Civilinė byla Nr. e2A-1024-881/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00653-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.1; 2.6.39.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovui „Swedbank P&C Insurance“ AS dėl statinio atstatymo iki prieš draudžiamąjį įvykį buvusios būklės ir draudimo išmokos išmokėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. J. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: įpareigoti atsakovą „Swedbank P&C Insurance“ AS atstatyti statinį – gyvenamąjį pastatą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki būklės, buvusios prieš 2018 m. sausio 23 d. draudžiamąjį įvykį (gaisrą); priteisti iš atsakovo „Swedbank P&C Insurance“ AS 7 412 Eur draudimo išmoką dėl įvykio (gaisro) metu sunaikintų kilnojamųjų daiktų; priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2018 m. sausio 7 d. sudaryta turto draudimo sutartimi apdraudė gyvenamąjį pastatą (toliau – ir pastatas), kurį buvo įsigijęs aukcione. Pastate kilo gaisras, pastatas smarkiai apdegė, sudegė jame buvę daiktai. Atsakovas pripažino įvykį draudžiamuoju, tačiau mokėtiną draudimo išmoką sumažino 100 procentų, motyvuodamas tuo, kad ieškovas, kūrendamas neva netvarkingą krosnį ir palikdamas ją be priežiūros, pažeidė draudimo sutartį ir atsakovo patvirtintas Turto draudimo taisykles (toliau – Taisyklės). Ieškovo teigimu, atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką ar suteikiančių teisę ją sumažinti. Ieškinį ieškovas grindė Taisyklių 3.5 punkto nuostatomis ir eksperto parengta Žalos atstatymo kaštų ataskaita, pagal kurią pastatui atkurti iki prieš draudžiamąjį įvykį buvusios būklės būtinos
36 023,38 Eur dydžio išlaidos (34 538,24 Eur statybos išlaidos ir 1 485,14 Eur pastato projektavimo ir statybos priežiūros išlaidos). Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl gaisro metu sunaikintų daiktų jis patyrė 7 899 Eur žalą, kurios dydžio draudimo išmoką prašė iš atsakovo priteisti pinigais.
II. Teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 3 949,50 Eur draudimo išmoką už kilnojamojo turto sunaikinimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; atmetė ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui atkurti gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iki prieš draudžiamąjį įvykį buvusios būklės.
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančių teisę sumažinti išmoką, todėl atsakovas nepagrįstai sumažino draudimo išmoką 100 procentų.
5. Teismas nustatė, kad atsakovo Taisyklių 3.5 punkte įtvirtinta, jog atsakovas turi teisę pasirinkti žalos atlyginimo būdą; Taisyklių preambulėje nurodyta, kad žala pastatui atlyginama jo atkūrimo verte; pastato draudimo vertė – atkūrimo vertė, t. y. išlaidos, būtinos pastatui atkurti iki buvusios prieš draudžiamąjį įvykį būklės (Taisyklių 3.1 punktas). Teismas, remdamasis Taisyklėse įtvirtinta draudiko teise pasirinkti žalos atlyginimo būdą, atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą atkurti pastatą iki prieš draudžiamąjį įvykį buvusios būklės.
6. Teismas nurodė, kad pagal Taisykles pastatui padaryta žala atlyginama atkūrimo verte. Taisyklėse nurodyti du žalos atlyginimo būdai: a) atstatymas, t. y. statinio atkūrimas iki būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį; b) piniginė kompensacija. Piniginės kompensacijos taikymo atveju draudimo išmoka mokama iš atkuriamosios vertės atėmus sumą, atitinkančią pastato, kuriam buvo padaryta žala, nusidėvėjimą iki draudžiamojo įvykio. Pastato nusidėvėjimo iki draudžiamojo įvykio laipsnį nustato ekspertai, įvykus draudžiamajam įvykiui. Ieškovas atsisakė žalos atlyginimo piniginės kompensacijos būdu, todėl teismas nepasisakė dėl piniginės kompensacijos mokėjimo sąlygų, nes tai reikštų ieškovo valios dėl pastato atkūrimo paneigimą.
7. Teismas sumažino ieškovui priteistiną draudimo išmoką už sunaikintą kilnojamąjį turtą iki 3 949,50 Eur, nes ieškovas neįrodė, jog patyrė 7 412 Eur žalą.
8. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: priteisė ieškovui iš atsakovo 14 068,50 Eur draudimo išmoką (10 119 Eur kompensaciją už žalą pastatui ir 3 949,50 Eur kompensaciją už sunaikintus kilnojamuosius daiktus), kitą ieškinio dalį atmetė.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai ir per siaurai aiškino ieškovo reikalavimą dėl draudimo atlyginimo už žalą pastatui, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti jam draudimo išmoką piniginės kompensacijos būdu, nes reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą atkurti pastatą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovas tik pasirinko žalos atlyginimo būdą, nors tokia teisė priklausė atsakovui. Atsakovas iš esmės pripažino įvykį draudžiamuoju, todėl ieškovas įgijo teisę į piniginę kompensaciją. Teismas, remdamasis eksperto ataskaita, nustatė, kad pastato atkūrimo išlaidos – 34 538,24 Eur, pastato projektavimo ir priežiūros išlaidos – 1 485,14 Eur, taikant pastatui 75 proc. nusidėvėjimą, jo atkuriamoji vertė yra 10 119 Eur.
10. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. papildoma nutartimi priteisė ieškovui iš atsakovo 153,78 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo kasacinį skundą, 2021 m.
birželio 3 d. nutartimi Nr. e3K-3-143-1075/2021 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 10 119 Eur draudimo išmoka už sunaikintą pastatą, 5 procentų metinės procesinės palūkanos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.
12. Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovas apeliaciniame skunde neteikė argumentų dėl to, jog pirmosios instancijos teismas formaliai ir per siaurai vertino ieškinio reikalavimus ir spręsdamas, kad vienu iš Taisyklėse nustatytų būdų draudimo išmoka negali būti mokama, nepagrįstai nesprendė dėl kito Taisyklėse nustatyto draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo būdo taikymo. Kasacinio teismo vertinimu, nors apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinio skundo ribas peržengė pagrįstai, tačiau, nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, neužtikrino byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės pateikti raštu ar žodžiu savo poziciją dėl kito Taisyklėse nustatyto draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo būdo taikymo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties kasacinis teismas bylos dalį dėl draudimo išmokos už sunaikintą pastatą ir palūkanų nuo šios reikalavimo dalies priteisimo grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turi spręsti dėl Taisyklių 3.5 punkte nustatytų sąlygų sąžiningumo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnyje nustatytus bei teismų praktikos išplėtotus vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolės kriterijus ir sąlygas, taip pat spręsti dėl teisinių padarinių taikymo.
13. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė šalims terminą pateikti rašytinius paaiškinimus dėl kasacinio teismo nutartyje nurodytų neteisingai išaiškintų ir netinkamai įvertintų bylos aplinkybių.
14. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad žala turi būti atlyginta atkuriant pastatą. Jo įsitikinimu, Taisyklių 3.5 punkto sąlygos, kad atsakovas turi teisę pasirinkti žalos atlyginimo būdą, neatitinka skaidrumo reikalavimų ir yra nesąžiningos.
15. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, bylą išnagrinėjus iš naujo ir nustačius, jog yra pagrindas mokėti draudimo išmoką, gali būti sprendžiama tik dėl mokėtinos piniginės kompensacijos dydžio. Atsakovo nuomone, visos Taisyklių nuostatos yra aiškios ir sąžiningos, su jomis ieškovas buvo supažindintas prieš draudimo sutarties sudarymą. Ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis, kad
1974 metais pastatytas pastatas, kurį jis įsigijo aukcione už 1 500 Eur, yra išlaikęs tokias pačias savybes ir vertę, kaip ir būdamas naujas, o draudžiamojo įvykio atveju jam bus sumokėta piniginė kompensacija, lygi naujo pastato vertei. Tokiu atveju ieškovas gautų daug didesnę naudą, nei buvo vertas jo pirktas turtas. Bet kuris vidutinis vartotojas gali suprasti, kad draudikui suteikiama teisė ne tik nuspręsti dėl žalos atlyginimo būdo, bet ir nustatyti mokėtinos draudimo išmokos dydį. Tokią pačią atsakovo teisę bei pareigą įtvirtina ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (toliau – Draudimo įstatymas).
16. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi: pripažino, kad atsakovo patvirtintų Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 002 (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d.)
3.5 punkto nuostata, jog draudikas turi teisę pasirinkti žalos atlyginimo būdą, yra nesąžininga turto draudimo sutarties šalies – vartotojo teisių atžvilgiu, todėl negalioja kaip ieškovo ir atsakovo 2018 m. sausio 7 d. sudarytos Gyventojų turto draudimo sutarties (poliso Nr. GTD23600618) sąlyga nuo šios sutarties sudarymo momento; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos pastatui atlyginimo būdo ir ieškovui priteistas 208,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir priėmė naują sprendimą – įpareigojo atsakovą atlyginti žalą ieškovui gyvenamojo pastato atstatymo atkuriamąja verte būdu; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
17. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo Taisyklių nuostatos, įtvirtinančios draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką, yra aiškios ir suprantamos, t. y. procedūriniu (skaidrumo) aspektu atitinka sąžiningumo reikalavimus. Pagal Taisyklių turinį vidutinis vartotojas gali suprasti, kad tuo atveju, jei draudėjas už žalą pastatui pageidauja gauti piniginę kompensaciją, tam būtinas draudiko sutikimas, nes Taisyklėse kaip prioritetinis apibrėžiamas kitas žalos atlyginimo būdas – pastato atkūrimas. Taisyklėse akcentuojama sąlyga, kad draudikas turi teisę pasirinkti rangovą ir atkūrimo būdą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad absoliuti ir besąlyginė atsakovo teisė pasirinkti žalos atlyginimo būdą (kai draudimo išmokos dydis, priklausomai nuo atsakovo vienašališkai pasirenkamo atlyginimo būdo, gali skirtis net keletą ar keliolika kartų) negali būti pripažinta sąžininga ieškovo (draudėjo) atžvilgiu. Draudimo išmokos mokėjimo būdo parinkimą lemiančios objektyvios sąlygos ar kriterijai, kuriems esant būtų teisinga ir sąžininga taikyti vieną ar kitą žalos atlyginimo būdą, nei Taisyklėse, nei šalių sudarytoje draudimo sutartyje nėra įvardyti. Tokiu būdu iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ieškovo, kaip vartotojo, nenaudai. Nors atsakovas akcentuoja savo darbo principą, kad žala pastatui atlyginama jo atkūrimo verte, tačiau iš esmės pagal Taisyklių nuostatas akivaizdu, jog toks žalos atlyginimo principas deklaruojamas formaliai, nes realiai žalos atlyginimo būdo (neabejotina, palankesnio atsakovui) pasirinkimas priklauso tik nuo atsakovo valios.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Taisyklių 3.5 punkto nuostata, jog draudikas turi teisę vienašališkai ir besąlygiškai pasirinkti atlyginimo už žalą statiniui būdą, neatitinka materialiojo sąžiningumo kriterijaus pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 13 punkte apibrėžtą prezumpciją. Todėl teismas pripažino šią nuostatą nesąžininga ir negaliojančia nuo draudimo sutarties sudarymo, o dėl kitų draudimo sutarties sąlygų nurodė, kad jos lieka galioti ir turi būti vykdomos.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškiniu ieškovas siekė draudimo išmokos, kaip žalos atlyginimo, ne piniginės kompensacijos būdu, bet atkuriant pastatą. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti pastatą suformuluotas kiek netiksliai, todėl teismas, iš esmės tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo būdo, jį patikslino, įpareigodamas atsakovą atlyginti ieškovui žalą pastato atstatymo atkuriamąja verte būdu iki pastato būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį.
21. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e3K-3-166-684/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas atlyginti žalą ieškovui statinio – gyvenamojo pastato atstatymo atkuriamąja verte būdu, dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir perdavė šioje dalyje Lietuvos apeliaciniam teismui bylą nagrinėti iš naujo.
22. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino Taisyklių 3.5 punkte nustatytą sąlygą ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog pagal ją būtent atsakovui (draudikui) nepagrįstai suteikiama teisė spręsti dėl žalos atlyginimo būdo, bei sprendė dėl tokios sąlygos nesąžiningumo, t. y. pripažino ją nesąžininga.
23. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paties atsakovo patvirtintose Taisyklėse yra nustatyti du galimi draudėjo patirtos žalos, įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginimo būdai: statinio atstatymas ar piniginė kompensacija (Taisyklių 3.5 punktas). Šiuo atveju ieškovui pareiškus ieškinį dėl atsakovo įpareigojimo atkurti pastatą iki būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį, apeliacinės instancijos teismas sprendė ginčą pagal pačių šalių nustatytas teises ir pareigas, draudimo sutarties vykdymą reglamentuojančias Taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 3.5 punktas, pagal kurį statinio atstatymo atveju draudikas turi teisę pasirinkti rangovą bei atstatymo būdą, draudėjo pageidavimui pasirinkti rangovą būtinas draudiko pritarimas. Tai rodo, kad statinio atstatymas gali būti atliekamas draudikui ir draudėjui bendradarbiaujant (kiek tai būtina statinio atstatymo procese). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nustatęs tokias savo prievoles Taisyklėse, atsakovas kartu prisiėmė tų prievolių vykdymo, įvykus draudžiamajam įvykiui, galimų rizikų pasekmes. Be to, taikant ir Taisyklių 3.5 punktą, draudikas įsipareigoja mokėti draudimo išmoką, atlikus statinio atkūrimo veiksmus. Toks įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką ir atitinka draudimo sutarties esmę (CK 6.987 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl Taisyklių 3.5 punkto aiškinimo yra teisėtos ir pagrįstos, nelaikytinos prieštaraujančiomis draudimo sutarties esmei. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog, patenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovas įpareigojamas atlyginti ieškovui žalą pastato atstatymo atkuriamąja verte būdu iki pastato būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį. Toks teisių gynimo būdas atitinka Taisyklių 3.5 punkte nustatytus žalos atlyginimo principus (atstatymas) ir ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą (CPK 13 straipsnis).
24. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vertinant apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, darytina išvada, jog teismas priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovą atlyginti žalą bei nustatė reikalavimus atlikti tam tikrus veiksmus – atstatyti ieškovo namą atkuriamosios vertės būdu. Toks teismo sprendimas reiškia, kad teismas nenustatė, kokią konkrečią žalą (jos dydį) turi atlyginti atsakovas ir kokia tvarka toks teisių gynybos būdas turi būti realiai įvykdomas. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo galima spręsti, kad teismas žalą siejo su ateityje atsirasiančia žala, kuri bus patirta tik atstačius atsakovo statinį – gyvenamąjį pastatą. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kaip konkrečiai turi būti atliekamas atsakovo statinio – gyvenamojo pastato atstatymas.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvus ir rezoliucinę dalį bei minėtą Taisyklių 3.5 punkto nuostatą, nusprendė, kad iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokia tvarka ir kaip jis galėtų būti vykdomas priverstine tvarka. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę nustatyti, kad tenkinus ieškovo ieškinį jo teisės gali būti ginamos atkuriant ieškovo statinį – gyvenamąjį pastatą, tačiau nei iš Taisyklių 3.5 punkto, nei iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip, kokia tvarka toks teisių gynybos būdas gali būti įgyvendintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Apeliaciniu skundu ieškovas K. J. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m.
lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą atstatyti gyvenamąjį pastatą žemės sklype (duomenys neskelbtini) apskrityje, iki būklės, buvusios prieš 2018 m. sausio 23 d. draudžiamąjį įvykį (gaisrą), taip pat visiškai tenkinti ieškinį dėl draudimo išmokos už kilnojamuosius daiktus priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1 Ieškovas prisijungimo būdu sudarydamas draudimo sutartį siekė apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Žalos atlyginimo būdą už žalą pastatui – piniginę kompensaciją – draudikas gali pasirinkti tik esant draudėjo pageidavimui. Ieškovas iš karto po draudžiamojo įvykio nurodė, kad siekia pastatą atstatyti – atkurti statinį iki būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį, ir šios pozicijos niekada nekeitė. Ieškovas už sugadintą pastatą nepageidauja draudimo išmokos, mokamos pinigais. Jei draudėjas nepageidauja piniginės kompensacijos, o siekia pastato atkūrimo natūra, draudikas negali taikyti kompensacijos mokėjimo būdo, t. y. išmokėti išmoką, kuri apskaičiuojama iš atkuriamosios pastato vertės atėmus sumą, atitinkančią statinio, kuriam buvo padaryta žala, nusidėvėjimą iki draudžiamojo įvykio.
29.2 Esminę reikšmę sutarties nuostatų aiškinimui turi ir tai, kad draudimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikomos vartojimo sutartis reguliuojančių teisės normų nuostatos. Draudimo sutartis sudaryta ne derybų, o prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo taisykles. Teismas turi pareigą savo iniciatyva vertinti vartojimo sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams. Teismui suabejojus Taisyklių sąlygomis dėl draudimo objekto atstatymo galimybių, šios abejonės turėjo būti aiškinamos vartotojo (ieškovo) naudai ir atsakovas įpareigotas atstatyti apdraustą pastatą. Ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, apdraustas statinys bus atstatytas ir jis turės kur gyventi, priešingu atveju jam, kaip vartotojui, visiškai neužtikrinama nekilnojamojo turto (gyvenamojo būsto) draudimo apsauga.
