Administracinė byla Nr. A-638-629/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02397-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.2; 11.9; 59.1.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų ranga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų ranga“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biržų ranga“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti (pakeisti) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 2.2 punktą, ir sumažinti Bendrovei skirtą baudą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjo manymu, bauda jam paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus jos apskaičiavimui, taip pat nepagrįstai nepripažinus tokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių: pažeidimo nutraukimo savo valia; tai, kad pareiškėjas ėmėsi prevencinių priemonių ateityje išvengti konkurencijos teisės pažeidimų; padėjo atsakovui atliekamo tyrimo metu; (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, atsakovas taip pat nepagrįstai nepripažino pareiškėjo pasyvumo pažeidimo metu ir dėl to nepagrįstai nesumažino baudos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 18 punkto nuostatas. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad bauda mažintina, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-290/2012 ir pažymėjo, kad per visą dalyvavimo pažeidime laikotarpį laimėjo ir gavo pajamų tik iš trijų viešųjų pirkimų, kurių darbų vertė buvo labai maža, Bendrovės gautos pajamos iš laimėtų viešųjų pirkimų nesiekia nė 0,5 proc. 2016 m. pareiškėjo gautų pajamų, taip pat tokio dydžio pajamos tesudaro apie 0,9 proc. nuo visų 20 viešųjų pirkimų, kuriuose pareiškėjas derino veiksmus, bendros pirkimo sumos.
3. Dėl pažeidimo nutraukimo savo valia pareiškėjas nurodė, kad jo valią nutraukti pažeidimą suformavo ne tyrimo pradėjimo faktas, nes atsakovas tyrimą pradėjo vėliau nei pareiškėjas pateikė paskutinį suderintą komercinį pasiūlymą Biržų rajono savivaldybės viešajame pirkime. Pareiškėjas, nesutikdamas, kad pažeidimo nutraukimas savo valia turėtų būti vertinamas tik apskaičiuojant trukmę ir ta pati faktinė aplinkybė negalėtų būti vertinama ir kaip lengvinanti, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1672-822/2015. Pareiškėjo manymu, Konkurencijos taryba nepagrįstai vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos pavyzdžiais, kuriuose nustatytos faktinės aplinkybės ir aplinkybės šioje administracinėje byloje yra skirtingos.
4. Dėl prevencinių priemonių siekiant išvengti ateityje konkurencijos teisės pažeidimų pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba turi plačią diskreciją, todėl gali atsižvelgti į kitas aplinkybes, nenurodytas Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas rėmėsi Tarybos praktika mažinti baudas, atsižvelgiant į krizę visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, ir darė išvadą, kad Konkurencijos taryba turi atsižvelgti į protingumo, objektyvumo ir proporcingumo principus.
5. Dėl tyrimo metu teiktos pagalbos pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės generalinis direktorius tiek patikrinimo metu, tiek vėlesnių apklausų metu bendradarbiavo su Taryba Konkurencijos taryba savo valia pripažindamas su pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, kuriomis pati Konkurencijos taryba remiasi. Pareiškėjas du kartus savo iniciatyva siūlė organizuoti susitikimus, aptarti galimybes aktyviai padėti pateikiant bet kokią galimai naudingą informaciją. Pareiškėjo susitikimų metu nurodyta informacija Konkurencijos tarybai nebuvo aktuali, tačiau Tarybos atstovai atsisakė įvardinti aktualią papildomą informaciją, todėl pareiškėjas darė išvadą, kad išnaudojo visas jam prieinamas priemones ieškoti būdų aktyviai padėti Konkurencijos tarybai.
6. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį perkančiosios organizacijos įprastai nustato apribojimą tiekėjams, pripažintiems pažeidusiems Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl pareiškėjas turėtų keisti savo veiklos modelį.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuo tyrimo atnaujinimo iki naujų tyrimo išvadų gavimo Konkurencijos taryba jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko. Konkurencijos tarybai nepagrįstai užtęsus procedūrinius veiksmus, pareiškėjui maksimalios skirtinos baudos dydis reikšmingai išaugo. Pareiškėjo manymu, šioje byloje Konkurencijos įstatymo prasme praėję ūkiniai metai neturėtų būti laikomi 2018 m. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jam buvo itin apribota teisė apskųsti Nutarimą iki Konkurencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo.
8. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
9. Dėl pareiškėjo pasyvaus elgesio pažeidimo metu atsakovas nurodė, kad iš 25 tyrimo metu nagrinėtų viešųjų pirkimų pareiškėjas veiksmus derino 20 viešųjų pirkimų, iš kurių 13 viešųjų pirkimų pasirašė konkurento parengtus komercinius pasiūlymus, 3 pirkimuose pats parengė konkurentų komercinius pasiūlymus ir pateikė juos perkančiajai organizacijai, o 4 pirkimuose išvis nepateikė pasiūlymų, nors buvo kviečiamas tai padaryti. Tokiu būdu pareiškėjas prisidėjo prie susitarimo pasidalinti Pasvalio, Panevėžio ir Biržų rajonų savivaldybių vykdytus pirkimus įgyvendinimo. Pareiškėjo neteisėti veiksmai tęsėsi beveik visą susitarimo įgyvendinimo laikotarpį ir apėmė net 80 proc. visų tyrimo metu nagrinėtų pirkimų visose trijose savivaldybėse. Pareiškėjo dalyvavimas nagrinėtuose viešuosiuose pirkimuose buvo būtina sąlyga tam, kad formaliai būtų apklausiami trys tiekėjai. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėjas buvo tik pasyvus draudžiamo susitarimo dalyvis. Atsakovas pažymėjo, kad, nustatant draudžiamo susitarimo dalyvio įtaką pažeidimo padarymui (pasyvumą ar aktyvumą), turi būti vertinamas tokio ūkio subjekto elgesys, o ne iš draudžiamo susitarimo gauta nauda. Atsakovo vertinimu, tai, kad bendras tikslas pasidalinti viešaisiais pirkimais buvo įgyvendintas skirtingais būdais, įskaitant ir palaikančiųjų (nelaiminčiųjų) pasiūlymų teikimą ar suderintą nedalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nekeičia vertinimo, kad bendrovės, kurios laimėjo mažiau viešųjų pirkimų, turi būti vertinamos vienodai kaip ir daugiau viešųjų pirkimų laimėjusios bendrovės. Bendrovių žinojimas apie tai, kad nebus laimimi nepriskirtų savivaldybių viešieji pirkimai buvo esminė susitarimo dalis, t. y. tik forma, kuria buvo įgyvendintas susitarimas.
10. Dėl pažeidimo nutraukimo savo valia atsakovas nurodė, kad ūkio subjektas, manydamas, jog jis iki tyrimo pradžios savo valia nutraukė pažeidimą, Konkurencijos tarybai turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo siekį nutraukti galimai neteisėtus veiksmus savanoriškai, o ne dėl to, kad pažeidimo tęsimas tapo nenaudingas, kiti pažeidėjai nesilaiko susitarimo ar dėl kitų nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Kadangi pareiškėjas jokių įrodymų, kurie leistų Konkurencijos tarybai įvertinti, dėl kokių priežasčių nutrūko jo pažeidimas, nepateikė, todėl Konkurencijos taryba laikė, kad pažeidimas pasibaigė 2017 m. liepos 5 d.
11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis ėmėsi prevencinių priemonių siekiant ateityje išvengti konkurencijos teisės pažeidimų, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta lengvinanti, atsakovas nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas lengvinančių aplinkybių konkurencijos teisės pažeidimų bylose sąrašas. Tarp šių aplinkybių nėra aplinkybės, kad ūkio subjektui, kuris imasi prevencinių priemonių prieš konkurencijos teisės pažeidimus, atsakomybė turi būti lengvinama. Todėl Konkurencijos taryba, nustatydama pareiškėjui skirtiną baudos dydį, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Aplinkybė, kad po susitarimo sudarymo ir po Tarybos tyrimo pradžios bendrovė imasi prevencinių veiksmų prieš konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą, nėra reikšminga vertinant bendrovės atsakomybę už praeityje atliktus konkurencijos teisės pažeidimus. Atsakovas pabrėžė, kad tai yra ne bendrovės teisė, bet pareiga užtikrinti, kad jos darbuotojai laikytųsi Konkurencijos įstatymo reikalavimų.
12. Dėl pagalbos tyrimo metu, kaip lengvinančios aplinkybės, atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, kad Bendrovės generaliniam direktoriui Tarybos atliekamo patikrinimo, apklausų metu vykdant įgaliotų pareigūnų nurodymus pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas šis elgesys negali būti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė. Be to, tiek Konkurencijos įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę asmenims už kliudymą Konkurencijos tarybai atlikti tyrimo veiksmus, t. y. už Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą. Bedrovės generalinis direktorius jo valdomos bendrovės patikrinimo metu, savo apklausų metu turėjo pareigą, o ne teisę, bendradarbiauti su Tarybos įgaliotais pareigūnais. Be to, Bendrovės direktorius Tarybos apklausos metu neigė bet kokį veiksmų derinimą su UAB „Panevėžio melioracija“ Biržų rajono savivaldybės viešuosiuose pirkimuose (vėliau, gavusi 2019 m. tyrimo išvadas, Bendrovė pripažino tokį veiksmų derinimą). Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl jo iniciatyva organizuotų susitikimų, atsakovas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba šią aplinkybę įvertino ne kaip realų padėjimą tyrimo metu, bet kaip siekį bendradarbiauti, kadangi faktiškai jokios pagalbos dėl tokių susitikimų Konkurencijos taryba nesulaukė.
