Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-522-1096/2020

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00305-2020-3

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13.;19.10.;19.11.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,

sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. (V. S.),

 teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsiskyręs, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.

        Teismas

n u s t a t ė :

2019 m. gruodžio 28 d. apie 22.10 val., policijos patruliai atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pagal gautą iškvietimą, jog pranešėjui brolis grasina peiliu ir šaudo iš šaunamojo ginklo. Buto durų niekas neatidarė, todėl patruliai atidarę buto duris, kurios buvo neužrakintos, užėjo į butą, kur link jų greitu žingsniu artinosi vyriškis. Sušukus „Policija, gulk ant žemės“, vyras paliepimo neklausė, toliau artinosi, todėl buvo sulaikytas. Sulaikytas asmuo, įžeidžiančiais pareigūnų garbę ir orumą žodžiais įžeidinėjo pareigūnus. Šiais savo veiksmais V. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 493 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad supranta, dėl ko surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pripažįsta kaltę, gailisi dėl padarytų nusižengimų. Kaltas alkoholis. Tą vakarą buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas. Įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 28 d. vakare gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Įvyko konfliktas ir jis melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Skambino 112 bendruoju pagalbos numeriu. Atvyko policijos pareigūnai. Gali būti, kad išvadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir neklausė jų paliepimų. Pripažįstą savo kaltę.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padariusi administracinį nusižengimą. V. S. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 28 d. apie 21.40 val. iš savo telefono numerio iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad tarp jo ir brolio įvyko konfliktas, grasina peiliu. Policijos pareigūnus iškvietė be pagrindo (b. l. 20).

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo padarius nusižengimą, jo kaltė įrodyta ir padarytos veikos yra įrodytos šiais įrodymais:

1) Vyriausiojo patrulio R. R. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2019 m. gruodžio 28 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. Ž. ir D. Š., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjo ir brolio įvyko konfliktas. Brolis grasina peiliu. Vaikų nėra. Vykstant į įvykio vietą, buvo papildytas pranešimas, kad pranešėjo brolis turi ginklą ir iš jo šaudo. Dėl šios priežasties pareigūnai pasitelkė kitus mobiliosios kuopos ekipažus. Atvykus į įvykio vietą, buvo įvertintas pranešimo turinys bei pasiruošta sulaikymui esant mirtino pavojaus rizikai. Priėjus prie namo ir pradėjus belsti, niekas durų neatidarė. Beldžiant mažiausiai tris kartus, garsu buvo sušukta „Policija, atidarome duris“. Kadangi durų niekas neatidarė, esant pagrįstiems įtarimams, kad bute gali būti sužeistų asmenų, pareigūnai nutarė eiti į vidų. Nulenkus durų rankena, pastebėjo, kad durys neuždarytos. Pareigūnai pateko į vidų. Tik užėjus į vidų pastebėjo, kad viduje yra du asmenys. Vienas asmuo (moteris) gulėjo pusiau ant lovos, o kitas asmuo (vyras) greitu žingsniu ėmė eiti link pareigūnų. Pastebėję asmenį, garsiu balstu sušuko „Policija, gulk ant žemės“, bet jam neįvykdžius reikalavimo, sugriebė vyrą ir be staigių judesių paguldė ant žemės. Paguldytam asmeniui iškart buvo uždėti antrankiai ir atlikta dalinė apžiūra. Draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Ant lovos gulėjusi moteris, tuoj pat atsisėdo ir ėmė šaukti, tačiau nebuvo galima suprasti ką, dėl neaiškios tarties. Apžiūrint butą daugiau asmenų nepavyko rasti. Paklausus vyro kodėl iškvietė policiją, šis nurodė, jog „niekas jūsų dalbajobų nekvietė“. Bendraujant su asmeniu pastebėta, kad šis visiškai girtas (stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Vyras elgėsi agresyviai, keikėsi, įžeidinėjo pareigūnus – „Suki, jebany menty, svolačy“. Matydami, kad su vyru nesusikalbės, bandė bendrauti su moterimi. Paaiškėjo, kad tai T. S.. Užduodant klausimus, šis ant pareigūnų šaukė. Buvo matyti, kad moteris girta. Nesant galimybei nustatyti kas skambino, pareigūnai paprašė Vilniaus aps. VPK OVS paskambinti pranešėjui. Šiems pradėjus skambinti, V. S. dėvimų kelnių išorinėje kišenėje pradėjo skambėti telefonas. Išėmus telefoną, nustatyta, kad skambina Vilniaus aps. VPK OVS. Dar kartą vyro paklausus ar jis skambino, šis atsakė „atsipiskit, asilai nelaimingi“. Dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo bei melagingo pranešimo apie įvykį, buvo nutarta asmenį sulaikyti. Jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Patikrinus alkoholio matuokliu nustatytas 2,55 promilių girtumas. Sulaikius asmenį, į įvykio vietą atėjo sulaikyto vyro brolis – D. S.. Šis paaiškino, kad jokio konflikto nebuvo. Pridūrė, kad jis tik dabar grįžo namo. Vyras taip pat buvo patikrintas – jam nustatytas 2,00 promilių girtumas. Vizualiai nebuvo matyti jokių asmens sužalojimų. Moters paklausus dar kartą ar buvo koks konfliktas, ši atsakė, kad jokio konflikto nebuvo. Būnant įvykio vietoje, jokių daiktų panašių į šaunamuosius ginklus ar jų dalių nepavyko rasti, parako kvapas nebuvo juntamas. Taip pat nepastebėti jokie skysčio pėdsakai, kurie būtų panašūs į kraują. Dar po kurio laiko paklausus V. S. ar jis kvietė policiją, šis atsakė, kad kvietė, nes jį, kumščiu ir kojomis mušė brolis. Vizualiai ant asmens nebuvo jokių sužalojimų (b. l. 5–6).