27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas „Swedbank P&C Insurance“ AS prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais atsikirtimais:
30.1. Taisyklių 3.5. punkto sąlyga „Turime teisę pasirinkti žalos atlyginimo būdą“ yra suprantama ir vienareikšmiškai apibrėžta. Ši sąlyga aiškiai nurodo, kad esant keliems alternatyviems žalos atlyginimo būdams, teisė pasirinkti konkretų žalos atlyginimo būdą priklauso atsakovui.
30.2. Kadangi ieškovas sutiko sudaryti draudimo sutartį, akivaizdu, kad jam buvo priimtinos visos siūlomos draudimo sąlygos, įskaitant ir tai, jog atsitikus draudžiamajam įvykiui, teisė spręsti dėl žalos atlyginimo būdo priklausys atsakovui. Ieškovas turėjo teisę nesudaryti draudimo sutarties su atsakovu ir pasirinkti kitą draudimo bendrovę.
30.3. Ieškovas remiasi tuo, kad draudimo liudijime (polise) nurodyta, jog draudimo suma – atkūrimo vertė, o Taisyklių preambulėje bei 3.5 punkte apibrėžta, jog statiniui padaryta žala atlyginama atkūrimo verte, tačiau ieškovas ignoruoja, kad statinio atkūrimo vertės nustatymas yra detalizuotas kitose Taisyklių nuostatose. Ieškovo nurodytos kitos Taisyklių sąlygos niekaip nepakeičia Taisyklių 3.5 punkte išdėstytos sąlygos – „Turime teisę pasirinkti žalos atlyginimo būdą“ – aiškinimo bei taikymo.
30.4. Reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti statinį, t. y. atlikti statybos darbus ar organizuoti tokių darbų vykdymą, neatitinka draudimo sutarties esmės bei paskirties. Ieškovas teismui nepateikė statinio projekto, brėžinių, patalpų vidaus apdailos reikalavimų ar kitų duomenų, kuriais ieškinio patenkinimo atveju atsakovas galėtų vadovautis sprendžiant, kokio įrengimo statinį turėtų atstatyti. Ieškovas neprašė nustatyti konkretaus termino statinio atstatymui, todėl gali kilti nauji ginčai, per kiek laiko statinys turėtų būti atstatytas. Ieškovas prašo įpareigoti atstatyti statinį iki būklės, buvusios prieš 2018 m. sausio 23 d. draudžiamąjį įvykį, nors tokio reikalavimo objektyviai neįmanoma įvykdyti. Pastatas baigtas statyti 1974 metais, todėl draudžiamojo įvykio metu buvo reikšmingai nusidėvėjęs.
30.5. Taisyklėse nurodyta, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovas sumoka draudimo išmoką, o Taisyklių 3.5 punkte reglamentuojama draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka. Ieškovas netinkamai interpretuoja Taisyklių nuostatas, kuriose kalbama apie statinio atstatymą. Ieškovas nepagrįstai prašo įpareigoti atsakovą natūra įvykdyti prievolę (atstatyti statinį), nors tokia prievolė draudimo sutartyje nenumatyta.
IV. Šalių papildomų paaiškinimų argumentai
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė terminą šalims pateikti rašytinius paaiškinimus dėl sprendimo vykdymo tvarkos.
3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. spalio 10 d. gauti ieškovo K. J. rašytiniai paaiškinimai. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 3.5 punkto dalimi (atstatymas) atsakovui ieškovas yra teikęs potencialų rangovą, galėjusį atstatyti statinį iki būklės buvusios prieš draudžiamąjį įvykį, tačiau atsakovo minėto rangovo pateiktas komercinis pasiūlymas (pateiktas su atsakovo 2021 m.
gruodžio 8 d. kasaciniu skundu) netenkino, todėl ieškovas, vadovaudamasis Taisyklių 3.5 punktu, siūlo pačiam atsakovui savo nuožiūra pasirinkti rangovą bei atstatymo būdą, sudaryti su juo rangos sutartį, parengti darbų sąmatą ir ją suderinti su ieškovu. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Taisyklių 3.5 punkto dalimi dėl papildomų atlygintinų išlaidų (laikino būsto nuomos išlaidos) atsakovas privalo atlyginti persikėlimo ir analogiškų gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidas iki tol, kol gyvenamosios patalpos bus atstatytos (suremontuotos), bet ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis Taisyklių 3.5 punkto dalimi dėl papildomų atlygintinų išlaidų (laikino būsto nuomos išlaidos) nuostata, darytina išvada, jog būsto atstatymo (remonto) darbai neturėtų užsitęsti ilgiau nei
12 mėnesių, priešingu atveju prievolei užtikrinti turėtų būti numatytos veiksmingos ir protingos baudos. Veiksmingo sprendimo įvykdymo garantavimo būtinumą akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties 65–69 punktuose. Todėl tam, kad atsakovas laiku ir tinkamai per 12 mėnesių įvykdytų savo prievoles (atstatytų statinį), turėtų būti nustatytas baudos dydis, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį ir prievolės mąstą bei reikšmingumą, jis turėtų būti ne mažesnis nei 300 Eur už kiekvieną praleistą dieną, neatstačius statinio per 12 mėnesių terminą.
4. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. lapkričio 7 d. gauti atsakovo „Swedbank P&C Insurance“ AS rašytiniai paaiškinimai. Atsakovas nurodė, kad jis negali būti laikomas statybos dalyviu – atsakovas yra draudimo bendrovė, todėl negali būti nei statinio tyrėju, nei projektuotoju, nei rangovu, nei kitu subjektu, kuriam yra reikalinga specifinė kompetencija ir atitinkama kvalifikacija, taip pat ir statytoju. Atsakovo teigimu, šios teisės ir pareigos priklauso tik ieškovui ir tik ieškovas jas gali įgyvendinti. Vadinasi, nustatant sprendimo vykdymo tvarką, turi būti nustatyta, kad visas statytojo(užsakovo) pareigas vykdys ieškovas. Nei draudimo sutartyje, nei taisyklėse nėra numatyta atsakovo pareiga rūpintis statybai reikalingų dokumentų rengimu, savo vardu sudaryti rangos sutartį, prižiūrėti statybų eigą ar priimti darbų rezultatą. Priešingai, taisyklėse yra numatyta atsakovo pareiga mokėti sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotą draudimo išmoką, todėl ir nustatant teismo sprendimo vykdymo tvarką atsakovas gali būti įpareigotas tik mokėti draudimo išmoką. Prieš pradedant statinio atstatymo darbus bus būtina gauti vienokius ar kitokius su statyba susijusius dokumentus ir tai padaryti turi būtent ieškovas. Be to, atlyginamos tik būtinosios ir su atsakovu suderintos leidimų gavimo išlaidos. Nustatant sprendimo vykdymo tvarką turi būti nuspręsta, kad rangovą parenka atsakovas, nustatant ieškovui terminą, per kurį, ieškovas privalo sudaryti sutartį, todėl kartu su paaiškinimais atsakovas pateikia rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą. Taip pat teismas turėtų nustatyti, jog darbai turi būti atliekami pagal šios bendrovės pateiktą sąmatą ir jų suma neturėtų viršyti 46 743,62 Eur, o atsakovo pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda tik po realaus darbų atlikimo bei atitinkamo atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo bei tik tuo atveju, jei darbai yra atliekami pagal iš anksto suderintą sąmatą. Atsakovo siūloma teismo sprendimo vykdymo tvarka leistų užtikrinti ir priverstinį būsimo teismo sprendimo vykdymą. Taip pat pateikia siūlomos sprendimo rezoliucijos variantą.
5. Pasisakydamas dėl ieškovo pasiūlytos sprendimo vykdymo tvarkos, atsakovas nurodo, kad esant tokiai tvarkai, teismo sprendimas objektyviai negalės būti įvykdytas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių (šiuo metu statybos darbų negalima vykdyti, nes nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas; atsakovas negali savo nuožiūra spręsti dėl ieškovui priklausančio turto likimo, atsakovas nevaldo nei žemės sklypo, nei turto, todėl jų valdymo negali perduoti paskirtam rangovui ir kt.). Be to, ieškovo siūloma sprendimo vykdymo tvarka nėra pakankamai konkreti ir apibrėžta. Tačiau, jei teismas visgi sutiktų su ieškovo nuomone, kad rangos sutartį su atsakovo pasirinktu rangovu turi sudaryti pats atsakovas, kuris taip pat turi vykdyti statybų priežiūrą, nustatant tokią sprendimo vykdymo tvarką turėtų būti aptarti tokie klausimai, kaip teisių veikti atsakovo vardu suteikimas, šalių bendravimo ir ginčų sprendimo tvarka, darbų perdavimo tvarka.
6. Ieškovas K. J., atsiliepdamas į atsakovo pasiūlytą sprendimo vykdymo tvarką, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad sutinka, jog atsakovui būtų suteikta teisė (jis būtų įpareigojamas) ieškovo vardu kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo vykdyti statybos darbus valstybei priklausančiame žemės bei kreiptis į visas kitas institucijas bei gauti visus kitus statinio – gyvenamojo pastato atstatymui reikalingus sutikimus / leidimus, suteikiant teisę šių veiksmų atlikimui perįgalioti kitus asmenis, taip pat, kad atsakovui būtų suteikta teisė teismo sprendimo vykdymo laikotarpiu nevaržomai valdyti ir naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu bei statiniu – gyvenamuoju pastatu, kiek tai yra reikalinga minėto statinio atstatymui. Su rangovu sutartį turi sudaryti atsakovas, o ne ieškovas. Ieškovas nesutinka, kad teismas, nustatydamas sprendimo vykdymo tvarką, turėtų nurodyti, jog ieškovas privalo sudaryti sutartį su atsakovo pasirinktu rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to teismas turėtų patvirtinti šio rangovo sąmatą, tuo pačiu nustatydamas, kad pastato atkūrimo darbai neturėtų viršyti 46 743,62 Eur sumos, nes netikslinga pastato atstatymo sieti su vieninteliu rangovu, kuris, pavyzdžiui, gali netinkamai vykdyti rangos sutartį, ją nutraukti, bankrutuoti ar panašiai, nes tai gali lemti aplinkybes, kurios padarytų tokį teismo sprendimą neįvykdomą ir tai sukeltų naujus teisminius ginčus. Atsakovo pasirinkto rangovo sąmata yra sudaryta neapžiūrėjus pastato, neįvertinus visų aplinkybių ir galimai klaidinga. Be to, pakilus medžiagų kainoms, nebūtų galimybės įrengti, pavyzdžiui, stogo, nes dėl pabrangusių medžiagų kainų neužtektų numatytų lėšų. Dėl šių priežasčių ieškovas prašo sprendimą sieti ne su konkrečiu rangovu ir pinigų suma, o su prievolės įvykdymu, t. y. pastato atkūrimu iki būklės buvusios prieš draudžiamąjį įvykį. Ieškovas siūlo nenukrypti nuo Taisyklių 3.5 punkto dalies dėl papildomų išlaidų atlyginimo (Laikino būsto nuomos išlaidos), iš kurios galėtų būti kildinamas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių terminas sprendimo įvykdymui. Tinkamu prievolės įvykdymas laikomas tuomet, kai pastatas atstatomas iki tokios būklės, koks buvo prieš draudžiamąjį įvykį, o kapitalinio remonto duomenys tinkamai įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas nei paneigė, nei išreiškė poziciją dėl persikėlimo ir analogiškų gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų atlyginimo, todėl ieškovas prašo teismo vadovaujantis Taisyklių 3.5 punkto dalimi dėl papildomų atlygintinų išlaidų (Laikino būsto nuomos išlaidos) ir įpareigoti atsakovą atlyginti persikėlimo ir analogiškų gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidas iki tol, kol gyvenamosios patalpos bus atstatytos, (suremontuotos), bet ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus tuo atveju, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 7 d. tarp ieškovo (draudėjo) ir atsakovo (draudiko) buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria ieškovui priklausantis gyvenamasis pastatas (bendras plotas 54 kv. m), apdraustas atkūrimo verte; pastate esantis namų turtas apdraustas 15 000 Eur suma; civilinė atsakomybė – 15 000 Eur suma. Draudimo sutarties tipinės sąlygos nurodytos atsakovo patvirtintose Gyventojų turto draudimo taisyklėse Nr. 002.