13. (duomenys neskelbtini). Atsakovo manymu, pareiškėjo ateities prognozės nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, taip pat pareiškėjas remiasi tik prielaidomis dėl uždraudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kadangi Viešųjų pirkimų įstatymas neįtvirtina pareigos savaime drausti tiekėjams, pažeidusiems Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
14. Dėl papildomo tyrimo atlikimo atsakovas paaiškino, kad Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis maksimalią baudos ribą sieja su nutarimo priėmimo, bet ne su tyrimo baigimo momentu, nes nutarimo priėmimo momentas, kai ūkio subjektui yra skiriama bauda, geriausiai atspindi jo finansinius pajėgumus sumokėti baudą. Tai, kad tyrimas iki papildomo tyrimo buvo baigtas 2018 m. spalio 31 d., savaime nereiškia, kad ir galutinis Tarybos nutarimas galėjo ar turėjo būti priimtas 2018 m. Konkurencijos įstatymas nenumato, per kokį laiką nuo tyrimo baigimo momento, ypač, kai šiuo atveju kilo poreikis atlikti papildomą tyrimą, Konkurencijos taryba privalo priimti galutinį nutarimą. Aplinkybė, kad įvertinusi bendrovių pateiktus argumentus dėl tyrimo išvadų, Konkurencijos taryba nusprendė atlikti papildomą tyrimą ir sprendimas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo buvo priimtas 2019 m., savaime nereiškia, kad tokia tyrimo eiga pažeidžia gero administravimo, objektyvumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
15. Atsakovo manymu, tai, kad dėl nuo 2019 m. liepos mėn. įsigaliosiančių Konkurencijos įstatymo pakeitimų pareiškėjas pasirinko variantą skųsti Nutarimą iki pakeitimų įsigaliojimo (t. y. iki nuostatų, pagal kurias skundo padavimas dėl Tarybos nutarimo nestabdo Tarybos nutarimo vykdymo) yra tik paties pareiškėjo pasirinkimas, o ne pasekmė kokių nors neteisėtų Tarybos veiksmų.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
17. Pasisakydamas dėl pajamų apskaičiavimo pagal 2018 m. bendrąsias metines pajamas, teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, 29 straipsnio 1-3 dalimis, nustatė, kad atsakovas, baigęs tyrimą, 2018 m. spalio 31 d. pranešimu informavo pareiškėją apie tyrimo baigimą ir įteikė pranešimą. Minėtame rašte buvo pateikta informacija pareiškėjui ir apie galimybę pateikti paaiškinimus raštu, susipažinti su tyrimo medžiaga bei nurodyta Tarybos posėdžio data. 2018 m. lapkričio 19-27 d. pareiškėjas ir kiti susitarime dalyvavę ūkio subjektai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl tyrimo išvadų. Atsižvelgusi į įtariamų ūkio subjektų 2018 m. paaiškinimus, Konkurencijos taryba 2019 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1S-6 (2019) nusprendė atlikti papildomą tyrimą. Papildomas tyrimas baigtas 2019 m. kovo 14 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą. Konkurencijos taryba 2019 m. kovo 27 d. ir balandžio 3 d. raštu gavo įtariamų ūkio subjektų galutinius paaiškinimus.
18. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl nepagrįsto tyrimo papildymo po tyrimo pabaigos neatliekant jokių veiksmų, kadangi papildomas tyrimas atliktas siekiant tęsti turimos informacijos analizę bei surinkti papildomų duomenų, taip pat įvertinti ūkio subjektų pateiktas pastabas dėl pirminių tyrimo išvadų, o rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas papildomo tyrimo metu ne tik tęsė turimos informacijos analizę, bet ir perkvalifikavo ūkio subjektų veiksmus iš kelių teisės pažeidimų į vieną tęstinį. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad atsakovas tik 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje gavęs įmonių paaiškinimus, per protingą terminą galėjo įgyvendinti jų teisę būti išklausytiems, suorganizuoti posėdį ir surašyti didelės apimties tyrimo medžiagą įvertinantį nutarimą iki 2018 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymas nenumato konkrečių terminų surengti posėdį Taryboje ir termino paskelbti nutarimą, tačiau tai turi atitikti „protingo termino“ sąvoką. Teismas nenustatė, kad atsakovas nebūtų veikęs per protingus terminus ar nepateisinamai ilgai delsęs ir būtent dėl to tik 2019 m. viduryje buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad Konkurencijos įstatymas maksimalią galimos paskirtos baudos ribą sieja su bendrosiomis įmonės pajamomis už pilnus ūkinius metus iki nutarimo priėmimo, o ne iki tyrimo užbaigimo (Konkurencijos įstatymo 36 str. 2, 8 d.). Teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta procedūros trūkumų ar nepateisinamų ilgų periodų, dėl ko būtų pagrindas pagal teismų praktiką mažinti paskirtą baudą, taip pat konstatavo, kad Konkurencijos taryba pagrįstai, apskaičiuodama pareiškėjui skirtiną baudą, rėmėsi 2018 metų, o ne 2017 metų pareiškėjo bendrosiomis pajamomis. Konkurencijos tarybos veiksmai, kuomet remiantis teisiniu reguliavimu (Konkurencijos įstatymo 30 str. 1 d. 4 p.), motyvuotai nutariama papildyti tyrimą, teismo vertinimu, negali būti laikomi kaip neatitinkantys gero viešojo administravimo principų.
