Baudžiamoji byla Nr. 1A-175-928/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19635-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,

nuteistajai Ž. J. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), jos gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. J. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi subendrinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 22 d. baudžiamąjį įsakymą paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

UAB „G.“ civilinis ieškinys dėl bendrovei padarytos 4,58 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir civilinio ieškovo naudai iš Ž. J. priteista 4,58 Eur (keturi eurai 58 ct) turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš Ž. J. nepriteistos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       Ž. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji 2025 m. gegužės 29 d. apie 11.08 val., atėjusi į UAB „G.“ priklausančią parduotuvę „G.“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmusi 1 (vieną) butelį kriaušių skonio sidro „My club“, 1 (vieno) litro talpos, 2,29 eurų vertės, 1 (vieną) vienetą persikų skonio sidro „My club“ 1 (vieno) litro talpos, 2,29 eurų vertės bei užsikišusi juos už kelnių bandė pasišalinti iš parduotuvės už prekes neatsiskaičiusi, parduotuvės darbuotojoms S. T. ir D. I. matant, bei bandant ją sulaikyti, Ž. J. nustūmusi D. I. pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjusi. Tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą įmonei UAB „G.“ priklausantį 4,58 Eur vertės turtą.

2.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad Ž. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamosios, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, UAB „G.“ pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kt.) ir jokių abejonių nekelia. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad Ž. J. yra teista 20 kartų, bausta administracine tvarka ir padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, civiliniam ieškovui padaryta reali žala. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus Ž. J. nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant vos didesnį, nei minimalus numatytas laisvės atėmimo bausmės dydis. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, Ž. J. kalta prisipažino, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Be to, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su ankstesniu Ž. J. atžvilgiu priimtu procesiniu sprendimu, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Atitinkamai išspręstas ir byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimas jį tenkinant visiškai.

II.        Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniame skunde nuteistoji Ž. J. prašo peržiūrėti nuosprendį dalyje dėl jai paskirtos bausmės ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti arba pakeisti į švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

3.1.                      Skunde nurodo, kad jos padaryta nusikalstama veika nebuvo smurtinė, ji moters nestūmė, tik paėmė už rankos. Be to, nepadaryta didelė turtinė žala, todėl jai paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę vertina kritiškai.

3.2.                      Pažymi, kad dėl padarytos veikos labai gailisi, šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, dirba, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, jokių drausminių nuobaudų neturi. Bendradarbiauja su socialine darbuotoja, lanko užsiėmimus skirtus įveikti priklausomybę nuo alkoholio. Suvokia savo neteisėtus poelgius, jų pasekmes, poreikį keistis ir to nuoširdžiai siekia. Mano, jog dabartinis elgesys rodo, kad apeliantė gali pasitaisyti, o socialinė integracija į visuomenę būtų žymiai sėkmingesnė taikant bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

3.3.                      Prašo teismo į bausmės laiką įskaityti faktiškai iki šios dienos atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Taip pat atsižvelgti į bylos aplinkybes, jos elgesį šiuo metu, teisingumo principą ir skirti švelnesnę bausmę.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistoji Ž. J. ir jos gynėja palaikė pateiktą apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, t. y. sušvelninti paskirtą bausmę. Ž. J. akcentavo poreikį sumažinti bausmę 12 dienų, kadangi šiuo metu jai paskirta bausmė viršija 1 metus, dėl ko ji bus grąžinama į įkalinimo įstaigą (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu būdama atvirojoje kolonijoje turi galimybę dirbti, mokytis, savanoriškai stengiasi keistis, lanko užsiėmimus skirtus alkoholio priklausomybės įveikimui, bendrauja su socialine darbuotoja. Nuteistosios gynėja papildomai prašė nepriteisti iš Ž. J. garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kadangi būtiną gynėjo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme numato įstatymas. Prokuroras su apeliacinio skundo reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Atkreipė dėmesį, kad teismas priimant nuosprendį įvertino tai, jog Ž. J. buvo teista 20 kartų, o nauja veika padaryta neišnykus teistumui, todėl tiek bausmės skyrimo, tiek jos bendrinimo klausimai apylinkės teismo išspręsti tinkamai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios Ž. J. apeliacinis skundas atmetamas

5.       Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6.       Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateikto apeliacinio skundo turinio jame nėra ginčijama nuteistosios Ž. J. kaltė, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, nesutinkama tik su nuteistajai paskirta bausme prašant ją švelninti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant Ž. J. bausmę.

7.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8.       Skundžiamu nuosprendžiu Ž. J. pripažinta kalta ir nuteista dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nors pirmosios instancijos teismas Ž. J. paskyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos šiuo atveju buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to Ž. J. buvo nubausta per griežtai.

9.       Vertinant Ž. J. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į stadiją – nusikalstama veika baigta, į kaltės formą – tiesiogine tyčia. Nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad Ž. J. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atitinkamai įvertino ir Ž. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Kaip matyti, Ž. J. anksčiau teista net 21 kartą, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu, dominuoja nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taip pat bausta administracine tvarka, 2025 m. laikotarpiu – 6 kartus, iš jų 5 kartus dėl smulkių vagysčių iš parduotuvių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnis). Šie duomenys apie apeliantės sistemingą, pakartotinį teistumą, Ž. J. charakterizuoja kaip asmenį, turintį neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o tai leidžia spręsti apie susiformavusias jos antivisuomenines vertybines orientacijas. Matyti, kad iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių tinkamos išvados nėra daromos, poelgiai neanalizuojami, o daromų veikų, administracinių nusižengimų pobūdis patvirtina, kad Ž. J. antivisuomeninės nuostatos ir aptariamos veikos darymo metu jau buvo susiformavusios dar iki nusikalstamo poelgio, kas iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistosios asmenybę.