9. 2018 m. sausio 23 d. įvyko draudžiamasis įvykis – pastate kilo gaisras, kurio metu sudegė pastato stogas, medinis perdengimas, išdegė namo vidus su jame buvusiais ieškovo asmeniniais daiktais. Atsakovui atsisakius mokėti draudimo išmoką, ieškovas pareiškė ieškinį įpareigoti atsakovą išmokėti draudimo išmoką už prarastą namų turtą ir atstatyti pastatą iki būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas atlyginti žalą ieškovui statinio – gyvenamojo pastato atstatymo atkuriamąja verte būdu, dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir perdavė bylą šioje dalyje Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
11. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teismo sprendimui keliamus reikalavimus, nes nenustatė, kokia konkrečia tvarka ir terminais teismo sprendimas turi būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovą įpareigojo atlyginti ieškovui žalą pastato atstatymo atkuriamąja verte būdu, tai lėmė ir teismo pareigą nustatyti konkrečią tokio įpareigojimo (teismo sprendimo vykdymo) tvarką. Tokio pobūdžio ginče teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo, turėtų įvertinti, kokiais terminais sprendimas gali būti vykdomas, kokius veiksmus, kokia tvarka šalys turi atlikti, siekiant, kad teismo sprendimas būtų visiškai įvykdytas.
12. Teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, nenustatė sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo (dalies) negaliojimo pagrindų, todėl konstatuoja, kad apeliacinis procesas vyksta pagal ieškovo skunde apibrėžtas ribas, atsižvelgiant į šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m.
rugsėjo 27 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus bei šioje byloje šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atstatyti statinį – gyvenamąjį pastatą
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovą atstatyti statinį – gyvenamąjį pastatą. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl įpareigojimo atsakovui atkurti gyvenamąjį pastatą iki būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį, ginčas spręstinas pagal draudimo sutarties vykdymą reglamentuojančias Taisykles, kuriomis pačios šalys nustatė tarpusavio teises ir pareigas. Be to, atsižvelgiama į šioje byloje priimtus ir įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus.
14. Atsakovo patvirtintose Taisyklėse yra nustatyti du galimi draudėjo patirtos žalos, įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginimo būdai: statinio atstatymas ar piniginė kompensacija (Taisyklių
3.5 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimu Taisyklių 3.5 punkto nuostata, kad draudikas turi teisę vienašališkai ir besąlygiškai pasirinkti atlyginimo už žalą statiniui būdą, neatitinka materialiojo sąžiningumo kriterijaus pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 13 punkte apibrėžtą prezumpciją, todėl pripažinta negaliojančia. Ši sprendimo dalis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi palikta nepakeista. Taigi, nustatyta, kad ieškovas turi reikalavimo teisę pasirinkti vieną iš žalos atlyginimo būdų, nustatytų Taisyklių 3.5 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendime padarė teisingą išvadą, jog, patenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovas įpareigojamas atlyginti ieškovui žalą pastato atstatymo atkuriamąja verte būdu iki pastato būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį. Kasacinio teismo vertinimu, toks teisių gynimo būdas atitinka Taisyklių 3.5 punkte nustatytus žalos atlyginimo principus (atstatymas) ir ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą (CPK 13 straipsnis).
15. Tačiau nagrinėjamu atveju atkreipiamas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimą, kuriame nurodoma, kad panaikintas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, jog atsakovas įpareigojamas atlyginti ieškovui žalą pastato atstatymo atkuriamąja verte būdu reiškia, kad teismas nenustatė, kokią konkrečią žalą (jos dydį) turi atlyginti atsakovas ir kokia tvarka toks teisių gynybos būdas turi būti realiai įvykdomas. Kasacinis teismas nurodė, kad iš panaikinto apeliacinės instancijos teismo sprendimo galima spręsti, jog teismas žalą siejo su ateityje atsirasiančia žala, kuri bus patirta tik atstačius atsakovo statinį – gyvenamąjį pastatą. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kaip konkrečiai turi būti atliekamas atsakovo statinio – gyvenamojo pastato atstatymas.
16. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų
(CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui
(CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovo žala yra išlaidos, kurios reikalingos pastato – gyvenamojo namo atstatymui iki būklės, buvusios prieš gaisrą. Ieškovas, teikdamas ieškinį, pateikė 2019 m. balandžio 23 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad turto atstatymo išlaidos įvertintos 34 538,24 Eur suma. Pažymėtina, kad patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė reikalavimą dėl žalos atlyginimo būdo, bet ne žalos dydį, tačiau viso proceso metu žalos dydžio netikslino. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme pateikė rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą. Šiame pasiūlyme nurodyta, kad pastato atkūrimo darbų kaina sudarytų 46 743,62 Eur.