19. Pasisakydamas dėl Tarybos nutarimo paskelbimo, teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymas nutarimo paskelbimo konkrečių terminų ar procedūros nenustato. Teismas nenustatė, kad Konkurencijos taryba būtų esmingai nukrypusi ar nesilaikiusi savo pačios pasitvirtinto darbo reglamento nuostatų ar pažeidusi „protingo termino“ kriterijų paskelbiant Nutarimą. Teismas sutiko su pareiškėju tuo aspektu, kad nutarimo paskelbimo datos nustatymas ir vėlesnis nutarimo paskelbimo atidėjimas iš esmės įtvirtina pakartotinio nutarimo paskelbimo atidėjimo galimybę, kas nėra pateisinama gero viešojo administravimo kontekste, laikantis skaidrumo ir išsamumo viešajame administravime principų, jei tai nėra tinkamai motyvuojama. Visgi vien dėl procedūrinių reguliavimo ypatumų, nors jie ir nevisiškai atitinka gero viešojo administravimo principo turinį, tačiau kurie nedaro jokios įtakos Nutarimo pagrįstumui ir teisėtumui, teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Nutarimo dalį, susijusią su baudos pareiškėjui skyrimu. Teismo vertinimu, Konkurencijos taryba, nurodydama nutarimo paskelbimo konkrečią datą ir vėliau atidėdama paskelbimą į kitą konkrečią datą, niekaip neužkirto kelio pareiškėjui efektyviai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą ir per nustatytą terminą apskųsti Nutarimą teismui.
20. Pasisakydamas dėl finansinės sankcijos (baudos) dydžio, teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, 36 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsniu, Aprašo 4, 10, 23 punktais, ir pažymėjo, kad tinkamas ir visapusiškas faktinių aplinkybių įvertinimas, skiriant sankcijas už Konkurencijos įstatyme įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams bei parenkant jų dydį yra Tarybos diskrecija. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl ekonominių ar finansinių sankcijų skyrimo ūkio subjektams, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ir sutiko su pareiškėju, kad Konkurencijos taryba bei teismas gali pripažinti bet kokią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, nors ji ir nenumatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių pavyzdiniame sąraše, tačiau pažymėjo, kad tam, jog konkreti faktinė aplinkybė būtų pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ji turi būti tokia, kuri leistų pripažinti nusižengimą padariusio asmens kaltę ar atsakomybę tam tikru laipsniu mažesne lyginant su kitų tuos pačius nusižengimus padariusių asmenų atsakomybe.