2) BIRT žiūryklės duomenimis, buvo gautas skambutis, jog tarp pranešėjo ir brolio įvyko konfliktas. Brolis grasina peiliu. Vaikų nėra. GMP nereikia (b. l. 3–4).

3) Alkoholio matuoklio duomenyse nustatyta, jog pirmo patikrinimo metu V. S. nustatytas 2,55 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,96 promilių girtumas, trečiojo – 1,16. Pridėti patikros sertifikatai Nr. 1141455 ir Nr. 1174742 (b. l. 11–14).

4) Pateiktame V. S. paaiškinime nurodyta, jog jis pretenzijų niekam neturi. Prašė jį suprasti, nes buvo išgėręs. Atsiprašė (b. l. 17).

ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.

V. S. parodymuose, rašytiniame paaiškinime, tarnybiniame pranešime bei BIRT žiūryklės duomenyse užfiksuota iš esmės analogiška informacija apie tai, kad 2019 m. gruodžio 28 d. V. S. paskambino Bendruoju pagalbos numeriu 112, iškvietė policiją, pranešdamas apie konfliktą su broliu, kurio metu buvo grasinama peiliu. Minėto įvykio nebuvo, specialiosios tarnybos pagalbos nereikėjo. V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra asmens, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas policijos pareigūnams suteikia teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu. Policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. V. S. į policijos pareigūnų reikalavimus „Policija, gulk ant žemės“ nereagavo ir toliau greitu žingsniu ėjo link pareigūnų. Teismas konstatuoja, kad ištirta rašytinė bylos medžiaga, kurią teismas laiko įrodymais, visiškai įrodo, kad V. nevykdė savo pareigas atliekančių policijos pareigūnų reikalavimų, kurie jam buvo privalomi, todėl ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius.

ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti pareigūno moraliniam prestižui. Iš policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotų V. S. necenzūrinių žodžių bei įžeidimų („niekas jūsų dalbajobų nekvietė“, „Suki, jebany menty, svolačy“, „atsipiskit, asilai nelaimingi“) nukreiptų į policijos pareigūnus, turinio bei agresyvaus ir nepagarbaus elgesio, akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažemino statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą. Teismas konstatuoja, kad ši veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 508 straipsnį.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 22 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims siekiant nubausti, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padaryti administraciniai nusižengimai, kuriais kėsinamasi į viešąją ir valdymo tvarką), į bendrąjį pagalbos centrą skambino ir pranešė melagingą informaciją apie nebūtą įvykį, dėl ko buvo sutrikdyta skirtingų specialiųjų tarnybų veikla, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi dėl įvykio (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusižengimus padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas įvertina ir V. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis – darbingo amžiaus, teismo posėdžio metu teigė, kad šiuo metu legaliai nedirba, uždarbiauja atlikdamas pagalbinius darbus, praeityje teistas, administracine tvarka baustas, administracinių nuobaudų nesumokėjęs, turi įsiskolinimų. 

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. S. skirtinos ANK 493 straipsnio 2 dalies, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini ne mažesni nei vidurkiai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 300 Eur baudą.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 100 Eur baudą.

V. S. (V. S.)pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 100  Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą.

        Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 19109282723. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

        Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Teisėja                                                                 Kristina Grinevičiūtė