17. Pažymėtina, kad civilinė byla yra nagrinėjama nuo 2019 metų. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko, todėl CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba ne visišką žalos atlyginimą (t. y. jis nebūtų grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-426/2011, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju žalos atlyginimas bus vykdomas pastato atstatymo atkuriamosios vertės būdu, tai, kad nuo 2019 metų kainos statybų sektoriuje pakito, o tai iš esmės pagrindžia ir atsakovo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas (lokalinė sąmata sudaryta 2022 m. spalio 10 d.), kuris šiuo atveju laikytinas aktualiausiu iš turimų duomenų, sprendžia, jog ieškovui atlygintinas žalos dydis yra 46 743,62 Eur. Tai reiškia, kad atsakovas įpareigojamas atlyginti ieškovui 46 743,62 Eur žalą gyvenamojo pastato atstatymo būdu.
Dėl papildomų išlaidų
18. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad vadovaujantis Taisyklių 3.5 punkto dalimi dėl papildomų atlygintinų išlaidų (Laikino būsto nuomos išlaidos) atsakovas privalo atlyginti persikėlimo ir analogiškų gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidas iki tol, kol gyvenamosios patalpos bus atstatytos (suremontuotos), bet ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Be to, nurodo, kad atsakovas privalėtų atlyginti projektavimo, statybos priežiūros ir leidimų gavimo darbams išlaidas, jei tokios išlaidos ieškovui kiltų.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlyginti minėtas išlaidas yra materialinis reikalavimas, kuris patikslintu ieškiniu nebuvo reiškiamas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovo prašymas netenkinamas (CPK 312 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo tvarkos
20. CPK 271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos, vertina Taisyklėse nustatytas šalių pareigas bei atsižvelgia į draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
21. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 3.5 punkte, statinio atstatymas gali būti atliekamas draudikui ir draudėjui bendradarbiaujant, Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas nustatyti geriausiai abiejų šalių interesus atitinkančią sprendimo vykdymą tvarką, šalis įpareigojo pateikti paaiškinimus, kuriuose šios išdėstytų nuomonę dėl, jų manymų, svarbiausių vykdymo tvarkos aspektų, taip pat pateikti nuomonę dėl priešingos šalies nurodomos sprendimo vykdymo tvarkos. Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija, nustatė, kad šalys nesutaria iš esmės dėl visų sprendimo vykdymo tvarkos sąlygų.
22. Viena iš esminių sąlygų, dėl kurios nesutaria šalys, kurios iš šalių pasitelkto rangovo pagalba bei pagal kieno parengtą sąmatą turi būti atstatomas pastatas. Taisyklių 3.5 punkte nurodoma, kad: „Atstatymas. Statinio atkūrimas iki būklės buvusios prieš draudžiamąjį įvykį. Mes neatsižvelgiame į statinio nusidėvėjimą (netaikome nusidėvėjimo), jeigu jis atstatomas. Mes turime teisę pasirinkti rangovą bei atstatymo būdą. Jei rangovą pageidaujate pasirinkti patys, tam būtinas Mūsų pritarimas. Atstatymo darbai vykdomi pagal parengtą (suderintą) sąmatą. Kol atstatymo darbai neprasidėjo, mokėjimų vykdyti neprivalome. Draudimo išmokos mokamos pagal atitinkamas sąskaitas faktūras, pateiktas už atliktus darbus. Atstatyti statinį privaloma toje pačioje (draudimo) vietoje“. Įvertinus šių taisyklių turinį, matyti, kad šalys susitarė, jog tuo atveju, jei statinys atkuriamas, rangovą pasirinkti turi teisę atsakovas, tačiau, atsakovui sutikus, rangovas gali būti parenkamas ir ieškovo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti terminą, per kurį, atsakovas turi nurodyti rangovo(-ų) duomenis, į kurį turi kreiptis ieškovas. Taip pat, kaip minėta, Taisyklių 3.5 punkte nurodyta, kad rangovą gali pasirinkti ir pats ieškovas, tačiau tam yra būtinas atsakovo pritarimas.
23. Įvertinus ieškovo reikalavimą, kad rangos sutartį pasirašytų atsakovas ir prisiimtų visas užsakovo pareigas, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju šalis sieja teisiniai draudimo santykiai. Remiantis CK 6.987 straipsnyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Remiantis nurodyta draudimo sutarties apibrėžtimi, draudėjas už draudikui mokamą draudimo įmoką gauna draudimo apsaugą – draudiko įsipareigojimą įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2021). Taigi, šiuo atveju, kaip jau minėta, ieškovas pasirinko patirtos žalos atlyginimo būdą – pastato atstatymo būdu, kuris reiškia, jog ieškovui yra kompensuojamos pastato atstatymo išlaidos. Tačiau toks pasirinkimas savaime nereiškia, kad atsakovas už ieškovą privalo sudaryti rangos sutartį, gauti statybai būtinus leidimus, vykdyti atstatymo darbus, juos prižiūri ir pan.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtas nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl tik ieškovas gali spręsti dėl turto likimo, įskaitant ir kada bei kaip bus pradėti pastato atstatymo darbai. Tik ieškovas, kaip turto savininkas, gali įgyvendinti tam tikras su turtu susijusias teises, tik ieškovas gali priimti su turtu susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, kaip draudimo bendrovė, nėra ir negali prisiminti ieškovo, kuris yra turto savininkas, teisių ir pareigų, tokių, kaip, pavyzdžiui, reikiamų leidimų gavimas, statybų priežiūra, atliktų darbų priėmimas ir panašiai. Įvertinus draudimo sutarties esmę bei Taisyklių 3.5 punkto turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas turi pareigą sudaryti ieškovui visas sąlygas kreiptis į jo parinktą rangovą dėl namo atstatymo drabų pradėjimo, užtikrinti atliktų darbų finansavimą, tačiau visas užsakovo teises turi įgyvendinti pats ieškovas. Taip pat pabrėžtina, kad ieškovas, atsisakydamas kreiptis į atsakovo parinktą rangovą, pats prisiima riziką dėl galimo sprendimo (ne)įvykdymo.