21. Teismas nustatė, kad Nutarimo 2 punktu Bendrovei skirta 368 900 Eur piniginė bauda. Iš Nutarimo 8 dalies turinio matyti, kad skirdama baudą Konkurencijos taryba atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimą) ir pavojingumą (sunkus), pareiškėjas dalyvavo susitarime nuo 2012 m. birželio 19 d., kai buvo nustatytas pirmasis pasiūlymų derinimas Pasvalio rajono savivaldybės viešajame pirkime Nr. 2 iki Biržų rajono savivaldybės viešajame pirkime Nr. 25 sudarytos melioracijos darbų sutarties galiojimo pabaigos (kol pasibaigė ekonominės konkurenciją ribojančio susitarimo pasekmės), t. y. 2017 m. liepos 5 d., taigi, penkerius metus, o veiksmai buvo derinti net 25 viešuosiuose pirkimuose, iš kurių pareiškėjas dalyvavo 20 viešųjų pirkimų. Taip pat nustatė lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
22. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jam turėtų būti sumažinta sankcija, nes jis laimėjo tik tris viešuosius pirkimus ir už mažą vertę, dėl to jo elgesys turėtų būti vertinamas kaip pasyvus, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir sutiko su Konkurencijos taryba, kad nustatant draudžiamo susitarimo dalyvio įtaką pažeidimo padarymui (pasyvumą ar aktyvumą), turi būti vertinamas tokio ūkio subjekto elgesys, o ne iš draudžiamo susitarimo gauta nauda. Konkurencijos taryba nustatė, kad ūkio subjektų draudžiamas susitarimas truko ilgą laiką, per kurį visos bendrovės aktyviais savo veiksmais prisidėjo prie tokio draudžiamo susitarimo įgyvendinimo viena kitai sudarydamos sąlygas laimėti iš anksto nustatytos savivaldybės viešuosius pirkimus. Viena kitai padėdamos laimėti viešuosius pirkimus bendrovės pasidalino Pasvalio rajono, Panevėžio rajono ir Biržų rajono savivaldybių viešuosius pirkimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia Tarybos nustatytų aplinkybių. Teismas šiuo aspektu nenustatė pareiškėjo elgesyje jokių išskirtinių ar specifinių aplinkybių, dėl kurių jam šiuo aspektu bauda galėtų būti mažinama.
23. Teismas sutiko su Tarybos pozicija, kad pasiūlymų konkursui nepateikimas, esant nustatytam (ir pripažįstamam) draudžiamam susitarimui tarp konkurentų, nebūtinai gali reikšti, jog draudžiamo susitarimo dalyvis savo laisva valia nutraukė pažeidimą. Konkuruojančių pasiūlymų nepateikimas gali sudaryti draudžiamo susitarimo dalyviams palankias ar palankesnes sąlygas laimėti konkurentams organizuojamame viešajame pirkime (konkurse). Tokiu atveju nelaikoma, kad draudžiamo susitarimo dalyvis nutraukė pažeidimą, kas sudarytų sąlygas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tokį faktą. Pažeidimo pasibaigimas iki tyrimo pradėjimo reiškia neteisėtų veiksmų pabaigą, o ne ūkio subjekto savanorišką pasitraukimą iš susitarimo, todėl atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidimo nutraukimas savo valia) nėra taikoma. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų apie pažeidimo savo valia nutraukimą.
24. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis ėmėsi prevencinių priemonių, teismas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba atsižvelgė ir įvertino aplinkybes dėl pareiškėjo pažeidimo pripažinimo kaip lengvinančias ir sumažino galutinį baudos dydį 10 procentų. Teismas nurodė, kad byloje neginčijamas Bendrovės vadovo indėlis organizuojant susitikimus, kurių metu siekta išsiaiškinti Tarybos informacijos turinį bei įtariamo pažeidimo apimtį, tačiau nėra pagrindo tokių veiksmų papildomai išskirti į atskirą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vertinti kitaip nei siekį bendradarbiauti, nes jokių papildomų tyrimui reikšmingų duomenų susitikimų metu nebuvo pateikta.
25. Kitos pareiškėjo nurodomos prevencinės priemonės, kaip darbuotojų apmokymas, įmonėje atlikti organizaciniai ar struktūriniai pokyčiai, teismo vertinimu, yra būtinos priemonės, šalinant pažeidimo padarinius ar užkardant galimybę pasikartoti pažeidimams. Teismas nenustatė duomenų apie neįprastų ir didelių finansinių resursų įmonėje skyrimą ar siekį atlikti didelės apimties investicijas į procesų įmonėje skaidrumą, draudžiamų susitarimų užkardymą ir pan.
26. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, Bendrovės pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini), pasvarstymai apie tai, kad Bendrovė negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negali būti pagrindu pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad vertina Nutarimo teisėtumą pagal jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, todėl atmetė pareiškėjo argumentą, kad Bendrovės sunki finansinė padėtis taps, jeigu jai teks sumokėti baudą. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių konstatuoti nagrinėjamą situaciją išimtine, todėl neturėjo pagrindo paskirtą baudą mažinti.
27. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, kad Konkurencijos taryba, skirdama pareiškėjui finansinę sankciją (baudą) ir nustatydama jos dydį, ją individualizuodama, netinkamai pritaikė teisės aktus ar netinkamai pasinaudojo Konkurencijos įstatyme ir jo taikymo aktuose numatyta diskrecijos laisve.
III.
28. Pareiškėjas UAB „Biržų ranga“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą, Bendrovės atžvilgiu taikant 10 proc. bendrųjų metinių pajamų ribą įvertinus Bendrovės 2017 m., o ne 2018 m. bendrąsias metines pajamas bei sumažinti pareiškėjui skirtą baudą bent iki 155 599 Eur ar daugiau, atsižvelgiant į Bendrovės pasyvų elgesį pažeidime ir pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir pripažinti Bendrovės informaciją, susijusią su jos finansine padėtimi, nevieša informacija ir neleisti su ja susipažinti bei nesuteikti prieigos prie bylos medžiagos per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą jokiems kitiems asmenims, išskyrus atsakovą.
