę 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažamečiai, todėl įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo E. M. padaryti nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų panaudojant fizinį smurtą prieš mažamečius vaikus, ko pasėkoje mažamečiams buvo sukeltas fizinis skausmas, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d. požymius, t.y. nežymus mažamečio asmens sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą.

Bausmės skyrimas.

Spręsdamas kaltinamojo E. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo E. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam E. M. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi ( 1 t., b.l. 152-153), visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo E. M. atsakomybę. Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kadangi kaltinamasis E. M. yra dirbantis asmuo, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį, jos sukeltas pasekmes, bet ir į paties kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirimu (LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis, gali būti perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, dirbančiam kaltinamajam E. M. už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, - bauda, paskiriant šiek tiek didesnį už nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytos skirti minimalios baudos dydį. Paskirtina bausmės rūšis - bauda yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 641 str. pagrindu.

Kaltinamasis laikotarpyje nuo 2018-06-14 iki 2018-06-15 buvo laikinai sulaikytas, todėl šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinę bausmę.

Dėl civilinių ieškinių.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai kaltinamajam E. M.:

1. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 35,37 Eur žalos atlyginimo (1 t., b.l. 162-165);

2. Mažamečio A. Č. įstatyminės atstovės J. K. civilinis ieškinys kaltinamajam dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b.l. 28-29)

3. Mažamečio M. V. įstatyminės atstovės V. V. civilinis ieškinys kaltinamajam dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis Vilniaus teritorinės ligonių kasoms geranoriškai apmokėjo civiliniu ieškiniu reikalautą sumą (1 t. b.l. 193), todėl plačiau apie šio ieškinio pagrįstumą teismas nepasisako.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).

Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Byloje nustatyta, kad E. M. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiesiems A. Č. ir M. V., tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykių padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. Č. patyrė fizinį skausmą, kuomet kaltinamasis agresyviai nusiteikęs, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam baimės jausmą, priėjęs trenkė kumščiu A. Č. į galvos sritį, tuomet pagriebė už kaklo, pradėjo purtyti, po to nusivedęs prie savo sūnaus K. M., naudodamas fizinę jėgą lenkė nukentėjusįjį prie savo sūnaus ir liepė jo atsiprašinėti, po to kairės kojos keliu spyrė kartą į sėdmenis, suėmęs už nukentėjusiojo plaukų lenkė jį žemyn, po dešine ranka sudavė į galvos sritį, spyrė dešine koja į pilvo sritį, po spyrio A. Č. susilenkęs nuėjo atsisėsti ant aikštelėje buvusio suoliuko. Šiuo atveju nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus.

Byloje taip pat nustatyta, kad M. V. patyrė fizinį skausmą, kuomet kaltinamasis agresyviai nusiteikęs, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam baimės jausmą, priėjęs pagriebė už jį kaklo, pradėjo purtyti. Šiuo atveju nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus.

Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis savo kaltės dėl mažamečio vaiko mušimo nepripažino, jis yra dirbantis asmuo. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo A. Č. sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo įstatyminio atstovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 5000,00 Eur, ne visiškai atitinka padarytos veikos pavojingumą, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris turėjo praeiti po kelių savaičių, liekamųjų reiškinių neliko, todėl įvertinus šias aplinkybes, prašoma priteisti suma mažintina ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. Č. priteistina 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. Č. pilnametystės nustatant jo atstovą pagal įstatymą J. K. (CK 3.185 str.).

Teismo vertinimu nukentėjusiojo M. V. atveju, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo įstatyminio atstovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 1000,00 Eur, irgi ne visiškai atitinka padarytos veikos pavojingumą, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, liekamųjų reiškinių neliko, todėl įvertinus šias aplinkybes, prašoma priteisti suma mažintina ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam M. V. priteistina 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo M. V. pilnametystės nustatant jo atstovą pagal įstatymą V. V. (CK 3.185 str.)

Dėl kardomųjų priemonių

Byloje kaltinamajam E. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir dokumentų paėmimas, šios kardomosios priemonės teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos ir kaltinamajam grąžintina asmens tapatybės kortelė.

Kiti procesiniai klausimai:

V. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajam A. Č. baudžiamojoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Pagal 2018-10-29 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16)NTP-7-6524 matyti, jog valstybė patyrė 175,41 Eur išlaidų, teikdama antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. Č. ir 83,83 Eur išlaidų teikdama antrinę teisinę pagalbą M. V..

BPK 106 str. 2 d. yra numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę nuspręsti iš pastarojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo A. Č. atstovu nagrinėjant bylą teisme buvo advokatas Arūnas Alekna, kuriam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priskaičiavo 153,79 Eur, taip pat priskaičiavo 21,62 Eur kitų išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo M. V. atstovu nagrinėjant bylą teisme buvo advokatas Vidmantas Baumila, kuriam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priskaičiavo 78,00 Eur, taip pat priskaičiavo 5,83 Eur kitų išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Atsižvelgiant į tai, nurodytos išlaidos (259,24 Eur) priteistinos valstybės naudai iš kaltinamojo E. M..

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 - 299 str., 301, 302 str., 303 str. 2 d., 304-308 str., 106 str. 2 d.,

n u s p r e n d ė:

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d. ir nuteisti jį, paskiriant 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bausmę – 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į bausmę įskaityti E. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-14 iki 2018-06-15 (t.y. viena para) ir skirti E. M. galutinę bausmę - 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, dokumentą (asmens tapatybės kortelę Nr. duomenys neskelbtini), išduotą duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Elektrėnų grupės, išduotą E. M. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Č., gim. duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovo pagal įstatymą J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. Č., gim. duomenys neskelbtini), iš E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. Č. pilnametystės nustatyti jo atstovą pagal įstatymą J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V., gim. duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovo pagal įstatymą V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti M. V., gim. duomenys neskelbtini), iš E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo M. V. pilnametystės nustatyti jo atstovą pagal įstatymą V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti valstybės naudai iš nuteistojo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtų advokatų atstovavimo nukentėjusiesiems A. Č. ir M. V. išlaidas – 259,24 Eur. Antrinės teisinės pagalbos mokamos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 5630)

Išaiškinti nuteistajam E. M., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja                                 Vita Lučkauskaitė