25. Pasisakant dėl sprendimo vykdymui nustatytinų terminų, teisėjų kolegija nurodo, kad terminas pasato atstatymo darbams atlikti negali būti nustatomas, nes egzistuoja objektyvios, nuo šalių veiksmų, nepriklausančios priežastys, tokios kaip rangovo veiksmai, oro sąlygos, statybinių medžiagų prieinamumas ir t. t.
26. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga nustatyti atsiskaitymo už atliktus darbus terminą, t. y. būtina nustatyti, per kiek laiko atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovu už atliktus pastato atkūrimo darbus. Taisyklių 3.5 punkte nustatyta, kad draudimo išmokos mokamos pagal atitinkamas PVM sąskaitas faktūras, pateiktas už atliktus darbus. Taigi, šiuo atveju atsakovė ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atliktų darbų akto bei PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pagal atsakovo patvirtintą statybos darbų sąmatą, privalo sumokėti ieškovui atitinkamo dydžio draudimo išmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju sprendimo įvykdymo operatyvumas priklauso ir nuo paties ieškovo veiksmų – draudimo išmokų mokėjimas galimas tik tada, kai darbai bus atlikti, o darbų pradžia šiuo atveju išimtinai priklauso nuo paties ieškovo valios, t. y. momento, kada jis kreipsis į atsakovo nurodytą rangovą.
27. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad greičiausias ir efektyviausias sprendimo įvykdymas yra galimas tik šalims geranoriškai bendradarbiaujant. Be to, primintina, kad šalys gali sudaryti taikos sutartį ir vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
29. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ieškovo naudai, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, o taip pat kitose teisminėse instancijose turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje pripažinus ieškovo teisę į pastato atstatymą atkuriamąja verte, taip pat atsižvelgiant į iš dalies patenkintą ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos už kilnojamojo turto sunaikinimą, konstatuojam, jog išnagrinėjus bylą yra patenkinta 92 procentai ieškovo reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai jis įgijo teisę į 92 procentus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
30. Kaip matyti iš bylos duomenų, teikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį, ieškovas sumokėjo 884 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, o taip pat sumokėjo 800 Eur už eksperto parengtą žalos atstatymo kaštų ataskaitą. Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur už teisinę pagalbą, surašant apeliacinį skundą, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 423,50 Eur išlaidas už rašytinės nuomonės parengimą (antrojo apeliacinio proceso metu), 484 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą dėl atsakovo siūlomos sprendimo vykdymo tvarkos (trečiojo apeliacinio proceso metu). Pirmojo bylos proceso kasacinės instancijos teisme metu ieškovas patyrė 550 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovo kasacinio skundo parengimą, o atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 229 Eur žyminį mokestį, apie kitas bylinėjimosi išlaidas atsakovas duomenų nepateikė. Antrojo bylos proceso kasacinės instancijos teisme metu ieškovas patyrė 1 815 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovo kasacinio skundo parengimą, 484 Eur už advokato atstovimą kasacinės instancijos teisme, o atsakovas sumokėjo 765 Eur žyminį mokestį ir 4 598 Eur už advokato atstovimą kasacinės instancijos teisme.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatytiems civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalių dydžių. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo turėtų būti priteisiama 7 029,26 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (7 640,50 Eur x 92 proc.). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. lapkričio 15 d. atsakovas ieškovui sumokėjo 4 450,58 Eur, kurie skirti bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 2 578,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (7 029,26 Eur – 4 450,58 Eur).
32. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą antrą kartą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tačiau atsakovo išlaidos, atsižvelgiant į bylos apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą, laikytinos pagrįstomis. Proporcingai atmestų ieškininių reikalavimų daliai, atsakovui priteisiamas 8 procentų dydžio jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 447,36 Eur (5 592 Eur x 8 proc.).
33. Atlikus šalims priteisiamų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteisiamos
2 131,32 Eur (2 578,68 Eur – 447,36 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo K. J. reikalavimas dėl žalos pastatui atlyginimo būdo ir ieškovui priteistos 208,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Įpareigoti atsakovą Swedbank P&C Insurance“ AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiantį per filialą, juridinio asmens filialo kodas (duomenys neskelbtini), atlyginti 46 743,62 Eur (keturiasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 62 centų) žalą ieškovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) statinio – gyvenamojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atstatymo būdu. Nustatyti sprendimo vykdymo tvarką:
1. Atsakovas Swedbank P&C Insurance AS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiantis per filialą, juridinio asmens filialo kodas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos pateikia ieškovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rangovo (-ų), galinčio (-ų) atlikti statinio – gyvenamojo pastato atstatymo darbus pagal atsakovo nustatytą darbų sąmatą, duomenis. Esant rašytiniam atsakovo Swedbank P&C Insurance AS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per filialą, juridinio asmens filialo kodas (duomenys neskelbtini), pritarimui, ieškovas K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gali kreiptis ir į jo paties pasirinktą rangovą.
2. Atsakovas „Swedbank P&C Insurance AS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiantis per filialą, juridinio asmens filialo kodas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atliktų darbų akto bei PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pagal atsakovo patvirtintą statybos darbų sąmatą, pateikimo sumoka ieškovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atitinkamo dydžio draudimo išmokas.
Priteisti ieškovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Swedbank P&C Insurance AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per filialą juridinio asmens filialo kodas (duomenys neskelbtini), 2 131,32 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 32 centus) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Žilvinas Terebeiza