29. Pareiškėjas remiasi Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2, 3 dalimis, Aprašo 4 punktu ir teigia, kad teismas nepagrįstai atsietai ir fragmentiškai vertino atsakovo veiksmus papildomo tyrimo metu, neatliko detalesnės analizės. Pareiškėjas akcentuoja, kad viso papildomo tyrimo metu atsakovas elgėsi itin nerūpestingai bei neatidžiai, taip pažeisdamas gero viešojo administravimo principą, kurio pažeidimas lėmė nepagrįstai didelės baudos skyrimą pareiškėjui. Atsakovas po pirmojo 2018 m. spalio 31 d. pranešimo pateikimo apie įtariamą padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą veikė nerūpestingai, nesilaikė viešojo administravimo subjektui keliamų reikalavimų savo funkcijas įvykdyti per įmanomai trumpiausią laiką. Pareiškėjo teigimu, vertinant visų po 2018 m. spalio 31 d. atsakovui pateiktų dokumentų apimtį bei jų turinio sudėtingumą, atsakovui veikiant atidžiai ir rūpestingai, užtikrinant viešojo administravimo subjektui keliamų elgesio standartų laikymąsi, priimti sprendimą dėl papildomo tyrimo atlikimo dėl ūkio subjektų veiksmų perkvalifikavimo nereikėjo papildomų 2 mėnesių termino. Atsakovas pažeidė ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėjas, gavęs pirmines 2018 m. spalio 31 d. išvadas dėl įtariamo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovo pradėtas tyrimas bus užbaigtas artimiausiu metu, t. y. iki 2018 m. pabaigos arba vėliausiai iki 2019 m. pradžios. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nevertino papildomo tyrimo trukmės bei papildomo tyrimo metu atsakovo (ne)veikimo pagrindinio tyrimo kontekste. Pareiškėjo teigimu, 8 mėn. papildomas laikotarpis iki galutinio nutarimo priėmimo ir paskelbimo datos turėjo esminės reikšmės apskaičiuojant pareiškėjui paskirtos baudos dydį, kadangi atsakovas, apskaičiuodamas maksimalią 10 proc. skirtinos baudos ribą, vadovavosi pareiškėjo 2018 m. bendrųjų metinių pajamų duomenimis, o ne 2017 m., jeigu atsakovas būtų sprendimą priėmęs 2018 m. arba 2019 m. pradžioje, dėl ko bauda padidėjo daugiau nei (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas, akcentuodamas, kad atsakovas nepagrįstai ilgai užtruko priimant Nutarimą, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-552/2016, 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-496-662/2016, pažymi, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į įmanomai trumpiausią procesą, kuris garantuojamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
30. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, aiškiai identifikavęs teisinę problemą, kad atsakovo darbo reglamente privalo būti apibrėžti aiškūs terminai, nepagrįstai nesiėmė gilesnės analizės. Kadangi konkurencijos teisė savo prigimtimi yra prilyginama baudžiamajai teisei, pareiškėjo manymu, jokie terminai neturėtų būti paliekami protingumo vertinimui. Pareiškėjas nurodo, kad net ir skyrus jam mažesnę baudą, t. y. 10 proc. ribą apskaičiuojant nuo 2017 m. gautų bendrųjų metinių pajamų, ji vis viena būtų pasiekusi savo tikslus, kadangi paties Konkurencijos įstatymo pažeidimo faktas pareiškėjui daro neigiamą įtaką ateityje dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, nes, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsniu, perkančiosios organizacijos įprastai nustato apribojimą tiekėjams, pripažintiems pažeidusiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pareiškėjo manymu, atsakovo geranoriškumo nebuvimas lėmė, jog pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai didelė bauda, kuri turi būti sumažinta.
31. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai vertino lengvinančių aplinkybių egzistavimą. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, kurioje pasyvus draudžiamo susitarimo subjekto elgesys yra pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir sudaro pagrindą skirtos baudos mažinimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-290/2012 ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasyvų ūkio subjekto elgesį susiejo tik su viešu atsiribojimu nuo draudžiamo susitarimo, o nukrypimas nuo teismų praktikos lėmė, kad pareiškėjui paskirta bauda buvo neproporcinga jo padarytam pažeidimui.