10.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, pastarajai už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir šios bausmės dydį nustatė vos kiek didesnį, nei įstatymo numatytas minimalus dydis – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Be kita ko, pritaikęs BK 641 straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas sumažino vienu trečdaliu, ir paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę kuri, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, yra teisinga ir ne per griežta. Šios bausmės laikyti neadekvačia ar neproporcinga nuteistosios asmenybei ir jos padarytos veikos apimčiai bei pobūdžiui ir ją dar labiau švelninti, teisėjų kolegija nemato jokio teisinio pagrindo. Priešingai, bylos duomenys apie sistemingą apeliantės nusikalstamą elgesį rodo, kad ji nelinkusi laikytis įstatymų reikalavimų ir neatsisako savo kriminalinių polinkių, analogiškus nusikaltimus daro pakartotinai.

11.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skirti nuteistajai kitos rūšies ar dydžio bausmę pagrindo nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais Ž. J. buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, tačiau jokio teigiamo poveikio tai nuteistajai nepadarė. Dėl to, nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus Ž. J. švelnesnę bausmę negu terminuotas laisvės atėmimas, pavyzdžiui, straipsnio sankcijoje numatytą baudos, laisvės apribojimo ar arešto bausmę, ji pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nusikaltimų nebedarys. Juolab, kad apeliaciniame skunde ji nepagrįstai menkina padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek dėl panaudoto fizinio poveikio moterims siekiant atvirai pagrobti turtą jas pastumiant, tiek dėl padarytos žalos dydžio. Visgi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės remiantis liudytojų parodymais, vaizdine medžiaga, šiuo atveju neleidžia abejoti tuo, jog Ž. J. elgesys, ignoruojant net dviejų pardavėjų bandymą ją sustabdyti atvirai grobiant parduotuvei priklausantį turtą, sukeliant grėsmę asmenų sveikatai rodo didesnį jos veiksmų įžūlumą. Nepaisant pagrobto turto vertės ir padarytos žalos dydžio, tokie Ž. J. veiksmai neabejotinai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

12.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą, t. y. atsižvelgė į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką Ž. J. įvykdė iki jos atžvilgiu priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 22 d. baudžiamąjį įsakymą, todėl šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, pagrįstai vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, kuria subendrinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendis ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 22 d. baudžiamasis įsakymas bei paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausme. Tokiu būdu, prie griežtesnės 9 (devynių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta tik minimali dalis, t. y. trys mėnesiai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Atitinkamai, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, dėl ko skundo argumentai pakartotinai įskaityti jau atliktą bausmės dalį yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog subendrindamas visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas jokios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent nuteistosios neteisėtas veikimas, įstatymo normų nepaisymas ir lemia jos atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, bei atitinkamai jais paskirtų bausmių bendrinimą.

13.       Apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistosios pasiryžimas nebenusikalsti ir keisti gyvenimo būdą, pabrėžiamos šiuo metu dedamos pastangos – dirba, mokosi, lanko programą skirtą alkoholio priklausomybei įveikti, bendradarbiauja su socialine darbuotoja yra vertintinos teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau skirtų švelnesnių bausmių neefektyvumą, daromų veikų sistemingą pakartotinumą, nuteistosios asmenybės charakteristiką, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo Ž. J. paskirta bausmė yra per griežta. Tuo tarpu nuteistosios išreikštas poreikis paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti 12 dienų, vien tam, kad ji galėtų toliau tęsti bausmės atlikimą atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vertintinas tik kaip vienas iš būdų, siekiant nepagrįstai švelninti savo teisinę padėtį. Kaip jau minėta, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu Ž. J. paskirtą bausmę, teismas taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą ir prie griežtesnės 9 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjo minimalų laisvės atėmimo rūšies bausmės dydį, t. y. 3 mėnesius. Dėl ko, švelninti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės termino dar labiau, teisėjų kolegija, jokio įstatyminio pagrindo nemato.

14.       Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju nuteistoji jau ne pirmą kartą darydama analogišką veiką ir žinodama apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkusi pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, prisiėmė ir galimas neigiamas tokio savo elgesio pasekmes, kurias jai sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas. Ž. J. atsainus požiūris į jos atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, ne kritiškumas savo veiksmams bei elgesio nekeitimas, taip pat tai, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės Ž. J. jokios teigiamos įtakos nepadarė leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 4 punkte numatytas tikslas – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apeliantės atžvilgiu pasiektas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu Ž. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nustatytas jos dydis, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtos bausmės sumažinimas vienu trečdaliu, bei šios bausmės bendrinimas su ankstesniais teismų sprendimais paskirta subendrinta bausme ir nustatytas galutinės 1 metų 12 dienų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistosios asmenybei, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

15.       Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių apeliantės lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistosios teisinę padėtį, tuo labiau bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistosios skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 24 d. pažyma Nr. APD-2026-02253 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 47-50). Pažymoje nurodyta, kad Ž. J. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 110,42 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

17.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

18.       Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios Ž. J. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajai gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji Ž. J. nebuvo sudariusi teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartimi jai buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas (2 t., b. l. 44). Bylos medžiaga patvirtina, jog Ž. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai taip pat paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos finansinė padėtis nėra stabili, o galimybės sumokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas yra ribotos. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosiomis kalbomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistosios finansinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistosios šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už Ž. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

nuteistosios Ž. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistosios Ž. J. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                 Algirdas Giedraitis

Odeta Gruodienė

Aušra Vingilė