32. Pareiškėjas remiasi Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino, jog pareiškėjas dalyvavimą pažeidime nutraukė savo valia. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1672-822/2015 ir pažymi, kad tarp jo dalyvavimo paskutiniame viešajame pirkime bei atsakovo inicijuoto tyrimo praėjo 3 mėn., todėl dar iki atsakovui pradedant tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, pareiškėjas jau buvo nutraukęs dalyvavimą draudžiamame susitarime savo noru.
33. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad inicijuoti prevenciniai mokymai nelaikytini lengvinančia aplinkybe, kadangi jiems nebuvo skiriami dideli pareiškėjo finansiniai resursai, didelės apimties investicijos į procesų skaidrumą įmonėje. Pareiškėjo manymu, pareiškėjo vykdyta prevencinė programa, nepaisant to, kiek tokiai programai buvo skirta finansinių ir kitokių išteklių, turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą paskirtos baudos mažinimui.
34. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepateikė jokio išaiškinimo, kaip turėtų būti aiškinamas Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos lengvinančios aplinkybės turinys – „padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu“, teismas nedetalizavo, kokie konkretūs dokumentai, įrodymai turėtų būti pateikti, kokie konkrečiai pareiškėjo veiksmai būtų ar nebūtų laikytini pagalba bei bendradarbiavimu su institucija, kad juos būtų galima priskirti tokioms priemonėms, kuriomis pareiškėjas ne tik siekė bendradarbiauti ir padėti, bet ir bendradarbiavo bei padėjo tyrimo metu atsakovui.
35. (duomenys neskelbtini).
36. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
37. Atsakovas remiasi Konkurencijos įstatymo 37 straipsniu, Aprašo 28 punktu, atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir paaiškina, kad pareiškėjui pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio ir Aprašo nuostatas apskaičiuotas bazinis baudos dydis už tokio pobūdžio pažeidimą siekė (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas 2018 m. gavo ?(duomenys neskelbtini) Eur bendrųjų metinių pajamų, todėl pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį pareiškėjui už padarytą pažeidimą galėjo būti skirta ne didesnė nei (duomenys neskelbtini) Eur dydžio bauda (t. y. 10 proc. nuo pareiškėjo 2018 m. bendrųjų metinių pajamų). Tai įvertinusi, Konkurencijos taryba Konkurencijos taryba pareiškėjui apskaičiuotą bazinį baudos dydį (t. y. (duomenys neskelbtini) Eur) sumažino iki leistino dydžio 409 869,7 Eur, šis dydis papildomai buvo sumažintas 10 procentų, kadangi pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – esminių tyrimo metu nustatytų aplinkybių pripažinimas (Konkurencijos įstatymo 37 str. 2 d.). Galutinai pareiškėjui už nustatytą pažeidimą skirta 368 900 Eur dydžio bauda, kurios dydis, atsakovo vertinimu, atitinka ne tik pareiškėjo padarytą pažeidimą, bet ir jos dydį bei finansinius pajėgumus. Atsakovas pažymi, kad Nutarime Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo vadovautis pareiškėjo 2019 m. vasario 8 d. pateiktais preliminariais skaičiavimais apie 2018 m. bendrąsias metines pajamas, kadangi Nutarimo priėmimo momentu, 2019 m. birželio 26 d., pareiškėjas Juridinių asmenų registrui buvo pateikęs informaciją apie savo 2018 m. finansinius rezultatus. Atsakovo manymu, priešingai nei nurodo pareiškėjas, mažesnis, pagal 2017 m. bendrąsias metines pajamas apskaičiuotas, baudos dydis negali būti pateisintas perkančiųjų organizacijų diskrecija šalinti Bendrovę iš viešųjų pirkimų procedūrų, kadangi tai yra visiškai skirtingos ir viena nuo kitos nepriklausomos teisinės pasekmės.
38. Atsakovas paaiškina, kad Tarybos papildomas tyrimas sudarė sąlygas pagerinti ūkio subjektų padėtį, kadangi po papildomo tyrimo ūkio subjektams buvo skirta bauda už vieną pažeidimą, o ne kelis atskirus, kaip buvo siūloma pagal 2018 m. tyrimo išvadas. Be to, teisės į gynybą aspektu svarbu, jog Konkurencijos taryba, gavusi ūkio subjektų rašytinę poziciją dėl tyrimo išvadų, turėtų visas galimybes atlikti papildomą tyrimą. Papildomas tyrimas buvo būtina sąlyga siekiant įvertinti naujai paaiškėjusią informaciją kartu su jau bylos medžiagoje esančiais duomenimis ir perkvalifikuoti ūkio subjektų veiksmus iš kelių atskirų kainos nustatymo susitarimų į vieną tęstinį kainos nustatymo ir rinkos pasidalijimo susitarimą. Tai, kad papildomo tyrimo metu Konkurencijos tarybai nekilo poreikis atlikti tam tikrų galimų tyrimo veiksmų tokių kaip ūkio subjekto naudojamų patalpų patikrinimas, paaiškinimų gavimas žodžiu arba raštu, nesudaro pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad papildomas tyrimas yra neteisėtas. Atsakovo teigimu, tai, kad Tarybos darbo reglamentas nereglamentuoja visų procedūrinių terminų, nesudaro pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryba terminų prasme turi neribotą diskreciją, nes Konkurencijos taryba savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais teisės principais, įskaitant protingumo principą. Nagrinėjamu atveju Nutarimas priimtas per mažiau nei 2 metus nuo tyrimo pradžios, todėl, įvertinus tyrimo apimtį ir klausimo sudėtingumą, laikyti, kad ūkio subjektui paskirta bauda turi būti sumažinta dėl neprotingo tyrimo, procedūros termino, nėra pagrindo. Atitinkamai Konkurencijos taryba nurodo nepažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio garantuojamos ūkio subjekto teisės į kuo trumpiausią procesą, kadangi papildomas tyrimas buvo būtina sąlyga siekiant visapusiškai įvertinti naujai paaiškėjusią informaciją kartu su byloje esančia informacija ir pakeisti ūkio subjektų veiksmų vertinimą. Atsakovas pažymi, kad Konkurencijos taryba 2018 m. tyrimo išvadomis niekaip negalėjo suformuoti pareiškėjo teisėto lūkesčio, jog galutinis Tarybos nutarimas bus priimtas iki 2018 m. pabaigos arba 2019 m. pradžioje, ypač, kai nagrinėjamu atveju kilo poreikis atlikti papildomą tyrimą.
39. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl Bendrovės pasyvaus elgesio vertinimo, atsakovas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-290/2012 nėra aktuali dėl skirtingų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimų. Nagrinėjamu atveju bendrovių žinojimas apie tai, kad nebus laimimi nepriskirtų savivaldybių viešieji pirkimai, buvo esminė susitarimo dalis, t. y. tik forma, kuria buvo įgyvendintas susitarimas, todėl, atsakovo manymu, pareiškėjo vertinti kaip pasyvaus tokio pobūdžio draudžiamo susitarimo dalyvio nėra pagrindo.
40. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl pažeidimo nutraukimo savo valia, nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų Konkurencijos tarybai įvertinti, dėl kokių priežasčių nutrūko jo dalyvavimas konkurenciją ribojančiame susitarime. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad po susitarimo sudarymo ir po Tarybos tyrimo pradžios ūkio subjektas imasi prevencinių veiksmų prieš konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą, nėra reikšminga vertinant bendrovės atsakomybę už praeityje atliktus konkurencijos teisės pažeidimus. Tai yra ne ūkio subjekto teisė, bet pareiga, siekiant užtikrinti, kad jo darbuotojai laikytųsi Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai sprendė, kad Bendrovės atliktų veiksmų organizuojant mokymus negalima laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo teiginiais dėl pagalbos Tarybos tyrimo metu, kartu pažymėdamas, kad, net ir nustačius, jog pareiškėjas teikė pagalbą tyrimo metu, tai neturėtų įtakos galutiniam baudos dydžiui, kadangi pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnį ir Aprašą būtų mažinamas bazinis baudos dydis, kuris yra lygus (duomenys neskelbtini) Eur.
41. (duomenys neskelbtini). Atsakovo manymu, šiuo atveju nenustatyta, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios reikalautų pareiškėjo finansinę padėtį vertinti ne baudos skyrimo momentu, bet po Nutarimo priėmimo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas remiasi tik prielaidomis dėl jo šalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų, o argumentai dėl (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2.2 punkto, t. y. dėl pareiškėjui UAB „Biržų ranga“ paskirtos baudos dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo.
43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
44. Tikrinant sprendimo negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija.
45. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 43 straipsnis), teismas buvo šališkas, buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (ABTĮ 44 straipsnis). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002).
46. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos dėl Konkurencijos tarybos nutarimų aptartu reguliavimu neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos. Pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo apimtis bylos pobūdžio ir kategorijos nepakeičia, todėl vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ginčijama atsakovo Nutarimo dalis dėl piniginės baudos paskyrimo, neduoda pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis procesinės teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.
48. Remdamasi anksčiau išdėstytu, teisėjų kolegija nesivadovauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 bei joje pateiktu teisės aiškinimu ir sprendžia, kad procesinės teisės normos pažeidimas, kai byla išnagrinėjama neteisėtos sudėties teismo, sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
49. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu nustačius besąlyginį jo negaliojimo pagrindo egzistavimą – byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų ranga“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė